22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 349/16

A.

kadangi dėl pastarųjų dvejų metų ekonominių aplinkybių būtinos ypatingos priemonės,

B.

kadangi Europos Sąjunga ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b ir c punktais,

C.

kadangi krizės metu būtina, kad gerai veiktų rinkos ir reikėtų lanksčiai, bet griežtai taikyti konkurencijos taisykles,

D.

kadangi protekcionizmas ir konkurencijos iškraipymas tik pagilintų ir pratęstų krizę,

E.

kadangi didėjantis biudžeto deficitas ir valstybės skola daugelyje valstybių narių gali sulėtinti ekonomikos atkūrimą ir ekonomikos augimą daugeliui metų, gal net dešimtmečiams,

F.

kadangi reaguodamos į finansų krizę valstybių narių vyriausybės suteikė bankų finansavimo garantijas nuo 2008 m. spalio mėn.; kadangi išleista gana daug garantuotų obligacijų ir bankams suteiktas svarbus finansavimo šaltinis ir draudimas nuo rizikos, su kuria susidūrė finansų sistema,

G.

kadangi pagal empirinę analizę matyti, kad valstybių narių vyriausybių garantijos lėmė didelį poveikį ir iškraipymus, pvz., sumažėjo privačių obligacijų platinimas, ir į tai reikėtų atsižvelgti svarstant klausimą dėl šių garantijų pratęsimo 2010 m.,

H.

kadangi tarptautinių bendrovių galimybės plačiai naudotis vadinamosiomis mokesčių rojaus šalimis (angl. tax havens) ir lengvatinių mokesčių centrais (angl. offshore centres), kurie sudaro jų mokesčio vengimo strategijų dalį, prieštarauja sąžiningos konkurencijos principui,

I.

kadangi mokesčių valdymas yra svarbus veiksnys siekiant išlaikyti palankias sąlygas sąžiningai konkurencijai ir gerinti vidaus rinkos veikimą,

1.

teigiamai vertina 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitą, ypač jos teminį skyrių apie kartelius ir vartotojus; remia ryšių su vartotojais palaikymo skyriaus sukūrimą; pažymi, kad kartelių egzistavimas daro žalą vartotojams; apgailestauja dėl to, kad vartotojams sudėtinga pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad karteliai – vienas iš didžiausių konkurencijos įstatymo pažeidimų, kadangi jie žlugdo vertės grandinę, kenkia vartotojams ir daro labai neigiamą poveikį ekonomikai; ragina Komisiją ir toliau ryžtingai taikyti priemones, kad būtų neleidžiama susidaryti karteliams ir su jais kovojama; pritaria priemonėms, pvz., teisės aktų rinkiniui dėl ginčų sprendimo susitarimu, pagal kurį Komisijai leidžiama spręsti kartelių bylas taikant supaprastintą procedūrą, kai įmonės, susipažinusios su įrodymais, nusprendžia prisipažinti dalyvavusios kartelyje ir šalims skirta bauda sumažinama; primena, kad labai svarbu vykdyti konkurencijos politiką ir visapusiškai laikytis konkurencijos taisyklių norint, kad Europos vidaus rinka tinkamai veiktų ir būtų konkurencinga, didėtų efektyvumas, gerėtų įmonių veikla ir vartotojų apsauga; mano, kad siekiant užtikrinti, jog konkurencijos tvarka būtų naudinga vartotojams, nes būtų mažesnės kainos ir didesnis produktų ir paslaugų pasirinkimas, būtina kovoti su karteliais;

3.

prašo užtikrinti aktyvesnį Parlamento dalyvavimą rengiant konkurencijos politiką, įskaitant bendras įstatymų leidimo galių panaudojimą ir reikalavimą, kad Parlamentui būtų reguliariai pranešama apie visas iniciatyvas šioje srityje;

4.

ragina Komisiją per 2010 m. informuoti Parlamentą apie tai, kokių konkrečių veiksmų konkurencijos srityje ji ketina imtis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai,

5.

ragina Komisiją išsamiai ir kasmet pranešti Parlamentui apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus Parlamento rekomendacijas, ir, jei buvo nukrypta nuo Parlamento rekomendacijų, paaiškinti, kodėl tai padaryta;

6.

ragina Komisiją inicijuoti pastovų ir ilgalaikį dialogą su vartotojų asociacijomis siekiant nustatyti esamas konkurencijos problemas ir įgyvendinimo prioritetus; ragina pateikti išsamią ryšių su vartotojais palaikymo skyriaus, veikiančio prie Konkurencijos generalinio direktorato, veiklos ataskaitą;

7.

ragina Komisiją viešai paskelbti visų savo būsimose metinėse konkurencijos ataskaitose nurodytų vertinimų ir tyrimų duomenis, taip pat pasinaudoti nepriklausomų ir patikimų ekspertų paslaugomis šiems vertinimams ir tyrimams atlikti;

8.

primena savo reikalavimą Komisijai skubiai persvarstyti Konkurencijos generalinio direktorato personalo išteklių klausimą ir užtikrinti, kad turimo personalo pakanka atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį;

9.

pabrėžia, kad būtina sukurti aiškias, tvirtas ir MVĮ palankias konkurencijos taisykles, grindžiamas Europos smulkiojo verslo akte patvirtintu principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

10.

ragina Komisiją į kitą ataskaitą įtraukti teminį skyrių apie MVĮ ir konkurenciją; atkreipia dėmesį į dideles patentų sistemos išlaidas MVĮ, ypač dėl veiklos nevykdančių įmonių iniciatyva vykdomų bylinėjimosi procesų grėsmės; atkreipia dėmesį į naudojimosi naujovėmis ir bendromis žiniomis principą; ragina MVĮ pasinaudojant atvira prieiga pasinaudoti 7-osios bendrosios programos rezultatais;

11.

ragina Komisiją naudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį (EB sutarties ex 153 straipsnio 2 dalį), kuriame aiškiai nurodyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“, kaip būsimų vidaus rinkos teisės aktų teisinį pagrindą;

12.

prašo Komisijos daryti spaudimą, kad būtų įgyvendintas telekomunikacijų teisės aktų paketas;

13.

teigiamai vertina Komisijos komunikato „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ paskelbimą; mano, kad šios gairės – tai pažanga, nes jos reiškia didesnį skaidrumą ir nuspėjamumą, susijusius su galima Komisijos intervencija, tačiau pagal šias gaires niekada neturėtų būti ribojami ar draudžiami Komisijos įgaliojimai imtis veiksmų šioje srityje, kurie šiuo metu grindžiami Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo;

14.

pabrėžia, kad 2008 m. pirmą kartą ES konkurencijos politikos istorijoje skirtos priverstinės baudos už ankstesnio Komisijos sprendimo nesilaikymą;

15.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų, kaip panaudojama valstybės pagalba, siekdama užtikrinti, kad šios paramos priemonės nebūtų naudojamos nacionalinei pramonei apsaugoti darant neigiamą poveikį vidaus rinkai ir Europos vartotojams;

16.

taigi mano, kad vertinant, ar valstybės pagalba neprieštarauja Sutarčiai, labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp valstybės pagalbos neigiamų padarinių konkurencijai ir viešiesiems finansams ir jos teigiamų padarinių bendros svarbos interesams;

17.

ragina Komisiją įvertinti bankų veiklos reguliavimo numatytais būdais poveikį išorės aspektu, ypač poveikį Europos bankų konkurencingumui;

18.

mano, kad valstybės pagalbos politika, susieta su finansų įstaigomis, ir ekonomikos atkūrimo procesas buvo naudingi siekiant stabilizuoti finansų rinką ir kovoti su kreditų krizės poveikiu realiajam ekonomikos sektoriui;

19.

pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra sudėtinė konkurencijos politikos dalis ir kad vykdant valstybės pagalbos kontrolę būtina kurti lygiavertę veiksmų erdvę visoms įmonėms, vykdančioms savo veiklą bendroje Europos rinkoje; atsižvelgdamas į tai norėtų žinoti, kokiu mastu valstybės pagalba, suteikta finansų rinkai, lėmė konkurencijos iškraipymą; ragina parengti nepriklausomą pranešimą apie galimą iškraipymą dėl valstybės intervencijos į finansų sektorių; prašo Komisijos pranešti apie valstybės pagalbą gavusių įstaigų daromą restruktūrizavimo pažangą ir suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip grąžinama valstybės pagalba, ir apie galimas sankcijas jos negrąžinus; ragina Komisiją išaiškinti privalomas restruktūrizavimo priemones, susijusias su galimu iškraipymu, kurį lemia valstybių narių pagalbos grąžinimo sąlygų skirtumai; ragina labiau išaiškinti finansinės pagalbos sustabdymo ir jo vidutinės trukmės poveikio atitinkamoms įmonėms kriterijus;

20.

susirūpinęs dėl subsidijų ir iškraipymų, kuriuos lemia bankų finansavimo garantijos, teikiamos valstybių narių vyriausybių; primygtinai ragina Komisiją įvertinti subsidijų, susijusių su bankų finansavimo garantijomis, mastą ir išanalizuotų šių garantijų atitiktį ES konkurencijos teisės aktams ir priemones, kurių reikia siekiant atitaisyti visus iškraipymus, susijusius su šiomis garantijomis;

21.

ragina Komisiją toliau skubiai analizuoti, kodėl bankams suteikta valstybės pagalba nebuvo panaudota realiajame ekonomikos sektoriuje, ir imtis priemonių prieš bankus, kurie akivaizdžiai negali panaudoti lėšų, skiriamų kaip valstybės pagalba, arba atsisako tai daryti;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija jau pradėjo laipsniško valstybės pagalbos nutraukimo ir įgaliojimų restruktūrizuoti bei išparduoti teikimo procesą; pripažįsta, kad šie procesai turėtų būti lankstūs, kad būtų sėkmingi; vis dėlto ragina Komisiją pateikti gaires, susijusias su šiais procesais; mano, kad reikėtų vengti nepagrįsto valstybės intervencijos pratęsimo ir kuo skubiau parengti pasitraukimo strategijas;

23.

primygtinai kartoja, kad reikia koordinuoti pasitraukimo strategijas, ypač susijusias su paramos bankininkystės sektoriui laipsnišku nutraukimu; pabrėžia, kad šis koordinavimas būtinas siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, kurį lemia padėtis, kai bankai tam tikru mastu gali būti subsidijuojami tose šalyse, kuriose bankų paramos programos ir toliau vykdomos, palyginti su šalimis, kuriose šio programos palaipsniui nutrauktos;

24.

mano, kad taikant konkurencijos taisyklių sistemą buvo sudarytos sąlygos įveikti iki šiol kilusius sunkumus, tačiau krizė leido suprasti kaip svarbu skubiai parengti ES tarpvalstybinių krizių finansų sektoriuje valdymo sistemą, įskaitant su „per didelėmis, kad žlugtų“ institucijomis susijusius sprendimus ir greitai bei visapusiškai įgyvendinti J. de Larosière grupės ataskaitos rekomendacijas, taip pat įsteigti vieną Europos reguliavimo instituciją, sukurti indėlių garantijos sistemą ir gelbėjimo fondą ar lygiavertę sistemą;

25.

reikalauja, kad Komisija informuotų apie nacionalines valstybės pagalbos priemones, nacionalinių programų skirtumus ir apie tai, kaip tai galėjo iškraipyti konkurenciją ir kokie ekonominių rezultatų skirtumai galėjo dėl to atsirasti; ragina Komisiją parengti pasiūlymus siekiant darnesnio, bendro Europos metodo;

26.

ragina Komisiją aktyviau tirti, kokiu mastu neteisėtai derinama valstybės pagalba ir Bendrijos priemonės, pvz., struktūrinių fondų ir Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos, kad būtų užtikrinta jos veiksmų darna;

27.

ragina Komisiją paaiškinti kokie kriterijai bus naudojami sprendžiant dėl galimo Bendrijos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos taikymo pratęsimo;

28.

ragina, kad valstybės pagalba atitiktų Lisabonos bei Geteborgo strategijos tikslus ir klimato kaitos ir energetikos srities dokumentų paketą; ragina valstybes nares liautis teikus žalingas dotacijas, kuriomis, inter alia, skatinama naudoti iškastinį kurą arba skatinama gamyba, kuri didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą; platesne prasme pabrėžia, kad reikia imtis politikos krypčių strateginio poveikio aplinkai vertinimo ir ekonomikos atkūrimo pakete numatytų projektų poveikio aplinkai vertinimo;

29.

pritaria naujoms gairėms dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, kurios įtrauktos į klimato kaitos ir energetikos paketą, pagal kurias pradedama taikyti standartizuotą vertinimą, kai klausimai nelabai svarbūs, ir išsamų vertinimą, kai klausimai svarbūs;

30.

ragina Komisiją 2010 metais paskelbti išsamią valstybės pagalbos, kuri suteikta skatinant ekologišką ekonomikos atgaivinimą (ir kurią suteikus buvo paskatintas esminis pasikeitimas tvaraus vystymosi link, ypač automobilių sektoriuje), ir valstybės pagalbos, kuri skirta aplinkos apsaugai skatinti, veiksmingumo ataskaitą;

31.

ragina rengti panašias ataskaitas, kuriose būtų vertinama valstybės pagalba, skirta MVĮ, mokymams, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijoms remti;

32.

siūlo, kad palaipsniui panaikinant Bendrijos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemą, siekiant palengvinti galimybes gauti finansavimą finansų ir ekonomikos krizės metu, reikėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės ekonomikos padėtį (atkūrimo trukmę ir BVP sumažėjimo dydį);

33.

ragina Komisiją telekomunikacijų sektoriuje ir toliau dėti pastangas skatinant didesnį fiksuoto ir ypač mobiliojo ryšio operatorių nustatomų tarifų skaidrumą;

34.

pabrėžia, kad būtina spręsti vadinamųjų mokesčių rojų ir lengvatinių mokesčių centrų problemą, inter alia, susijusią su nesąžininga konkurencija ir finansiniu stabilumu;

35.

dar kartą ragina nustatyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę;

36.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos teikiant viešąsias paslaugas persvarstymą, kuris turėjo būti atliktas jau 2008 m. gruodžio 19 d. ir kurį atliekant dabar reikėtų atsižvelgti į įsigaliojusią Lisabonos sutartį;

37.

susirūpinęs pastebi, kad neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas ir kad vien tik kelios valstybės narės atsakingos už beveik visas šiuo metu nagrinėjamas bylas; skatina Komisiją dar labiau sugriežtinti procedūras ir toliau taikyti spaudimą valstybėms narėms, ypač toms, kurios pažeidžia taisykles ne pirmą kartą;

38.

prašo Komisijos išsamiai ištirti kai kuriose Europos įmonėse plačiai taikomą ir bendrai paplitusią praktiką sudaryti laikinąsias darbo ir stažuotės sutartis, mokant itin mažus atlyginimus aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes ši ekonomikos strategija yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir ją vykdant pažeidžiami tinkamo darbo principai bei iškraipoma konkurencija;

39.

pabrėžia, kad palankesnės MVĮ rizikos kapitalo finansavimo sąlygos itin svarbios skatinant sąžiningą konkurenciją;

40.

ragina Komisiją įvertinti ir pranešti apie tai, ar ir kokiu mastu skirtingos nacionalinės paramos automobilių pramonei sistemos prisidėjo prie kitų Bendrijos tikslų įgyvendinimo, ypač kai tai susiję su tvarumu ir aplinkai nekenkiančiomis technologijomis; ragina Komisiją įvertinti konkurenciją šioje rinkoje, ypač originalios įrangos gamintojų ir pirminių bei antrinių tiekėjų santykius;

41.

palankiai vertina tai, kad paskelbtas Supaprastinimo paketas;

42.

pritaria Komisijos patvirtintai Komisijos baltajai knygai dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo; mano, kad tai svarbi pergalė kalbant apie vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje;

43.

primena, kad kartelio susitarimai kenkia ekonomikai ir yra vieni iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų; tiki, kad tokie konkurencijos teisės pažeidimai kenkia Sąjungos piliečių interesams, nes vartotojai nepatiria naudos iš kainų, sumažėjusių dėl konkurencijos; atsižvelgdamas į tai, dar kartą primena, kad ateityje teikiant bet kokį pasiūlymą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo turi būti atsižvelgta į Parlamento nuomonę, išreikštą 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl ES antimonopolines taisyklių pažeidimo, ir primygtinai reikalauja, kad taikant bendro sprendimo procedūrą Parlamentas dalyvautų priimant tokį teisės aktą;

44.

ragina Komisiją teikiant iniciatyvas geriau suderinti konkurencijos teisės ir vartotojų teisės aspektus;

45.

džiaugiasi pastaraisiais metais pastebimu labai tvirta Komisijos pozicija dėl antikonkurencinio elgesio, kuris daro didelį žalą vartotojams ir ekonomikai; pabrėžia, kad būtina visapusiškai remti konkurencijos politiką ir laikytis demokratinio teisėtumo principo užtikrinant Europos Parlamento dalyvavimą; susirūpinęs dėl to, kad taikant vienintelę priemonę, pagal kurią numatomos vis didesnės baudos gali tapti neveiksminga, ypač atsižvelgiant į tai, kad negalint jų sumokėti gali būti prarasta labai daug darbo vietų, ir ragina rengti įvairesnes ir pažangesnes priemones, kurios apimtų individualią atsakomybę, skaidrumą ir įmonių atskaitomybę, trumpesnes procedūras, teisę į gynyba ir tinkamą procesą, priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas prašymų atleisti nuo baudų ar jas sumažinti tvarkymas, ypač siekiant įveikti Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančio atskleidimo proceso keliamus trikdžius, programas siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi teisės aktų, ir Europos standartų rengimą; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie subjektus, kurie pažeidžia taisykles ne pirmą kartą, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

46.

mano, kad tuo atveju, kai ta pati įmonė atsakinga už daugkartinius konkurencijos teisės pažeidimus, būtina taikyti griežtesnes atgrasomąsias priemones siekiant įgyvendinti antimonopolines taisykles kartelių atveju arba kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti individualios atsakomybės principą;

48.

ragina Komisiją apsvarstyti, ar atitikties programos negalėtų būti naudojamos kaip kovos su antikonkurenciniu elgesiu priemonės;

49.

ragina Komisiją nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar įmonės veikė apgalvotai, ar aplaidžiai;

50.

ragina Komisiją nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis pagrindinės bendrovės solidariai atsakytų už kartelinį jų pavaldžiųjų bendrovių elgesį;

51.

nurodo, kad neproporcingos baudos sukelia didesnę naštą MVĮ nei didelėms bendrovėms;

52.

mano, kad baudos turi būti proporcingos pažeidimo mastui; taip pat siūlo, kad tam tikromis aplinkybėmis apskaičiuojant baudos dydį būtų atsižvelgiama į atitinkamas sumas, sumokėtas kaip kompensacija; prašo Komisijos persvarstyti baudų apskaičiavimo pagrindą ir, prireikus, įtraukti naujus baudų skyrimo principus į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003;

53.

ragina Komisiją prašymams atleisti nuo baudų ar jas sumažinti nustatyti „vieno langelio“ sistemą;

54.

prašo, kad Parlamentas būtų tinkamai informuojamas ir kad su juo būtų deramai konsultuojamasi priimant visus Motorinių transporto priemonių išimties reglamento pakeitimus, skiriant Parlamentui pakankamai laiko atlikti tinkamą priežiūrą ir visapusiškai prisidėti rengiant dokumentą, atsižvelgiant į skubų poreikį pateikti sektoriaus dalyviams nuspėjamų perspektyvų, kad jie galėtų imtis atitinkamų priemonių;

55.

pabrėžia, kad dėl visų Bendrosios išimties reglamento pakeitimų, taikomų vertikaliesiems susitarimams, reikia konstruktyviai tartis su Parlamentu, vartotojų organizacijomis ir smulkiojo verslo organizacijomis; pabrėžia, kad reguliavimo sistema, kurią taikant skatinami darnūs įvairių rinkos veikėjų veiksmai, yra geriausias būdas išvengti galimos žalos, kurią dėl pasirinkimo stokos galėtų patirti vartotojai;

56.

primena savo reikalavimą tinkamai atlikti Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento ir papildomų gairių projekto priežiūros procedūrą, taip pat primena reikalavimą Parlamente surengti galutinių vartotojų organizacijų klausymą; ragina Komisiją užtikrinti, kad nuo 2010 m. birželio 1 d. galios taisyklės, kurios bus veiksmingos ir ateityje;

57.

šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą taikyti griežtesnę garantinio aptarnavimo reguliavimo sistemą siekiant sumažinti vartotojų patiriamas dideles remonto ir priežiūros išlaidas, atsirandančias dėl žalingos praktikos, kaip antai nepriklausomų paslaugų teikėjų neįleidimas į rinką;

58.

tikisi, kad pagal būsimąjį konkurencijos teisės režimą motorinių transporto priemonių sektoriuje bus tinkamai atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių, vykdančių prekybą motorinėmis transporto priemonėmis, interesus; mano, kad tuo atveju, jei nebus pasiektas šis tikslas, turėtų būti paliktas galioti dabartinis Motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas;

59.

prašo, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi dėl visų siūlomų Bendrosios išimties reglamento pakeitimų, taikomų vertikaliesiems susitarimams, skiriant Parlamentui pakankamai laiko atlikti tinkamą priežiūrą ir visapusiškai prisidėti rengiant dokumentą;

60.

palankiai vertina numatytą tikslą toliau gerinti perdavimo mechanizmus ir nuosekliau vertinti palyginamus susijungimo sandorius ir skatina Komisiją tęsti dviejų trečdalių taisyklės poveikio persvarstymą;

61.

palankiai vertina tai, kad bus peržiūrėtas Komisijos pranešimas dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 802/2004, kuriuo siekiama kodifikuoti naujausius Teisingumo Teismo sprendimus, atsižvelgti į konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais tyrimo išvadas ir išspręsti viešųjų konsultacijų metu iškilusius klausimus;

62.

reikalauja, kad Komisija parengtų ataskaitą, kurioje būtų nurodoma, kaip kiekvienoje šalyje atskirai taikoma EB susijungimų reglamento 21 straipsnio 4 dalis, kuria vadovaujantis sudaromos sąlygos valstybės politikos tikslus laikyti svarbesniais už konkurencijos tikslus;

63.

pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė negali būti pretekstas pateisinti EB susijungimų kontrolės politikos sušvelninimą;

64.

ragina Komisiją nustatyti kriterijus, taikytinus norint pradėti sektoriaus tyrimą; mano, kad Komisija turėtų imtis veiksmų ne tik gavusi pramonės įmonių ar vartotojų skundus, bet ir remdamasi Parlamento pateiktomis rekomendacijomis;

65.

ragina Komisiją ištirti pelno pasiskirstymą gamybos ir platinimo grandinėje, kaip nurodyta 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijoje dėl maisto produktų kainų Europoje; reikalauja, kad Komisija pasiūlytų tinkamų priemonių (įskaitant reglamentą) siekiant apsaugoti vartotojus, darbuotojus ir gamintojus nuo minėtojo tyrimo metu nustatyto bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ar kitokio neigiamo poveikio;

66.

atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnius raginimus atlikti interneto reklamos ir žemės ūkio (ypač pieno) produktų gamintojų, tarpinių pirkėjų, didžiųjų platintojų ir galutinių vartotojų sąryšio tyrimus; ragina pradėti žiniasklaidos koncentracijos, įskaitant visus turinio platinimo kanalus, pvz., spaudos, televizijos ir radijo ir interneto, tyrimą; reikalauja, kad Komisija pateiktų telekomunikacijų, automobilių pramonės ir finansinių paslaugų sektorių konkurencijos analizę;

67.

pabrėžia, kad būtina atlikti išsamius sektorių tyrimus ir imtis tolesnių priemonių glaudžiai bendradarbiaujant su Europos konkurencijos tinklo (EKT) valdžios institucijomis maisto pramonės ir ypač pieno produktų platinimo grandinės srityje;

68.

prašo Europos Komisijos ir toliau stebėti maisto produktų kainas Europos Sąjungoje bei konkurencines sąlygas maisto pramonės sektoriuje;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina stiprinti konkurenciją vaistų sektoriuje ir imtis tinkamų priemonių siekiant kovoti su tokia farmacijos įmonių veikla, dėl kurios vėluojama arba trukdoma pateikti į rinką generinius produktus, kaip rodo Konkurencijos GD atliktas sektoriaus tyrimas;

70.

teigiamai vertina Komisijos tyrimą energetikos sektoriuje; prašo Komisijos ištirti, kokiu mastu investicijų į infrastruktūrą, ypač į gamtinių dujų ir elektros energijos jungtis, trūkumas kenkia konkurencijai; pastebi, kad tiekimo saugumo ir veiksmingos konkurencijos energetikos rinkoje negalima pasiekti neturint tarpusavyje sujungtos ir tinkamai veikiančios energetikos inftrastruktūros;

71.

reiškia susirūpinimą dėl konkurencijos trūkumo telekomunikacijų srityje; prašo atlikti tolesnį sektoriaus tyrimą; primygtinai reikalauja, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (angl. BEREC) stiprintų konkurenciją, ypač vykdydama tinkamas rinkos analizes; taigi reikalauja, kad institucijos sekretoriatui būtų suteikta pakankamai išteklių šiam tikslui;

72.

apgailestauja, kad savo ataskaitoje Komisija tik trumpai paminėjo tarpinstitucinį bendradarbiavimą su Parlamentu ir nesureagavo į šiuos 2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje Parlamento pateiktus prašymus:

73.

dar kartą primena savo raginimą atlikti viešųjų pirkimų taisyklių taikymo tyrimą ir išsiaiškinti, ar dėl nacionalinių skirtumų neiškraipoma konkurencija;

74.

paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.