11.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/136

1.1

EESRK pripažįsta technologijų, pramonės ir mokslo parkų (toliau - parkai) svarbą skatinant ekonomikos vystymąsi ir modernizaciją. Sukurtos struktūros sudaro palankias sąlygas pramonės vystymuisi, kadangi vyksta pažangi specializacija, sutelkiami ištekliai ir suformuojama žinių bazė.

1.2

Europos Sąjunga privalo laikytis požiūrio, kuris būtų tikslingesnis bei kompleksiškesnis ir orientuotas į paramą parkams ir jų vystymą XXI a. Ypač šiomis krizės ir pokrizinio laikotarpio aplinkybėmis derėtų pasirinkti visaapimančią strategiją, leidžiančią pasinaudoti privalumais, kuriuos ekonomikos augimo ir konkurencingumo srityje gali suteikti mokslo parkai. Europos Sąjungos įtaka ir ryžtas turėtų tapti šių veiksmų varomąja jėga.

1.3

Rekomenduotina nustatyti sinergiją su ES pavyzdinėmis iniciatyvomis, visų pirma su Europos inovacijos ir technologijos institutu ir jo žinių bei inovacijų bendruomenėmis, ir tokią sinergiją plėtoti.

1.4

Derėtų susipažinti, kaip kuriami naujos kartos, naujo pobūdžio parkai, ir juos remti. Taip pat reikėtų plėtoti parkų vaidmenį siekiant formuoti novatoriškas struktūras.

1.5

Kalbant apie regioninį matmenį, taikant subsidiarumo principą reikia užtikrinti aktyvesnį vietos ir aglomeracijų valdžios institucijų dalyvavimą parkų vystyme. Būtina tobulinti viešojo sektoriaus subjektų, įmonių ir aukštojo mokslo įstaigų tinklaveiką.

1.6

Vystant parkus vis didesnę svarbą įgauna bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis – ypač su universitetais ir mokslinių tyrimų institutais – ir universitetiniai bei mokslinių tyrimų aspektai, tačiau šiuo metu su parkais vis dar bendradarbiaujama mažiau nei reikėtų. Turint omenyje jų pobūdį, parkai galėtų būti universitetus ir pramonę jungiančiu tiltu. Partnerystė su parkais galėtų būti numatyta geriausiems universitetams nustatyti taikomų kriterijų sistemoje.

1.7

Būtų tikslinga inicijuoti ir skatinti stebėsenos, vertinimo ir akreditavimo veiklą šioje srityje bei gerosios praktikos skleidimą. Jei norime nustatyti darnią šalių ir ES politiką ir sukurti su parkų ir augimo skatinimu susijusias priemones, būtina atlikti įvertinimą ir lyginamuosius empirinius tyrimus. Reikėtų raginti sudaryti parkų visoje Europoje žemėlapį išsamios duomenų bazės pavidalu. Taip būtų užtikrintos palankios sąlygos plėtoti bendradarbiavimą su parkais, kadangi būtų sukurta ryšius skatinančios ir regionuose augimui iškylančias kliūtis padedančiosios įveikti sąsajos matrica.

1.8

Nuolatinė parkų vystymo ir jų veiklos profesionalizacija atsispindi veiklos valdyme, sudėtinguose su (regionų) vystymusi susijusiuose aspektuose, ją liudija dėmesys mokslinių tyrimų komponentui, struktūruotų branduolių strategijai, kokybės elementui. Vis tik dar reikia ir toliau tobulinti parkų veiklos taisykles.

1.9

Reikėtų plačiau pasinaudoti su vystymusi susijusiomis galimybėmis, kurias atveria Europos Sąjungos sanglaudos ir prisitaikymo srityje suteikiamos galimybės. Jas reikėtų numatyti ilgalaikės trukmės laikotarpiui.

2.1

2005 m. lapkričio mėn. EESRK priėmė išsamią nuomonę savo iniciatyva dėl technologijų, pramonės, inovacijų ir mokslo parkų. Joje ypač daug dėmesio skirta naujosiose valstybėse narėse esantiems parkams, tačiau išvados ir rekomendacijos tiko visai Europos Sąjungai.

2.2

Reikia pabrėžti, kad minėtoje nuomonėje buvo pateikta ne viena vertinga pastaba ir suformuluotos tinkamos rekomendacijos, kurios pastaraisiais metais turėjo reikšmingą politinį poveikį. Tai sukūrė ES veiksmų sinergiją regioninės, pramonės ir inovacijų politikos srityse.

2.3

Priminsime šias neginčijamą poveikį turėjusias pastabas ir rekomendacijas:

2.4

Atėjo laikas įvertinti ankstesnės nuomonės poveikį tiek politinių, tiek praktinių pamokų požiūriu. Šioje tęstinėje nuomonėje taip pat aptariamas parkų vaidmuo ir jų dalyvavimo sprendžiant ekonomikos krizės valdymo problemas galimybės. Nuomonėje EESRK aptars parkų specializaciją, naujus pramonės, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės subjektų lūkesčius, naujas parkams iškylančias regionų, nacionalinio bei Europos lygio problemas ir sudėtingas parkus valdančių organizacijų užduotis.

2.5

Vis daugiau parkų laikomi dinamiškų vietinių gamybos branduolių (angl. clusters), kurie suteikia postūmį ekonomikos augimui ir tarptautiniam konkurencingumui, kūrimo priemone. Jie prisideda prie pramonės permainų Europoje, sudaro palankias sąlygas inovacijoms, įmonių jungimui į branduolius ir į verslo klientus orientuotai veiklai, tampa paspirtimi MVĮ sektoriui ir padeda kurti darbo vietas. Vietinių gamybos branduolių apibrėžtis buvo labai išsamiai suformuluota nuomonės savo iniciatyva dėl Europos pramoninių rajonų ir naujų žinių tinklų (1) 2.3 punkte.

2.6

ES taip pat turėtų būti pasirengusi pokriziniam laikotarpiui, kai su inovacijomis, mokslu ir pramone susiję pajėgumai ir ištekliai bus sutelkti visoje Europos Sąjungoje išsidėsčiusiuose parkuose. Atskirai reikia pabrėžti vaidmenį, kurį parkai galėtų atlikti rengiant Lisabonos strategijos po 2010 m. planus. Šioje tęstinėje nuomonėje norima pateikti rekomendacijas, atitinkančias minėtas išvadas.

3.1

Dėl pastarųjų metų gilių ekonominių ir socialinių pokyčių, pavyzdžiui, ekonomikos krizės ir jos pasekmių arba visu aštrumu iškilusių problemų tvaraus vystymosi, energijos tiekimo saugumo ir klimato kaitos srityse, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje buvo iš naujo apibrėžtos su modernizavimu, augimu ir ekonomikos vystymusi susijusios sampratos ir užduotys. Esant tokioms aplinkybėms, kad būtų užtikrintas parkų veiksmingumas, jie privalo plėtoti naujas paslaugas bei užduotis ir kurti naujus paslaugų verslo modelius, kurie leistų suklestėti naujoms veiklos rūšims arba sektoriams.

3.2

Mokslo, technologijų ir kitokių parkų, kaip koncentruotų ir integruotų vystymosi struktūrų, svarba didėja. Europos Sąjungoje, kaip ir visame pasaulyje, inovacijos ir kūrybiškumas atsidūrė dėmesio centre. Pripažįstama, jog minėtos struktūros yra palankios novatoriškai ir konkurencingai ekonomikai ir skatina kūrybiškumą bei konsolidaciją.

3.3

Parkų misija ir jų dydis visame pasaulyje skiriasi. Tačiau, jei norime gerai suprasti skirtingas parkų rūšis, reikia išnagrinėti poreikių nustatymo, prioritetų pasirinkimo ir strateginių planų sudarymo aspektus. Profesinės organizacijos pasiūlė ne vieną parko apibrėžtį. Remiantis viena iš labiausiai paplitusių apibrėžčių, parkas grindžiamas tam tikra viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, skatinančia žinių srautus – dažnai tarp pačių parko įmonių arba šių įmonių ir universitetų – ir prisidedančia prie augimo bei regiono ekonominio vystymosi.

3.4

Terminas „mokslo ir technologijų parkas“ dabar reiškia bet kokio pobūdžio aukštųjų technologijų branduolį ir, pavyzdžiui, apima: technopolius, mokslo parkus, mokslo miestelius, informacinių technologijų parkus, (pramoninius) aukštųjų technologijų parkus, inovacijų centrus, mokslinių tyrimų ir plėtros parkus, universitetinių mokslinių tyrimų parkus, mokslinių tyrimų ir technologijų parkus, mokslo ir technologijų parkus, mokslo miestus, technologijų parkus, technologijų inkubatorius, technoparkus, technopolius arba technologijų įmonių inkubatorius. Jie turi daug bendrų bruožų, bet patirtis rodo, kad tarp technologijų įmonių inkubatoriaus, mokslo arba mokslinių tyrimų parko, mokslo miestelio, technopolio ir inovacijas skatinančios regioninės struktūros esama skirtumų.

3.5

Derėtų skirti mokslo parkus ir mokslinių tyrimų parkus. Jei pirmieji yra populiariausi Europoje, antrieji yra plačiai paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Europoje mokslo parkai egzistuoja greta technologijų parkų, o pagrindiniai šių dviejų koncepcijų skirtumai yra parko dydis ir tai, ar parke leidžiama vykdyti gamybą ar ne. Paprastai mokslo parkas yra mažesnio dydžio, palaiko glaudžius ryšius su universitetu ir skiria mažiau dėmesio gamybai, o technologijų parkas yra vidutinio dydžio arba stambus ir rūpinasi gamybine veikla. Kalbant apie geografinį pasiskirstymą, mokslo parkai daugiau yra susiję su „angliškuoju modeliu“, o technologijų parkai atitinka „Viduržemio jūros regiono modelį“, būdingą tokioms šalims, kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Portugalija.

3.6

Akivaizdu, kad organizaciniai veiksniai, turintys didelę įtaką užtikrinant pavyzdinių technologijų, pramonės ir mokslo parkų iniciatyvų sėkmę yra šie:

4.1

Kadangi postindustrinėje Europos ekonomikoje svarbiausia junglumas, ekonomikos ir visuomenės atsinaujinimą lemia į inovacijas orientuotos kūrybinės ekosistemos. Pageidautina, kad parkai plėtotų bendradarbiavimą su kitais panašiais subjektais ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.

4.2

Branduoliai yra geriausias konkurencingumą skatinančių „ekosistemų“ pavyzdys. Mokslo ir technologijų parkai jau įrodė savo veiksmingumą branduolių kūrimo srityje.

4.3

Pastarojo meto ekonomikos raidoje vis didesnę svarbą įgyja žinių generavimas, pasinaudojimas žiniomis, jų perdavimas ir taikymas. Būtina plėtoti ir stiprinti viešojo sektoriaus subjektų, įmonių ir aukštojo mokslo įstaigų tinklaveiką.

4.4

Būtinas kompetentingas valdymas įvairiais lygiais, užtikrinant skirtingų pakopų valdžios – Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos – sinergiją ir sudarant palankias sąlygas įmonių, universitetų ir NVO partnerystei, kad būtų sukurti tvirti žinias generuojančių ir inovacijomis besidominčių institucijų ryšiai.

4.5

Reikia suderinti universitetų, kitų mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų ir technologijų, pramonės ir mokslo parkų skatinimo priemones bei misiją ir skatinti naujus bendradarbiavimo būdus. Parkai galėtų gerokai padidinti savo patrauklumą pasiūlydami įvairių paslaugų, tokių kaip technologijos perdavimas, parama patento klausimu, naujų ir nuo pagrindinės įmonės atsiskyrusių įmonių (angl. spin-offs) globa, projekto valdymas arba finansinė parama. Visos technologijų, pramonės ir mokslo parkuose teikiamos paslaugos turi būti šiuolaikiškos ir aukštos kokybės, kad galėtų iš tikrųjų padėti bendradarbiauti įvairiais būdais.

4.6

Vystant parkus vis didesnę svarbą įgyja bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis – ypač su universitetais ir mokslinių tyrimų institutais – ir universitetiniai bei mokslinių tyrimų aspektai. Tačiau tenka pripažinti, kad mokslo pasaulio ir įmonių partnerystė, kuri vis dar nepasiekė pageidaujamo masto, tapo problema ir šiuo metu su parkais vis dar bendradarbiaujama mažiau nei reikėtų.

4.7

Turint omenyje parkų pobūdį, jie galėtų būti universitetus ir pramonę jungiančiu tiltu. Vertinant universitetų darbo kokybę ir jų daromą įtaką daugiau dėmesio derėtų skirti jų poveikiui pramonės ir ekonomikos sektoriui. Prekybos rūmai ir regioninės valdžios institucijos gali atlikti reikšmingą vaidmenį universitete ugdant verslininkystę, o šiuos veiksmus papildytų suaugusiųjų mokymo priemonės. Įmonių parkų turėjimas galėtų būti įtrauktas į geriausiems universitetams nustatyti taikomų kriterijų sąrašą.

4.8

Kalbant apie universitetų ir pramonės suartinimą, parkų vaidmuo gali būti išskirtinai svarbus naujosiose valstybėse narėse.

5.1

Europos Sąjunga privalo laikytis požiūrio, kuris būtų tikslingesnis ir kompleksiškesnis bei orientuotas į paramą technologijų, pramonės ir mokslo parkams ir jų vystymą XXI a. Ypač šiomis krizės ir pokrizinio laikotarpio aplinkybėmis derėtų pasirinkti visaapimančią strategiją, kuri leistų pasinaudoti privalumais, kuriuos ekonomikos augimo ir konkurencingumo srityje gali suteikti mokslo parkai.

5.2

Atsižvelgiant į tik iš dalies įgyvendintus Lisabonos strategijos tikslus ir bandant pasinaudoti sukaupta patirtimi, reikėtų racionalizuoti iniciatyvas, skirtas Lisabonos strategijai po 2010 m., pagrindinį dėmesį sutelkiant į keletą konkrečių, pamatuojamų ir nacionaliniu lygiu diferencijuotų tikslų, pasinaudojant parkuose sutelktų įvairių pajėgumų vystymo potencialu. Europos Sąjungos įtaka ir ryžtas turėtų tapti šios veiklos varomąja jėga.

5.3

Parkuose sutelktos įmonės, darbo vietos, žinios, ekonominiai ir inovacijų diegimo pajėgumai yra neatrasti Europos Sąjungos ištekliai. Mes žinome, kad jų yra nemažai, bet neturime informacijos apie bendrą padėtį ir jokios bendros strategijos, kaip su šiais ištekliais elgtis, kaip jais pasinaudoti. Europos, nacionaliniu ar regionų lygiu esama tik padrikų žinių ir riboto masto veiksmų. Ypač reikėtų pabrėžti parkų teritorijoje veikiančių regionų ar nacionalinio lygio profesinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklos svarbą. Šias organizacijas derėtų skatinti bendradarbiauti tarpusavyje ir jas raginti, kad plėtodamos savo bendradarbiavimą jos sukurtų Europos Sąjungos lygio technologijų platformą.

5.4

Sėkmė bus užtikrinta parkus visapusiškai įtraukiant į strateginį ir tikslinį planavimą, kuris taps paspirtimi tvirtam Europos pasiryžimui augti ir būti konkurencinga visame pasaulyje tam naudojant atitinkamas regionines investicijas į mokslu grindžiamą ekonominį vystymąsi. Šias iniciatyvas reikia įteisinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų plane, kuris turės patvirtinti parkų svarbą Europos inovacijų politikoje.

5.5

Pageidautina, kad Europos Komisijos generaliniai direktoratai imtųsi bendrų horizontalių veiksmų, skatinančių įvairių priemonių sinergiją ir stiprinančių skirtingų programų valdymą ir koordinavimą. Šios pastangos turi sudaryti sąlygas platformų, organų arba aukšto lygio grupių kūrimui siekiant panaikinti bendram veiklos finansavimui iškylančias kliūtis ir numatyti bei įgyvendinti bendrai finansuojamą veiklą.

5.6

Reikėtų apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis bus parkai bus įvertinti, išanalizuoti ir pažymėti žemėlapyje. Jei norime nustatyti darnią valstybių narių ir ES politiką ir sukurti su parkų ir augimo skatinimu susijusias priemones, kurios padėtų parkams padaryti kokybinį šuolį, būtina nustatyti jų padėtį, atlikti įvertinimą ir lyginamuosius empirinius tyrimus.

5.7

Be to, viešasis sektorius turi pagrįsti savo veiksmus, t. y. reikia sukurti ir taikyti vertinimo metodus ir priemones, kurie leistų įvertinti viešojo sektoriaus skirtos paramos duotą naudą. Šiuo metu nėra tvirtos bendros nuomonės, kaip nustatyti veiklos sėkmingumą (atsižvelgiant į, pavyzdžiui, finansinius kriterijus (investicijos, apyvarta ir pan.), inovacijų rūšių rodiklius (naujos įmonės, patentai, nauji gaminiai)). Dėl skirtingo parkų pobūdžio ir skirtingų nacionalinių ir (ar) regioninių aplinkybių taip pat sunku nubrėžti gaires.

5.8

Reikėtų dėti pastangas, kad būtų sudarytas parkų visoje Europoje žemėlapis išsamios duomenų bazės pavidalu. Taip būtų užtikrintos palankios sąlygos plėtoti bendradarbiavimą su parkais, kadangi būtų sukurta ryšius skatinančios ir regionuose augimui iškylančias kliūtis padedančiosios įveikti sąsajos matrica.

5.9

Dar kartą pabrėžiame, kad reikia daugiau investuoti į ugdymą ir mokymą, taip pat į žinias ir inovacijas, informacines ir ryšių technologijas, tvarų vystymąsi ir ekologiškesnę ekonomiką.

6.1

Regionai yra svarbūs žiniomis grindžiamos ekonomikos subjektai, kadangi įgyvendindami savo vystymosi strategijas jie deda daug pastangų susieti mokslinius tyrimus, vystymąsi ir inovacijas. Kalbant apie paramą ekonomikos restruktūrizavimui, regionų valdžios institucijos turėtų inovacijoms skirti dar daugiau dėmesio.

6.2

Reikia remti regionines inovacijų strategijas ir jomis grindžiamų specialių veiksmų programų kūrimą. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų visų pirma stengtis pagerinti vietines sąlygas sukurdamos stabilią ir prognozuojamą ekonominę ir politinę padėtį.

6.3

Technologijų ir mokslo parkų galimybės pasinaudoti finansiniais ištekliais (rizikos kapitalu, parengiamojo etapo kapitalu) yra rimtas stabdis ir kliūtis sistemingam šių parkų vystymui. Prireikus, turėtų būti skiriamas vietos ir regioninis finansavimas, kuris papildytų Europos Sąjungos išteklius. Būtina didinti praktinę patirtį, reikalingą Europos Sąjungos fondų skiriamam bendram finansavimui gauti. EIB ir EIF finansavimas turėtų būti teikiamas per struktūras ir tai turėtų tapti įprasta praktika.

6.4

Parkų atveju ilgalaikis finansavimas yra pagrindinis sėkmės veiksnys. Krizės aplinkybėmis ypač svarbu parkams užtikrinti valstybių narių ir Europos Sąjungos finansinę ir politinę paramą.

6.5

Kad būtų užtikrintas tvarus, ilgalaikis ir harmoningas regiono vystymasis reikia pritraukti ir valdyti talentus kaip šiuo požiūriu ypatingą turtą.

6.6

Garantuojant išskirtinę parkų veiklos kokybę lemiamą vaidmenį atlieka pažangus parkų valdymas. Tęstinis ir profesinis mokymas yra svarbūs siekiant išsaugoti paslaugų kokybę. Reikėtų įgyvendinti struktūruotas programas, kurios leistų suformuoti reikiamus parkus valdančių organizacijų pajėgumus.

7.1

Europos inovacijos ir technologijos institutas (ETI) siekia tapti aukščiausios kompetencijos Europos naujovių diegimo pavyzdžiu. ETI sieks diegti naujoves plėtojant visų „žinių trikampį“ sudarančių sričių bendradarbiavimą, švietimo ir mokslo tyrimų rezultatus paversti konkrečiomis komercinėmis inovacijų galimybėmis ir visoje Europos Sąjungoje skatinti tvarų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą. EESRK su šia nauja ES organizacija sieja daug lūkesčių ir viliasi, kad parkai ir su jais susijusios atitinkamos kvalifikacijos organizacijos taps ETI partneriais ir vertingais šio instituto įgyvendinamų projektų dalyviais.

7.2

Žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB), kaip strateginis pagrindas, buvo pasirinktos veiklos priemone siekiant išspręsti šiuo metu ES aktualias prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimo, atsinaujinančių energijos išteklių ir būsimos informacinės ir ryšių visuomenės problemas. ŽIB grindžiamos viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kuriai būdinga glaudi universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių integracija ir kuri bet kokią su žiniomis susijusią veiklą susieja su verslu ir skatina diegti inovacijas ekonomikai ir visuomenei svarbiausiose srityse.

7.3

EIT taip pat sudaro palankias galimybes regionų ir vietovių vystymuisi. Šio instituto vaidmuo ir poveikis gali būti labai reikšmingi, kadangi jis siūlo sukauptas žinias regionams, o pastariesiems trūksta tokio pobūdžio žinių ir patirties. Regionams ir miestams EIT ir ŽIB, kurie turi teigiamo poveikio ir pritraukia naujus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, veikla gali duoti naudos.

7.4

EIT yra nauja žinių centrų, grindžiamų virtualiais tinklais, o ne geografiniu požiūriu tarpusavyje susijusiomis bendruomenėmis, koncepcija. Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis EIT iniciatyva tampa dar tikslingesnė. Taigi, būtų išties naudinga išnagrinėti esamas ES parkų paramos galimybes.

8.1

Ekonomikos krizė parkų ir juose įsikūrusių įmonių veiklai turėjo skirtingo pobūdžio ir masto poveikį. Susidūrusios su krize įmonės gali sumažinti veiklos apimtis, darbuotojų skaičių ir išlaidas, atsisakyti projektų ir investicijų.

8.2

Kalbant apie parkus, pageidautina, kad jie reaguodami į krizę vykdytų aktyvią įmonių išsaugojimo ir bendradarbiavimo su jomis politiką, kuria siekiama kuo labiau sumažinti krizės poveikį, būtent:

8.3

Per tą laiką taip pat gali atsirasti sudėtingesnių gaminių ir paslaugų paklausa. Naujosios technologijos – biotechnologijos, pažangiosios informacinės ir ryšių technologijos – suteikia galimybių ir kelia iššūkių. Neįmanoma neatsižvelgti į tokius naujus, naujomis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis susiformavusius konkurencingumo veiksnius kaip tvarumas, vertės kūrimas ir įmonių socialinė atsakomybė.

8.4

Dabartinėmis aplinkybėmis verslumas vėl atsidūrė dėmesio centre, ypač parkų atveju. Kadangi įmonės ir jų asociacijos gerai išmano strateginę padėtį, jos gali pasakyti, kuria linkme eiti. Svarbu tinkamai apibrėžti su konkurencingumu susijusius parkų aspektus ir jiems skirti pakankamai dėmesio.

8.5

Vystant parkus svarbų vaidmenį atlieka ir vidaus rinkos investicijos, ir tiesioginės užsienio investicijos. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad yra požymių, kad tiesioginės užsienio investicijos nuo gamybos nukreipiamos į mokslinius tyrimus ir vystymą. EESRK pritaria šiems procesams ir ragina, kad ES pramonės politikoje aiškiai apibrėžti svarbiausi sektoriai įsikurdami parkuose įgytų galimybę šiomis investicijomis pasinaudoti.