Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir ASEAN santykių

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 26 d. nusprendė savo iniciatyva parengti nuomonę dėl

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gegužės 11 d. priėmė savo nuomonę.

463-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gegužės 26–27 d. (gegužės 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 163 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.1 EESRK pabrėžia, jog svarbu ir būtina atnaujinti ir suintensyvinti ES institucijų ir ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacija) santykius. Todėl ši nuomonė yra ankstesnių šiuo klausimu priimtų EESRK nuomonių (1), kuriose jau prieš dešimt metų buvo pabrėžta, kad ES labai svarbu skirti daugiau dėmesio Pietryčių Azijai, tęsinys. Jose taip pat nurodytas galimas esminis ES įnašas į Azijos regioninę integraciją.

1.2 Vis dėlto, EESRK konstatuoja, kad ES ir ASEAN partnerystės pažangos, kurios tikėtasi, nepavyko pasiekti. Nepaisant finansinių ir kitokių pastangų skatinti struktūruotą ES ir ASEAN dialogą įvairiose srityse (politikos, bendradarbiavimo, prekybos ir kt.), konkrečių rezultatų buvo pasiekta mažai ir iki šiol nepakankamai išnaudotas dialogo su pilietine visuomene ir jos narių tarpusavio dialogo potencialas. Atrodo, kad praėjęs dešimtmetis buvo veikiau neišnaudotų galimybių negu partnerystės su šiuo regionu, kuris laikomas strategiškai svarbiu ES interesams pasaulio regionu (2), stiprinimo metas. Padėtį geriausiai iliustruoja prekybos derybos. Nors ES ir ASEAN susitarė sustabdyti derybas, ASEAN sudarė prekybos susitarimus su kitais pagrindiniais pasaulio ekonomikos dalyviais (Kinija, Indija ir Australija; šiuo metu vyksta derybos su JAV, Pietų Korėja ir Japonija).

1.3 Šioje EESRK nuomonėje siekiama pateikti keletą praktinių pasiūlymų dėl ES ir ASEAN santykių atnaujinimo šiuo metu iš esmės pasikeitusioje tarptautinėje aplinkoje, kurioje politinių ir ekonominių kliūčių daugiau nei prieš 10 metų, bet taip pat yra naujų integracijos ir dialogo galimybių.

1.4 Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus orumo nežeminančios darbo sąlygos ir aštuonių TDO konvencijų, kuriose įtvirtinti pagrindiniai darbo standartai, laikymasis tebėra būtinos prielaidos, norint sėkmingai plėtoti regioninę partnerystę. Kalbant apie Birmą, reikėtų pažymėti, kad žmogaus teisių apsauga yra neįveikiama kliūtis pradėti derybas su šia šalimi. 2008 m. sausio mėn. į šį aspektą atkreipė dėmesį ir Europos Parlamentas. Nepaisant to, EESRK džiaugiasi, kad ES ir ASEAN prekybos derybose nustatomi aukštesni tikslai nei kitose su ASEAN sudarytuose susitarimuose, visų pirma kalbant apie darbo ir aplinkosaugos standartus bei socialinį dialogą (3). Atsižvelgiant į tai, dvišalius santykius (žr. 4.2.2 punktą) reikėtų laikyti pirmu žingsniu į regioninių ar daugiašalių prekybos susitarimų sudarymą, o ne jų atsisakymą. 2008 m. balandį priimtoje savo Nuomonėje dėl derybų dėl naujų prekybos susitarimų: EESRK pozicija (CESE 773/2008) Komitetas aiškiai nurodė, kad šiose ir kitose komunikate „Globalioji Europa“ numatytose derybose, Komisija turėtų užtikrinti, kad „BLS plius“ sistemoje išvardytos 27 konvencijos taptų „būtina prielaida su Azijos šalimis pradėtose derybose aptariant nuostatas dėl tvaraus vystymosi“. Tai apima ir derybas su ASEAN. Vis dėlto nuomonėje pripažinta, kad reikėtų „šią sąlygą vertinti kiekvienu atveju atskirai“. Be to, nuomonėje taip pat aiškiai nurodyta, kad dvišaliai susitarimai (žr. 1.2 punktą) „tikrai dera su daugiašališkumu ir netgi jį stiprina“.

1.5 Remiantis įgyta patirtimi, bendradarbiavimas ir dialogas su tarptautiniais partneriais visame pasaulyje yra naudingas abiem šalims. Taip įmanoma geriau suprasti vieniems kitus ir sėkmingiau spręsti svarbius uždavinius bei problemas. Todėl EESRK pabrėžia, kad visose institucijose būtina skatinti aktyvesnį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą (ES lygmeniu ir trečiosiose šalyse) vertinant laisvosios prekybos sutarčių su ASEAN šalimis poveikį socialiniam ir ekonominiam tvarumui. Jų dalyvavimas taip pat reikalingas nustatant socialinių grupių, kurioms konkurencija daro didžiausią poveikį, pažeidžiamumą ir būtinybę stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus bei skatinti tvarų ES ir ASEAN struktūruoto dialogo plėtojimą. Reikia pažymėti, kad sėkmingesnius santykius su ES palaiko tos ASEAN šalys (Indonezija, Tailandas ir Filipinai), kuriose yra stiprios pilietinės visuomenės organizacijos. Dabartinė užduotis – rasti veiksmingų būdų bendradarbiauti su silpnesnėmis pilietinės visuomenės organizacijomis kitose šio regiono šalyse.

1.6 EESRK tikisi ir yra pasirengęs su kitomis ES institucijomis imtis darbo šioje srityje ir palengvinti bei paspartinti struktūruotą dialogą su ASEAN šalių pilietine visuomene ir šiuo tikslu panaudoti savo kompetenciją, visų pirma turint omenyje labiausiai pažeidžiamas grupes. Glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su naująja ES išorės santykių diplomatine tarnyba, tai būtų galima pasiekti daug paprasčiau.

1.7 Komitetas pasisako už kompleksinės ir įtraukios ES ir ASEAN socialinių organizacijų platformos sukūrimą siekiant remti pagrindines šių regionų integracijos proceso sritis ir padėti vietos pilietinės visuomenės poreikiams atstovaujančioms organizacijoms ugdyti gebėjimus – ypač tose šalyse, kuriose šios organizacijos yra silpniausios. Ši nauja ES ir ASEAN pilietinės visuomenės atstovų bendradarbiavimo priemonė remtų kompleksinę gebėjimų ugdymo strategiją keičiantis patirtimi, įgyta atliekant konkrečių atvejų tyrimus, susijusius su įvairiais integracijos aspektais: socialinis ir kultūrinis dialogas, bendradarbiavimas mokslo ir gamybos, visuotinės svarbos paslaugų ir krizių valdymo srityse.

1.8 Todėl Komitetas rekomenduoja įvertinti galimybes steigti Europos fondą, galbūt įtraukiant ASEAN fondą (4) ir (arba) Azijos ir Europos fondą (ASEF) (5); naujasis fondas būtų skirtas specialiai ES ir ASEAN socialiniam, pilietiniam, profesiniam ir kultūriniam dialogui. Parengus realistišką metinę veiklos programą, būtų galima atlikti stebėseną, naudingą suinteresuotoms viešosioms Bendrijos institucijoms.

1.9 Trumpuoju laikotarpiu Komitetas taip pat siūlo pradėti rengti dalyvavimu grindžiamų modelių ir sistemų padėties ASEAN „metines ataskaitas“ siekiant vertinti daromą pažangą ir skiriant dėmesio konkrečioms sritims, pavyzdžiui, apsirūpinimui maistu, vandens ištekliams ir sveikatai. Teikiant šias ataskaitas, būtų galima reguliariai tikrinti bei stebėti vietoje vykdomą veiklą ir taip stiprinti socialinį bei kultūrinį matmenį. Jos taip pat gali padėti palyginti panašius modelius ir veiksmus, vykdomus svarbiausių tarptautinių organizacijų, ypač FAO, ir kitų tarptautinių veikėjų (pvz., JAV ir Japonijos).

1.10 Galiausiai, siekiant skatinti socialinių partnerių dialogą ir institucinį bendradarbiavimą, siūlome pradėti nuolatinį ASEAN pareigūnų ir atstovų EESRK dialogą, kuris suteiktų galimybių diskutuoti institucijų lygmeniu ir bendradarbiauti, taip pat pagrindiniuose organizacijos renginiuose ir svarbiausiuose ES ir ASEAN bei ASEM struktūruoto dialogo susitikimuose. Pavyzdžiui, Komisija turėtų skatinti nuolatinį visų lygių ASEAN atstovų ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovų (ir suinteresuotų valstybių) dialogą pagal bendrą ir pagrįstą veiksmų programą (pvz., aptarti EESRK nuomones dėl ASEAN valstybių narių). Tokios veiklos rezultatai turėtų padėti rasti kokybinio ir kiekybinio vertinimo būdų, kurie būtų lengvai suprantami ir pateikiami visomis ES ir ASEAN šalių kalbomis. EESRK remiamas ES ir ASEAN forumas šioje srityje gali būti įdomus įvairioms institucijoms ir viešiesiems arba privatiems subjektams.

2.1 Įsteigta Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) vystėsi pamažu ir keliais etapais; laikui bėgant, jos sudėtis pasikeitė ir tapo sudėtingesnė. Nors ASEAN buvo įsteigta Šaltojo karo geopolitikos aplinkybėmis, siekiant padidinti regiono stabilumą, įteisinti naujas nepriklausomas valstybes ir skatinti daugiašališkumą, ASEAN regioninės integracijos procesas pamažu plėtėsi ir, iš pradžių buvęs vien ekonominis bei prekybinis, virto pažangesniu institucinės, politinės-ekonominės ir socialinės-kultūrinės integracijos procesu iš dalies dėl 1997 m. ekonominės krizės.

2.2 Nuo tada, kai buvo sudarytos Romos sutartys (taip pat vėliau įvedus bendrą valiutą ir prie ES prisijungus Rytų Europos valstybėms), ES tapo „realiu pavyzdžiu“ ASEAN, o ES ir ASEAN struktūruotas dialogas neabejotinai turėjo įtakos neseniems poslinkiams Pietryčių Azijos integracijos procese. 2008 m. gruodžio 15 d. įsigaliojus ASEAN chartijai (6), asociacija įgijo juridinio asmens statusą. 2009 m. įvykusiame 14-ajame ASEAN valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime parengtas ASEAN bendrosios rinkos sukūrimo iki 2015 m. planas. ASEAN bendrijos struktūrą sudaro trys ramsčiai: Ekonominė bendrija (angl. AEC), Politinė ir saugumo bendrija (angl. APSC) ir Socialinė ir kultūrinė bendrija (angl. ASCC) (7).

2.3 Ekonominė bendrija buvo sukurta liberalizavus prekybą pagal ASEAN laisvosios prekybos sutartį (angl. AFTA) ir investicijas ASEAN teritorijoje pagal ASEAN investicijų erdvės (angl. AIA) susitarimą, nustačius penkerių metų išimtį KLMV valstybėms (8). Politinė ir saugumo bendrija iš esmės tebėra tarpvyriausybinis dialogas. Socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui švietimo, žmogiškųjų išteklių plėtojimo, IKT, užimtumo viešajame sektoriuje, socialinės paramos, skurdo mažinimo, apsirūpinimo maistu saugumo, infekcinių ligų prevencijos ir stebėjimo, gaivalinių nelaimių valdymo, vaikų, moterų ir neįgaliųjų teisių apsaugos bei aplinkosaugos srityse.

2.4 Stiprinant ASEAN institucinį lygmenį, didėjo jos tarptautinis vaidmuo. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo laisvosios prekybos susitarimai su Australija ir Naująja Zelandija, Kinija ir Indija. Pagal ASEAN laisvosios prekybos sutartį su Australija ir Naująja Zelandija liberalizuojama (angl. AANZFTA, ASEAN, Australijos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos erdvė) prekyba prekėmis (99 proc. pagrindinių produktų iš Indonezijos, Malaizijos, Filipinų ir Vietnamo) bei paslaugomis ir investicijos.

2.5 Kinijos ir ASEAN laisvosios prekybos erdvėje (angl. CAFTA) panaikinti muitai 7000 produktų grupių (apie 90 proc. muitų pozicijų) ir sukurta bendra rinka, kurią sudaro apie 1,9 mlrd. gyventojų, o jos prekybos apimtis – apie 4,5 mlrd. dolerių. KLMV šalims buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris baigsis 2015 m.

2.6 ASEAN ir Indijos prekybos prekėmis susitarime (angl. TIG) numatyta laipsniškai panaikinti muitų tarifus daugiau kaip 90 proc. parduodamų prekių, įskaitant „specialius produktus“, pavyzdžiui, palmių aliejų, kavą, arbatą ir pipirus. Pagal šį susitarimą taip pat sukurta didžiulė bendra rinka, kurią sudaro daugiau kaip 1,8 mlrd. žmonių.

2.7 ASEAN taip pat sieja privilegijuoti politinio ir ekonominio bendradarbiavimo santykiai su Pietų Korėja, Japonija, Kinija (ASEAN+3) ir JAV, kuri, kaip mums žinoma, turi strateginių interesų Ramiojo vandenyno pietryčiuose ir jau sudarė laisvosios prekybos sutartį su Singapūru. Prezidento B. Obamos pasiūlymas (derybos prasidėjo kovo mėn.) išplėsti Partnerystę abipus Ramiojo vandenyno (angl. Trans-Pacific Partnership, TPP), kurioje dabar dalyvauja Brunėjus, Čilė, Naujoji Zelandija ir Singapūras, ir įtraukti JAV, Australiją, Peru ir Vietnamą yra ypatingos strateginės svarbos.

3.1 Kad ES ir ASEAN santykiai yra svarbūs, įtikinamai rodo šių dviejų pasaulio ekonomikos dalyvių prekybos ir finansiniai santykiai. Europos Komisijos komunikate „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“ (2006) minima, kad ASEAN dėl jos didelio augimo potencialo yra prioritetinė rinka. 2004–2008 m. ES ir ASEAN prekių ir paslaugų prekyba išaugo daugiau nei 25 proc. ir 2008 m. pasiekė 175 mlrd. EUR (Prekybos GD duomenimis).

3.2 Dabar ASEAN yra trečia svarbiausia ES prekybos partnerė po JAV ir Kinijos; importas iš jos sudaro apie 7 proc. ES importo. ES ir ASEAN prekybos balansas aiškiai yra deficitinis – 2008 m. jis buvo apie 25 mlrd. EUR (Eurostato duomenimis). ES importuoja daugiausia mašinas (2008 m. – 29,2 mlrd. EUR) ir žemės ūkio produktus (2008 m. – 12,4 mlrd. EUR). Tačiau paslaugų sektoriuje yra prekybos perteklius (+2,6 mlrd. EUR 2007 m., Eurostato duomenimis).

3.3 Kalbant apie investicijas, ES-ASEAN kapitalo srautų vertė 2005–2007 m. padidėjo 200 proc. (bendra vertė pasiekė 105,4 mlrd. EUR, Eurostato duomenimis). Europos investuotojams tenka apie 27 proc. bendrų tiesioginių užsienio investicijų į ASEAN. Didžiausia šių investicijų dalis skiriama Singapūrui (65 proc.), Malaizijai tenka 9 proc., o Tailandui, Indonezijai, Brunėjui ir Vietnamui po 5–7 proc., ir tik 1 proc. tenka kitoms šalims. Tačiau per tą patį laikotarpį taip pat labai išaugo ASEAN-ES kapitalo srautai – nuo 29,7 iki 43,6 mlrd. EUR 2007 m. (Eurostato duomenimis). Vis dėlto 85 proc. kapitalo srautų iš ASEAN sudaro srautai iš dviejų valstybių – Singapūro ir Malaizijos (9).

3.4 Nepaisant prekybos ir finansinių santykių plėtros, ASEAN rinkose tebėra reikšmingų tarifinių ir netarifinių kliūčių. Tokių kliūčių panaikinimas ES ir ASEAN laisvosios prekybos sutartimi duotų akivaizdžios naudos ES, ypač jos paslaugų sektoriui. Tai būtų naudinga ir ASEAN, kurioje apskritai kuo didesnė integracija, tuo daugiau gaunama naudos, nors poveikis įvairioms šalims gali būti skirtingas (žr. Prekybos GD atliktą Prekybos tvarumo poveikio vertinimą) (10).

3.5 2007 m. liepos mėn. ES ir septynių ASEAN šalių, nepriskiriamų silpniausiai išsivysčiusioms šalims (11), pradėtos prekybos derybos abipusiu susitarimu buvo sustabdytos 2009 m. kovo mėn. Dėl itin didelės ASEAN šalių partnerių ekonominės įvairovės (skiriasi jų visuomenės raida, gyvenimo trukmė, skurdo lygis ir valstybės išlaidų prioritetai), prekybos strategijų ir esminių politikos skirtumų (pakanka paminėti karinę diktatūrą ir žmogaus teisių klausimus Birmoje (Mianmare)) prekybos derybose atsirado neįveikiamų kliūčių. Šiuo klausimu EESRK pozicija sutampa su Europos Parlamento pozicija, kuris 2008 m. sausio mėn. išsakė savo nuomonę, kad prekybos sutarties su Birma (Mianmaru) nereikėtų sudaryti dabartinio karinio režimo sąlygomis.

3.6 Išsekus pastangoms užmegzti glaudesnius ekonominius ir prekybos ryšius, neseniai pradėjo pamažu atsigauti ES ir ASEAN santykiai – tiesa, tik tarpvyriausybiniai – politikos ir institucijų srityje. Pavyzdžiais galėtų būti ASEAN ir ES regioninės integracijos paramos programa (I ir II etapai) (12), Tarpregioninė ES ir ASEAN prekybos iniciatyva (angl. TREATI) (13) ir Regioninė ES ir ASEAN dialogo priemonė (angl. READI) (14).

3.7 Kartu su šiais susitarimais abi organizacijos taip pat sudarė bendrą kovos su terorizmu deklaraciją (2003 m. 14-ajame ASEAN ir ES ministrų susitikime) (15), o 16-ajame ASEAN ir ES ministrų susitikime, įvykusiame 2007 m. kovo 15 d. Niurnberge, priimtas bendras partnerystės stiprinimo veiksmų planas (2007–2012 m. Niurnbergo veiksmų planas).

3.8 ES ir ASEAN palaiko politinį bendradarbiavimą per bendrus užsienio reikalų ministrų ir aukštesniųjų pareigūnų susitikimus. 17-asis ES ir ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikimas, vykęs 2009 m. gegužės 27–28 d. Pnompenyje (Kambodža), buvo tinkama proga apžvelgti pirmus dvejus Niurnbergo veiksmų plano įgyvendinimo metus ir spręsti naujai kylančius klausimus (įskaitant pasaulio ekonomikos nuosmukį ir A/H1N1 pandemijos grėsmę). Susitikimo pabaigoje buvo parengta „Pnompenio darbotvarkė“, kurioje nustatyti 2009–2010 m. prioritetai ir uždaviniai.

3.9 Nors ASEM (Azijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikimas) nėra ES ir ASEAN dialogo dalis, tačiau reikėtų paminėti vertingą ASEM, kuris išlieka pagrindiniu daugiašalių Europos ir Azijos santykiu, kanalu, patirtį (16). ASEM ne tik kas dveji metai rengia tarpvyriausybinius aukščiausiojo lygio susitikimus (17), bet ir vadovauja Azijos ir Europos tautų forumui, Azijos ir Europos parlamentinei partnerystei, Azijos ir Europos verslo forumui. ASEM taip pat yra sukūręs internetinį mokslinio bendradarbiavimo švietimo ir mokslinių tyrimų srityje tinklą bei Transeurazijos informacinį tinklą (TEIN) (18).

4.1 EESRK, nesistengdamas numatyti visų smulkmenų, mano, kad būtų naudinga daugiausia dėmesio skirti kelioms prioritetinėms sritims ir pagrindiniams klausimams, laikomais strateginiais būsimos ES ir ASEAN santykių raidos aspektais, siekiant parengti gairių ir pasiūlyti konkrečių veiksmų.

4.2 Kaip jau buvo minėta anksčiau, ES ir ASEAN derybos dėl prekybos šiuo metu yra sustabdytos. Siekdama išlaikyti ryšį su šiuo regionu, ES pradėjo derybas dėl dvišalių laisvosios prekybos sutarčių su kai kuriomis ASEAN valstybėmis narėmis (šiuo metu vyksta derybos su Singapūru ir Vietnamu).

4.2.1 Neabejotina, kad ASEAN šalių politinė ir institucinė sąranga tebėra labai skirtinga (ASEAN sudaro demokratinės, iš dalies demokratinės, iš dalies autoritarinės, autoritarinės ir visiškos karinės diktatūros valstybės, pvz., Birma (Mianmaras)), taip pat skiriasi jų ekonomika (pvz., ASEAN-6 valstybės ir keturios naujosios (KLMV) valstybės akivaizdžiai skiriasi visais socialinio ir ekonominio išsivystymo rodikliais). Be to, ASEAN institucijos (sekretoriatas ir pirmininkaujanti valstybė) neturi derybinių įgaliojimų. Taip pat baiminamasi dėl glaudžios KLMV valstybių ekonominės integracijos socialinės kainos (19).

4.2.2 Vis dėlto dvišalės derybos lieka tipišku „atsarginiu variantu“. Pačios ASEAN šalys yra pareiškusios griežtą kritiką dėl to, kad kai kurios šalys (Birma, Kambodža ir Laosas) negali dalyvauti derybose. Be to, būtina skatinti tikras regionų derybas, kad būtų sustiprintas Europos vaidmuo regione ir, atsižvelgiant į glaudžius ekonominius ryšius regione, būtų sudarytos palankesnės sąlygos artimesniam dialogui su Kinija. Dvišalių sutarčių sudarymą šiuo požiūriu reikėtų laikyti tik pirmu žingsniu į platesnę regioninę partnerystę iš dalies dėl Azijos, ir netiesiogiai ES ir Kinijos, santykių svarbos tarptautinei politinei ir ekonominei pusiausvyrai ir turint omenyje tai, kad Pietryčių Azijos šalys siekia iki 2015 m. sukurti bendrąją rinką, o ES techninėmis ir finansinėmis priemonėmis padeda joms siekti šio tikslo.

4.3 Šiuo metu ES derasi dėl konkrečių platesnio bendradarbiavimo susitarimų su ASEAN šalimis (partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai) ir remia ASEAN integracijos iniciatyvą (angl. IAI) ir subregioninių augimo zonų iniciatyvas (20). Be to, sustiprintas bendradarbiavimas švietimo ir profesinio mokymo srityse siekiant pagrindinių tikslų: kelti mokymo lygį, skatinti kalbų mokymąsi ir naudojimąsi pažangiomis informacinėmis bei ryšių technologijomis (21).

4.3.1 Kadangi apsirūpinimas maistu yra opus klausimas, ES ketina stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje taip pat su FAO. FAO anksčiau bendradarbiavo su ASEAN rengiant ASEAN kompleksinę apsirūpinimo maistu saugumo programą (angl. AIFS) ir atitinkamą Strateginį apsirūpinimo maistu saugumo veiksmų planą (angl. SPA-FS), o šiuo metu atlieka tyrimus dešimtyje šalių dėl krizės poveikio apsirūpinimui maistu. FAO šiuo metu taip pat rengia Susitarimo memorandumą su ASEAN, kad būtų oficialiai įtvirtinti abipusiai santykiai ir sudarytos palankesnės sąlygos teikti techninę pagalbą užtikrinant regiono apsirūpinimą maistu.

4.3.2 Atsižvelgiant į regiono socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą dėl išorės sukrėtimų ir galimų papildomų padarinių, sudaryta laisvosios prekybos sutartis neabejotinai turės didelį poveikį kai kurių valstybių narių ir socialinių grupių konkurencingumo pažeidžiamumui, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti tam tikriems ekonominio bendradarbiavimo aspektams, įskaitant dalijimąsi žiniomis su kitomis tarptautinėmis institucijomis ir mokslinių tyrimų centrais.

4.4 ES ir ASEAN politinis bendradarbiavimas iš esmės tebevyksta vyriausybių lygmeniu ir yra plėtojamas per reguliarius (kas dveji metai vykstančius) užsienio reikalų ministrų bei aukštesniųjų pareigūnų susitikimus. Šie susitikimai ministrų lygmeniu taip pat padėjo šalims geriau suderinti poziciją užsienio politikos klausimais. Pavyzdžiui, ES paprašė suteikti galimybę prisijungti prie ASEAN draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, o ASEAN savo ruožtu nutarė išplėsti sutartį ir įtraukti supranacionalinius juridinius asmenis.

4.4.1 Socialinį ir kultūrinį bendradarbiavimą 2009–2010 m. reglamentuoja Pnompenio darbotvarkė, kurioje nustatyti bendrieji tikslai sveikatos apsaugos, mokslo ir technologijų, profesinio mokymo ir meno bei kultūros paveldo apsaugos srityse. Paradoksalu tai, kad net ir socialinio bendradarbiavimo srityje pilietinės visuomenės vaidmuo tebėra labai menkas. Šiuo metu iš tiesų trūksta organizacijų, kurios išreikštų visus socialinių partnerių ir kitų piliečių poreikius ir lūkesčius dėl dabartinės padėties ir ES bei ASEAN bendradarbiavimo perspektyvų (22).

4.4.2 Galiausiai, kalbant apie žmogaus teisių apsaugą, reikia pasidžiaugti neseniai įsteigta (įsigaliojus ASEAN chartijai) ASEAN tarpvyriausybine žmogaus teisių komisija. Nors ši organizacija (bent šiuo metu) neturi pakankamai vykdomųjų ar baudžiamųjų galių, dėl to jos užduotis yra daugiau remti nei ginti žmogaus teises, neabejotina, kad jos įsteigimas yra pirmas žingsnis į visapusiškesnę žmogaus teisių apsaugą, kurią ši organizacija turės užtikrinti ateityje. Vis dėlto Komitetas norėtų pabrėžti, kad dėl esamos žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) neįmanoma pradėti derybų dabartinėmis karinės diktatūros šioje šalyje sąlygomis.

2010 m. gegužės 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(2) Žr. Europos Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“ (2006).

(3) Nors ir negalima lyginti abiejų atvejų, tačiau ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo 13 skyrius galėtų būti geru orientyru.

(4) ASEAN fondas įsteigtas 1997 m. gruodžio 15 d. Kvala Lumpūre per Asociacijos 30-ąjį jubiliejinį aukščiausiojo lygio susitikimą. Jo tikslas – kelti Pietryčių Azijos žmonių gyvenimo lygį ir didinti gerovę, taip pat padėti geriau suvokti regioninės integracijos, grindžiamos žmonių tarpusavio ryšiais ir bendradarbiavimu su socialinėmis bei akademinėmis institucijomis, pranašumus.

(5) Azijos ir Europos fondas (ASEF) 1997m. vasarį įsteigė ASEM šalys. Šis fondas remia Azijos ir Europos tautų dialogą ir bendradarbiavimą, kultūrinius ir intelektinius pilietinės visuomenės ir bendruomenės mainus bei tiesioginius jų ryšius.

(6) Žr. ASEAN chartiją (2007 m. lapkričio 20 d., Singapūras). Šioje konstitucinėje sutartyje, sudarytoje iš preambulės, trylikos skyrių ir penkiasdešimt penkių straipsnių, nustatyta asociacijos hierarchinė struktūra.

(7) Žr. ASEAN ekonominės bendrijos (angl. AEC) projektą, (2007 m. lapkričio 20 d., Singapūras), ASEAN politinės ir saugumo bendrijos projektą (2009 m. kovo 1 d., Chaamas) ir ASEAN socialinės ir kultūrinės bendrijos projektą (2009 m. kovo 1 d., Chaamas).

(8) KLMV – naujausios organizacijos valstybės narės (Kambodža, Laosas, Mianmaras ir Vietnamas).

(9) Iš 18 ASEAN tarptautinių įmonių, priskiriamų 100 didžiausių įmonių tarptautiniu lygmeniu, 11 yra įsikūrusios Singapūre ir 6 – Malaizijoje (UNCTAD duomenimis).

(10) Prekybos GD, Trade Sustainability Impact Assessment (TSIA) of the FTA between the EU and ASEAN, 2009 m. birželio mėn., TRADE07/C1/C01 – 2 dalis.

(11) Indonezija, Malaizija, Singapūras, Brunėjus, Tailandas, Filipinai ir Vietnamas.

(12) ASEAN ir ES regioninės integracijos paramos programa (APRIS I), pasirašyta 2003 m. rugsėjo mėn. Džakartoje, pagal kurią 4,5 mln. EUR suma skirta Vientiano veiksmų programos tikslams pasiekti, ASEAN muitinės procedūrų suderinimui „vieno langelio“ principui įgyvendinti, techninėms prekybos kliūtims mažinti, regiono kokybės standartams suderinti ir techninei pagalbai ASEAN sekretoriatui teikti. Tačiau pagrindiniai APRIS II (žr. ASEAN ir ES regioninės integracijos paramos programos (APRIS) II etapą, 2006 m. lapkričio mėn., Džakarta) tikslai yra šie: prekybos srityje skatinti ASEAN standartų suderinimą su tarptautiniais standartais; investicijų srityje – raginti priimti veiksmų planą, kuris paskatintų greičiau panaikinti kliūtis kapitalui patekti į regioną ir laisvam jo judėjimui; institucijų srityje – skatinti ASEAN ginčų sprendimo mechanizmo stiprinimą ir teikti pagalbą ASEAN sekretoriatui siekiant užtikrinti veiksmingą jo darbą. APRIS II skirta 2006–2009 m. laikotarpiui; jos finansavimas užtikrintas pradiniu ES įnašu – 8,4 mln. EUR. 2007 m. APRIS II iniciatyvoms remti skirtas papildomas 7,2 mln. EUR įnašas, ypatingą dėmesį skiriant regiono šalių bendrų standartų nustatymui žemės ūkio maisto produktų, elektronikos, kosmetikos ir medienos produktų sektoriuose.

(13) Programa, skirta techninei pagalbai, kurią ES yra įsipareigojusi teikti Pietryčių Azijos šalims, kad padėtų joms siekti ASEAN integracijos tikslų, susijusių su žemės ūkio maisto produktų bei pramonės produktų standartais ir techninėmis prekybos kliūtimis. Žr. Tarpregioninę ES ir ASEAN prekybos iniciatyvą, 2003 m. balandžio 4 d., Luangprabangas.

(14) READI apima visas su prekyba nesusijusias bendradarbiavimo sritis; ja skatinamas politinis dialogas bendro intereso sektoriuose, įskaitant informacinę visuomenę, klimato kaitą, civilinės aviacijos saugą, užimtumą ir socialinius reikalus, energetiką, mokslą ir technologijas.

(15) Žr. Joint Declaration on Cooperation to Combat Terrorism (Bendra bendradarbiavimo kovojant su terorizmu deklaracija), 2003 m. sausio 27–28 d., Briuselis.

(16) ASEM priklausančios 45 šalims šiuo metu tenka pusė pasaulio BVP, apie 60 proc. pasaulio gyventojų ir 60 proc. pasaulinės prekybos (Europos Komisijos duomenimis).

(17) Spalio mėn. Briuselyje įvyks Aštuntasis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama „Gyvenimo kokybės gerinimui“.

(18) Projektas TEIN3 (http://www.tein3.net/) yra portalas, skatinantis 8 000 mokslo centrų ir akademinių įstaigų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bendradarbiavimą ir jų dalyvavimą projektuose su Europos partneriais. Telematinis Europos ir Azijos tyrėjų bendradarbiavimas užtikrintas per jungtį prie GÉANT tinklo.

(19) Laikydamasi PPO priimtų „ypatingos ir diferencijuotos tvarkos“ nuostatų, ES pasirengusi atsižvelgti į skirtingą šalių partnerių išsivystymo lygį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ eksportui iš Laoso ir Kambodžos jau yra sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į ES rinką.

(20) Šiuo metu įgyvendinami penki bendri projektai, kurių bendras biudžetas – 55,5 mln. eurų.

(21) Pirmenybę numatyta teikti profesinio mokymo, transporto, energetikos ir tvaraus vystymosi projektams. Žr. Regioninę ES ir ASEAN dialogo priemonę, 2005 m., Kvala Lumpūras.

(22) Vienintelė (dalinė) išimtis – Briuselyje įsikūręs ASEAN ir ES verslo tinklas, sukurtas 2001 m. siekiant skatinti dalyvaujančių šalių prekybos santykius.