22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 349/40

2010 m. kovo 10 d., trečiadienis
Finansinių sandorių apmokestinimas

P7_TA(2010)0056

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių sandorių mokesčių (veiksmingumo siekimas)

2010/C 349 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo (1),

atsižvelgdamas į vadovų pareiškimą, paskelbtą po 2009 m. rugsėjo 24–25 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo Pitsburge,

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G20 susitikimo (2),

atsižvelgdamas į G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo Sent Andruse 2009 m. lapkričio 7 d. komunikatą,

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į jų 15 pastraipą,

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. M. Barroso 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškimą Europos Parlamentui,

atsižvelgdamas į Švedijos finansų ministro 2010 m. sausio 18 d. laišką Tarybai pirmininkaujančiai valstybei dėl stabilumo mokesčio taikymo valstybėse narėse,

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvą 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui (3),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su draudimo ir finansinėmis paslaugomis (COM(2007)0747),

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24 d. klausimą Komisijai dėl mokesčių už finansinius sandorius (veiksmingumo siekimas) (O-0025/2010 – B7-0019/2010),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Parlamentas pritarė tiriamajai veiklai, kuri pradėta G20 lygmeniu po Pitsburge 2009 m. rugsėjo mėn. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, siekiant sukurti tarptautinę finansinių sandorių mokesčių sistemą,

B.

kadangi Parlamentas ragina greičiau daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad finansų sektorius pakankamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, nes didelių finansų krizės sąnaudų ir pasekmių našta tenka realiajai ekonomikai, mokesčių mokėtojams, vartotojams, viešųjų paslaugų tarnyboms ir apskritai visuomenei,

C.

kadangi Europos Vadovų Taryba pabrėžė, jog svarbu atnaujinti finansų įstaigų ir visuomenės, kuriai jos tarnauja, ekonominę bei socialinę sutartį ir užtikrinti, kad esant palankioms sąlygoms visuomenė galėtų naudotis teikiama nauda ir būtų apsaugota nuo rizikos; kadangi, atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba ragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) atliekant peržiūrą svarstyti įvairias galimybes, įskaitant visuotinį finansinių sandorių mokestį; kadangi šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba taip pat ragino Tarybą ir Komisiją nurodyti pagrindinius principus, kurių reikėtų laikytis nustatant naujas visuotines priemones,

D.

kadangi kai kurios valstybės narės ragino taikyti finansinių sandorių mokestį,

E.

kadangi dėl naujų reguliavimo iniciatyvų, pvz., kovos su mokesčių rojumi veiksmų, nebalansinių spragų panaikinimo, prekybos biržoje ir sandorių duomenų saugyklų naudojimo siekiant registruoti išvestines priemones reikalavimų neabejotinai pasikeitė politinės veiklos šioje srityje kontekstas,

F.

kadangi po to, kai per Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir už mokesčius atsakingo Komisijos nario posėdį, vykusį 2009 m. spalio 6 d., Komisijai buvo pateikti klausimai, Komisija šiuo metu, atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, svarsto naujoviškas finansavimo priemones, įskaitant finansinių sandorių mokesčius, siekdama pateikti pasiūlymus reikiamu metu, kaip patvirtino jos pirmininkas J. M. Barroso savo 2009 m. gruodžio 15 d. pareiškime Parlamentui,

G.

kadangi TVF šiuo metu teiraujasi viešosios nuomonės finansinio sektoriaus mokesčių klausimu, nes to pareikalavo G20 Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu,

H.

kadangi valstybėse narėse taikomi įvairių formų finansinių sandorių mokesčiai ir rinkliavos; kadangi šie nacionaliniai mokesčiai ir muitai paprastai taikomi su tam tikru turtu susijusiems sandoriams; kadangi Belgijoje ir Prancūzijoje priimti teisės aktai dėl valiutos sandorių mokesčio nacionaliniu lygmeniu, tačiau jie įsigalios tik tuo tuomet, kai bus įgyvendinti ES lygmeniu,

I.

kadangi, skirtingai nuo kitų apmokestinimo formų, netiesioginiai mokesčiai, taikomi siekiant pritraukti kapitalo, pvz., kapitalo mokestis, vertybinių popierių žyminis mokestis ir restruktūrizavimo operacijų mokestis, gali sudaryti sąlygas diskriminavimui, dvigubam apmokestinimui ir skirtumams, kurie sudarytų kliūtis laisvam kapitalo judėjimui,

J.

kadangi per pastaruosius dešimt metų, palyginti su prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtimi, sparčiai itin išaugo finansinių sandorių kiekis – labai greitai auganti išvestinių priemonių rinka yra viena iš šio reiškinio priežasčių,

K.

kadangi G20 vadovai kolektyviai atsako už socialinių krizės padarinių sumažinimą savo valstybėse narėse ir besivystančiose valstybėse, kurios labai nukentėjo nuo netiesioginio krizės poveikio; kadangi pradėjus taikyti finansinių sandorių mokestį būtų prisidedama siekiant padengti dėl krizės patirtas išlaidas,

1.

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turėtų susitarti dėl bendros pozicijos, kurios ji laikytųsi tarptautinių G20 susitikimų metu, dėl galimybių, kaip finansinis sektorius galėtų sąžiningai ir iš esmės prisidėti siekdamas padengti žalą, kurią dėl jo patyrė realioji ekonomika arba kuri siejama su vyriausybės intervencijomis siekiant stabilizuoti bankų sistemą; laikosi nuomonės, kad ES, laikydamasi G20 veiklos nuostatų ir veikdama lygiagrečiai, turėtų parengti savąją galimų veiksmų strategiją;

2.

mano, kad siekiant numatyti nuoseklią ES poziciją, kuri būtų grindžiama objektyvia analize, Komisija iki kito G20 aukščiausiojo lygio susitikimo turėtų parengti visuotinio finansinių sandorių mokesčio poveikio vertinimą ir ištirti jo privalumus bei trūkumus;

3.

ragina Komisiją minėtame vertinime svarstyti šiuos aspektus:

a)

buvusią patirtį, susijusią su finansinių sandorių mokesčiais, ypač atsižvelgiant į mokesčių vengimo elgesį ir kapitalo arba paslaugų tiekimo migraciją į alternatyvias vietas, taip pat tokių mokesčių poveikį individualiems investuotojams ir MVĮ;

b)

finansinių sandorių mokesčių taikymo naudą ir trūkumus vien tik Europos Sąjungoje, palyginti su jų taikymu pasaulio mastu ir esama padėtimi;

c)

galimybes gauti dideles pajamas, palyginti su kitų pajamų iš mokesčių šaltiniais, surinkimo išlaidomis ir pajamų paskirstymu įvairioms šalims;

d)

tai, kad vertinant galimas pajamas, gaunamas iš finansinių sandorių mokesčių, pasaulio arba Europos lygmenimis, reikėtų atsižvelgti į skirtingų modelių galimybes, taip pat nustatyti, kiek išaugo sandorių išlaidos visose galimai susijusiose rinkose (organizuotos vertybinių popierių biržos sandoriai, ne biržos sandoriai) ir sudarant vadinamuosius verslas verslui (angl. B2B) ir verslas vartotojui (angl. B2C) sandorius;

e)

tai, kad vertinime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairių galimybių potencialą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu daryti poveikį kainų dydžiui ir stabilumui, taip pat finansiniams sandoriams ir likvidumui;

f)

koks turėtų būti finansinių sandorių mokesčio modelis siekiant sumažinti neigiamą šalutinį poveikį, kuris paprastai siejamas su netiesioginiais mokesčiais, taikomais kapitalo pritraukimui;

g)

kokiu mastu taikant finansinių sandorių mokestį būtų prisidedama siekiant finansų rinkų stabilizavimo, turint mintyje šio mokesčio poveikį didelio masto trumpalaikei prekybai ir spekuliacijoms bei skaidrumui;

h)

ar taikant finansinių sandorių mokestį būtų galima ateityje užkirsti kelią finansų krizei atitinkamai apmokestinant tam tikrus nepageidaujamus sandorius; tai turėtų apibrėžti Komisija;

4.

pabrėžia, kad taikant bet kokį sprendimą būtina vengti ES konkurencingumo mažinimo ar kliūčių tvarioms investicijoms, naujovėms ir augimui, kurie duoda naudos realiajai ekonomikai ir visuomenei, sudarymo;

5.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į tai, jog bankų sektoriui reikia kaupti tvirtą kapitalą ir tokiu būdu užtikrinti bankų sistemos gebėjimą finansuoti realiosios ekonomikos investicijas; taip pat svarbu vengti labai didelės rizikos;

6.

ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti skirtingų finansinių sandorių mokesčių galimybių potencialą siekiant papildyti ES biudžetą;

7.

ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti, kokiu mastu svarstomos priemonės galėtų taip pat būti naudojamos kaip naujoviški finansiniai mechanizmai siekiant remti prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos mažinimo veiksmus besivystančiose šalyse, taip pat finansuoti vystomąjį bendradarbiavimą;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0330.

(2)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0028.

(3)  OL L 46, 2008 2 21, p. 11.