12.8.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/33

2010 m. birželio 15 d., antradienis
Tolesni interneto valdymo etapai

P7_TA(2010)0208

2010 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių interneto valdymo etapų (2009/2229(INI))

2011/C 236 E/05

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesni interneto valdymo etapai“ (COM(2009)0277),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos apsauga nuo didelio masto kibernetinių antpuolių ir veiklos sutrukdymo – geresnė parengtis, didesnis saugumas ir atsparumas“ (COM(2009)0149),

atsižvelgdamas į savo 1998 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Globalizacija ir informacinė visuomenė – poreikis stiprinti koordinavimą tarptautiniu mastu“ (1),

atsižvelgdamas į savo 2001 m. vasario 19 d. rezoliuciją „Interneto organizavimas ir valdymas – tarptautinės ir Europos politikos problemos 1998–2000 m.“ (2),

atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 2 d. rezoliuciją „Naujos kartos internetas – EU mokslinių tyrimų iniciatyvos poreikis“ (3),

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės (4),

atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir spaudos laisvės Tunise ir Aukščiausio lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais Tunise įvertinimo (5),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės internete (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Interneto reglamentavimo antrojo forumo (Rio de Žaneiras, 2007 m. lapkričio 12–15 d.) rezultatų (7),

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo (8),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0185/2010),

A.	kadangi internetas yra gyvybiškai svarbi pasaulio masto komunikacijos priemonė, daranti milžinišką poveikį visai visuomenei,

B.	kadangi interneto valdymo klausimai susiję su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir užtikrinimu, prieiga prie interneto bei naudojimosi juo ir interneto pažeidžiamumu kibernetinių atakų atvejais ir t. t.,

C.	kadangi kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę įmonėms, kurių veikla grindžiama IRT naudojimu, ir kadangi padaugėjo teroro aktų, neapykanta grindžiamų nusikaltimų ir vaikų pornografijos skatinimų, o tai kelia pavojų asmenims, įskaitant vaikus,

D.	kadangi sąsaja tarp kibernetinių nusikaltimų, interneto jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing), kaip naujas Europos lygmens interneto valdymo aspektas, yra labai svarbi,

kadangi interneto valdymo aspektai yra susiję su interneto adresavimu ir kitais (daugiausia techninio pobūdžio) klausimais, o šiose srityse veikia tokios organizacijos kaip Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (angl. ICANN), Interneto numerių skyrimo tarnyba (angl. IANA), Interneto inžinerijos grupė (angl. IETF), regioniniai interneto registrai ir kitos,

F.	kadangi interneto valdymo srityje šiuo metu dominuoja ir teigiamai vadovauja privatus sektorius, tačiau formuojant bendrą strategiją būtina sustiprinti valstybinių institucijų vaidmenį,

kadangi vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su didesnio masto valdymo aspektais saugant viešuosius interesus, ypač užtikrinant pagrindines teises ir laisves ir jų apsaugą bei interneto saugumą, vientisumą ir lankstumą, o privatusis sektorius itin svarbus reikiamų investicijų teikimo, profesinės kompetencijos ir verslo iniciatyvų kūrimo požiūriu,

H.	kadangi pasaulinis Interneto valdymo forumas ir įvairūs nacionaliniai bei regioniniai forumai yra svarbios įvairių suinteresuotų subjektų dialogo interneto politikos klausimais vykdymo vietos,

I.	kadangi Europos Parlamentas ir kitos Europos institucijos yra prisiėmusios ilgalaikį įsipareigojimą interneto, kaip bendros visuotinės viešosios gerybės, atžvilgiu,

1.	mano, kad internetas yra visuotinė viešoji gerybė ir jis turėtų būti valdomas siekiant bendrų interesų;

2.	pripažįsta, kad internetas labai svarbus praktinei žodžio laisvės, kultūros įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo, demokratinio pilietiškumo raiškai, taip pat švietimui ir prieigai prie informacijos, ir dėl to jis yra viena iš pagrindinių demokratinių vertybių sklaidos pasaulyje priemonių;

primena, kad internetas tapo nepakeičiama priemone demokratinėms iniciatyvoms, politinėms diskusijoms, skaitmeniniam raštingumui ir žinių sklaidai plėtoti; pakartoja, kad prieiga prie interneto padeda užtikrinti daugelį pagrindinių teisių, tačiau taip pat ir priklauso nuo to, kaip laikomasi šių teisių, įskaitant pagarbą asmeniniam gyvenimui, duomenų apsaugą, saviraiškos, žodžio ir susirinkimų laisvę, spaudos laisvę, politinės saviraiškos ir dalyvavimo laisvę, nediskriminavimą, švietimą ir kultūrinę bei kalbinę įvairovę, bet neapsiribojant šiomis teisėmis; todėl pabrėžia, kad institucijos ir suinteresuotosios šalys visuose lygmenyse iš esmės privalo padėti užtikrinant teisę kiekvienam dalyvauti informacinėje visuomenėje, – ypač senyvo amžiaus asmenims, kurie, susipažindami su naujosiomis technologijomis, susiduria su daugiau problemų, – tuo pat metu sprendžiant dvi tarpusavyje susijusias elektroninio amžiaus problemas – e. neraštingumą ir demokratinę atskirtį;

ypač pabrėžia poreikį stiprinti metodą „iš apačios į viršų“ bei e. demokratiją, tuo pat metu užtikrinant, kad bus patvirtintos pakankamos priemonės, užtikrinančios apsaugą nuo naujų priežiūros, kontrolės ir cenzūros formų, kurios gali būti taikomos visuomeninių arba privačių veikėjų, kad laisvė naudotis internetu ir asmeninio gyvenimo apsauga būtų tikras, o ne iliuzinis reiškinys;

pabrėžia, kad būtina saugoti ir remti Europos kultūrinį paveldą, taip pat ir internetu; mano, kad internetas atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant naujovių diegimą ir mažinant skaitmeninį, socialinį ir kultūrinį skirtingų pasaulio šalių pasidalijimą Europoje; palankiai vertina tai, kad Komisija suvokia skaitmeninės atskirties mažinimo svarbą ir su interneto valdymu susijusius vystymo klausimus; tačiau mano, kad būtina skirti dėmesio ir daugybei išsivysčiusių ir besivystančių valstybių vyresnio amžiaus piliečių, kurie dažnai jaučiasi palikti šio naujo interneto pasaulio nuošalėje; atkreipia dėmesį į tai, kad internetas gali būti veiksminga socialinės įtraukties priemonė ir kad turi būti užtikrinta mūsų vyresnio amžiaus piliečių įtrauktis; ragina imtis veiksmų siekiant skatinti mokytis naudotis interneto teikiamais ištekliais ir pasirinkti šių išteklių naudojimo kriterijus;

pripažįsta, kad tai, jog piliečiai, vartotojai, įmonės ir valdžios institucijos intensyviau naudoja internetą, reiškia, kad ši bendravimo priemonė tapo vienu iš pagrindinių ES vidaus rinkos įgyvendinimo elementų; pabrėžia, kad šiuo požiūriu būtina užtikrinti deramą vartotojų ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugą internete; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti interneto naudotojų teises ir pilietines laisves; pripažįsta interneto, kaip informavimo apie vartotojų teises ir jų propagavimo priemonės, svarbą;

7.	pabrėžia, kad interneto valdymas turėtų palengvinti elektroninę prekybą ir tarpvalstybinius sandorius, decentralizuojant savireguliavimo vaidmenis, ypač nustatant naujų konkurentų patekimo į rinką sąlygas;

ragina sudaryti palankesnes sąlygas naudoti ir vystyti internetą naujosiose valstybėse narėse, ypač kaimo vietovėse, ir besivystančiose šalyse įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamas programas; be to, ragina sudaryti sąlygas, kad šios šalys galėtų turėti daugiau įtakos formuojant interneto valdymo politiką;

mano, kad norint užtikrinti ES interesus palaikant internetą kaip visuotinę viešąją gėrybę, interneto valdymas turėtų būti paremtas plataus masto subalansuotu viešojo ir privačiojo sektoriaus modeliu, vengiant bet kokio atskiro vieneto ar vienetų grupės dominavimo ir valstybių ar viršvalstybinių institucijų mėginimų kontroliuoti informacijos srautą internete ir sąveikaujant su daugiašaliais interneto valdymo procesais, kurie ir toliau yra veiksmingas pasaulinio bendradarbiavimo skatinimo mechanizmas;

10.

pabrėžia, kad vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga, išvardytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai tikslai; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visa su interneto valdymu susijusi veikla atitiktų šias vertybes ir tikslus, ypač tuose pasaulio interneto valdymo forumuose, kuriuose dalyvauja šalys, kuriose vertybės iš esmės skiriasi nuo Europos vertybių; mano, kad siekiant išvengti konflikto reikėtų skatinti tarptautinį dialogą su šiomis šalimis interneto reguliavimo klausimu;

11.

mano, kad vyriausybės turėtų susitelkti ties klausimais kurie yra gyvybiškai svarbūs bendrai viešajai interneto politikai, nes vadovavimas privačiajam sektoriui turi būti grindžiamas pagarba viešosios politikos principams ir esamiems teisės aktams, o visais kitais atvejais laikytis nesikišimo principo, nebent toks įsikišimas yra būtinas dėl išskirtinių aplinkybių, ir kad net ir šiais atvejais jos savo veiksmus turi vykdyti atsižvelgdamos į pagrindines žmogaus teises ir proporcingumo principą;

12.	mano, kad vyriausybės turėtų vengti dalyvauti kasdieniniame interneto administravime, nekenkti inovacijoms ir konkurencijai nereikalingomis, sunkiomis ir ribojančiomis nuostatomis ir nesistengti kontroliuoti to, kas yra ir turėtų likti bendru viešuoju turtu;

13.

ragina vyriausybes netaikyti apribojimų interneto prieigai, taikant cenzūrą, blokuojant bei filtruojant turinį ar naudojant kitas priemones, ir nereikalauti to paties iš privačių subjektų; ragina užtikrinti atvirą internetą, kai naudotojai gali naudotis informacija ir ją skleisti arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta reformuotoje elektroninio ryšio reguliavimo sistemoje;

14.

pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje bet kokie apribojimai, kurie atrodo esantys būtini, turėtų būti ribojami iki minimumo, grindžiami įstatymais ir būti veiksmingi bei proporcingi; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta nepilnamečių apsauga, ir ragina valstybes nares taip pat imtis priemonių, pvz., naudoti pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 2002/22/EB, direktyvą 2002/58/EB ir reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl vartotojų teisių, (Piliečių teisių direktyvą) (9) sukurtas viešųjų interesų pranešimo sistemas, kad sudarytų nepilnamečiams sąlygas atsakingai naudotis internetu bei internetinėmis informacijos paslaugomis ir padidintų informuotumą apie galimą pavojų, kurį gali kelti naujosios paslaugos;

15.	ragina parengti daugiau iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stiprinti saugų vaikų naudojimąsi internetu, platinti pažangiausią patirtį visame pasaulyje ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su žalingu ir neteisėtu interneto turiniu, ypač su lytiniu vaikų išnaudojimu internetu;

16.

taip pat atkreipia dėmesį į konkrečią būtinybę apsaugoti pažeidžiamus asmenis, ypač nepilnamečius, šiuo tikslu vešiesiems ir privatiesiems suinteresuotiems subjektams imantis bendrų veiksmų; pakartoja, kad kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir vaikų pornografija reikia ne blokuoti interneto svetaines, o iš šaltinio pašalinti nusikalstamą turinį;

17.

mano, kad be Komisijos išdėstytų valdymo principų, vyriausybės taip pat turėtų taikyti šiuos principus:

i)	skaidrumą, daugiašališkumą, demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą laikantis ES standartų;

ii)	pagarbą atvirai, sąveikiai, technologiškai neutraliai ir galinių įrenginių ryšiu pagrįstai interneto infrastruktūrai,

iii)	prasmingą privačiojo sektoriaus vienetų, reguliariai administruojančių visuotinius interneto išteklius, atskaitomybę,

iv)	visuotinio interneto valdymo plėtrą, skatinant ir remiant daugiašalių procesų sąveiką, tenkinant poreikį intensyvinti besivystančių šalių dalyvavimą;

v)	visuotinio interneto vientisumo ir ryšių laisvės apsaugą, vengiant taikyti bet kokias regionines priemones, kaip antai IP adresų domenų vardų naikinimas trečiosiose šalyse;

18.	pabrėžia, kad ES turėtų parengti bendrą poziciją dėl pagrindinių interneto valdymo principų ir griežtai jos laikytis tarptautiniuose forumuose bei plėtojant dvišalius santykius;

19.

pritaria interneto valdymo aspektams, numatytiems Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pasiūlytoje „Granados strategijoje“ ir Parlamento pranešimo dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (10) nuostatoms dėl Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartijos parengimo ir „penktosios laisvės“, pagal kurią būtų užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, plėtojimo;

20.	atkreipia dėmesį naują JAV vyriausybės dokumentą „Interneto politika 3.0“, paskelbtą 2010 m. vasario 24 d.;

21.

pabrėžia, kad ES turėtų spręsti tris svarbiausias viešosios politikos problemas, kurios yra:

i)	interneto infrastruktūros apsauga siekiant užtikrinti atvirumą, prieieinamumą, saugumą bei atsparumą kibernetinėms atakoms,

ii)	Europos priklausomybė nuo vyriaujančių rinkos sprendimų ir su tuo susijęs visuomenės saugumo pavojus ir

iii)	duomenų ir privatumo apsauga, ypač kai tai susiję su veiksmingų tarptautinių mechanizmų, skirtų ginčų sprendimui, sukūrimu; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl duomenų apsaugos direktyvos pritaikymo prie dabartinės skaitmeninės aplinkos;

22.	ragina valstybes nares, koordinuojant veiksmus su Komisija, užtikrinti interneto infrastruktūros apsaugą nuo pavojų ir incidentų, pasitelkiant suderintą ES požiūrį ir baigiant steigti nacionalines incidentų tyrimo grupes ir mechanizmus jų veiksmams koordinuoti;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant padidinti ES kibernetinės erdvės saugumą ir deramai dalyvauti tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant šiuo klausimu ir pabrėžia, kad norint užtikrinti geresnį kibernetinių nusikaltimų jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų supratimą ir informuotumą šiais klausimais, reikia laikytis daugiašališkumu grindžiamo požiūrio, kurio pagrindą sudarytų vienodos sąlygos ir konkrečių įsipareigojimų bei atsakomybės sričių nustatymas kiekvienam suinteresuotajam subjektui;

24.

pabrėžia elektroninių paslaugų, ypač elektroninių parašų, saugumo svarbą, taip pat pažymi, kad reikia sukurti visos Europos masto viešojo rakto infrastruktūrą (angl. PKI), ir ragina Komisiją sukurti Europos tinkamumo patvirtinimo institucijų portalą, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinį elektroninių parašų sąveikumą ir padidinti internetu sudarytų sandorių saugumą;

25.

ragina Komisiją pateikti aiškias gaires valstybėms narėms, kurios neratifikavo ir neįgyvendino Europos Tarybos konvencijos dėl kibernetinių nusikaltimų, kad visos valstybės narės būtų įtrauktos į bendrą kovą su kibernetiniais nusikaltimais ir brukalais, padidinti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos kibernetinėje erdvėje nebūtų vykdomi jokie nusikaltimai ir pažeidimai; ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kibernetinių nusikaltimų;

26.

ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos, kuri padėtų plėsti tarptautinio bendradarbiavimo pagrindą kovojant su interneto naudojimu terorizmo tikslais, kai organizuojami plataus masto išpuoliai ir naudojamos kompiuterinės sistemos, sukeliant grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės saugai ar ekonominei gerovei;

27.

be to, rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms dirbti siekiant sustiprinti interneto saugumą ir stabilumą įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama padidinti tinklų ir sistemų įvairovę taikant konkurencijos teisę, ES standartus ir viešųjų pirkimų politiką, taip pat:

i)	remiant Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. ICANN) darbą siekiant domenų vardų sistemos saugumo ir stabilumo,

ii)	remiant tarptautinių forumų, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos, darbą siekiant patobulinti teisines sistemas ir nacionalinį koordinavimą;

28.	pabrėžia, kad socialinių tinklų sėkmė kartu su interneto techninėmis (atminties ir duomenų apdorojimo) galimybėmis sukelia duomenų saugojimo ir archyvuotų duomenų panaudojimo problemas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad šiuo metu nėra numatyta teisė, kad duomenys internete būtų panaikinti;

29.	pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą vartotojų privatumo ir asmens duomenų rinkimo pusiausvyrą;

30.	apgailestauja dėl to, kad vis plačiau naudojant interneto tinklus dar nesukurta taisyklių, kurios vartotojams suteiktų galimybę tvarkyti asmeninius duomenis, kuriuos jie pateikia minėtuose tinkluose;

31.	pažymi, kad skaidrus ir atsakingas interneto valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant, kaip paieškos sistemos tvarko informaciją visame pasaulyje;

32.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą išplėsti 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (11) taikymo sritį ir į ją įtraukti duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimus; ragina Tarybą leisti pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo, kuris leistų veiksmingai vykdyti kompensacijas ES piliečiams, pažeidus jų teises, numatytas ES teisės aktuose dėl duomenų apsaugos ir privatumo;

33.	pritaria „projektuojant užtikrinamo privatumo“ principo skatinimui, kuriuo vadovaujantis privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimai turėtų būti nustatyti kuo ankstesnėje naujų technologijų diegimo stadijoje, užtikrinant piliečiams saugią ir palankią aplinką;

34.	pažymi, kad norint užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą naudojantis interneto informacija ar paslaugomis, tampa būtini interneto svetainių saugumo sertifikatai;

35.

pabrėžia, kad ES institucijos, įstaigos ir valstybės narės turėtų koordinuoti savo požiūrį į interneto valdymą įvairiose tarptautinėse šioje srityje dirbančiose įstaigose, pavyzdžiui, Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje (angl. ICANN) bei jos patariamuosiuose organuose, įskaitant Valstybinį patariamąjį komitetą;

36.

pabrėžia Europos tinklų ir informacinės apsaugos agentūros (angl. ENISA) svarbą kuriant bendrą Europos informacijos erdvę; atkreipia dėmesį, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (angl. ENISA) gali vaidinti svarbų vaidmenį, ypač užkertant kelią tinklo ir informacijos saugumo problemoms, jas sprendžiant ir į jas reaguojant, ir pritaria būsimam Komisijos pasiūlymui dėl ENISA modernizavimo;

37.

pabrėžia, kad reikia ir toliau didinti ENISA efektyvumą, ypač šiose srityse:

—	tinklų atsparumo ir tinklų bei informacijos saugumo srities prioritetinių mokslinių tyrimų nustatymas Europos lygmeniu ir žinių apie pramonės poreikius teikimas potencialioms mokslinių tyrimų įstaigoms;

—	sprendimus priimančių asmenų dėmesio atkreipimas į naująsias technologijas su saugumu susijusiose srityse;

—	forumų, skirtų dalytis informacija, kūrimas ir paramos valstybėms narėms teikimas;

38.	pabrėžia, kad ENISA parama nukreiptas į valstybes nares, kurioms jos labiausiai reikia, ir rekomenduoja, kad ENISA ir toliau kurtų forumus, skirtus valstybėms narėms dalytis informacija su kitais;

39.	mano, kad Komisija privalo vaidinti pagrindinį vaidmenį inicijuojant ir koordinuojant visus aspektus, susijusius su organizacija ES viduje, siekiant užtikrinti nuoseklų ES požiūrį, įskaitant ir požiūrį į interneto valdymo forumą (angl. IGF);

40.	siūlo Komisijai ugdyti gebėjimus, kad tarptautiniuose interneto valdymo forumuose ir interneto standartų organizacijose arba konsorciumuose būtų tikrai atstovaujama Europos pilietinei visuomenei;

41.	prašo Komisijos palengvinti nuoseklaus ir išsamaus ES požiūrio priėmimą interneto valdymo forume ir kituose pagrindiniuose interneto valdymo įrenginiuose, iš anksto prieš tokius renginius pateikiant ES pozicijos projektą Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie jį apsvarstytų;

42.

pritaria interneto valdymo forumo modelio tęsimui ir plėtrai visuotiniu, regioniniu (įskaitant Europos dialogą interneto valdymo klausimais (EuroDIG)) ir nacionaliniu lygmenimis, išlaikant pagrindines jo, kaip neprivalomo daugiašalio proceso, savybes, kad jis ir toliau būtų atvira vieta dialogui vykdyti ir vyriausybėms, pilietinei visuomenei ir privačiajam sektoriui keistis gerąja patirtimi ir nauja dalyvaujamosios demokratijos forma;

43.	atsižvelgdamas į specifinį Azijos rinkos pobūdį, pabrėžia, kad į derybas dėl interneto valdymo svarbu įtraukti Azijos veikėjus;

44.	pabrėžia, kad taip pat svarbu į valdymo modelio kūrimo procesą įtraukti galutinius vartotojus, didesnį dėmesį skiriant universitetų ir verslo pasaulio bendradarbiavimui vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

45.

rekomenduoja tobulinti interneto valdymo forumo veiklą šiais būdais:

i)	aktyviau įtraukiant besivystančias šalis, atkreipiant dėmesį į jų dalyvavimui būtiną finansavimą,

ii)	didinant matomumą žiniasklaidos priemonėse,

iii)	gerinant posėdžių organizavimą, pvz. mažinant tuo pat metu vykstančių posėdžių skaičių, sukuriant pastovų pagrindą, kuriuo būtų paskatintas visuotinis dalyvavimas ir didesnis daugiašališkumas,

iv)	gerinant visuotinių, regioninių bei nacionalinių interneto valdymo forumų bendradarbiavimą ir koordinavimą ir

v)	stiprinant bendradarbiavimą tarp Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, naudojantis visomis prieinamomis techninėmis priemonėmis, kaip antai vaizdo konferencijos ir parlamentų keitimosi informacija ES klausimais platforma (angl. IPEX);

46.	pritaria Komisijos bei Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos ir Belgijos valstybių atliktam darbui, susijusiam su interneto valdymo forumo posėdžiu, kuris vyks Vilniuje 2010 m. rugsėjo mėnesį, ir ragina aktyviau dalyvauti Europos Parlamentą;

47.	iš esmės pritaria palankiai Europos Komisijos pozicijai dėl esamo Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. ICANN) valdymo modelio, paremto privačiojo sektoriaus lyderyste;

48.	pripažįsta, kad Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijai pavyko užtikrinti domeno vardų sistemos stabilumą;

49.	pritaria minčiau tęsti neseniai Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos pradėtą procesą, kurio tikslas – skirti kitų abėcėlių, nei lotyniškoji, rašmenimis parašytus domenų vardus;

50.	ragina sukurti naują bendrą aukščiausiojo lygmens domeną, pvz., „.culture“ arba „.art“, skirtą kultūros organizacijoms, centrams, žiniasklaidai ir menininkams;

51.

ragina užtikrinti didesnę domenų vardus registruojančių ir platinančių privačių bendrovių atskaitomybę, nes jos teikia paslaugą, nuo kurios visuomenė tapo labai priklausoma; šiuo požiūriu reikėtų nustatyti bendrus kriterijus, kuriais turėtų būti remiamasi siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti, kad minėtosios įmonės prisiimtų vis didesnę atsakomybę.

52.

ragina „.eu“ domeno vardų registrą EURid, siekiant visose valstybėse narėse išpopuliarinti „.eu“ domeną, atlikti plačią kampaniją žiniasklaidoje ir internete, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti Europos interneto aplinką, grindžiamą Europos Sąjungos vertybėmis, jai būdingais bruožais ir politika;

53.

pabrėžia Valstybių patariamojo komiteto svarbą Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos sprendimų priėmimo procesuose ir rekomenduoja, kad Valstybių patariamojo komiteto efektyvumas būtų sustiprintas, be kita ko, įsteigiant sekretoriatą, kuris turėtų tinkamus paramos teikimo pajėgumus; ir mano, kad svarbu, jog kiekviena ES valstybė narė aktyviai dalyvautų šio komiteto darbe;

54.

mano, kad Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos veiklą galima gerinti:

peržiūrint esamų ginčų sprendimo mechanizmų (Nepriklausoma vertinimo grupė ir ICANN ombudsmenas) rezultatus įvedant alternatyvų išorinį ginčų sprendimo mechanizmą, kuriuo suinteresuotosioms šalims būtų sudaroma galimybė veiksmingai, neutraliai, laiku ir protingomis išlaidomis persvarstyti Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos sprendimus,

ii)	įvedant diversifikuoto finansavimo struktūrą, ribojant finansavimą iš vieno vieneto ar sektoriaus, siekiant išvengti per didelės atskiro vieneto arba vienetų grupės įtakos Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos veiklai;

iii)	Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje tinkamai atstovaujant visoms suinteresuotosioms šalims,

iv)	užtikrinant, kad Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos valdyba ir aukščiausia administracija atstovautų plataus masto interesams bei įvairiems regionams;

v)	panaudojant pakankamą savo lėšų rezervo dalį pilietinės visuomenės (ypač iš besivystančių šalių) pilietinės visuomenės dalyvavimui interneto valdymo forumuose didinti;

55.

pritaria Komisijos nuomonei, kad į Interneto numerių skyrimo tarnybos sprendimus turėtų būti įtraukti daugiašalę atskaitomybę užtikrinantys mechanizmai, ir patvirtina, kad ateityje nė viena vyriausybė neturėtų turėti dominuojančios įtakos Interneto numerių skyrimo tarnybai, o jos funkcijos palaipsniui turėtų tapti vis labiau tarptautinės, kad būtų galima pereiti prie daugiašalės stebėsenos;

56.

mano, kad 2009 m. „įsipareigojimų patvirtinimas“ gali sudaryti teigiamą pagrindą būsimai Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos plėtrai, kartu pabrėžiant, kad:

i)	ES, visų pirma Komisijos pagalba, turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį įgyvendinant sprendimus, taip pat pasitelkiant peržiūros grupes ir užtikrinant, kad tokių grupių nariai būtų nepriklausomi, nebūtų interesų konflikto ir būtų atstovaujama skirtingiems regionams,

ii)	po viešai pareikštų pastabų, Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija turėtų įgyvendinti peržiūros grupių pateiktas rekomendacijas, o jei atsisako tai daryti – pateikti priežastis;

57.	prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetines ataskaitas už praėjusius metus apie su interneto valdymus susijusius įvykius, pirmą tokią ataskaitą pateikiant iki 2011 m. kovo mėnesio;

58.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL C 104, 1999 4 14, p. 128.

(2) OL C 343, 2001 12 5, p. 286.

(3) OL C 27 E, 2002 1 31, p. 84.

(4) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 140.

(5) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 495.

(6) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 879.

(7) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 80.

(8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0194.

(9) OL L 337, 2009 12 18, p. 11.

(10) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0133.

(11) OL L 199, 2007 7 31, p. 40.