Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 321/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„QUESO CASÍN“

EB Nr.: ES-PDO-0005-0718-04.09.2008

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Queso Casín“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto tipas:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Riebus, kietas arba puskietis subrandintas sūris iš nenugriebto, nepasterizuoto karvės pieno, pagamintas fermentinės koaguliacijos ir gautos tešlos minkymo būdu.

Saugomam sūriui gaminti naudojamas pienas gaunamas iš sveikų Asturiana de la Montaña o Casina, Asturiana de los Valles ir Frisona veislių ir jų hibridų karvių.

Sunokintas šis sūris pasižymi tokiomis savybėmis:

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Karvės pienas, pieno fermentai, kalcio chloridas, šliužo fermentas ir druska.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Pieną, kuris naudojamas kaip „Casín“ sūrio gamybos žaliava, duodančių galvijų pašaras yra tiesiogiai grįstas gamtiniais vietovės ištekliais, gaunamas ganant karves ganyklose beveik ištisus metus; racionas papildomas šienu ir šviežiais pašarais iš paties gamintojo ūkio ir sukuriama rotacinė gamyklų naudojimo sistema. Bandos paprastai yra tradicinės, nedidelės ir susijusios su vietove, kurioje jos ganosi beveik ištisus metus.

Taigi jų pašaras – iš apibūdintos geografinės vietovės. Išskirtiniais atvejais, kai dėl nepalankių oro sąlygų pašarų iš gamintojų ūkių gaunama nedaug, racionas gali būti papildomas nedideliu kitur užaugintų grūdų ar ankštinių augalų kiekiu.

3.5.   Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

—

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Pakuotė. Siekiant išsaugoti produkto kokybę, jis prieš platinant pakuojamas patalpose, kuriose yra gaminamas ar brandinamas, nes dėl plonos žievės, kurios beveik nėra, šis sūris labiau linkęs užsiteršti ir greičiau pasikeičia jo išvaizda.

Be to, dėl tos pačios priežasties valgyti galima visą sūrį, todėl jį reikia supakuoti iš pat pradžių.

Pakavimo reikmėms leidžiama naudoti tokias medžiagas: popierių, kartoną, medieną ar plastiką, skirtą maisto ar kitoms reikmėms, kurį leidžia naudoti Kontrolės taryba.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Ženklinimas etiketėmis bus pritaikytas taip, kad atitiktų bendrąsias maisto produktų ženklinimo etiketėmis, pristatymo ir reklamos taisykles. Papildomai prie individualios kiekvieno gamintojo etiketės apsaugoti sūriai bus ženklinami specialia numeruota etikete, kuria bus apsaugotas produkto tapatumas.

Apsaugotų sūrių etiketėje turi būti atskirai paminėti žodžiai „Denominación de Origen Protegida Queso Casín“ ir pateiktas visiems SKVN apsaugotus sūrius rinkai tiekiantiems subjektams vienodas logotipas, kurį bus galima pasirinkti iš keturių spalvų. Šios etiketės parodytos toliau.

4.   Geografinės vietovės apibūdinimas:

Apibūdinta pieno gamybos ir SKVN „Queso Casín“ sūrių gamybos, brandinimo ir pakavimo geografinė vietovė yra pietinėje Astūrijos regiono dalyje, o konkrečiai – vidurio rytuose. Šioje geografinėje vietovėje yra tokios savivaldybės: Caso, Sobrescobio ir Pilonja.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Vietovės ypatumai:

Kadangi vietovė priklauso Astūrijos kalnų vidurio rytų daliai, kraštovaizdžiui būdingi siauri slėniai, atskirti plačiais uolingais gūbriais. Dėl kalnuoto vietovės pobūdžio joje vyrauja statūs šlaitai. Vidutinio aukščio dalys susilieja įdubusioje centrinėje lygioje vietovėje, kuri sudaro ikilitoralinės įdubos dalį, einančią iš rytų į vakarus, kuri yra Pilonjos upės vaga. Ši upė ir Alto Nalón upė yra dvi didžiausios vietovės upės.

Ši vietovė pasižymi ne tik aukštais kalnais, bet ir vandenyniniu, vidutiniu klimatu, lyja nedaug, tačiau ištisus metus, temperatūros svyravimai nėra dideli.

Toks kalnų supamų slėnių ar upių vagų kraštovaizdis lemia tai, kad susidaro stiprus ilgai tvyrantis rūkas. Dėl visų šių procesų saulės šviesos per metus gerokai sumažėja.

Kaimo vietovių augmenija auga vešliose šienaujamose ir ganyklinėse pievose, taip pat dideliuose miškų bei krūmynų plotuose ir ant akmeningų uolienų atodangų stačiausiuose šlaituose.

Įdomiausi pievose ir ganyklose augantys augalai priklauso žolių ir ankštinių augalų šeimoms.

Būtent šios sąlygos lėmė tai, kad buvo sukurtas „Casín“ sūrio gamybos metodas, kuris buvo saugi ir ilgalaikė konservavimo priemonė vietovėje, kurioje dėl vidutinės temperatūros ir dėl to, kad dienos daugiausia lietingos bei debesuotos, atmosferos drėgnis didelis, o dėl to pieno koaguliacijos metu susidarančiai varškei sunkiau džiūti.

Minkymas pradėtas naudoti kaip įprastinis ir vienintelis būdas sujungti smulkius varškės gabalėlius į vientisą masę. Kartojant šį procesą, būdavo gaunama sausesnė ir kompaktiškesnė masė, iš kurios gaunamas produktas būdavo patvaresnis. Be to, tokiu būdu homogenišką masę galima pasūdyti ir net paskirstyti joje fermentuojantis susidariusius mikroorganizmus ir taip palengvinti reikiamą nokimą. Dėl visų šių veiksmų produktas įgyja ypatingų organoleptinių savybių.

Sūris būdavo minkomas rankomis, tačiau vėliau sukurtas specialus minkymo mechanizmas, būtent minkymo mašina arba stalas, kuris, regis, yra tradiciškai gaminti duoną naudojamo įrankio, vadinamo „bregadora“ arba „bregadera“, prietaika. Šis įrankis būdavo naudojamas bendruomeniškai („diis d'amasar“), kad iš menkų medžiagų išteklių būtų galima gauti pelno ir pagerinti produktyvumą, nors naudojant tokį prietaisą vis tiek reikėjo įdėti daug darbo.

Atliekant šį darbą, būdavo apdorojama pusiau perdirbta varškė („gorollus“) ir iš skirtingų gamintojų gauti sūriai, kuriuos reikėdavo atskirti vienus nuo kitų. Tai būdavo sprendžiama kiekvieną gabalą pažymint būdingu atspaudu, kad būtų galima greitai ir lengvai nustatyti sūrio savininką. Pusiau perdirbtai varškei žymėti būdavo naudojamas cilindro arba verpstės formos medinis įrankis su nesudėtingais simboliais ant jo galų (vadinamas „ochavau“), ant kiekvienos pagamintos masės dalies buvo dedamas vienas spaudas. Užbaigtam sūriui žymėti buvo naudojamas „marcu“ arba „cuñu“ – didesnis ir tobulesnis medinis įrankis su įvairiais smulkiai dekoruotais atspaudais gamintojui žymėti. Šiuo metu įprasta „marcu“ įspausti gamintojo pavadinimą.

Šis gamybos metodas tikrai sudėtingas, turbūt dėl to jis, ypač minkymo dalis, taikomas išskirtinai šios sūrio rūšies gamybai. Metodiką išsaugojo savo reikmėms sūrį gaminusios moterys, ypač viena entuziastinga gamintoja, kuri iki šiol produktą demonstruoja ir reklamuoja mugėse ir turguose visoje Astūrijoje ir kitur Ispanijoje. Kitas svarbus veiksnys buvo vietinių kaimo plėtros grupių bendradarbiavimas.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Casín“ sūrį galima atpažinti iš jo specifinės išvaizdos, kurią suteikia ant visos viršutinės sūrio dalies antgaliu („marcu“) įspaustas spaudas su kiekvienam gamintojui būdinga anagrama.

Ypatingos šio sūrio savybės – tai netaisyklinga cilindrinė-diskinė forma, lygi, plona žievė, kurios beveik nėra ir kuri glaudžiai susijusi su vidine sūrio dalimi, minkyta masė, stiprus tvarus skonis ir aromatas, kurie stiprėja kaskart minkant varškę minkymo mašinoje, sudėtis, dėl kurios šis sūris yra vienas iš sausiausių ir daugiausiai baltymų turinčių sūrių Ispanijoje (ir pasaulyje).

Šis sūris visiškai kitoks nei kitų rūšių sūris, įskaitant gretimose savivaldybėse gaminamą sūrį. Caso savivaldybę nuo Pongo savivaldybės skiria kalnų eilės, kurios taip pat žymi ribą tarp dviejų klasikinių Astūrijos sūrių – „Casín“ ir sūrio iš Los Beyos, tai yra itin svarbu šiuo atveju.

Atlikus istorines studijas rasta dokumentinių „Casín“ sūrio svarbos įrodymų.

2000 m. Barselonoje išleistoje knygoje „En el país de los 100 quesos“ (Šimto sūrių šalyje) Enricas Canutas teigia, kad „atsižvelgiant į gamybos ypatybes ir naudojamų įrankių paprastumą, „Casín“ sūris gali būti vienas seniausių sūrių Ispanijoje“.

Esama iš XIV a. išlikusių šios vietovės gyventojų rašytinių liudijimų apie šį sūrį. „Abatė Da Gontrodo nuomoja San salvador de Sobrecastiello mansos 1328 m. septynerius metus už 70 maravedís (pinigų), kuriuos reikia mokėti kiekvieno rugsėjo mėn. 1 d., ir minkytus sūrius, kuriais reikia atsiskaityti kiekvieną San Martín šventės dieną lapkričio mėn.“

1341 m., idem., „ir gerai išminkytais sūriais“.

Šie sūriai taip pat minimi Jovellanos rašytiniuose dokumentuose (XVIII a.), „Diccionario Geográfico de Madoz“ (Madoz geografiniame žodyne), išleistame XIX a. pradžioje, ir Dionisio Martíno Ayuso „Curso de Agricultura Elemental“ (Elementariojo žemės ūkio vadovėlis), išleistame XIX a. pabaigoje.

O. Bellmut ir Fermin Canella „Astūrijoje“ (Chichonas, 1900 m.) sūris iš Caso vadinamas vienu žymiausių sūrių, išplitusių už Astūrijos ribų. Taip pat jis minimas F. Requejo ir M. Tortosa „Los Elementos de Agricultura y Técnica Agrícola e Industrial“ (Madridas, 1903 m.).

Eduardo Méndez Riestra knygoje „Comer en Asturias“ (Valgymas Astūrijoje) (Madridas, 1980 m.) „Casín“ sūris minimas kaip vienas iš Astūrijoje gaminamų sūrių, šį sūrį taip pat mini Carlos Mero González knygoje „Guía Práctica de los quesos de España“ (Praktinis Ispanijos sūrių vadovas) (Madridas, 1983 m.) ir Simone Ortega knygoje „Tabla de quesos españoles“ (Ispanijos sūrių lentelė) (Madridas, 1983 m).

Vaistininkas ir rašytojas J. A. Fidalgo Sánchez knygoje „El Gran Libro de la Cocina Asturiana“ (Didžioji Astūrijos valgių gaminimo knyga) (Chichonas, 1986 m.) teigia, kad „Casín“ sūris yra Astūrijos vidurio pietų regionui būdingiausias sūris.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio ryšys:

Kalnuota topografija buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs tai, kad iš pieno pertekliaus imta gaminti sūrį, nes dėl prastų ryšių pieną panaudoti buvo galima tik sūriui ar sviestui gaminti.

Visi šie gamtiniai veiksniai lėmė, kad buvo pradėtas gaminti specialios rūšies sūris. Viena vertus, dėl topografinių ypatumų susidarė kraštovaizdis su žemomis pievomis ir kalnų ganyklomis, kuriose auga išskirtinai įvairi augmenija, o tai tiesiogiai veikia pieną gaminančių galvijų mitybą ir susidaro galimybės naudotis šiais ištekliais taikant tradicinius metodus.

Antra vertus, klimatas ir gausus švelnus lietus, tolygiai pasiskirstęs metų bėgyje, saulės šviesos trūkumas ir vidutinė temperatūra idealiai tinka vietinių pašarų gamybai užtikrinti ir galvijams ganyklose laikyti.

Visas sūriui „Casín“ gaminti naudojamas pienas gaunamas iš karvių, kurios reguliariai ganosi vietovės pievose ir ganyklose ištisus metus.

Pirmieji šio sūrio gamintojai buvo senovės ūkininkai, kurie sukūrė gamybos metodiką atsižvelgdami į vietovės aplinkos sąlygų lemiamus apribojimus; jie siekė pratęsti greitai gendančio produkto laikymo laikotarpį ir taip sukūrė unikalią sūrio rūšį, kurio savybes lemia gamtiniai veiksniai ir kuriam gaminti naudojamas ypatingas metodas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.asturias.es/Asturias/descargas/PDF_TEMAS/Agricultura/pliego_condiciones_dop_queso_casin.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.