Pasiūlymas Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos pozicijos, susijusios su Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 1/2010 dėl 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo /* KOM/2010/0366 galutinis - NLE 2010/0196 */
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.7.8 KOM(2010)366 galutinis 2010/0196 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos pozicijos, susijusios su Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 1/2010 dėl 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo (pateiktas Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais[1] (toliau – žemės ūkio susitarimas) įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d. Šveicarijos Konfederacija paprašė pratęsti anksčiau suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenų ir mėsos Trichinella tyrimais nedidelėse skerdyklose, galiojimą. Kadangi minėtomis naminių kiaulių skerdenomis ir mėsa, taip pat iš jų gautais mėsos pusgaminiais, mėsos gaminiais ir perdirbtais mėsos gaminiais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pagal Šveicarijos federalinio vidaus reikalų departamento potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio a punkto nuostatas , toks prašymas gali būti patenkintas. Leidžiančios nukrypti nuostatos, suteiktos iki 2009 m. gruodžio 31 d., galiojimas pratęsiamas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus žemės ūkio susitarimui, jo 11 priedo 1, 2, 5, 6 ir 10 priedėlių teisinės nuostatos buvo iš dalies pakeistos. 11 priedėlyje nurodyta informacija apie kontaktinius taškus turi būti atnaujinta. Todėl žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių nuostatos turėtų būti atitinkamai pritaikytos. Jungtinis veterinarijos komitetas, įsteigtas pagal žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį, yra sudarytas iš šalių atstovų. Jis įpareigotas nagrinėti visus su minėtu priedu ir jo įgyvendinimu susijusius klausimus bei vykdyti jame nustatytas užduotis. Jungtinis veterinarijos komitetas turi teisę priimti sprendimus 11 priede nustatytais atvejais. Pagal žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 3 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas turi teisę iš dalies pakeisti minėto priedo priedėlius, siekiant visų pirma juos pritaikyti ir atnaujinti. Europos Sąjunga turi priimti poziciją, kurios ji laikysis Jungtiniame veterinarijos komitete dėl būtinų 11 priedo pakeitimų priėmimo. Pagal Sprendimo 2002/309/EB (Euratomas)[2] 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą Europos Sąjungos poziciją priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Jungtinio veterinarijos komiteto sprendimas Nr. 1/2010 bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 2010/0196 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos pozicijos, susijusios su Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 1/2010 dėl 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 9 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, kadangi: 1. 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimo 2002/309/EB (Euratomas)[3] dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima poziciją, kurios Europos Sąjunga laikysis Jungtiniame veterinarijos komitete. 2. 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais[4] (toliau – žemės ūkio susitarimas) įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d. 3. Pagal žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį įsteigtas Jungtinis veterinarijos komitetas įpareigotas nagrinėti visus su minėtu priedu ir jo įgyvendinimu susijusius klausimus bei vykdyti jame nustatytas užduotis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti 11 priedo priedėlius, siekiant visų pirma juos pritaikyti ir atnaujinti. 4. Europos Sąjunga turi priimti poziciją, kurios ji laikysis Jungtiniame veterinarijos komitete dėl būtinų pakeitimų priėmimo, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Europos Sąjungos pozicija dėl 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo, kurios ji laikysis Jungtiniame veterinarijos komitete, įsteigtame pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį, grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio veterinarijos komiteto sprendimo projektu. 2 straipsnis Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimas Nr. 1/2010 dėl susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jį priėmus. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS Pasiūlymas EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMU DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS ĮSTEIGTO JUNGTINIO VETERINARIJOS KOMITETO 2010 m. ... d. SPRENDIMAS NR. 1/2010 dėl 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių pakeitimo (2010/.../E S) KOMITETAS, atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (toliau – žemės ūkio susitarimas), ypač į jo 11 priedo 19 straipsnio 3 dalį, kadangi: (1) Žemės ūkio susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d. (2) Pagal žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį įsteigtas Jungtinis veterinarijos komitetas įpareigotas nagrinėti visus su minėtu priedu ir jo įgyvendinimu susijusius klausimus bei vykdyti jame nustatytas užduotis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti 11 priedo priedėlius, siekiant visų pirma juos pritaikyti ir atnaujinti. (3) Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai pirmą kartą iš dalies pakeisti 2003 m. lapkričio 25 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, Sprendimu Nr. 2/2003 dėl susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlių pakeitimo[5]. (4) Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai paskutinį kartą iš dalies pakeisti 2008 m. gruodžio 23 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, Sprendimu Nr. 1/2008 dėl 11 priedo 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlių pakeitimo[6]. (5) Šveicarijos Konfederacija paprašė pratęsti anksčiau suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenų ir mėsos Trichinella tyrimais nedidelėse skerdyklose, galiojimą. Kadangi minėtomis naminių kiaulių skerdenomis ir mėsa, taip pat iš jų gautais mėsos pusgaminiais, mėsos gaminiais ir perdirbtais mėsos gaminiais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pagal Šveicarijos federalinio vidaus reikalų departamento potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio a punkto nuostatas , toks prašymas gali būti patenkintas. Leidžiančios nukrypti nuostatos, suteiktos iki 2009 m. gruodžio 31 d., galiojimas pratęsiamas iki 2014 m. gruodžio 31 d. (6) Po paskutinio žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėlių pakeitimo, to susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6 ir 10 priedėlių teisinės nuostatos buvo iš dalies pakeistos. 11 priedėlyje nurodyta informacija apie kontaktinius taškus turi būti atnaujinta. (7) Todėl minėto susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių tekstas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedo 1, 2, 5, 6 10 ir 11 priedėliai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo I–VI priedų nuostatas. 2 straipsnis Šį dviem egzemplioriais parengtą sprendimą pasirašo abu pirmininkai arba kiti asmenys, turintys įgaliojimus veikti šalių vardu. 3 straipsnis Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Šis sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kai jį pasirašo paskutinė šalis. Pasirašyta Berne Pasirašyta Briuselyje Šveicarijos Konfederacijos vardu Europos Komisijos vardu Delegacijos vadovas Delegacijos vadovas _____________ I PRIEDAS I. 11 priedo 1 priedėlio V skirsnis pakeičiamas taip: „ V. PAUKŠČIŲ GRIPAS A. TEISĖS AKTAI* * Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimas, padarytais iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjunga | Šveicarija | 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16). | 1. 1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE, RS 916.40), ypač jo 1, 1a ir 9a straipsniai (kovos su labai užkrečiamomis epizootinėmis ligomis priemonės, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas). 2. 1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916.401), ypač jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnams patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų) ir 122–125 straipsniai (konkrečios kovos su paukščių gripu priemonės). 3. 1999 m. birželio 14 d. Potvarkis dėl Federalinio ekonomikos departamento organizacijos (Org DFE, RS 172.216.1), ypač jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija). | B. SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS 1. Bendrijos etaloninė paukščių gripo laboratorija yra Central Veterinary Laboratory, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2005/94/EB VII priedo 2 punkte. 2. Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, paskelbtą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje. 3. Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2005/94/EB 60 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.“ II. 11 priedo 1 priedėlio VII skirsnis pakeičiamas taip: „ VII. ŽUVŲ IR MOLIUSKŲ LIGOS A. TEISĖS AKTAI* * Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimas, padarytais iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjunga | Šveicarija | 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14). | 1. 1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE, RS 916.40), ypač jo 1, 1a ir 10 straipsniai (kovos su epizootinėmis ligomis priemonės) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas). 2. 1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916.401), ypač jo 3 ir 4 straipsniai (nurodytos epizootinės ligos), 18a straipsnis (žuvų auginimo vienetų registracija), 61 straipsnis (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsniai (bendros kovos priemonės), 275–290 straipsniai (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija). | B. SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS 1. Šiuo metu plokščiosios austrės Šveicarijoje neauginamos. Bonamiozės ir marteiliozės atsiradimo atveju Federalinis veterinarijos biuras, vadovaudamasis Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsniu, įsipareigoja imtis Europos Sąjungos taisykles atitinkančių reikiamų neatidėliotinų priemonių. 2. Kovodama su žuvų ir moliuskų ligomis Šveicarija taiko Potvarkio dėl epizootinių ligų 61 straipsnį (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsnius (bendros kovos priemonės), 275–290 straipsnius (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija) ir 291 straipsnį (epizootinės ligos, kurias reikia stebėti). 3. Bendrijos etaloninė vėžiagyvių ligų laboratorija yra Centre for Environment, Fisheries & Aquaculture Science (CEFAS) , Weymouth Laboratory, Jungtinė Karalystė. Bendrijos etaloninė žuvų ligų laboratorija yra National Veterinary Institute , Technical University of Denmark, Hangøvej 2, 8200 Århus, Danija. Bendrijos etaloninė moliuskų ligų laboratorija yra Laboratoire IFREMER , BP 133, 17390 La Tremblade, Prancūzija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią minėtos laboratorijos vykdo pagal savo įgaliojimus. Šių laboratorijų funkcijos ir uždaviniai nustatyti Direktyvos 2006/88/EB VI priedo I dalyje. 4. Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.“ II PRIEDAS I. 11 priedo 2 priedėlio I skyriaus „Galvijai ir kiaulės“ B dalies „Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 7 punkto d raidė pakeičiama taip: „d) izoliavimo laikotarpis nutraukiamas, jei, pašalinus užsikrėtusius gyvūnus, visų veislinių gyvūnų bei reprezentatyvios dalies penimųjų gyvūnų dviejų serologinių tyrimų, tarp kurių turi būti ne trumpesnis nei 21 dienos laikotarpis, rezultatai yra neigiami. Dėl pripažinto Šveicarijos statuso Sprendimo 2008/185/EB (OL L 59, 2008 3 4, p. 19) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/248/EB (OL L 73, 2009 3 19, p. 22), nuostatos taikomos mutatis mutandis .“ 11 priedo 2 priedėlio I skyriaus „Galvijai ir kiaulės“ B dalies „Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 11 punktas pakeičiamas taip: „11. Kartu su galvijais ir kiaulėmis, kuriais tarpusavyje prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti sveikatos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktus pavyzdžius. Taikytini šie patikslinimai: - I pavyzdžio sertifikatų C skirsnis tikslinamas taip: 4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos šia informacija: „liga: infekcinis galvijų rinotracheitas, - pagal Komisijos sprendimą 2004/558/EB, kurio nuostatos taikomos mutatis mutandis ;“; - II pavyzdžio sertifikatų C skirsnis tikslinamas taip: 4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos šia informacija: „ liga: Aujeskio, - pagal Komisijos sprendimą 2008/185/EB, kurio nuostatos taikomos mutatis mutandis ;“. II. 11 priedo 2 priedėlio IV skyriaus „Naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai“ B dalies „Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 4 punktas pakeičiamas taip: „4. Jei perinti skirti kiaušiniai siunčiami į Europos Sąjungą, Šveicarijos institucijos įsipareigoja laikytis 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 617/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl prekybos perinti skirtais kiaušiniais ir ūkiuose auginamais paukščių jaunikliais standartų, nustatytų ženklinimo taisyklių (OL L 168, 2008 6 28, p. 5). III. 11 priedo 2 priedėlio V skyrius pakeičiamas taip: „ V. AKVAKULTŪROS GYVŪNAI IR JŲ PRODUKTAI A. TEISĖS AKTAI* * Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimas, padarytais iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjunga | Šveicarija | 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14). | 1. 1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916.401), ypač jo 3 ir 4 straipsniai (nurodytos epizootinės ligos), 18a straipsnis (žuvų auginimo vienetų registracija), 61 straipsnis (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsniai (bendros kovos priemonės), 275–290 straipsniai (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija). 2. 2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE, RS 916.443.10). 3. 2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITA, RS 916.443.12). | B. SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS 1. Taikant šį priedą patvirtinama, kad Šveicarijoje oficialiai nėra infekcinės lašišų anemijos ir Marteilia refringens bei Bonamia ostreae infekcijų atvejų. 2. Jungtinis veterinarijos komitetas priima sprendimus dėl Direktyvos 2006/88/EB 29, 40, 41, 43, 44, 50 straipsnių taikymo. 3. Gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys dekoratyvinių vandens gyvūnų, akvakultūros gyvūnų, skirtų auginti (įskaitant natūralaus išsivalymo plotus, pramoginės žvejybos plotus ir atviras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas) ir ištekliams atkurti bei žmonių maistui skirtų akvakultūros gyvūnų ir gyvūninių produktų teikimą rinkai, nustatyti 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas, 4–9 straipsniuose (OL L 337, 2008 12 16, p. 41). 4. Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.“ III PRIEDAS 11 priedo 5 priedėlio V skyriaus „Specialiosios nuostatos“ A skirsnis „Gyvūnų identifikavimas“ pakeičiamas taip: „ A. GYVŪNŲ IDENTIFIKAVIMAS A. TEISĖS AKTAI* * Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į atitinkamus teisės aktus su pakeitimas, padarytais iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjunga | Šveicarija | 1. 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2008 8 8 , p.31). 2. 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). | 1. 1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916.401), ypač jo 7–20 straipsniai (registravimas ir identifikavimas). 2. 2005 m. lapkričio 23 d. Potvarkis dėl prekybos gyvūnais duomenų banko (Potvarkis dėl PGDB, RS 916.404). | B. SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS a. Direktyvos 2008/71/EB 4 straipsnio 2 dalies taikymas priklauso Jungtinio veterinarijos komiteto kompetencijai. b. Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už tikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnį, Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį ir 2007 m. lapkričio 14 d. Potvarkio dėl kontrolės žemės ūkiuose koordinavimo 1 straipsnį (OCI, RS 910.15).“ IV PRIEDAS I. 11 priedo 6 priedėlio 1 skyriaus poskyrio „Specialiosios sąlygos“ 6 punktas iš dalies keičiamas taip: „6). Šveicarijos kompetentingos institucijos gali taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ir neatlikti Trichinella tyrimų penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenoms ir mėsai nedidelėse skerdyklose. Ši nuostata taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taikant 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkio dėl higienos skerdžiant gyvulius (OHyAb, RS 817.190.1 ) 8 straipsnio 3 pastraipos nuostatas ir 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108 ) 9 straipsnio 8 pastraipos nuostatas, šių penimų ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenos ir mėsa, taip pat iš jų gauti mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai ir perdirbti mėsos gaminiai ženklinami specialiu tinkamumo maistui ženklu pagal 2005 m. lapkričio 23 d. FED potvarkyje dėl higienos skerdžiant gyvulius (OHyAb, RS 817.190.1 ) 9 priedo paskutinėje pastraipoje nustatytą pavyzdį. Šiais produktais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, remiantis 2005 m. lapkričio 23 d. FVRD potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108 ) 9a straipsnio nuostatomis.“ II. 11 priedo 6 priedėlio I skyriaus poskyrio „Specialiosios sąlygos“ 11 punktas iš dalies keičiamas taip: „1. 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1); 2. 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/45/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 226, 1995 9 22, p. 1); 3. 1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2232/96, nustatantis Bendrijos tvarką, taikomą kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų (OL L 299, 1996 11 23, p. 1); 4. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3); 5. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10); 6. 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 16); 7. 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/3/EB dėl jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų ir maisto komponentų Bendrijos sąrašo patvirtinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 24); 8. 1999 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 1999/217/EB, patvirtinantis maisto produktuose ar ant jų naudojamų kvapiųjų medžiagų registrą, sudarytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 (OL L 84, 1999 3 27, p. 1); 9. 2002 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimas 2002/840/EB, pateikiantis patvirtintų maisto apšvitinimo įmonių sąrašą trečiosiose šalyse (OL L 287, 2002 10 25, p. 40); 10. 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (OL L 309, 2003 11 26, p. 1); 11. 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5); 12. 2007 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2007 dėl skubių priemonių, kuriomis sustabdomas maisto dažiklio E 128 (raudonasis 2G) naudojimas (OL L 195, 2007 7 27, p. 8); 13. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7); 14. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16); 15. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34); 16. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (OL L 141, 2009 6 6, p. 3); 17. 2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/60/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 158, 2008 6 18, p. 17); 18. 2008 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos direktyva 2008/84/EB, nustatanti konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus (OL L 253, 2008 9 20, p. 1); 19. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16).“ V PRIEDAS 11 priedo 10 priedėlio V skyrius iš dalies keičiamas taip: „a) 1 dalies A punkto 3, 6, 7, 8, 9 ir 14 punktai panaikinami. b) 1 dalies A punktas papildomas šiais punktais: 31. 2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/60/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 158, 2008 6 18, p. 17). 32. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16). 33. 2008 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos direktyva 2008/84/EB, nustatanti konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus (OL L 253, 2008 9 20, p. 1).“ VI PRIEDAS 11 priedo 11 priedėlis pakeičiamas taip: „ V. KONTAKTINIAI TAŠKAI I. Europos Sąjungoje Le Directeur Santé et bien-être des animaux Direction générale de la Santé et des Consommateurs Commission Européenne, B-1049 Bruxelles II. Šveicarijoje Le Directeur Office vétérinaire fédéral CH-3003 Berne Kiti svarbūs kontaktai: Le Chef de division Office fédéral de la santé publique Division sécurité alimentaire CH-3003 Berne“[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic] [1] OL L 114, 2002 4 30, p. 132. [2] OL L 114, 2002 4 30, p. 1–5. [3] OL L 114, 2002 4 30, p. 1. [4] OL L 114, 2002 4 30, p. 132. [5] OL L 23, 2004 1 28, p. 27. [6] OL L 6, 2009 1 10, p. 89.