Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų pasektorio permainų ir perspektyvų (nuomonė savo iniciatyva)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. vasario 18 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Europos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų pasektorio permainų ir perspektyvų.

Pramonės permainų konsultacinės komisija (CCMI), kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. liepos 1 d. priėmė savo nuomonę.

464-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 14–15 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 6 susilaikius.

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektorius Europoje yra labai svarbus, o su jo raida siejami dideli lūkesčiai tiek ekonominėje, tiek ir technologinėje plotmėje, kadangi jis glaudžiai susijęs su vietine ūkine veikla bei užimtumu ir turi potencialo nuolat svariai prisidėti prie Europos ekonomikos vystymosi užtikrindamas darbo vietas ir ekonominę bei socialinę sanglaudą.

1.2 EESRK ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą pradėti bandomąją iniciatyvą, kurios metu būtų sudaryta kartograma, atspindinti šio sektoriaus įmonių geografinį pasiskirstymą, dydį, darbuotojų gyvenimo bei darbo sąlygas ir šešėlinės ekonomikos mastą. Kartu Komitetas ragina išsamiai apsvarstyti sektoriui taikomas NACE klasifikatoriaus apibrėžtis, kad būtų galima tinkamai suklasifikuoti šiame sektoriuje vykdomą veiklą atsižvelgiant į ekonominę, socialinę ir užimtumo raidą.

1.3 Įgyvendinant Europa 2020 iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti visuotinio klimato atšilimo problemą, EESRK rekomenduoja Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai rengiant naujus aplinkos apsaugos reikalavimus atsižvelgti į tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriaus išteklių tvarumą ir veiksmingą naudojimą, taip pat į jo potencialą kurti darbo vietas ir investuoti.

1.4 EESRK mano, kad būtina Europos ir nacionaliniu (regionų) lygiu plėtoti struktūruotą socialinį dialogą, ir rekomenduoja Bendrijai finansuoti gerosios praktikos mainų tinklus siekiant:

1.5 EESRK pabrėžia, kad svarbu teisingai taikyti Bendrijos teisines nuostatas, susijusias su informavimu, konsultavimusi su darbuotojais ir tinkamu Europos darbo tarybų kūrimu ir veikimu, taip pat Europos lygiu plėtoti dalyvaujamąsias sektoriaus prognozavimo priemones remiant Sevilijoje veikiančiam Naujų technologijų tyrimų institutui (IPTS).

1.6 Europos socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymas „ekologiškų ir socialinių“ viešųjų pirkimų srityje nepriekaištingai ir skaidriai įgyvendinant atitinkamas nuostatas yra, EESRK nuomone, būtina sąlyga sveikam sektoriaus vystymuisi, užtikrinanti, kad visi jo komponentai atitiktų techninius ir socialinius kokybės standartus, ypač susijusius su subrangos sistema ir atsakomybe, kuri apima visą sertifikuotą tiekimo grandinę.

būtų skirta pakankamai vietos technologiniu ir organizaciniu požiūriu novatoriškiems sektoriaus projektams, ypač susijusiems su veiksmingu išteklių naudojimu ir tausojimu, kompleksine logistika ir tiekiamų produktų atsekamumu, įskaitant ir programos „Galileo“ priemones. EIB turėtų sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, visų pirma MVĮ.

1.8 EESRK prašo Europos standartizacijos organizacijų toliau dėti pastangas parengti (laikantis galimų Europos Komisijos nurodymų) visiems sektoriaus komponentams taikomus techninius normatyvinius standartus, kurie aplinkos apsaugos, socialiniu ir technologiniu požiūriu būtų vis pažangesni ir užtikrintų aukštos kokybės produktus, darbo metodus bei paslaugas, taip pat geresnes darbuotojų darbo sąlygas.

1.9 Komiteto nuomone, būtų tikslinga regionų lygiu panaudoti struktūrinius fondus šio sektoriaus Europos pramoninių rajonų tinklų novatoriškai plėtrai ir dvišalių struktūrų kūrimui remiantis sėkminga skirtingų valstybių narių patirtimi, ypač mokymo ir švietimo srityse, įskaitant kalbų mokymą.

1.10 Komitetas mano, kad svarbu skleisti gerosios praktikos pavyzdžius ir jais keistis. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų įvairiose valstybėse įsteigtos dvišalės struktūros, sėkmingai padedančios ugdyti sektoriaus žmogiškuosius išteklius.

1.11 Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu vykdyti Europos kampaniją dėl darbo saugos, ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio skaidrumo ir geresnių darbo sąlygų bei užimtumo perspektyvų tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriuje laikantis Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, ypač susijusių su profesinių sąjungų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo teisėmis.

1.12 EESRK rekomenduoja Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriui nustatyti strategiją, grindžiamą faktu, jog sektoriaus ekonominė plėtra ir augimas gamybos ir užimtumo srityse visiškai atitinka tvaraus augimo tikslus, numatytus 20/20/20 tiksluose, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.

2.1 Tekstilės gaminių priežiūros pramonė apima platų įmonių spektrą, teikiančių šias paslaugas:

2.2 Pramoninių skalbyklų paslaugos yra itin svarbios įvairioms viešojo maitinimo ir turizmo sektoriaus įmonėms, pavyzdžiui, restoranams, viešbučiams, bendruomeninėms įstaigoms, kruiziniams laivams ir pan. Šios paslaugos taip pat svarbios užtikrinant pažangių apsauginių audinių tiekimą daugeliui apdirbamosios pramonės ir prekybos sektorių, turinčių tvirtą vietinę bazę, ir kuriems negresia perkėlimas už ES ribų.

2.3 Skalbimo paslaugos taip pat svarbios tekstilės pramonei, nes drabužių gamintojai, norėdami savo gaminius realizuoti rinkoje, pirmiausia turi pereiti bandymo etapą ir juos išskalbti. Kadangi darbo krūvis didelis ir griežtai reikalaujama gaminius išskalbti nepriekaištingai, ūkio subjektai, teikiantys skalbimo paslaugas tekstilės pramonei, privalo turėti šiuolaikinę įrangą ir profesionalius darbuotojus, dirbančius tinkamomis sąlygomis.

2.4 Viešbučiams teikiamos pramoninio skalbimo paslaugos apima visų viešbučių baltinių ir skalbinių priežiūrą ir skalbimą, o tam reikia užtikrinti nuolatinį priežiūros ir skalbimo ciklą. Dėl itin greitos skalbinių apyvartos skalbimo paslaugų teikėjas turi įdarbinti profesionalius darbuotojus ir taip organizuoti savo darbą, kad neatsiliktų nuo darbo ritmo ir tokiu būdu išvengtų vėlavimų.

2.5 Be skalbimo paslaugų, teikiamos vis sudėtingesnės nuomos paslaugos, kurios privalo atitikti nuolat griežtėjančius techninius ir funkcinius reikalavimus ir vis reiklesnes aplinkos apsaugos ir techninių normatyvų nuostatas, ypač taikomas apsauginei įrangai ir pažangiems kariniams reikmenims.

2.6 Pastaraisiais metais visame tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriuje buvo sukurtos svarbios aukštųjų technologijų sistemos (tiek „verslas verslui“, tiek „verslas klientui“) (2), kuriomis užtikrinama viešbučiams ir ligoninėms teikiamų tradicinių paslaugų (įskaitant higienines-sanitarines paslaugas) kokybė, techniniai bei aplinkos apsaugos standartai ir pažangiųjų ar sumaniųjų apsauginių audinių tiekimas (3).

2.7 Tradicinių paslaugų sektorius yra gana didelio masto. Sektorius, kurio apyvarta siekia apie 9 milijardus EUR (2007 m.), pasižymi didele geografine koncentracija, jame dominuoja nedaug tarptautinių korporacijų, o likusi rinkos dalis labai susiskaldžiusi, nes joje veikia daugybė mažų įmonių (4), kurių veikla paprastai labai lokali. Tai sparčiai auganti rinka tiek apyvartos (apie 10 milijardų EUR per metus), tiek darbuotojų skaičiaus (virš 200 000) požiūriu.

2.8 Sparčiai vystosi ypatingų savybių turinčio pluošto ir apsauginių drabužių sektorius, susijęs su naujos kartos sumaniąja tekstile, kuri remiasi sumaniaisiais audiniais, pažangiais gamybos metodais, integruotomis lengvo ir patogaus naudojimosi funkcijomis, asmeninės rizikos prevencija ir valdymu. Apskaičiuota, kad asmeninės apsaugos priemonių (AAP) rinka, kuri buvo paminėta kaip viena iš daugiausiai vilčių teikiančių ES „pirmaujančių rinkų“ (angl. Lead Markets) (5), šiuo metu sudaro 9,5–10 milijardų EUR, o su AAP gaminiais ir paslaugomis susijusioje srityje tiesiogiai ar netiesiogiai dirba apie 200 000 darbuotojų.

2.9 Šių gaminių ir paslaugų paklausa rinkoje priklauso nuo griežtesnių asmens saugos darbo vietoje standartų, didesnio saugos lygio, griežtesnių saugos reikalavimų visiems darbuotojams, geresnio asmens rizikos valdymo, plintančios patikimumo kultūros ir noro užkirsti kelią galimoms kompensacijoms dėl žalos atlyginimo.

2.10 Svarbu paminėti, kad sektorius daug dėmesio skiria tekstilės apdorojimo ir priežiūros paslaugų poveikiui aplinkai. Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriuje buvo atlikta įvairių poveikio aplinkai vertinimų taikant būvio ciklo vertinimo (angl. Life Cycle Assessment) metodą (6).

3.1 Šioje nuomonėje nagrinėjamos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriaus vystymosi sąlygos, užtikrinančios, kad šis sektorius:

3.2 2010 m. gegužės 11 d. EESRK šiuo klausimu Briuselyje surengė viešąjį klausymą, kuriame dalyvavo nacionalinės ir Europos profesinės sąjungos ir sektoriaus darbdavių atstovai, taip pat Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (Bilbao) ir Komisijos (Įmonių ir pramonės generalinio direktorato) atstovai, dvišalės struktūros, veikiančios pagal įvairias nacionalines iniciatyvas, ir atskirų stambių gamybos ir paslaugų įmonių atstovai.

4.1 EESRK mano, kad norint sektoriui parengti strategiją ir veiksmų planą, būtina Europos lygiu pradėti bandomąjį projektą, kurio metu būtų karotgrafiškai pavaizduoti ir ištirti įvairūs ir labai skirtingi Europos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų pramonės sektoriai, jų dydis ir geografinis pasiskirstymas ES 27, atsižvelgiant į itin didelį lyties faktorių ir nereglamentuojamo šešėlinio sektoriaus veiklą.

4.2 EESRK mano, kad reikėtų rasti būdų geriau apibrėžti sektorių, kad EUROSTAT NACE klasifikatoriuje jį būtų lengviau identifikuoti ir taip būtų paprasčiau sekti jo ekonomines tendencijas, investicijas, inovacijas, užimtumo lygį ir profesinę kvalifikaciją.

4.3 Tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektorius vystosi itin dinamiškai ir sparčiai, o jo plėtros potencialas yra glaudžiai susijęs su socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimu ir įmonių techninių bei ekonominių gebėjimų didinimu.

4.4 EESRK mano, kad svarbu, jog Europos standartizacijos organizacijos parengtų (laikantis galimų Europos Komisijos nurodymų) visiems sektoriaus komponentams taikomus techninius normatyvinius standartus, kurie aplinkos apsaugos, socialiniu ir technologiniu požiūriu būtų vis pažangesni, užtikrintų aukštos kokybės produktus, darbo metodus, paslaugas ir geresnes darbuotojų darbo sąlygas, galėtų būti taikomi pasaulinės konkurencijos sąlygomis.

4.5 Sektoriaus vystymasis turi remtis struktūruotu socialiniu dialogu tiek Europos, tiek ir nacionaliniu bei regionų lygiu, siekiant nustatyti tinkamas darbo sąlygas, kurios sektoriui sudarytų bendrą pagrindą Europoje, vadovaujantis Bendrijos direktyvomis dėl lyčių lygybės, darbo laiko organizavimo, informavimo ir konsultavimosi su darbuotojais. EESRK mano, kad sektoriuje turėtų būti geriau subalansuoti „klientų poreikių patenkinimo“ ir „darbo motyvacijos“ principai, kaip dera tokiose pažangiose gamybos įmonėse.

4.6 EESRK mano, kad sektoriui vystantis itin svarbu visose ES gamybos ir paslaugų grandinės srityse laikytis Pagrindinių teisių chartijos nuostatų, ypač susijusių su profesinių sąjungų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo teisėmis.

4.7 EESRK nuomone, valstybių narių subjektų keitimasis geriausia praktika būtų geras Europos lygmens sprendimas finansuojant europinius tarpvalstybinius projektus.

4.8 Sektorius privalo pirmenybę skirti aplinkos apsaugai, EMAS sistemos ir Ekologinio ženklo sklaidos propagavimui ir ISO 14000 standartų taikymui.

4.8.1 2006 m. pramonės duomenys yra puikus pagrindas apmąstymams ir analizėms siekiant ištirti įvairių sektorių raidą (7), tačiau šiuos duomenis reikėtų atnaujinti ne rečiau nei kas dvejus metus ir atlikti jų poveikio aplinkai vertinimus, kurie turi būti pateikti Europos Parlamentui ir EESRK.

4.8.2 Būtina išsamiai įvertinti sektoriaus pastangas padedant socialiniams partneriams užtikrinti platesnę EN 14065 sertifikavimo sklaidą siekiant kovoti su nesąžininga konkurencija, reguliuoti rinką ir suteikti mokestinių bei kitokių paskatų kokybės ženklą turinčios geriausios praktikos sklaidai.

4.8.3 Priimant sprendimą, kuriems drabužiams reikia taikyti „visapusiškas priežiūros paslaugas,“ reikia atsižvelgti į šių savybių funkcionalumą ir ilgaamžiškumą per visą tekstilės gaminio būvio ciklą.

4.8.4 EESRK mano, kad svarbu, jog sektorius aktyviai spręstų, kaip turi būti naudojami tirpalai ir cheminės medžiagos, kurioms taikomas ES REACH reglamentas, ir įgyvendintų vandenį reglamentuojančius Europos teisės aktus.

4.9 Komitetas mano, kad Septintosios bendrosios MTTP programos metinėse darbo programose, daugiametėje konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje ir struktūrinių fondų priemonėse turi būti skirta pakankamai vietos technologiniu ir organizaciniu požiūriu novatoriškiems sektoriaus projektams, ypač susijusiems su veiksmingu išteklių naudojimu ir tausojimu, kompleksine logistika ir tiekiamų gaminių atsekamumu, įskaitant ir programos „Galileo“ priemones. EIB turėtų sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, visų pirma MVĮ.

4.10 Viešųjų pirkimų srityje nepriekaištingas ir skaidrus atitinkamų nuostatų įgyvendinimas yra „ekologiško ir socialinio“ sektoriaus vystymosi prielaida, ypač subrangos sistemos ir atsakomybės srityje, kuri apima visą tiekimo grandinę.

4.11 Technologinės ir logistinės (organizacinės) naujovės turi būti atviros visiems, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi ir užtikrintos palankios sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms steigti ir plėtoti.

4.12 Būtina nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti profesionalumą bei greitesniu mokymo ir ugdymo procesu užtikrinti įsidarbinimo perspektyvas; be to, pasitelkus Sevilijoje veikiantį naujų technologijų tyrimų institutą (IPTS), būtina įgyvendinti dalyvaujamąją sektoriaus prognozavimo priemonę. Struktūrinių fondų lėšos turėtų būti skiriamos dvišalių konsultacinių struktūrų kūrimui darbuotojų mokymo, įgūdžių ugdymo ir švietimo srityse, įskaitant kalbų mokymą.

4.13 Darbuotojų sauga ir sveikata turi būti vienas iš prioritetų siekiant gerinti kokybę sektoriuje: Europos lygiu sektoriaus socialiniai partneriai turi vykdyti struktūruotą dialogą ir turėti pakankamai atstovų Europos priežiūros saugos komitete.

4.14 EESRK ragina Europos Komisiją kuo skubiau paskelbti komunikatą dėl galimos Europos ekonomikos ir užimtumo strategijos, skirtos tekstilės gaminių priežiūros paslaugų sektoriui vystyti, kuri būtų panaudota rengiant sektoriui skirtą ES veiksmų planą, grindžiamą Europos pirmaujančių rinkų iniciatyva, kurioje buvo nurodyta, kad tekstilės gaminių priežiūros paslaugos turi strateginių perspektyvų sėkmingai vystytis.

2010 m. liepos 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Išsamesnės informacijos dėl šioje nuomonėje nagrinėjamų klausimų, pavyzdžiui, klausymų metu skaitytus pranešimus, techninius priedus ir statistinių tyrimų rezultatus, galite rasti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tinklalapyje

(3) Žr. EUROPA INNOVA – INNOVATION WATCH. Sektoriaus inovacijų prognozės. Tekstilė ir apranga (Sectorial Innovation Foresight : Textile and Clothing). TARPINĖ ATASKAITA. 2009 m. birželio mėn., p. 3–4, 9–10.

(5) Žr. Iniciatyvos „Lead Market Initiative for Europe“ laikotarpio vidurio pažangos ataskaitą. SEC (2009) 1198 galutinis, 2009 9 9.

(6) Žr. 1 priedą, http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.fr.textile-services-sub-sector-in-europe