[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.2.15

KOM(2010)53 galutinis

2010/0035 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. .../....

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos dėl statistinių duomenų kokybės atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą

AIŠKINAMASIS MOMERANDUMAS

ES fiskalinės priežiūros sistemos pagrindas nustatytas sutartyse ir ji išsamiau paaiškinta ES teisės aktuose, visų pirma nustatant fiskalinės statistikos kokybės reikalavimus dėl perviršinio deficito procedūros (toliau – PDP). Fiskalinės statistikos sistemoje esančių duomenų kokybė pirmiausia priklauso nuo to, ar valstybės narės tinkamai įgyvendina su PDP susijusius teisės aktus, kaip antai Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96[1] (ESS 95) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009[2], kuriais nustatoma statistikos informacijos sistema dėl standartų, apibrėžčių ir apskaitos nuostatų. Komisijai pavesta tikrinti pateiktų fiskalinių duomenų kokybę. Reglamento (EB) Nr. 479/2009 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija (Eurostatas) reguliariai įvertina valstybių narių pateiktų faktinių duomenų ir juos pagrindžiančių pagal ESS 95 parengtų valdžios sektoriaus sąskaitų kokybę. Kokybiški faktiniai duomenys reiškia apskaitos taisyklių laikymąsi, išsamumą, patikimumą, statistinių duomenų pateikimą laiku ir jų nuoseklumą. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 8 straipsnio 2 dalį valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai (Eurostatui) reikalingą statistikos informaciją, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti, nepažeidžiant nuostatų dėl statistinių duomenų konfidencialumo.

Atsižvelgdama į Graikijos atvejį 2004 m. ir vėliau gavusi Tarybos prašymą sugriežtinti pateiktų fiskalinių duomenų kokybės stebėseną, 2005 m. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti galiojantį teisės aktą, t. y. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3605/93, kuriuo reglamentuojama su PDP susijusių duomenų kokybė. 2005 m. Komisijos siūlomais pakeitimais[3] buvo siekiama didinti su PDP susijusių statistinių duomenų skaidrumą ir tuo tikslu stiprinti Eurostato galias, susijusias su duomenų kokybe. Visų pirma Komisija pasiūlė nustatyti „nuodugnaus patikrinimo vizitus“. Kartu su bendru reikalavimu valstybėms narėms suteikti Komisijai (Eurostatui) galimybę gauti informaciją, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti, pasiūlymu buvo siekiama didinti su duomenų kokybe susijusią kompetenciją. Tačiau Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2103/2005[4] Komisijai suteiktos papildomos priemonės buvo labiau ribotos nei tos, kurių buvo prašyta iš pradžių. Visų pirma nėra jokio bendro valstybių narių įsipareigojimo suteikti Komisijai (Eurostatui) galimybę gauti visą informaciją, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti, o vizitai metodologijos tikslais (nuo teisės akto priėmimo rengiami tik vienoje valstybėje narėje) yra taikomi tik statistikos sričiai.

Atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir, visų pirma, 2009 m. spalio mėn. paskelbtą Graikijos valdžios sektoriaus deficitą bei skolos statistiką[5], paaiškėjo, kad šie apribojimai yra didesni ir kad dabartine fiskalinės statistikos sistema tiek, kiek būtina, nesumažinamas, pvz., pavojus dėl Komisijai teikiamų neteisingų ar netikslių duomenų.

Nesiimant veiksmų šiam trūkumui pašalinti, dėl tokių atvejų, kai atskiros valstybės nesilaiko taisyklių, toliau bus keliamas pavojus, susijęs su valdymo sistemos patikimumu, kurį užtikrina šios sistemos Europos ir valstybių narių dalyviai. Dėl to šiuo etapu yra tikslinga ir būtina pasiūlyti tam tikrus fiskalinės statistikos valdymo sistemos pakeitimu. Keičiamo reglamento tikslas – sudaryti sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms veiksmingiau bendradarbiauti gerinant valdžios sektoriaus finansų statistikos kokybę ir patikimumą, remiantis dviejų ramsčių metodu: pirma, dažniau rengiami reguliarūs išsamaus tikrinimo vizitai statistikos tikslais, atsižvelgiant į standartinę PDP; antra, atlikus rizikos vertinimą ir nustačius tam tikras dideles problemas, Eurostatas gali surengti papildomus vizitus metodologijos tikslais.

Todėl siekdama pašalinti esamus trūkumus Komisija mano, jog reikia siūlyti papildyti galiojančias taisykles, kad būtų sustiprintos duomenų stebėsenos priemonės. Tačiau vizitai metodologijos tikslais bus rengiami tik tais atvejais, kai nustatomas rimtas pavojus ar galimos problemos dėl duomenų kokybės, kaip tai jau yra daroma pagal galiojančius teisės aktus.

Kadangi Eurostatas kaip statistikos institucija privalo turėti teisę faktiškai tikrinti pateiktus duomenis, būtina keliais atžvilgiais papildyti dabartinę sistemą. Visų pirma būtina pripažinti Eurostato teisę tiesiogiai tikrinti viešąsias sąskaitas, kai kyla rimtų abejonių dėl nacionalinės statistikos institucijos pateiktų statistinių duomenų patikimumo, ir atitinkamą nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimą saugoti ir teikti visus susijusius informacijos šaltinius. Be to, būtina, kad valstybės narės užtikrintų nacionalinių apskaitos ekspertų pagalbą, taip pat ir rengiant vizitus metodologijos tikslais.

2010/0035 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. .../....

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos dėl statistinių duomenų kokybės atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į specialią teisėkūros procedūrą,

kadangi

(1) Biudžeto priežiūros patikimumas itin priklauso nuo patikimos biudžeto statistikos. Svarbiausia, kad valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[6] pateikti duomenys būtų kokybiški.

(2) Europos Sąjungos fiskalinės statistikos valdymo sistema buvo toliau plėtojama, o institucinė struktūra buvo atnaujinta per keletą paskutinių metų, visų pirma tam, kad Komisija (Eurostatas) galėtų geriau stebėti valdžios sektoriaus sąskaitas.

(3) Peržiūrėta fiskalinės statistikos valdymo sistema apskritai veikė gerai ir ja pasiekta gerų rezultatų, susijusių su svarbių fiskalinių duomenų apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą teikimu. Visų pirma valstybės narės daugiausia įrodė, kad glaudžiai ir sąžiningai bendradarbiauja ir gali teikti kokybiškus fiskalinius duomenis.

(4) Tačiau iš naujausių pokyčių taip pat aiškiai matyti, kad dabartine fiskalinės statistikos valdymo sistema vis dar tiek, kiek būtina, nesumažinamas pavojus dėl Komisijai tyčia pateikiamų neteisingų ar netikslių duomenų.

(5) Atsižvelgiant į tai, Komisija (Eurostatas) turėtų turėti papildomų teisių gauti išsamesnės informacijos, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti.

(6) Vizitų metodologijos tikslais valstybėje narėje, kurios statistinė informacija tikrinama, metu Komisija (Eurostatas) turėtų turėti teisę gauti centrinės, regioninės, vietinės ir socialinės apsaugos valdžios sektoriaus vienetų sąskaitas, įskaitant pagrindžiančią išsamią apskaitos informaciją, atitinkamus statistinius tyrimus ir klausimynus bei kitą susijusią informaciją, laikantis teisės aktų dėl duomenų apsaugos ir statistinių duomenų konfidencialumo.

(7) Atskirų valdžios sektoriaus vienetų ir valdžios sektoriui nepriklausančių viešųjų įstaigų viešosios sąskaitos turėtų būti pagrindinis kontrolės tikslas, o viešosios sąskaitos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į jų naudojimą statistiniais tikslais.

(8) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareigūnai, atsakingi už faktinių duomenų pateikimą Komisijai (Eurostatui) ir už duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas, visapusiškai laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su statistikos principais.

(9) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 479/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 479/2009 iš dalies keičiamas taip:

1) Įterpiamas toliau nurodytas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

„Galimybė gauti“ – galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais gaunant jų kopiją arba vietoje, įskaitant, jei įmanoma, elektroninę kopiją, ir gauti visą svarbią informaciją. Prašomi dokumentai ir informacija pateikiami nedelsiant ir, jei įmanoma, jie yra lengvai gaunami iš turimų registrų arba šaltinių.

2) 8 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2. Valstybės narės kuo skubiau suteikia Komisijai (Eurostatui) galimybę gauti visą reikalingą informaciją, kuri būtina duomenų kokybei įvertinti, įskaitant statistikos informaciją, kaip antai nacionalinių sąskaitų duomenys, duomenų šaltinių ir metodų aprašai, pranešimo pagal perviršinio deficito procedūrą lentelės, su pranešimais susiję papildomi klausimynai ir paaiškinimai.

Klausimynų formatą nustato Komisija (Eurostatas), pasikonsultavusi su Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu (toliau – PFBK).“

3) 11 straipsnio 3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„3. Vizitai metodologijos tikslais yra skirti stebėti procesus ir tikrinti sąskaitas, kuriomis pagrindžiami pateikti faktiniai duomenys, ir padaryti išsamias išvadas dėl pateikiamų duomenų kokybės, kaip apibrėžta 8 straipsnio 1 dalyje.

Vizitai metodologijos tikslais rengiami tik išskirtiniais atvejais, kai aiškiai nustatytas didelis pavojus ar problemos dėl duomenų kokybės.“

4) 12 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės suteikia jai nacionalinių sąskaitų ekspertų pagalbą, taip pat ir rengiant vizitus metodologijos tikslais. Atlikdami pareigas šie ekspertai teikia nepriklausomą nuomonę. Šių nacionalinės apskaitos ekspertų sąrašas sudaromas remiantis nacionalinių institucijų, atsakingų už pranešimų apie perviršinį deficitą teikimą, Komisijai (Eurostatui) siunčiamais pasiūlymais.

Komisija nustato taisykles ir procedūras, susijusias su ekspertų atranka ir jų darbo sąlygomis.“

5) 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2. Vizitų metodologijos tikslais metu Komisija (Eurostatas) turi teisę gauti visų centrinės, regioninės, vietinės ar socialinės apsaugos valdžios sektoriaus vienetų sąskaitas, įskaitant nuostatas dėl pagrindžiančios išsamios apskaitos informacijos, kaip antai sandoriai ir balansai, atitinkamus statistinius tyrimus ir klausimynus bei kitą susijusią informaciją, kaip antai analitiniai dokumentai ir kitų viešųjų įstaigų apskaitos duomenys.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, reikalingų palengvinti vizitus metodologijos tikslais. Šie vizitai gali būti rengiami nacionalinėse institucijose, kurios dalyvauja pateikiant duomenis, susijusius su perviršinio deficito procedūra, ir visose tarnybose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su valdžios sektoriaus sąskaitų ir duomenų, susijusių su valdžios sektoriaus skola, rengimu. Valstybės narės užtikrina, kad tos nacionalinės institucijos bei tarnybos ir, prireikus, jų nacionalinės institucijos, atsakingos už viešųjų sąskaitų kontrolę, suteiktų Komisijos pareigūnams ar kitiems 1 dalyje nurodytiems ekspertams pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti, taip pat ir pateikiant turimus dokumentus, pagrindžiančius pateiktus duomenis apie faktinį biudžeto deficitą ir skolą bei tuos duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas. Konfidencialūs nacionalinės statistikos sistemos duomenys pateikiami tik Komisijai (Eurostatui).“

6) 16 straipsnio 2 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad pareigūnai, atsakingi už faktinių duomenų pateikimą Komisijai (Eurostatui) ir už duomenis pagrindžiančias valdžios sektoriaus sąskaitas, yra atskaitingi ir veikia pagal 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl statistikos* 2 straipsnį. Šios priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Apie šias priemones valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nedelsdamos ją informuoja apie vėlesnius šių priemonių pakeitimus.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

_______________________

( OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 nuostatos dėl statistinių duomenų kokybės atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą.

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

Atitinkama politikos sritis ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

Statistika (statistinės informacijos rengimas, politikos strategija ir koordinavimas, administracinė parama)

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

29.0203 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programa

29.010401 Statistinės informacijos politika. Administracinio valdymo išlaidos

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

Nenustatyta

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

29.020101 | NPI | DIF[7] | NE | TAIP | NE | Nr. 1 |

29.010401 | NPI | NDIF[8] | NE | TAIP | NE | Nr. 1 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c |

Mokėjimų asignavimai | b+c |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos prie žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų nepriskiriamos administracinės išlaidos (NDIF) | 8.2.6 | e | 0,19 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 1,39 |

* Komandiruočių išlaidos

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus – išsami informacija pateikta 8.2.1. punkte)

Metų poreikiai | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 20 | 20 | 20 | 20 | 20 | 20 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai

Naujausi pokyčiai ir, visų pirma, paskelbtas Graikijos valdžios sektoriaus deficitas bei skolos statistika[9] parodė, kad dabartine fiskalinės statistikos sistema tiek, kiek būtina, nesumažinamas, pvz., pavojus dėl Komisijai pateikiamų neteisingų ar netikslių duomenų.

Nesiimant veiksmų šiam trūkumui pašalinti, dėl tokių atvejų, kai atskiros valstybės nesilaiko taisyklių, toliau bus keliamas pavojus valdymo sistemos patikimumui, kurį užtikrina šios sistemos Europos ir valstybių narių lygmens dalyviai. Todėl atrodo, kad šiuo etapu yra tikslinga ir būtina pasiūlyti tam tikrus fiskalinės statistikos valdymo sistemos pakeitimus.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Komisijos pagrindinė tiesioginė atsakomybė yra analizuoti ir vertinti deficito ir skolos duomenis, kad būtų tinkamai įgyvendintas Stabilumo ir augimo paktas, ir teikti perviršinio deficito procedūros statistinius duomenis, pagrįstus valstybių narių ir šalių kandidačių pateiktais duomenimis. Tai yra svarbus Komisijos vaidmuo atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotoji šalis yra valstybės narės.

Toks aktyvesnis Bendrijos dalyvavimas taip pat padės suderinti nacionalinius metodus ir geriau išnaudoti esamus ryšius, į vizitus metodologijos tikslais įtraukiant kitų valstybių narių ekspertus.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Komisijos pagrindinė atsakomybė yra teikti nepriklausomą nuomonę dėl duomenų kokybės remiantis prie Mastrichto sutarties pridėtu protokolu ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009. Pagrindinis tikslas būtų nustatyti nacionalinių biudžeto statistikos rengimo sistemų kontrolės priemones ir sumažinti atvejų, kai pateikiami neteisingi deficito ir skolos duomenys (pvz., Graikijos atvejai 2004 m. ir 2009 m.), skaičių.

Manoma, kad taikant patikimesnį ir nuoseklesnį būdą duomenų kokybė taps geresnė. Tinkamas sistemos struktūrinių trūkumų (sisteminės rizikos) ir nepatikimų duomenų nustatymas reikš pažangą. Bus naudojami du pagrindiniai rodikliai – išlygų ir duomenų pakeitimų Eurostato pranešimuose spaudai apie PDP skaičius ir vizitų metodologijos tikslais skaičius.

5.4. Įgyvendinimo metodas (orientacinis)

( Centralizuotasis valdymas

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖSENA IR VALDYMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Pateiktų duomenų kokybė bus tikrinama pagal Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (ESS 95) nustatytos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų Bendrijoje sistemos, kuri yra statistinių duomenų pranešimo ir teikimo atsižvelgiant į perviršinio deficito procedūrą pagrindas, nuostatas. Valstybių narių ir šalių kandidačių nustatytos statistikos sistemos bus tikrinamos pagal tas sistemas, kuriomis jau teikiami kokybiški duomenys, kaip nurodyta elgesio kodekse. Komisijai, Parlamentui ir Tarybai bus reguliariai teikiamos ataskaitos dėl sistemų veikimo ir stebėsenos proceso rezultatų (šalys, kuriose surengti vizitai, nustatytos problemos ir numatyti sprendimai).

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Per paskutinius Tarybos posėdžius buvo padaryta išvada, kad toliau reikia gerinti statistinių duomenų nepriklausomumą ir kokybę, ir paprašyta Komisijos pateikti su šia sritimi susijusių pasiūlymų.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Tai nauja intervencinė priemonė.

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

Eurostatas reguliariai vertins viešųjų finansų duomenų, kurie būtini Sutarčių taikymui, teikimo sistemos tinkamumą.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Pats pasiūlymas gali būti laikomas, inter alia , priemone, kuria nustatoma ir sumažinama tikimybė, kad valstybės narės ir (arba) šalys kandidatės nesilaiko nustatytų taisyklių. Be to, siekiant toliau užtikrinti tikrinimo nepriklausomumą ir nuoseklumą, bus nustatyta politika dėl griežtos darbuotojų, vykstančių į vizitus metodologijos tikslais į tam tikras valstybes nares ir šalis kandidates, rotacijos.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Etatų rūšys | Darbuotojai, skiriami priemonei valdyti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (etatų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[10] (29 01 01) | A*/AD | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami[11] pagal 29 01 02 01 str. (deleguotieji nacionaliniai ekspertai) | 9 | 9 | 9 | 9 | 9 | 9 |

Darbuotojai, finansuojami[12] pagal 29 01 02 02 str. (pagal sutartis dirbantys darbuotojai) | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 |

IŠ VISO | 20 | 20 | 20 | 20 | 20 | 20 |

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus finansuojami iš šios priemonės administravimui jau skirtų ir (arba) generaliniame direktorate perskirstytų lėšų ir tam tikrais atvejais papildomų lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Prašomi žmogiškieji ištekliai bus priskirti prie naujos užduoties, kuri Tarybos reglamentu bus pavesta Komisijai – nuodugnaus patikrinimo vizitų metodologijos tikslais valstybėse narėse rengimas ir dažnesni reguliarūs vizitai. Vizitai metodologijos tikslais bus rengiami tais atvejais, kai bus įrodymų ar kils įtarimų, kad valstybei narei svarbiu metu pagal SAP ir PDP pateikti neteisingi duomenys (pvz., prieš prisijungiant prie euro zonos).

Atskirų valdžios sektoriaus vienetų ir valdžios sektoriui nepriklausančių viešųjų įstaigų viešosios sąskaitos turėtų būti pagrindinis audito tikslas, o viešosios sąskaitos turėtų būti tikrinamos atsižvelgiant į jų naudojimą statistiniais tikslais. Tiksliau, ataskaitų teikimo tikslas bus šie klausimai ir (arba) procesai:

– tikslus duomenų perdavimas iš duomenų šaltinių į nacionalines sąskaitas ir PDP lenteles;

– pagrindžiančios išsamios informacijos, įskaitant sandorių, vertinimas;

– nurodymas, kuriuos duomenų šaltinius auditoriai tikrina nacionaliniu lygmeniu (auditą atlieka pripažinta nepriklausoma audito įstaiga). Tai yra būtina, nes atliekant vertinimą būtų galima daugiausia dėmesio skirti nacionaliniu lygmeniu auditorių dar netikrintoms sritims. Kalbant apie auditorių netikrintas sritis, reikėtų nustatyti kitus patikimus šaltinius;

– skatinimas priimti viešosios apskaitos standartus – teikti prašomą pagalbą valstybėms narėms pereinant prie viešosioms sąskaitoms taikomos auditorių patikrintų duomenų ir kaupiamosios apskaitos sistemos, pageidautina laikantis tarptautinių standartų.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Etatai, kurių bus prašoma kitų skyrimo procedūrų metu.

( Etatai, kurie bus perskirstyti generaliniame direktorate atlikus tikrinimą, kuris bus baigtas iki 2010 m. liepos pabaigos.

8.2.4. Į orientacinę sumą įskaičiuotos kitos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Netaikoma

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (29 01 01) | 0,732 | 0,732 | 0,732 | 0,732 | 0,732 | 0,732 |

Darbuotojai, finansuojami pagal 29 01 02 01 str. ir 29 01 02 02 str. (deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai) | 0,977 | 0,977 | 0,977 | 0,977 | 0,977 | 0,977 |

Iš viso išlaidų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 | 1,709 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Atsižvelgiant į apskaičiuotas vidutines išlaidas nuolatiniam pareigūnui, kurios sudaro 122 000 eurų per metus, iš viso išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos (neįskaičiuotos į orientacinę sumą) sudaro 732 000 eurų per metus.

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal 29 01 02 01 str.

Atsižvelgiant į apskaičiuotas vidutines išlaidas Europos Sąjungos biudžeto deleguotajam nacionaliniam ekspertui, kurios sudaro 73 000 eurų per metus, iš viso išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos (neįskaičiuotos į orientacinę sumą) darbuotojams, finansuojamiems pagal 29 01 02 str., sudaro 657 000 eurų per metus.

Atsižvelgiant į apskaičiuotas vidutines išlaidas pagal sutartį dirbančiam darbuotojui, kurios sudaro 64 000 eurų per metus, iš viso išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos (neįskaičiuotos į orientacinę sumą) darbuotojams, finansuojamiems pagal 29 01 02 str., sudaro 320 000 eurų per metus.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus finansuojami iš šios priemonės administravimui jau skirtų ir (arba) generaliniame direktorate perskirstytų lėšų ir tam tikrais atvejais papildomų lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.2.6. Kitos į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n + 1 metai | n + 2 metai | n + 3 metai | n + 4 metai | n + 5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

29 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,05 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,55 |

29 01 02 11 02 – Susitikimai ir konferencijos | 0,14 | 0,14 | 0,14 | 0,14 | 0,14 | 0,14 | 0,84 |

29 01 02 11 03 – Komitetai |

29 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

29 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (29 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,19 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 0,24 | 1,39 |

Administracinių asignavimų poreikiai bus finansuojami iš šios priemonės administravimui jau skirtų ir (arba) generaliniame direktorate perskirstytų lėšų ir tam tikrais atvejais papildomų lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[1] 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (OL L 310, 1996 11 30, p. 1).

[2] 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (kodifikuota redakcija) (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).

[3] COM(2005)71.

[4] 2005 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2103/2005 iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 3605/93 nuostatas, susijusias su statistinių duomenų kokybe, taikant perviršinio deficito procedūrą (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

[5] 2010 m. sausio 8 d. Komisijos ataskaita dėl Graikijos valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistikos (COM(2010)1, galutinis).

[6] OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

[7] Diferencijuotieji asignavimai.

[8] Nediferencijuotieji asignavimai, toliau – NDIF.

[9] 2010 m. sausio 8 d. Komisijos ataskaita dėl Graikijos valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistikos (COM(2010)1, galutinis).

[10] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[11] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[12] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.