22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 349/43

A.

kadangi bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. SEPA) sukurta kaip integruota mokėjimo paslaugų rinka, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų,

B.

kadangi SEPA neturėtų būti tik Europos mokėjimų tarybos (EMT) pasiūlyta savireguliacijos iniciatyva, bet ir svarbi viešosios tvarkos iniciatyva, stiprinanti ekonominę ir pinigų sąjungą bei remianti būsimą strategiją „ES 2020“; kadangi SEPA taip pat pagrįsta Mokėjimo paslaugų direktyva, kurioje pateikiama būtina suderinta teisinio reguliavimo sistema; kadangi atsižvelgiant į tai Parlamentas itin suinteresuotas sėkmingu SEPA naudojimu,

C.

kadangi SEPA sprendimų priėmimo procesas šiuo metu nustatomas Europos mokėjimų tarybos (EMT) nuožiūra, t. y. vien tik bankai priima sprendimus dėl SEPA produktų ir neatsižvelgiama į galutinių naudotojų interesus,

D.

kadangi pereiti prie SEPA oficialiai pradėta 2008 m. sausio 28 d., kai pradėta naudoti SEPA mokėjimų priemonė kreditiniams pervedimams atlikti, SEPA kortelių sistema pradėta taikyti 2008 m. sausio 1 d., o 2009 m. lapkričio 2 d. pradėta taikyti SEPA tiesioginio debeto sistema,

E.

kadangi vartotojai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad SEPA produktų ypatumai turėtų atitikti esamas galutinių naudotojų reikmes, ypač kalbant apie tiesioginio debeto mokėjimų teisėtumo patikrinimą, ir kadangi pageidautina, kad būtų pasiekta pažanga sprendžiant šį klausimą,

F.

kadangi nėra nustatyta teisiškai įpareigojančio perėjimo prie SEPA priemonių termino ir kadangi didžioji dauguma respondentų per Komisijos rengtas viešąsias konsultacijas parėmė idėją nustatyti minėtąjį terminą siekiant paspartinti perėjimą prie SEPA,

G.

kadangi paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, atsakydamas raštu į Parlamento pateiktą klausimyną nurodė, kad jis ketina pasiūlyti Komisijai patvirtinti teisėkūros iniciatyvą siekiant nustatyti vieną arba daugiau terminų pereiti prie SEPA produktų tiesioginiam debetui ir kreditiniams pervedimams vykdyti, taip pat iniciatyvą siekiant gerinti valdymą,

H.

kadangi prie SEPA pereinama lėtai (2009 m. rugpjūčio mėn. tik 4,5 proc. visų operacijų buvo atliekama pagal SEPA kreditinių pervedimų tvarką) ir kadangi numatytas pradinis kritinės SEPA kreditinių pervedimų, tiesioginio debeto ir mokėjimo kortelėmis operacijų masės perkėlimo terminas iki 2010 m. pabaigos neįgyvendinamas,

I.

kadangi daugelyje valstybių narių viešosios administracijos perėjimo prie SEPA priemonių tempas neatitinka lūkesčių, nors šios institucijos turėtų būti varomoji jėga siekiant perkelti kritinę operacijų masę, kad būtų galima paspartinti perėjimą prie SEPA,

J.

kadangi svarbu, kad visos suinteresuotos šalys – teisės aktų leidėjai, bankų sektorius ir mokėjimo paslaugų vartotojai – prisidėtų kuriant SEPA,

K.

kadangi SEPA projektas nebūtų sėkmingas, jei SEPA priemonės būtų išskirtinai naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti, nes išliktų nenuoseklumo problema, o bankų sektorius ir jo klientai negautų laukiamos naudos,

L.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 924/2009 užtikrinamas teisinis tikrumas taikant daugiašalį tarpbankinį mokestį (angl. MIF) pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. spalio 31 d., per kurį pramonė turėtų sukurti ir suderinti bendrą ir ilgalaikį verslo modelį SEPA tiesioginio debeto operacijoms atlikti, ir kadangi šis modelis turėtų atitikti EB konkurencijos teisės ir Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatas,

M.

kadangi 2009 m. kovo mėn. Komisija ir Europos centrinis bankas nurodė, kad nėra aiškių ir įtikinamų priežasčių, kodėl MIF už atskiras operacijas turėtų būti taikomas po 2012 m. spalio 31 d., ir kadangi Komisija surengė viešąsias konsultacijas dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo daugiašaliams tarpbankiniams mokėjimams SEPA tiesioginio debeto sistemoje,

N.

kadangi rastas SEPA kortelių sistema pagrįstas sprendimas dėl ES kortelių, taigi reikėtų galutinai išspręsti ir MIF taikymo problemą,

O.

kadangi reikia užtikrinti teisinį esamų tiesioginio debeto įgaliojimų tęstinumą visose valstybėse narėse, nes būtų sunku pasirašyti naujus įgaliojimus pereinant nuo nacionalinių debeto sistemų prie SEPA tiesioginio debeto sistemos; vis dėlto, kadangi užtikrinus šių įgaliojimų tęstinumą nebūtų prisidedama prie greito SEPA tiesioginio debeto sistemos sukūrimo, nebent būtų rastas sprendimas, kaip perkelti esamus įgaliojimus,

1.

pabrėžia, kad ir toliau remia SEPA, kurioje veiktų konkurencijos dėsniai ir kurioje nebūtų tarpvalstybinių ir nacionalinių mokėjimų eurais skirtumų, kūrimą;

2.

apgailestauja, kad nuo 2009 m. kovo 12 d., kai buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros mokėjimų eurais erdvės įgyvendinimo, iš esmės nebuvo pasiekta jokios pažangos šioje rezoliucijoje aptartais klausimais ir ragina visus suinteresuotus veikėjus dalyvauti siekiant skatinti SEPA sukūrimą ir prisidėti prie šio proceso;

3.

palankiai vertina 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos patvirtintas SEPA gaires ir visapusiškai remia pagal šias gaires numatytus veiksmus šešiose prioritetinėse srityse (t. y. spartinti perėjimą prie šios sistemos; skleisti informaciją apie SEPA ir propaguoti SEPA produktus; sukurti tinkamus SEPA teisinius pagrindus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi SEPA reikalavimų; skatinti inovacijas; užtikrinti būtiną standartizaciją, tarpusavio sąveiką ir saugumą; patikslinti ir gerinti SEPA valdymo tvarką);

4.

ragina Komisiją nustatyti aiškų, tinkamą ir įpareigojantį perėjimo prie naudojimosi SEPA priemonėmis galutinį terminą, ne vėlesnį kaip 2012 m. gruodžio 31 d.; po šios datos visi mokėjimai eurais turėtų būti vykdomi pagal SEPA standartus;

5.

ragina Europos mokėjimų tarybą atsižvelgti į galutinių naudotojų prašymus ir atitinkamai pakeisti savo taisykles;

6.

visiškai pritaria Komisijos ketinimui skatinti viešiosios administracijos perėjimo prie naujos sistemos procesą parengiant suderintus ir sinchronizuotus perėjimo planus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas atlikti viešosios administracijos pasirengimo ir perėjimo prie SEPA sistemos tyrimą ir paskelbti jo rezultatus, taip pat ragina valstybes nares dalyvauti atliekant šį tyrimą;

7.

ragina Komisiją remiantis atitinkamų konsultacijų, kuriuose dalyvautų visi suinteresuoti veikėjai, rezultatais ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 30 d. aiškiai nustatyti suderintą ilgalaikį ekonominį modelį SEPA tiesioginio debeto operacijoms atlikti ir užtikrinti, kad šis modelį būtų galima taikyti visos Europos lygmeniu, kad jis būtų rentabilus ir palankus galutiniams naudotojams; pabrėžia, kad šis modelis turi būti kuriamas Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su mokėjimų sektoriumi ir vadovaujantis EB konkurencijos teisės ir Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatomis;

8.

ragina visus suinteresuotus veikėjus paremti iniciatyvą sukurti Europos kortelių sistemą, kuri būtų papildoma nauja sistema arba apjungtų esamas sistemas, arba išplėstų esamą sistemą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją patikslinti, kaip MIF taikomas mokėjimams kortelėmis, taip pat ragina pramonę rasti tinkamą šios problemos sprendimą glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir laikantis EB konkurencijos teisės bei Bendrijos reguliavimo sistemos nuostatų;

9.

ragina valstybes nares užtikrinti teisinį esamų tiesioginio debeto įgaliojimų tęstinumą SEPA tiesioginio debeto sistemoje; pabrėžia, kad dėl perėjimo nuo esamos tiesioginio debeto sistemos prie SEPA tiesioginio debeto sistemos neturėtų būti sukurta naštos vartotojams;

10.

primygtinai reikalauja užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiama informacija apie ankstesnės ir naujosios sistemų skirtumus;

11.

ragina Komisiją stebėti perėjimą prie SEPA priemonių ir užtikrinti, kad perėjus prie šių priemonių mokėjimo paslaugos ES piliečiams nebus brangesnės;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.