[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.21

KOM(2010) 785 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės veiksmingumo ir nuoseklumo

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės veiksmingumo ir nuoseklumo

TURINYS

1. ĮVADAS 3

1.1. Importo paklausa 3

1.2. Europos Sąjungos vaidmuo 4

1.3. Suderintos ir rizika pagrįstos kontrolės taikymas 4

1.4. Europos vaidmuo pasaulyje 5

2. Šiuo metu taikomos importo kontrolės apžvalga 5

2.1. Teisinė sistema 5

2.2. Skirtingi produktai, skirtinga rizika 6

2.3. Kaip visa tai veikia? 6

3. IMPORTO KONTROLĖS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS 6

3.1. Tikrinamieji vizitai, rizikos vertinimas ir informacinės sistemos 6

3.2. Daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai 6

3.3. Mokymas 6

3.4. Koordinavimas ir bendravimas 6

3.5. Tinkamas atsakas 6

4. NAUJOS IR KYLANČIOS PROBLEMOS 6

4.1. Didėjanti sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių svarba 6

4.2. Iššūkiai 6

4.3. Sumanus požiūris 6

5. BŪSIMOS MAISTO, PAŠARŲ, GYVŪNŲ IR AUGALŲ IMPORTO KONTROLĖS TOBULINIMO IR STIPRINIMO PRIEMONĖS 6

5.1. Teisiniai patobulinimai 6

5.2. Neteisiniai pokyčiai 6

5.3. Optimalus išteklių naudojimas 6

6. IŠVADOS 6

ĮVADAS

2008 m. gruodžio mėn. Taryba paragino Komisiją „ iki 2010 m. pabaigos pateikti Tarybai ir Parlamentui pranešimą dėl maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės veiksmingumo ir nuoseklumo, siekiant toliau užtikrinti gerai veikiančią Bendrijos importo sistemą, taip pat ir teikiant pasiūlymus, jeigu to reikia “[1].

Ši ataskaita parengta atsižvelgiant į minėtą prašymą. Joje nurodyta, kad taikoma sanitarinė ir fitosanitarinė maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo kontrolė padeda užtikrinti, kad importuojami produktai, visų pirma, būtų saugūs.

Su importu susiję konkurencingumo klausimai nagrinėjami atskirai. Minėtose diskusijose daugiausia dėmesio skiriama ES ir trečiųjų šalių gamybos sąnaudų skirtumams, kaip antai žemės, darbo ir kapitalo sąnaudos, ir vartotojų pasirinkimui pirkti, kuriam įtakos turi tokie veiksniai kaip kaina, prieinamumas, kokybė ir kultūra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos diskusijos nepatenka į šios ataskaitos aprėptį, toliau pateiktoje analizėje nagrinėjami tik maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės veiksmingumas ir nuoseklumas, kaip prašė Taryba.

Importo paklausa

Europos Sąjunga (ES) yra didžiausia pasaulyje maisto ir pašarų importuotoja; 2007–2009 m. laikotarpiu jos importo apimtis buvo 85 mlrd. EUR[2].

Nors ES pakanka daugelio vietos maisto produktų, importuojamos tam tikros prekės, kurių ES gaminama mažai arba kurios nėra gaminamos ES – pvz., arbata, kava ir prieskoniai, arba produktai, kurių ES pagaminto kiekio nepakanka paklausai patenkinti, kaip antai žuvys ir gyvūnų pašarai. Vartotojai pageidauja vis platesnio asortimento produktų, o bendrovės turi importuoti žaliavas. Šios žaliavos daugiausia tiekiamos ES maisto perdirbimo pramonei, kuri jas perdirba į didelės vertės prekes, skirtas vidaus vartojimui arba eksportui į trečiąsias šalis.

Maisto pramonė, didžiausias Europos perdirbimo sektorius, kurio metinė apyvarta 900 mlrd. EUR ir kuriame dirba daugiau nei 4 mln. žmonių, yra labai svarbi ES klestėjimui[3]. Siekiant ir toliau pirmauti, šiam sektoriui turi būti sudaryta galimybė gauti žaliavų iš viso pasaulio[4]. Jam taip pat svarbu, kad ES būtų taikomi maisto standartai, siekiant, kad šis sektorius išliktų konkurencingas ir Europos vartotojai juo pasikliautų.

Nepaisant įvairių paklausos šaltinių, bendras žemės ūkio produktų importas sudaro tik nedidelę bendro suvartojimo ir gamybos Europoje dalį. Viena vertus, ES importuoja daug pašarų, kavos, tropinių vaisių ir kakavos, kita vertus, ji importuoja labai nedaug tokių gyvūninių produktų kaip mėsa ir pienas. 2008 m. importas viršijo eksportą 7 mlrd. EUR, o 2009 m., dėl finansų ir ekonomikos krizės poveikio ES importo vertei ir apimčiai, ši suma sumažėjo iki 2,5 mlrd. EUR[5].

Nepaisant po 2008 m. pasaulinio nuosmukio, turėjusio smukdantį poveikį pasaulio prekybai, prekyba žemės ūkio produktais pastaraisiais metais sparčiai augo[6]. Todėl vis daugiau dėmesio buvo skiriama su tokia prekyba susijusioms grėsmėms, atsižvelgiant į galimą pavojų žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai. Neįvertinus tokių grėsmių gali atsirasti kliūčių prekybai, per naktį sužlugti milijardų eurų vertės rinkos, o vartotojų pasitikėjimas maisto rinkomis ir vyriausybių galimybėmis jas valdyti gali būti visiškai sugriautas.

Europos Sąjungos vaidmuo

Ypač svarbu užtikrinti, kad visas į rinką tiekiamas maistas yra saugus. Tai taikoma tiek importui, tiek ir Europoje pagamintam maistui bei pašarams, užaugintiems gyvūnams ir augalams. Importo kontrolė užtikrina, kad importuoti produktai atitinka ES teisės aktus tiek pat, kiek ir Europoje pagaminti. Pagrindinis principas – visi maisto produktai ES rinkoje, nepriklausomai nuo jų kilmės, turi būti saugūs.

ES teisynas yra išsamus, paremtas poreikiu taikyti suderintą ir rizika pagrįstą požiūrį, siekiant nustatyti pavojus, susijusius su konkrečių produktų iš tam tikrų trečiųjų šalių importu bet kuriuo metu. Įvertinus riziką galima nustatyti sąlygas, kurių laikantis galima importuoti tokį produktą. Tuo pačiu galima nustatyti, kokią kontrolę reikia taikyti. Šiuo metu pagal šiuos teisės aktus vienodos importo sąlygos ir tvarka taikomos tik nedideliam didelės rizikos produktų skaičiui.

Atsižvelgiant į tai, kad rizika nuolat didėja ir laikui bėgant kinta importo sąlygos, taikoma kontrolė taip pat keičiasi. Šiuos pokyčius ES valdo taikydama tinkamą rizikos vertinimą ir valdymo gebėjimus, suderintą požiūrį į kontrolę ir aiškius bei suderintus teisės aktus. Taip darydama ES drauge su valstybėmis narėmis užtikrina savo kontrolės nuoseklumą ir veiksmingumą.

Suderintos ir rizika pagrįstos kontrolės taikymas

Importuotų produktų keliama rizika vertinama pagal tai, kokį pavojų jie kelia žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai; kuo didesnis rizikos lygis, tuo griežtesnės tokių produktų įvežimo į ES sąlygos, todėl kontrolės lygis taip pat didesnis.

Importo sąlygos yra nustatytos pagal kiekvieno produkto rizikos klasifikaciją, atsižvelgiant į įvairiausius veiksnius tam tikru momentu. Tai yra: informaciją apie ligų protrūkius, su prekyba susijusius duomenis, nesaugių arba reikalavimų neatitinkančių produktų tiekimo sustabdymą ir mokslinius duomenis. Informacija apie trečiojoje šalyje taikoma kontrolės sistema teikiamas garantijas, įskaitant taikomus teisės aktus ir saugos standartus, taip pat gaunama iš prekybos partnerių. Be to, patikrinimai atliekami tiek valstybėse narėse, tiek ir trečiosiose šalyse, siekiant įvertinti jų galimybes atlikti tinkamą kontrolę. Rimtų ligos protrūkių atveju arba tais atvejais, kai pakinta rizikos lygis, priimamas sprendimas dėl konkrečių apsaugos priemonių, kurios turėtų būti taikomos importuojant.

Valstybės narės atlieka kontrolę, skirtą užtikrinti atitiktį išsamioms taisyklėms, kuriomis reglamentuojama maisto grandinė, augalų ir gyvūnų sveikata. Nors didžioji ES importuojamų produktų dalis nekelia didelio pavojaus sveikatai, ES lygmeniu kai kuriems produktams taikoma speciali suderinta kontrolė. Taikant tokią kontrolę prieš importuojant minėtus produktus į Sąjungą būtina atlikti sanitarinę kontrolę.

Europos vaidmuo pasaulyje

Tai, kaip ES taikomas sanitarijos ir fitosanitarijos režimas, nulemia, kiek ji gali taikyti atvirą, mokslu pagrįstą požiūrį į gyvūnų ir augalų sveikatą bei maisto saugą apskritai. ES nustatyta kontrolė atitinka tarptautinių standartizacijos įstaigų, veikiančių maisto saugos ir gyvūnų bei augalų sveikatos srityse, nustatytus standartus, t. y.: Komisijos Codex Alimentarius , Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC), kaip nustatyta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių susitarimas).

Nors vyriausybės gali imtis papildomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti, tokias priemones leidžiama taikyti tik tais atvejais, kai jos yra moksliškai pagrįstos, proporcingos ir nediskriminacinės. Kaip viena didžiausių pasaulio prekiautojų maistu ir pašarais, ES yra įsipareigojusi laikytis tarptautinių įsipareigojimų. ES taip pat supranta, kad jos reikalavimai dažnai tampa tarptautinės prekybos etalonu ir daro didelį poveikį besivystančioms šalims, dauguma kurių labai priklauso nuo patekimo į Europos rinką.

ŠIUO METU TAIKOMOS IMPORTO KONTROLėS APžVALGA

Teisinė sistema

Maisto saugos reikalavimai yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, vadinamu Bendruoju maistą reglamentuojančiu teisės aktu. Šiame reglamente nustatyta, kad ES maisto saugos politika turėtų užtikrinti laisvą judėjimą vidaus rinkoje, siekti užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, atsižvelgti į vartotojų interesus, garantuoti, kad į Europos Sąjungą importuojamas maistas ir pašarai atitiktų reikalavimus, ir užtikrinti pakankamą saugos garantijų lygį.

Bendrasis maistą reglamentuojantis teisės aktas papildytas Reglamentu (EB) Nr. 882/2004, vadinamu Oficialiu maisto ir pašarų kontrolės reglamentu. Juo nustatomas bendras oficialios kontrolės, kurią atlieka valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, pagrindas ir Komisijai pavedama užtikrinti atitiktį maisto ir pašarų teisės aktams, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėms ir (tam tikru mastu) nuostatoms dėl augalų sveikatos.

Konkrečiau, kiek tai susiję su importuotais produktais, Oficialios maisto ir pašarų kontrolės reglamente nustatyti bendrieji principai, pagrindžiantys importo sąlygų nustatymą, atitikties pripažinimą[7], trečiųjų šalių kompetentingų institucijų prieš eksportą atliekamą kontrolę ir pripažinimą, kad kai kurioms prekėms, prieš jas įvežant į Sąjungos teritoriją, gali būti taikoma speciali kontrolė. Pagal šį teisės aktą Komisijai taip pat skiriamos konkrečios pareigos, susijusios su atitinkamos informacijos rinkimu iš prekybos partnerių ir su patikrų atlikimu trečiosiose šalyse. Komisija kasmet praneša Tarybai ir Europos Parlamentui apie bendrą oficialios maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir augalų sveikatos kontrolės valstybėse narėse taikymą.

Išsamios importą reglamentuojančios nuostatos taip pat yra išdėstytos išsamiame teisės aktų rinkinyje, taikomame atskiriems sektoriams, kaip antai augalų sveikata, sėklos, zoonozė, gyvūnų ligų kontrolė ir panaikinimas, gyvūniniai subproduktai, maisto ir pašarų higiena, genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai, likučiai ir teršalai, pesticidai, priedai, maistinės medžiagos, dietiniai maisto produktai, mineralinis vanduo, nauji maisto produktai, su maistu besiliečiančios medžiagos ir daugelis kitų.

Skirtingi produktai, skirtinga rizika

Skirtingos prekės kelia skirtingą riziką, todėl joms taikomos skirtingos importo sąlygos ir kontrolė.

2.2.1 Gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai (kaip antai mėsa, kiaušiniai ir žuvis) bei žmonių maistui neskirti gyvūniniai produktai (kaip antai sperma ir embrionai) yra laikomi keliančiais didelę riziką, nes per juos gyvūnai ir žmonės gali būti apkrečiami ligomis. Pavojus gyvūnų sveikatai ypač didelį susirūpinimą kelia todėl, kad išplitus ligai gali būti daromas žalingas poveikis Europos gyvulininkystei.

Gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai gali būti įvežami į ES tik per patvirtintus pasienio kontrolės punktus (PKP) laikantis griežtai suderintų importo sąlygų. Pagal šias sąlygas reikalaujama, kad produktai būtų importuojami iš patvirtintų trečiųjų šalių patvirtintų arba registruotų ūkių, o prie siuntų pridedami veterinarijos sertifikatai būtų pasirašyti eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos ir juose būtų nurodyta išsami informacija apie produktų būklę visuomenės ir gyvūnų sveikatos atžvilgiu bei jų atitiktį ES importo reikalavimams. Tuo atveju, jei trečiojoje šalyje yra didelis gyvūnų ligos protrūkis, siekiant išvengti ligos paplitimo ES gali būti nustatyti importo apribojimai.

Įvežant produktus PKP pareigūnai turi atlikti privalomą kontrolę, įskaitant dokumentų, identifikacinę ir fizinę patikrą, siekdami nustatyti, ar prekės atitinka aprašą ir ES importo sąlygas. Gyvų gyvūnų fizinės patikros visada privalomos, tačiau gyvūninių produktų patikros gali būti atšauktos tais atvejais, kai jie atitinka suderintas importo sąlygas ir kuomet taikomi veterinariniai susitarimai, kuriais įrodoma, kad trečioji šalis gali užtikrinti saugos lygį, atitinkantį arba panašų į taikomą ES. Fizinės patikros gali apimti ir tikslines tam tikro dažnio analitines patikras.

Kuomet patikrinus siuntą nustatoma, kad tenkina reikalavimus, išduodamas bendrasis veterinarinio įvežimo dokumentas (toliau – BVĮD), pagal kurį prekės gali būti išleidžiamos į laisvą apyvartą. Veterinarijos ir muitinių institucijos glaudžiai bendradarbiauja – pastarosios neleidžia išleisti gyvūnų arba gyvūninių produktų, kol nėra išduotas BVĮD.

2.2.2 Gyvų augalų arba augalinių produktų importas taip pat laikomas keliančiu didelę riziką dėl naujų kenkėjų ir augalų ligų paplitimo ES teritorijoje ir galimybės padaryti didelę žalą pasėliams ir aplinkai. Prieš įvežant į Sąjungą prie visų gyvų augalų ir tam tikrų augalinių produktų turi būti pridedamas oficialus fitosanitarijos sertifikatas, pateiktas trečiosios šalies kompetentingos institucijos pagal Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje pateiktą modelį.

Augalų sveikatos patikros, kurias sudaro dokumentų, identifikacinė ir fizinė patikra, atliekamos patvirtintame įvežimo punkte visoms augalų siuntoms ir nustatytiems augaliniams produktams. Nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas, įskaitant prekių vežimą prižiūrint muitinei, gali taikyti fizinės patikros atlikimo paskirties vietoje išlygas. Muitinės institucijos leidžia importuoti augalus ir nustatytus augalinius produktus tik tuo atveju, jei pateikiami įrodymai, kad atliktos atitinkamos fitosanitarinės patikros ir jų rezultatai buvo patenkinami.

2.2.3 Tam tikram negyvūniniam maistui ir pašarams, kuriems nustatyta žinoma arba galima rizika, patvirtintuose įvežimo punktuose taip pat taikoma privaloma kontrolė prieš importuojant. Tai gali būti taikoma riešutams ir tam tikriems vaisiams arba daržovėms. Prekės, kurioms būtina atlikti kontrolę, yra nustatomos pagal naujausią turimą informaciją, atsižvelgiant į produkto rizikos pobūdį. Tokių prekių sąrašas ir taikomos kontrolės lygis yra peržiūrimi kiekvieną ketvirtį. Kaip ir gyvūnų bei gyvūninių produktų atveju, tokioms prekėms pasienyje privalomai atliekama patikra ir į laisvą apyvartą Sąjungoje jos gal būti išleidžiamos tik tuo atveju, jei gauti palankūs atliktos kontrolės rezultatai.

2.2.4 Laikoma, kad dauguma maisto grandinės produktų nekelia didelės rizikos visuomenės, gyvūnų arba augalų sveikatai. Šiai kategorijai priskiriama dauguma vadinamųjų „ilgo galiojimo“ produktų (konservuotų, perdirbtų, džiovintų ir t. t.), sudėtinių produktų, dauguma vaisių ir daržovių. Tokiais atvejais importo kontrolė atliekama valstybėse narėse pagal jų daugiamečius kontrolės planus ir atsižvelgiant į valstybių narių nustatytą galimą riziką.

Kaip visa tai veikia?

Trečiosios šalys, pageidaujančios eksportuoti produktus, kurie laikomi keliančiais riziką ES, siekdamos, kad tokie produktai būtų pripažinti tinkamais privalo įvykdyti griežtus reikalavimus. Tokie reikalavimai gali apimti kai kuriuos arba visus iš toliau išvardytų:

( Rašytinės paraiškos eksportuoti į ES oficialus pateikimas.

( Trečiosios šalies gyvūnų, augalų ir visuomenės sveikatos padėties, įskaitant susijusius teisės aktus, kontrolės sistemas, ligų stebėsenos priemones ir laboratorijų įrangą, patikrinimas.

( Sanitarijos ir fitosanitarijos sertifikatų, įrodančių, kad eksportuojami produktai atitinka ES reikalavimus, nustatymas.

( Verslo įstaigų, pageidaujančių eksportuoti į ES, patvirtinimas, kuriuo įrodoma, kad jos atitinka atitinkamus Sąjungos reikalavimus, ypač kiek tai susiję su gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais.

( Stebėsenos plano dėl ES uždraustų arba ribojamų medžiagų likučių pateikimas ir patvirtinimas.

Didelės rizikos produktų atveju, privaloma atlikti tikrinamuosius vizitus ir nustatyti atitiktį ES teisės aktams. Tais atvejais, kai taikomos importo sąlygos ir trečioji šalis patenkinamai jas įvykdė arba kai galima nustatyti pateikimo prieš eksportą reikalavimus arba patikras, Komisija, prieš leisdama importuoti iš tos trečiosios šalies, pasitarusi su valstybėmis narėmis privalo priimti oficialų sprendimą.

Suteikus patvirtinimą Komisija reguliariai vertina atitiktį atlikdama tikrinamuosius vizitus, o valstybės narės atlieka patikras.

IMPORTO KONTROLĖS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Tikrinamieji vizitai, rizikos vertinimas ir informacinės sistemos

3.1.1 Tikrinamuosius vizitus atliekanti Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų GD tarnyba, t. y. Maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – MVT), siekdama užtikrinti, kad laikomasi ES teisės aktų, atlieka tikrinamuosius vizitus tiek valstybėse narėse, tiek ir trečiosiose šalyse. Tai atlikdama ji laikosi metinio plano ir, siekdama nustatyti prioritetus, derina savo ilgametę patirtį ir valstybių narių požiūrį. MVT ne tik tikrina maisto pramonės operatorių veiklą ir gyvūnų bei augalų sveikatos būklę valstybėse narėse ir panašiose trečiosiose šalyse; ji taip reguliariai atlieka tikrinamuosius vizitus trečiosiose šalyse ir vietoje tikrina atitiktį nustatytoms importo sąlygoms. Nustačius, kad šių sąlygų laikomasi patenkinamai ir leidus importuoti konkrečią prekę iš konkrečios trečiosios šalies, MVT toliau reguliariai atlieka tikrinamuosius vizitus, siekdama užtikrinti, kad ir toliau galima saugiai importuoti. Siekdama užtikrinti atitiktį ES teisės aktams MVT taip pat atlieka tikrinamuosius vizitus valstybių narių PKP ir patvirtintuose įvežimo punktuose. Tikrinamieji vizitai atliekami įvairiais tikslais; juos atliekant galima glaudžiai koordinuoti valstybių narių ir trečiųjų šalių veiksmus ir stebėti atitiktį. Tačiau tikriausiai svarbiausia, kad atliekant tokius tikrinamuosius vizitus galima laiku imtis veiksmų ir pašalinti nustatytą nepageidaujamą riziką.

3.1.2 Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST), įsteigta pagal Bendrąjį maistą reglamentuojantį teisės aktą, teikia Europos Komisijai nepriklausomą mokslinę nuomonę visais klausimais, turinčiais tiesioginį ar netiesioginį poveikį maisto grandinės saugai. Tai yra atskiras juridinis asmuo, nepriklausomas nuo ES institucijų, kurio darbas apima visus maisto gamybos ir tiekimo etapus, nuo ūkio iki stalo. Kai tinkama, EMST įvertina tam tikros prekės keliamą riziką atsižvelgdama į galimą pavojų.

3.1.3 Prekybos kontrolės ir ekspertizės sistema (toliau – TRACES) teikia informaciją internete apie gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų importo siuntas. Ši sistema palengvina kompetentingų gyvūnų ir visuomenės sveikatos tikrinimo institucijų informacijos mainus ir sudaro sąlygas veterinarijos įstaigoms greitai reaguoti į galimus pavojaus sveikatai atvejus bei paspartina administracines procedūras verslo operatoriams. TRACES taikoma tiek valstybėse narėse, tiek ir vis daugiau trečiųjų šalių[8]. TRACES apima tiek Pasaulio muitinių organizacijos suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą (šešių skaitmenų lygmens kodai), tiek ir ES kombinuotąją nomenklatūrą (aštuonių skaitmenų lygmens kodai). Todėl prekes aprašančios kodavimo sistemos gali būti suderinamos visame pasaulyje šešių skaitmenų lygmeniu.

3.1.4 ES taikomos dvi pranešimo sistemos, naudojamos skubiam ir veiksmingam keitimuisi informacija. Skubaus pranešimo sistema (RASFF)[9] leidžia nustačius maisto produktus ar pašarus, keliančius didelę riziką, nedelsiant siųsti skubius pranešimus. Naudojantis RASFF sistema pranešama susijusiai trečiajai šaliai, kad būtų galima išvengti problemos pasikartojimo. Panaši pranešimo sistema, EUROPHYT[10], leidžia keistis informacija tais atvejais, kai nustatoma, kad augalai arba augalinė medžiaga neatitinka ES augalų sveikatos reikalavimų.

Daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai

ES atlieka aktyvų vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijoje ir tarptautinėse standartizacijos įstaigose. Tai leidžia ES platinti jos reguliavimo modelį ir taip daryti įtaką tarptautiniams standartams, kurie, savo ruožtu, bus taikomi ES.

ES taip pat palaiko nuolatinį dialogą su trečiosiomis šalimis sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais ir sudaro dvišalius prekybos susitarimus, kuriuose įtrauktos sanitarijos ir fitosanitarijos nuostatos, apimančios prekybą žemės ūkio produktais. Su kai kuriomis trečiosiomis šalimis taip pat sudaryti susitarimai siekiant sudaryti palankesnes sąlygai prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais. Tam tikrais atvejais šiuose susitarimuose numatytas atitikties pripažinimas, leidžiantis daryti tam tikrų veterinarinių patikrų reikalavimo išimtis. Tačiau ES jokiomis aplinkybėms nesumažina savo apsaugos lygio.

Oficialios maisto ir pašarų kontrolės reglamentas taip pat numato vienašalį ES atitikties pripažinimą bet kurioje maisto grandinės srityje. Pagal PPO sanitarijos ir fitosanitarijos susitarimą, bet kuri PPO narė turi teisę prašyti prekybos partnerių aptarti atitikties pripažinimo klausimą. Trečioji šalis taip pat gali kreiptis dėl importo kontrolės, atliekamos įvežant prekes į ES, žemesnio lygio, motyvuodama nuodugnesne patikra prieš eksportuojant. Maisto ir veterinarijos tarnyba gali patikrinti tokį prašymą.

Mokymas

Pagal Komisijos iniciatyvą „ Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga “ valstybių narių kompetentingoms institucijoms parengtos išsamios mokymo programos, siekiant atnaujini jų žinias apie ES teisės aktų aspektus ir užtikrinti, kad kontrolė atliekama vienodai, objektyviai ir tinkamai.. Be kitų dalykų, siekiant sudaryti geresnes sąlygas taikyti bendrą požiūrį į importą per PKP, parengtas atskiras mokymo modulis PKP pareigūnams. Valstybėms narėms parengtuose mokymuose taip pat gali dalyvauti dalyviai iš trečiųjų šalių, be to kai kuriais atvejais organizuojami specialūs mokymai trečiosiose šalyse (ypač besivystančiose šalyse).

Koordinavimas ir bendravimas

Komisija reguliariai rengia diskusijas su valstybėmis narėmis atitinkamose ekspertų grupėse ir reguliavimo komitetuose dėl naujų ir kylančių svarbių problemų arba dėl tarptautinio masto pokyčių.

Glaudūs ryšiai su valstybėmis narėmis yra ypač svarbūs siekiant sparčiai reaguoti į maisto ir pašarų teisės aktų pažeidimus bei gyvūnų ir gyvūninių produktų sveikatos pažeidimus. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali imtis priemonių (administracinių veiksmų), tačiau skubiais atvejais Komisija, laukdama valstybių narių patvirtinimo, gali imtis priemonių veikdama savo iniciatyva. Komisija taip pat gali kreiptis į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) prašydama padėti ištirti įtartinus atvejus, neteisėtą arba neįprastą veiklą.

Tinkamas atsakas

Seniau svarbiausių užkrečiamų gyvūnų ligų ir augalams kenksmingų organizmų pernešėjai į ES patekdavo įvairiais būdais, įskaitant nelegalų importą, migruojančių paukščių judėjimą arba vabzdžius pernešėjus. Tačiau nė viena iš pastaraisiais metais patirtų didelių sveikatos krizių nebuvo susijusi su legaliai importuotomis siuntomis arba veterinarijos ir fitosanitarijos importo patikrų trūkumais.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos arba maisto saugos krizės gali brangiai atsieiti ir daryti didelę įtaką visai visuomenei, ES biudžete kasmet numatyta maždaug 300 mln. EUR ligų prevencijai ir panaikinimui[11] bei 100 mln. EUR su pašarų ir maisto produktų sauga susijusioms priemonėms. ES taip pat turi pajėgumų sparčiai reaguoti į krizes ir naujus pavojus. Pavyzdžiui, paskutinį dešimtmetį siekiant sumažinti riziką, kylančią dėl galimai nelegaliai įvežamo maisto, buvo peržiūrėtos ir sustiprintos tarptautinių viešojo maitinimo atliekų pašalinimo ir keleivių asmeninio maisto importo taisyklės.

Užtikrinti, kad importas atitinka ES teisės aktus yra svarbus iššūkis, nes gamyba paprastai vyksta be ES ar jos valstybių narių tiesioginės priežiūros. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad į Europos rinką patektų tik saugūs importuoti produktai, ypač svarbu taikyti reglamentavimo sistemą, kuri apima skirtingus lygmenis ir dalyvius bei yra reguliariai peržiūrima.

NAUJOS IR KYLANČIOS PROBLEMOS

Didėjanti sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių svarba

Tarifų mažinimas ir kvotinių ribojimų mažinimas išlieka svarbiu prekybos politikos prioritetu, tačiau didžiausias iššūkis yra susijęs su reguliavimo aspektais. Kalbant apie sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimus, šalys turi teisę nustatyti savo apsaugos lygius ir atitinkamai reguliuoti. Tačiau tai turėtų būti atliekama atsižvelgiant į PPO sanitarijos ir fitosanitarijos susitarimo nuostatas. Beatodairiškas neproporcingų arba moksliškai nepagrįstų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių arba priemonių, kurios nėra pagrįstos tarptautiniais standartais, taikymas yra svarbus klausimas tiek ES, tiek ir jos prekybos partneriams.

Iššūkiai

Ligos visuomet buvo vienas svarbiausių veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant galimos rizikos lygį bet kuriuo momentu. Tokios ligos kaip pastaraisiais metais pasireiškusi galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE) ir naujos paukščių gripo variacijos padidino rizikos, susijusios su prekyba tam tikrais produktais, lygį. Ligų pobūdis ir jų paplitimas taip pat smarkiai pasikeitė dėl besikeičiančių klimato sąlygų. Du pavyzdžiai – mėlynojo liežuvio ligos (kaip pagrindinės galvijų ir avių ligos Šiaurės Europoje) paplitimas, ir pušinio stiebinio nematodo, kenkiančio pušims Viduržemio jūros regione, paplitimas. Taip pat egzistuoja rizika, kad gali paplisti ligos, kurios seniau laikytos nepaplitusiomis Europoje, kaip antai Rifto slėnio karštinė.

Maisto produktų ir pašarų užteršimas, atsitiktinis ar ne, taip pat yra sunkiai nuspėjamas, nes apnuodijimas gali kilti dėl naujų gamybos procesų, naujo vartojimo pobūdžio arba apgaulingos veiklos, keliančios grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Taip pat kuriamos ir vystomos technologijos, kaip antai biotechnologija, nanotechnologija, ir kuriami nauji maisto ir pašarų papildai. Šios technologijas vis plačiau taikant maisto sektoriuje vis svarbesniu tampa vartotojų supratimo apie šių naujų technologijų keliamą riziką valdymas. Aiškūs ir objektyvūs pranešimai apie jų saugą bei taikomų sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų tinkamumą ir veiksmingumą yra svarbi bendros kontrolės sudėtinė dalis, tiek kalbant apie importą, tiek ir kitais atžvilgiais.

Bioterorizmas, kuomet siekiant sukelti didelę riziką visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei sukelti ekonominius sutrikimus gali būti naudojamas virusais ir patogenais užkrėstas maistas, padidino poreikį stiprinti importo kontrolę ir biosaugumą apskritai. Tai taikoma ir su nelegalia ir apgaulinga prekyba susijusiai rizikai, įskaitant tyčinį maisto produktų apnuodijimą.

Sumanus požiūris

Šiuo metu mažėjant finansiniams ir kitiems ištekliams kontrolės taikymo išteklius būtina sutelkti tose srityse, kuriose Europos piliečiai gautų didžiausią naudą. Todėl reikalingas teisinis pagrindas, kuriuo bus pagrįstas labiau suderintas požiūris į importo kontrolę ES ir sukurta skaidresnė, naujesnė ir veiksmingesnė importo kontrolės sistema. Taip pat būtų galima geriau panaudoti naujas informacines technologijas, kaip antai elektroninį sertifikavimą. Vystydamos rizika pagrįstą požiūrį į fizines patikras PKP ir optimizuodamos vykdančiųjų įstaigų koordinavimą valstybės narės galės sumaniau panaudoti savo išteklius. Tokiu būdu tampa lengviau nustatyti apgaulę ir nelegalų importą bei juos sulaikyti.

Išsamiuose ES teisės aktuose nustatytą gyvūnų ir visuomenės sveikatos kontrolės koordinavimą ES pasienyje kartais sudėtinga nuosekliai ir veiksmingai taikyti. Šiuo metu, kai raginama pereiti prie sumaniojo reguliavimo, dėl fragmentuotų teisės aktų galimas įvairių lygių aiškinimas ir vykdymas. Todėl importuotojams, pateikiantiems produktus importui, susijusioms vykdančiosioms įstaigoms, ketinančioms taikyti suderintą požiūrį, ir prekybai apskritai sudaromos kliūtys. Todėl trečiosios šalys, kurios susiduria su kliūtimis patekti į ES rinkas, išreiškia savo susirūpinimą, taip pat ir PPO.

BŪSIMOS MAISTO, PAŠARŲ, GYVŪNŲ IR AUGALŲ IMPORTO KONTROLĖS TOBULINIMO IR STIPRINIMO PRIEMONĖS

Atsižvelgiant į sudėtingą ir nuolat bekintančią aplinką ES privalo toliau sugebėti kurti, vystyti ir įgyvendinti tinkamas priemones reaguodama į maisto saugai kylančius pavojus.

Šiuo metu taikoma sistema ir įrodymais pagrįstas požiūris į importo kontrolę iki šiol pasiteisino. Tačiau pagal šią sistemą taikomi skirtingi požiūriai į maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų kontrolę, o tai gali būti labai keblu tiems, kurie taiko šią kontrolę. Nors Bendruoju maistą reglamentuojančiu teisės aktu ir Oficialios maisto ir pašarų kontrolės reglamentu atliktas šioks toks derinimas, tačiau galutinai tai buvo pasiekta tik priėmus papildomus teisės aktus.

Todėl yra poreikis supaprastinti taikomą kontrolės sistemą pagerinant rizikos vertinimą ir taikomų mechanizmų nuoseklumą ir veiksmingumą, tačiau nekeičiant pagrindinių prielaidų, kuriomis jie yra pagrįsti. Tokiu būdu turėtų būti geriau suderinami ir integruojami skirtingi taikomi kontrolės mechanizmai.

Teisiniai patobulinimai

Bendrasis maistą reglamentuojantis teisės aktas ir Oficialios maisto bei pašarų kontrolės reglamentas sudaro bendrą teisinį pagrindą maisto produktų ir kitų su maisto grandine susijusių produktų kontrolei, nors reikia imtis naujų ir novatoriškų veiksmų, siekiant įvertinti, kaip dabartinė sistema gali tapti veiksmingesniu koordinuotos importo kontrolės ES pasienyje valdymo mechanizmu. Nors dauguma šių pokyčių bus įtraukti numatytuose Oficialios maisto bei pašarų kontrolės reglamento daliniuose pakeitimuose, tačiau svarstoma galimybė priimti naujus gyvūnų sveikatos ir augalų sveikatos teisės aktus.

5.1.1 Oficialios maisto bei pašarų kontrolės reglamento pokyčiai yra numatyti kaip 2004 m. pradėtos platesnės iniciatyvos išdėstyti ES teisės aktus (maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir, iš dalies, augalų sveikatos srityse) nauja redakcija ir juos supaprastinti sudėtinė dalis. Tikslas – užtikrinti bendrą požiūrį į oficialią kontrolę visose srityse.

2006 m. sausio mėn. įsigaliojus šiam reglamentui juo nustatytas visa apimantis teisinis pagrindas parėmė bendrą požiūrį į oficialios kontrolės vykdymą maisto grandinėje. Peržiūrint šio reglamento nuostatas bus konsoliduojamas toks suderintas požiūris, atsižvelgiant į šiuo metu oficialios kontrolės finansavimui taikomas taisykles, veterinarinių vaistų likučių kontrolės taisykles[12] ir nuostatas, taikomas importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinei kontrolei[13]. Atliekant peržiūrą taip pat bus įvertinami pokyčiai, kurie bus įtraukti į rengiamus gyvūnų ir augalų sveikatos teisės aktus ir kuriais iš esmės bus siekiama supaprastinti taikomą bendradarbiavimo įgyvendinimo srityje teisinį pagrindą, pagal kurį Komisija ir valstybės narės atlieka atitinkamą kontrolės veiklą. Taip pat bus siekiama atsižvelgti į naujo ES Modernizuoto muitinės kodekso, kuris turėtų įsigalioti nuo 2013 m., nuostatas.

Veiklos požiūriu, reikės patobulinti dabar taikomas priemones ir galimai nustatyti naujas, siekiant, kad sprendimuose dėl importuotų produktų rizikos valdymo būtų visiškai atsižvelgiama į konkretaus produkto rizikos pobūdį, su juo susijusį pavojų (kurį gali padėti įvertinti EMST) ir kilmę. Toks vertinimas bus papildytas duomenų gavimo ir tvarkymo funkcijomis ir nuosekliu bei skaidriu procesu, kuriuo nustatomos importo sąlygos ir pasienio kontrolė.

5.1.2 Naujas Gyvūnų sveikatos teisės aktas bus pagrįstas Gyvūnų sveikatos strategija 2007–2013 m., kurioje nustatytas gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonių teisinis pagrindas. Ši strategija, pagrįsta principu „prevencija geriau už gydymą“, siekiama daugiau dėmesio skirti prevencijos priemonėms, ligų stebėsenai, kontrolei ir tyrimams, siekiant sumažinti gyvūnų ligų atvejų skaičių ir ligų protrūkių poveikį. Galiojantys su gyvūnų sveikata susiję teisės aktai apima daug skirtingų politikos sričių, kaip antai gyvūnų ligų kontrolę, gyvūnų mitybą ir gerovę. Jie taip pat apima gyvūnų ir gyvūninių produktų prekybos ES vidaus rinkoje ir importo taisykles. Šis susijusių politikos veiksmų paketas bus pakeistas vienu reglamentuojančių teisės aktų rinkiniu, atitinkančiu tarptautinius standartus. Be to, bus parengtas suderintas ES teisinis pagrindas, kuriuo siekiama atsakomybės ir sąnaudų pasidalijimo.

5.1.3 Atitinkamai ES augalų sveikatos režimas bus peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius ir apsaugoti ES nuo žalingų organizmų atsiradimo ir paplitimo, prisidėti prie tvarios gamybos, užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, prisidėti prie miškų ir kraštovaizdžio apsaugos bei pagerinti maisto saugą. Aštuntajame dešimtmetyje pradėtas kurti režimas, kuriam įtaką darė įvairūs veiksniai, kaip antai ES plėtra, globalizacija, klimato kaita, ir ženkli mokslinės ekspertizės pažanga, padėjusi pagrindą pradiniam augalų sveikatos režimui, buvo nuolatos papildomas.

Neteisiniai pokyčiai

Patikras atliekanti Komisijos tarnyba, t. y. Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir toliau atliks svarbiausią vaidmenį, užtikrindama, kad sprendimai priimami atsižvelgiant į riziką ir garantuodama, kad šalių ir įstaigų sąrašai nuolatos atnaujinami.

TRACES ir toliau bus tobulinama ir keičiama atsižvelgiant į pokyčius ir technologijos pažangą, siekiant patobulinti rizikos analizę. TRACES bus išplėsta, kad būtų įtraukti nauji vartotojai, įskaitant trečiąsias šalis ir operatorius. Taip pat bus pradėtas taikyti e. sertifikavimas, siekiant supaprastinti sistemą ir kovoti su sukčiavimu.

RASFF ir EUROPHYT ir toliau bus taikomos norint užtikrinti, kad jų realiu laiku teikiama informacija ir toliau išliktų naudinga nustatant riziką ir pranešant apie būtinybę imtis reikiamų veiksmų. Šių duomenų sistemų pagrindu gali būti kuriamas platesnis mechanizmas, skirtas užtikrinti maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importo pasienio kontrolės atsekamumą.

ES taip pat toliau tęs dialogą su trečiosiomis šalimis dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu, siekdama užtikrinti, kad su sanitarija ir fitosanitarija susiję klausimai yra sprendžiami atvirai ir skaidriai.

Optimalus išteklių naudojimas

Šiuo metu, esant ribotiems ištekliams, turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti, kad žmogiškųjų ir finansinių išteklių, reikalingų kontrolei atlikti, paskirstymas yra optimalus. Geresnis išteklių paskirstymas proporcingai ir tikslingai nukreiptai kontrolei leistų atlikti griežtesnę importo kontrolę, sudarant sąlygas įgyvendinimo institucijoms sutelkti savo pastangas tose srityse, kuriose rizika yra didesnė. ES stengiasi išvengti tokios padėties, kuomet pernelyg kruopščiai tikrinami mažą riziką keliantys produktai, bet leidžiama nepatikrinus į vidaus rinką įvežti kitus didelę riziką keliančius produktus.

Valstybių narių kompetentingosioms institucijoms ir verslo operatoriams turėtų būti naudingas su oficialia kontrole susijusių nuostatų supaprastinimas ir konsolidavimas. Tai leis veiksmingiau panaudoti operatorių ir valstybių narių kontrolės institucijų išteklius bei padidins pridėtinę vertę, kurą gali sukurti ES mastu taikoma kontrolės sistema. Vartotojai taip pat gaus naudos dėl veiksmingesnės, rizika pagrįstos ir integruotos oficialios kontrolės, kuria užtikrinama visos maisto grandinės sauga. Taip pat pagerės ryšiai su prekybos partneriais ir atitinkamai bus daromas teigiamas poveikis prekybai.

IŠVADOS

Nors maisto, pašarų, gyvūnų ir augalų importu siekiama patenkinti Europos įmonių ir vartotojų sukurtą paklausą, dėl bendro prekybos augimo didėja su tokiu importu susijusi rizika. ES vaidmuo kovojant su šia rizika yra svarbus.

Ji vertina riziką, susijusią su tam tikromis importuojamomis prekėmis, ir nustato importo sąlygas ir kontrolę, kuri turi būti taikoma, siekiant, kad ES galėtų užtikrinti, jog maisto, pašarų, augalų ir gyvūnų importas būtų saugus. Pagrindinis principas – siekti, kad bet kuriuo metu ES rinkoje maistas būtų saugus, nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ES vidaus rinkoje, ar importuotas iš trečiųjų šalių.

ES taikomas išsamus suderintų teisės aktų rinkinys, taikomas didelę riziką keliantiems produktams ir paremtas suderintu bei rizika pagrįstu požiūriu, taikomu importo kontrolei, šiuo požiūriu yra ypač svarbus. Juo užkertamas kelias svarbiems pavojams saugai, ES sudaromos sąlygos kovoti su kylančia rizika ir veikti skubos atvejais bei išvengiama svarbių prekybos sutrikimų.

Remiantis ataskaitos duomenimis, nors šie teisės aktai veiksmingai pašalina galimą ir realią riziką, kai kuriais atvejais jie yra pernelyg sudėtingi ir nesuderinti. Tai reiškia, kad gali būti sudaroma bereikalinga našta ir dėl to valstybėms narėms ir verslo operatoriams gali kilti įgyvendinimo sunkumų. Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad turimos priemonės, remiančios šiuos teisės aktus, gali būti nuosekliau įgyvendinamos daugelio maisto grandinės produktų atveju, užtikrinant, kad visiems importuotiems produktams taikomos sąlygos ir kontrolė būtų tiesiogiai proporcingos jų keliamai rizikai.

Todėl, nors Komisija yra įsitikinusi, kad galiojančių teisės aktų iš esmės keisti nereikia, ji stengsis (atlikdama įvairių galiojančių teisės aktų peržiūrą ir juos konsoliduodama), kad importo kontrolė taptų nuoseklesnė, ypač tiems, kurie ją vykdo. Toks visa apimantis požiūris padės sustiprinti ES importo kontrolės režimo veiksmingumą, užtikrins optimalų išteklių paskirstymą, sudarys geresnes sąlygas skatinti taikyti ir pagrįsti ES reguliavimo modelį.

Europos Komisija įsipareigoja užtikrinti visų importuojamų maisto produktų, pašarų, gyvūnų ir augalų saugą. Ji taip pat yra pasirengusi ir toliau tęsti bei stiprinti vykdomos importo kontrolės nuoseklumą ir veiksmingumą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

[1] Tarybos išvados dėl importuojamų žemės ūkio bei žemės ūkio maisto produktų saugos ir atitikties Bendrijos taisyklėms, 2917-asis Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis, Briuselis, 2008 m. gruodžio 18 ir 19 d. , 17169/08 ADD 1.

[2] Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Prekybos žemės ūkio produktais politikos stebėjimo informacinis biuletenis, Nr. 01-10, 2010 m. birželis.

[3] Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas.

[4] COM(2010) 612, Prekyba, augimas ir tarptautinė arena ,http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2010/november/tradoc_146955.pdf.

[5] Ten pat.

[6] Ten pat. 2007–2008 m. pasaulinė žemės ūkio prekyba padidėjo 21–25 %.

[7] Atitiktis reiškia, kad ES pripažįsta trečiojoje šalyse taikomą nagrinėjamą kontrolės sistemą atitinkančią ES sistemą.

[8] Šiuo metu TRACES sistemoje kiekvieną mėnesį įregistruojama maždaug 5 000 BVĮD gyviems gyvūnams ir 40 000 gyvūniniams produktams. Keturiolika trečiųjų šalių naudoja TRACES išduodamos sertifikatus, pridedamus prie importui į ES skirtų gyvūnų arba gyvūninių produktų.

[9] RASFF naudoja ES valstybės narės, Komisija, EMST, Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija.

[10] EUROPHYT suteikia tiesioginę prieigą internetu Komisijai, valstybėms narėms ir Šveicarijai.

[11] Tai apima ES taikomas priemones, kuriomis kontroliuojamos tam tikros gyvūnų ligos šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, besiribojančiose su ES, siekiant sumažinti ligos paplitimo ES riziką. Vienas tokių pavyzdžių – šiuo metu Vakarų Balkanuose vykdomas skiepijimas nuo klasikinio kiaulių maro.

[12] Šiuo metu taikomos Direktyvos 96/23/EB nuostatos.

[13] Šiuo metu išdėstyta atitinkamai Tarybos direktyvose 91/496/EB ir 97/78/EB.