[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.8

KOM(2010) 727 galutinis

EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Padėties rinkoje raida ir su tuo susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos

TURINYS

EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Padėties rinkoje raida ir su tuo susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos 1

EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Padėties rinkoje raida ir su tuo susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos 3

Įpareigojimas 3

Įžanga.... 3

1. Padėties pieno rinkoje raida ir vidutinės trukmės laikotarpio perspektyvos 3

1.1. Ligšioliniai rinkos pokyčiai 3

2. sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo raida 5

2.1. Pieno gamyba neišnaudojant kvotos 5

2.2. Pieno kvotų kainų mažėjimas 6

2.3. Tikėtini pokyčiai ir poveikio tyrimas (jautrumo analizė) 6

2.4. Valstybės narės sklandžiai pereina prie kvotų sistemos panaikinimo 7

3. Baigiamosios pastabos 7

EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Padėties rinkoje raida ir su tuo susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos

Į PAREIGOJIMAS

2007 M. SPALIO 22 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 1234/2007, NUSTATANčIO BENDRą žEMėS ūKIO RINKų ORGANIZAVIMą IR KONKREčIAS TAM TIKRIEMS žEMėS ūKIO PRODUKTAMS TAIKOMAS NUOSTATAS („BENDRAS BENDRO žEMėS ūKIO RINKų ORGANIZAVIMO REGLAMENTAS“), 184 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą dėl padėties rinkoje raidos ir su tuo susijusių sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygų, prireikus kartu su atitinkamais pasiūlymais. Ši ataskaita yra pirma iš dviejų pirmiau minėtų ataskaitų.

Įžanga

Šią ataskaitą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje apibūdinti padėties karvių pieno rinkoje pokyčiai nuo 2008 m., kai buvo nuspręsta atlikti BŽŪP patikrinimą, iki 2010 m. vidurio ir apibrėžtos vidutinės trukmės perspektyvos. Antroje dalyje nagrinėjamas laipsniškas pieno kvotų sistemos panaikinimas.

1. PADėTIES PIENO RINKOJE RAIDA IR VIDUTINėS TRUKMėS LAIKOTARPIO PERSPEKTYVOS

Po 2007 m. kainų šuolio 2008–2009 m. kainos ir gamintojų pajamos smarkiai sumažėjo, padėtis pieno rinkos ėmė gerėti antrojoje 2009 m. pusėje ir toliau gerėjo visą pirmąjį 2010 m. pusmetį.

1.1. Rinkos pokyčiai iki šiol

Per pastaruosius trejus metus karvių pieno pateikimo rodikliai ES-27 išliko palyginti stabilūs, procentinė dalis kasmet kito labai nedaug (+1 proc. 2008 m., –0,6 proc. 2009 m., +0,03 proc. per pirmuosius septynis 2010 m. mėnesius).

Pieno kainų pokyčiai nurodyti I priede. Po to, kai 2007 m. buvo užregistruotos nepaprastai didelės kainos, pieno supirkimo kainos sumažėjo sumažėjus pieno produktų kainoms. Kainos šiek tiek vėl padidėjo 2008 m. liepos – rugsėjo mėn., tačiau 2009 m. gegužės mėn. jos labai sumažėjo – vidutiniškai tik šiek tiek viršijo mažiausias apsaugines ribas. Nuo 2009 m. gegužės mėn. iki lapkričio mėn. pieno kainos išaugo ir pirmąjį 2010 m. ketvirtį nusistovėjo, nors paprastai tuo laikotarpiu (žiemos ir pavasario) kainos yra linkusios augti. Nuo 2010 m. pavasario pieno kainos augo, ir rugpjūčio mėn. ES-27 svertinis vidurkis pasiekė maždaug 31,5 c/kg. Bendro pobūdžio informacija apie reikšmingus kainų svyravimus pagal valstybes nares pateikta II priede, kur lyginamos pieno supirkimo kainos įvairiose valstybėse narėse 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2009 m. rugpjūčio mėn.

Intervencinių sviesto ir nugriebto pieno miltelių (NPM) atsargų 2008 m. nebuvo, o 2007–2008 m. ir NPM, ir sviesto privačiosios ir sektoriaus atsargos didėjo, todėl galima daryti išvadą, kad, kol rinkoje vyravo kainų augimo tendencijos, vis daugiau nefasuotų ES produktų nepasiekdavo rinkos. Sumažėjus paklausai, 2009 m. intervencinės atsargos sparčiai gausėjo. 2009 m. rinkos nuosmukis paskatino pienines atsisakyti didelės pridėtinės vertės pieno produktų (pavyzdžiui, sūrio, šviežių produktų, jogurtų ir kt.) ir pereiti prie intervencinių produktų (NPM ir sviesto). 2009 m. intervencijai iš viso supirkta 76 367 t. sviesto ir 256 982 t. NPM. Paaiškėjo, kad apsauginė riba buvo veiksminga priemonė rinkos pusiausvyrai atkurti, pašalinus iš jos produktus, sudarančius vieną arba du procentus visos pieno produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. pabaigoje ir iki šiol šiais 2010 m. sviesto kainos pastebimai išaugo ir kad apskritai pieno produktų rinkoje esama teigiamų pokyčių, 2010 m. intervencinis supirkimas nevykdomas, šiuo metu intervencinių sviesto atsargų beveik nėra, o NPM intervencinės atsargos laipsniškai mažėja dėl to, kad jos naudojamos įgyvendinant nepasiturintiems asmenims skirtą programą ir parduodamos atviro paraiškų konkurso tvarka. Pieno produktų kainos ypač išaugo dėl to, kad sumažėjo pietinio pusrutulio šalių pasiūla ir labiau nei tikėtasi išaugo pieno produktų paklausa. Dėl pagerėjusių rinkos sąlygų pieninės grįžo prie didelės pridėtinės vertės pieno produktų gamybos.

Pagrindinių pieno produktų kainų vidurkio ES pokyčiai nuo 2008 m. iki dabar yra nepastovūs. Nors 2008 m. pradžioje kainos vis dar buvo labai aukštos, pirmoje 2009 m. pusėje jos labai nusmuko, tačiau nuo 2009 m. antrojo pusmečio ir per tris pirmuosius 2010 m. ketvirčius nuolat augo.

ES pieno produktų, ypač sviesto ir lydyto sviesto, eksportas 2008 m. sumažėjo, išskyrus gal tik nenugriebto pieno miltelių (NNPM) eksportą. 2009 m. ši tendencija nutrūko ėmus taikyti eksporto grąžinamąsias išmokas, skirtas iš dalies kompensuoti didėjančiam pasaulio rinkos ir ES rinkos kainų skirtumui. Padidėjus pasaulinei paklausai, ES eksportas atsigavo pirmaisiais 2010 m. mėnesiais be eksporto grąžinamųjų išmokų.

1.2. Vidutinės trukmės rinkos raida

Taikant Aglink-Cosimo modelį įvertintos vidutinės trukmės ES rinkos perspektyvos. Pasaulio rinka ir politinė aplinka pagrįstos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) pateiktu 2010-2019 m. žemės ūkio perspektyvų dokumentu ( OECD-FAO Agricultural Outlook 2010-2019 ), kuriame pasinaudota naujausiomis makroekonominėmis prognozėmis ir daroma prielaida, kad, priėmus sprendimus dėl BŽŪP patikrinimo, nei BŽŪP, nei prekybos politika nepasikeis. Vieni iš svarbiausių rinkos planavimo veiksnių yra geresnės BVP augimo perspektyvos, prielaida, kad euras laipsniškai stiprės JAV dolerio atžvilgiu, taip pat OECD ir FAO pasaulinės pieno produktų rinkos kainų prognozės[1]. Jei nors viena iš šių prognozių ir (arba) prielaidų nepasitvirtins, tai turėtų nemažą poveikį apibendrinamosioms prognozėmis. Be to, Aglink-Cosimo modelyje neatsispindi lūkesčiais dėl didesnio kainų svyravimo.

Remiantis šiuo modeliu ir minėtomis prielaidomis, taip pat atsižvelgiant į gana optimistiškas paklausos prognozes, pagrįstas makroekonomikos perspektyvomis, planuojama, kad nuo 2011 m. pieno gamyba vėl didės. 2020 m. pieno gamyba ES-27 maždaug 3 proc. viršytų 2009 m. lygį. Būtų galima tikėtis, kad pieno pristatymas padidės šiek tiek daugiau; skirtumas priklausytų nuo laipsniškai mažėjančio suvartojimo ES-12 ūkiuose. Numatoma, kad pasibaigus kvotų režimui, pieno gamybos ir pristatymo mastai ES-27 iš esmės nesikeis (žr. III priedo 2 grafiką).

Atrodo, kad didesnės pridėtinės vertės pieno produktų perspektyva palanki dėl to, kad auga sūrio ir šviežių pieno produktų paklausa. Planuojama, kad šviežių pieno produktų (tarp jų geriamojo pieno, grietinėlės, jogurtų ir kt.) gamyba didės maždaug 8 proc. (2009–2020 m.), o sūrio gamyba, kaip pavaizduota, išaugs maždaug 10 proc. Nepaisant prielaidos dėl laipsniško euro stiprėjimo, sūrio eksporto prognozes galima laikyti palankiomis – ES išsaugos didelę, daugiau kaip 30 proc., dalį pasaulio sūrio eksporto rinkoje.

Dėl NNPM numatoma, kad jų gamyba sumažės, tačiau bus tik šiek tiek mažesnė nei 2009 m., o ES eksportas vidutinės trukmės laikotarpiu išliks pastovus dėl pastovios pasaulinės paklausos. Tačiau ES rinkos dalis pasaulio eksporto rinkoje iki 2020 m. laipsniškai sumažėtų iki 21 proc. (nuo 24 proc. 2009 m.).

Perspektyvos dokumente nurodyta, kad sviesto rinka jau kurį laiką stabili, bet priklauso nuo vietos paklausos pastovumo. Jei 2015 m. (kvotos panaikinimo metai) planuojamas produkcijos kiekis išaugtų, ES eksportas padidėtų.

Atsižvelgiant į prielaidą, kad euras stiprės, ir į didelę kitų eksportuotojų pasiūlą, nugriebto pieno miltelių eksporto prognozės mažiau palankios. Nepaisant palyginti palankios perspektyvos ir akivaizdaus NPM rinkos stabilumo, artimesnio laikotarpio perspektyvos, susijusios su pasiūlos ir paklausos pokyčiais pasaulio rinkoje ir su ES rinkos gebėjimu sunaudoti intervencines atsargas, išlieka neapibrėžtos.

III priede pateikti atitinkami grafikai.

2. SKLANDAUS LAIPSNIšKO PIENO KVOTų SISTEMOS PANAIKINIMO RAIDA

2.1. Pieno gamyba neišnaudojant kvotos

2008 m. balandžio 1 d. Taryba nusprendė 2 proc. padidinti pieno kvotas. 2008 m. lapkričio mėn. sprendimai dėl BŽŪP patikrinimo lėmė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. penkeriems metams 1 proc. buvo padidintos pieno kvotos, taip pat pakoreguotas riebumo korekcijos koeficientas – dėl to dar kartą de facto vienu procentu padidėjo kvotos. Iki 2015 m. balandžio 1 d., kai kvotų sistema bus panaikinta, kvota dar tris kartus kasmet padidės vienu procentu (išskyrus Italiją, kurioje jau 2009 m. balandžio 1 d. nuspręsta kvotą padidinti 5 proc.).

Pieno kvotų reikšmė kasmet pamažu vis mažėja, nes vis daugiau valstybių narių pieno pagaminama mažiau nei skirta kvotų. Nors 2008–2009 kvotos metais mokestį už kvotos viršijimą turėjo mokėti šešios valstybės narės, 2009–2011 kvotos metais jį greičiausiai mokės tik trys valstybės narės. Remiantis oficialiais valstybių narių pranešimais manoma, kad 2009–2010 kvotos metų pabaigoje ES buvo pristatyta maždaug 7 proc. pieno mažiau nei skirta kvotų (žr. IV priedo grafiką).

Nepaisant to, kad nuspręsta 2008–2009 kvotos metais kvotas padidinti 2 proc. ir kad kalendoriniais metais gamintojams už pieną mokėtos palyginti geros kainos, pieno gamyba ES 2008 m. padidėjo labai nedaug. Ekonomikos nuosmukis neigiamai paveikė pridėtinės vertės pieno produktų paklausą ES ir pasaulyje, atitinkamai ir pieno produktų kainas, tad 2009 m. labai sumažėjo pieno gamintojų kainos. Dėl sumažėjusių gamintojų kainų 2009 m. ir 2010 m. pradžioje pieno gamyba ES šiek tiek sumažėjo. Todėl 2008–2009 kvotos metų pabaigoje pieno pagal kvotas pristatyta rekordiškai mažai. 2009–2010 kvotos metais šis tendencija buvo dar stipresnė. 2010 m. pieno gamyba ES po truputį didėjo, tačiau jos lygis buvo daug mažesnis už kvotų lygį.

Toks lėtas atsakas į kvotų didinimą susijęs ne tik su ekonomikos nuosmukiu, dėl kurio sumažėjo pieno produktų paklausa, bet ir su tuo, kad padidėjo gamybos sąnaudos ir atitinkamai sumažėjo marža. Atsižvelgiant į tai, kas atsitiko 2008–2009 m. padidinus kvotas, akivaizdu, kad pieno gamyba visos ES lygmeniu, nepaisant pastebimai didesnių vidutinių gamintojo pieno kainų, pakito nedaug. Paskutiniais duomenimis (iki 2010 m. liepos mėn.), padidėjusios pieno kainos turi didesnį poveikį gamybai.

Vis mažėjant pieno kvotų svarbai, ES pieno pasiūla gali geriau atitikti rinkos galimybes, ūkininkų reakcija į kainų signalus mažiau iškreipta, o efektyvumą galima pasiekti atliekant restruktūrizaciją.

Tam tikrose valstybėse narėse kvotos ir toliau viršijamos tikriausiai dėl to, kad kai kurių gamintojų marža gana smarkiai viršija išlaidas, todėl jie yra linkę rizikuoti viršyti pristatomą kiekį ir visiškai išnaudoti savo pajėgumus, tikėdamiesi, kad kiti savo pajėgumų neišnaudos. Šių ūkininkų nuomone, reikia gaminti daugiau produkcijos, net ir pigesnės, kad būtų galima padengti savo investicines išlaidas, kol kainos padengs ribines gamybos sąnaudas. Kai kuriose valstybėse narėse, kurių pieno perdirbimo sektorius orientuotas į eksportą, kvotų viršijimas susijęs ir su tuo, kad, atsižvelgiant į produktų asortimentą, esama galimybių gaminti eksporto rinkoms ir rasti rinkas savo produktams realizuoti.

2.2. Pieno kvotų kainų mažėjimas

Vienas iš pagrindinių ženklų, kad susidaro palankios sąlygos sklandžiai pereiti prie kvotų panaikinimo („soft landing“), yra laipsniškas kvotų rentos mažėjimas. Kvotų renta apibūdinama kaip kainos pagal kvotą (didesnės nei rinkos kaina, kai kvotos yra privalomos) ir ribinių gamybos sąnaudų skirtumas. Geras kvotų rentos rodiklis yra kvotų kaina. Kaip išsamiai nurodyta V priede, trumpėjant kvotų sistemos taikymo laikui, pieno kvotų kaina mažėja ir didžiojoje daugumoje valstybių narių jau yra maža arba priartėjo prie nulio. Padėtį galima įvertinti trimis atžvilgiais.

1) Valstybės narės, kuriose pristatoma daug mažiau pieno nei viršutinė kvotų riba

Valstybėse narėse, kuriose pieno pristatoma daug mažiau nei pagal kvotą nustatytas didžiausias kiekis, kvotos kaina jau dabar labai maža ar net lygi nuliui. Kai kuriose iš jų priimtos nacionalinės administracinės priemonės, kuriomis nustatomos kasmet mažesnės kvotų kainos, kol 2015 m. jos bus lygios nuliui.

Jei gamybos lygis atitiks dabartines tendencijas, nemanoma, kad tose šalyse, kur kvotų kaina nenustatoma administracinėmis priemonėmis, bet jau yra labai maža arba lygi nuliui, kvotų kainos labai skirsis nuo dabartinio lygio. Valstybėse narėse, kuriose kvotų rinka yra, pieno kvotos vis dar turi kainą, nepaisant to, kad mokėti už kvotos viršijimą nereikia. Artėjant prie 2015 m. visos kvotos visiškai praras vertę, nes jų svarba rinkai mažėja, o nurašymo terminas artėja.

2) Valstybės narės, kuriose pieno kvota beveik išnaudojama

Valstybėse narėse, kuriose pieno pristatoma maždaug tiek, kiek daugiausia leidžiama pagal kvotas, įtakos kvotų kainai turi prognozuojamas arba numatomas mokestis už kvotos viršijimą. Jei nacionalinė pieno kvota nevisiškai panaudojama, kvotų kainos krinta. Manoma, kad ateityje kvotų bus perkama mažiau, kol bus pasiektas nulis; šiuos svyravimus lems gamybos perviršis ir pieno kainos.

3) Valstybės narės, kuriose pristatomo pieno kiekis viršija kvotas

Keliose valstybėse narėse, kuriose pieno pristatoma daugiau nei leidžia kvotos, kvotų kainos išlieka palyginti didelės, o pastaruoju metu dar padidėjo. Atrodo, kad tų valstybių narių gamintojai yra pakankamai konkurencingi ir įsipareigoję išnaudoti visus savo pajėgumus, tęsti gamybą ir galiausiai mokėti mokestį už kvotos viršijimą. Gali būti, kad sklandus perėjimas prie kvotų panaikinimo toms valstybėms narėms nebus užtikrintas.

2.3. Tikėtini pokyčiai ir poveikio tyrimas (jautrumo analizė)

Pieno gamybos pokyčiai panaikinus kvotą priklauso nuo daugelio veiksnių: BŽŪP formos po 2013 m. (rinkos priemonės, tiesioginės išmokos, kaimo plėtra), gamybos sąnaudų, aplinkosaugos įsipareigojimų, darbo ir gamybos alternatyvų, valstybių narių ir tarptautinių rinkų raidos, įskaitant pieno kainų pokyčius.

Pagal ekonometrinį modelį, kurį Žemės ūkio generalinis direktoratas taikė rengdamas vidutinės trukmės ir ilgalaikes perspektyvas, pieno gamyba ateinančiais metais turėtų būti nuosaiki netgi panaikinus kvotų sistemą (žr. 1.2. punktą). Kai kurių valstybių narių tyrimų duomenimis, pieno gamyba labai išaugs; tačiau daugumoje iš tų tyrimų neatsižvelgiama į bendrą padėtį ES-27. Struktūrinio perviršio reikėtų išvengti taikant kainų mechanizmą. Remiantis įvairiais tyrimais[2], susijusiais su BŽŪP patikrinimu, manoma, kad dėl įvairių priežasčių tik nedaugelis valstybių narių visiškai išnaudos pieno kvotas – dauguma valstybių narių gamins mažiau dėl bendro pieno kainų sumažėjimo.

2.4. Valstybių narių perėjimas prie kvotų sistemos panaikinimo

Atsižvelgiant į pagaminamo pieno ir pieno kvotų santykio pokyčius ir į tai, kad kvotų kainos linkusios mažėti, susidaro palankios sąlygos sklandžiai pereiti prie kvotų panaikinimo. Didžiojoje daugumoje valstybių narių kvotos jau nėra svarbus gamybos ribojimo veiksnys, be to, kvotų kaina jau pasiekė arba netrukus pasieks nulį.

Vykdant BŽŪP patikrinimą ir naikinant kvotas pieno sektoriui iškilo naujų iššūkių pagal BŽŪP antrąjį ramstį, kuriame šiuos naujus iššūkius numatyta įveikti didinant moduliavimo lėšas. Rengiantis panaikinti kvotas tai bus papildoma parama pieno gamybos sektoriaus ūkininkams.

3. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

2007–2009 m. kainų pokyčiai pieno sektoriuje buvo labai dideli. Po to rinkos padėtis pagerėjo ir dabar perspektyvos yra teigiamos.

Apskritai pieno sektorius vis labiau orientuotas į rinką. Poveikį šiam procesui 2008 ir 2009 m. turėjo ekonomikos krizė. Kainų nepastovumas, kuris paprastai būdingas į rinką orientuotam sektoriui, tapo dar akivaizdesnis ir žalingesnis dėl papildomų susijusių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio namų ūkių vartojimo ir dėl ekonomikos krizės sąlygomis sumažėjusios perkamosios galios.

Didžioji valstybių narių dauguma prie kvotų sistemos panaikinimo pereina sėkmingai. Pieno kvotų kainos labai mažos, kai kuriose valstybėse narėse jau pasiekė nulį, o daugumoje kitų valstybių narių mažėja ir, kaip planuojama, 2015 m. pasieks nulį. Daugumoje valstybių narių, ypač naujosiose, pieno kvotos nebeatlieka gamybos ribojimo funkcijos, o kai kuriose iš jų orientavimasis į rinką jau tapo pagrindiniu principu.

Išvada ta, kad tokiomis aplinkybėmis nėra prasmės persvarstyti su BŽŪP patikrinimu susijusių sprendimų dėl laipsniško kvotų padidinimo ir kvotų sistemos panaikinimo 2015 m. balandžio 1 d.

Toliau rengdamasi kvotų panaikinimui 2015 m., Komisija norėtų pasiūlyti svarstyti tolesnius žingsnius, palengvinančius perėjimo procesą – norint padidinti pieno grandinės operatorių informuotumą ir sustiprinti jų atsakomybę, reikėtų geriau atsižvelgti į rinkos ženklus, suderinti pasiūlą su paklausa ir padidinti skaidrumą. Be jau įdiegtų informavimo sistemų būtų organizuojami Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto ir Pieno patariamosios grupės rinkos pokyčiams stebėti susitikimai, siekiant įvertinti rinkos padėtį ir perspektyvas.

Smarkiai sutrikus pusiausvyrai ir jei kitų bendro žemės ūkio rinkų organizavimo priemonių nepakaks,, Komisija kaip papildomą, o kartu ir išimtinę rinkos stabilizavimo priemonę galėtų apsvarstyti galimybę taikyti Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 186 straipsniu (Vidaus rinkos kainų sutrikimai) pagrįstą sistemą, kurią taikant pieno gamintojai galėtų savanoriškai sumažinti jų pristatomo pieno kiekį, o už tai jiems būtų kompensuojama. Atsižvelgiant į pieno krizės patirtį, pusiausvyrai ir stabilumui atkurti iš rinkos pakanka pašalinti vieną ar du proc. visos pieno produkcijos, kaip minėta 1.1. punkte.[3]

Kita ataskaita bus pateikta 2012 m. pabaigoje.

Priedai: I. Pieno kainų pokyčiai

II. Pieno supirkimo kainos įvairiose valstybėse narėse

III. Vidutinės trukmės pieno sektoriaus perspektyvos

IV. Pieno gamyba palyginti su kvota

V. ES pieno kvotų kainų pokyčiai

I PRIEDAS. 1. Pieno kainų pokyčiai

[pic]

II PRIEDAS. Pieno supirkimo kainos įvairiose valstybėse narėse

2010 m. rugpjūčio mėn. / 2009 m. rugpjūčio mėn.

[pic]

III PRIEDAS. Vidutinės trukmės pieno sektoriaus perspektyvos

1 grafikas. Pieno pasiūla ir bandos dydis

[pic]

2 grafikas. Numatoma pieno pasiūlos raida, palyginti su kvota

[pic]

3 grafikas. Sūrio rinkos pusiausvyra

[pic]

4 grafikas. Sviesto rinkos pusiausvyra

[pic]

5 grafikas. NPM rinkos pusiausvyra

[pic]

6 grafikas. Pasaulio rinkos kainų perspektyvos

[pic]

IV PRIEDAS. Pieno gamyba palyginti su kvota

[pic]

[pic][pic]

V PRIEDAS. ES pieno kvotų kainų pokyčiai

[pic]

[1] OECD ir FAO žemės ūkio perspektyvose 2010–2019 m. pasaulio rinkos kainos grindžiamos Okeanijos biržos kainomis.

[2] Ekonominio pieno kvotų sistemos panaikinimo poveikio analizė (http://ec.europa.eu/agriculture/analysis/external/milk/index_en.htm).

Ekonominis pieno kvotų sistemos panaikinimo poveikis – Regioninė pieno gamybos ES analizė (http://ec.europa.eu/agriculture/analysis/external/milkquota/index_en.htm).

[3] Ši schema, įskaitant jos finansinį poveikį, bus vertinama galbūt pateikiant pasiūlymą.