/* KOM/2010/0494 galutinis - COD 2010/0257 */ Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa SEK(2010) 1097 final
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.9.29 KOM(2010) 494 galutinis 2010/0257 (COD) P asiūlymas EUROP OS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa SEK(2010) 1097 final AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS 2007 m. spalio 10 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM (2007) 575 (mėlynąją knygą)). Šiame komunikate buvo palaikoma integruoto, nuoseklaus ir bendro sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrų sektorių priėmimo proceso plėtra ir įgyvendinimas. Taigi integruota jūrų politika skatina tarpsektorinį požiūrį į jūrų valdymą. Ja siekiama nustatyti ir panaudoti visų ES politikos krypčių, susijusių su vandenynais, jūromis, pakrančių regionais ir jūrų sektoriais (t. y. aplinkos, jūrų transporto, energetikos, mokslinių tyrimų, pramonės, žuvininkystės ir regioninės politikos) sąveiką. Kartu su Komunikatu dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pateiktame veiksmų plane (SEC (2007) 1278) nurodomos kelios priemonės, kurių Europos Komisija pasiūlė imtis pradedant įgyvendinti naują integruotą Europos Sąjungos jūrų politiką. Po 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos raginimo, kuriuo buvo pritarta ES integruotai jūrų politikai[1], 2009 m. spalio 15 d. Komisija priėmė integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitą[2]. Šioje pažangos ataskaitoje Komisija apibendrino pagrindinius integruotos jūrų politikos (IJP) laimėjimus ir nustatė tolesnio jos įgyvendinimo etapo kryptį[3]. 2009 m. lapkričio 16 d. išvadose Bendrųjų reikalų taryba pabrėžė finansavimo svarbą tolesnei IJP plėtrai ir įgyvendinimui, prašydama „Komisijos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos veiksmų finansavimo pagal galiojančią finansinę programą, kad jie įsigaliotų iki 2011 m.“. Tolesnei integruotos jūrų politikos plėtrai ir įgyvendinimui pagal Komisijos nustatytą ir Tarybos patvirtintą kryptį iškilo pavojus, kadangi nepakanka lėšų būtinoms priemonėms finansuoti per likusį dabartinės finansinės perspektyvos laikotarpį (2011 m.–2013 m.). Iki šiol IJP priemonės buvo finansuojamos remiantis Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a ir b punktais ir jo įgyvendinimo taisyklių 32 straipsniu, kuriuose numatytas bandomųjų schemų ir parengiamųjų projektų finansavimas[4]. Su integruota jūrų politika susijusias bandomąsias schemas ir parengiamąsias priemones galima finansuoti tik iki 2010 m. pabaigos. Būtina tolesnė nedidelė finansinė parama, kad ES galėtų įgyvendinti ir toliau plėtoti integruotą jūrų politiką ir siekti visiems rūpimų tikslų, nustatytų 2007 m. spalio mėn. Komisijos mėlynojoje knygoje, patvirtintų 2009 m. spalio mėn. pažangos ataskaitoje ir 2009 m. lapkričio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose. Šis finansavimas leistų Komisijai kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tęsti tiriamąjį darbą, kuris jau pradėtas parengiamosiomis priemonėmis ir bandomaisiais projektais, ir toliau plėtoti bei konkretizuoti integruotos jūrų politikos įgyvendinimo variantus pagal 2009 m. spalio 15 d. pažangos ataskaitoje nustatytas gaires. EX-ANTE VERTINIMAS Šiuo teisės akto pasiūlymu nenustatoma nauja politikos kryptis ar nauji tikslai. Šiuo etapu nelaukiama jokio ilgalaikio poveikio ar naujų politikos įtakos. Todėl kartu su pasiūlymu nepateikiamas poveikio vertinimas. Jei kurios nors paskesnės priemonės galėtų turėti reikšmingą poveikį arba politikos įtakos, bus pateikiamas specialus jų poveikio vertinimas. Laikydamasi Finansinio reglamento 27 straipsnio 4 dalies ir jo įgyvendinimo taisyklių 21 straipsnio 1 dalies nuostatų Komisija atliko konkrečiausių siūlomos finansavimo programos aspektų ex-ante vertinimą. Šiame ex-ante vertinime, kuris pateikiamas kartu su teisės akto pasiūlymu, be kita ko, apžvelgiama siūloma finansavimo programa. Ypatingas dėmesys jame skiriamas politinėms aplinkybėms, problemos apibūdinimui, pagrindiniams programos tikslams, Bendrijos finansinio dalyvavimo pridėtinei vertei ir pagrindiniams politikos variantams (alternatyvoms), kuriuos reikia įvertinti. Ex-ante vertinime nustatyti šie trys politikos variantai: 1. jokių tolesnių veiksmų; 2. nedidelis ES finansinis indėlis, pagrįstai didesnio lygio, palyginti su iki šiol vykdytais parengiamaisiais ir bandomaisiais projektais, skirtas galimybėms toliau nagrinėti ir nuolat įgyvendinti IJP, jai plėtojantis; 3. visavertis finansavimas. Šie trys pagrindiniai politikos variantai buvo išnagrinėti pagal šias IJP strategines kryptis[5]: - integruotas jūrų valdymas visais lygmenimis; - su jūrų baseinais susijusi veikla; - integruotos politikos formavimo kompleksinės priemonės; - žmonių veiklos tvarumo ribų nustatymas pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD); - IJP tarptautinio lygmens propagavimas ir Europos vadovavimo šioje srityje skatinimas; - tvarus ekonomikos augimas, užimtumas ir naujovių diegimas; - dėmesio Europos jūrų reikalams didinimas. Kiekvienas galimas politikos variantas buvo įvertintas pagal šiuos kriterijus: i) varianto veiksmingumas siekiant nustatytų tikslų ir atitinkama nauda; ii) pasirinktų variantų įgyvendinamumas; iii) finansinis poveikis ES biudžetui. Pagrindinės išvados palygintos šioje lentelėje: VERTINIMAS VARIANTAI | Veiksmingumas siekiant nustatytų tikslų ir atitinkama nauda Didelis (+++) Vidutinis (+/-) Mažas (---) | Įgyvendi-namumas Didelis (+) Vidutinis (+/-) Mažas (-) | Finansinis poveikis ES biudžetui Teigiamas (nuo + iki +++) Neigiamas (nuo – iki ---) | Bendras vertinimas Teigiamas (nuo + iki +++) Neigiamas (nuo – iki ---) | 1 variantas Jokių konkrečių veiksmų | --- | + | Asignavimai - Žmogiškieji ištekliai - Administracinės išlaidos - | - | 2 variantas Nedidelis ES finansinis indėlis | +++ | + | Asignavimai + Žmogiškieji ištekliai + Administracinės išlaidos + | + | 3 variantas Visavertis finansavimas | +++ | - | Asignavimai +++ Žmogiškieji ištekliai ++ Administracinės išlaidos ++ | - | Jokių tolesnių veiksmų (1 variantas). Aišku, kad 1 variantas yra įgyvendinamas ir ES biudžetui nedaro jokio finansinio poveikio. Antra vertus, jokių tolesnių veiksmų nesiėmimas, t. y. integruotos jūrų politikos priemonių ir veiklos nefinansavimas 2011 m.–2013 m. laikotarpiu, reikštų, kad nustatyti bendrieji ir konkretieji programos tikslai nebus pasiekti. Tai savo ruožtu reikštų, kad Komisija nepasiektų savo 2007 m. spalio mėn. mėlynojoje knygoje nustatytų politikos tikslų, patvirtintų 2009 m. spalio mėn. pažangos ataskaitoje ir 2009 m. lapkričio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose. Šio trūkumo pakanka 1 variantui atmesti. Nedidelis ES finansinis indėlis (2 variantas): Tai turi poveikį ES biudžetui. Antra vertus, 2 variantas suteikia kelis privalumus. Tai yra įgyvendinamas ir ekonomiškai veiksmingas variantas, kuris labai prisidėtų siekiant 2.3 skirsnyje nustatytų tikslų. Jis leistų ES toliau nagrinėti tolesnės IJP plėtros galimybes ir pradėti įgyvendinti ją konkrečiomis tam tikrų sričių priemonėmis. Taigi šis variantas užtikrintų patikimą ir spartų integruotos jūrų politikos įgyvendinimą artimiausiu metu ir ilgalaikėje perspektyvoje. Visavertis finansavimas (3 variantas): Šis variantas Komisijai labai padėtų pasiekti nustatytus IJP tikslus ir prioritetus. Antra vertus, 3 variantas šiuo etapu neįmanomas. Jis politiškai neįgyvendinamas, nes šiuo IJP plėtros etapu nebūtų įmanoma skirti žymiai didesnių sumų, nei jau numatytos. Taip yra todėl, kad nei valstybės narės, nei Komisija kol kas neturi konkrečių politikos variantų, kuriems galėtų būti skirti šie papildomi pinigai. Komisija neturi ir žmogiškųjų išteklių, kurie valdytų šį visavertį finansavimą. Be to, būtų neišmintinga imtis visaverčio įgyvendinimo iš pradžių neišbandžius koncepcijų mažesniu mastu. Taigi, atsižvelgiant į 1 ir 3 variantų ribotumą ir didžiulį Bendrijos suinteresuotumą pasiekti IJP tikslus artimiausiu metu ir per vidutinį laikotarpį, tinkamas sprendimas atrodytų nedidelis ES finansinis indėlis, skirtas integruotos jūrų politikos veiklai finansuoti 2011 m.–2013 m. laikotarpiu. PASIūLYMO TEISINIAI ASPEKTAI Teisinis pagrindas ES integruota jūrų politika neturi aiškaus teisinio pagrindo Sutartyje. Tačiau ji aprėpia daugelį ES sektorių politikų, susijusių su jūromis ir pakrantėmis, pvz., žuvininkystės, laisvės, saugumo ir teisingumo, transporto, pramonės, teritorinės sanglaudos, mokslinių tyrimų, aplinkos, energetikos ir turizmo. Todėl siūlomas teisės aktas grindžiamas 43 straipsnio 2 dalimi, 74 straipsniu ir 77 straipsnio 2 dalimi, 91 straipsnio 1 dalimi ir 100 straipsnio 2 dalimi, 173 straipsnio 3 dalimi, 175 straipsniu, 188 straipsniu, 192 straipsnio 1 dalimi, 194 straipsnio 2 dalimi ir 195 straipsnio 2 dalimi. Subsidiar umas ir proporcingumas Kaip pabrėžta 2007 m. spalio mėn. mėlynojoje knygoje ir kartu pateiktame veiksmų plane, visi ES veiksmai, kuriais siekiama plėtoti ir įgyvendinti integruotą jūrų politiką, turi būti atliekami tinkamai laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Integruotos jūrų politikos srityje ES lygmens priemonių pagrindą lemia tarpsektorinis ir tarptautinis susijusios veiklos pobūdis ir skirtingų sektorių politikos sąveika. Siekiama parengti išsamią vandenynų, jūrų, pakrančių regionų augimo bei tvarumo ir jūrų sektorių kompleksinių elementų strategiją. Konkretūs dalykai, į kuriuos sutelktas dėmesys, dėl tarpvalstybinių aspektų yra veikla, susijusi su kompleksinėmis politikos priemonėmis, tarpsektorinėmis jūrų priemonėmis ir integruotos jūrų politikos tarptautiniu lygmeniu. Šios priemonės ir veikla apima bendrą keitimosi ES jūrų srities informacija aplinką, jūrų erdvės planavimą, integruotą pakrančių zonų valdymą ir jūrų duomenų bei žinių tinklą. Europos Sąjungos lygmens priemonės , skirtos integruotai jūros politikai įgyvendinti, neturėtų neigiamo poveikio panašioms priemonėmis, kurių imasi valstybės narės ar regionai. Jau greičiau įvairiais valdymo lygmenimis vykdomos tarpsektorinės priemonės papildytų vienos kitas ir padėtų vienos kitoms. Visas optimizuoto jūrų politikos formavimo potencialas nebus išnaudotas, jei integruotas metodas nebus taikomas visuose valdymo lygmenyse[6]. Taigi jūrų politikos srities priemonės Europos Sąjungos lygmeniu greičiausiai turėtų būti žymiai naudingesnės dėl savo masto ir poveikio, palyginti su veikla ir priemonėmis, kurios įgyvendinamos tik valstybių narių ir regionų lygmeniu. 2009 m. lapkričio 16 d. išvadose dėl spalio 15 d. IJP pažangos ataskaitos Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją tęsti savo veiklą tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumą bei proporcingumą ir pritarė Komisijos bei valstybių narių darbui ir IJP ateities kryptims. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį ir proporcingumo principą Sąjungos priemone neturėtų būti viršijama tai, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Šis pasiūlymas dėl IJP atitinka proporcingumo principą, nes integruotos jūrų politikos srityje Sąjungos priemone neviršijama tai, kas būtina nustatytiems tikslams tinkamai pasiekti. Juo paliekama kuo daugiau erdvės nacionalinių sprendimų priėmimui ir paisoma nusistovėjusių nacionalinių susitarimų ir teisinių sistemų. Sąjungos lygmeniu vykdomos integruotos jūrų politikos priemonės papildytų valstybių narių jau vykdomas priemones ir jų naudojamus išteklius. Šie ištekliai būtų proporcingi, nes leistų valstybėms narėms, regionams ar regionų suinteresuotosioms šalims veiksmingiau pasiekti integruotos jūrų politikos tikslus [7]. IšSAMUS PASIūLYMO TIKSLų PAAIšKINIMAS Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas reikalingas siekiant sukurti integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programą. Bendras siūlomos programos tikslas yra suteikti reikiamą finansavimą tolesnei integruotos jūrų politikos plėtrai ir įgyvendinimui. Ši priemonė būtų grindžiama 2007 m. Komisijos priimta mėlynąja knyga ir veiksmų planu ir remtųsi parengiamosiomis priemonėmis ir bandomaisiais projektais, numatytais pradėti nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Visų pirma, kaip nurodyta pasiūlymo 1 ir 2 straipsniuose, pagal siūlomą programą finansuojamos priemonės ir veikla būtų skirtos padėti pasiekti šiuos tikslus, prioritetus ir uždavinius, išdėstytus 2007 m. mėlynojoje knygoje ir patvirtintus 2009 m. pažangos ataskaitoje ir 2009 m. lapkričio 16 d. paremtus Tarybos: - tolesnė integruoto jūrų valdymo ir integruoto požiūrio valstybėse narėse ir pakrančių regionuose plėtra ir įgyvendinimas; - spartus ir patikimas integruotų jūrų baseinų strategijų, pritaikytų prie kiekvieno jūros regiono poreikių, įgyvendinimas visoje Europoje; - tolesnė integruoto politikos formavimo kompleksinių priemonių, įskaitant Europos jūrų priežiūros ir duomenų tinklą, plėtra ir įgyvendinimas, jūrų stebėjimo integravimas konkrečiai įsteigiant bendrąją keitimosi informacija aplinką, jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas; - tolesnis laipsniškas poveikį jūrų aplinkai turinčios žmonių veiklos tvarumo ribų nustatymas, laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir kreipiant reikiamą dėmesį į jų bendrą poveikį ekosistemų metodo pagrindui; - integruotos jūrų politikos tarptautinio lygmens propagavimas gerinant ir skatinant dialogą, bendradarbiavimą ir koordinavimą integruotos jūrų politikos srityje su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant išsidėsčiusias palei Europos jūrų baseiną, arba su trečiųjų valstybių subjektais, taip pat su tarptautiniais partneriais ir organizacijomis, užtikrinant derėjimą su priemonėmis, parengtomis pagal atskirų sektorių politiką; - didesnio dėmesio skyrimas tvariam ekonomikos augimui, užimtumui ir naujovių diegimui; - dėmesio Europos jūros reikalams didinimas ir skatinimas keistis informacija, gerąja patirtimi, panaudoti ir stiprinti sąveiką ir dialogą su suinteresuotosiomis šalimis bei tarp jų jūrų valdymo ir sektorių politikos, turinčios poveikį vandenynams, jūroms ir pakrantėms, klausimais arba steigti tarpsektorinio bendradarbiavimo platformas ir tinklus horizontaliuoju ir jūrų baseinų lygmenimis ir pagalba visa tai atliekant. POVEIKIS BIUDžETUI Pagal siūlomą reglamentą integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programai įgyvendinti numatytas finansinis paketas yra 50 000 000 EUR ir taikomas nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateikiama poveikio biudžetui ir reikiamų žmogiškųjų bei administracinių išteklių perskirstymo apžvalga. 2010/0257 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS SĄJUNGOS EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį ir 77 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 straipsnį, 188 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį ir 195 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9], pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: 4. 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM (2007) 575) nurodyta, kad pagrindinis integruotos jūrų politikos tikslas yra integruoto, nuoseklaus ir bendro sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrų sektorių priėmimo proceso plėtra ir įgyvendinimas. 5. Kartu su Komunikatu dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pateiktame veiksmų plane (SEC (2007) 1278) nurodomos kelios priemonės, kurių Europos Komisija siūlo imtis pradedant įgyvendinti naują integruotą Europos Sąjungos jūrų politiką. 6. 2009 m. spalio 15 d. ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje apibendrinami pagrindiniai integruotos jūrų politikos (IJP) laimėjimai ir nustatoma tolesnio jos įgyvendinimo etapo kryptis. 7. 2009 m. lapkričio 16 d. išvadose Bendrųjų reikalų taryba pabrėžė finansavimo svarbą tolesnei IJP plėtrai ir įgyvendinimui, prašydama „Komisijos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos veiksmų finansavimo pagal galiojančią finansinę programą, kad jie įsigaliotų iki 2011 m.“.[10] 8. Būtina tolesnė Sąjungos finansinė parama, kad Europos Sąjunga galėtų įgyvendinti ir toliau plėtoti integruotą jūrų politiką pagal 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos[11] ir siekti visiems rūpimų tikslų, nustatytų 2007 m. spalio mėn. Komisijos mėlynojoje knygoje, patvirtintų 2009 m. spalio mėn. pažangos ataskaitoje ir 2009 m. lapkričio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose. 9. Europos Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas paremti tiriamajam darbui, susijusiam su veiksmais, kuriais siekiama skatinti strateginius integruotos jūrų politikos tikslus, įskaitant integruotą jūrų valdymą visais lygmenimis, tolesnę integruotų jūrų baseinų strategijų, pritaikytų prie skirtingų Europos jūrų baseinų poreikių, plėtrą ir įgyvendinimą, žmonių veiklos tvarumo ribų nustatymą pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kuri yra integruotos jūrų politikos aplinkosauginis ramstis, tinkamai atsižvelgiant į jų bendrą poveikį ir remiantis ekosistemų metodu, tolesnį suinteresuotųjų šalių įtraukimą į integruoto jūrų valdymo schemas, tolesnį kompleksinių integruoto politikos formavimo priemonių rengimą, integruotos jūrų politikos tarptautinio lygmens propagavimą ir tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, naujovių diegimą ir konkurencingumą. 10. Ne visi integruotos jūrų politikos prioritetai ir tikslai finansuojami iš kitų Sąjungos šaltinių, tokių kaip Sanglaudos fondas, Europos regionų plėtros fondas, Europos žuvininkystės fondas, Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, todėl būtina sukurti integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programą (toliau – programa). 11. Programos įgyvendinimas trečiosiose valstybėse turėtų padėti siekti šalies naudos gavėjos plėtros tikslų ir derėti su kitomis ES bendradarbiavimo priemonėmis, įskaitant susijusių ES politikos krypčių tikslus ir prioritetus. 12. Programa turėtų papildyti esamas ir būsimas valstybių narių nacionaliniu arba ponacionaliniu lygmeniu vykdomas finansines priemones, skirtas vandenynų, jūrų ir pakrančių apsaugai ir tausiam naudojimui skatinti. 13. Taip pat būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas priemonių rengimas, išlaidų tinkamumas, Sąjungos finansinės paramos lygis, pagrindinės sąlygos, kuriomis ji turėtų būti teikiama, ir bendras programos biudžetas. 14. Programa turėtų būti įgyvendinama pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas)[[12]] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[[13]]. 15. Siekiant padėti Komisijai stebėti šio reglamento įgyvendinimą, turėtų būti įmanoma finansuoti su stebėjimu, tikrinimais ir vertinimu susijusias išlaidas. 16. Metinės darbo programos, sudaromos šiai programai įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[[14]]. 17. Pagal šį reglamentą finansuojamų priemonių atžvilgiu būtina apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[[15]], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[[16]] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[[17]]. 18. Sąjungos finansavimo veiksmingumui užtikrinti pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės turėtų būti reguliariai vertinamos. 19. Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos vienos ir kadangi dėl pagal programą finansuotinų priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu sukuriama programa, skirta integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo ir įgyvendinimo priemonėms paremti (toliau – programa). 2 straipsnis Bendrieji tikslai Bendrieji programos tikslai: a) skatinti integruoto jūrų ir pakrančių reikalų valdymo ir integruotų jūrų baseinų strategijų plėtrą ir įgyvendinimą; b) prisidėti rengiant kelių su jūromis ir pakrantėmis susijusių sektorių politikos priemones; c) paremti bendrą politikos formavimą ir skatinti tausų jūrų bei pakrančių išteklių naudojimą ir tvarų ekonomikos augimą, naujovių diegimą ir užimtumą jūrų sektoriuose ir pakrančių regionuose, derinant su skirtingų sektorių politikos prioritetais ir veiksmais; d) toliau nustatyti poveikį jūrų aplinkai turinčios žmonių veiklos tvarumo ribas, laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos; e) gerinti ir tvirtinti išorinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, susijusį su integruotos jūrų politikos tikslais. 3 straipsnis Speci alieji tikslai 1. Laikantis 2 straipsnio a, b, c ir d punktuose nustatytų tikslų, šia programa siekiama: a) raginti valstybes nares ar regionus plėtoti ar įvesti integruotą jūrų valdymą; b) skatinti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis ir tarp jų kompleksiniais klausimais, susijusiais su integruota jūrų politika; c) lengvinti sąveikų panaudojimą, keitimąsi jūrų politikos srities informacija ir gerąja patirtimi, įskaitant jos valdymą ir sektorių politikas, kurios turi poveikį regioninėms jūroms ir pakrančių regionams, arba d) skatinti tarpsektorinio bendradarbiavimo platformų ir tinklų steigimą, įtraukiant pramonės, mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių, regionų, valdžios institucijų ir NVO interesus; e) lengvinti bendrų metodų ir požiūrių rengimą. 2. Laikantis 2 straipsnio b punkte nustatyto tikslo, programa siekiama padėti plėtoti: a) bendrą keitimosi ES jūrų srities informacija aplinką, kuria skatinama tarpsektorinė ir tarptautinė priežiūros veikla ir užtikrinamas saugus jūrų erdvės naudojimas, atsižvelgiant į aktualią sektorių politikos raidą priežiūros atžvilgiu ir, jei reikia, prisidedant prie reikiamo jos plėtojimo; b) jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą; abu šie dalykai yra ekosistemomis grindžiamo jūrų rajonų ir pakrančių regionų valdymo ir darnaus vystymosi pagrindinė priemonė; c) išsamią ir viešai prieinamą aukštos kokybės jūrų duomenų ir žinių bazę, kuri padėtų keistis, naudotis ir platinti šiuos duomenis tarp įvairių vartotojų grupių ir užtikrintų jūrinės informacijos vizualizavimą per internetines priemones. 3. Laikantis 2 straipsnio e punkte nustatyto tikslo ir papildant sektorių politiką, programa siekiama tobulinti ir sustiprinti integruotoms tarpsektorinėms priemonėms įgyvendinti skirtą bendradarbiavimą su: a) trečiosiomis valstybėmis, įskaitant išsidėsčiusias palei Europos jūrų baseiną; b) trečiųjų valstybių subjektais; c) tarptautiniais partneriais ir organizacijomis, ypač dėl tarptautinių ekosistemų atkūrimo įsipareigojimų ir kitų susijusių susitarimų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų specialiųjų tikslų siekiama laikantis 1 ir 2 dalyje nustatytų specialiųjų tikslų ir derinant su ES bendradarbiavimo priemonėmis bei atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių plėtros strategijų tikslus. 4 straipsnis Reikalavimus atitinkančios priemonės Pagal programą galima skirti finansinę paramą priemonėms pagal 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus, pvz.: a) tyrimams ir bendradarbiavimo programoms; b) viešajam keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi, informuotumo didinimui ir susijusiai ryšių bei sklaidos veiklai, įskaitant viešąsias kampanijas bei renginius ir interneto svetainių kūrimą bei priežiūrą; c) konferencijoms, seminarams, praktiniams seminarams ir suinteresuotųjų šalių forumams; d) su Sąjungos finansuojamais regioniniais projektais susijusių duomenų, gerosios patirties ir duomenų bazės kaupimas, stebėjimas, vizualizavimas ir viešosios prieigos prie jų užtikrinimas, įskaitant, kai reikia, pasitelkiant sekretoriatą, įsteigtą vienai ar kelioms iš šių paskirčių; e) su kompleksinėmis priemonėmis susijusiems veiksmams, įskaitant bandomuosius projektus. 5 straipsnis Finansinės intervencijos tipas 1. Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama tokiomis teisinėmis formomis: a) dotacijomis; b) viešųjų pirkimų sutartimis; c) administraciniais susitarimais su Jungtiniu tyrimų centru. 2. Pagal programą gali būti teikiamos tiek priemonių, tiek veiklos dotacijos. Išskyrus atvejus, kai Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – Finansinis reglamentas) numatyta kitaip, dotacijų gavėjai arba subjektai, su kuriais sudaromos viešųjų pirkimų sutartys, parenkami pagal kvietimą teikti paraiškas arba dalyvauti konkurse. 6 straipsnis Paramos gavėjai 1. Finansinė parama pagal programą gali būti teikiama fiziniams arba juridiniams asmenims, veikiantiems pagal privačiąją arba administracinę teisę, įskaitant Sąjungos agentūras. 2. Pagal programą galima remti trečiąsias valstybes, trečiųjų valstybių suinteresuotąsias šalis ir tarptautines organizacijas ar įstaigas, siekiančias vieno ar kelių bendrųjų ir specialiųjų tikslų, nustatytų 2 ir 3 straipsniuose. 3. Tinkamumas dalyvauti procedūroje nustatomas atitinkamame kvietime teikti paraiškas arba dalyvauti konkurse. 7 straipsnis Įgyvendinimo tvarka 1. Komisija įgyvendina programą laikydamasi Finansinio reglamento. 2. Programai įgyvendinti Komisija, laikydamasi 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tikslų, 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima metines darbo programas. 3. Metinėje darbo programoje išsamiai nustatomi šie su dotacijomis susiję dalykai: a) metų prioritetai, tikslai, kuriuos reikia įvykdyti, numatomi rezultatai ir finansiniams metams skirti asignavimai; b) priemonių pavadinimai ir dalykas; c) įgyvendinimo sąlygos; d) pagrindiniai atrankos ir skyrimo kriterijai, taikytini pasiūlymams atrinkti; e) jei taikytina, aplinkybės, pateisinančios dotacijos skyrimą be kvietimo teikti pasiūlymus, remiantis viena iš Komisijos reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2342/2002 168 straipsnyje nustatytų išimčių; f) didžiausias biudžetas ir didžiausias galimas vienos priemonės bendrojo finansavimo koeficientas, o jei numatyti skirtingi koeficientai – kiekvieno jų taikymo kriterijai; g) kvietimo teikti paraiškas tvarkaraštis. 4. Metinėje darbo programoje išsamiai nustatomi šie su viešųjų pirkimų sutartimis susiję dalykai: a) priemonių pavadinimai ir dalykas; b) didžiausias priemonės biudžetas; c) priemonių paskirtis; d) įgyvendinimo sąlygos; e) pirkimo procedūrų vykdymo orientacinis laikotarpis. 5. Priemonės pagal 9 straipsnį vykdomos ne pagal metinę darbo programą. 8 straipsnis B iudžeto ištekliai 1. Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2011 m. sausio 11 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu yra 50 000 000 EUR. 2. Programai įgyvendinti skirti biudžeto ištekliai įtraukiami į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto metinius asignavimus. Galimus metinius asignavimus biudžeto institucija tvirtina neviršydama finansinėje programoje numatytų apribojimų. 9 straipsnis Techni nė pagalba 1. Į 8 straipsniu nustatytą finansinį paketą gali būti įtrauktos ir būtinos išlaidos, susijusios su bet kokiomis parengiamosiomis priemonėmis, stebėjimu, kontrole, auditu ir vertinimu, tiesiogiai būtinais reglamentui veiksmingai įgyvendinti ir jo tikslams pasiekti. 2. 1 dalyje nurodytai veiklai konkrečiai priskiriami tyrimai, ekspertų susitikimai, išlaidos informatikos priemonėms, sistemoms bei tinklams ir bet kokia kita techninė, mokslinė ir administracinė pagalba bei žinios, kurių Komisija reikalauja šiam reglamentui įgyvendinti. 10 straipsnis Stebėjimas 1. Finansinės paramos gavėjas Komisijai teikia technines ir finansines pagal programą finansuojamo darbo pažangos ataskaitas. Per tris mėnesius po kiekvieno projekto pabaigos taip pat pateikiama baigiamoji ataskaita. 2. Nepakenkdami Audito Rūmų kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar padaliniais pagal Sutarties 287 straipsnį atliekamam auditui ar bet kokiam tikrinimui, atliekamam pagal Sutarties 322 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisijos pareigūnai ir kiti darbuotojai atlieka patikras vietoje, įskaitant projektų ir kitų pagal programą finansuojamų priemonių atrankines patikras, pirmiausia tam, kad patikrintų, kaip laikomasi programos tikslų ir priemonių atitikties reikalavimams, kaip nustatyta šio reglamento 2, 3 ir 4 straipsniuose. 3. Pagal šį reglamentą sudarytose sutartyse ir susitarimuose, be kitų dalykų, numatoma Komisijos ar bet kurio jos įgaliotojo atstovo vykdoma priežiūra bei finansų kontrolė ir Audito Rūmų auditas, jei reikia, atliekamas vietoje. 4. Finansinės paramos gavėjas penkerius metus po paskutinės išmokos bet kuriam projektui saugo Komisijai visus su to projekto išlaidomis susijusius patvirtinamuosius dokumentus. 5. Remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atrankinių patikrų rezultatais, Komisija prireikus pakoreguoja iš pradžių patvirtintos finansinės paramos dydį, skyrimo sąlygas ir išmokų mokėjimo grafiką. 6. Komisija imasi visų būtinių priemonių, kad patikrintų, ar finansuojamos priemonės vykdomos tinkamai ir laikantis šio reglamento ir Finansinio reglamento nuostatų. 11 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga 1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šią programą finansuojamas priemones, Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti: a) taikant klastojimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones; b) atliekant veiksmingas patikras; c) susigrąžinant neteisingai išmokėtas lėšas; d) taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudas, aptikus pažeidimų. 2. 1 dalyje nustatytais tikslais Komisija veikia pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999. 3. Komisija sumažina, sustabdo arba susigrąžina už priemonę suteiktos finansinės paramos sumą, jei nustato pažeidimų, įskaitant šio reglamento, atskiro sprendimo ar sutarties ar susitarimo, pagal kuriuos suteikta ta finansinė parama, nuostatų nesilaikymą, arba paaiškėja, kad, neatsiklausus Komisijos leidimo, priemonė buvo pakeista taip, kad tai prieštarauja jos pobūdžiui ar įgyvendinimo sąlygoms. 4. Jei nesilaikyta terminų ar priemonės įgyvendinimo pažanga pagrindžiama tik dalis skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad jos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų paaiškinimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinę paramą ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas. 5. Be kuri neteisingai sumokėta išmoka grąžinama Komisijai. Skaičiuojami visų pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas laiku negrąžintų sumų delspinigiai. 6. Šiame straipsnyje pažeidimu laikomas Sąjungos teisės nuostatos pažeidimas arba sutartinio įsipareigojimo nesilaikymas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala Sąjungos bendrajam biudžetui arba Sąjungos valdomiems biudžetams. 12 straipsnis Vertinimas Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex-post vertinimo ataskaitą. 13 straipsnis Patariamasis komitetas 1. Rengiant 7 straipsnio 2 dalyje numatytas metines darbo programas Komisijai padeda patariamasis komitetas. 2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. 14 straipsnis Įsigaliojimas Ši reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS Komisijos pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, pasiūlymas 2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA Jūrų politika 3. BIUDŽETO EILUTĖS 3.1. 11 09 05 Integruotos jūrų politikos (IJP) tolesnio vystymo paramos programa 11 01 04 07 Integruotos jūrų politikos (IJP) tolesnio vystymo paramos programa – administracinio valdymo išlaidos 3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 3.3. Biudžeto ypatybės Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija | 11 09 05 | PI/ NPI Netaikytina | DIF[18] | TAIP | NE | NE | Nr. 2 | 11 01 04 07 | PI/ NPI Netaikytina | NDIF[19] | TAIP | NE | NE | Nr. 2 | 4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ 4.1. FINAN siniais ištekliai 4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Iš viso | Veiklos išlaidos[20] | Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 16,260 | 16,560 | 16,780 | 49,600 | Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 7,355 | 14,443 | 17,512 | 39,310 | Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[21] | Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0,100 | 0,100 | 0,200 | 0,400 | ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO | Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 16,360 | 16,660 | 16,980 | 50,000 | Mokėjimų asignavimai | b+c | 7,455 | 14,543 | 17,712 | 39,710 | Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 1,000 | 1,000 | 1,000 | 3,000 | Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6 | e | 0,155 | 0,157 | 0,160 | 0,472 | Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų | Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 17,515 | 17,817 | 18,140 | 53,472 | Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 8,610 | 15,700 | 18,872 | 43,182 | Numatoma, kad 2014 m. ir 2015 m. reikalingų mokėjimų asignavimų, susijusių su veiklos išlaidų įsipareigojimų asignavimais 2011 m.–2013 m. laikotarpiu, bendra suma bus 10,290 mln. EUR. | Išsami informacija apie bendrąjį finansavimą | Bendrąjį finansavimą teikianti įstaiga | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | Iš viso | f | Iš viso ĮA, įskaitant bendrąjį finansavimą | a+c+d+e+f | 4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti finansinės perspektyvos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą. 4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms 4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus); išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte Metų poreikiai | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Iš viso žmogiškųjų išteklių | 9,4 | 9,4 | 9,4 | 5. YPATYBĖS IR TIKSLAI 5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai Darbo tyrinėjant tolesnės integruotos jūrų politikos plėtros ir įgyvendinimo variantus tęsimas. 5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika Siūlomas biudžetas turėtų papildyti ir sustiprinti esamas ir būsimas finansines priemones. Pagal šią programą vykdomos priemonės, kai tinka, turėtų papildyti atitinkamų sričių Sąjungos politiką, susijusią su galiojančiomis tarptautinėmis ir regioninėmis konvencijomis ir (arba) susitarimais su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, veikiančiomis atskiruose regionuose, ir turėtų sudaryti patikimas šių iniciatyvų sąsajas; tai padidins jų bendrą naudą. Be to, atskiromis priemonėmis bus prisidedama prie vykstančio su Europos makroregioninėmis strategijomis susijusio darbo. 5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą Plg. su reglamento 2 ir 3 straipsniais. 5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis) Biudžeto asignavimus pagal šią programą finansuojamoms priemonėms Komisija įgyvendins centralizuotai, laikydamasi Finansinio reglamento 53 straipsnio a punkto. Tačiau galimi ir kiti įgyvendinimo metodai. 6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS 6.1. Stebėsenos sistema Pagal programą finansuojamų priemonių techninį ir finansinį įgyvendinimą stebės Komisija, remdamasi naudos gavėjo jai teikiamomis pažangos ataskaitomis ir vietoje atliekamomis stebėjimo patikromis. Be to, per tris mėnesius po kiekvieno projekto pabaigos pateikiama baigiamoji ataskaita. Taip pat bus atliekamas pagal programą finansuojamų projektų ir kitų priemonių auditas, įskaitant rangovams pavedamą auditą. 6.2. Vertinimas 6.2.1. Ex-ante vertinimas Kartu su pasiūlymu teikiamame aiškinamajame memorandume pateikiama pagrindinių ex-ante vertinimo išvadų ir rezultatų apžvalga. 6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis) Siekiant parengti pasiūlymus dėl ES priemonių šioje srityje, 2008–2010 m. buvo inicijuoti keli bandomieji projektai ir parengiamosios priemonės. 6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas Bus atliktas visos programos ex-post vertinimas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Finansinio reglamento 27 straipsnio 4 dalį ir jo įgyvendinimo taisyklių 21 straipsnio 3 dalį integruotos jūrų priežiūros ir jūrų erdvės planavimo vertinimas bus atliekamas 2012 m., o jūrų žinių projektas bus vertinamas 2013 m. 7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS Siūlomo reglamento 10 straipsnyje daroma nuoroda į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[22], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[23] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[24]. 8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS 8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) (Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. išlai-dos | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 1 rezultatas. Nuolatinė koordinavimo platforma, skirta tarpregioniniam bendradarbiavimui, susijusiam su jūrų vandenų vertinimu, tikslų nustatymu ir stebėjimu, dalyvaujant OSPAR konvencijai, Barselonos konvencijai, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai (HELCOM) ir Bukarešto konvencijai | 1 | 0,200 | 1 | 0,200 | 1 | 0,300 | 0,700 | 2 rezultatas. Reguliarūs praktiniai seminarai pažangos, siekiant tinkamos aplinkos būklės Šiaurės Rytų Atlante, Viduržemio jūroje, Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje, klausimais | 1 | 0,100 | 1 | 0,100 | 1 | 0,100 | 0,300 | 2 priemonė. Parama metodinių standartų, susijusių su tinkamos aplinkos būkle jūrose, kurioms taikoma JSPD, kūrimui | 1 | 0,700 | 1 | 0,300 | 1 | 0,500 | 1,500 | 3 priemonė. Jūrų šiukšlių kilmės, kiekio ir galimų priemonių tyrimas, įskaitant vadinamosios „plastiko sriubos“ atsiradimo problemas, prisidedant prie tarpsektorinių problemų sprendimo pagal ekosistemų metodą (nuoroda į JSPD I priedo 10 deskriptorių) | 1 | 0,400 | 1 | 0,500 | 1 | 0,600 | 1,500 | 4 priemonė. Europos Komisijos pagalbinių priemonių regionams pagal JSPD 5 straipsnio 3 dalį sąlygų nustatymo projektas, įvardytas kaip bandomasis projektas ten, kur jūros būklė tokia kritiška, kad būtini neatidėliotini veiksmai | 1 | 0,200 | 1 | 0,200 | 1 | 0,300 | 0,700 | 5 priemonė. Arkties regiono aplinkosaugos problemų sprendimo projektas, vykdomas pagal bendradarbiavimo, skirto šiaurės rytų Atlantui apsaugoti, sistemą | 1 | 0,400 | 0,400 | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[26] (11 01 01) | A*/AD | 4,00 | 4,00 | 4,00 | B*, C*/AST | 2,40 | 2,40 | 2,40 | Darbuotojai,, finansuojami[27] pagal 11 01 02 str. | 3,00 | 3,00 | 3,00 | Kiti darbuotojai[28] , finansuojami pagal 11 01 04/05 str. | IŠ VISO | 9,40 | 9,40 | 9,40 | 8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašas Tyrimų kompetencijos rašymas, kvietimų teikti dotacijų paraiškas ir kvietimų dalyvauti konkurse rengimas, derybos dėl dotacijų, ex-ante patikra, ex-post kontrolė, susitikimų organizavimas, paraiškų ir pasiūlymų vertinimas, rezultatų stebėjimas, mokėjimų tvarkymas 8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai ( Šiuo metu programos valdymui skirti etatai ir išorės darbuotojai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti jų įdarbinimo laiką. Žmogiškųjų išteklių poreikiai dengiami iš lėšų, kurios jau skirtos šiai priemonei valdyti ir (arba) perskirstytos generalinio direktorato viduje . 8.2.4. Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 – administracinio valdymo išlaidos) mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Iš viso | 1 Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) | Vykdomosios įstaigos[29] | Kita techninė ir administracinė pagalba | - intra muros | - extra muros | 0,100 | 0,100 | 0,200 | 0,400 | Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0,100 | 0,100 | 0,200 | 0,400 | 8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (11 01 02 01) | 0,781 | 0,781 | 0,781 | Pagal 11 01 02 01 str. finansuojami darbuotojai (deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) | 0,219 | 0,219 | 0,219 | Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,000 | 1,000 | 1,000 | Apskaičiuota – Pareigūnai, laikinieji tarnautojai ir pagal 11 01 02 01 str. finansuojami darbuotojai | Finansinių išlaidų žmogiškiesiems ištekliams sąmata sudaryta remiantis Komisijos nurodytomis vidutinėmis išlaidomis, skirtomis išlaidų žmogiškiesiems ištekliams sąmatoms sudaryti: Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai: 122 000 EUR per metus Deleguotieji nacionaliniai ekspertai: 73 000 EUR per metus Pagal sutartys dirbantys darbuotojai: 64 000 EUR per metus | 8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO | 11 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,060 | 11 01 02 11 02 – Ekspertų grupių posėdžiai | 0,100 | 0,100 | 0,100 | 0,300 | 11 01 02 11 03 – Patariamasis komitetas, padedantis Komisijai rengti Reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, 7 straipsnio 2 dalyje numatytas metines darbo programas, laikantis Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsnių (du posėdžiai per metus) | 0,035 | 0,037 | 0,040 | 0,112 | 11 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 11 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | 2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 3 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti nurodant biudžeto eilutę) | Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,155 | 0,157 | 0,160 | 0,472 | Reikiami administraciniai asignavimai dengiami iš lėšų, kurios jau skirtos šiai priemonei valdyti ir (arba) perskirstytos generalinio direktorato viduje, o prireikus papildomos bet kuriomis papildomomis lėšomis, kurios gali būti skirtos vadovaujančiam generaliniam direktoratui pagal metinę asignavimų procedūrą, laikantis biudžeto apribojimų. Apskaičiuota – Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos Jūrų stebėjimo ir duomenų ekspertų grupė prižiūrės žinių apie jūras projektus ir rinksis keturis kartus per metus. Ji jau stebi parengiamąsias priemones, o ši sąmata grindžiama šio darbo patirtimi. Patariamojo komiteto posėdžių išlaidų sąmata sudaryta remiantis Komisijos nustatytomis ekspertų atlyginimo taisyklėmis. | [pic][pic][pic] [1] 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados, dok. 16616/1/07 REV 1. [2] 2009 m . spalio 15 d. COM (2009) 540. [3] Kartu su šia pažangos ataskaita buvo pateiktas Komisijos tarnybų dokumentas SEC (2009) 1343, kuriame išsamiai aprašyta iki šiol padaryta pažanga vykdant 2007 m. spalio mėn. patvirtinto veiksmų plano punktus. [4] 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 390/2006, 2006 12 30) (toliau – Finansinis reglamentas), ir 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 478/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles. [5] Komisijos parengta ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaita (COM (2009) 540 galutinis, 2009 10 15, p. 11–12) ir Komisijos veiksmų planas, pridedamas prie Komunikato dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (SEC (2007) 1278, 2007 10 10). [6] Komisijos komunikatas „Integruoto jūrų politikos požiūrio gairės. Integruoto jūrų valdymo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis geroji patirtis“ (COM (2008) 395, 2008 6 29, p. 4). [7] Pvz., integruoto jūros stebėjimo atveju ES intervencija apsiribotų tuo, kad esamų sistemų skirtingi informacijos sluoksniai taptų sąveikūs ir jais būtų galima naudotis iš anksto nustatytiems visų vartotojų bendruomenių poreikiams ES lygiu patenkinti, kuo griežčiau laikantis proporcingumo principo. Bendros keitimosi informacija aplinkos suformavimas neturėtų niekaip trukdyti esamų ir planuojamų sektorių informacijos sistemų plėtrai, įskaitant jų raidą, jei atsižvelgiama į sąveikumo, suteikiančio galimybę keistis informacija su kitomis susijusiomis sistemomis, poreikį. [8] OL C […], […], p. […]. [9] OL C […], […], p. […]. [10] Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvados dėl integruotos jūrų politikos, dok. 15175/1/09, p. 6. [11] 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos, P6_TA(2008)0213. [12] OL L 248, 2002 9 16, p. 1–. [13] OL L 357, 2002 12 31, p. 1 [14] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [15] OL L 312, 1995 12 23, p. 1. [16] OL L 292, 1996 11 15, p. 2. [17] OL L 136, 1999 5 31, p. 1. [18] Diferencijuotieji asignavimai. [19] Nediferencijuotieji asignavimai (toliau – NDIF). [20] Atitinkamos 11 antraštinės dalies 11 01 skyriui nepriklausančios išlaidos. [21] Išlaidos pagal 11 antraštinės dalies 11 01 04 straipsnį. [22] OL L 312, 1995 12 23, p. 1. [23] OL L 292, 1996 11 15, p. 2. [24] OL L 136, 1999 5 31, p. 1. [25] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje. [26] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [27] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą. [28] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą. [29] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.