15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/45

A.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis ir yra neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje,

B.

kadangi Europa turėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas, užtikrinančias didesnę vertę piliečiams ir įmonėms; kadangi informacinės ir ryšių technologijos padeda įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, padėdamos pasiekti tvaraus ekonominio augimo,

C.

kadangi pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime, o imantis politinių veiksmų svarbiausia bus žmogus, kadangi ši skaitmeninė revoliucija daugiau negali būti laikoma pramoninės praeities kaita, o turėtų būti laikoma esminio virsmo procesu,

D.

kadangi skaitmeninės visuomenės vystymasis turėtų didinti socialinę įtrauktį ir visiems ES gyventojams suteikti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat šis vystymasis turėtų būti paremtas veiksminga politika, kuria siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį visoje ES ir didesniam skaičiui gyventojų suteikti e. įgūdžių, kad gyventojai galėtų visapusiškai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis,

E.

kadangi, nors plačiajuostis ryšys prieinamas 90 proc. ES gyventojų, juo naudojasi tik 50 proc. namų ūkių,

F.

kadangi konkurencingos ryšių rinkos yra svarbios, užtikrinant, kad vartotojai gautų daugiausia naudos pasirinkimo, kokybės ir kainos priimtinumo požiūriu,

G.

kadangi Europos potencialas yra neatskiriamai susijęs su gyventojų gebėjimais, darbo jėga ir organizacijomis; kadangi kai nesama gebėjimų, informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros ekonominė ir socialinė pridėtinė nauda nedidelė,

H.

kadangi IRT gali būti labai galinga priemonė stiprinant pastangas siekti teigiamo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje ir kovoti su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe,

I.

kadangi piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; kadangi pagrindinių teisių užtikrinimas ir taikymas šiomis sąlygomis yra pagrindinė piliečių pasitikėjimo sąlyga; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė verslo pasitikėjimo sąlyga,

J.

kadangi nusikaltimų internete, pavyzdžiui, kurstymų vykdyti teroristinius išpuolius, nusikalstamus veiksmus neapykantos pagrindu ir vaikų pornografijos atvejų skaičius išaugo, ir tai asmenims, tarp jų ir vaikams, kelia pavojų,

K.

kadangi Europos kultūros ir kūrybinė pramonė atlieka esminį vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos tvaraus vystymosi bei ekonomikos atgaivinimo variklis; kadangi diskusijose apie kūrybinio turinio bendrosios rinkos sukūrimą reikia ypač didelį dėmesį skirti kultūrinėms ir kalbinėms ypatybėms,

L.

kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas visuomenės diskusijose ir informacijos prieiga skaitmeninėje erdvėje labai priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo spaudos sektoriaus, kuris yra ketvirtasis demokratijos ramstis,

M.

kadangi dėl nepakankamos informacijos bei komunikacijos technologijų kūrimo, platinimo ir panaudojimo pažangos augimas ir produktyvumas gerokai atsilieka, ir kadangi jaunos IRT naujoves diegiančios įmonės, turinčios stiprų augimo potencialą, sunkiai dirba siekdamos ilgesniam laikui įsitvirtinti rinkose,

N.

kadangi privatus ir viešasis sektoriai turėtų investuoti į tokias naujas inovatyvias platformas, pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų naudojimas internete (angl. cloud computing), e. sveikata, pažangieji skaitikliai, sumanus mobilumas, kt.; kadangi vieningos Europos rinkos stiprinimas leistų didinti susidomėjimą investicijomis į Europos ekonomiką ir rinkas ir pasitarnautų masto ekonomikai,

O.

kadangi bendroji skaitmeninių internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turėtų ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo,

P.

kadangi, nors internetinė prekyba yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos sritis, atotrūkis tarp vietos ir tarpvalstybinės e. prekybos įmonių ES didėja; kadangi Komisijos komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais ES (COM(2009)0557) nurodyta, kad tarpvalstybinė įmonių e. prekyba atveria dideles taupymo galimybes ES piliečiams,

1.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ryžtingos skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, pagal kurį Europa galėtų daryti pažangą siekdama atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės, kurioje visiems piliečiams būtų siūlomos ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės; siūlo pavadinti šią naują skaitmeninę darbotvarkę „Darbotvarkė 2015.eu“ ir vadovautis aukštyn kylančios spiralės „2015.eu“ modeliu;

2.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio, kartu išsaugant konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia tikslinės politikos, pagal kurią būtų skatinama konkurencija ir veiksmingos investicijos ir inovacijos siekiant naujų ir geresnių prieigos infrastruktūrų ir vartotojų pasirinkimo prieigos teikimo srityje sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visiems gyventojams neatsižvelgiant į vietovę, ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties;

3.

mano, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ragina Komisiją ir valstybes nares visomis politikos priemonėmis užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems Europos piliečiams, naudojant Europos struktūrinius fondus, Europos ekonomikos atkūrimo planą ir papildomus skaitmeninius dažnius plečiant mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir kokybę; be to, ragina valstybes nares suteikti naują postūmį Europos sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategijai, visų pirma atnaujinant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;

5.

primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia nuo nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams; mano, kad tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą ir prieigą prie šio interneto šių regionų gyventojams yra bevielio ryšio technologijos, kurios sudaro galimybę per priimtiną laiko tarpą ir pagrįsta kaina iškart prisijungti prie interneto tinklo kamieno;

6.

primena, kad pagal su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus privaloma užtikrinti minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, ir galutiniai naudotojai privalo turėti galimybę naudotis tomis paslaugomis už prieinamą kainą, neiškraipant konkurencijos ir nesudarant papildomos naštos vartotojams ir operatoriams; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą;

7.

pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos darbotvarkėje „2015.eu“ kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;

8.

ragina Komisija atlikti poveikio vertinimą nustatant, kaip galima įgyvendinti numerio perkėlimą visoje ES;

9.

toliau būtų mobilusis pasaulio žemynas, ir užtikrinti, kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu ir turėtų prieigą prie sparčiojo bevielio ryšio paslaugų;

10.

primena, kad reikia sparčiau siekti darnaus nediskriminuojančio papildomų skaitmeninių dažnių spektro naudojimo ir drauge nepakenkti dabartinėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir jas tobulinti;

11.

ragina Komisiją, pasitelkus Radijo spektro komitetą, įvertinti praktinius ir techninius reikalavimus teikiant spektro dažnius ir užtikrinti pakankamą lankstumą, užtikrinant naujų technologijų ir paslaugų, pavyzdžiui, mobiliojo plačiajuosčio ryšio, diegimą; ragina Komisiją informuoti apie konkurencinę padėtį ir įvykius spektro dažnių rinkoje;

12.

pabrėžia tolesnio vertinimo ir mokslinių tyrimų poreikį vertinant esamų ir būsimų spektro vartotojų tarpusavio sąveikos galimybes, sušvelninant potencialias neigiamas pasekmes vartotojams;

13.

kadangi prieigos prie interneto procentinė dalis didėja, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti, kad iki 2015 m. 50 proc., o iki 2020 m. – 100 proc. ES namų ūkių būtų prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų, sudarant patikimos ir geresnės galutinio vartotojo patirties, kuri atitiktų vartotojų lūkesčius ir poreikius, galimybę; primena, kad siekiant šių tikslų būtina tinkama politikos priemonių sistema, sudaranti privačių investicijų galimybes, kartu išsaugant konkurenciją ir didinant vartotojų pasirinkimą;

14.

ragina valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę naująją elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prieš nustatytą terminą ir visiškai ją įgyvendinti bei suteikti nacionaliniams reguliuotojams atitinkamus įgaliojimus; pabrėžia, kad pagal naująją programą numatyta nuspėjama ir nuosekli reglamentuojamoji aplinka, kuri skatina investicijas į IRT tinklus, produktus ir paslaugas ir konkurencingą atitinkamą rinką, taip pat prisideda prie veiksmingesnės vieningos informacinės visuomenės paslaugų rinkos; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis gairėmis dėl telekomunikacijos teisės aktų paketo įgyvendinimo kuriant kitos kartos tinklus turėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, naudojamas direktyvose, kuriomis puoselėjamas šių tinklų diegimas;

15.

mano, kad būtina didinti reguliavimo koordinavimo veiksmingumą užtikrinant, kad kiek galima greičiau pradėtų veikti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI);

16.

ragina suinteresuotus dalyvius taikyti atvirus ryšių tinklo diegimo modelius, kurie leidžia labiau skatinti naujoves ir didinti paklausą;

17.

primena, kad reguliavimas turi būti skaidrus ir prognozuojamas ir ragina Komisiją toliau integruoti geresnio reguliavimo principus į teisines ir neteisines iniciatyvas, ypač per tikslinius ir laiku atliekamus poveikio vertinimus;

18.

primena, kad tarpusavio sąveikumas ir prieinamumas yra tarpusavyje susiję ir turi būti tas pagrindas, ant kurio būtų statoma efektyvi informacinė visuomenė, kad įvairių produktų, infrastruktūros objektų ir paslaugų tarpusavio sąveikumas leistų europiečiams naudotis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga jie naudojasi;

19.

pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai labai svarbūs atvirai skaitmeninei visuomenei ir kad ES piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos ir teikiamos lengvatos įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų; pabrėžia, kad skaitmeninė kompetencija turėtų padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms (t. y. vyresnio amžiaus ir turintiems mažas pajamas žmonėms) įsitraukti į visuomenę; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti skaitmeninio raštingumo ir naudojimosi internetu skirtumų, vadinamosios antrosios skaitmeninės atskirties, tarp įvairių visuomenės grupių klausimą; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;

20.

ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;

21.

pabrėžia, kad visos pradinės ir pagrindinės mokyklos iki 2013 m. privalo būti prisijungusios prie patikimo ir kokybiško, o iki 2015 m. – prie sparčiojo interneto, kur galima, panaudojant regioninės ir sanglaudos politikos priemones; primena, kad IRT mokymas ir e. mokymas, sudarantys sąlygas naudotis geresnėmis ir prieinamesnėmis švietimo programomis, turėtų tapti sudėtine visą gyvenimą trunkančio mokymo veiklos dalimi;

22.

pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; mano, kad taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;

23.

rekomenduoja į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymą ir pradėti jį jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus;

24.

pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti dalyvavimo skaitmeninės visuomenės gyvenime teikiamus privalumus; dar karta patvirtina, jog būtina užtikrinti, kad Europos darbuotojų žinios, įgūdžiai, kompetencija ir kūrybingumas atitiktų aukščiausius visuotinius standartus ir būtų nuolat atnaujinami; mano, kad skaitmeninis raštingumas ir kompetencija turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių aspektas, nes tai yra pagrindinis Europos inovacinę visuomenės stiprinimo veiksnys;

25.

siūlo imti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą ES ir valstybių narių lygmenimis, šis planas apimtų: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. Be smart online!) siekiant, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir profesiniame rengime išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

26.

ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių tam, kad paragintų jaunus darbuotojus pasirinkti, kaip tolimesnę savo karjerą, darbą IRT srityje; kol kas ragina valstybes nares savo nacionalinėse švietimo programose labiau pabrėžti tokių gamtos mokslų, kaip matematika ir fizika dėstymą pradinių klasių moksleiviams; laikosi nuomonės, kad, kadangi esama realaus ir skubaus poreikio imtis veiksmų patenkinant kvalifikuotų IRT darbuotojų paklausą Europoje net ir trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, reikalingas geresnis pagrindas e. įgūdžių duomenų stebėjimui; ragina ES institucijas imtis tolesnių veiksmų sukurti tokią duomenų bazę;

27.

pabrėžia, kad visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir įpareigojimais pagal Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją; mano, kad šioje chartijoje turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis, visų pirma įskaitant naudotojo teises, susijusias su privatumo apsauga, pažeidžiamais vartotojais ir skaitmeniniu turiniu, taip pat užtikrinant tinkamai veikiančią sąveiką; dar kartą patvirtina, kad skaitmeninių teisių apsauga turėtų būti užtikrinama bendrame visų kitų pagrindinių teisių kontekste;

28.

yra tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra itin svarbi vertybė ir kad visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo asmeninius duomenis, įskaitant ir vadinamąją teisę būti pamirštam; ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti duomenų apsaugos direktyvą, susijusią su dabartine skaitmenine aplinka;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti skaitmeninį saugumą, kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir brukalais, didinti naudotojų pasitikėjimą ir apsaugoti Europos Sąjungos internetinę erdvę nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai dalyvauti sustiprinto tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje veikloje; primena valstybėms narėms, kad beveik pusė iš jų dar nėra ratifikavę Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją;

30.

Ragina valstybes nares imtis priemonių, kad visi Europos piliečiai turėtų saugią elektroninę identifikaciją;

31.

ragina išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę, o įmonių vartotojai turi teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta naujojoje reguliavimo sistemoje; ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) ir nacionalines reguliavimo institucijas (NRI) skatinti neutralumo nuostatas, atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir iki 2010 m. pabaigos teikti Europos Parlamentui ataskaitas; mano, kas ES teisės aktuose turi būti užtikrinama „paprasto perdavimo kanalo“ nuostata, pateikta kaip Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB), nes tai svarbus būdas, leidžiantis užtikrinti laisvą ir atvirą konkurenciją skaitmeninėje rinkoje;

32.

pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;

33.

teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) atlikti nepriklausomą kitų nei kainų reguliavimas metodų, kurie galėtų būti naudojami konkurencingai tarptinklinio ryšio visaus rinkai kurti, analizę; ragina Komisiją remiantis šia EERRI analize ir savo peržiūra iki 2013 m. pasiūlyti ilgalaikį tarptinklinio ryšio problemos sprendimą ,kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio rinka ir tai būtų pasiekta mažų kainų;

34.

pažymi, kad skaitmeninės paslaugos gali būti naudingos Europai siekiant visapusiškai pasinaudoti visomis vidaus rinka; ragina taikyti veiksmingą bendros skaitmeninės rinkos politiką, dėl kurios paslaugos internetu Europoje taptų konkurencingesnės, prieinamesnės, būtų teikiamos kuo daugiau valstybių ir skaidresnės, tuo pačiu metu užtikrinant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukiant teritorinę diskriminaciją; ragina ES institucijas iki 2013 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo ir administravimo kliūtis; ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

35.

ragina išnagrinėti ES suderintas taisykles užtikrinant bendrąją rinką nuotolinių išteklių paslaugų ir e. komercijos srityje;

36.

ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurios toliau didintų įgaliojimų skaidrumą ir tarptautinės prekybos internetu vykdymo bei kompensavimo veiksmingumą; pabrėžia, kad sėkmingai e. prekybos plėtrai reikalingas veiksmingas prekių paskirstymas, taigi pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);

37.

mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, reikalingą skaitmeninę aplinką; ragina valstybes nares sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams ir ragina Komisiją remti e. sąskaitų faktūrų naudojimą dideliu mastu;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta surengta 2005 m. Mančesteryje vykusioje Ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

39.

mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, informacinės visuomenės teisinį pagrindą sudarančios direktyvos, atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos, naujų technologijų atsiradimo ir fakto, kad ES piliečių duomenys vis dažniau tvarkomi už ES ribų; mano, kad teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti, ir kad reikalingas tarptautinės duomenų apsaugos sistemos sukūrimas;

40.

pabrėžia galimą naudą piliečiams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas (e. valdžios paslaugas) būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei ir labiau individualizuotai viešųjų paslaugų pasiūlai; ragina valstybes nares pasinaudoti IRT priemonėmis ir pagerinti vyriausybės veiksmų skaidrumą ir vyriausybės atskaitomumą, tai pat prisidėti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos, kad demokratijos procese dalyvautų visos socialinės ir ekonominės grupės, informuojami nauji vartotojai ir didinamas žinomumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas neįgaliems asmenims;

41.

pabrėžia plačiajuosčio ryšio reikšmę Europos piliečių sveikatai, įgalinant juos naudotis veiksmingomis sveikatos informavimo technologijomis, tobulinant slaugos kokybę, išplečiant geografinę sveikatos apsaugos aprėptį į izoliuotas kaimo, kalnų ir mažai apgyvendintų regionų vietoves, supaprastintant slaugą namuose ir sumažinant nebūtiną brangų gydymą ir brangiai kainuojantį pacientų perkėlimą; primena, kad plačiajuosčio ryšio pagalba taip pat galima apsaugoti Europos piliečius palengvinant ir plėtojant su visuomenės saugumu susijusios informacijos sklaidą, procedūras, reagavimą į stichines nelaimes ir atstatymą;

42.

pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ypač svarbios žmonėms su negalia, nes jų kasdieninei veiklai reikalinga intensyvesnė, nei kitiems, technologinė pagalba; mano, kad, esant tokioms pačioms sąlygoms, žmonės su negalia turi teisę dalyvauti sparčiai kuriant naujuosius skaitmeninių technologijų produktus ir paslaugas, kad galėtų geriau pasinaudoti vieningos ir atviros informacinės visuomenės pranašumais;

43.

pabrėžia, kad reikia plėtoti „penktąją laisvę“, pagal kurią užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, ir iki 2015 m. parengti suvestinį, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą, dėl kurios padidėtų vartotojų teisinis tikrumas ir būtų pasiekta sąžininga pusiausvyra tarp teisių turėtojų, teisių ir plačiosios visuomenės prieigos prie turinio ir žinių; atsižvelgdamas į technologijų vystymosi greitį, ragina ES paspartinti diskusijas autorių teisių tema ir išnagrinėti poveikį, kurį gali sukelti pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžta ES autorinių teisių sąvoka, siekiant nustatyti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiek internete, tiek už jo ribų;

44.

pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmenine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;

45.

pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai;.rekomenduoja ES lygmeniu inicijuoti kampaniją siekiant išsamiau apie tai informuoti, ypač vystant ir skleidžiant skaitmeninio kultūros paveldo turinį; ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą ištirti galimybę valstybėms narėms leisti kultūrinių išteklių platinimui internetu taikyti mažesnę PVM normą;

46.

pabrėžia, kad internetas, kurio dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, kartu pateikia ir naujų iššūkių, susijusių su Europos Sąjungos internetinės erdvės apsaugos nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų užtikrinimu; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;

47.

mano, kad ES turi skatinti pasiūlos politikos kryptis ir apsvarstyti tolesnę autorių teisių licencijavimo ir suteikimo taisyklių plėtrą, atsižvelgiant į naujausias technologijas, naujas skaitmeninio platinimo priemones ir kintantį vartotojų elgesį; ragina sukurti geresnę, veiksmingesnę ir labiau suderintą skaidrią teisių valdymo ir suteikimo sistemą muzikiniams ir garso ir vaizdo kūriniams, taip pat siekti didesnio kolektyvinių teisių administravimo subjektų skaidrumo ir tarpusavio konkurencijos;

48.

pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams; ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;

49.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Europos skaitmeninės bibliotekos projekto ateities, nebent įvyktų esminiai pokyčiai bibliotekos skaitmeninio formato ir projekto valdymo, veiksmingumo, praktiškumo, naudingumo ir plataus masto tarpininkavimo srityse;

50.

mano, kad nuosekliai diegiant IRT drauge labai svarbu skatinti IRT tyrimų kompetenciją ir skatinti viešąsias bei privačias investicijas į didelės rizikos, IRT tyrimus, kurie atliekami bendradarbiaujant, ir naujoves; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant internetines technologijas, nuotolinių išteklių paslaugas, prisitaikančias terpes ir superkompiuterius, ir IRT programas, kurias naudojant būtų išmetama mažai anglies dioksido; siūlo padvigubinti ES informacijos ir ryšių technologijų tyrimams skiriamą biudžetą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą padidinti keturis kartus;

51.

apgailestauja dėl fakto, kad patrauklumo požiūriu ugdant ir išsaugant talentus IRT, Europa atsilieka nuo kitų pirmaujančių rinkų ir patiria didelį smegenų nutekėjimą dėl geresnių akademinių ir kitų mokslinių tyrimų darbo sąlygų JAV; pažymi, kad norint išspręsti šią problemą Europa turi dirbti kartu su mokslininkais ir pramone siekdama vystyti aiškią profesinės integracijos programą, kuri remtų mokslinių tyrimų bendruomenės atliekamą svarbų vaidmenį plačioje pasaulinės klasės IRT inovacijų strategijoje;

52.

mano, kad iki 2015 m. visus Europos mokslo tyrimų institutus ir infrastruktūrą turėtų sujungti itin spartūs (GB/s) perdavimo tinklai, sukuriant Europos mokslo tyrimų bendruomenės vidaus tinklą;

53.

ragina skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES;

54.

ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;

55.

reiškia susirūpinimą, kad ES pagrindų programoje numatyta daug biurokratijos; ragina Komisiją pašalinti biurokratizmą, t. y., nepažeidžiant šios programos, iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą;

56.

ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų ir jų perkėlimu palaikomi moksliniai tyrimai ir naujovės, ir, jei reikia, išryškinti gerąją patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti rodiklius, susijusius su naujovėmis vykdant viešuosius pirkimus;

57.

primena, kad ateityje Europos konkurencingumas ir gebėjimas atsigauti po esamos ekonominės krizės, labiausiai priklausys nuo jos gebėjimo visapusiškai ir veiksmingai diegti įmonėse IRT; vis dėlto primena, kad MVĮ dar labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių, ir atkreipia ypatingą dėmesį į garantijas, kurias būtina užtikrinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad šios neliktų IRT vystymo užribyje; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti paramos MVĮ priemones, susijusias su IRT naudojimu, siekiant padidinti jų produktyvumą;

58.

ragina Komisiją parengti skaitmeninį planą skatinant interneto verslo galimybes, kuriuo pirmiausia būtų siekiama pasiūlyti alternatyvas tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu dėl finansų krizės tapo bedarbiais; mano, kad šis planas turėtų apimti prieinamos programinės ir kompiuterinės įrangos pasiūlą kartu su laisva interneto prieiga ir nemokamu konsultavimu;

59.

mano, kad pagal „Darbotvarkę 2015.eu“ turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekiant klimato kaitos strategijos „20-20-20“ tikslų naudotis IRT technologijomis; mano, kad tokių priemonių kaip pažangios energetikos sistemos, pažangūs skaitikliai, pažangus automobiliai, pažangi vandentvarka ir e. sveikata įgyvendinimas turėtų būti pagrindinėmis „2015.eu“ iniciatyvomis; taip pat pabrėžia, IRT sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2015 m. turėtų būti sumažintas 50 proc.;

60.

mano, kad tarptautinės prekybos varomoji jėga turėtų būti sąžiningos prekybos principas, kurio tikslas – pasiekti balansą tarp rinkų atvėrimo ir teisėtos įvairių ekonomikos sektorių apsaugos, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ir socialines sąlygas;

61.

mano, kad visų politinių lygmenų, bendradarbiaujančių daugiapakopio valdymo dvasia, (ES, nacionalinio ir regioninio) atsakomybės už „Darbotvarkę 2015.eu“ perėmimas ir politinis bei geografinis darbotvarkės matomumas yra būtinos išankstinės sąlygos norint, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama; šiuo tikslu siūlo periodiškai organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimus skaitmeninės darbotvarkės klausimais siekiant apžvelgti pažangą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir suteikti naują politinį postūmį;

62.

atkreipia Komisijos dėmesį visų pirma į būtinybę nustatyti konkrečius, pamatuojamus, tinkamus, realistiškus ir terminuotus tikslus (angl. smart objectives) ir užduotis ir priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų sutelkiamos visos tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai visose susijusiose politikos srityse (t. y. elektroniniai ryšiai, švietimas, moksliniai tyrimai, sanglaudos politika); ragina Komisiją reguliariai persvarstyti „2015.eu“ strategijos pasiekimus remiantis platesniu rodiklių rinkiniu, leidžiančiu atlikti socialinio ir ekonominio poveikio kiekybinę ir kokybinę analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinių bei regioninių programų šioje srityje koordinavimą;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.