[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.7

KOM(2010) 723 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

1. ĮžANGA

2005 m. sausio 28 d. Komisija priėmė Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio[1]. Strategijoje nagrinėjama dauguma gyvsidabrio gyvavimo ciklo aspektų. Pagrindinis jos tikslas – mažinti gyvsidabrio lygį ir jo poveikį tiek žmonėms, tiek aplinkai. Joje nustatyta dvidešimt prioritetinių veiksmų, kurių reikia imtis tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautiniu mastu.

Strategijai buvo pritarta 2005 m. birželio 24 d. Tarybos išvadose ir 2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje.

Komisija išreiškė ketinimą „persvarstyti visą gyvsidabrio strategiją iki 2010 m. pabaigos“, kaip nurodyta komunikato 11 skirsnyje. Peržiūrai pagrįsti Komisija paprašė išorės konsultantų atlikti išsamų strategijos įgyvendinimo tyrimą[2]. Be to, 2010 m. birželio 18 d. Briuselyje buvo surengtas suinteresuotųjų šalių konsultacinis susitikimas su valstybėmis narėmis, pramonės ir aplinkosaugos NVO. Rengiant galutinę ataskaitą buvo atsižvelgta į susitikimo metu gautas pastabas bei 2010 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais raštu pateiktas pastabas.

Ši peržiūra paremta minėto tyrimo išvadomis ir kita Komisijos turima informacija. Ja taip pat vykdomas Komisijos įsipareigojimas pranešti apie daugiašalės veiklos pažangą pagal Reglamento (EC) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo[3] 8 straipsnio 5 dalį. Reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas pranešti apie vykdomus mokslinius tyrimus dėl saugaus atliekų šalinimo būdų, vykdomas parengiant tyrimo ataskaitą „Metalinio gyvsidabrio šalinimo įrangos reikalavimai ir priimtinumo kriterijai“, kuri pateikta Komisijos svetainėje (taip pat žr. 9 veiksmą toliau).

2. TARPTAUTINė VEIKLA

Kadangi gyvsidabris plinta dideliu atstumu, jo poveikis Sąjungoje gyvenantiems žmonėms bei ES aplinkai negali būti sumažintas iki priimtino lygio vien tik taikant vidaus politiką. Todėl norint veiksmingai spręsti gyvsidabrio problemą pasaulyje reikalingi koordinuoti veiksmai tarptautiniu mastu. Gyvsidabrio strategijoje į tai atsižvelgiama ir 7 iš jos veiksmų (14–20 veiksmai) yra skirti tarptautinei veiklai remti ir skatinti. ES ne kartą prašė Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) Valdančiosios tarybos priimti sprendimą pradėti derybas dėl visuotinės su gyvsidabriu susijusios teisiškai privalomos priemonės. 2009 m. vasario mėn. Valdančioji taryba galiausiai nusprendė įsteigti Tarpvyriausybinį derybų komitetą (TDK), kuris įgaliotas sukurti visuotinę teisiškai privalomą priemonę, apimančią daugumą gyvsidabrio gyvavimo ciklo aspektų. Pirmoji TDK sesija įvyko 2010 m. birželio 7–11 d. Stokholme, o užbaigti procesą siekiama 2013 m. pradžioje. Europos strategija dėl gyvsidabrio ir jos įgyvendinimu siekiama iš esmės prisidėti prie šio proceso.

Priėmus visuotinę teisiškai privalomą priemonę, Komisija įvertins poreikį peržiūrėti ES strategiją dėl gyvsidabrio, siekiant visiškai atsižvelgti į naujuosius tarptautinius įsipareigojimus.

3. STRATEGIJOS įGYVENDINIMAS

Apskritai, padaryta nemaža pažanga įgyvendinant 2005 m. nustatytus veiksmus. Toliau trumpai apžvelgiama kiekvieno iš dvidešimties veiksmų pažanga. Patogumo dėlei visas šių veiksmų tekstas pateikiamas priede.

3.1. Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas

1 veiksmas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvos įgyvendinimas

Direktyva 2008/1/EB[4] dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK – pirmą kartą priimta 1996 m.) yra svarbiausia teisinė gyvsidabrio teršalų kiekio mažinimo priemonė. Tačiau dėl to, kaip valstybių narių leidimus išduodančios institucijos taikė šią priemonę, ir dėl prasto geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) taikymo išduodant leidimus išmetamųjų gyvsidabrio teršalų kiekis nebuvo sumažintas tiek, kiek galėjo būti. Todėl Komisija skyrė ypatingą dėmesį šiai situacijai ištaisyti, atlikdama visapusišką TIPK direktyvos persvarstymą, po kurio buvo priimta naujoji Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (PIT).

Iš tiesų, 2010 m. lapkričio 8 d. priimta naująja Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (PIT), kuri pakeis TIPK direktyvą, gerokai sustiprintas GPGB ir su GPGB taikymu susijusio išmetamųjų teršalų lygio (ITK) vaidmuo. Dabar GPGB dokumentus turi priimti Komisija kaip GPGB išvadas ir jie turės teisinę galią. Galimybė leidimus išduodančioms institucijoms nukrypti nuo ITK lygio bus ribota ir tokius nukrypimus jos turės pagrįsti pagal griežtus direktyvoje išdėstytus kriterijus. Tikimasi, kad dėl to bus greičiau pakeistos gyvsidabrio naudojimu pagrįstos technologijos ir sumažės gyvsidabrio teršalų kiekis įvairiuose pramonės sektoriuose, visų pirma cemento gamyboje, spalvotųjų metalų pramonėje, stambiose kuro deginimo įmonėse, atliekų deginimo ir chloro šarmų pramonėje.

2 veiksmas. GPGB informacinių dokumentų (GPGBID) rengimas

Ši veikla tebevykdoma. Glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis, dabar peržiūrimi chloro šarmų pramonės, didelių kuro deginimo įmonių ir spalvotųjų metalų pramonės GPGBID. Todėl šiame procese bus skirtas dėmesys konkrečiai gyvsidabrio teršalų išmetimui, visų pirma, gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimo nutraukimui chloro šarmų pramonėje.

3 veiksmas. Gyvsidabrio teršalų išmetimas dėl nedidelio masto anglies deginimo

2005 m. gruodžio mėn. buvo užbaigtas tyrimas „Galimybių sumažinti į orą išmetamų gyvsidabrio teršalų kiekį nedidelio masto anglies deginimo įrenginiuose išlaidos ir aplinkosauginis veiksmingumas“[5]. Anot šio tyrimo išvadų, apskaičiuota, kad šis šaltinis sudaro 16 % visų ES gyvsidabrio teršalų. Remdamasi šiomis išvadomis, Europos Komisija savo pasiūlyme dėl PIT siūlė nuo 50 MW iki 20 MW sumažinti apatinę bendros nominalios šiluminės galios ribą, nuo kurios taikomos taisyklės didelėms deginimo įmonėms. Tačiau ES įstatymų leidėjas paliko 50 MW apatinę ribą ir įtraukė į direktyvą nuostatą, kuria reikalaujama, kad Komisija iki 2012 m. pabaigos persvarstytų poreikį kontroliuoti teršalų išmetimą iš įmonių, kurių galingumas mažesnis negu ši apatinė riba, ir, jei reikia, pateiktų teisės akto pasiūlymą. Tinkamu metu Komisija imsis tolesnių veiksmų.

4 veiksmas. Dantų amalgamos atliekų tvarkymas

Dantų amalgama yra antra pagal mastą gyvsidabrio panaudojimo sritis ES. Komisijos sprendime 2000/532/EB[6] amalgamos atliekos iš dantų gydymo apibūdinamos kaip pavojingos atliekos, todėl joms taikomos neseniai priimtos Pagrindų direktyvos dėl atliekų[7] nuostatos. 2005 m. surengusi apklausą, Komisija peržiūrėjo dabartinę praktiką, kurios laikosi odontologijos klinikos valstybėse narėse. Padaryta išvada, kad nors daugelyje valstybių narių amalgamos separatorių įrengimas yra privalomas ir egzistuoja tinkamos surinkimo sistemos, to negalima pasakyti apie visas Bendrijos šalis.

Gyvsidabrio teršalams iš odontologų kabinetų taip pat taikomi ES vandens teisės aktai. Pagal Vandens pagrindų direktyvos (VPD)[8] X priedą gyvsidabris priskiriamas prioritetinėms pavojingoms medžiagoms, todėl valstybės narės privalo ilguoju laikotarpiu imtis priemonių nutraukti arba laipsniškai sustabdyti šios medžiagos išmetimą, išleidimą ir nutekėjimą. Papildomai, atsižvelgiant į bendrą VPD požiūrį, Direktyva 2008/105/EB[9] nustatyti aplinkos kokybės standartai vandens politikos srityje tam tikroms prioritetinėms medžiagoms, įskaitant gyvsidabrį ir jo junginius. Tuo atveju, jei standartų nesilaikoma, valstybės narės turi imtis priemonių padėčiai ištaisyti, kaip numatyta VPD 11 straipsnyje.

3.2. Pasiūlos mažinimas

5 veiksmas. Draudimas eksportuoti gyvsidabrį

2008 m. spalio 22 d. ES įstatymų leidėjas priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1102/2008[10] dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo. Draudimas eksportuoti įsigalioja 2011 m. kovo 15 d. Reglamentu nustatyta prievolė teikti ataskaitas ir keistis informacija suteiks galimybę įvertinti draudimo veiksmingumą ir jo poveikį pasaulinei gyvsidabrio rinkai.

3.3. Paklausos mažinimas

Dantų amalgama ir matavimo prietaisai buvo įvardyti kaip ypatingai svarbūs, nes juose yra didžiausias gaminiuose vis dar tebesančio gyvsidabrio kiekis.

6 veiksmas. Dantų amalgamos naudojimas

Komisijos tarnybos dėl dantų amalgamos naudojimo konsultavosi su dviem moksliniais komitetais: Sveikatos ir aplinkos pavojų moksliniu komitetu (SAPMK) ir Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų moksliniu komitetu (ANNSPMK). Abiejų komitetų nuomonės[11],[12] dėl papildomų reguliavimo priemonių reikalingumo siekiant apriboti dantų amalgamos naudojimą buvo neįtikinamos.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės jau gerokai apribojo dantų amalgamos naudojimą savo nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, ir į tai, kad dantų amalgama yra antra pagal mastą gyvsidabrio panaudojimo sritis ES, Komisija nusprendė atlikti tokio gyvsidabrio naudojimo per visą gyvavimo ciklą įvertinimą. Tikimasi, kad šio vertinimo rezultatai bus gauti 2011 m. pabaigoje.

7 veiksmas. Matavimo ir kontrolės prietaisai su gyvsidabriu

2007 m. rugsėjo 25 d. ES įstatymų leidėjas priėmė Direktyvą 2007/51/EB[13], iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB, susijusią su prekybos tam tikrais gyvsidabrio turinčiais matavimo įtaisais apribojimu. Medicininiai termometrai bei kiti matavimo prietaisai su gyvsidabriu (pvz. manometrai, barometrai, sfigmomanometrai, kitokie nei medicininiai termometrai), skirti parduoti plačiajai visuomenei, nebegali būti tiekiami rinkai. Direktyvoje yra peržiūros nuostata, pagal kurią esami apribojimai gali būti išplėsti, pritaikant juos kitiems matavimo prietaisams su gyvsidabriu.

Šiuo metu svarstoma galimybė šį apribojimą papildomai taikyti ir kitiems sveikatos priežiūros prietaisams bei matavimo prietaisams, skirtiems profesiniam ir pramoniniam naudojimui. Tačiau teisinė sistema pasikeitė panaikinus Direktyvą 76/769/EEB ir nustačius, kad tolesni prekybos apribojimai dabar turi būti įvedami laikantis REACH reglamente (EB) Nr. 1907/2006[14] nustatytos tvarkos. Pirmiau minėta Direktyva 2007/51/EB buvo įtraukta į REACH Reglamento (EB) 1907/2006, iš dalies pakeisto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 552/2009[15] XVII priedą „Tam tikrų pavojingų medžiagų, mišinių ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai bei naudojimo apribojimai“ (18a įrašas). Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) Europos Komisijos prašymu, grindžiamu jos prievole, numatyta peržiūros nuostatoje dėl matavimo prietaisų su gyvsidabriu naudojimo ribojimo, įvertino naujus mokslinius duomenis ir parengė ataskaitą, kurioje siūloma toliau riboti gyvsidabrio naudojimą matavimo prietaisuose sveikatos priežiūros srityje bei kitose profesinėse ir pramonės srityse. Nuomonių rinkimo ECHA rengiamai ataskaitai dėl ribojimo procesas prasidėjo nuo viešosios konsultacijos 2010 m. rugsėjo 24 d. Tikimasi, kad susijusių komitetų nuomonės pagal REACH bus pateiktos Komisijai 2011 m. rugsėjo mėn. Po to Komisija nuspręs, ar apribojimai įsigalios ES ir kada. Šia tema ANNSPMK neseniai paskelbė nuomonę[16], patvirtinančią, kad egzistuoja patikimos alternatyvos gyvsidabrio sfigmomanometrams sveikatos priežiūros srityje.

8 veiksmas. Kiti produktai ir prietaisai

Tyrimo ataskaitoje „Gyvsidabrio naudojimo produktuose ir prietaisuose mažinimo galimybės ir viešoje apyvartoje jau esančio gyvsidabrio likimas“[17] kalbama apie naujausias gyvsidabrio taikymo sritis ir pateikiamas gyvsidabrio poveikio visuomenei mažinimo galimybių įvertinimas. Šis tyrimas taip pat apima 10-tą veiksmą.

Po to, kai 2005 m. Ekologinio projektavimo direktyva su pakeitimais, padarytais 2009 m.[18], buvo laipsniškai uždraustas kaitinamųjų lempučių pardavimas rinkoje, Komisija ėmėsi svarstyti vis plačiau naudojamose energiją taupančiose elektros lemputėse esantį gyvsidabrio kiekį. 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB (vadinamoji RoHS direktyva) priedas, gerokai sumažindama tokių lempučių su gyvsidabriu ribines vertes[19]. Šioms elektros lemputėms taip pat taikomos Direktyvos 2002/96/EB[20] dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) nuostatos dėl atskiro surinkimo ir tvarkymo. Be to, Komisija paprašė Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinio komiteto (SAPMK) pateikti nuomonę apie kai kuriose energiją taupančiose elektros lemputėse esantį gyvsidabrį. SAPMK padarė išvadą[21], kad naudojant kompaktines fluorescencines lempas (CFL) bendras gyvsidabrio teršalų kiekis iš lempų ir akmens anglimi kūrenamų apšvietimui elektrą tiekiančių elektrinių, nors ir nedaug, sumažėja, palyginti su kitomis elektros lemputėmis. SAPMK taip pat laikėsi nuomonės, kad sudužus tokioms lempoms pavojus suaugusio žmogaus sveikatai yra mažai tikėtinas. SAPMK negalėjo pateikti nuomonės dėl pavojaus vaikams, nes apie tokį poveikį trūksta duomenų.

2008 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė EEĮA ir RoHS direktyvų naujas redakcijas, kuriomis siekiama, inter alia , toliau mažinti pavojingų medžiagų (įskaitant gyvsidabrį) kiekį atliekose ir didinti pakartotinio surinkimo ir perdirbimo planus. Dėl RoHS direktyvos bendrojo sprendimo priėmimo procese susitarta per pirmąjį svarstymą 2010 m. lapkričio mėn., o EEĮA pasiūlymą vis dar nagrinėja Europos Parlamentas ir Taryba. Direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių[22] (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m.) įvedamas bendras draudimas naudoti gyvsidabrį transporto priemonių medžiagose ir dalyse. Išimtis vis dar taikoma priekiniams žibintams ir prietaisų skydelio ekranuose naudojamoms fluorescencinėms lempoms, tačiau ši išimtis yra laikina ir galioja iki 2012 m. liepos 1 d. (transporto priemonės tipo patvirtinimo data).

Pagal Direktyvą 2006/66/EC dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų[23], didžiausias leistinas gyvsidabrio kiekis baterijose ir akumuliatoriuose buvo gerokai sumažintas palyginti su ankstesne (panaikinta) Baterijų direktyva 91/157/EEB.

3.4. Pertekliaus ir atsargų tvarkymas

9 veiksmas. Saugojimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo nustatyta, kad gyvsidabris iš tam tikrų didelių šaltinių, visų pirma, chloro šarmų pramonės, turi būti laikomas atliekomis ir šalinamas. Konkretūs saugaus metalinio gyvsidabrio saugojimo kriterijai šiuo metu yra rengiami ir Komisija juos priims 2011 m. pradžioje. Be to, Europos chloro šarmų pramonė pasirašė savanorišką susitarimą, kuriuo įsipareigoja gyvsidabrio perteklių siųsti tik į saugojimo vietas, kuriose garantuojami aukšti saugumo standartai. Ataskaitų teikimo įsipareigojimai pagal Reglamentą Nr. 1102/2008 suteiks galimybę Komisijai atidžiai stebėti, kaip vykdomas šis įsipareigojimas.

Laikydamasi įsipareigojimo stebėti vykdomą mokslinių tyrimų veiklą, ieškant saugaus atliekų šalinimo galimybių, įskaitant metalinio gyvsidabrio kietinimą (žr. reglamento 8 straipsnio 2 dalį), Komisija užsakė konsultantų ataskaitą, kuri buvo baigta 2010 m. rudenį[24]. Pažanga, padaryta kuriant kietinimo metodus, kurie netrukus pasirodys rinkoje, greičiausiai turės poveikio metalinio gyvsidabrio saugojimo reikalavimų ir kriterijų rengimui pagal 4 straipsnio 3 dalį. Šio komunikato priėmimo metu šios srities veikla tebevykdoma.

10 veiksmas. Viešoje apyvartoje jau esančiuose produktuose esantis gyvsidabris

Apie darbus, vykdomus pagal šį veiksmą, informuojama aptariant 8 veiksmą.

3.5. Apsauga nuo gyvsidabrio poveikio

11 veiksmas. Gyvsidabris žuvyje ir jūros gėrybėse

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) sukūrė sudėtingas priemones, kuriomis išsamiai apskaičiuojamas per įvairius maisto produktus gaunamo gyvsidabrio kiekis ir gyvsidabrio poveikį tam tikroms gyventojų grupėms. Naujojoje išsamioje maisto suvartojimo duomenų bazėje [25] pateikta informacija apie vaikų ir suaugusiųjų maisto suvartojimą individo lygmeniu, atsižvelgiant į kiekvieno dalyvio amžių, lytį ir svorį. Jei atsirastų naujų duomenų apie gyvsidabrį, gali būti atlikti sudėtingi jo poveikio vertinimai, pasinaudojant naująja maisto suvartojimo duomenų baze.

Remdamosi Komisijos informaciniu pranešimu, nacionalinės valdžios institucijos pateikė daugiau išsamios informacijos vartotojams dėl maiste esančio gyvsidabrio (taip pat žr. 12 veiksmą toliau).

Siekdama toliau gerinti darbuotojų, kurie gali būti paveikti gyvsidabrio, sveikatos apsaugą, Komisija priėmė Direktyvą 2009/161/ES[26], kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas. Į jį įtrauktos ir gyvsidabrio bei dvivalenčių neorganinių gyvsidabrio junginių orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės.

12 veiksmas. Informacija apie maiste esantį gyvsidabrį

Remdamasi pagal 11 veiksmą įgytomis žiniomis, 2008 m. balandžio 21 d. Komisija paskelbė informacinį pranešimą[27] valstybėms narėms dėl metilo gyvsidabrio žuvyje ir žuvies produktuose. Šiame pranešime pateikiama informacija apie didžiausius tam tikros žuvies kiekius, kuriuos gali suvartoti pažeidžiamos grupės (nėščiosios bei krūtimi maitinančios moterys ir maži vaikai), kuriuo valstybės narės turėtų vadovautis, rengdamos informaciją vartotojams.

3.6. Suvokimo gerinimas

13 veiksmas. Gyvsidabrio tyrimų prioritetai

Nuo 2005 m. ES finansavo keletą mokslinių tyrimų projektų, skirtų prioritetiniams gyvsidabrio tyrimų klausimams. Išsamią informaciją apie projektus, finansuotus pagal septintąją bendrąją programą (7BP) ir kitas mokslinių tyrimų finansavimo priemones, galima rasti per Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacinę tarnybą (CORDIS)[28]. Pagal 7BP aplinkos programą neseniai buvo pasirašyta dotacijos sutartis penkerių metų visuotinės gyvsidabrio stebėjimo sistemos (GMOS) mokslinių tyrimų projektui, kurio bendra vertė 8,8 mln. EUR ir kuriame dalyvauja 24 partneriai iš 24 šalių. Komisija šiam projektui, kuris oficialiai prasideda 2010 m. lapkričio 1 d., skiria 6,8 mln. EUR. GMOS tikslas – suteikti svarbios informacijos apie gyvsidabrio pernešimą oru pasauliniu mastu, kuria galima būtų pasiremti vertinant gyvsidabrio teršalų išmetimo mažinimo strategijų veiksmingumą. Tai bus svarbus indėlis vertinant ilgalaikę šios srities politikos sėkmę Europos ir pasauliniu lygiu.

ES aplinkos finansinė priemonė (LIFE) buvo panaudota bandomajam projektui, susijusiam su saugiu metalinio gyvsidabrio šalinimu, finansuoti[29]. Be to, 2009 m. Europos Komisija pradėjo tyrimą „Mokslinė parama, susijusi su ES gyvsidabrio politika“. Tyrimo tikslas – suteikti Komisijai tvirtą mokslinių žinių apie gyvsidabrį pagrindą, analizuojant ir apibendrinant esamus politinės svarbos mokslinių tyrimų rezultatus. Taip bus sukurtas bendras su gyvsidabriu susijusių įvairių per paskutinius metus atliktų mokslinių tyrimų projektų išvadų aprašas. Šio tyrimo rezultatų tikimasi sulaukti 2011 m. vasarą.

3.7. Tarptautinių veiksmų rėmimas ir skatinimas

ES aktyviai rėmė pagal JTAP Pasaulinę gyvsidabrio programą dedamas pastangas, visų pirma tas, kuriomis 2009 m. vasario mėn. buvo priimtas JTAP Valdančiosios tarybos sprendimas 25/5[30]. Sprendimu 25/5 pradėtas 3–4 metų derybų procesas, kurio metu turėtų būti parengta visuotinė teisiškai privaloma priemonė dėl gyvsidabrio (taip pat žr. 2 skyrių ir 17 bei 18 veiksmus). Pasauliniu mastu Europos Komisija parėmė Žemės stebėjimo grupę, kuri neseniai inicijavo naują užduotį (Pasaulinis gyvsidabrio stebėjimo planas), kuria siekiama sukurti pasaulinę gyvsidabrio stebėjimo sistemą.

14 veiksmas. Indėlis į tarptautinius forumus ir veiklą

Be jau minėtos veiklos, Europos Komisija ir kelios valstybės narės taip pat dalyvauja tarptautinėje veikloje, kuria skatinamas gyvsidabrio problemos supratimas ir ieškoma jos sprendimų. Tuo tikslu 2006 m. spalio mėn. Europos Komisija surengė tarptautinę konferenciją Briuselyje. ES ir jos valstybės narės yra kelių tarptautinių forumų, kuriuose svarstomi su gyvsidabriu susiję klausimai, narės ir dalyvės[31]. Iniciatyvų taip pat imtasi atskirų valstybių narių lygmeniu, pvz., IKIMP[32] ( Integrating Knowledge to Inform Mercury Policy ) yra trejų metų keitimosi žiniomis iniciatyva, skirta gyvsidabrio klausimams JK.

15 veiksmas. Finansavimas, skirtas deginant anglį išmetamų teršalų kiekiui mažinti trečiosiose šalyse

Europos Komisija skyrė 1 mln. EUR finansavimą JTAP projektui „Gyvsidabrio teršalų kiekio, išmetamo deginant anglį energetikos sektoriuje, mažinimas“. Šiuo metu vykdomam projektui vadovauja Tarptautinės energetikos agentūros Švarios anglies centras[33], ir jis orientuotas į šalis, kurios yra labai priklausomos nuo kietojo kuro, visų pirma, Kiniją, Indiją, Rusiją ir Pietų Afriką. Be to, 2010 m. Europos Komisija paskelbė atvirą kvietimą teikti švarios anglies technologijų pasiūlymus, siekiant gauti dotacijų, skirtų nuo anglies priklausančioms šalims, besiformuojančios ekonomikos šalims ir besivystančioms šalims[34]. Šios dotacijos daugiausia skirtos gebėjimų stiprinimo veiksmams ir tyrimams, o jų bendras biudžetas sudaro 3 mln. EUR. Nors projektas nėra orientuotas išskirtinai į gyvsidabrį, jis padės nustatyti bendrą teršalų išmetimo kontrolės metodų naudą iš anglies gaunamos energijos sektoriuje.

16 veiksmas. Sutikimas dėl gyvsidabrio importo, apie kurį pranešama iš anksto

Jau nuo 2003 m. eksportuojant ir importuojant gyvsidabrio junginius Reglamentu (EB) Nr. 304/2003 (dabar pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 689/2008[35]) dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo, buvo įvestas privalomas sutikimas, apie kurį pranešama iš anksto, taip įgyvendinant Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje. Sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūra taip pat buvo taikoma gyvsidabrio junginių, skirtų naudoti kaip pesticidai, importui.

17 veiksmas. JTEEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sunkiųjų metalų protokolas

ES ir 20 valstybių narių dalyvauja veikloje, vykdomoje pagal JTEEK Konvencijos dėl tarptautinių tolimų oro teršalų pernašų (LRTAP) sunkiųjų metalų protokolą. Europos Komisija aktyviai ragina protokolo dar neratifikavusias valstybes nares kuo greičiau tai padaryti. 2008 m. rugsėjo mėn. ES pasiūlė į protokolo IV priedą papildomai įtraukti keletą gyvsidabrio turinčių produktų. 2010 m. gruodžio mėn. LRTAP konvencijos vykdomasis organas priims sprendimą dėl galimos derybų proceso pradžios ir dėl derybų įgaliojimo taikymo srities. Tačiau bus svarbu užtikrinti, kad derybos pagal sunkiųjų metalų protokolą derėtų su tuo, kas daroma pagal būsimą JTAP teisiškai privalomą priemonę dėl gyvsidabrio.

18 veiksmas. Parama JTAP Pasaulinei gyvsidabrio programai

Europos Komisija dalyvauja Pasaulinės gyvsidabrio partnerystės patariamojoje grupėje ir oficialiai yra priskirta „Gyvsidabrio išmetimo deginant anglį“ partnerystės zonai, tuo tarpu Vokietija ir Italija atitinkamai priklauso „Gyvsidabrio atliekų tvarkymo“ ir „Gyvsidabrio pernešimo oru ir jo likimo tyrimų“ zonoms. JTAP Valdančiosios tarybos Sprendime 25/5 Pasaulinė gyvsidabrio partnerystė nurodyta kaip viena svarbiausių priemonių, siekiant nedelsiant imtis veiksmų gyvsidabrio srityje derybose dėl visuotinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio proceso.

19 veiksmas. Gyvsidabris aukso kasybos sektoriuje

2010 m. Europos Komisija skirs 1,5 mln. EUR lėšų JTVP Gvianos skydo priemonei sukurti[36]. Ši priemonė – tai daugiašalės pagalbos finansinė priemonė, skirta veiklai, kuria būtų siekiama užtikrinti ekologinį Gvianos skydo regiono vientisumą[37]. Pagal ją bus finansuojami projektai vietoje, be kita ko, susiję su rizika, kurią kelia neteisėta ir nereguliuojama aukso kasyba, vykdoma smulkių auksakasių ( garimpeiros ), ir plintanti į Prancūzų Gvianą, Surinamą, Gajaną, Venesuelą ir Kolumbiją.

20 veiksmas. Gyvsidabrio pasiūlos mažinimas tarptautiniu lygmeniu

Sprendimo 25/5 forma JTAP Valdančiosios tarybos INC suteikti įgaliojimai apima, inter alia , gyvsidabrio pasiūlos mažinimą, aplinkosaugos požiūriu patikimo šios medžiagos saugojimo pajėgumų didinimą ir tarptautinės prekybos gyvsidabriu mažinimą. ES jau prisidėjo siekiant bendro tikslo priėmusi Reglamentą dėl gyvsidabrio eksporto uždraudimo (žr. 5 veiksmą). Dalyvaudama derybų procese ES propaguos savo politiką ir ieškos galimybių, kaip ją tinkamai perkelti į būsimą teisiškai privalomą priemonę.

4. IšVADOS

Įgyvendinant strategiją dėl gyvsidabrio pasiekta didelė pažanga ir vykdant beveik visus veiksmus yra gauta rezultatų.

Gyvsidabrio teršalų kiekio mažinimo srityje sukurta nauja teisinė sistema, skirta gyvsidabrio teršalams iš didelių taškinių šaltinių mažinti. Įgyvendinus naująją Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą, ES galės realizuoti didelį teršalų kiekio mažinimo potencialą, taikydama geriausius prieinamus gamybos būdus. Tačiau tam reikės, kad ji būtų perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta valstybėse narėse, įdėmiai stebint ir palaikant Komisijai.

Kalbant apie produktuose naudojamo gyvsidabrio paklausą, bus tęsiama dabar vykdoma veikla siekiant išplėsti esamus prekybos apribojimus tam tikriems matavimo prietaisams su gyvsidabriu ir papildomai taikyti juos sveikatos priežiūros sektoriuje naudojamiems prietaisams, visų pirma sfigmomanometrams, ir kitose profesinėse bei pramonės srityse naudojamiems prietaisams.

Visų pirma Komisija mato būtinybę geriau ištirti dantų amalgamos klausimą. Todėl 2011 m. Komisija ketina atlikti tyrimą, skirtą išsamiau įvertinti šią problemą, tinkamai atsižvelgiant į visus jos gyvavimo ciklo aspektus.

Artimiausiais metais pirmenybė bus teikiama tarptautinei veiklai. Turint omenyje visuotinį gyvsidabrio problemos pobūdį, vien ES vidaus teisės aktais negalima užtikrinti veiksmingos Europos piliečių apsaugos. Todėl Komisija ketina sutelkti savo pastangas deryboms dėl visuotinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio pagal JTAP. Šioje srityje ES gali nemažai pasiūlyti, nes ji jau turi veiksmingas priemones ES lygmeniu. Kai ši tarptautinė priemonė įgaus formą, Europos Komisija įvertins, kuriais gyvsidabrio gyvavimo ciklo aspektais reikia imtis papildomų veiksmų ES mastu, įskaitant, jei reikia, papildomų teisės aktų pasiūlymus, ir atžvelgiant į Reglamento dėl eksporto uždraudimo 2013 m. peržiūrą ir tolesnę strategijos įgyvendinimo pažangą. Tai ypač aktualu kalbant apie papildomus importo ir eksporto apribojimus, pasiūlytus konsultantų atliktame peržiūros tyrime, kuriuos reikia įvertinti atsižvelgiant į tarptautiniu mastu sutartus įpareigojimus.

PRIEDAS

Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio veiksmai (visas tekstas)

1. IšMETAMų TERšALų KIEKIO MAžINIMAS

1 veiksmas. Komisija įvertins IPPC dėl gyvsidabrio išmetimo taikymo poveikį ir nuspręs, ar reikia imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, išmetamųjų teršalų ribinių verčių nustatymo, pateikus duomenis laikantis IPPC ir EPER[38] ataskaitų reikalavimų arba 2010 m. pabaigos platesniame strategijos persvarstyme. Bus persvarstyta bendra iki 2008 m. sausio 1 d. pagal Direktyvą 2001/80/EB įgyvendintinų kontrolės priemonių nauda siekiant sumažinti sieros dioksido išmetimą iš didelių kurą deginančių įrenginių.

2 veiksmas. Komisija skatins valstybes nares ir pramonės įmones pateikti daugiau informacijos apie gyvsidabrio išmetimą, prevenciją ir kontrolės būdus, kad BREF būtų galima pateikti išvadas, padėsiančias sumažinti tolesnį išmetimą. Antrajame chloro šarmų BREF leidime bus įtraukta informacijos, padėsiančios sumažinti išmetimo riziką nutraukiant gyvsidabrio dioksido elementų naudojimą.

3 veiksmas. 2005 m. Komisija atliks tyrimus dėl galimybės sumažinti gyvsidabrio išmetimą dėl nedidelio masto anglies deginimo ir atsižvelgs į juos svarstydama platesnį CAFE įvertinimą.

4 veiksmas. 2005 m. Komisija peržiūrės, kaip valstybės narės įgyvendino Bendrijos reikalavimus dėl amalgamos atliekų iš dantų gydymo tvarkymo ir imsis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą jų taikymą.

2. PASIūLOS MAžINIMAS

5 veiksmas. Aktyviai prisidėdama prie pasiūlytų pasauliniu mastu organizuojamų veiksmų laipsniškai nutraukti pagrindinę gyvsidabrio gamybą ir užkirsti kelią pertekliui vėl patekti į rinką, kaip aprašyta 10 skirsnyje, Komisija ketina siūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 304/2003, kad Bendrijos gyvsidabrio eksportas būtų laipsniškai nutrauktas iki 2011 m.

3. PAKLAUSOS MAžINIMAS

6 veiksmas. Per trumpą laikotarpį Komisija paprašys Medicinos prietaisų ekspertų grupės apsvarstyti gyvsidabrio naudojimą dantų amalgamoje ir paprašys, kad Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas pateiktų savo nuomonę, siekdama nustatyti, ar reikalingos papildomos reguliavimo priemonės.

7 veiksmas. Komisija ketina 2005 m. pasiūlyti iš dalies pakeisti Direktyvą 76/769/EEB[39] siekiant apriboti ne elektros ar ne elektroninių matavimo ar kontrolės prietaisų su gyvsidabriu pardavimą vartotojams ir sveikatos priežiūros sektoriaus įmonėms.

8 veiksmas. Komisija artimiausiu laiku tirs keletą ES likusių produktų ir prietaisų, kuriuose naudojami mažas gyvsidabrio kiekis. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu bet kuriai likusiai gyvsidabrio naudojimo sričiai gal būti reikalingas leidimas ir apsvarstyta pakaitalų naudojimo galimybė, kaip numatyta siūlomame REACH reglamente[40], kai jis bus priimtas.

4. PERTEKLIAUS IR ATSARGų TVARKYMAS

9 veiksmas. Komisija imsis veiksmų, kad gyvsidabris iš chloro šarmų pramonės būtų saugomas atsižvelgiant į terminą, pagal kurį gyvsidabrio eksportas turėtų būti laipsniškai nutrauktas iki 2011 m. Pirmiausia Komisija nagrinės galimo susitarimo su šia pramonės šaka taikymo sritį.

10 veiksmas. Komisija trumpalaikiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu toliau tirs viešoje apyvartoje jau esančių produktų su gyvsidabriu likimą.

5. APSAUGA NUO GYVSIDABRIO POVEIKIO

11 veiksmas. Trumpuoju laikotarpiu EFSA tirs tolesnį specifinį įvairių žuvies rūšių ir jūros gėrybių suvartojimą pažeidžiamose gyventojų grupėse (pvz.: nėščios moterys ir vaikai).

12 veiksmas. Komisija teiks papildomos informacijos dėl gyvsidabrio, esančio maisto produktuose, kai tik pasirodys nauji duomenys. Nacionalinės valdžios institucijos bus skatinamos teikti patarimus atsižvelgiant į vietovės ypatybes.

6. SUVOKIMO GERINIMAS

13 veiksmas. Gyvsidabrio tyrimo prioritetai bus nagrinėjami 7 RTD bendrojoje programoje ir kitose atitinkamose finansavimo priemonėse.

7. TARPTAUTINIų VEIKSMų RėMIMAS IR SKATINIMAS

14 veiksmas. Bendrija, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų įnešti savo indėlį tarptautiniuose forumuose ir veiksmuose bei dvišaliame bendradarbiavime ir projektuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant technologijų perdavimą, ir spręsti gyvsidabrio problemą.

15 veiksmas. Komisija nagrinės galimybę nustatyti ypatingą tyrimų ir bandomųjų projektų, susijusių su gyvsidabrio išmetimo sumažinimu deginant anglį tose šalyse, kurios labai priklauso nuo kietojo kuro (pvz.: Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir t.t.) ir panašių į CARNOT programą, kuria skatinamas švarus ir veiksmingas kietojo kuro naudojimas, finansavimo schemą.

16 veiksmas. Bendrija turėtų skatinti iniciatyvą gyvsidabriui taikyti Roterdamo konvencijoje numatytą PIC procedūrą.

17 veiksmas. Bendrija ir valstybės narės turėtų ir toliau remti pagal UNECE Konvencijos dėl tarptautinių tolimų oro teršalų pernašų sunkiųjų metalų protokolą vykdomą veiklą.

18 veiksmas. Bendrija, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys taip pat turėtų remti Jungtinių Tautų aplinkos programos pasaulinę gyvsidabrio programą, pavyzdžiui, peržiūrėdamos duomenis ir teikdamos techninę informaciją bei žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

19 veiksmas. Bendrija ir valstybės narės turėtų remti pasaulinio masto pastangas mažinti gyvsidabrio naudojimą aukso kasybos sektoriuje (pvz.: UNDP/GEF/UNIDO pasaulinis gyvsidabrio projektas). Jos svarstys galimybes remti atitinkamas besivystančias šalis įvairiomis priemonėmis, susijusiomis su bendradarbiavimo pagalbos plėtra, atsižvelgiant į nacionalines plėtros strategijas.

20 veiksmas. Tam, kad tarptautiniu mastu sumažintų gyvsidabrio pasiūlą, Bendrija turėtų propaguoti pasaulinį laipsnišką pagrindinės gamybos nutraukimą ir skatinti kitas šalis užkirsti kelią pertekliui vėl patekti į rinką, taikydama kokią nors iniciatyvą, panašią į Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Kad būtų lengviau siekti šio tikslo, pagal numatomą dalinį Reglamento (EB) Nr. 304/2003 pakeitimą gyvsidabrio eksportas iš Bendrijos būtų laipsniškai nutrauktas iki 2011 m.

[1] COM (2005) 20 galutinis

[2] http://ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/pdf/review_mercury_strategy2010.pdf

[3] OL L 304, 2008 11 14, p. 75.

[4] OL L 24/8, 2008 1 29.

[5] http://ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/

[6] OL L 226/3, 2000 9 6.

[7] Direktyva 2008/98/EB, OL L312/3, 2008 11 22.

[8] Direktyva 2000/60/EB, OL L327, 2000 12 22.

[9] OL L 348/89, 2008 12 24.

[10] OL L 304/75, 2008 11 14.

[11] http://ec.europa.eu/health/archive/ph_risk/committees/04_scher/docs/scher_o_089.pdf

[12] http://ec.europa.eu/health/archive/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_016.pdf

[13] OL L257, 2009 10 3.

[14] OL L396/1, 2006 12 30.

[15] OL L 164/7, 2009 6 26.

[16] http://ec.europa.eu/health/archive/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_025.pdf

[17] http://ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/pdf/study_report2008.pdf

[18] Direktyva 2009/125/EB, OL L 285, 2009 10 31, p.10.

[19] OL L 251/28, 2010 9 25.

[20] OL L 37/24, 2003 2 13.

[21] http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/environmental_risks/docs/scher_o_124.pdf

[22] OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

[23] OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

[24] http://ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/

[25] http://www.efsa.europa.eu/en/datex/datexfooddb.htm

[26] OL L338, 2009 12 19

[27] 2008 m. balandžio 21 d. EK informacinis pranešimas apie metilo gyvsidabrį žuvyje ir žuvies produktuose: ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/information_note_mercury-fish_21-04-2008.pdf

[28] http://cordis.europa.eu/search

[29] MERSADE projektas (http://www.mayasa.es/ing/mersade.asp); MERSADE LIFE06 ENV/ES/PREP/03

[30] http://www.chem.unep.ch/mercury/GC25/GC25Report_English_25_5.pdf

[31] Įskaitant UNEP Gyvsidabrio programą, UNECE Konvencijos dėl tarptautinių tolimų oro teršalų pernašų sunkiųjų metalų protokolą, OSPAR ir Bazelio konvencijas, ir t.t.

[32] http://www.mercurynetwork.org.uk/

[33] http://www.iea-coal.org.uk

[34] https://webgate.ec.europa.eu/europeaid/online-services/index.cfm?ADSSChck=1281432803820&do=publi.detPUB&searchtype=AS&Pgm=7573841&debpub=&orderby=upd&orderbyad=Desc&nbPubliList=15&page=1&aoref=129199

[35] OL L 204/14, 2008 7 31.

[36] http://ec.europa.eu/europeaid/documents/aap/2010/af_aap_2010_dci-env.pdf

[37] http://www.guianashield.org

[38] 2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį, OL L 192, 2000 7 28.

[39] Direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo, OL L 262, 1976 9 27.

[40] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, leidimo išdavimo ir ribojimo (REACH), dėl Europos cheminių medžiagų agentūros įsteigimo ir iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB ir reglamentą (EB) {dėl patvariųjų organinių teršalų}, COM (2003) 644 galutinis, 2003 10 29.