10.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 42/1

1.

ragina abi biudžeto valdymo institucijas kuo skubiau rasti bendrą sutarimą dėl 2011 m. biudžeto, kuris sudarytų galimybes įgyvendinti Lisabonos sutartyje ir 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje prisiimtus Europos Sąjungos ir visų pirma valstybių narių įsipareigojimus;

2.

pabrėžia Europos Sąjungos biudžeto sverto poveikio didelę svarbą įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo strategiją ir užtikrinant struktūrinių investicijų finansavimą regionų ir vietos valdžios institucijoms, kurios yra svarbiausios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos dalyvės;

3.

įsitikinęs, kad sunkumai, su kuriais susiduriama derantis dėl 2011 m. biudžeto, rodo, jog būtina atlikti nuosavų išteklių sistemos reformą, kad būtų sumažinti valstybių narių įnašai palaipsniui pakeičiant iš PVM gaunamą nuosavą išteklių vienu ar keliais naujais nuosavais ištekliais; todėl ragina Komisiją toliau aktyviai svarstyti galimybę šiuo tikslu pasinaudoti pajamomis iš finansinių sandorių arba finansinės veiklos mokesčio, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pardavimo, kelionės lėktuvu mokesčio, atskiro europinio PVM arba dalimi pajamų iš energijos mokesčio arba bendrovių mokesčio;

4.

ragina visų pirma biudžeto valdymo institucijas biudžete atsižvelgti į strategijos „Europa 2020“ poreikius paskutiniaisiais daugiametės 2007–2013 m. programos metais, visų pirma susijusius su pavyzdinių iniciatyvų finansavimu, ir užtikrinti deramą perėjimą prie daugiamečio programavimo po 2013 m.;

5.

primena neginčijamą Europos bendro finansavimo pridėtinę vertę įgyvendinant užimtumo, tvaraus augimo ir solidarumo miestuose ir regionuose strategijas ir atsižvelgdamas į valstybės finansų patiriamą didelį spaudimą pabrėžia, kad regionų ir vietos lygio finansavimas Europos Sąjungoje sudaro du trečdalius viešųjų investicijų;

6.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija atnaujino savo pasiūlymą nustatyti dešimties metų finansinės programos laikotarpį numatant atlikti vidurio laikotarpio peržiūrą (5+5) ir pabrėžia, kad būtina nustatyti lankstumo ir lėšų skyrimo koordinavimo mechanizmus siekiant kuo geriau panaudoti ES biudžeto lėšas;

7.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą parengti 1) Komisijos ir kiekvienos valstybės narės vystymosi ir investicijų partnerystės sutartį, kurios būtų laikomasi įgyvendinant nacionalines reformų programas ir kurioje būtų nustatyti partnerių įsipareigojimai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, ir 2) bendrą strateginę programą, kuria būtų siekiama padidinti ES politikos nuoseklumą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šie pasiūlymai atitinka požiūrį, kurio RK siūlo laikytis rengiant teritorinius paktus.

8.

pateikdamas nuomonę dėl Penktosios sanglaudos politikos ataskaitos, o vėliau ir nagrinėdamas būsimus teisės aktų pasiūlymus, taip pat derybose dėl kitos finansinės perspektyvos, ir toliau laikysis ryžtingos politinės pozicijos dėl stiprios, aukštų tikslų siekiančios ir visoms ES teritorijoms prieinamos sanglaudos politikos po 2013 m.; todėl nepritaria bet kokiai, netgi dalinei, šios politikos renacionalizacijai, taip pat jokiam bandymui suteikti ES biudžetui sektorinį pobūdį sanglaudos politikos sąskaita;

9.

pabrėžia sanglaudos politikos indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“; vis dėlto primena, kad Sutartyje numatytas šios politikos tikslas – užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą visose ES teritorijose; todėl nori, kad struktūriniai fondai nebūtų vertinami tik kaip pavyzdinių iniciatyvų finansavimo šaltinis, ir ragina stiprinti šios strategijos teritorinį aspektą, visų pirma įgyvendinant teritorinius paktus;

10.

turėdamas omenyje, kad nuolat diskutuojama, ar reikia struktūrinių fondų lėšų skyrimą susieti su valstybių narių atitiktimi Augimo ir stabilumo pakto reikalavimams, reiškia susirūpinimą siūlomomis sąlygomis, kurios būtų taikomos vietos ir regionų lygiu; savivaldybės ir regionai negali būti laikomi atsakingais ir neturėtų būti baudžiami už tai, kad nacionalinės institucijos nesugeba tenkinti makroekonominių kriterijų arba teisingai įgyvendinti ES taisyklių;

11.

dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą realiai įtvirtinti teritorinės sanglaudos principą, visų pirma siekiant rasti geresnę kaimo vietovių ir miestų zonų sąsajos pusiausvyrą ir užtikrinti, kad būtų geriau atsižvelgta į ES sektorių politikos teritorinį aspektą; todėl apgailestauja, kad Europos Komisija iki šiol neatsižvelgė į Komiteto raginimą parengti baltąją knygą dėl teritorinės sanglaudos;

12.

tikisi, kad po 2013 m. bus lanksčiau skirstomos struktūrinių fondų lėšos;

13.

pritaria, kad būtų ir toliau laikomasi aukšto teritorinio bendradarbiavimo tikslo, o jo įgyvendinimui skiriami pakankami finansiniai ištekliai;

14.

pakartoja, kad krizės įveikimo strategijoje pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į kokybiškai naują augimą ir būtų atsižvelgta į debatus dėl „BVP ir kitų rodiklių“; apgailestauja šiuo požiūriu, kad Komisijos darbo programoje neatsižvelgiama į RK raginimą taikyti papildomus rodiklius formuojant Bendrijos politiką ir ją vertinant, kadangi jie leistų tiksliau įvertinti pažangą siekiant tvarių socialinių, ekonominių ir aplinkos tikslų;

15.

stebisi, kad Europos Komisijos darbo programoje nepateikta ataskaita dėl Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) taikymo; remdamasis RK vykdytų konsultacijų išvadomis ir atskira nuomone šiuo klausimu, savo ruožtu įsipareigoja aktyviai dalyvauti pirmiau minėto reglamento reformoje, visų prima suburti šioje srityje dirbančias vietos ir regionų vadžios institucijas į sąveikųjį tinklą.

16.

ketina plėtoti ir intensyvinti bendradarbiavimą su nacionaliniais ir regioniniais parlamentais ir vyriausybėmis įgyvendinant išankstinio įspėjimo mechanizmą;

17.

2011 m. pavasarį paskelbs savo pirmą metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir sieks, kad ji būtų įtraukta į Europos Komisijos tvirtinamą metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo;

18.

siekdamas padėti tobulinti reguliavimo aplinką, ragina atlikti regionams labiau pritaikytą ES poveikio vertinimą ir siūlo padėti Europos Komisijai atlikti poveikio vertinimą; Komitetas taip pat ketina kurti priemones, kurios būtų naudingos atliekant galiojančių teisės aktų ex post vertinimą, visų pirma analizuojant, kaip ES teisės aktai įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu;

19.

palankiai vertina ES pilietybės stiprinimą per Europos piliečių iniciatyvą; ši iniciatyva galėtų padėti stiprinti gyventojų pilietinės atsakomybės jausmą ir skatinti juos tapatintis su Europos Sąjunga; Komitetas labai nori padėti įgyvendinti šią iniciatyvą didindamas informuotumą, rengdamas diskusijas dėl įgyvendinamų ar sėkmingai įgyvendintų iniciatyvų, remdamas jam ir vietos ir regionų valdžios institucijoms aktualiausias Europos piliečių iniciatyvas;

20.

ketina toliau kelti Europos daugiapakopio valdymo kultūrą, remdamasis Baltąja knyga dėl daugiapakopio valdymo vertins tokio valdymo įgyvendinimą ir stebės, kaip daugiapakopis valdymas veikia Europos Sąjungoje.

21.

remia Europos Komisijos ketinimą stiprinti ES ekonomikos valdymą ir didinti ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą; tačiau tvirtai prieštarauja bet kokiam pasiūlymui nutraukti finansavimą pagal sanglaudos politiką tuo atveju, jei valstybės narės nesilaiko Stabilumo ir augimo pakto taisyklių;

22.

palankiai vertina ligi šiol padarytą pažangą finansinio reguliavimo srityje, pritaria Komisijos išankstiniam reformos įgyvendinimo pabaigos planavimui ir ypač džiaugiasi Reglamento dėl kredito reitingų agentūrų pataisomis, kuriomis siekiama sumažinti finansų įstaigų, investuotojų, paskolų gavėjų ir valstybės institucijų pernelyg didelį priklausomumą nuo kredito reitingų ir padidinti konkurenciją tarp reitingų agentūrų; tačiau apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į Europos Parlamento raginimą (1) atlikti įgyvendinamumo ir poveikio tyrimą dėl viešos ir nepriklausomos Europos kredito reitingų agentūros įsteigimo.

23.

yra įsitikinęs, kad siekdama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES turi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

24.

siūlo, kad teritoriniai paktai, kaip priemonė politinei atsakomybei už strategiją „Europa 2020“ didinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, būtų sudaromi visose ES valstybėse narėse. Teritoriniais paktais turėtų būti remiamasi rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas ir septynias „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas;

25.

įsipareigoja kasmet, dar prieš Metinę augimo apžvalgą, paskelbti pranešimą, apžvelgiantį, kaip ES vietos ir valdžios institucijų požiūriu įgyvendinama strategija „Europa 2020“;

26.

pabrėžia, kad įgyvendinti Skaitmeninę darbotvarkę visų pirma tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms; tvirtai pageidautų aktyviai dalyvauti siekiant svarbiausių lyginamosios analizės sistemoje nustatytų tikslų, susijusių su veiklos standartais; tikisi, kad bus parengta daugiau iniciatyvų, susijusių su e. valdymu, e. sveikata, plačiajuoste prieiga, socialine įtrauktimi, kaimo ir atokių vietovių ryšiu, duomenų apsauga ir kultūrinės medžiagos skaitmeninimu;

27.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas svarbus siekiant, kad Europos Sąjunga būtų inovatyvi ir kad būtų sukurta nuosekli globalizacijos epochos pramonės politika; be to, Komitetas tikisi netrukus pateikti konkrečių pasiūlymų;

28.

stebisi, kad teisėkūros pasiūlymas dėl Europos Sąjungos 8-osios bendrosios programos dėl mokslinių tyrimų finansavimo po 2013 m. neįtrauktas į Europos Komisijos 2011 m. strategines iniciatyvas; Komitetas patvirtina savo įsipareigojimą padėti Europos Komisijai parengti orientacinį dokumentą, susijusį su 8-osios bendrosios programos rengimu;

29.

pabrėžia, jog siekiant padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kad fundamentalieji moksliniai tyrimai būtų tvirčiau susieti su taikomaisiais moksliniais tyrimais, reikia derinti veiksmus visais valdymo lygmenimis; Komitetas palankiai vertina priemones, kuriomis siekiama imtis kūrybiškumo ir inovacijų skatinimo iniciatyvų ir jas remti;

30.

pabrėžia, kad tik bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat kitomis jaunimo organizacijomis bus galima pasiekti iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslus;

31.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą parengti naują patobulintą aukštojo mokslo darbotvarkę ir ragina labiau sieti aukšto lygio profesinį mokymą, rengimą ir aukštąjį mokslą;

32.

mano, jog nepaprastai svarbu, kad Europos Komisija parengtų naujos kompetencijos iniciatyvą ir atkreiptų dėmesį į nebaigusių mokyklos moksleivių problemą bei įteisintų neformalųjį mokymąsi ir savišvietą; Komitetas ketina analizuoti iniciatyvą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir pabrėžia, kad skubiai reikia darbo jėgos įgūdžius ir rengimo programą priderinti prie numatomų pokyčių, kad būtų patenkinti darbdavių poreikiai;

33.

ketina aktyviai dalyvauti įgyvendinant Europos kovos su skurdu planą ir siekti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kad, užtikrinant Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais vykdytų veiksmų tęstinumą, būtų plėtojamas integruotas ir teritorinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metodas;

34.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą žinią, kad 2011 m. ji išleis baltąją knygą dėl pensijų ir kad joje bus numatytas tolesnis valstybių narių bendradarbiavimas; Komitetas primygtinai siūlo, kad su bet kokiu pasiūlymu šioje srityje būtų pateikiamas tinkamas poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms vertinimas, nes Europoje vietos ir regionų valdžios institucijos yra didžiausias viešojo sektoriaus darbdavys ir tvarko papildomas savo darbuotojų pensijų sistemas;

35.

remia Komisijos ketinimą 2011 m. pateikti naują pasiūlymą dėl Darbo laiko direktyvos, apimantį tiek netaikymo galimybės, tiek budėjimo laiko klausimus. Regionų ir vietos valdžios institucijoms, kaip viešosios tarnybos darbdavėms, ypač reikalinga galimybė atlikti būsimų Bendrijos teisės aktų įtakos jų žmogiškųjų išteklių valdymui laikotarpio vidurio vertinimą;

36.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2011 m. pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl darbuotojų komandiravimo, keičiančią Direktyvą 96/71/EB, kad būtų iš tikrųjų užtikrintos komandiruotų darbuotojų teisės, vienodų sąlygų taikymas visoms įmonėms ir visiems darbuotojams jų darbo vietoje ir išaiškintos nacionalinių, regionų arba vietos valdžios institucijų ir įmonių pareigos;

37.

ragina, kad, siekiant pažangios ir subalansuotos plėtros, kuri padėtų mažinti socialinę atskirtį, sveikatos priežiūros tikslai būtų įtraukti į strategiją „Europa 2020“;

38.

mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms mažinti sveikatos priežiūros skirtumus Europoje; Komitetas ragina vadovautis „sveiko gyvenimo rodikliais“ arba kitais principais, kuriais pripažįstama sveiko gyvenimo svarba;

39.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą stiprinti vartotojų apsaugą skatinant kolektyvinius veiksmus („class actions“) ir ragina įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai laikomasi vartotojų apsaugos taisyklių;

40.

tikisi, kad įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ bus kuriama ilgalaikė tvari sektorių politika, kuria siekiama ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo ir jos poveikio aplinkai ir didinti Europos konkurencingumą skatinant ekologines inovacijas;

41.

yra pasiryžęs tęsti savo ankstesnę politinę veiklą, susijusią su 2011–2020 m. ES energetikos strategijos vietos ir regioniniu matmeniu;

42.

įsipareigoja padėti Europos Sąjungai rengtis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimui „Rio + 20“ Žemės klausimais ir pritarti atnaujintiems politiniams įsipareigojimams;

43.

ragina Komisiją integruoti biologinės įvairovės temą į sektorių politiką ir atkreipti dėmesį į nepakankamą struktūrinių lėšų panaudojimą šioje srityje; Komitetas įsipareigoja, įgyvendinant naują biologinės įvairovės politiką ir strategiją po 2010 m., imtis tolesnių veiksmų pagal Biologinės įvairovės konvenciją, visų pirma skatinti konvenciją pasirašiusiųjų šalių (COP 10) sprendimo „Regionų valdžios, miestų ir kitų vietos valdžios institucijų veiksmų biologinės įvairovės srityje planą (2011–2020)“ įgyvendinimą;

44.

visiškai pritaria ES siekiui kalbėti vienu balsu ir imtis iniciatyvos pasaulinėse klimato kaitos derybose, kad būtų nustatyti tarptautiniu mastu privalomi ir išmatuojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio mažinimo tikslai; todėl pritaria 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne išdėstytam reikalavimui patvirtinti tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kad ateityje būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos tvarų augimą (2);

45.

ragina, kad ES biudžetas ir daugiametė finansinė programa būtų labiau orientuoti į tai, kad švelninant klimato kaitos poveikį būtų panaudotas visas vietos ir regioninis potencialas ir kad būtų labiau remiamos vidutinės trukmės ir ilgalaikės investicijos į vietos ir regionų masto energijos taupymo ir efektyvaus energijos vartojimo projektus, visų pirma įgyvendinamus pagal Merų paktą.

46.

palankiai vertina Bendrosios rinkos aktą, kuriuo siekiama labiau konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos, ir visų pirma vertina tai, kad skatinamas bendrosios rinkos pilietinis ir socialinis matmuo;

47.

pripažįsta, kad reikia įtraukti horizontaliąją socialinės apsaugos sąlygą, kuria užtikrinama, kad su bendrąja rinka susijusiuose teisės aktuose būtų atsižvelgta į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga ir kad jokiu būdu nebūtų ribojamos pagrindinės teisės, pripažįstamos valstybėse narėse ir ES sutartyse;

48.

palankiai vertina Komisijos pasiryžimą skatinti bendrovių veiklą keliose valstybėse, taigi šalinti administracines ir mokestines kliūtis, užtikrinti abipusį e. tapatybės nustatymo ir e. autentiškumo patvirtinimo pripažinimą visoje Europos Sąjungoje, didinti prekių ir paslaugų prieinamumą internete;

49.

tikisi, kad bus atnaujinta visuotinės ekonominės svarbos paslaugų ir valstybės pagalbos teikimo tvarka ir, inter alia, atsiras daugiau sričių, kuriose teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas būtų galima netaikyti reikalavimo pranešti apie valstybės pagalbą; Komitetas taip pat viliasi, kad bus atnaujinta atitikties vietos autonomijos ir subsidiarumo reikalavimams tvarka, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 protokolą; ragina Komisiją užtikrinti tokios atnaujintos tvarkos ir paskelbto Komunikato dėl visuotinės svarbos paslaugų kokybės sistemos nuoseklumą, todėl prašo Komisijos paspartinti jo rengimą, kad jis būtų išleistas 2011 m.;

50.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti plataus užmojo Europos socialinio būsto darbotvarkę, ją parengus Komisijos vaidmuo įgyvendinant socialinės aprėpties politiką taptų svarbesnis ateityje skirstant struktūrines lėšas, be to, šia darbotvarke būtų patvirtinta, kad socialinio būsto funkcijos, susijusios su viešosiomis paslaugomis, turėtų būti apibrėžiamos valstybių narių lygmeniu;

51.

aktyviai dalyvaus diskusijoje dėl baltosios knygos „Transporto ateitis“; remia ekologiškesnio transporto sektoriaus idėją; palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindines gaires ir reikalauja, kad finansinėje perspektyvoje po 2013 m. šiam tinklui būtų skirta pakankamai lėšų;

52.

dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą gerinti judumą Europos Sąjungos miestuose ir prašo skirti Europos Sąjungos finansinę paramą Judumo mieste veiksmų planui įgyvendinti.

53.

prašo įgyvendinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), persvarstytą remiantis aiškiomis gairėmis, ilgalaike perspektyva ir sustiprintą reikiamais finansiniais ištekliais;

54.

prašo stiprinti kaimo plėtros politiką biudžeto požiūriu ir atsižvelgiant į jos sąsają su sanglaudos politika, kad būtų galima užtikrinti vienodo pobūdžio veiksmų nuoseklumą toje pačioje teritorijoje ir įgyvendinti sanglaudos tikslus;

55.

laikosi nuomonės, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką po 2013 m. reikės iš naujo subalansuoti paramą, teikiant pirmenybę užimtumo užtikrinimui ir žemės ūkio veiklos pažeidžiamose teritorijose išsaugojimui. Persvarstytoje BŽŪP turi būti atsisakyta bet kokių nevienodų sąlygų teikiant paramą skirtingiems gaminiams ar regionams; Komitetas rekomenduoja atsisakyti nusistovėjusių modelių, tačiau nepritaria ketinimui įgyvendinti esminę reformą, dėl kurios būtų nutraukta parama pajamoms ir panaikinta dauguma intervencijos į rinką priemonių;

56.

mano, kad regionai nebegali pasitenkinti vien bendro finansuotojo statusu. Jie turi dalyvauti nustatant gaires ir pasirenkant įgyvendinimo bei valdymo tvarką;

57.

palaiko Europos Komisijos pasiryžimą diegti naują bendrą žuvininkystės politiką, kaip neatskiriamą integruotos jūrų politikos dalį, nes tai užtikrintų ir žuvų išteklių tvarumą, ir pragyvenimo šaltinį Europos pakrančių gyventojams; palankiai vertina paramą Komiteto pasiūlymui sutelkti visus žuvininkystei, akvakultūrai ir integruotai jūrų politikai skirtus išteklius vienoje priemonėje.

58.

mano, kad įgyvendinant Stokholmo programos veiksmų planą svarbiausias vaidmuo turi tekti vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir primena, kad imantis bet kokių veiksmų ar rengiant teisės aktus šioje srityje turi būti paisoma pagrindinių teisių,

59.

įsipareigoja bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir agentūromis, valstybėmis narėmis ir vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad Europos Sąjungos pilietybė įgytų tikrąją prasmę ir kad būtų puoselėjimas stipresnis tapatinimosi su Europa jausmas ne tik per turtingą Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, regioninį kultūros paveldą ir tradicijas, bet ir per aktyvesnį ir platesnį Sąjungos piliečių demokratinį dalyvavimą, vykdomą regionuose ir vietovėse, kur jie yra įleidę šaknis;

60.

tvirtai tiki, kad ES yra atvira pasauliui, todėl remia pastangas toliau kurti išsamią Europos imigracijos ir prieglobsčio politiką, pagrįstą pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms, tuo pat metu kovojant su nelegalia migracija ir pabrėžiant solidarumą; Komitetas pažymi, kad valdant migracijos srautus ir užtikrinant imigrantų integraciją labai svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

61.

remia tolesnę patikimos civilinės ir baudžiamosios teisės – ir materialinės, ir procesinės – sistemos plėtotę.

62.

pripažįsta, kad Europos kaimynystės politika labai svarbi šalyse partnerėse siekiant stabilumo ir ekonomikos augimo, ir įsipareigoja stiprinti jos regioninį matmenį, visų pirma 2011 m. persvarstant politiką; Komitetas pakartoja, kad reikia plėsti valstybių, regionų ir teritorijų bendradarbiavimą, stiprinti šalių partnerių institucinius gebėjimus vietos ir regionų lygmeniu;

63.

mano, kad Viduržemio jūros šalių sąjungos sėkmė labai priklauso nuo regionų ir miestų dalyvavimo, todėl ragina svarbesnį vaidmenį skatinant geriausios praktikos pavyzdžių mainus ir padedant vykdyti naujus bendradarbiavimo projektus skirti Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos valdžios institucijų asamblėjai (ARLEM);

64.

dar kartą primena, kad remia Rytų partnerystės teritorinio ir regioninio matmens plėtojimą, todėl praneša, kad 2011 m. pirmąjį pusmetį bus rengiama Rytų partnerystės ir ES vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija;

65.

toliau stebi Europos Sąjungos plėtros procesą ir didžiausią dėmesį skiria vietos ir regionų valdžios institucijoms šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse. Specialiai sudarytos darbo grupės ir jungtiniai konsultaciniai komitetai toliau dirbs savo darbą, susijusį su šia tema; tokie pat jungtiniai konsultaciniai komitetai galėtų būti sudaryti su Juodkalnija, Albanija ar Serbija, joms suteikus šalių kandidačių statusą;

66.

dar kartą pabrėžia, kad remia Tūkstantmečio vystymosi tikslus; pageidauja, kad Europos Sąjungos vystymosi politika ir Europos konsensusas būtų plėtojami kryptimi, jau nustatyta komunikate „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“, kuriame pabrėžiamas šiose politikos srityse atliekamas minėtų valdžios institucijų vaidmuo, vieta ir pridėtinė vertė; siekdamas skatinti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi patirtimi ir suteikti joms galimybę išreikšti politinę poziciją dėl vystomojo bendradarbiavimo Komitetas, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, surengs antrąją decentralizuoto vystomojo bendradarbiavimo konferenciją ir sukurs decentralizuoto bendradarbiavimo portalą.