3.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 99/60

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl sunkumų, su kuriais susiduria Europos bitininkystės sektorius (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (2),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl veiksmų bitininkystės srityje (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), kuriame nustatomos konkrečios nuostatos bitininkystės sektoriui Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl padėties bitininkystės sektoriuje (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. Komisijos direktyvą 2010/21/ES, kuria iš dalies keičiamas Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedas dėl konkrečių nuostatų, susijusių su klotianidinu, tiametoksamu, fipronilu ir imidaklopridu (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą 2010/270/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 92/65/EEB E priedo 1 ir 2 dalys dėl pavyzdinių sveikatos sertifikatų ūkiuose auginamiems gyvūnams ir bitėms bei kamanėms (7),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas, 105 ir tolesnių straipsnių taikymo (COM(2010)0267),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 11 d. EMST mokslinę ataskaitą (8), taip pat mokslinę ataskaitą, EMST užsakytą ir patvirtintą 2009 m. gruodžio 3 d. (9), apie bičių mirtingumą ir priežiūrą Europoje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 1 d. žodinį klausimą (O-0119/2010 – B7-0564/2010) dėl padėties bitininkystės sektoriuje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi nacionalinės programos, skirtos Europos bitininkystės sektoriui, parengtos valstybių narių trejų metų laikotarpiui, buvo naudojamos visose 27 ES valstybėse narėse ir jų vidutinė panaudojimo norma buvo 90 %, kadangi Komisija savo aukščiau minėtoje 2010 m. gegužės 28 d. ataskaitoje nurodė, kad nacionalinės bitininkystės programos pastaraisiais metais davė naudos,

B.

kadangi šie metai – Europos biologinės įvairovės metai, reikėtų pastebėti, kad visame pasaulyje biologinei įvairovei kyla didelė grėsmė – užregistruota, kad išnyksta 100–1 000 kartų daugiau rūšių negu įprasta; kadangi bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis,

C.

kadangi dabartinės programos baigiasi 2013 m.; kadangi dabartinė ES parama bitininkystės sektoriui priklauso nuo esamų BŽŪP sąlygų; kadangi ūkio subjektai turi planuoti laiką po 2013 m.; kadangi iki 2010 m. lapkričio mėn. Komisija ketina paskelbti komunikatą dėl būsimos BŽŪP,

D.

kadangi žemės ūkis labai suinteresuotas išlaikyti bites kaip apdulkintojas; kadangi Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. FAO) įspėjo tarptautinę bendruomenę dėl nerimą keliančio apdulkinančių vabzdžių, įskaitant bites, skaičiaus sumažėjimo; kadangi 84 % augalų rūšių ir 76 % maisto produktų gamybos Europoje yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo, ir viso to ekonominė svarba yra daug didesnė nei sunešamo medaus vertė,

E.

kadangi bičių mirtingumas yra vis opesnė problema daugelyje regionų dėl įvairių veiksnių sąveikos, įskaitant bičių ligas, susilpnėjusį bičių atsparumą patogenams ir parazitams, klimato ir daliniams žemės naudojimo pokyčiams, dėl kurių tam tikrais laikotarpiais mažėja bitėms tinkamo maisto ir pašarų, taip pat dėl vis didėjančio medingų augalų rūšių naikinimo ir taip pat dėl augalų apsaugos produktų bei netvaraus ūkininkavimo metodų naudojimo,

F.

kadangi kolonijų skaičiaus mažėjimas kai kuriose valstybėse narėse negali būti vienareikšmiškai siejamas su genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimu, kadangi šiuo metu jų auginama labai mažai, ir kadangi monokultūrų skaičiaus didėjimas veda prie medingų augalų nykimo,

G.

kadangi bičių ligų skaičius pasaulyje nuolat didėja, apis mellifera rizikuoja tapti nykstančia rūšimi, ypač dėl to, kad vis daugiau žalos daro varoatozės erkės, kurios pažeidžia bičių imuninę sistemą, sukelia įvairiausias ligas, ir todėl yra didžiausia Europos bičių populiacijos sveikatos problema,

H.

kadangi reikia atlikti nuodugnesnius mokslinius tyrimus, siekiant pakeisti apdulkintojų rūšių nykimo tendenciją, kad būtų išvengta tokių situacijų kitose pasaulio dalyse, kur dėl nedidelio natūralių apdulkintojų kiekių vaisių, daržovių ir kai kurių lauko kultūrų auginimui reikia žmogaus apdulkinimo, o tai sudaro dideles papildomas išlaidas ūkininkams,

I.

kadangi 40 % Europos medaus rinkos priklauso nuo importo; kadangi ES nepajėgumas užsitikrinti nepriklausomą medaus tiekimą pasireiškia dideliais kainų svyravimais ir taip pat falsifikavimu pasaulinėje rinkoje, nes dėl ES rinkos atvėrimo medui iš trečiųjų šalių bitininkai visoje ES atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje,

J.

kadangi tiek valstybės narės, tiek šio sektoriaus subjektai išreiškė konkrečius poreikius kaip patobulinti įgyvendinimo taisykles ir ilguoju laikotarpiu tęsti paramą,

K.

kadangi kuriant programas būtinas geresnis visų valstybių narių ir bitininkų organizacijų bendradarbiavimas, kiekvienai valstybei narei būtų suteikta galimybė pareikalauti informacijos ir, esant reikalui, pasikeisti ja su Europos organizacijomis, kurioms ji priklauso,

L.

kadangi pirmiau minėtoje 2008 m. rugpjūčio 11 d. EMST mokslinėje ataskaitoje buvo išryškinta stebėjimo sistemų valstybėse narėse įvairovė ir derinimo trūkumas arba bendrų rezultatų rodiklių nebuvimas,

M.

kadangi, laikantis Direktyvos 2010/21/ES, valstybės narės privalo užtikrinti, kad nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vėliau bus įdiegti kai kurie ženklinimo reikalavimai augalų apsaugos produktams, rizikos mažinimo priemonės bus įtrauktos į produkto leidimą, ir bus vykdomos stebėsenos programos, skirtos įvertinti tam tikrų veikliųjų medžiagų tiesioginį ir netiesioginį poveikį bitėms,

1.

palankiai vertina pirmiau minėtą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos atskaitą; tačiau pažymi, kad dabartinės programos baigsis 2013 m., ir yra susirūpinęs dėl daugelio iššūkių ir problemų, su kuriais vis dar susiduria Europos bitininkystės sektorius, tarp jų rinkodaros klausimai, kainų svyravimai, jaunimo pritraukimas į bitininkystės sektorių, bitininkų amžiaus didėjimas Europos Sąjungoje, bičių šeimų mažėjimas ir bendro pobūdžio sunkumai, kylantys dėl daugelio priežasčių sukelto bičių mirtingumo;

2.

ragina Komisiją teigiamai atsakyti į valstybių narių ir subjektų prašymus, pavyzdžiui, dėl statistinių duomenų tobulinimo, atsižvelgiant į gamybos prognozes, įskaitant vienodų kokybės reikalavimų medui taikymą, ir bitininkystei skirtų stebėsenos bei tyrimų programų tobulinimą ir suderinimą;

3.

ragina Komisiją teikiant teisėkūros pasiūlymą dėl žemės ūkio produktų kokybės apsvarstyti galimybes pakeisti medaus ženklinimo taisykles, siekiant neklaidinti vartotojų, ypač mišinių, sudarytų iš ES ir ne ES kilmės šalių medaus, atveju;

4.

pabrėžia, kad reikia gerinti produktų sanitarines sąlygas derinant valstybių narių pasienio kontroles, ypač importo iš trečiųjų šalių atveju, nes žemos kokybės medaus, maisto priedų ir saldiklių importas iškraipo rinką ir nuolat daro spaudimą dėl kainų bei kelia grėsmę galutinių produktų kokybei ES vidaus rinkoje; laikosi nuomonės, kad bet kokio perdirbto produkto, kurio sudėtyje yra medaus, pavadinimas arba bet koks grafinis ar kitas vaizdinis elementas ant etiketės arba ant perdirbto produkto pakuotės turėtų turėti nuorodą į medų produkto pavadinime, tik jei mažiausiai 50 proc. cukraus kiekio yra iš medaus;

5.

ragina Komisiją laikyti bitininkų konsultacijas, pateiktas Europos ir nacionalinių institucijų, privalomomis, kol rengiamos bitininkystės programos ir susiję teisės aktai, siekiant užtikrinti šių programų veiksmingumą ir įgyvendinimą laiku;

6.

ragina Komisiją prašyti valstybių narių ne vėliau kaip 2012 m. įdiegti patikimą kasmetinę bičių šeimų registravimo sistemą, o ne grįsti bitininkystės programas apytiksliais vertinimais;

7.

pripažįsta, kad labai svarbu ieškoti veiksmingų ir naujoviškų gydymo būdų nuo varoatozės erkių, dėl kurių kai kuriuose regionuose patiriama žymios apimties metinių nuostolių; laikosi nuomonės, kad būtina gerinti galimybes gauti veiksmingą veterinarinį gydymą nuo varoatozės ir nuo visų rūšių susijusių ligų visoje Europos teritorijoje; prašo Komisiją nustatyti bendras gaires veterinariniam gydymui šiame sektoriuje ir jas nustatant būtinai bendradarbiauti su bitininkų organizacijomis;

8.

ragina Komisiją pakoreguoti Europos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir finansavimą, kad būtų atsižvelgta į bičių ir bitininkystės ypatumus siekiant veiksmingiau užtikrinti bičių ligų kontrolę ir galimybes naudotis veiksminga ir standartizuota veterinarija, bendradarbiaujant su bitininkų organizacijomis;

9.

ragina Komisiją geriau koordinuoti įvairių mokslinių tyrimų programas, vykdomas valstybėse narėse, siekiant sudaryti veiksmų planą, skirtą kovai su bičių mirtingumu; pabrėžia, kad jis turėtų apimti tausių, apdulkintojams nekenkiančių ūkininkavimo praktikų integravimą, vengiant monokultūrų be sėjomainos;

10.

ragina Komisiją įgyvendinti pirmiau minėtos 2009 m. gruodžio 3 d. EMST patvirtintos mokslinės ataskaitos rekomendacijas – visų pirma finansuoti „specialius tyrimus, paremtus vykdomais darbais, kuriais siekiama pagerinti žinias ir supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos bičių sveikatai“;

11.

ragina laiku atlikti nepriklausomą bičių mirtingumo tyrimą, o Komisiją – užtikrinti, kad duomenys apie augalų apsaugos produktų (pavyzdžiui, apvilktų sėklų), genetiškai modifikuotų pasėlių ir toksinų plitimo per žiedadulkes poveikį aplinkai ir konkrečioms rūšims būtų vieši ir kad bet kokios naujos iniciatyvos būtų pagrįstos patikimomis mokslo žiniomis ir statistiniais duomenimis; ragina Komisiją pradėti šių dalykų tyrimus ir pateikti jų rezultatus per priimtiną laikotarpį;

12.

ragina Komisiją užtikrinti, kad dabartinė parama bitininkystės sektoriui ir ši politika ateityje būtų išlaikyti bei sustiprinti BŽŪP po 2013 m., užtikrinant šio sektoriaus tęstinumą ir patobulinimus jame; palankiai vertina 2010 m. liepos mėn. Komisijos sprendimą padidinti bitininkystės programų biudžetą; pripažįsta, kad tai yra būdas remti tolimesnę Europos bitininkystės plėtrą, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo; be to pripažįsta, kad bitės labai svarbios siekiant išsaugoti žemdirbystės ir sodininkystės gamybos lygį, ir mano, kad reikia atlyginti už aplinkos apsaugos viešųjų gėrybių teikimą;

13.

ragina Komisiją sustiprinti finansinę paramą, skiriamą naujų ir profesionalių bitininkų švietimui, informavimo kampanijoms ir mokymui, visų pirma siekiant paskatinti naujus bitininkus užsiimti bičių veisimu, įskaitant galimybę keistis patirtimi su kitų šalių bitininkais;

14.

ragina Komisiją, susitarus su valstybėmis narėmis ir bitininkų organizacijomis ir atlikus derinimus tarp veterinarijos institucijų ir bitininkų organizacijų, kaip jau numatyta kai kuriose valstybėse narėse, išnagrinėti galimybes sukurti bendrą veterinarinių gairių planą bičių sveikatos srityje, kuriuo būtų siekiama užtikrinti galimybę esant reikalui gauti veterinarinius vaistus, o finansuojamas jis būtų Europos veterinarijos politikos apimtyje;

15.

ragina Komisiją pagerinti taikomųjų mokslinių tyrimų, bitininkystės ir žemės ūkio koordinavimą ir žinių perdavimą tarp šių sektorių;

16.

laikosi nuomonės, kad, kadangi augalų apsaugos produktai gali veikti ne tik suaugusias bites, bet ir kolonijų plėtrą, reikėtų atsižvelgti ir į augalų apsaugos produktų poveikį visai bičių šeimai; atsižvelgdamas į tai primena, kad priimant Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 Komisija per plenarinį posėdį pareiškė, jog persvarstydama veikliosioms medžiagoms ir augalų apsaugos produktams taikomus reikalavimus pateikti duomenis, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, Komisija atkreips ypatingą dėmesį į vėlesnius patikrinimus ir tyrimų protokolus, sudarančius sąlygas atlikti rizikos vertinimą atsižvelgiant į šių produktų tiesioginį ar netiesioginį poveikį bitėms, ypač per nektarą ir žiedadulkes, bei vandenį, kuris gali turėti pesticidų liekanų, kurias įsisavino vandenį surinkdamos bitės;

17.

ragina Komisiją ateityje planuojant Bendrijos pagalbos bitininkystės sektoriui schemos įgyvendinimą laikytis visaapimančio ir tvaraus požiūrio įtraukiant tokius aspektus kaip antai kaimo plėtra, klimato kaita ir biologinė įvairovė, ypač skatinant žydinčių plotų išlaikymą ir plėtrą remiančias priemones;

18.

ragina Komisiją dar plačiau ir nuosekliau remti Europos bitininkystės sektorių naudojantis papildomomis būsimosios BŽŪP priemonėmis, įskaitant priemones, kurios padeda skatinti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitos poveikį, saugoti tradicinį nacionalinį ir kultūrinį paveldą, kuris dideliam šeimų kiekiui Europoje sukuria darbo vietas, apsaugoti ir gerinti bitininkystės produktų rinkos kokybę ir gerą jos veikimą;

19.

ragina Komisiją koordinuoti nacionalines ženklinimo reikalavimų vykdymo stebėsenos programas ir rizikos mažinimo priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į augalų apsaugos produktų leidimus, taip pat augalų apsaugos produktų poveikio stebėsenos programas;

20.

ragina Komisiją remti tiesioginį bitininkystės produktų pateikimą vartotojams vietos rinkose;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.