7.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 329/7

1.

Nuo pasaulinės finansų krizės pradžios 2008 m. rudenį Komisija išleido keturis komunikatus, kuriuose pateiktos išsamios gairės dėl valstybės paramos finansų įstaigoms (1) suderinamumo su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimais. Minėti komunikatai yra Komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (2) (Bankų komunikatą), Komunikatas dėl finansų įstaigų kapitalo atkūrimo esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo (3) (Kapitalo atkūrimo komunikatas), Komisijos komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (4) (Sumažėjusios vertės turto komunikatas), Komunikatas dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (5) (Restruktūrizavimo komunikatas). Trijuose iš šių keturių komunikatų – Bankų, Kapitalo atkūrimo ir Sumažėjusios vertės turto komunikatuose – išdėstomos būtinos valstybių narių teikiamos pagrindinių rūšių pagalbos (garantijų įsipareigojimams, kapitalo atkūrimo ir paramos turtui priemonių) suderinamumo sąlygos, tuo tarpu Restruktūrizavimo komunikate išdėstomos konkrečios restruktūrizavimo (arba gyvybingumo) plano charakteristikos, finansų įstaigoms teikiant pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą su krize susijusią valstybės pagalbą.

2.

Visuose keturiuose komunikatuose pabrėžiamas laikinas tokių pagalbos priemonių priimtinumo pobūdis – kiekviename iš jų nurodoma, kad tokios pagalbos priemonės gali būti pateisinamos tik kaip neatidėliotinas atsakas į precedento neturinčią įtampą finansų rinkose ir tik tol, kol yra šios išskirtinės aplinkybės. Restruktūrizavimo komunikatas taikomas restruktūrizavimo pagalbai, apie kurią pranešama iki 2010 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu kitų komunikatų galiojimo pabaigos termino nėra.

3.

Šiame komunikate nustatomi laikino su krize susijusios pagalbos bankams nuo 2011 m. sausio 1 d. priimtinumo kriterijai.

4.

Komisijos komunikatai dėl su krize susijusios pagalbos bankams bei visi atskiri sprendimai dėl pagalbos priemonių ir schemų, kurioms taikomi šie komunikatai, priimti remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto teisiniu pagrindu, pagal kurį pagalba išimtinai leidžiama kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. Pačiame krizės įkarštyje didelio sutrikimo sąlyga, be abejonės, buvo tenkinama visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į ypatingai didelę įtampą finansų rinkose ir vėliau pasireiškusį ypač didelį realiosios ekonomikos smukimą.

5.

Nuo 2010 m. pradžios pradėjęs po truputį reikštis ekonomikos atsigavimas ėmė vystytis šiek tiek greičiau nei tikėtasi anksčiau šiais metais. Nors atsigavimas vis dar trapus ir nevienodas visoje Sąjungoje, kai kurių valstybių narių ekonomika pradėjo nežymiai (o kai kurių ir sparčiau) augti. Be to, nepaisant tam tikrų pažeidžiamumo spragų, apskritai padėtis bankų sektoriuje pagerėjo palyginus su padėtimi praėjusiais metais. Dėl to nebėra taip akivaizdu, kaip ankstyvaisiais krizės etapais, kad visų valstybių narių ekonomika patiria didelį sutrikimą. Komisija žino apie šiuos pokyčius, tačiau dėl šiame komunikate nurodomų priežasčių mano, kad reikalavimai valstybės pagalbai patvirtinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą vis dar tenkinami, atsižvelgiant į tai, kad neseniai vėl kilo įtampa finansų rinkose, taip pat į neigiamo didesnės apimties šalutinio poveikio riziką.

6.

Pakartotinis įtampos atsiradimas valstybės skolos rinkose aiškiai parodė besitęsiantį finansų rinkų pažeidžiamumą. Didelis Sąjungos finansų sektoriaus susietumas ir tarpusavio priklausomybė rinkose sukėlė susirūpinimą, kad yra didelė persimetimo rizika. Dėl didelio finansų rinkų pažeidžiamumo ir netikrumo dėl ekonomikos perspektyvų pateisinama išlaikyti galimybę valstybėms narėms pasinaudoti su krize susijusiomis paramos priemonėmis, remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu, kaip apsaugos priemonę.

7.

Todėl Bankų, Kapitalo atkūrimo ir Sumažėjusios vertės turto komunikatai, kuriuose pateikiamos gairės dėl su krize susijusios pagalbos (visų pirma valstybės garantijų, kapitalo atkūrimo ir paramos turtui priemonių pavidalu) bankams suderinamumo kriterijų pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, turi galioti ir po 2010 m. gruodžio 31 d. Po šios datos taip pat turi būti taikytinas Restruktūrizavimo komunikatas, kuriame nustatytos tolesnės priemonės pagal šias paramos priemones. Todėl Restruktūrizavimo komunikato – vienintelio iš keturių komunikatų, kuriam nustatyta galiojimo pabaiga 2010 m. gruodžio 31 d., – galiojimas turėtų būti pratęstas, kad būtų taikomas restruktūrizavimo pagalbai, apie kurią pranešama iki 2011 m. gruodžio 31 d.

8.

Vis dėlto šie komunikatai turi būti pritaikyti, siekiant pasirengti perėjimui į padėtį po krizės. Kartu turės būti parengtos naujos, nuolatinės valstybės pagalbos taisyklės, taikomos bankų sanavimui ir restruktūrizavimui įprastinėmis rinkos sąlygomis, kurios, jei leis rinkos sąlygos, turėtų pradėti galioti nuo 2012 m. sausio 1 d. Galimą tolesnio krizės sąlygotos išskirtinės valstybės pagalbos finansų sektoriui teikimo būtinumą reikia vertinti atsižvelgiant į šį tikslą. Siekiant šio tikslo turi būti nustatyti pagalbos suderinamumo reikalavimai, kuriais būtų sudarytos sąlygos pasirengti naujai Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu grindžiamai bankų sanavimo ir restruktūrizavimo sistemai.

9.

Tai, kad toliau galima naudotis pagalbos priemonėmis pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, atsižvelgiant į išskirtines rinkos sąlygas, neturėtų sulaikyti laikinų išskirtinių pagalbos priemonių bankams nutraukimo proceso. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba 2009 m. gruodžio 2 d. susitikimo metu padarė išvadą, kad reikia parengti paramos priemonių nutraukimo strategiją, kuri turėtų būti skaidri ir deramai valstybių narių koordinuojama, siekiant išvengti neigiamo pašalinio poveikio, kartu atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių sąlygas (6). Išvadose taip pat nurodoma, kad iš principo įvairių formų pagalbos bankams nutraukimo procesas turėtų prasidėti nutraukiant valstybės garantijų schemas, skatinant patikimų bankų pasitraukimą ir skatinant kitus bankus spręsti savo problemas.

10.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Komisija taikė griežtesnes sąlygas dėl valstybės garantijų suderinamumo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą (7), įvesdama padidintą garantijos mokestį ir naują gyvybingumo plano reikalavimą pagalbos gavėjams, kurie kreipiasi dėl naujų garantijų ir viršija tam tikrą negrąžintų įsipareigojimų, kuriems suteikta garantija, tiek absoliučiais dydžiais, tiek nuo visų įsipareigojimų, ribą (8). Komisija aiškiai apribojo tokių pakeistų garantijų schemų naudojimą antrajam 2010 m. pusmečiui. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį rinkoje ir tai, kad dar nedaug laiko praėjo nuo naujų kainų nustatymo sąlygų įvedimo, šiuo metu nėra reikalinga toliau koreguoti šių sąlygų. Todėl valstybės garantijų schemos, pagal kurias valstybės pagalba patvirtinta iki 2010 m. pabaigos, gali būti leidžiamos dar šešis mėnesius iki 2011 m. birželio 30 d., remiantis 2010 liepos mėn. įvestomis sąlygomis (9). Atsižvelgdama į buvusią praktiką Komisija valstybės garantijų atitikimo sąlygas po 2011 m. birželio 30 d. persvarstys pirmąjį 2011 m. pusmetį.

11.

Toliau išdėstytuose punktuose Komisija nustatys veiksmus laipsniškam kapitalo atkūrimo ir sumažėjusios vertės turto priemonių nutraukimui, nes be jau esamų pasitraukimo paskatų, susijusių su kainų nustatymu, jokių veiksmų dėl šių priemonių dar nebuvo imtasi.

12.

Krizės pradžioje Komisija nustatė kriterijus nepatikimoms (sunkumų patiriančioms) finansų įstaigoms atskirti nuo iš esmės patikimų finansų įstaigų, t. y. finansų įstaigoms, kurios patiria sunkumų dėl vidaus struktūrinių problemų, susijusių su jų verslo modelio ar investavimo strategijos ypatumais, atskirti nuo finansų įstaigų, kurių problemos iš esmės susijusios tik su ypatinga padėtimi dėl finansų krizės, o ne su jų verslo modelio patikimumu, neveiksmingumu ar per didele rizika. Skirstymas grindžiamas Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytais įvairiais rodikliais: kapitalo pakankamumo, dabartinėmis kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių normomis, dabartiniu banko reitingu ir jo perspektyva, taip pat, inter alia, kapitalo atkūrimo dydžiu. Dėl pastarojo rodiklio Komisija mano, kad kapitalo atkūrimo ir paramos turtui priemonių pavidalu gauta pagalba, kuri viršija 2 % pagal riziką įvertinto banko turto, yra riba, pagal kurią bankai turėtų būti skirstomi į iš esmės patikimus ir sunkumų patiriančius bankus. Atkuriant sunkumų patiriančio banko kapitalą reikalaujama Komisijai pateikti restruktūrizavimo planą, o atkuriant patikimo banko kapitalą – gyvybingumo planą.

13.

Pirminis šio skirstymo ir įvairių rodiklių, įskaitant 2 % pagal riziką įvertinto banko turto ribą, nustatymo motyvas buvo baiminimasis, kad dėl sumažėjusios vertės turto atsirandančių kapitalo poreikių, didesnių rinkos lūkesčių, susijusių su bankų kapitalo lygiu, ir laikinų sunkumų pritraukti kapitalą rinkoje patikimi bankai mažins skolinimą realiajai ekonomikai, siekdami išvengti restruktūrizavimo plano teikimo kreipiantis pagalbos iš valstybės išteklių. Vis dėlto šiuo metu visas bankų sektorius susiduria su mažiau sunkumų, siekdami pritraukti kapitalą rinkose arba, inter alia, panaudodami nepaskirstytąjį pelną (10), ir todėl gali patenkinti kapitalo poreikius nesikreipdami valstybės pagalbos (11). Rinkoje finansų įstaigų pritraukto kapitalo suma gerokai padidėjo 2009 ir 2010 m. – tai rodo, kad finansų įstaigos vėl gali naudotis kapitalo rinkomis, ir tai, kad laukiama naujų reguliavimo reikalavimų (12).

14.

Todėl nebėra tinkama bankus skirstyti į patikimus ir patiriančius sunkumų, kad būtų galima nustatyti, kurie bankai turėtų pradėti diskusijas su Komisija dėl restruktūrizavimo. Dėl to bankų, kurie 2011 m. vis dar gali kreiptis dėl valstybės pagalbos kapitalui padidinti ar dėl sumažėjusios vertės turto priemonių, turėtų būti reikalaujama pateikti Komisijai restruktūrizavimo planą, iš kurio būtų matyti banko įsipareigojimas įvykdyti reikiamą restruktūrizavimą ir nedelsiant atkurti gyvybingumą. Taigi, nuo 2011 m. sausio 1 d. kiekvieno pagalbą gaunančio subjekto, kuriam taikoma nauja kapitalo atkūrimo ar sumažėjusios vertės turto priemonė, bus reikalaujama pateikti restruktūrizavimo planą (13).

15.

Spręsdama dėl bankų restruktūrizavimo poreikių Komisija atsižvelgs į konkrečią kiekvienos įstaigos padėtį, kiek restruktūrizavimas reikalingas gyvybingumui be tolesnės valstybės paramos atkurti ir į ankstesnę priklausomybę nuo valstybės pagalbos. Paprastai kuo daugiau įstaiga priklausoma nuo valstybės pagalbos, tuo akivaizdžiau, kad būtina įvykdyti išsamų restruktūrizavimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą. Be to, atliekant individualų vertinimą, bus atsižvelgiama į konkrečią padėtį rinkose, o restruktūrizavimo sistema bus taikoma lanksčiai didelio sukrėtimo, kuris keltų pavojų vienos ar kelių valstybių narių finansiniam stabilumui, atveju.

16.

Tai, kad bankų, kurie gauna struktūrinę pagalbą (t. y. kuriems taikoma kapitalo atkūrimo ir (arba) sumažėjusios vertės turto priemonės), reikalaujama pateikti restruktūrizavimo planą, tuo pat metu pripažįstant, kad vien tik dėl perfinansavimo garantijų panaudojimo nebūtų reikalaujama pateikti restruktūrizavimo planą (14), yra ženklas, kad bankai turi rengtis grįžti prie įprastų rinkos mechanizmų be valstybės paramos, finansų sektoriui pamažu išeinant iš krizės sukurtų sąlygų. Tai teikia paskatą atskiroms įstaigoms, kurioms dar reikalinga pagalba, spartinti reikiamą restruktūrizavimą. Tuo pat metu suteikiama galimybė pakankamai lanksčiai deramai atsižvelgti į galimai skirtingas aplinkybes, kurios daro poveikį skirtingų bankų ar nacionalinių finansų rinkų padėčiai. Taip pat suteikiama galimybė numatyti bendrą ar atskiros šalies finansinio stabilumo pablogėjimą, kurio šiuo metu negalima atmesti, atsižvelgiant į vis dar nestabilią situaciją finansų rinkose.

17.

Kaip Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas ir Restruktūrizavimo komunikatas bus toliau taikomi vienerius metus iki 2011 m. gruodžio 31 d. (15). Šį pratęsimą pagal pasikeitusias sąlygas taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į laipsnišką perėjimą prie pastovesnių valstybės pagalbos gairių bankams sanuoti ir restruktūrizuoti remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kurios, jei leis rinkos sąlygos, turėtų įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.