28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/50

—

tęsti plėtros procesą,

—

paspartinti vizų liberalizavimo Albanijai ir Bosnijai ir Hercegovinai procesą, kad šių šalių piliečiai galėtų be vizų keliauti į Šengeno valstybes, taip pat šiuo klausimu pradėti derybas su Kosovu (1),

—

sutelkti visus turimus finansinius išteklius ir juos maksimaliai investuoti į infrastruktūros projektus bei pasinaudoti neseniai šiuo tikslu sukurta Vakarų Balkanų investicijų programa,

—

įgyvendinant Transporto bendrijos steigimo sutartį, prioritetą toliau teikti socialinei dimensijai. Reikėtų remti regioninį socialinį forumą, kad jis taptų veiksminga priemone stiprinti sektorių socialinį dialogą regione,

—

Vakarų Balkanuose remti perėjimą prie ekologiškesnių transporto rūšių, pavyzdžiui, vidaus vandenų ir geležinkelių transporto,

—

formuojant bendrąją transporto politiką atsižvelgti į transporto tinklų socialinį ir ekonominį poveikį,

—

pagal poreikius remti pagrindinio regioninio transporto tinklo modernizavimą,

—

atliekant transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) politikos peržiūrą Pietryčių Europos pagrindinį regioninį transporto tinklą laikyti būsima TEN-T dalimi, tuo paremiant tolesnę Vakarų Balkanų šalių integraciją į ES,

—

inicijuoti užimtumo tyrimą Vakarų Balkanų šalyse, kurios pasirašys Transporto bendrijos steigimo sutartį. Taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio ir darbdavių, ir darbuotojų mokymo programų kūrimui, tai padėtų jiems geriau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ir

—

Transporto bendrijos sekretoriate numatyti pakankamai žmogiškųjų išteklių, kuriuos būtų galima skirti socialiniams reikalams ir socialiniam dialogui.

—

jungtinių konsultacinių komitetų darbe raginti socialinius partnerius iš Vakarų Balkanų šalių aktyviai įsitraukti į socialinį dialogą tiek valstybės, tiek regionų lygmeniu,

—

surengti Vakarų Balkanų transporto politikai skirtą konferenciją, kurioje dalyvautų Vakarų Balkanų šalių pilietinės visuomenės organizacijų, Europos Komisijos ir EESRK atstovai, ir

—

nustatyti, kokių mechanizmų reikėtų norint kurti ir institucijų lygiu įtvirtinti būsimą bendradarbiavimą su regioniniu socialiniu forumu, kuris bus įsteigtas Transporto bendrijos steigimo sutartimi.

—

stiprinti regioninį bendradarbiavimą transporto politikos ir transporto infrastruktūros srityje,

—

užtikrinti veiksmingą viešųjų investicijų į transporto sektorių planavimą ir aktyviau stiprinti gebėjimus transporto sektoriuje,

—

įgyvendinti būtinas reformas ir paspartinti Bendrijos teisyno priėmimo procesą,

—

ieškoti prioritetinių projektų ir papildomų projektų privataus finansavimo ar bendro finansavimo galimybių (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) ir sudaryti tinkamas sąlygas tokiems projektams,

—

didinti viešųjų pirkimų skaidrumą,

—

gerinti sienos valdymą ir didinti sienos perėjimo punktų pralaidumą, kad būtų galima paspartinti ir pagerinti transporto kokybę regionų lygmeniu,

—

kurti nuoseklias politikos priemones regionų lygiu, kurios skatintų įvairiarūšį transportą ir pažangiųjų transporto sistemų (PTS) taikymą,

—

toliau gerinti santykius su kaimyninėmis šalimis ir spręsti atviras dvišalių santykių problemas,

—

aktyviai prisidėti prie šiuo metu rengiamos Dunojaus strategijos, kad būtų galima pasinaudoti bendrais infrastruktūros projektais su ES narėmis ir kaimyninėmis valstybėmis,

—

įtraukti socialinius partnerius, taip pat kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus į regioninės transporto politikos formavimo procesą ir suderinti užimtumo politiką ir reformas.

2.2.1

ES turi tiesioginių interesų Vakarų Balkanuose – juk šis regionas yra Europos širdyje. Visos Vakarų Balkanų šalys yra kandidatės arba galimos kandidatės tapti ES narėmis. Norėdamos pasiekti šį tikslą, jos turi įvykdyti visus narystės kriterijus ir sąlygas. Regioninis bendradarbiavimas yra viena iš šių šalių sėkmingos integracijos į Europos Sąjungą išankstinių sąlygų, taigi yra ir svarbus stabilizacijos ir asociacijos proceso sudedamoji dalis. Dėl šios priežasties ES noriai remia regioninių projektų, įskaitant ir svarbią funkciją atliekančio pagrindinio regioninio transporto tinklo, vystymą.

2.2.2

ES mano, kad transportas yra veiksmingam regionų bendradarbiavimui tinkama politikos sritis, todėl mano, kad Vakarų Balkanų transporto politika gali siekti aukštų tikslų ir paskatinti regioną sparčiau suderinti savo įstatymus su Bendrijos teisynu. Transporto politikos svarbą pabrėžia ir faktas, kad keturi iš dešimties Europos koridorių kerta Vakarų Balkanų teritoriją. ES transporto politika regione turi tris svarbiausius tikslus. Pirmiausia, siekiant socialinio ir ekonominio vystymosi norima pagerinti ir modernizuoti Pietryčių Europos transporto tinklą. Antra, pasitelkus neprivalomas priemones norima pagerinti eismą tinkle. Trečia, norima padėti regionui įvykdyti Bendrijos transporto srities teisyno reikalavimus. Veikdama šiomis prioritetinėmis kryptimis, ES šiuo metu derasi su Vakarų Balkanų šalimis dėl Transporto bendrijos steigimo sutarties (žr. 4.3 punktą toliau).

3.2.1

Bendras pagrindinio geležinkelių tinklo ilgis yra 4 615 kilometrų, iš jų – 3 083 kilometrus sudaro koridoriai ir 1 532 kilometrus – magistralės. Manoma, kad vos 15 proc. pagrindinio geležinkelių tinklo yra geros būklės, tuo tarpu 19 proc. geležinkelių būklė yra bloga ir labai bloga (5).

3.2.2

Geležinkeliai – silpniausia grandis iš visų transporto rūšių. Prieigos analizė rodo, kad kelionė tuo pačiu maršrutu iš vieno kelionės taško į kitą geležinkeliu užtrunka iki 200 proc. ilgiau negu keliais. Vakarų Balkanų valstybėse geležinkelių infrastruktūra yra nepakankamai išvystyta. Todėl reikia daug investuoti į visų regiono šalių geležinkelius. Vienas iš laukiančių iššūkių – geležinkelių bendrovių, kuriose dažnai dirba pernelyg daug darbuotojų, restruktūrizavimas.

3.3.1

Iš viso Dunojaus (VII koridorius) (6) ilgis Kroatijoje ir Serbijoje sudaro 588 kilometrus, o navigacinis Savos upės ilgis yra 593 kilometrai. Pagrindiniam tinklui taip pat priklauso septyni jūrų uostai ir du upių uostai (7). Išskyrus maždaug 30 kilometrų atkarpą, Dunojaus koridorius yra geros būklės, tuo tarpu Savos upės būklė yra gerokai blogesnė (8).

3.3.2

Vidaus vandenys yra ekologiškiausia ir pigiausia transporto rūšis. Deja, jos trūkumas yra transporto lėtumas.

3.3.3

Transporto įvairiarūšiškumas yra ribotas ir šiuo metu tai dažniausiai jūrų konteinerių vežimas sausuma iš uostų ir į juos. Be to, kol kas nepakankamai panaudojami veikiantys įvairiarūšio transporto terminalai. Vis dėlto įvairiarūšis transportas turi maždaug 10 proc. potencialą, o pagrindiniame transporto tinkle šis potencialas iki 2015 m. turėtų išaugti iki 15 proc.

3.3.4

Galima būtų teigti, kad regiono valstybės nuolat daro pažangą reformuodamos transporto sektorių: jos įgyvendina savo nacionalines transporto strategijas ir priima naujus teisės aktus ir taisykles, kurios atitinka ES teisyną ir politiką transporto srityje. Apskritai tos valstybės pripažįsta, kad reformomis turėtų būti daromos atsižvelgiant į regionų interesus, o tai reiškia, kad dėl permainų neturi atsirasti skirtumų, galinčių sutrukdyti vystyti ir veiksmingai valdyti pagrindinį transporto tinklą. Kaip ir integracijos į ES procese, kai kurios šalys šioje srityje yra pažengusios labiau negu kitos.

4.1

Vakarų Balkanų bendrosios transporto politikos pradžia – 1999 m. sudarytas Pietryčių Europos stabilumo paktas. Kaip jau minėta pirmiau, ES regioninį bendradarbiavimą laiko būtina Vakarų Balkanų valstybių narystės ES sąlyga ir regioninės transporto politikos vystymosi prielaida. Todėl ES skatina Vakarų Balkanų šalis vystyti regioninį bendradarbiavimą ir labiau koordinuoti veiksmus bendrosios transporto politikos srityje. Siekdami paskatinti Pietryčių Europos transporto infrastruktūros vystymąsi, 2004 m. Europos Komisija ir regiono atstovai pasirašė Susitarimo memorandumą dėl pagrindinio regioninio transporto tinklo vystymo. Pasirašius šį Susitarimo memorandumą, įvairius regioninėje transporto infrastruktūros veikloje dalyvaujančius forumus pakeitė trys veiklą koordinuojantys organai: strateginiai sprendimai priimami kasmetiniuose ministrų susitikimuose, Susitarimo memorandumo įgyvendinimą koordinuoja priežiūros komitetas, tuo tarpu nuolatinio sekretoriato (9) funkcijos pavestos Pietryčių Europos transporto observatorijai (SEETO). Susitarimo memorandumas įpareigoja šalis drauge kurti ir įgyvendinti daugiametį koreguojamąjį veiksmų planą, apimantį 5 metų laikotarpį. Kita svarbi Susitarimo memorandumo funkcija – užtikrinti pagrindą koordinuojamam procesui, kurio tikslas yra parengti Transporto bendrijos steigimo sutartį su Vakarų Balkanais.

4.2

Transporto bendrijos steigimo sutartis su Vakarų Balkanais, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos, pakeis šiuo metu galiojantį Susitarimo memorandumą. Sutarties tikslas – įsteigti integruotą infrastruktūros ir sausumos, vidaus vandenų ir jūrų transporto sistemų ir paslaugų rinką, glaudžiai susietą su atitinkama Europos Sąjungos vidaus transporto rinka. Įsteigus Transporto bendriją, bus paspartinta transporto sistemų integracija regione ir tų sistemų jungtis su ES sistemomis. Transporto bendrija ne tik paspartins atitinkamų teisės aktų, įskaitant atitinkamą socialinės srities teisyną, suvienodinimą, bet ir leis transporto naudotojams ir piliečiams greičiau pasinaudoti stojimo į ES proceso privalumais. Transporto bendrija taip pat suteiks transporto sektoriaus subjektams ir investuotojams teisinio aiškumo, tuo paskatindama ir paspartindama būtinas investicijas ir ekonominį vystymąsi (10).

4.3

Kiti tikslai – kurti stabilų reguliavimo ir rinkos pagrindą, galintį pritraukti investicijas į visas transporto rūšis ir eismo valdymo sistemas, padidinti transporto rūšių efektyvumą ir prisidėti prie tvaresnio transporto rūšių pasiskirstymo, taip pat užtikrinti, kad transporto sritis būtų vystoma nepamirštant socialinės pažangos ir tausojant aplinką. Būtina pabrėžti faktą, kad Transporto bendrijos steigimo sutartis tam tikrose Vakarų Balkanų valstybėse neįsigalios, kol jos neįgyvendins viso būtino teisyno.

5.1.1

Pagrindinė transporto sektoriaus integracijos varomoji jėga yra reguliavimo suderinimas ir valdžios institucijų veiksmų koordinavimas. Dėl regioninės transporto politikos formavimo procese dalyvaujančių subjektų skaičiaus transporto politikai reikia tinkamo planavimo ir veiklos koordinavimo.

5.1.2

Nacionaliniu lygmeniu – teisyno įgyvendinimas įpareigoja Vakarų Balkanų šalių vyriausybes planuoti ir įgyvendinti dideles transporto sektoriaus ir kitų susijusių sektorių reformas. Šį procesą turėtų papildyti kruopštus poveikio įvertinimas.

5.1.3

Veiksmingas viešųjų išlaidų planavimas ir bendradarbiavimas su kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir tarptautines finansų institucijas, paminėtini kaip vieni svarbiausių efektyvaus transporto politikos kūrimo aspektų.

5.1.4

Kitas iššūkis yra būtinybė suderinti nacionalines transporto strategijas su regioniniais interesais ir pagrindinio transporto tinklo projekto įgyvendinimo koordinavimas, nes tai prisidėtų prie veiksmingo pagrindinio transporto tinklo valdymo ir vystymo.

5.1.5

Ne mažiau svarbu tai, kad rengiant Pietryčių Europos transporto observatorijos (SEETO) pagrindinio regioninio transporto tinklo daugiamečius koreguojamuosius veiksmų planus reikia efektyviai planuoti veiklą ir ją koordinuoti regioniniu lygmeniu. Tokio koordinavimo taip pat reikės regioniniam socialiniam forumui, kuriame dalyvaus Vakarų Balkanų šalių socialinių partnerių atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant nevyriausybines organizacijas.

5.2.1

Labai svarbu suderinti nacionalinius transporto sektoriaus teisės aktus su Bendrijos teisynu ir ES standartais. Transporto teisynas yra labai platus, jis apima galimybę patekti į rinką, socialinius, techninius, mokestinius, saugos ir ekologinius reikalavimus. Todėl Vakarų Balkanų valstybės susiduria su iššūkiu įgyvendinti didžiulį transporto teisyną, kurį sudaro daug reglamentų, direktyvų ir sprendimų, ir užtikrinti šio teisyno vykdymą. Kitas uždavinys – atrankinis Bendrijos teisyno perkėlimas ir įgyvendinimas.

5.2.2

Dėl didelio geografinio susiskaldymo valstybės sienos kirtimo klausimai yra labai svarbūs Pietryčių Europos regiono šalims. Šiuo metu laukimo pasienyje laikas labai apriboja pagrindinio transporto tinklo veiksmingumą ir konkurencingumą. Vakarų Balkanų šalys turi dėti papildomų pastangų siekdamos pagerinti sienų valdymą ir procedūras ir sumažinti laukimo laiką.

5.2.3

Būtina akcentuoti ir aplinkosaugos aspektus. Vis svarbiau, kad rengiant infrastruktūros projektus būtų taikomi ekologiniai standartai. Kadangi aplinkosaugos teisės aktai sudaro didelę teisyno dalį, klausimas, ar jie turi būti taikomi, yra beprasmiškas. Vis dėlto galima teigti, kad Vakarų Balkanų valstybėms kyla didelių problemų užtikrinti aplinkosaugos įstatymų įgyvendinimą.

5.3.1

Transporto tinklams vystyti ir jiems palaikyti reikia finansavimo, kurio viešasis sektorius negali suteikti. Todėl šiuo atveju labai svarbu koordinuoti donorų veiklą. Savo veiklą koordinuoti ir būtiną finansavimą skirti turėtų ne tik ES, bet ir tarptautinės finansų institucijos (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, Europos Tarybos plėtros bankas ir dvišaliai donorai). Vakarų Balkanų valstybių vyriausybės transporto tinklus finansuoti gali ir pasitelkdamos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

5.3.2

Pastarosios svarba buvo pabrėžta 2009 m. rugsėjo mėn. Sarajeve vykusioje ministrų lygio konferencijoje. Susitikime dalyvavę ministrai savo deklaracijoje ne tik pripažino ir teigiamai įvertino privataus sektoriaus vaidmenį infrastruktūros vystymo procese, bet ir sutiko, kad reikia sukurti institucinę ir teisinę aplinką, kuri remiantis viešojo ir privataus sektoriaus partneryste leistų privačiam sektoriui dalyvauti infrastruktūros projektuose. Be to, ministrai paskelbė esą pasiruošę parengti regioninio lygmens infrastruktūros projektus ir pritarė Pietryčių Europos viešosios ir privačios partnerystės tinklo steigimui (11). Pati deklaracija yra geras pagrindas sparčiau rengti viešosios ir privačios partnerystės infrastruktūros vystymo projektus regione. Tačiau šios deklaracijos įgyvendinimui reikia reformų, įskaitant teisinių ir reguliavimo mechanizmų reformas, bei aktyvios tarptautinių partnerių – Europos Komisijos, tarptautinių finansavimo įstaigų, dvišalių donorų – techninės ir finansinės paramos.

5.3.3

Kita svarbi priemonė, kuri turėtų užtikrinti glaudesnį tarptautinių finansavimo įstaigų, dvišalių donorų ir ES bendradarbiavimą, yra Vakarų Balkanų investicijų programa (WBIF). 2009 m. gruodžio mėn. sukurtą programą sudaro bendra subsidijų priemonė ir bendra skolinimo priemonė, kurios finansuos prioritetinius projektus Vakarų Balkanuose. Iš šių projektų svarbus vaidmuo tenka infrastruktūros projektams (12).

6.1.1

Transportas yra vienas labiausiai dominuojančių užimtumo sektorių regione. Todėl darbdaviai turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį formuojant politiką ir vykdant reformas, kurios būtų naudingos ne tik jų bendrovėms, bet ir jų valstybių darbuotojams ir piliečiams. Šakinės transporto organizacijos ir atskiri darbdaviai taip pat gali prisidėti prie nacionalinių ir regioninių transporto tinklų prioritetų nustatymo, analizuoti tų tinklų poveikį judumo skatinimui, darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui ir bendrą jų naudą nacionalinei ekonomikai.

6.1.2

Regiono valstybėse darbdavių organizacijų žinomumas ir įtaka yra skirtingi. Apskritai jų pozicijos yra palyginti silpnos, pirmiausia todėl, kad šios organizacijos nepajėgios susitelkti viduje, jos nepakankamai veiksmingai atstovauja darbdaviams ir nepakankamai gina jų interesus vyriausybės ir kitų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu.

6.1.3

Reikia siekti, kad darbdavių organizacijų nariai gerintų savo atstovavimą ir analitinius gebėjimus, nes tai būtų naudinga ne tik atskiroms šalims, bet ir ES.

6.2.1

Transportas yra bene daugiausiai darbo vietų turintis sektorius regione. Socialinės ir darbo rinkos sąlygos daugumoje Vakarų Balkanų šalių yra nestabilios, čia vyrauja didelis nedarbas, skurdas ir darbingo amžiaus gyventojų migracija, be to, socialinės apsaugos sistemos yra pernelyg apkrautos. Geležinkelių sektoriuje per dešimtmetį darbo jėgos sumažėjo apie 50 proc. (13). Kiekviena šalis turėtų įgyvendinti geležinkelių reformą: mažinti darbuotojų skaičių, privatizuoti krovinių operatorius ir uždaryti nepelningas vietos linijas (14). Todėl geležinkelių transporto liberalizavimo planai turės įtakos užimtumui ir darbo sąlygoms.

6.2.2

Darbo vietų sumažėjimas susijęs ir su uostų sektorium, taip pat su nuo uostų priklausomomis bendruomenėmis ir vietos ekonomika. Vidaus vandenų sektoriuje taip pat buvo prarastas panašus darbo vietų kiekis.

6.2.3

Profesinėms sąjungoms teks svarbus vaidmuo kartu su kitais socialiniais partneriais vertinant pagrindinio regioninio transporto tinklo vystymo poveikį užimtumui. Šio regiono transporto profesinės sąjungos, vadovaujamos Europos transporto darbuotojų federacijos, tiek ES, tiek savo šalyse siekė, kad socialinio poveikio įvertinimas būtų atliekamas viso Transporto bendrijos steigimo sutarties strateginio planavimo ir įgyvendinimo proceso metu (15). Kita profesinių sąjungų veiklos kryptis – suartinti užimtumo politiką ir reformas.