Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 302/12

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„BEAUFORT“

EB Nr.: FR-PDO-0217-0106-07.07.2009

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis:

3.   Pakeitimas (-ai):

3.1.   Geografinės vietovės ribos:

Į SKVN BEAUFORT geografinės vietovės komunų sąrašą įtrauktos toliau išvardytos komunos ar jų dalys: visas Tours en Savoie ir Montsapey (Savojos departamentas); Albertville (Savojos departamentas) – iš dalies (kadastro sekcijos E2, E3, E4).

Paaiškinimas:

Buvo gauta paraiškų, kuriose prašoma vietoves įtraukti į SKVN Beaufort gamybos vietovę.

Ekspertų komisija atliko tyrimą, kurio tikslas – aiškiau nustatyti gamybos zoną apibūdinančius elementus. Šio tyrimo rezultatas – sudaryta kriterijų lentelė, kuria remiantis buvo galima patenkinti kai kurias pateiktas paraiškas.

Beaufort gamybos vietovės apibūdinimo elementus galima apibendrinti taip.

Vietovė apima geologinį darinį, žinomą vidurinių Alpių pavadinimu (angl. Internal Alps), kur yra kristalinio tipo ir dumblingi bei nuosėdiniai dirvožemiai. Dėl atvirų aukštumų ir plačių šlaitų atsirado dideli pievų (ganyklų) plotai, esantys 1 500–3 000 m aukštyje.

Esant šiems skirtingiems aukščio skirtumams, žolė vasaros laikotarpiu ten auga ištisai nuo birželio iki rugsėjo ir yra gausu pašarams tinkančių augalų rūšių.

Žmonės sukūrė pakopinę agrarinę sistemą, kai papildomai naudojamas slėnis, dažniausia – šienavimui, o pieniniai galvijai ganomi aukštai kalnuose. Vasarą žmonės ir gyvuliai prisiderina prie žolės augimo ir būna skirtingame aukštyje.

Taigi Beaufort sūris yra žmonių prisitaikymo prie gamtos suvaržymų šiame Šiaurės Alpių regione vaisius.

Pagaliau, visoje gamybos zonoje ir anksčiau, ir dabar gaminamas slėgtas kaitintas riebus sūris.

Beaufort sūris čia gaminamas nuo XVII a.

Įsitikinus, kad siūlomos įtraukti teritorijos pasižymi prieš tai minėtomis savybėmis, buvo nuspręsta jas įtraukti į sūrio BEAUFORT gamybos vietovę.

3.2.   Ryšys su geografine vietove:

Esminių pakeitimų nėra; remiamasi Reglamente (EB) Nr. 510/2006 numatytu planu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„BEAUFORT“

EB Nr.: FR-PDO-0217-0106-07.07.2009

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Beaufort“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Beaufort yra sūris, gaminamas pagal slėgto kaitinto sūrio technologiją, vien tik iš žalio karvės pieno, į kurį dedama šliužo fermento; sūris kaitinamas, slegiamas ir sūdomas iš pradžių sūryme, tada įtrinant paviršių; sūris nokinamas ne trumpiau kaip 5 mėnesius. Sūris yra minkštas ir riebus, jo spalva – nuo dramblio kaulo iki blyškiai geltonos, gali būti keli ploni horizontalūs įtrūkimai ir kelios nedidelės skylutės („paukščio akys“). Sūrio galvos yra plokščios formos, išorinis kraštas įgaubtas, jų svoris – 20–70 kg, skersmuo – 35–75 cm, aukštis – 11–16 cm, pluta nutrinta, švari ir tvirta, vienodos geltonos–rudos spalvos; 100 g visiškai išdžiūvusio sūrio yra ne mažiau kaip 48 % riebalų, o sausųjų medžiagų kiekis 100 g sunokinto sūrio negali būti mažesnis nei 61 g.

Kiekviena sūrio galva pažymima mėlyna kazeino plokštele, kurioje nurodyta cecho žyma.

Jei parduodamas supakuotas sūris, jo gabalai būtinai turi būti supjaustyti paliekant dalį šiam sūriui būdingos plutos; tačiau nuo jos galima nuvalyti sūrio gleives. Jei sūris parduodamas sutarkuotas, „Beaufort“ pavadinimą naudoti draudžiama.

Sūrių gamybai naudojamas pienas gaunamas tik iš tradicinių vietos veislių, Tarine ir Abondance, arba iš tų veislių, kurios atitinka genealoginės knygos pagrindinio skirsnio kriterijus, arba iš tų veislių, kurios buvo autentifikuotos remiantis pripažintomis fenotipinėmis savybėmis.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

Žaliavos, įeinančios į Beaufort sūrio sudėtį, yra:

Bet kurį kitą produktą gaminant Beaufort naudoti draudžiama.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Grynaveislių Tarine ir Abondance karvių pašarą sudaro:

Pašarai ne iš gamybos vietovės tiekiami tik kaip priedas. Ne mažiau kaip 75 % šieno ir pašarų melžiamai bandai tiekiama iš geografinės vietovės tam, kad ne mažiau kaip 75 % pieno produkcijos būtų pagaminama naudojant vietovėje gaunamus pašarus.

Ne mažiau kaip 20 % metams reikalingo šieno tiekiama iš geografinės vietovės.

Pievose banda ganoma tradiciniu būdu, gyvulių mėšlas naudojamos kaip trąša. Išpilti vandens valymo įrenginių dumblą ar išvestinius produktus su Beaufort gamyba susijusiose pievose, ganyklose ir aukštuminėse ganyklose draudžiama.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Pienas turi būti gaunamas, o sūriai gaminami ir ne mažiau kaip 5 mėnesius nokinami tik nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Jei parduodamas supakuotas sūris, jo gabalai būtinai turi būti supjaustyti paliekant dalį šiam sūriui būdingos plutos; tačiau nuo jos galima nuvalyti sūrio gleives. Jei sūris parduodamas sutarkuotas, „Beaufort“ pavadinimą naudoti draudžiama.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

SKVN „Beaufort“ žymimų sūrių etiketėse turi būti nurodytas SKVN pavadinimas, užrašytas raidėmis, kurios yra ne mažesnės nei du trečdaliai didžiausių ant etiketės esančių raidžių dydžio.

Etiketėje, reklamoje, sąskaitose ar prekybos dokumentuose prie SKVN pavadinimo pridėti kitus apibūdinančius žodžius ar užrašus yra draudžiama, išskyrus:

Be Beaufort būdingos mėlynos kazeino plokštelės, ant sūrių, pagamintų laikantis apibūdinamajam žodžiui „chalet d'alpage“ naudoti reikiamų sąlygų, turi būti papildoma kazeino plokštelė, kaip aprašyta prieš tai esančiame punkte. Be to, įrašą „chalet d′alpage“ naudojantys gamintojai kiekvienais metais prieš gindami bandą į kalnus privalo nusiųsti Nacionaliniam kilmės vietos nuorodų institutui (INAO) įsipareigojimą laikytis prieš tai nurodytų gamybos sąlygų.

Jei parduodamas supakuotas sūris, jo gabalai būtinai turi būti supjaustyti paliekant dalį šiam sūriui būdingos plutos; tačiau nuo jos galima nuvalyti sūrio gleives.

Jei sūris parduodamas sutarkuotas, „Beaufort“ pavadinimą naudoti draudžiama.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Beaufort gamybos regionas apima Beaufortain, Tarentaise ir Maurienne masyvus. Į jį patenka dalis Savojos departamento ir gretimas Aukštutinės Savojos sektorius.

Pienas ir sūris gaminamas bei nokinamas geografinėje vietovėje, kuri apima šias savivaldybes:

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

SKVN Beaufort gamtinė aplinka priklauso vidurinių Alpių masyvams, kuriems būdinga:

Šiame konkrečiame regione 1 500–3 000 m aukštyje yra dideli aukštikalnių pievų plotai (pranc. étage alpin majoritaire), kuriems būdinga tai, kad ten auga daug dviskilčių augalų, dėl jų žolė įgyja tam tikrą prieskonį. Šie plotai ir jų išsidėstymas dideliuose šlaituose yra viena iš svarbių SKVN Beaufort vietovės savybių.

Šiuose aukštikalnėse esančiuose plotuose atsirado ganiavos rūšys, kurios tiek pavieniui, tiek ir visos bendrai nėra taip smarkiai paplitusios kitur Alpėse, arba kurios sudaro vientisą sistemą.

Tokią ganiavos organizavimo schemą pateikė DUBOIS (1996 m.), remdamasis ARBOS (1922 m.), BLANCHARD (1938 m.) ir REFFAY (1967 m.) veikalais.

„XX a. pradžioje vyravo dvi didelės ūkininkavimo sistemos:

Pieninių galvijų auginimas galėjo išsilaikyti tik šiaurinėje Alpių dalyje, kur klimatas pakankamai drėgnas. Kitų Alpių dalių aukštikalnėse nuo 1960 m. pamažu paplito avių ir kiek mažiau – ožkų ganymas.

Šiuo metu aukštikalnių ganyklų plotai ir aukštikalnių piemenų gausa tebėra būdingas Beaufort geografinės vietovės bruožas: aukštikalnių piemenų junginiai minėtos SKVN regionuose sudaro 92 % aukštikalnių junginių Savojos departamente.

Beaufortain ir Tarentaise dar naudojamos ir intensyvios priežiūros rūšys: melžimo aparatas kartais pernešamas dukart per dieną, laukimo ir poilsio zonos reguliariai suakėjamos. Šiose aukštikalnių ganyklose, apimančiose vietoves skirtingame aukštyje ir skirtingai išsidėsčiusiose, banda genama paskui augančią žolę išnaudojant tinkamą augalijos išsidėstymą.

Dėl bandos ganymo aukštai kalnuose buvo ir tebėra įmanoma laisvai šienauti slėnio plotus ir taip sukaupti pašaro žiemai. Slėniai, kuriuose yra nekalvoti šienaujami sklypai, ypač tinkami.

Dėl patobulintų susisiekimo kelių atsirado svarbių šios pusiausvyros pokyčių – pienas aukštikalnių ganyklose dabar perdirbamas retai, nes tapo įmanoma jį nuvežti į slėnį. Taigi dabar sūrių gaminimo vieta yra slėnis, išskyrus kalnų trobeles, kuriose gaminamas „Beaufort Chalet d’Alpage“.

Jei aukštikalnių ganyklose esančiuose rūsiuose ir įmanoma sūrį pradėti nokinti, tačiau šis darbas tęsiamas slėnyje, o jį atlieka kvalifikuoti specialistai.

5.2.   Produkto ypatumai:

Beaufort sūris nuo seno išsiskyrė iš kitų slėgtų kaitintų sūrių. Štai 1929 m. žemės ūkiui skirtos apklausos metu Beaufort pavadinimas buvo aiškiai išskirtas iš kitų gruyère tipo sūrių. „Miškininkas pažymi, kad Gruyère de Beaufort parduodamas pavadinimu Beaufort, o ne šiaip Gruyère, dėl to jo kaina didesnė“.

Taip pat šis sūris išskiriamas ir puslapiuose, skirtuose gruyère gamybai Savojoje; šįkart jų autorius – Bourg-Saint-Maurice mokomosios sūrinės direktorius. Įvade jis rašo: „Gruyère sūris yra gaminamas tik Prancūzijoje Est, Jura, Doubs, Haute-Savoie, Savoie departamentuose, jo gamybai naudojamas pusiau nugriebtas karvės pienas“. Jis priduria, kad pagrindiniai centrai Savojoje yra Albertville ir Chambéry apylinkėse, „kur gaminamas beveik vien tik Emmental ir Comté tipo gruyère. Kituose Savojos regionuose, Beaufort, Haute-Tarentaise ir Maurienne slėniuose, gaminamas labai specifinis gruyère sūris – „Beaufort“, gaunamas naudojant riebų, t. y. nenugriebtą pieną. Ši sūrio rūšis daugiausia gaminama aukštikalnių ganyklose, 1 500–2 000 m aukštyje“… Toliau autorius tiesiogiai mini Beaufort pavadinimą ir rašo, kad šis aukštikalnių sūris yra vadinamas „Beaufort“. Taigi Gruyère du Beaufortain, kurį vertina į tas vietas atvykstančių vis daugiau turistų, pavadinime atsiranda specifinė nuoroda – Beaufort. Šis sūris atsikovoja jam būdingas savybes, iš kurių viena yra jo gamyba aukštikalnėse; šis gamybos būdas kitose Alpių dalyse nunyko atsiradus sūrinėms.

1945 m. dekretu Nr. 45-1245, kuriame suminimi visi prancūziški sūriai, „Beaufort“ pavadinimas suteikiamas sūriams „gaminamiems tik iš karvės pieno, slėgtiems, kaitintiems ir sūdytiems, su sausa pluta (…) gamybos vietovė yra Savojos ir Aukštutinės Savojos departamentuose“.

Dar ir šiandien „Beaufort“ išsiskiria iš kitų slėgtų kaitintų sūrių, visų pirma:

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

6.1 punkte aprašytos aplinkos savybės reiškia, kad yra gausu floros ir daug augalų grupių. Čia randamos visos aukštikalnių pievų fitocenologijos grupės.

Remiantis DORIOZ ir kt. (2000 m.) „yra dvylika augalijos grupių, kurios jungia iš viso daugiau kaip 250–300 aukštesniųjų augalų (tracheofitų) rūšis. Ši augalijos įvairovė paaiškinama dirvos kontrastais ir dirvos bei naudojamų metodų sąveika (DORIOZ 1995 m.; INRA, 1994 m.). Dirvožemiai kinta labai greitai, dešimtmetrinėje skalėje, priklausomai nuo sniego dangos laikymosi trukmės, vietinių uolienų, upelių aukštupių ir vandens tekėjimo šlaitais, ir, pagaliau, nuo skirtingo kalnų šlaitų nuolydžio kampo (DORIOZ ir VAN OORT, 1991 m.) Dėl tokios įvairovės tame pačiame rajone, o kartais net ir per vieną ganymo dieną, pašarai yra labai įvairūs, sudaryti iš įvairiausių žolynų – nuo kalcikolų iki acidofilinių, nuo kserofilinių iki šviežių augalų. DORIOZ, 1995 m.).“

Nesenoje studijoje (BORNARD ir BASSIGNANA, 2001a ir 2001b) Grenoblio Cemagref išskyrė 19 skirtingų pievų rūšių priklausomai nuo jų agronominio naudojimo Aostos slėnyje. Tam tikrų pievų atveju autoriai pažymi analogiją drėgnų išorinių šiaurinių Alpių pievų (BORNARD ir DUBOST, 1992 m., BRAU-NOGUE, 1996 m.) panašumus su Prancūzijos vidinių pietinių Alpių pievomis (JOUGLET, 1999 m.).

Taigi, potraukio požiūriu, Viduržemio jūros augalija, garsi savo kvapais ir aromatais, aukštikalnių flora, kai kritulių nėra daug, kaip vidinėse Alpėse, matyt, teikia aromatinį mišinį, kuris pasireiškia išskirtinėmis skoninėmis ir labai būdingomis „Beaufort“ savybėmis (DUMONT ir ADDA, 1978 m., BUCHIN ir kt., 1999 m.; ASSELIN ir kt., 1999 m., in DORIOZ ir kt., 2000 m.).

Taigi kai kurie aukštikalnių specialistai mano, kad toms vietoms būdinguose „sniego tarpekliuose“, kur ilgai laikosi sniegas ir yra tokių augalų rūšių kaip Ligusticum mutellina, auga žolė, dėl kurios ypač pagerėja sūrio kokybė.

Ganymo sistema paremta panaudojant šią didelę augalijos įvairovę tradicinių vietos veislių Tarine ir Abondance karvėms šerti, jų bandas ganant taip, kad būtų visiškai prisitaikoma prie aplinkos veiksnių. 1963 m. E. QUITTET pateikė tokį apibrėžimą: „Tarine veislė pasižymi didele ištverme ir atsparumu sunkiomis gyvenimo sąlygomis, atsirandančiomis daugiausia dėl gyvenimo būdo (vasarinis ganymasis 1 500–2 000 m aukštyje). Nežiūrint reguliaraus veršiavimosi, ji ilgai būna geros formos. Šios veislės gyvuliai pasižymi puikia savybe žiemą maitintis prastais pašarais ir duoti pakankamai pieno (...) Tarine yra puiki pieninių karvių veislė, ypač atšiauraus klimato sąlygomis.“

Taigi, perdirbant ką tik pamelžtą pieną, įmanoma išsaugoti pradines pieno savybes; tai labai tinka riebaus sūrio gamybai iš nenugriebto pieno, panaudojant laukinių kultūrų mieles. Naudojant įgaubtą ratą galima prisitaikyti prie didelių aukštikalnėse pagaminto pieno kiekio svyravimų, išlaikyti temperatūrą sūrio viduje, kai jis slegiamas, ir stabilizuoti sūrio formą. Nokinimas šaltame rūsyje yra ypač svarbus sūrio kokybei etapas – jis labiausiai atitinka gamybos vietų klimatines sąlygas ir yra visiškai suderinamas su riebių sūrių gamyba.

Gamybos ir perdirbimo metodai sudaro darnią sistemą, susijusią su produkto ypatumais ir išreiškiančią ypatingą augalų aromatų įvairovę net ir galutiniame produkte.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.inao.gouv.fr/repository/editeur/pdf/CDCAOP/CDCBeaufort.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.