Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 78/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„FARINE DE CHÂTAIGNE CORSE/FARINA CASTAGNINA CORSA“

EB Nr.: FR-PDO-005-0581-22.12.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Farine de châtaigne corse/Farina castagnina corsa“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Farine de châtaigne corse/Farina castagnina corsa“ yra gelsvos ar rusvos spalvos smulkaus malimo vienalyčiai miltai, kurių granuliometrinė sudėtis yra tokia: ne mažiau kaip 70 % miltų masės turi išsisijoti per 106 mikronų sietą, o visa masė – per 450 mikronų sietą.

Jie išskirtiniai dėl to, kad yra labai saldūs, o jų kvapas ir skonis kompleksiniai (jaučiami džiovinti kaštainiai, džiovinti vaisiai, sausainiai, prieskoniai ar pieno produktai).

Iš skrudintų kaštainių pagaminti miltai yra truputį tamsesni, ryškesnių atspalvių, labiau jaučiamas sausainių skonis ir kvapas.

Jų drėgnis ne didesnis kaip 10 %.

Šie miltai gaminami iš šių vietinių Castanea sativa Mill. rūšiai priklausančių veislių ir Castanea sativa rūšiai priklausančių vietos veislių kaštainių:

Aligialincu; Ariata; Arizinca; Bastelicacciu; Campana; Campanari; Campanese; Carpinaghja; Chijina; Faretu; Frisgiata; Furcutone; Giallu; Giucatoghju; Ghjentile; Ghjentilone; Insetu; Insetu petrinu; Insetu pinzutu; Insitina; Leccia; Nocella; Macedia; Marrunaghja; Minuta; Morianinca; Murasgione; Palatina di Monte; Palatina Prunaccia; Petra; Petra Ferrigna; Pianella; Pilosa; Pitrina; Povaru Pa; Radacampana; Radulacciu; Rossa; Rossa canale; Rossa pilosa; Rossuccia; Rossula; Russella; Russina; Terra Magnese; Tighjulana arba Teghja; Tricciuta; Venachese; Vicu; Zittimi.

Hibridinės veislės draudžiamos.

Kaštainių derlius nuimamas nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., kai vaisiai natūraliai nukrenta. Kadangi šie medžiai aukšti, paprastai subrendę vaisiai surenkami nuo žemės.

Naudojami kaštainiai nuo ne jaunesnių kaip 10 metų medžių. Medžiai auginami laikantis senų papročių, sudarančių palankiausias sąlygas medžiui augti, t. y. viename hektare auga ne daugiau kaip 60 medžių, tarp jų yra ne mažesnis kaip 12 metrų atstumas. Jie prižiūrimi dirvą išvalant nenaudojant cheminių piktžolių naikinimo medžiagų, reguliariai genimi ir formuojamas jų vainikas, augimas sktinamas tik organinėmis trąšomis arba kalkėmis. Siekiant išlaikyti tradicinį kaštainių auginimo būdą, drėkinimas naudojant stacionarius įrenginius draudžiamas.

Per metus iš vieno medžio gali būti gaunama ne daugiau kaip 150 kg šviežių kaštainių (6 tonos iš vieno hektaro), pagal tradicijas nedarant poveikio natūraliam kaštainių giraičių derlingumui.

—

—

—

—

—

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.4.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Kaštainių miltai pakuojami geografinėje vietovėje į vienkartinę pakuotę po ne daugiau kaip 5 kg.

Miltai pakuojami į vakuuminę pakuotę arba pakavimas atliekamas maistinėmis dujomis modifikuotoje atmosferoje, išskyrus tiesiogiai parduodamus miltus.

Kaštainių miltai – lengvai pažeidžiamas produktas, galintis sugesti, jei sandėliavimo ir laikymo sąlygos netinkamos, ypač kai oro temperatūra lauke žiemai baigiantis ima kilti.

Produktą pakuojant geografinėje vietovėje, laikantis minėtų tinkamų sąlygų, tolesnių operacijų su juo atlikinėti nereikia, taip pat išvengiama produkto kokybės pablogėjimo dėl drėgmės, t. y. miltai neapkarsta ir nesupelija.

Kad būtų užtikrinta kuo geresnė šių greitai gendančių miltų kokybė, nuo kitų metų po kaštainių derliaus nuėmimo metų gruodžio 31 d. jais prekiauti su nuoroda „Farine de châtaigne corse/Farina castagnina corsa“ nebeleidžiama.

3.5.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Be privalomų įrašų, nustatytų teisės aktuose dėl ženklinimo etiketėmis ir maisto prekių pateikimo, ant kiekvienos miltų pakuotės etiketės nurodoma:

Kiekviena pakuotė žymima naudojant INAO tarnybų patvirtintą ir grupės skirstomą ženklinimo sistemą.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinei vietovei priklauso 270 komunų, iš jų 233 komunų visa teritorija patenka į geografinę vietovę, o 37 – tik dalis teritorijos.

Pietų Korsikos departamentas:

Aukštutinės Korsikos departamentas:

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Fizinės aplinkos ypatybės

90 % Korsikos teritorijos puikiai tinka kaštainiams – kalcifobiniams augalams, kurie saloje atsirado XII amžiaus pradžioje.

Geografinė SKVN „Farine de châtaigne corse/Farina castagnina corsa“ vietovė apima didelę teritoriją, kuriai būdinga:

Žmogiškieji veiksniai

Korsikos kaštainiai, išskyrus retas išimtis (hibridus ir egzotines rūšis, atvežtas bandant kovoti su ligomis), priklauso iš Viduržemio jūros baseino kilusiai Castanea sativa Mill. rūšiai.

Iš atliktų žiedadulkių tyrimų šiuo metu galima būti beveik tikriems, kad kaštainis prieš tūkstančius metų kilo iš Korsikos, o finikiečiai, graikai, romėnai ir kitų tautų atstovai bėgant šimtmečiams padėjo šiai rūšiai paplisti.

Gausus kaštainių derlius iki XX amžiaus pradžios padėdavo užtikrinti regionų, kuriuose jie augo, gerovę – kaštainiai ten vartoti švieži, kepti, virti, džiovinti ir perdirbti į miltus, jie buvo pagrindinis maisto produktas. Švieži kaštainiai būdavo laikomi statinėse arba žemėje iškastose duobėse, išklotose žemuoginio arbuto šakomis – taip šie vaisiai per žiemą nesugesdavo. Vis dėlto didžioji dalis kaštainių būdavo džiovinami, o tada perdirbami į miltus. Nuo gruodžio iki birželio iš kaštainių miltų būdavo gaminami patys įvairiausi patiekalai. Apie tai liudija įvairios ataskaitos ir tyrimai, tarp kurių Robiquet (La Corse, 1835 m.) istorija, kurioje pasakojama, kad per Alesani kantone vykusią vestuvių puotą svečiai buvo vaišinami 22 patiekalais iš kaštainių miltų. Iš kaštainių miltų, kartais sumaišytų su kviečių, miežių ar rugių miltais, būdavo gaminama kildinta duona, vadinama „pisticcine“ arba „frascaghiola“.

Iki XX amžiaus pradžios kaštainių miltai būdavo kasdien naudojami košėms virti, blynams ar duonai kepti. Iš pradžių niekinti patiekalai iš kaštainių miltų, seniau laikyti prastuomenės maistu ir prastu pakaitalu, mūsų laikais netikėtai pakitus skoniui, imti laikyti gardėsiais, šventiniais patiekalais, tapusiais stipria vietos identiteto išraiška.

5.2.   Produkto ypatumai:

Korsikos kaštainių miltai yra labai saldūs, gelsvos ar rusvos spalvos, o jų kvapas ir skonis kompleksiniai ir unikalūs (jaučiami džiovinti kaštainiai, džiovinti vaisiai, sausainiai, prieskoniai ar pieno produktai); tai itin smulkaus malimo vienalyčiai miltai.

Korsikos kaštainių miltų drėgnis ne didesnis kaip 10 %.

Jei kaštainiai kaitinami krosnyje (tai neprivaloma), t. y. skrudinami, miltai tampa tamsesni, ryškesnių atspalvių, labiau jaučiamas sausainių skonis ir kvapas.

Įvairiuose iš kaštainių miltų pagamintuose patiekaluose daug kalorijų, angliavandenių, riebalų, būtinų mineralinių druskų ir vitaminų. Nedidelį baltymų kiekį šiuose miltuose iš dalies atsveria kartu su jais vartojami pieno produktai (pienas, grietinė, brocciu sūris arba šviežias sūris) ir mėsos gaminiai. Niolu regiono priežodis „pane di legnu e vinu di petra“ (duona iš medžio ir vynas iš akmens) pažymi tokios mitybos paprastumą ir vienodumą bei pabrėžia jo svarbą tradicinėje mityboje.

Keletą kartų per metus Korsikoje per muges organizuojami kaštainiams ir jų miltams skirti renginiai:

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio ryšys:

Korsika ir kaštainiai vienas prie kito dera idealiai. Šios salos dirvožemis puikiai tinka šiam medžiui, o klimatas skatina augimą.

Per šimtmečius šis „duonos medis“ tapo nepakeičiamu Korsikos gyventojų mitybos pagrindu. Daugiau nei 40 šiandien žinomų veislių atrinktos pagal tai, ar iš jų galima pagaminti miltus. Taip yra todėl, kad gamintojams visais laikais rūpėjo šį vaisių naudoti ne tik neapdirbtą, bet ir perdirbtą į miltus.

Todėl veislės buvo atrenkamos pagal vaisius, kurie geriausiai išnaudodavo salos dirvožemio teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, jei derlius nuimamas vėlai, t. y. nuo spalio vidurio, vaisiai būna gavę daugiausia saulės.

Dar vienas kriterijus, remiantis kuriuo Korsikoje atrenkamos kaštainių veislės – cukraus kiekis, nes dėl cukraus šių Korsikos kaštainių miltai įgauna būdingą labai saldų skonį.

Ir mūsų laikais vis dar auginamos veislės buvo atrinktos dar ir pagal vaisių tinkamumą džiovinti (kad galutinis drėgnis būtų ne didesnis kaip 10 %) ir paprastumą nulukštenti. Ši rūpestinga miltams gaminti labiausiai tinkamų vaisių atranka, suderinta su natūraliomis Korsikos dirvožemio ypatybėmis, padėjo atsirasti šiam unikaliam ir išskirtiniam produktui.

Per įvairius šviežių kaštainių perdirbimo į miltus etapus miltai įgauna gelsvą ar rusvą spalvą, kvapas ir skonis tampa kompleksiniai ir unikalūs (jaučiami džiovinti kaštainiai, džiovinti vaisiai, sausainiai, prieskoniai ar pieno produktai).

Jei kaštainiai kaitinami krosnyje (tai neprivaloma), t. y. skrudinami, miltai tampa tamsesni, ryškesnių atspalvių, labiau jaučiamas sausainių skonis ir kvapas.

Šie kvapai dar labiau jaučiami dėl to, kad šie miltai yra smulkiai malti, vienalyčiai ir tekstūra primena šilką. Šie Korsikos kaštainių miltai yra tokie smulkūs dėl to, kad nuo senų laikų kaštainai buvo malami malūnuose granito, titnago arba skalūno girnomis. To priežastis – su žemės ūkiu ir ganyklomis susijusi ūkio sistema ir ekstensyvus javų auginimas Korsikoje.

Veislių atranka, tradicinių įrankių naudojimas ir praktinė kaštainių auginimo patirtis persipynė – taip atsirado unikalūs Korsikos kaštainių miltai, susiję su neprilygstamu dirvožemiu.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.inao.gouv.fr/repository/editeur/pdf/CDCAOP/CDCFarineDeChataigneCorseFarinaCastagninaCorsa.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.