30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/11

1.

Skaitymo gebėjimų gerinimas buvo vienas iš trylikos tikslų, nustatytų 2002 m. pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Tai buvo vienas iš 2003 m. Tarybos nustatytų penkių vidutinių Europos rezultatų rodiklių orientacinių lygių („europiniai lyginamieji standartai“): būtent, kad iki 2010 m. skaitymo gebėjimus prastai įgyjančių 15 metų jaunuolių procentinė dalis Europos Sąjungoje turėjo sumažėti bent 20 %, palyginti su 2000 m. Kitas lyginamasis standartas, kuris turi būti pasiektas iki 2010 m. – bendras matematikos, gamtos mokslų ir technologijų sričių absolventų skaičius turėjo padidėti bent 15 %.

2.

2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės buvo dar kartą paragintos iš esmės sumažinti nemokančių gerai skaityti jaunuolių skaičių bei kelti mokinių iš migrantų šeimų ar mažiau galimybių turinčių mokinių pažangumo lygį (3).

3.

2008 m. lapkričio mėn. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose (4) buvo nustatyta Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė ir dar kartą priminta, kad pažanga siekiant nustatytų tikslų skaitymo gebėjimų srityje yra nepakankama. Taryba susitarė, kad būtina užtikrinti ir tobulinti skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų, kaip svarbių bendrųjų kompetencijų elementų, įgijimą. Valstybių narių buvo paprašyta daugiausia dėmesio skirti bendradarbiavimui gerinant raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų lygį bei skatinant didesnį domėjimąsi matematika, gamtos mokslais ir technologijomis.

4.

2009 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (5) buvo dar kartą patvirtinta raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti, kaip pagrindinių bendrųjų kompetencijų elementų, svarba bei matematikos, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumo didinimo svarba. Tarybos pagal šią programą priimtu naujuoju lyginamuoju standartu siekiama tinkamo pagrindinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų lygio, raginant, kad iki 2020 m. gebėjimus prastai įgyjančių asmenų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse procentinė dalis būtų sumažinta tiek, kad nesiektų 15 %.

5.

Tarybos ir Komisijos parengtoje darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendroje ataskaitoje (6) pabrėžta švietimo įstaigų bei darbo rinkos partnerysčių, kaip priemonių kompetencijoms gerinti ir žinioms profesinės veiklos ir karjeros srityse įgyti, svarba. Ekspertai yra pripažinę, kad mokyklų, universitetų ir pramonės bendradarbiavimo programos daro teigiamą poveikį mokymuisi matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse.

6.

Neseniai, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, valstybės narės susitarė dėl tikslo pagerinti švietimo lygį įgyvendinant Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ (7), kurioje pagrindinių gebėjimų klausimas yra neatsiejama tiek „pažangaus augimo“, tiek „socialiniu požiūriu integracinio augimo“ darbotvarkių dalis, ir juo prisidedama prie pavyzdinių iniciatyvų, pavyzdžiui, „Naujų gebėjimų ir darbo vietų darbotvarkės“ ir „Skaitmeninės darbotvarkės“,

1.

Nors per pastarąjį dešimtmetį bendri ES švietimo ir mokymo rezultatai pagerėjo, pažanga siekiant sutartų 2010 m. europinių lyginamųjų standartų yra nepakankama. Iš tiesų Europoje vidutiniškai 15 metų jaunuolių skaitymo ir matematikos gebėjimai suprastėjo. Prastai skaitančių asmenų procentinė dalis padidėjo nuo 21,3 % 2000 m. iki 24,1 % 2006 m. (8), o matematikos srityje prastai besimokančių asmenų procentinė dalis padidėjo nuo 20,2 % iki 24 % (9). Vidutinė procentinė prastai gebėjimus įgyjančių asmenų dalis valstybėse narėse 2006 m. sudarė 20,2 % (10).

2.

Taip pat yra duomenų, kad mokinių rezultatams pagrindinių gebėjimų srityje daro įtaką jų socialinė ir ekonominė aplinka bei jų tėvų mokymosi pasiekimai. Mokinių iš migrantų šeimų rezultatai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse yra prastesni nei vietinių mokinių (11) visose valstybėse narėse, apie kurias yra palyginamų duomenų.

3.

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse padidėjo kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių paklausa. Atitinkamas 2010 m. europinis lyginamasis standartas pasiektas, tačiau jame įvardyti poreikiai tebėra aktualūs. Bendras absolventų skaičius padidėjo, daugiausia dėl informatikos ir plėtros, tačiau augimas buvo gerokai mažesnis matematikos, statistikos ir inžinerijos srityse, o fizikos srityje faktiškai sumažėjo. Be to, šiose srityse studenčių skaičius yra itin mažas (12).

4.

Yra daug iniciatyvų, skirtų skaitymo gebėjimams tobulinti valstybėse narėse, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietinių priemonių, kuriomis siekiama gerinti požiūrį į matematiką ir gamtos mokslus bei pasiekimus šiose srityse. Per pastaruosius metus daugelis valstybių narių į savo politikos darbotvarkes įtraukė su matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais bei požiūriu į juos susijusius klausimus. Be to, jos skyrė didelių išteklių gamtos mokslų mokymo padėčiai mokyklose gerinti. Daugelyje šalių kaip išsami strategija pradedamos taikyti programos, skirtos pagrindinių gebėjimų įgijimui ankstyvame amžiuje ir individualiai pritaikytam mokymui (13),

1.

Atliekant darbą matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse pagal atvirąjį koordinavimo metodą paaiškėjo, kad inovacinė pedagogika ir tinkamai kvalifikuoti mokytojai gali padėti pagerinti moksleivių požiūrį į matematiką, gamtos mokslus ir technologijas bei rezultatus šiose srityse. Savo ruožtu dėl to daugiau moksleivių gali tęsti šių sričių studijas aukštesniame lygyje ir galiausiai padidėti absolventų skaičius matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse.

2.

2007 m. Komisijos ataskaitoje „Švietimas gamtos mokslų srityje šiandien: naujas pedagoginis požiūris siekiant geresnės Europos ateities“ (14) rekomenduojama daugiau taikyti tyrimais grindžiamą gamtos mokslų mokymą, panaikinti gamtos mokslų mokytojų izoliaciją kuriant tinklus, ypatingą dėmesį skirti mergaičių požiūriui į matematiką, gamtos mokslus ir technologijas ir sudaryti galimybes platesnei bendruomenei mokytis mokykloje,

1.

Pagrindinių gebėjimų įgijimas – visiems prieinamų bendrųjų kompetencijų vystymo mokymosi visą gyvenimą metu pagrindas – bus vienas iš svarbiausių veiksnių gerinant piliečių galimybes įsidarbinti, socialinę aprėptį ir savirealizaciją. Todėl būtina imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos nepakankamo pažangumo ir socialinės atskirties problemos.

2.

Geras skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų lygis, taip pat tvirtas pagrindinių gamtos pasaulio principų bei pagrindinių mokslo sąvokų supratimas sudaro bendrųjų kompetencijų įgijimo mokymosi visą gyvenimą metu pagrindą, todėl juos būtina užtikrinti nuo pat ankstyvo amžiaus.

3.

Pagrindiniai skaitymo ir matematikos srities gebėjimai yra „mokymosi mokytis“ kompetencijos sudedamosios dalys: jie sudaro galimybes asmenims gauti, įgyti naujų žinių ir gebėjimų, juos apdoroti, įsisavinti ir perduoti, taip pat padeda tapti savarankiškai besimokančiaisiais.

4.

Remiantis tarptautiniais duomenimis, be kita ko, PISA ir TIMSS (Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas) duomenimis, nustatytos sistemingos problemos, pavyzdžiui, mokyklų skirtumai ir skirtinga mokinių aplinka (pvz., dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių, tėvų išsilavinimo lygio, namuose turimos IRT įrangos ir kt.), kurie yra veiksniai, turintys įtakos rezultatams skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse.

5.

Mokytojų, mokyklų vadovų ir mokytojų rengimu užsiimančių asmenų kvalifikacija, kompetencija ir pasirengimas dirbti – svarbūs veiksniai siekiant aukštos kokybės mokymosi rezultatų. Todėl labai svarbu užtikrinti aukščiausią pirminio mokytojų ir mokyklų vadovų rengimo, įvadinio mokymo bei tolesnio kvalifikacijos kėlimo lygį, kurį papildytų reikalinga švietimo ir profesinės paramos veikla.

6.

Siekiant naujo plataus užmojo lyginamojo standarto, nustatyto pagal strateginę programą „ET 2020“, reikės veiksmingesnių nacionalinių iniciatyvų. Ekonomikos nuosmukis ir demografinės problemos išryškina tai, jog būtina kiek įmanoma didinti mokyklų sistemų veiksmingumą ir teisingumą, tuo pat metu toliau efektyviai investuojant į švietimą ir mokymą, kad būtų sprendžiamos esamos ir būsimos ekonominės ir socialinės problemos,

1.

Sukurti arba toliau rengti strateginius nacionalinius mokyklos moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų gerinimo metodus, ypač daug dėmesio skiriant moksleiviams iš mažiau socialinių ir ekonominių galimybių turinčių šeimų.

2.

Išanalizuoti ir įvertinti nacionaliniu lygiu taikomų metodų veiksmingumą siekiant toliau plėtoti politikos formavimo duomenų bazę,

1.

Įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę, kurios užduotis būtų analizuoti vykdomus skaitymo gebėjimų mokslinius tyrimus, studijas ir tarptautinius pranešimus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama šiose išvadose išdėstytiems klausimams. Ši grupė turėtų nagrinėti veiksmingiausius ir efektyviausius skaitymo gebėjimų rėmimo mokymosi visą gyvenimą metu būdus ir remiantis geros politikos pavyzdžiais, turėtų parengti išvadas ir pateikti pasiūlymus, skirtus politikai valstybėse narėse remti iki 2012 m. vidurio.

2.

Atsižvelgiant į matematikos, gamtos mokslų ir technologijų grupių darbo pagal atvirąjį koordinavimo metodą rezultatus, įsteigti teminę valstybių narių sprendimus priimančių asmenų ir ekspertų darbo grupę, siekiant pažangos įgyvendinant naująjį „ET 2020“ lyginamąjį standartą.

3.

Sudaryti palankesnes sąlygas mokytis tarpusavyje ir geros praktikos pavyzdžiams pagrindinių gebėjimų įgijimo srityje nustatyti bei platinti tarp valstybių narių ir stebėti bei teikti ataskaitas dėl pažangos įgyvendinant „ET 2020“ lyginamąjį standartą

1.

Užtikrinti, kad už švietimą mokykloje atsakingų generalinių direktorių posėdžiai vyktų tinkamu laiku, kad būtų atsižvelgiama į padarytą Europos politinio bendradarbiavimo mokyklų klausimais pažangą, būtų informuojami nacionalinės politikos formuotojai ir aptarti būsimo šios srities darbo ES lygiu prioritetus ir kad tų diskusijų rezultatai būtų plačiai platinami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir prireikus aptariami ministrų lygiu.

2.

Skatinti sudaryti galimybes valstybėms narėms rengti bendrus bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama pagerinti pagrindinius viso jaunimo gebėjimus taikant inovacinius metodus. Projektai būtų rengiami savanoriškai pagal bendrai suderintus kriterijus, jie būtų bendrai vertinami, ir juos įgyvendinant būtų naudojamasi turimomis ES priemonėmis.

3.

Siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytus tikslus, naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis pagal atvirąjį koordinavimo metodą, Mokymosi visą gyvenimą programa, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąja bendrąja programa bei, atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, Europos struktūriniais fondais.