[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 3.12.2010

COM(2010) 730 galutinis

2010/0351 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pastaruoju metu įtampa Airijai finansų rinkose vis didėjo, o tai rodė augantį nerimą dėl Airijos valstybės finansų tvarumo. Dabartinė krizė padarė didžiulį poveikį ir Airijos valstybės finansams. Paramos bankininkystės sektoriui priemonės, įskaitant dideles kapitalo injekcijas, gerokai prisidėjo prie nuosmukio sukelto valstybės finansų būklės blogėjimo. Dabartinės rinkos problemos visų pirma reiškia tai, kad Airijos valstybės mokumas ir bankininkystės sistema krizės metu tapo neatsiejamai susiję; dėl to labai išaugo Airijos vyriausybinių obligacijų palūkanų normos, o vidaus bankininkystės sistema yra faktiškai atskirta nuo finansavimo iš tarptautinių rinkų ir pastaruoju metu darėsi vis labiau priklausoma nuo Eurosistemos.

Dėl šio didelio ekonominio ir finansinio sutrikdymo 2010 m. lapkričio 21 d. Airija oficialiai paprašė Europos Sąjungos, euro zonos valstybių narių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai finansinę pagalbą siekiant paremti politinę programą, skirtą atkurti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti, taip pat apsaugoti Airijos, euro zonos ir ES finansinį stabilumą. Komisijai ir Tarybai pateikto ekonominio ir finansinio koregavimo programos projekto tikslas – atkurti finansų rinkų pasitikėjimą Airijos bankininkystės sektoriumi ir valstybe. Programoje pateikti trys pagrindiniai elementai. Pirma, finansų sektoriaus strategija, apimanti esminį bankininkystės sektoriaus sumažinimą, jo finansinio įsiskolinimo mažinimą ir reorganizavimą, taip pat numatant tinkamą kapitalo restruktūrizavimą. Antra, plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo strategija, kurioje išsamiai pateikiamos fiskalinio konsolidavimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad bendroji valstybės skola vidutinės trukmės laikotarpiu imtų stabiliai mažėti. Trečia, plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarkė, visų pirma darbo rinkos srityje, skirta palengvinti koregavimą ir stiprinti ekonomikos augimo potencialą.

Programa apima 2010–2013 m. laikotarpį. Naudojantis programos finansiniu paketu bus padengta iki 85 mlrd. EUR finansavimo poreikių: iki 35 mlrd. EUR bankininkystės sistemai paremti ir iki 50 mlrd. EUR galimiems fiskalinio pobūdžio poreikiams finansuoti. Pusė bankininkystės rėmimo priemonių (17½ mlrd. EUR) bus finansuojama iš Airijos įnašo naudojantis Iždo grynųjų pinigų rezervu ir Nacionalinio pensijų atsargų fondo investicijomis. Paprašyta iki 22,5 mlrd. EUR Sąjungos pagalbos Airijai pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), nustatytą 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010. Tai bus dalis Europos partnerių Airijai suteiktos 45 mlrd. EUR bendros paramos sumos kartu su TVF 19,5 mlrd. SST (apie 22,5 mlrd. EUR) paskola pagal išplėstinę fondo priemonę. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, suteikiant iki 22,5 mlrd. EUR Sąjungos pagalbą Airijai pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), nustatytą 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010, turėtų būti sudarytos sąlygos padėti atkurti tvarų ekonomikos augimą, užtikrinti tinkamą bankininkystės sistemos veikimą ir apsaugoti Sąjungos ir euro zonos finansinį stabilumą. Sąjungos pagalba turėtų būti išmokama 13 dalių ir būtų susieta su ekonominės politikos sąlygomis. Ją reikia teikti panašiomis į TVF sąlygomis.

2010/0351 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė[1],

kadangi:

1. Pataruoju metu įtampa Airijai finansų rinkose vis didėjo, o tai rodė vis didėjantį nerimą dėl Airijos valstybės finansų tvarumo, turint omenyje plataus masto valstybės paramos priemones susilpnėjusiam finansų sektoriui. Dėl pernelyg didelio dalyvavimo nekilnojamojo turto ir statybų projektuose, minėtiems sektoriams žlugus, Airijos vidaus bankininkystės sistema patyrė didelių nuostolių. Dabartinė ekonomikos ir bankininkystės sektoriaus krizė taip pat padarė didžiulį poveikį Airijos valstybės finansams ir sustiprino nuosmukio poveikį. Mažėjančios mokestinės pajamos ir didėjančios su ciklu sietinos išlaidos (kurias daugiausia lėmė nedarbo augimas) lėmė didelį valdžios sektoriaus deficitą ir staigų skolos didėjimą, palyginti su prieš krize buvusia palankia valdžios sektoriaus deficito ir skolos būkle ir nepaisant to, kad nuo 2008 m. vidurio įgyvendinami penki svarbūs fiskalinių konsolidavimo priemonių paketai. Valstybės finansų būklės blogėjimui didelio poveikio turėjo paramos bankininkystės sektoriui priemonės, įskaitant dideles kapitalo injekcijas. Dabartinės rinkos problemos visų pirma reiškia tai, kad Airijos valstybės mokumas ir bankininkystės sistema krizės metu tapo neatsiejamai susiję; dėl to gerokai išaugo Airijos vyriausybinių obligacijų palūkanų normos, o vidaus bankininkystės sistema yra faktiškai atskirta nuo finansavimo iš tarptautinių rinkų ir pastaruoju metu darėsi vis labiau priklausoma nuo Eurosistemos.

2. Atsižvelgdamos į šį didelį ekonominį ir finansinį sutrikdymą, kuris kilo dėl išimtinių vyriausybės nekontroliuojamų aplinkybių, 2010 m. lapkričio 21 d. Airijos valdžios institucijos oficialiai paprašė Europos Sąjungos, euro zonos valstybių narių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti finansinę pagalbą siekiant padėti atkurti tvarų ekonomikos augimą, užtikrinti tinkamą bankininkystės sistemos veikimą ir apsaugoti Sąjungos ir euro zonos finansinį stabilumą. Techninio lygmens susitarimas dėl 2010–2013 m. išsamaus politikos priemonių paketo pasiektas 2010 m. lapkričio 28 d.

3. Komisijai ir Tarybai pateikto ekonominio ir finansinio koregavimo programos projekto (toliau – programos) tikslas – atkurti finansų rinkų pasitikėjimą Airijos bankininkystės sektoriumi ir valstybe, sudarant galimybę grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo. Kad šie tikslai būtų pasiekti, programoje pateikti trys pagrindiniai elementai. Pirma, finansų sektoriaus strategija, apimanti reikšmingą bankininkystės sektoriaus sumažinimą, jo finansinio įsiskolinimo mažinimą ir reorganizavimą, taip pat numatant tinkamą kapitalo restruktūrizavimą. Antra, plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo strategija, grindžiama 2010 m. lapkričio 24 d. valdžios institucijų paskelbtu 2011–2014 m. nacionaliniu ekonomikos atgaivinimo planu. Plane išsamiai išdėstytos fiskalinio konsolidavimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad bendroji valstybės skola vidutinės trukmės laikotarpiu imtų stabiliai mažėti. Valdžios institucijos yra įsipareigojusios sumažinti deficitą iki mažiau kaip 3 % BVP iki 2015 m. – 2010 m. gruodžio [7 d.] Tarybos patikslinto termino. Trečia, remiantis nacionaliniu ekonomikos atgaivinimo planu, programoje pateikiama plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarkė, visų pirma darbo rinkos srityje, skirta palengvinti koregavimą ir sustiprinti ekonomikos augimo potencialą. Šiam plataus užmojo politikos priemonių paketui paremti valdžios institucijos prašo Sąjungos ir euro zonos valstybių narių suteikti finansinę pagalbą ir Jungtinės Karalystės, Švedijos bei Danijos ir TVF – dvišalių paskolų.

4. Remiantis dabartinėmis Komisijos parengtomis nominaliojo BVP augimo projekcijomis (1,4 % 2011 m., 2,7 % 2012 m. ir 3,8 % 2013 m.), 2010 m. gruodžio [7 d.] Tarybos rekomendacijoje Airijai pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį pateiktas fiskalinio koregavimo planas atitinka skolos ir BVP santykio raidą – 98,9 % 2010 m., 113,5 % 2011 m., 120,0 % 2012 m. ir 121,8 % 2013 m. Taigi, skolos ir BVP santykis turėtų stabilizuotis 2013 m. ir vėliau turėtų mažėti, darant prielaidą, kad deficitas ir toliau bus mažinamas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų; numatoma, kad dėl jų skolos ir BVP santykis 2011 m. turėtų padidėti 5,3 procentinio punkto, 2012 m. – 0,8 procentinio punkto, o 2013 m. šis santykis turėtų sumažėti 1,3 procentinio punkto. Tai apima numatomą kapitalo injekciją bankams 2011 m., grynųjų pinigų atsargų mažinimą ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų ir faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumų mažinimą.

5. Remiantis Komisijos ir ECB vertinimu, nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. pabaigos bendra Airijai reikalingo finansavimo suma – 85 mlrd. EUR. Nepaisant reikšmingo fiskalinio koregavimo, programos laikotarpiu valstybės finansavimo trūkumas gali sudaryti iki 50 mlrd. EUR. Šis įvertis nustatytas darant tokias prielaidas dėl ilgalaikės skolos termino pratęsimo: 0 % iki 2011 m. pabaigos, 20 % 2012 m. ir 80 % 2013 m. Dėl trumpalaikės skolos taip pat daromos konservatyvios termino pratęsimo prielaidos. Tvariam pasitikėjimui Airijos bankininkystės sistema atkurti skirtoje programoje pateiktoje finansų sektoriaus strategijoje numatyta iki 35 mlrd. EUR bankų rėmimo programa. Ja remiantis numatoma nedelsiant skirti iki 10 mlrd. EUR kapitalo injekciją pasirinktiems bankams, kad jų pagrindinio 1 lygio kapitalo santykis siektų 12 %, kartu finansuojant pirmines priemones, skirtas paremti finansinio įsiskolinimo mažinimą, ir atsižvelgiant į Nacionalinei turto valdymo agentūrai (NAMA) perduodamų papildomų paskolų vertės sumažinimą. Papildomos 25 mlrd. EUR nenumatytų atvejų kapitalo atsargos turėtų užtikrinti, kad bankai bus pajėgūs tenkinti esamus ir būsimus kapitalo reikalavimus. Vis dėlto faktiniai finansavimo poreikiai gali būti gerokai mažesni, ypač jei programos laikotarpiu rinkos sąlygos labai pagerės ir bankininkystės sektoriuje nebus patirta nenumatytų nuostolių.

6. Programa turėtų būti finansuojama iš įnašų, gaunamų iš išorės šaltinių, ir naudojantis Airijos finansiniais rezervais. Sąjungos pagalba Airijai pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), nustatytą 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 407/2010, turėtų siekti iki 22,5 mlrd. EUR. Tai būtų dalis visos Europos partnerių Airijai teikiamos paramos, kurios bendra suma – 45 mlrd. EUR. Be paramos pagal EFSM, Airijos ES šalių partnerių paskolos turėtų apimti įnašus iš Europos finansinio stabilumo fondo (17,7 mlrd. EUR) ir Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Danijos dvišalę skolinimo paramą (iš viso 4,8 mlrd. EUR). Be to, Airija paprašė TVF 19,5 mlrd. SST (apie 22,5 mlrd. EUR) paskolos pagal išplėstinę fondo priemonę. Airijos įnašas turėtų būti 17,5 mlrd. EUR – būtų naudojamasi esamu iždo grynųjų pinigų rezervu ir Nacionalinio pensijų atsargų fondo (NPRF) įnašais. Pagalbą pagal EFSM reikia teikti panašiomis į TVF sąlygomis.

7. Taryba turėtų reguliariai peržiūrėti Airijos įgyvendinamą ekonominę politiką, visų pirma atlikdama kasmetines Airijos atnaujintos stabilumo programos ir įgyvendinamos nacionalinės reformų programos peržiūras, taip pat peržiūras pagal perviršinio deficito procedūrą.

8. Sąjungos finansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Specialios ekonominės politikos sąlygos, dėl kurių susitarta su Airija, turėtų būti išdėstytos susitarimo memorandume. Išsamios finansinės sąlygos turėtų būti išdėstytos susitarime dėl paskolos.

9. Komisija, vykdydama išvykstamuosius patikrinimus ir remdamasi reguliariomis Airijos valdžios institucijų ataskaitomis, turėtų reguliariai kas ketvirtį tikrinti, kad su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygos būtų įgyvendinamos.

10. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines konsultacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse.

11. Operacijos, vykdomos naudojantis Sąjungos finansinės pagalbos lėšomis, turi derėti su Sąjungos vykdoma politika ir atitikti Sąjungos teisės aktus. Finansų įstaigų rėmimo veiksmai turi būti vykdomi pagal Sąjungos konkurencijos taisykles.

12. Pagalba turėtų būti teikiama siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti programą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

13. Sąjunga suteikia Airijai paskolą, kuri neviršija 22,5 mlrd. EUR ir kurios ilgiausias vidutinis terminas yra septyneri su puse metų.

14. Sąjungos finansinė pagalba suteikiama per trejus metus nuo pirmosios dienos po šio sprendimo įsigaliojimo.

15. Komisija šią Sąjungos finansinę pagalbą Airijai teikia daugiausia 13 dalių. Bet kuri dalis gali būti išmokama viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Pirmos dalies dalinių išmokų grąžinimo terminai gali būti ilgesni negu 1 dalyje nurodytas ilgiausias vidutinis terminas. Tokiais atvejais kitų dalinių išmokų grąžinimo terminai nustatomi taip, kad būtų laikomasi 1 dalyje nurodyto ilgiausio vidutinio termino, kai išmokėtos visos dalys.

16. Pirmąją dalį leidžiama naudoti įsigaliojus paskolos susitarimui ir susitarimo memorandumui.

17. Airija moka Sąjungai kiekvienos dalinės išmokos faktinę finansavimo kainą plius 292,5 bazinių punktų maržą, dėl to sąlygos yra panašios į TVF paramą.

18. Be to, Airija dengia Reglamento Nr. 407/2010 7 straipsnyje nurodytas sąnaudas.

19. Jei to reikia paskolai finansuoti, leidžiama laikantis rizikos ribojimo principų naudoti palūkanų normų apsikeitimo sandorius su didžiausią kredito kokybės vertinimą turinčiomis sandorio šalimis.

20. Dėl tolesnių paskolos dalių dydžio ir leidimo jomis naudotis sprendžia Komisija. Komisija sprendžia dėl kiekvienos dalinės išmokos dydžio.

2 straipsnis

21. Pagalbą Komisija administruoja taip, kad nebūtų pažeisti Airijos įsipareigojimai ir Tarybos rekomendacijos, visų pirma Airijai skirtos rekomendacijos, susijusios su jos nacionalinės reformų programos ir Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimu.

22. Komisija su Airijos valdžios institucijomis suderina su finansine pagalba susietas specialias ekonominės politikos sąlygas, kaip nustatyta 3 straipsnyje. Tos sąlygos išdėstomos susitarimo memorandume, atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus ir rekomendacijas. Išsamios finansinės sąlygos išdėstomos susitarime dėl paskolos, kuris turi būti sudarytas su Komisija.

23. Komisija reguliariai tikrina, kad su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygos būtų įgyvendintos. Tuo tikslu Airijos valdžios institucijos teikia Komisijai visą būtiną informaciją ir visapusiškai su ja bendradarbiauja. Komisija informuoja EFK apie galimą pasiskolintų lėšų refinansavimą arba finansinių sąlygų restruktūrizavimą.

24. Airija priima ir įgyvendina papildomas konsolidavimo priemones makrofinansiniam stabilumui užtikrinti, jei tokių priemonių prireiktų vykdant pagalbos programą. Prieš priimdamos bet kurias minėtas papildomas priemones, Airijos valdžios institucijos konsultuojasi su Komisija.

3 straipsnis

25. Airijos valdžios institucijų parengta koregavimo programa patvirtinama.

26. Kiekviena tolesnė dalis išmokama remiantis tuo, kad tinkamai vykdoma Airijos Vyriausybės koregavimo programa, kuri bus įtraukta į Airijos stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, ir įgyvendinamos specialios ekonominės politikos sąlygos, išdėstytos susitarimo memorandume. Inter alia , tai yra priemonės, numatytos šio straipsnio 4–11 dalyse.

27. Kad Airija būtų pajėgi iki 2015 m. sumažinti deficitą iki mažiau kaip 3 % BVP, valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti šių numatytų verčių: 10,6 % BVP 2011 m., 8,6 % BVP 2012 m. ir 7,5 % BVP 2013 m. Prognozuojant metinę deficito raidą neatsižvelgiama į tai, kokį tiesioginį poveikį gali turėti bankų paramos priemonės, numatytos vyriausybės finansų sektoriaus strategijoje, kaip išdėstyta Ekonominės ir finansų politikos memorandume ir išsamiai nurodyta susitarimo memorandume, kuriuos turi pasirašyti Komisija ir Airijos valdžios institucijos. Be to, ši prognozuojama deficito raida atitinka preliminarią Eurostato nuomonę dėl bankui „Anglo Irish Bank“ mokėtinų palūkanų už paprastuosius vekselius mokėjimo registravimo laiko apskaitos pagal ESA95[2], nes pakeitus tą nuomonę tektų keisti prognozuojamą deficito raidą.

28. 7–9 dalyse nurodytas priemones Airija priima iki nurodytų metų pabaigos, o susitarimo memorandume, kurį turi pasirašyti Komisija ir Airijos valdžios institucijos, nurodomi tikslūs 2011–2013 m. terminai. Jei pasitvirtina rizika, kad nepavyks pasiekti 3 dalyje nurodytų deficito rodiklių, Airija yra pasirengusi imtis papildomų konsolidavimo priemonių deficitui iki 2015 m. sumažinti iki mažesnės negu 3 % BVP ribos.

29. Siekdama atkurti pasitikėjimą finansų sektoriuje, Airija atlieka tinkamą bankininkystės sistemos kapitalo restruktūrizaciją, greitai mažina jos finansinį įsiskolinimą ir vykdo griežtą restruktūrizaciją, kaip išdėstyta susitarimo memorandume. Airija visų pirma:

a) imasi veiksmų užtikrinti, kad prireikus Allied Irish Banks , Bank of Ireland , Educational Building Society ir Irish Life and Permanent kapitalas būtų restruktūrizuotas akcinio kapitalo forma, siekiant užtikrinti, kad bus išlaikytas 10,5 % pagrindinio 1 lygio kapitalo santykio minimalaus kapitalo reikalavimas, atsižvelgiant į 2011 m. peržiūros dėl riziką ribojančio kapitalo pakankamumo lygmens (angl. Prudential Capital Adequacy Review ) rezultatus.

b) per trumpiausią įmanomą laikotarpį įgyvendina per krizę įsigyto bankų turto išpardavimą nepažeidžiant finansinio stabilumo ir valstybės finansų interesų.

c) įgyvendina specialų Anglo Irish Bank ir Irish Nationwide Building Society išskaidymo planą, kuriuo bus siekiama kuo labiau sumažinti kapitalo nuostolius, susijusius su šių neperspektyvių kredito įstaigų veikla.

30. Airija iki 2010 m. pabaigos priima šias priemones:

Priima 2011 m. biudžetą, apimantį fiskalinio konsolidavimo priemones, kurių bendra suma 6 mlrd. EUR ir kurios skirtos sumažinti valdžios sektoriaus deficitą pagal 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą grafiką. Sudarant biudžetą numatomos pajamų srities priemonės, kad 2011 m. būtų surinkta bent 1,400 mln. EUR, įskaitant fizinių asmenų pajamų mokesčio ribų ir kreditų mažinimą ar lygiavertes priemones, kuriomis siekiama gauti 945 mln. EUR 2011 m.; pensijų mokesčių lengvatų ir su pensijomis susijusių atskaitymų mažinimas siekiant gauti 155 mln. EUR 2011 m.; bendrų mokesčių išlaidų sumažinimas siekiant gauti 220 mln. EUR 2011 m.; akcizų padidinimas ir įvairios mokesčių priemonės siekiant gauti 80 mln. EUR 2011 m. Be to, biudžete nurodoma, kad vyriausybė pateiks metodus, kaip 2011 m. surinkti bent 700 mln. EUR taikant vienkartines ir kitas priemones. Biudžete taip pat įtrauktas einamųjų išlaidų sumažinimas 2011 m. – mažiausiai 2,090 mln. EUR, įskaitant: socialinės apsaugos išlaidų sumažinimus; valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą; dabartinių valstybės tarnautojams mokamų pensijų mažinimą progresiniu pagrindu, vidutiniškai apie 4 %; kitus išlaidų sutaupymus, įskaitant prekėms ir paslaugoms skirtų išlaidų, taip pat kitų pervedamųjų mokėjimų mažinimą; valstybės kapitalo išlaidų mažinimą mažiausiai 1,800 mln. EUR, palyginti su dabartiniais 2011 m. planais. Išskirtinėmis aplinkybėmis, glaudžiai konsultuojantis su Komisija, svarstomos kitos nei pirmiau nurodytos priemonės, kurias taikant būtų galima sutaupyti panašias sumas.

31. Iki 2011 m. pabaigos Airija priima šias priemones:

a) Naujai priimamų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 10 %. Vyriausybė taip pat svarsto galimybę atlikti tinkamą koregavimą, įskaitant susijusį su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu, siekiant kompensuoti galimus trūkumus dėl numatomų su administraciniu našumu ir valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimu susijusių sutaupymų.

b) 2012 m. biudžeto, apimančio fiskalinio konsolidavimo priemones, kurių bendra suma siekia bent 3,6 mlrd. EUR ir kurios skirtos sumažinti valdžios sektoriaus deficitą pagal 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą grafiką, priėmimas. Biudžeto projekte visų pirma numatomos pajamų srities priemonės, skirtos per visus metus surinkti 1,5 mlrd. EUR, įskaitant, inter alia , fizinių asmenų pajamų mokesčio ribų ir kreditų mažinimą; privačių pensijų mokesčių lengvatų mažinimas; bendrų mokesčių išlaidų sumažinimas; naujas nekilnojamojo turto mokestis; kapitalo prieaugio mokesčio ir kapitalo įsigijimo mokesčio reforma; anglies dioksido mokesčio padidinimas. Biudžete numatomas išlaidų 2012 m. sumažinimas 2,1 mlrd. EUR, įskaitant socialinių išlaidų mažinimą; viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą; viešojo sektoriaus pensijų ir kitų programos išlaidų koregavimus; taip pat kapitalo išlaidų mažinimą.

c) Nepriklausomo vertinimo, susijusio su vietos valdžios institucijų atsakomybės už vandens paslaugų teikimą perdavimu vandens įmonei, užbaigimas ir įgyvendinti skirtų pasiūlymų parengimas siekiant 2012–2013 m. pradėti taikyti mokestį.

d) Teisės akto, kuriuo įstatymais nustatytas pensinis amžius padidinamas iki 66 metų 2014 m., 67 metų 2021 m. ir 68 metų 2028 m., priėmimas, siekiant padidinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Be to, naujų valstybės tarnybos darbuotojų teisės į pensiją reformuojamos ir pradedamos taikyti nuo 2011 m. Tai apima tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų greitesnio išėjimo į pensiją ir pensijų indeksavimo pagal vartotojų kainas persvarstymą. Pensijos grindžiamos vidutiniu viso dirbto laikotarpio darbo užmokesčiu. Naujų darbuotojų pensinis amžius siejamas su įstatymais nustatytu pensiniu amžiumi.

e) Priemonių, kuriomis stiprinama patikima biudžeto strategija ir griežtinama biudžeto sistema, priėmimas. Airija priima ir įgyvendina fiskalinę taisyklę, kad bet kokios papildomos neplanuotos pajamos 2011–2015 m. bus skiriamos deficitui ir skolai mažinti. Pagal 2011–2014 m. nacionaliniame ekonomikos atgaivinimo plane pateiktą pasiūlymą Airija įsteigia patariamąją biudžeto tarybą, kuri teiks nepriklausomą valstybės biudžeto būklės ir prognozių vertinimą. Airija priima Fiskalinės atsakomybės teisės aktą, kuriuo pradedama taikyti vidutinės trukmės išlaidų sistema kiekvienoje srityje nustatant privalomas daugiametes išlaidų ribas. Tai daroma atsižvelgiant į bet kurias patikslintas ES lygmens ekonominio valdymo reformas ir remiantis jau vykdomomis reformomis.

f) Airija priima teisės aktų pakeitimus, skirtus pašalinti prekybos ir konkurencijos apribojimus uždaruose sektoriuose, įskaitant teisininko profesiją, medicinos paslaugas ir farmacininko profesiją.

g) Airijos vietos bankų kapitalo restruktūrizavimas iki pradinio 12 % pagrindinio 1 lygio kapitalo lygmens, atsižvelgiant į Nacionalinei turto valdymo agentūrai (NAMA) perduodamų papildomų paskolų vertės sumažinimą, pirminis jų finansinio įsiskolinimo mažinimas suteikiant bankų sistemai galimybę naudotis 10 mlrd. EUR. Kapitalo restruktūrizavimas vykdomas nuosavo akcinio kapitalo forma (arba Educational Building Society taikant lygiavertes priemones).

h) Teisės akto, skirto reformuoti minimalų darbo užmokestį taip, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir užkertamas kelias iškraipymams, kylantiems dėl atskiruose sektoriuose nustatyto skirtingo minimalaus darbo užmokesčio, priėmimas ir, Komisijai pritarus, registruotų darbo sutarčių (angl. Registered Employment Agreements ) ir darbo sąlygų reguliavimo (angl. Employment Regulation Orders ) sistemos nepriklausoma peržiūra.

i) Bedarbio pašalpų sistemos reforma siekiant didinti paskatas kuo anksčiau įsitraukti į darbinę veiklą. Stiprinamos aktyvumo skatinimo priemonės geriau nustatant darbo ieškančių žmonių poreikius, skatinant jų dalyvavimą ir kuriant sankcijas užtikrinti, kad išmokų gavėjai ieškotų darbo arba mokytųsi; tam taikoma veiksminga kontrolė. Nustatomas sankcijų mechanizmas, kad būtų galima iš tiesų nutraukti pašalpų mokėjimą, tačiau jis neturi būti pernelyg griežtas.

j) Išsamios asmeninių skolų tvarkos peržiūros paskelbimas ir su teisėkūros reforma, kuria bus užtikrinta tiek kreditorių, tiek skolininkų interesų pusiausvyra, susijusios veiklos inicijavimas.

k) Ataskaitos, kurioje pateikiamas nepriklausomas elektros energijos ir dujų sektorių vertinimas, parengimas siekiant padėti nustatyti viešojo finansavimo poreikį ir didinti konkurenciją. Kad nustatytų tinkamus tikslus, valdžios institucijos dėl šio vertinimo rezultatų konsultuojasi su Komisija.

l) Konkurencijai atvirose rinkose skatinti vykdoma teisėkūros reforma, siekiant užtikrinti patikimesnį atgrasomąjį poveikį numatant galimybę skirti baudas ir kitas sankcijas konkurencijos bylose. Be to, konkurencijos institucijų bus reikalaujama nustatyti sektorius, kurie iš tiesų nepatenka į konkurencijos teisės aktų taikymo sritį, ir nustatyti procesus tokiems atvejams sureguliuoti.

m) Mažmeninio sektoriaus augimui skatinti vyriausybė atliks tyrimą, kad ištirtų esamo mažmeninės prekybos patalpų dydžio apribojimo panaikinimo ekonominį poveikį siekiant skatinti konkurenciją ir mažinti kainas vartotojams. Dėl tyrimo rezultatais grindžiamos politikos įgyvendinimo bus diskutuojama su Komisija.

32. Airija iki 2012 m. pabaigos priima šias priemones:

a) 2013 m. biudžeto, apimančio fiskalinio konsolidavimo priemones, kurių bendra suma siekia bent 3,1 mlrd. EUR ir kurios skirtos sumažinti valdžios sektoriaus deficitą pagal 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą grafiką, priėmimas. Visų pirma, biudžete numatomos pajamų srities priemonės, skirtos surinkti bent 1,1 mlrd. EUR (įskaitant iš 2012 m. perkeltas sumas), įskaitant: fizinių asmenų pajamų mokesčio ribų ir kreditų mažinimą; privačių pensijų mokesčių lengvatų sumažinimą; bendrų mokesčių išlaidų sumažinimą ir nekilnojamojo turto mokesčio patvirtinimą. Biudžete taip pat numatomas išlaidų sumažinimas 2013 m. – mažiausiai 2 mlrd. EUR, įskaitant: socialinių išlaidų sumažinimus; valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą; valstybės tarnautojų pensijų koregavimus; kitų programoje numatytų išlaidų sumažinimus; taip pat kapitalo išlaidų mažinimą.

b) Teisės akto asmeninių skolų tvarkai reformuoti pateikimas Parlamentui, siekiant užtikrinti geresnę kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą.

33. Siekdama užtikrinti, kad programos sąlygos būtų sklandžiai įgyvendinamos, ir norėdama padėti tvariai panaikinti disbalansą, Komisija nuolat teikia patarimus ir rekomendacijas dėl fiskalinių, finansų rinkos ir struktūrinių reformų ir pagal pagalbos programą kartu su TVF ir su ECB nuolat peržiūri sutartų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį ir rekomenduoja būtinus atlikti koregavimus, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, užtikrintas būtinas fiskalinis konsolidavimas ir iki minimumo sumažintas žalingas socialinis poveikis, visų pirma turint omenyje labiausiai pažeidžiamus Airijos visuomenės narius.

4 straipsnis

Airija atidaro specialią sąskaitą Airijos centriniame banke Sąjungos finansinei pagalbai administruoti.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai.

6 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

POVEIKIO BIUDŽETUI PAŽYMA

(plg. su vidaus taisyklių 16 straipsniu)

POLITIKOS SRITIS: 01 ANTRAŠTINĖ DALIS. EKONOMIKOS IR FINANSŲ REIKALAI

VEIKLA: FINANSINĖS OPERACIJOS IR PRIEMONĖS

VEIKLOS PAVADINIMAS: EUROPOS FINANSINĖS PADĖTIES STABILIZAVIMO PRIEMONĖ. FINANSINĖ PAGALBA AIRIJAI

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS: ATITINKAMA BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJA IR ANTRAŠTINĖ DALIS

01 04 01 03 Europos Sąjungos garantija Sąjungos paskoloms, skirtoms finansinei pagalbai pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę

2. TEISINIS PAGRINDAS

Sutarties 122 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 407/210.

3. BENDRIEJI FINANSINIŲ METŲ DUOMENYS (EUR)

Šiame punkte nustatoma Europos Sąjungos teikiamos garantijos struktūra. Ji leis Komisijai aptarnauti skolą (grąžinti pagrindinę skolos dalį, mokėti palūkanas ir kitas išlaidas) tuo atveju, jei skolininkas (Airija) nevykdytų įsipareigojimų.

Biudžeto įrašas („p.m.“), kuriame nurodyta biudžeto garantija, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos. Tikimasi, kad biudžeto garantijos nebus pareikalauta.

3a – Einamieji metai

Netaikoma

ĮA |

Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) |

Perkeltos sumos |

Papildomas asignavimas |

Bendra asignavimo suma |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai |

Turimas likutis |

Suma siūlomai veiklai |

3b – Perkėlimas į kitą laikotarpį

Netaikoma

ĮA |

Perkėlimas į kitą laikotarpį |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai |

Turimas likutis |

Suma siūlomai veiklai |

3c – Kiti finansiniai metai

Netaikoma

ĮA |

Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) | p.m. |

Perkeltos sumos |

Papildomas asignavimas |

Bendra asignavimo suma |

Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai |

Turimas likutis |

Suma siūlomai veiklai | p.m. |

4. VEIKLOS APRAŠAS

Siūlomą vidutinės trukmės finansinę pagalbą Airijai sudaro 22,5 mlrd. EUR Sąjungos paskola (kuri bus finansuojama Sąjungai pasiskolinus tarptautinėse kapitalo rinkose). Ji bus suteikta kaip tarptautinio finansavimo paketo dalis. Visų pirma, Airijos ES šalių partnerių paskolos turėtų apimti įnašus iš Europos finansinio stabilumo fondo (17,7 mlrd. EUR) ir Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Danijos dvišalę skolinimo paramą (4,8 mlrd. EUR). Be to, Airija paprašė Tarptautinio valiutos fondo 19,5 mlrd. SST (apie 22,5 mlrd. EUR) paskolos pagal išplėstinę fondo priemonę. Airijos įnašas turėtų būti 17,5 mlrd. EUR – būtų naudojamasi esamu iždo grynųjų pinigų rezervu ir Nacionalinio pensijų atsargų fondo (NPRF) lėšomis. Sąjungos finansine parama Airijai skiriama siekiant padėti atkurti tvarų ekonomikos augimą ir užtikrinti tinkamą bankininkystės sistemos veikimą. Kartu šia pagalba padedama apsaugoti ES ir euro zonos finansinį stabilumą atkuriant pasitikėjimą.

Sąjungos pasiskolintos lėšos, gautos kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, siekiant suteikti paskolą Airijai, garantuojamos Sąjungos biudžeto lėšomis. Pagrindinė paskolų, kurios bus suteiktos Airijai, suma yra 22,5 mlrd. EUR.

Iš Europos Sąjungos biudžeto teikiamos garantijos struktūra sudarys galimybę Komisijai aptarnauti skolą, jei Airija nevykdytų savo įsipareigojimų.

Siekdama vykdyti įsipareigojimus, Komisija gali pasinaudoti savo grynųjų pinigų ištekliais, kad laikinai aptarnautų skolą. Tokiu atveju bus taikomas 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1), 12 straipsnis.

5. PATVIRTINTAS SKAIČIAVIMO METODAS

Netaikoma.

6. MOKĖJIMO GRAFIKAS (EUR)

Netaikoma.

Išlaidų kategorija | Asignavimai | Mokėjimai |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | Vėlesni finansiniai metai |

n metai |

n+1 metai |

n metai |

n+1 metai |

Iš viso |

[1] OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

[2] Žr. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/government_finance_statistics/methodology/advice_member_states.