9.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 203/3

1.

ECB, būdamas Europos statistikos sudarytojas ir naudotojas, pritaria pasiūlytam reglamentui, kuris yra svarbus žingsnis toliau gerinant Europos statistikos, ypač nacionalinių sąskaitų, kokybę ją suderinant su ekonominės ir finansų aplinkos pokyčiais ir metodologine pažanga. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema yra Europos makroekonominės statistikos šerdis ir todėl ji itin svarbi pinigų politikai.

2.

ECB taip pat pritaria ketinimams pasiūlytame reglamente suderinti statistines sampratas ir apibrėžtis, įskaitant su Jungtinių Tautų statistikos komisijos priimta Nacionalinių sąskaitų sistema (2008 m. NSS), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso vadovo šeštuoju leidimu (BPM6), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tiesioginių užsienio investicijų pavyzdinės apibrėžties ketvirtuoju leidimu ir Europos veiklos rūšių klasifikacija (NACE 2 red.). Pirmiau minėtos priemonės taip pat prisidėjo prie pasiūlyto reglamento nuoseklumo ir suderintų metodologijų.

3.

Ir Europos centrinių bankų sistemai (ECBS), ir Europos statistikos sistemai (ESS) Sutartimi nustatytas uždavinys vystyti, rengti bei platinti Europos statistiką, tačiau remiantis atskirais teisiniais pagrindais, atspindinčiais atitinkamas jų valdymo struktūras. Pasiūlytas reglamentas daro poveikį šių abiejų sistemų rengiamai statistikai. Pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (2), ECB, padedant nacionaliniams centriniams bankams, turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, kiek to reikia ECBS uždaviniams vykdyti. Tiksliau, atraminę atskaitingąją visumą sudaro valstybėje narėje reziduojantys juridiniai ir fiziniai asmenys, patenkantys į 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (3) apibrėžtą „finansinių bendrovių“ sektorių, bei valstybėje narėje reziduojantys juridiniai ir fiziniai asmenys, atsižvelgiant į tai, ar jie turi užsienio pozicijų arba vykdė užsienio sandorius.

4.

Užtikrinus glaudų bendradarbiavimą ir tinkamą koordinavimą tarp ECBS ir ESS, sumažėja atskaitomybės našta ir užtikrinamas darnumas, būtinas Europos statistikai rengti. Šį glaudaus bendradarbiavimo poreikį taip pat atspindi 2003 m. kovo 10 d. Supratimo memorandumas tarp Europos Centrinio Banko statistikos generalinio direktorato (Statistikos GD) ir Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostatas) (4).

5.

Atsižvelgiant į glaudžius ryšius rengiant pasiūlyto reglamento metodologinius pagrindus, ECB sutiko su Eurostato prašymu parengti kai kuriuos su ECBS statistikos pagrindais labai susijusius A priedo skyrius. ECB svariai prisidėjo būtent rengiant „finansinių bendrovių“ sektoriaus apibrėžtį institucinių vienetų ir subsektorių atžvilgiu (2 skyriaus dalis) bei finansinio turto ir įsipareigojimų apibrėžtį ir jų pristatymą sąskaitų sekoje (5 skyrius bei 6 ir 7 skyrių dalys). Buvo pateikti ir 17 skyriaus (socialinis draudimas, įskaitant pensijas), kai kurių 21 skyriaus dalių (valdžios sąskaitos) bei 19 skyriaus (Europos sąskaitos) projektai.

6.

Institucinio sektoriaus „finansinės bendrovės“ ir jo subsektorių (pasiūlyto reglamento A priedo 2 skyrius) atžvilgiu ECB pritaria, kad pinigų finansinių įstaigų subsektoriaus apibrėžtyje A priedo 2.67 punkte daroma nuoroda į ECB apibrėžtį. „Kitų finansinių bendrovių“ subsektorių apibrėžtys didele dalimi atitinka ECB teisės aktuose naudojamą metodą. Kad būtų sumažinta atskaitomybės našta ir užtikrintas darnumas, būtinas Europos statistikai rengti, ECB siūlo su 2008 m. gruodžio 19 d. Reglamentu ECB/2008/30 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (5) labiau suderinti pasiūlytą finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, apibrėžtį.

7.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į ECBS statistikos pagrindų bei ESS tarpusavio sąveiką, pasiūlytas reglamentas yra labai susijęs su ECB statistinės atskaitomybės reikalavimais, be kita ko, tokiose srityse kaip pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistika, mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistika, ketvirtinių finansinių sąskaitų ir valdžios finansų statistika. Atsižvelgdama į dabartinę praktiką ir poreikį ECBS ir ESS glaudžiai bendradarbiauti bei tinkamai koordinuoti, Komisija, pasinaudodama jai perduotais įgaliojimais iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, turėtų užtikrinti tinkamą ECB dalyvavimą pagal pasiūlytą reglamentą rengiant deleguotų aktų projektus.

8.

Be to, atsižvelgdamas į pagal Sutarties 290 straipsnį priimamų deleguotų aktų svarbą, ECB pateikia šias pastabas dėl ECB patariamojo vaidmens vykdymo pagal Sutarties 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį.

Pirma, Komisijos deleguotų aktų projektai yra „Sąjungos aktų projektai“, kaip apibrėžta Sutarties 127 straipsnio 4 dalies pirmoje įtraukoje ir 282 straipsnio 5 dalyje (6). Deleguoti teisės aktai yra Sąjungos teisės aktai (7). Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Sutarties 282 straipsnio 5 dalies kalbinių versijų nustatyta, kad su ECB konsultuojamasi dėl Sąjungos teisės aktų „projektų“ (8). Taigi pareiga konsultuotis su ECB negali būti taikoma tik tiems teisės aktų projektams, kurie paremti Komisijos pasiūlymu.

Antra, OLAF sprendime (9) Teisingumo Teismas išaiškino, kad pareiga konsultuotis su ECB „iš esmės siekiama (…) užtikrinti, kad tokio akto autorius jį priimtų tik išklausęs instituciją, kuri dėl Bendrijoje vykdomų savo specifinių įgaliojimų ir didelės kompetencijos gali ypač naudingai prisidėti prie numatomo priėmimo proceso“.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant visapusiškai pasinaudoti ECB patariamojo vaidmens teikiama nauda, su ECB turėtų būti laiku konsultuojamasi dėl bet kurio Sąjungos akto projekto, įskaitant deleguotų aktų projektus, kurie patenka į jo kompetencijos sritis. ECB vykdys savo patariamąjį vaidmenį kiek įmanoma atsižvelgdamas į šių aktų priėmimo savalaikiškumą.

9.

Dėl su pinigų politika susijusių savo uždavinių didžiausią dėmesį statistikos srityje ECB teikia Europos agreguotiems rodikliams. ECB pabrėžia ketvirtinių integruotų euro zonos ataskaitų pagal institucijų sektorius svarbą. Šiuo tikslu pinigų politikos sprendimams priimti reikalinga pakankama laiku pateikiamų nacionalinių įnašų duomenų aprėptis.

10.

Duomenų apie atskiras valstybes nares rinkimas tapo reikšmingesnis atsiradus naujiems statistikos poreikiams finansinio stabilumo ir rizikos ribojimo makrolygiu tikslais, ypač neseniai įsteigus Europos sisteminės rizikos valdybą, kuri yra atsakinga už Sąjungos finansų sistemos priežiūrą rizikos ribojimo makrolygiu kontekste. Laiku pateikiama ir patikima atskirų valstybių narių nacionalinių sąskaitų statistika taip pat reikalinga pakto „Euro plius“ bei Europos stabilumo mechanizmo tikslams paremti.

11.

Pinigų politikos ir finansinio stabilumo požiūriu ECB teikia didelį dėmesį laiku teikiamiems pakankamai patikimiems ketvirtiniams duomenims, kuriems teikiama pirmenybė palyginti su išsamiais metiniais arba rečiau teikiamais duomenimis. Be to, viso pastarųjų metų lentelių rinkinio parengimas turėtų būti svarbesnis už ankstesnių duomenų ilgąsias eilutes.

12.

ECB pritaria perdavimo programai (pasiūlyto reglamento B priedas). Tačiau perdavimo programoje reikėtų atsižvelgti į ECB renkamą statistiką padedant nacionaliniams centriniams bankams, ir ji turėtų atspindėti tarp vartotojų ir duomenų rengėjų atsiradusias pirmenybes.

13.

ECB pritaria 1 lentelės „Pagrindiniai suvestiniai rodikliai (ketvirtiniai ir metiniai duomenys)“ 1–12, 27 ir 28 ketvirtinių straipsnių savalaikiškumo pagerinimui iki t + 2 mėnesių. Tačiau ECB prieštarauja pasiūlytai skirtingai didesnių ir mažesnių valstybių narių atskaitomybei, kuri nurodyta „Lentelių apžvalgos“ 4 ir 7 išnašose bei 1 lentelės 10 išnašoje, ir atitinkamam mažesnių valstybių narių pagrindinių suvestinių rodiklių savalaikiškumo pabloginimui iki t + 80 dienų. Šiuo metu 17-ai valstybių narių būtų taikoma skirtinga atskaitomybė, o dėl Sąjungos plėtros vis daugiau valstybių narių nukris žemiau siūlomo skirtingos atskaitomybės slenksčio. Todėl pablogės ir Europos suvestinių rodiklių, ir mažesniųjų valstybių narių statistinės informacijos kokybė.

14.

2000 m. rugsėjį ECOFIN Taryba pritarė EPS statistinių reikalavimų veiksmų planui ir, kad būtų patenkinti ECB pinigų politikos poreikiai, nustatė tikslinį terminą ketvirtiniams integruotų euro zonos sąskaitų duomenims pagal institucinį sektorių, t.y. t + 90 dienų po ataskaitinio ketvirčio. Tai reiškia, kad Eurostatas ir ECB turėtų surinkti atitinkamus nacionalinius duomenis per t + 82 dienas. Atsižvelgiant į planuojamą ECB valdančiosios tarybos posėdžių tvarkaraštį 2015 m. ir 2016 m., laiko skirtumo sumažinimo iki t + 85 pakaktų 2015–2016 m. Todėl ECB remia atskaitomybės terminų ketvirtiniams sektorių sąskaitų duomenims pagal ESS perdavimo programą paankstinimą iki t + 85 dienų iki 2014 m., siekiant t + 82 dienų iki 2017 m., kad visos ketvirtinės integruotos euro zonos sąskaitos būtų parengtos per t + 90 dienų. Tai atitinka ir G-20 duomenų spragų iniciatyvą, kurioje sektorių sąskaitos nurodomos kaip vienas iš duomenų spragų užpildymo prioritetų kaip viena iš finansų krizės pamokų. ESS 2010 m. perdavimo programoje tai daro poveikį 801 lentelei.

15.

Be to, ECB teikia pirmenybę suderintam visų valdžios sektoriaus ketvirtinių ir metinių nacionalinių duomenų perdavimo terminui; dėl to valdžios sektoriaus ketvirtinius duomenis reikia suderinti su 801 lentelės savalaikiškumo tikslais, 27 ir 28 lentelėmis, taip pat 2 lentelės atskaitomybės terminus ir perviršinio deficito procedūros (PDP) duomenis. Todėl ECB remia atskaitomybės terminų ketvirtiniams valdžios sąskaitų duomenims pagal ESS perdavimo programą ir PDP duomenims paankstinimą iki t + 85 dienų iki 2014 m., siekiant t + 82 iki 2017 m., kad visos ketvirtinės integruotos euro zonos sąskaitos būtų parengtos per t + 90.

16.

2010 m. kovo 31 d. Nuomonėje CON/2010/28 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos dėl statistinių duomenų kokybės atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą (10), ECB taip pat palaikė iniciatyvą pagerinti atskaitomybės proceso skaidrumą PDP naudojant nacionalinių sąskaitų deficitą (B.9). Į PDP naudojamą deficitą neįtraukus atsiskaitymų pagal apsikeitimo sandorius ir išankstinius palūkanų normų sandorius, deficito duomenimis bus sunkiau manipuliuoti atliekant sudėtingus finansinius sandorius. Šiame kontekste ECB pritaria, kad pasiūlyto reglamento A priede nebebūtų apibrėžiami PDP_B.9 ir PDP_D.41. Tačiau kartu tai reiškia, kad iš B priedo 2 lentelės turėtų būti išbrauktos visos nuorodos į šiuos du kintamuosius. Todėl, siekiant atspindėti, kad perviršinio deficito procedūrai turės būti naudojamas nacionalinių sąskaitų deficitas (B.9), ir siekiant atspindėti nominaliosios vertės apibrėžtį pasiūlytame reglamente, reikės iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 479/2009.

17.

Kad būtų patenkinti visuomenės ir politikos poreikiai įvertinti kompensaciją darbuotojui už valandą valdžios sektoriuje, stengiantis aiškiau suvokti atlyginimų dinamiką ir galimą „persidavimo poveikį“ tarp viešojo ir privataus sektorių, ECB siūlo į 801 lentelę įtraukti valdžios sektoriaus ketvirtinius duomenis apie darbuotojų skaičių ir darbo valandas, nes kompensacija darbuotojams valdžios sektoriuje jau yra įtraukta į perdavimo programą.