[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.6.11

KOM(2010)306 galutinis

2010/0167 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. […]/2010

[data]

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 53/2010 nuostatos, susijusios su atlantinių menkių, paprastųjų jūrinių ešerių ir paprastųjų tunų išteklių žvejybos galimybėmis ir leidimu tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Reglamentu (ES) Nr. 53/200[1] 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus.

2009 m. vykusiame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO, angl. NAFO) susitikime po daugiau kaip dešimt metų trukusio moratoriumo nuspręsta ŽŠVAO 3M zonoje vėl leisti žvejoti atlantines menkes, o ŽŠVAO 3LN zonoje – paprastuosius jūrinius ešerius, be to, priimtos griežtos priegaudos taisyklės. Pažymėtina, kad pagal ŽŠVAO reguliuojamame rajone taikytiną bendrąją priegaudos taisyklę priegauda leidžiama tik tose valstybėse narėse, kuriose nustatyta konkrečios rūšies žuvų žvejybos kvota konkrečiame rajone.

To reglamento ID priede, remiantis 2009 m. vykusiame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) metiniame susitikime priimtais sprendimais, nustatyti labai migruojančių žuvų BLSK ir kvotos. 2010 m. vasario 24–26 d. Madride vykusiame specialiajame susitikime TATAK Atitikties komitetas peržiūrėjo paprastųjų tunų kvotų paskirstymą ir Europos Sąjungai skirtą kvotą sumažino. Todėl paprastųjų tunų kvota turėtų būti iš dalies pakeista.

Be to, to reglamento 15 straipsnyje ir IV priede nustatytas didžiausias laivų, kuriems leidžiama konkrečiuose regionuose tam tikromis aplinkybėmis žvejoti paprastuosius tunus, skaičius. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano[2] 5 ir 6 straipsnius, reikia nuspręsti dėl papildomų šios rūšies išteklių žvejybos galimybių apribojimų ir, ypač svarbu, nustatyti gaudyklių skaičių, žvejybos laivų skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa, taip pat tunų auginimo ir tukinimo pajėgumus kiekvienai valstybei narei, turinčiai paprastųjų tunų žvejybos interesų rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančio menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 423/2004, 11 straipsnio 2 dalį Taryba, remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STEFC) rekomendacijomis, gali leisti tam tikrų grupių laivams netaikyti žvejybos pastangų sistemos su sąlyga, kad atitinkami laivai suteiktų tinkamus tiek sužvejotų, tiek išmestų į jūrą atlantinių menkių kiekio duomenis, kad sužvejotų atlantinių menkių kiekis neviršytų 1,5 % bendro laivų grupės sužvejotų žuvų kiekio ir jei pritaikius laivų grupei žvejybos pastangų sistemą būtų sudaryta pernelyg didelė administracinė našta, palyginti su tos sistemos taikymo bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams.

Remiantis ŽMTEK rekomendacijomis, iš Vokietijos, Airijos ir Prancūzijos pateiktos informacijos apie konkrečias Šiaurės jūroje, regione į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje žvejojančių laivų grupes galima spręsti, kad šių laivų grupių sužvejojamų atlantinių menkių kiekis, įskaitant išmetamą į jūrą kiekį, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, todėl toms laivų grupėms žvejybos pastangų sistemos galima netaikyti. Atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas, tikslinga šioms laivų grupėms netaikyti Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos žvejybos pastangų sistemos, šiuo tikslu iš dalies pakeičiant Reglamentą (EB) Nr. 754/2009, ir pakoreguoti toms valstybėms narėms skirtų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 53/2010 IIa priedo I priedėlyje.

Galiausiai, pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 16 straipsnio 3 dalį 2009 m. valstybės narės laikydamosi tam tikrų sąlygų galėjo keisti savo žvejybos pastangų paskirstymą perkeldamos žvejybos pastangas ir pajėgumus iš vieno geografinio rajono į kitą. Nyderlandai pateikė informaciją apie 2009 m. atliktą tam tikros dalies pastangų ir pajėgumų perkėlimą iš Šiaurės jūros į Airijos jūrą, ir galima laikyti, kad toks perkėlimas atitinka 16 straipsnio 3 dalies sąlygas. Todėl Reglamento (EB) Nr. 53/2010 IIa priedo I priedėlyje nurodytas Nyderlandams skirtų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas reikėtų iš dalies pakeisti.

Tarybos prašoma šį pasiūlymą priimti kuo greičiau, kad žvejai galėtų planuoti likusios šio žvejybos sezono dalies veiklą.

2010/0167 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. […]/2010

[data]

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 53/2010 nuostatos, susijusios su atlantinių menkių, paprastųjų jūrinių ešerių ir paprastųjų tunų išteklių žvejybos galimybėmis ir leidimu tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą[3], ypač į jo 11 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010[4] 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus.

(2) 2009 m. vykusiame Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO, angl. NAFO) susitikime po daugiau kaip dešimt metų trukusio moratoriumo nuspręsta ŽŠVAO 3M zonoje vėl leisti žvejoti atlantines menkes, o ŽŠVAO 3LN zonoje – paprastuosius jūrinius ešerius. Kad derėtų su bendrosiomis priegaudos taisyklėmis, taikytinomis ŽŠVAO reguliuojamame rajone pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1386/2007, nustatančio Žvejybos šiaurės vakarų Atlanto organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones[5], 4 straipsnio 1 dalį, turėtų būti iš dalies pakeistos šių dviejų rūšių žuvų žvejybai taikytinos Reglamente (ES) Nr. 53/2010 nustatytos priegaudos taisyklės.

(3) 2010 m. vasario 24–26 d. Madride vykusiame specialiajame susitikime Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) Atitikties komitetas sumažino Europos Sąjungai skirtą paprastųjų tunų kvotą. Todėl šias naujas nuostatas reikia įgyvendinti ES teisėje.

(4) Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano[6] 5 straipsnio 5 ir 8 dalis ir 6 straipsnio 4 dalį, reikia nustatyti didžiausią kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems gali būti leista žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa, didžiausią tunų gaudyklių, kurias kiekviena valstybė narė gali leisti naudoti, skaičių, didžiausią kiekvienos valstybės narės tunų auginimo ir tukinimo pajėgumą, taip pat didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, kuriuos kiekviena valstybė narė gali perkelti į savo žuvininkystės ūkius, kiekį.

(5) Nustatant žvejybos galimybes ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 straipsnį Taryba, remdamasi valstybių narių pateikta ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STEFC) įvertinta informacija, gali leisti tam tikrų grupių laivams netaikyti tuo reglamentu nustatytos žvejybos pastangų sistemos su sąlyga, kad atitinkami laivai suteiktų tinkamus tiek sužvejotų, tiek išmestų į jūrą atlantinių menkių kiekio duomenis, kad sužvejotų atlantinių menkių kiekis neviršytų 1,5 % bendro laivų grupės sužvejotų žuvų kiekio ir jei pritaikius laivų grupei žvejybos pastangų sistemą būtų sudaryta pernelyg didelė administracinė našta, palyginti su tos sistemos taikymo bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams. Vokietija pateikė informaciją apie laivų, žvejojančių ledjūrio menkes Šiaurės jūroje ir regione į vakarus nuo Škotijos dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 120 mm arba didesnis, grupės sužvejotų atlantinių menkių kiekį. Airija pateikė informaciją apie laivų, žvejojančių norveginius omarus Airijos jūroje rūšiuojamuoju tinkleliu, panašiu į tą, kuris apibūdintas Reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 2 priedėlyje, grupės sužvejotų atlantinių menkių kiekį. Prancūzija pateikė informaciją apie laivų, žvejojančių giliavandenes žuvis regione į vakarus nuo Škotijos dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra didesnis negu 110 mm, grupės sužvejotų atlantinių menkių kiekį. Remiantis ta informacija, kaip įvertino ŽMTEK, galima laikyti, kad šių laivų grupių sužvejotų atlantinių menkių kiekis, įskaitant išmetamą į jūrą kiekį, neviršija 1,5 % bendro jų sužvejoto kiekio. Be to, atsižvelgiant į taikomas kontrolės ir stebėsenos priemones, kuriomis užtikrinama šių laivų grupių žvejybos veiklos stebėsena ir kontrolė, ir į tai, kad žvejybos pastangų sistemos taikymas šioms grupėms būtų pernelyg didelė administracinė našta, palyginti su to taikymo bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams, tikslinga šioms laivų grupėms netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriaus, tokiu būdu sudarant galimybę atitinkamai nustatyti žvejybos pastangų apribojimus atitinkamoms valstybėms narėms.

(6) Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 16 straipsnio 3 dalimi valstybėms narėms leista laikantis tam tikrų sąlygų 2009 m. keisti savo žvejybos pastangų paskirstymą perkeliant žvejybos pastangas ir pajėgumus iš vieno geografinio rajono į kitą. Remiantis Nyderlandų pateikta informacija apie 2009 m. atliktą tam tikros dalies pastangų ir pajėgumų perkėlimą iš Šiaurės jūros į Airijos jūrą, tikslinga pakoreguoti Nyderlandams skirtų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 53/2010 IIa priedo I priedėlyje.

(7) Todėl reglamentai (ES) Nr. 53/2010 ir (EB) Nr. 754/2009, kuriais tam tikrų grupių laivams leidžiama netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008[7] III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos, turėtų būti iš dalies pakeisti.

(8) Siekiant netrikdyti žvejybos veiklos ir atkreipiant dėmesį į pranešimų apie kiekį, sužvejotą per kalendorinius metus, arba pastangas per kalendorinius metus, skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d., svarbą, šis reglamentas turėtų įsigalioti iškart po jo paskelbimo ir būti taikomas atitinkamai nuo 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. vasario 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 53/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 53/2010 iš dalies keičiamas taip:

1) 15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis Paprastųjų tunų žvejybos, taip pat auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1. Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nurodyto skaičiaus.

2. Pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nurodyto skaičiaus.

3. ES laivų, kuriems Adrijos jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus auginimo reikmėms, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nurodyto skaičiaus.

4. Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nurodytų ribų.

5. Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų gaudyklių skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nurodyto skaičiaus.

6. Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nurodytų ribų.“

2) IC priedas iš dalies keičiamas taip:

i) atlantinių menkių ištekliams NAFO 3M zonoje skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Rūšis: | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona: | NAFO 3M (COD/N3M.) |

Estija | 61 | (1) (2) |

Vokietija | 247 | (1) |

Latvija | 61 | (1) (2) |

Lietuva | 61 | (1) (2) |

Lenkija | 209 | (1) (2) |

Ispanija | 796 | (1) |

Prancūzija | 110 | (1) |

Portugalija | 1070 | (1) |

Jungtinė Karalystė | 521 | (1) |

ES | 3 136 | (1) (2) |

BLSK | 5 500 | (1) (2) |

(1) Specializuotoji atlantinių menkių žvejyba NAFO 3M zonoje leidžiama tol, kol sužvejotų žuvų kiekis, įskaitant priegaudą, numatytas sužvejoti per likusį metų laiką, taps lygus 100 % paskirtos kvotos. Po tos datos leidžiama tik ne didesnė nei 1 250 kg arba 5 % priegauda (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis), neviršijant vėliavos valstybei narei skirtos kvotos. (2) Įskaitant Estijai, Latvijai ir Lietuvai skirtą 61 toną kiekvienai ir Lenkijai skirtas 209 tonas pagal su buvusiomis TSRS valstybėmis sudarytus pasidalijimo susitarimus, 2003 m. priimtus NAFO žuvininkystės komisijos atsižvelgiant į Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. |

ii) paprastųjų jūrinių ešerių ištekliams 3LN zonoje skirtas įrašas pakeičiamas taip:

Rūšis: | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp | Zona: | NAFO 3LN (RED/N3LN.) |

Estija | 173 | (1) (2) |

Vokietija | 119 | (1) |

Latvija | 173 | (1) (2) |

Lietuva | 173 | (1) (2) |

ES | 638 | (1) (2) |

BLSK | 3 500 | (1) (2) |

(1) Specializuotoji paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba NAFO 3LN zonoje leidžiama tol, kol sužvejotų žuvų kiekis, įskaitant priegaudą, numatytas sužvejoti per likusį metų laiką, taps lygus 100 % paskirtos kvotos. Po tos datos leidžiama tik ne didesnė nei 1 250 kg arba 5 % priegauda (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis), neviršijant vėliavos valstybei narei skirtos kvotos. (2) Įskaitant Estijai, Latvijai ir Lietuvai skirtas 173 tonas kiekvienai pagal su buvusiomis TSRS valstybėmis sudarytus pasidalijimo susitarimus, 2003 m. priimtus NAFO žuvininkystės komisijos atsižvelgiant į Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. |

3) ID priede paprastųjų tunų ištekliams Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis: | Paprastasis tunas Thunnus thynnus | Zona: | Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra (BFT/AE045W) |

Kipras | 70,18 | (4) |

Graikija | 130,30 |

Ispanija | 2 526,06 | (2)(4) |

Prancūzija | 2 021,93 | (2)(3)(4) |

Italija | 1 937,50 | (4)(5) |

Malta | 161,34 | (4) |

Portugalija | 237,66 |

Visos valstybės narės | 2,41 | (1) |

ES | 7 087,38 | (2)(3)(4)(5) |

BLSK | 13 500 |

(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda. |

(2) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekį (BFT/*8301): |

Ispanija | 367,23 |

Prancūzija | 165,69 |

ES | 532,92 |

(3) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio arba 70 cm ilgio, kiekį (BFT/*641): |

Prancūzija | 45 (*) |

ES | 45 |

(*) Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali persvarstyti ir pakeisti iki 100 tonų, kaip nurodyta ICCAT rekomendacijoje 08-05. |

(4) Laikantis šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekį (BFT/*8302): |

Ispanija | 50,52 |

Prancūzija | 49,84 |

Italija | 39,34 |

Kipras | 1,40 |

Malta | 3,23 |

ES | 144,34 |

(5) Laikantis šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekį (BFT/*643): |

Italija | 39,34 |

ES | 39,34 | “ |

4) IV priedas iš dalies keičiamas taip:

i) 2 punkto lentelė pakeičiama taip:

„Ispanija | 139 |

Prancūzija | 86 |

Italija | 35 |

Kipras | 25 |

Malta | 83 |

ES | 374“ |

ii) pridedami tokie 4, 5 ir 6 punktai:

„4. Didžiausias kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gali būti leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa:

A lentelė

Žvejybos laivų skaičius |

Kipras | Graikija | Italija | Prancūzija | Ispanija | Malta |

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai | 1 | 1 | 24 | 19 | 6 | 0 |

Ūdomis žvejojantys laivai | 12 | 0 | 30 | 0 | 81 | 83 |

Kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai | 0 | 0 | 0 | 8 | 61 | 0 |

Žvejyba rankinėmis ūdomis | 0 | 0 | 0 | 29 | 2 | 0 |

Traleriai | 0 | 0 | 0 | 78 | 0 | 0 |

Kiti tradiciniai žvejybos įrankiai | 0 | 256 | 0 | 87 | 33 | 0 |

B lentelė

Bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa |

Kipras | Graikija | Italija | Prancūzija | Ispanija | Malta |

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai | 51 | 260 | * | 4044 | 1608 | 0 |

Ūdomis žvejojantys laivai | 409 | - | 1196 | 0 | 4416,73 | 1365,64 |

Kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai | - | - | - | 248 | 10335,58 | 0 |

Žvejyba rankinėmis ūdomis | - | - | - | pm | 20,96 | 0 |

Traleriai | - | - | - | pm | 0 | 0 |

Kiti tradiciniai žvejybos įrankiai | - | 3343,21** | - | pm | 489,83 | 0 |

* Laikinas veiklos nevykdymas 2010 m. ** Universalios paskirties laivai, kuriuose naudojami įvairūs žvejybos įrankiai (ūdos, rankinės ūdos, velkamosios ūdos) |

5. Didžiausias rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų gaudyklių skaičius:

Gaudyklių skaičius |

Ispanija | 6 |

Italija | 6 |

Portugalija | 1 |

6. Didžiausias kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, kuriuos kiekviena valstybė narė gali perkelti į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius savo žuvininkystės ūkius, kiekis:

A lentelė

Didžiausias tunų auginimo pajėgumas ir tukinimo pajėgumas |

Ispanija | 14 |

Italija | 15 |

Graikija | 2 |

Kipras | 3 |

Malta | 8 |

B lentelė

Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų kiekis (tonomis) |

Ispanija | 5 855 |

Italija | 3 764 |

Graikija | 785 |

Kipras | 2 195 |

Malta | 8 768“ |

5) IIA priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

i) Vokietijai ir Nyderlandams skirtos b lentelės skiltys pakeičiamos taip:

Reglamentuojamas įrankis | DE | NL |

TR 1 | 1 269 111 | 371 757 |

TR 2 | 516 154 | 1 080 920 |

TR 3 | 3 501 | 48 508 |

BT 1 | 29 271 | 999 808 |

BT 2 | 1 691 253 | 34 743 212 |

GN | 224 484 | 438 664 |

GT | 467 | 0 |

LL | 0 | 0 |

(ii) Airijai ir Nyderlandams skirtos c lentelės skiltys pakeičiamos taip:

Reglamentuojamas įrankis | IE | NL |

TR 1 | 59 625 | 0 |

TR 2 | 778 729 | 0 |

TR 3 | 8 433 | 0 |

BT 1 | 0 | 0 |

BT 2 | 514 584 | 200 000 |

GN | 18 255 | 0 |

GT | 0 | 0 |

LL | 0 | 0 |

(iii) Vokietijai ir Prancūzijai skirtos d lentelės skiltys pakeičiamos taip:

Reglamentuojamas įrankis | DE | FR |

TR 1 | 11 151 | 2 317 946 |

TR 2 | 0 | 7 415 |

TR 3 | 0 | 0 |

BT 1 | 0 | 7 161 |

BT 2 | 0 | 13 211 |

GN | 35 442 | 400 503 |

GT | 0 | 0 |

LL | 0 | 54 917 |

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 1 straipsnis papildomas šiais punktais:

„f) Vokietijos 2010 m. kovo 26 d. prašyme, pateiktame 2010 m. balandžio 9 d. ir gegužės 20 d. laiškais, nurodytos su jos vėliava atviroje jūroje plaukiojančių laivų, dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 120 mm ar didesnis, Šiaurės jūroje, ICES IIa zonos ES vandenyse ir regione į vakarus nuo Škotijos žvejojančių ledjūrio menkes, grupės laivams;

g) Airijos 2010 m. kovo 26 d. prašyme nurodytos su jos vėliava plaukiojančių laivų laikotarpiu, kuriuo šie laivai žvejoja tik rūšiuojamuoju tinkleliu, panašiu į tą, kuris apibūdintas Reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 2 priedėlyje, Airijos jūroje žvejojančių norveginius omarus, grupės laivams;

h) Prancūzijos 2010 m. kovo 24 d. prašyme, pateiktame 2010 m. kovo 25 d., kovo 29 d., balandžio 8 d. ir gegužės 20 d. laiškais, nurodytos su jos vėliava plaukiojančių laivų, dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra didesnis nei 110 mm, regione į vakarus nuo Škotijos žvejojančių giliavandenes žuvis, grupės laivams.“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus 1 straipsnio 5 punktą ir 2 straipsnį, kurie taikomi nuo 2010 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 21, 2010 1 26, p. 1.

[2] OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

[3] OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

[4] OL L 21, 2010 1 26, p. 1.

[5] OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

[6] OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

[7] OL L 214, 2009 8 19, p. 16.