[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.1

KOM(2010) 701 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Valstybės pagalbos rezultatų suvestinėES valstybių narių skirtos valstybės pagalbos ataskaita- atnaujinta 2010 m. rudenį -

SEK(2010) 1462 galutinis

TURINYS

Įžanga .... 1

Valstybės pagalba ekonomikos krizės laikotarpiu 1

1. Valstybės pagalba 2009 m. 1

2. Valstybių narių valstybės pagalbos išlaidų tendencijos ir modeliai 1

2.1. Valstybės pagalbos pramonei ir paslaugoms lygio tendencija 1

2.2. Valstybės pagalba bendros svarbos horizontaliesiems tikslams 1

3. Valstybės pagalba finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu 1

3.1. Komisijos gairės su krize susijusiais atvejais 1

3.2. Bendra finansų sektoriui skirtų patvirtintų valstybės pagalbos priemonių apimtis 1

3.3. Faktinis valstybės pagalbos priemonių panaudojimas ir įsisavinimo lygis 1

3.4. Pagal Laikinąją sistemą skirta pagalba 1

4. Valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimas 1

4.1. Naujoji valstybės pagalbos kontrolės struktūra 1

4.2. Individualių atvejų vertinimas daugiausia dėmesio skiriant kelioms didelės apimties pagalbos priemonėms, kurios gali iškraipyti rinką 1

4.3. Maždaug 19 % pagalbos pramonei ir paslaugoms taikyta bendroji išimtis 1

5. Valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas 1

Įžanga

Šioje 2010 m. rudenį atnaujintoje valstybės pagalbos rezultatų suvestinėje (toliau – rezultatų suvestinė) nagrinėjama 2009 m. valstybės pagalbos padėtis dvidešimt septyniose valstybėse narėse. Joje pateikiama pagalbos lygio apžvalga ir valstybių narių skirtos pagalbos tikslai. Į ataskaitą įtrauktas skyrius apie valstybės pagalbą finansų įstaigoms ir realiajai ekonomikai, skirtą reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę.

Be to, suvestinėje pateikiama informacija apie pažangą rengiant išsamų ir suderintą valstybės pagalbos reformos paketą, kurį pradėta rengti 2005 m. Valstybės pagalbos veiksmų planu (toliau – VPVP). Galiausiai, joje nurodoma valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimo pažanga.

Rezultatų suvestinę sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – Komisijos narių kolegijos priimta suvestinė ataskaita, kurioje daugiausia nagrinėjami valstybių narių skirtos valstybės pagalbos pagrindiniai faktai, išvados, tendencijos bei modeliai ir pagrindiniai valstybės pagalbos kontrolės politikos pokyčiai. Antroji dalis – prie ataskaitos pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“, kuriame pateikiama faktinė informacija.

ELPA priežiūros institucija skelbia metinę Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje skirtos valstybės pagalbos apimties suvestinę[1].

Valstybės pagalba ekonomikos krizės laikotarpiu

Prieš finansų krizę ES ekonomika kasmet stabiliai augo. 2002–2007 m. valstybės pagalbos pramonei ir paslaugoms lygis kasmet mažėjo vidutiniškai 2 % ir 2007 m. buvo 65 mlrd. EUR (mažiau kaip 0,5 % BVP). 2007 m. biudžeto deficitas taip pat sumažėjo iki vidutiniškai 0,8 % BVP – tai geriausias rezultatas per trisdešimt metų[2]. Per šį laikotarpį nedarbas sumažėjo ir 2008 m. visoje ES buvo mažiausias per ilgą laikotarpį – 7 %.

Ištikus finansų krizei staiga nustojo stabiliai augti BVP, mažėti valstybės pagalbos lygis ir biudžeto deficitas (taip buvo nuo 2000 m.). Palyginti su 2008 m., vėl daugiausia dėl kovos su krize pagalbos finansų sektoriui bendras valstybės pagalbos lygis 2009 m. toliau didėjo ir pasiekė 3,6 % BVP. Pagal Laikinąją sistemą[3] teikiama pagalba realiajai ekonomikai, kurią valstybės narės pradėjo įgyvendinti 2009 m., sudarė tik nedidelę bendros padidėjusios pagalbos apimties dalį.

2008 m. rugsėjį sustojus tarpbankiniam skolinimui valstybės narės, siekdamos užtikrinti tolesnį skolinimą ekonomikai, pradėjo skirti dideles pagalbos sumas bankų sektoriui. Remdamosi Laikinąja sistema, valstybės narės taip pat pradėjo mažinti veiklos finansavimo suvaržymus. Europos Komisijos valstybės pagalbos politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių užtikrinti, kad šis iš esmės sėkmingas sanavimo procesas būtų įgyvendinamas darniai. Ja sudarytos sąlygos greitai įgyvendinti precedento neturinčias paramos priemones ir kartu užtikrinta, kad nebūtų sutrikdyta vidaus rinka.

1. Valstybės pagalba 2009 m.

Bendra valstybių narių skirtos valstybės pagalbos suma[4] 2009 m. buvo 427,2 mlrd. EUR (santykinai – 3,6 % ES 27[5] BVP). Iš šios sumos 353,9 mlrd. EUR (arba 3 % ES 27 BVP) skirti kovos su krize priemonėms, apie kurias pranešė valstybės narės. 2009 m. dvidešimt dvi valstybės narės įgyvendino finansų sektoriui skirtas kovos su krize pagalbos priemones (2,98 % ES 27 BVP). 2010 m. spalio 1 d.[6] Komisija buvo patvirtinusi visų ES 15[7] valstybių narių ir Kipro, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos bei Slovėnijos pateiktas kovos su finansų krize priemones ir visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, suteikė pagalbą pagal Laikinąją sistemą.

Neįtraukiant kovos su krize priemonių, bendra valstybės pagalbos suma 2009 m. buvo maždaug 73,2 mlrd. EUR (0,62 % ES 27 BVP). Pagalba pramonei ir paslaugoms sudaro 79,3 % visos valstybės pagalbos, t. y. 58,1 mlrd. EUR arba 0,49 % ES 27 BVP[8]. Pagalba žemės ūkiui – 11,6 mlrd. EUR (15,9 % visos pagalbos), žuvininkystei – 0,2 mlrd. EUR (0,3 % visos pagalbos) ir transportui[9] – 3,3 mlrd. EUR (4,5 % visos pagalbos).

Pagalba geležinkelių transportui[10], apie kurią pranešė valstybės narės, sudaro 33,1 mlrd. EUR (0,3 % ES 27 BVP)[11].

Penki didžiausi pagalbos teikėjai skyrė 39,8 mlrd. EUR absoliučiąja verte (68,2 % visos pagalbos)[12]. Vokietija skyrė 15,3 mlrd. EUR (26,3 % visos pagalbos), po jos eina Prancūzija – 11,7 mlrd. EUR (20,1 %), Ispanija – 4,9 mlrd. EUR (8,4 %), Italija – 4,6 mlrd. EUR (7,9 %) ir Jungtinė Karalystė – 3,3 mlrd. EUR (5,5 %). Visiškai kitokia padėtis matyti iš BVP procentine dalimi išreikštų pagalbos sumų: Maltos skirta pagalba yra 1,7 % BVP, po jos eina Vengrija – 1,0 %, Portugalija ir Danija – po 0,9 % ir Švedija – 0,8 %.

2. Valstybių narių valstybės pagalbos išlaidų tendencijos ir modeliai

Apžvelgiant ilgalaikę tendenciją bendras valstybės pagalbos lygis 9-ajame dešimtmetyje buvo maždaug 2 %, 10-ajame dešimtmetyje sumažėjo iki mažiau kaip 1 %, o 2003–2007 m. – iki maždaug 0,5–0,6 % BVP. Reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę bendras ES 27 pagalbos lygis smarkiai padidėjo ir 2009 m., kaip minėta pirmiau, buvo 3,6 % BVP.

1 pav.[13] Visa valstybės pagalba kaip BVP procentinė dalis (ES 27; duomenys nuo 1992 m.)

[pic]

Valstybės pagalbos išlaidų mažėjimą nuo 2000 m. iki 2007 m. galėjo lemti trys veiksniai – visų pirma, ekonomikos augimo laikotarpiu (nuo 2000 m.) valstybės narės skyrė gerokai mažiau sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms. Antra, nuolatinė valstybės pagalbos anglies sektoriui mažėjimo tendencija buvo būdinga visų pirma Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Trečia, prie šios mažėjimo tendencijos pasirengimo narystei įsipareigojimais ir nuolatinėmis pastangomis po prisijungimo prisidėjo ES 12[14] valstybės narės, kurios toliau derino savo valstybės pagalbos politiką ir praktiką su ES valstybės pagalbos teisės aktais ir politika.

Šias pastangas galima vertinti kaip visuotinio pripažinimo, kad pernelyg didelės apimties valstybės pagalba ne tik kenkia veiksmingam išteklių skirstymui, bet ir mažina bendrą ekonomikos konkurencingumą, laimėjimą. Šioje srityje pradėta dirbti jau 9-ojo dešimtmečio viduryje ir siekta, kad veiksminga valstybės pagalbos kontrolė taptų esmine sudedamąja bendrosios rinkos programos dalimi. 10-ajame dešimtmetyje valstybės pagalbos drausmė buvo išplėsta ir sustiprinta dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o naujas postūmis šioje srityje suteiktas per 2000 m. Vadovų Tarybos susitikimą Lisabonoje ir 2005 m. priėmus VPVP. Tolesniu valstybės pagalbos reformos paketu daugiausia siekta tikslingiau skirstyti pagalbą[15] kartu užtikrinant, kad bendroji rinka būtų kuo mažiau iškraipoma, ir taip palaikomas jos veikimas.

Neįskaičiuojant išskirtinių kovos su krize priemonių, visa pagalba 2009 m. buvo 0,62 % BVP (73,2 mlrd. EUR). Nors pagalbos suma, palyginti su ankstesniais metais, vėl padidėjo, ji neviršijo pastarųjų dešimties metų vidurkio. Pirma, tai reiškia, kad valstybės narės toliau laikėsi valstybės pagalbos drausmės[16]; antra, griežta valstybės pagalbos drausmė, kurios laikytasi prieš krizę, gali būti svarbus veiksnys, padėjęs greitai, stipriai ir tikslingai reaguoti į krizę, nepažeidžiant bendro susitarimo, kad valstybės pagalba turėtų būti skiriama atsargiai bei apgalvotai ir tais atvejais, kai ji būtina visuotinai nustatytam tikslui pasiekti ir kartu yra proporcinga tam tikslui.

Dėl pagalbos žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriams ypatumų tolesniuose skirsniuose apie pagalbos lygį ir orientavimą (2.1 ir 2.2 skirsniai) pateikiama informacija tik apie pagalbą pramonei ir paslaugoms.

2.1. Valstybės pagalbos pramonei ir paslaugoms lygio tendencija

Siekiant tiksliai išnagrinėti valstybės pagalbos pramonei ir paslaugoms tendenciją, į kovos su krize priemones neatsižvelgiama – jos atskirai aptariamos 3 skyriuje.

Apskirtai, lyginant du iš eilės einančius trejų metų laikotarpius (2004–2006 m. ir 2007–2009 m.) ES pramonei ir paslaugoms skirtos pagalbos lygis (lyginant kaip BVP procentinę dalį) buvo gana stabilus. Pagalbos išlaidų vidurkis 2007–2009 m. – 55,1 mlrd. EUR (0,45 % BVP), o 2004–2006 m. – 53 mlrd. EUR (0,45 % BVP). Tai reiškia, kad neatsižvelgiant į specialias priemones, priimtas reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, dauguma valstybių narių toliau siekė kontroliuoti bendrą pagalbos lygį.

Vienuolikai valstybių narių 2007–2009 m. pavyko išlaikyti 2004–2006 m. pagalbos lygį ar net jį dar labiau sumažinti. Nemažai ES 12 šalių pagalbos lygį sumažino net 0,5 % BVP ar daugiau. Todėl ES 12 išlaidų vidurkis sumažėjo beveik 0,12 %, t. y. nuo 0,69 % BVP 2004–2006 m. iki 0,57 % 2007–2009 m. Kai kurioms ES 15 šalims taip pat pavyko sumažinti pagalbos lygį, kuris 2007–2009 m. buvo maždaug 0,44 % BVP ir kuris 2004–2006 m. taip pat buvo 0,44 % BVP.

Nepaisant teigiamos mažėjimo tendencijos šiose valstybėse narėse, kitų valstybių narių pagalbos išlaidos 2007–2009 m. buvo didesnės nei 2004–2006 m.[17]. Visi padidinimai iš esmės susiję su pagalba horizontaliesiems, daugiausia regionų vystymosi ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros, tikslams įgyvendinti. Vis dėlto, nors 2008 m. ir 2009 m. pagalbos apimtis padidėjo, negalima daryti išvados dėl to, ar ilgalaikė ES 27 valstybės pagalbos išlaidų mažėjimo tendencija pakeitė kryptį; tai yra tik dvejų metų duomenys, o pagalbos išlaidos neviršija 2000–2007 m. vidurkio.

Iš trumpalaikės 2008–2009 m. raidos matyti, kad pagalbos lygis šiek tiek padidėjo. Valstybės pagalbos išlaidos pramonei ir paslaugoms padidėjo maždaug 0,03 % BVP. Pavyzdžiui, Prancūzija daugiau pagalbos skyrė regionų vystymui ir moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai, o Vokietija daugiau skyrė regioninės pagalbos ir pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Iš šios trumpalaikės kilimo tendencijos matyti, kad pagal galiojančią valstybės pagalbos kontrolės sistemą valstybėms narėms vis dar sudaromos galimybės greitai reaguoti į besikeičiančius ekonomikos poreikius dar kartą atskirai nepranešant Komisijai. Pagrindinės valstybių narių priemonės šioje srityje yra bendrosios išimties priemonės ir patvirtintos pagalbos, apie kurią pranešta, schemos; pagal jas individuali pagalba gali būti skiriama daugeliui įmonių (išsamesnė informacija pateikta 4 skyriuje).

2.2. Valstybės pagalba bendros svarbos horizontaliesiems tikslams

Reikėtų prisiminti, kad valstybės pagalba horizontaliesiems tikslams, kuri skiriama ne konkretiems sektoriams, yra tinkamesnė priemonė rinkos nepakankamumui mažinti ir turi mažesnį iškraipomąjį poveikį rinkai nei pagalba sektoriams ir ad hoc pagalba. Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, aplinkos apsauga, įskaitant energijos taupymą ir atsinaujinančiosios energijos šaltinius, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), darbo vietų kūrimas, mokymo skatinimas ir pagalba regionų ekonominiam vystymuisi siekiant teritorinės sanglaudos – tai svarbiausi horizontalieji valstybės pagalbos lėšomis įgyvendinami tikslai.

Kad būtų galima nustatyti pagrindinę tendenciją, susijusią su valstybių narių pastangomis perorientuoti su krize nesusijusią pagalbą į bendros svarbos horizontaliuosius tikslus, į kovos su krize priemones atliekant šį tyrimą neatsižvelgiama[18].

Taigi, pagalbos horizontaliesiems tikslams suma 2009 m. buvo 48,7 mlrd. EUR ir tai yra maždaug 84 % visos pagalbos pramonei ir paslaugoms. Jos dalis 2004 m. buvo gerokai mažesnė – 74 %, o 10-ojo dešimtmečio viduryje – 50 %. Trys pagrindiniai valstybių narių tikslai 2009 m. – regioninė pagalba (24 %), pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires vertinama pagalba (23 %)[19] ir pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms (18 %). Iš pagrindinės tendencijos aiškiai matyti, kad horizontaliesiems tikslams skiriamos pagalbos dalis didėja. Tačiau valstybių narių, kurios 90 % ar daugiau pramonei ir paslaugoms skirtos pagalbos teikia bendros svarbos horizontaliesiems tikslams, skaičiaus sumažėjo. 2009 m. 90 % ar daugiau pagalbos horizontaliesiems tikslams skyrė 15 valstybių narių, o 2008 m.[20] ir 2007 m.[21] – 17 valstybių narių. Viena svarbiausia šios tendencijos priežastis ar modelis nenustatyti.

Visoje ES pagalbos sektorių vystymuisi, įskaitant sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą[22], 2009 m. skirta daugiau nei 2008 m., t. y. 9,4 mlrd. EUR (16 % visos pagalbos pramonei ir paslaugoms)[23]. Neatsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę, sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, teikiamos pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires[24], suma 2009 m. buvo tik 398 mln. EUR, palyginti su 872 mln. EUR metiniu vidurkiu 2006–2008 m.

Apskritai, iš ilgalaikės tendencijos matyti, kad valstybės narės toliau skiria daug pagalbos horizontaliesiems tikslams. Svarbiausia, nors kai kurios ES 15 valstybės narės 2009 m. skyrė daugiau pagalbos sektoriams nei 2008 m., visos ES 12 valstybės narės tolygiai perorientuoja pagalbą į horizontaliuosius tikslus.

3. Valstybės pagalba finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu

3.1. Komisijos gairės su krize susijusiais atvejais

Valstybės pagalba buvo viena iš pagrindinių priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos kovoti su sunkiausia šių laikų finansų krize. Kadangi galiojančios Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės nebuvo tinkamos sparčiai blogėjančiai padėčiai pagerinti, vos prasidėjus krizei Komisija, remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, priėmė keletą komunikatų[25]. Šiais komunikatais, kuriais siekiama išlaikyti vienodas sąlygas ir užtikrinti finansinį stabilumą bei teisinį tikrumą, Komisija išdėstė savo poziciją, kaip valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti taikomos vyriausybių veiksmams valstybės pagalbos srityje[26]. Šiuos su finansų sektoriumi susijusius komunikatus papildė su krize susijusių paramos priemonių realiajai ekonomikai vertinimo gairės (Laikinoji sistema, žr. toliau).

Imdamosi išskirtinių priemonių, valstybės narės koordinuojant Komisijai padėjo suvaldyti finansų krizę 2009 m. Iš dalies dėl valstybės pagalbos priemonių sąlygos finansų sektoriuje tapo stabilesnės ir didesnių bankų 1 lygio kapitalas viršijo 10 %. Be to, 2009 m. finansų sektoriaus pajamų ir pelno rezultatai buvo geri, finansinio turto kainos laipsniškai kilo. Nors šie padėties gerėjimo požymiai Europoje[27] buvo pastebimi nevienodai, į juos teigiamai reagavo rinkos, valstybės narės ir Komisija.

2009 m. gruodžio 2 d.[28] Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pabrėžė, kad reikia nutraukti įvairaus pobūdžio laikinąją paramą finansų sektoriui. Šiose išvadose visų pirma pabrėžiama, kad pirmiausia reikėtų nutraukti su garantijų schemomis susijusias valstybės pagalbos priemones. Į tai atsižvelgdama Komisija pateikė analizę, kuria remdamasi nustatė konkrečias išankstines sąlygas garantijų priemonėms nuo 2010 m. birželio 30 d.[29]. Vienas pagrindinių pokyčių – nustatyta taisyklė, pagal kurią garantijos mokesčiai priklauso nuo banko kreditingumo. Tai pirmasis žingsnis siekiant panaikinti garantijų schemas laikantis darnios sistemos bei darnaus požiūrio visose valstybėse narėse ir išsaugant pažangą, padarytą stiprinant finansinį stabilumą. 2010 m. gegužės 18 d. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba palankiai įvertino Komisijos analizę[30] ir imtasi veiksmų, kuriais patikimos finansų įstaigos skatinamos nebesinaudoti valstybės garantijomis, o kitos įstaigos skatinamos įvertinti savo ilgalaikį gyvybingumą. Atsižvelgdama į šias diskusijas, Komisija vėliau patvirtino arba atnaujino 14 valstybių narių schemas; Kipras, Suomija ir Slovakija nusprendė panaikinti garantijų priemones.

3.2. Bendra finansų sektoriui skirtų patvirtintų valstybės pagalbos priemonių apimtis

Apskritai Komisija, remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. priėmė maždaug 200 sprendimų dėl finansų sektoriui skirtų valstybės pagalbos priemonių[31]. Šiais sprendimais, kuriais siekta ištaisyti rimtus valstybių narių ekonomikos sutrikimus, patvirtinta, iš dalies pakeista arba pratęsta 41 schema, individualūs sprendimai skirti daugiau nei 40 finansų įstaigų padėčiai pagerinti. Siekdama įveikti finansų krizę, Komisija turėjo imtis įvairių veiksmų ir patvirtinti kovos su finansų krize priemones valstybės pagalbos srityje 22 valstybėse narėse; jokios pagalbos savo finansų įstaigoms nesuteikė vos kelios valstybės narės (t. y. Bulgarija, Čekija, Estija, Malta ir Rumunija).

Didžiausia Komisijos patvirtintų priemonių nuo krizės pradžios iki 2010 m. spalio 1 d. (įskaitant ir schemas, ir ad hoc intervencijos priemones) apimtis – 4 588,90 mlrd. EUR. Bendra patvirtinta pagalbos apimtis schemoms (3 478,96 mlrd. EUR) buvo gerokai didesnė nei atskiroms finansų įstaigoms (1 109,94 mlrd. EUR). Dideles patvirtintos paramos pagal schemas sumas galima paaiškinti tuo, kad kai kurios valstybės narės[32] priėmė didelės apimties bendrąsias garantijų schemas, kuriomis dengiamos visos bankų skolos.

Didžiausia pagalbos priemonių, priimtų per ataskaitinį laikotarpį, dalis buvo garantijos, įskaitant schemas ir ad hoc intervencijos priemones, kurių suma – 3 485,25 EUR arba 76 % didžiausios apimties. Patvirtinta kapitalo restruktūrizavimo priemonių suma – 546,08 mlrd. EUR, po to eina nuvertėjusio turto intervencijos priemonės, kurių bendra patvirtinta suma – 401,79 mlrd. EUR. Didžiausia patvirtinta likvidumo pagalbos priemonių apimtis – 155,77 mlrd. EUR. Iš šių duomenų matyti, kad valstybės narės daugiausia rinkosi garantijų priemones, kuriomis darė stabilizuojantį poveikį finansų sektoriui pernelyg nepasikliaudamos valstybės finansais, o ne intervencines priemones, pavyzdžiui, kapitalo restruktūrizavimo priemones ar priemones nuvertėjusio turto problemoms spręsti. Be to, beveik 70 % didžiausios apimties susiję su vos penkiomis valstybėmis narėmis (Jungtine Karalyste, Airija, Danija, Vokietija ir Prancūzija[33]), patvirtintos pagalbos apimtis atskirose valstybėse narėse apskritai gerokai skiriasi[34].

3.3. Faktinis valstybės pagalbos priemonių panaudojimas ir įsisavinimo lygis

Bendra valstybės pagalbos, skirtos finansų sektoriui siekiant reaguoti į finansų krizę, suma 2009 m. – 351,7 mlrd. EUR (2,98 % ES 27 BVP) .

Atitinkamos valstybės narės faktiškai ir veiksmingai pasinaudojo ne visa nuo krizės pradžios iki 2009 m. pabaigos patvirtinta pagalba[35]. 2009 m. valstybės narės pranešė Komisijai apie pagalbą, kurios nominalioji vertė – 1 106,56 mlrd. EUR arba 9,3 % ES 27 BVP (727,38 mlrd. EUR schemoms ir 379,18 mlrd. EUR ad hoc intervencinėms priemonėms), o 2008 m. skaičius – 1 236 mlrd. EUR[36]. 2008 m. ir 2009 m. įsisavinimo lygis – 65 % garantijų atveju ir 62 % kapitalo restruktūrizavimo priemonių atveju. Likvidumo intervencinių priemonių rodiklis panašus – 67 %, o nuvertėjusio turto priemonių įsisavinimo lygis – 32 %[37].

Metinėse ataskaitose dėl valstybės pagalbos išlaidų 2009 m.[38] valstybės narės pranešė, kad minėtos sumos pagalbos elementas (arba bendrasis subsidijos ekvivalentas[39]) yra 351,7 mlrd. EUR (2,98 % ES 27 BVP)[40]. Maždaug pusė visos valstybės pagalbos išlaidų finansų krizės sąlygomis skirtos kapitalo restruktūrizavimo priemonių pavidalu (139,43 mlrd. EUR), po jų eina garantijos (128,15 mlrd. EUR), nuvertėjusio turto (75,27 mlrd. EUR) ir likvidumo (8,8 mlrd. EUR) intervencinės priemonės.

Iš suvestinių duomenų matyti, kad valstybės narės daugiau valstybės pagalbos skyrė pagal ad hoc intervencines priemones (240,4 mlrd. EUR) nei pagal schemas (174,41 mlrd. EUR).

Išsami 2008–2010 m. Komisijos patvirtintų kovos su krize priemonių ir pagal valstybės pagalbos taisykles skirtos pagalbos apžvalga pateikta Komisijos tarnybų darbinio dokumento (priedas) 3 skyriuje.

3.4. Pagal Laikinąją sistemą skirta pagalba

Aplinkybės ir taikymo sritis

Reaguodama į dėl finansų krizės smarkiai sumažėjusias įmonių skolinimosi galimybes, Komisija 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė Laikinąją sistemą[41]. Ja Komisija siekė, pirma, užtikrinti įmonių galimybes toliau gauti finansavimą ir, antra, sukurti tvaraus ilgalaikio augimo pagrindą skatinant investicijas. Be to, supaprastintos galiojančių gairių taisyklės, t. y. padidintos rizikos kapitalo investicijų viršutinės ribos. Laikinąja sistema galima remti visus ūkio sektorius, tačiau pagal ją neskiriama pagalba prieš tai egzistavusioms struktūrinėms problemoms spręsti, todėl ji netaikoma įmonėms, kurios patyrė sunkumų prieš krizę.

Laikinąją sistemą reikėtų vertinti kaip platesnio Komisijos atsako į ekonomikos krizę – Europos ekonomikos atkūrimo plano[42] – dalį.

Pagal Laikinąją sistemą patvirtintos priemonės

2008 m. gruodžio 17 d. – 2010 m. spalio 1 d. Komisija pagal Laikinąją sistemą patvirtino 73 schemas[43] ir 4 ad hoc pagalbos priemones, kurių bendra patvirtinta pagalbos apimtis – 82,5 mlrd. EUR (0,7 % ES 27 BVP). Daugiausia tai schemos, pagal kurias vienai įmonei skiriama iki 500 000 EUR (23 schemos 23 valstybėse narėse), 18 subsidijuojamų garantijų priemonių (14 valstybių narių), 8 subsidijuojamų paskolų palūkanų schemos (7 valstybės narės), 5 schemos, pagal kurias teikiamos mažesnės paskolų palūkanos įmonėms, investuojančioms į ekologiškų produktų gamybą (5 valstybės narės), ir 6 rizikos kapitalo schemos (5 valstybės narės). Be to, 12 valstybių narių palengvino eksporto sąlygas pagal 13 eksporto kredito schemų[44].

2009 m. suteikta pagalba

2009 m. Komisija pagal laikinąją sistemą patvirtino priemonių, kurių bendra suma – maždaug 81,3 mlrd. EUR. Remiantis valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir atsakymais į Komisijos klausimyną apie Laikinąją sistemą, valstybių narių 2009 m. įgyvendintų pagalbos priemonių suvestinis pagalbos elementas – 2,2 mlrd. EUR (0,018 % ES 27 BVP). Valstybės narės labai atsargiai vertino biudžetą, nes nebuvo aišku, kokia gili bus krizė ir kiek ji truks, taip pat rinkos subjektams reikėjo aiškiai parodyti, kad valdžios institucijos gali patenkinti galimą paramos poreikį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo gerokai mažesnis, nei tikėtasi. Be to, panašu, kad valstybės narės griežtai taikė pagalbos teikimo sąlygas, iš esmės atsižvelgdamos į biudžeto suvaržymus, todėl pagalbos gavėjų skaičius greičiausiai nebuvo didelis.

Atsižvelgdamos į Laikinojoje sistemoje pateiktų galimybių pirmumą, dauguma valstybių narių veikiau rinkosi nedidelių pagalbos sumų priemones, po jų eina subsidijuojamos garantijos ir subsidijuojamų palūkanų paskolos.

Daugiau informacijos pateikta Komisijos tarnybų darbinio dokumento (priedas) 3.4 skyriuje.

4. Valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimas

4.1. Naujoji valstybės pagalbos kontrolės struktūra

Komisijai suteikti išimtiniai įgaliojimai įvertinti valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su SESV. Atitinkamai valstybės narės, prieš įgyvendindamos valstybės pagalbos priemones, privalo pranešti Komisijai apie visas priemones[45].

2005 m. birželio mėn. VPVP Komisija paskelbė ketinanti valstybės pagalbos politiką toliau naudoti kaip veiksmingą priemonę augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Remiantis šiuo planu pradėta beveik visų valstybės pagalbos taisyklių ir procedūrų peržiūra[46]. Keturi pagrindiniai reformos programos principai:

- mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba;

- patobulintas ekonominis metodas;

- veiksmingesnės procedūros, geresnis įgyvendinimas, didesnis nuspėjamumas ir skaidrumas;

- Komisijos ir valstybių narių bendra atsakomybė.

Kai kuriais atvejais nustatyta, kad tam tikrų rūšių pagalba greičiausiai neturės didelio neigiamo poveikio konkurencijai Sąjungos lygmeniu ir kad ją skiriant bus lengviau pasiekti bendros svarbos tikslų. Todėl priimtos bendrosios išimtys, taigi priemonės, atitinkančios šiuose specialiuose teisės aktuose išdėstytus kriterijus, gali būti taikomos apie jas iš anksto nepranešus Komisijai[47]. Apskritai, valstybė narė, pranešusi apie pagalbos priemonę ir ją patvirtinusi, gali skirti pagalbą atskiriems subjektams dar kartą nepranešdama apie tai Komisijai. Atskirai reikia pranešti tik apie dideles tam tikras ribas viršijančias sumas, skiriamas atskiriems subjektams pagal pagalbos schemą, ir apie pagalbą, kuri skiriama ne pagal schemą[48].

Trijų srautų sistema: bendrosios išimtys, standartinis ir išsamus vertinimas

Kad užtikrintų greitas ir veiksmingas procedūras ir sprendimų priėmimo procesą, 2008 m. Komisija iš esmės pakeitė valstybės pagalbos kontrolės struktūrą. Tą ji padarė nustatydama, kad įvairios pagalbos priemonės būtų kontroliuojamos skirtingu jų galimą poveikį konkurencijai ir prekybai atitinkančiu lygmeniu. Naujoji struktūra grindžiama 3 srautų sistema: bendrosiomis išimtimis (įskaitant de minimis išimtis), standartiniu vertinimu ir išsamiu vertinimu. Nors priemonių, kurioms taikoma bendroji išimtis, skaičius pastaraisiais metais smarkiai padidėjo, dauguma individualių atvejų ar schemų, apie kurias vis dar reikia pranešti, vertinamos standartiškai, užtikrinant sklandų vertinimo procesą. 2009 m. išsamiai įvertinti 4 iš 16 rizikos kapitalo atvejų ir 9 iš 30 mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų atvejų. Išsamiai neįvertintas nė vienas aplinkos apsaugos atvejis; išsamiai įvertintas tik 1 iš 59 regioninės pagalbos atvejų. Išsamiai neįvertintas nė vienas atvejis, priskiriamas kokiam nors horizontaliajam tikslui.

Naujoji supaprastinta procedūra ir geriausios patirties kodeksas

Kad pranešimo apie a priori suderinamas priemones procesas būtų dar sklandesnis, 2009 m. rugsėjo mėn. Komisija nustatė supaprastintą procedūrą[49]. Komisija siekia užtikrinti, kad pagalba, kuri aiškiai yra suderinama, būtų patvirtinta greičiau, t. y. per vieną mėnesį, remiantis išsamiu valstybės narės pranešimu.

Kita supaprastinimo paketo dalis – Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas[50]. Jis grindžiamas bendru Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimu supaprastinti procedūras ir padaryti jas labiau nuspėjamas kiekviename valstybės pagalbos tyrimo etape. Todėl Komisija turėtų priimti sprendimus dėl atskirų valstybės pagalbos atvejų greičiau, laikydamasi procedūrų teisinės tvarkos.

4.2. Individualių atvejų vertinimas daugiausia dėmesio skiriant kelioms didelės apimties pagalbos priemonėms, kurios gali iškraipyti rinką

Valstybės narės vis dažniau pasinaudoja galimybėmis teikti pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis, ir daugiausia taiko schemas, pagal kurias pagalbą atskiroms įmonėms galima skirti dar kartą nepranešant Komisijai. 2009 m. 964 naujos priemonės[51] (76 % visų priemonių) atitiko pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, kriterijus. Komisija turėjo priimti sprendimus dėl 225 schemų (18 %) ir 86 individualios pagalbos priemonių (6 %). Tai reiškia, kad Komisijai nereikėjo atskirai gavėjų lygmeniu įvertinti 94 % pagalbos priemonių, kurias valstybės narės skyrė pramonei ir paslaugoms, tačiau joms reikėjo laikytis valstybės pagalbos drausmės. Kalbant apie praneštą pagalbos apimtį[52], individuali pagalba sudarė tik 12 % visos pagalbos pramonei ir paslaugoms (6,9 mlrd. EUR), pagal schemas skiriama pagalba – 69 % (40,4 mlrd. EUR), o pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis – 19 % (10,8 mlrd. EUR).

4.3. Maždaug 19 % pagalbos pramonei ir paslaugoms taikyta bendroji išimtis

2009 m. pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, suma padidėjo maždaug 2 mlrd. EUR iki 10,8 mlrd. EUR (19 % visos pagalbos pramonei ir paslaugoms), palyginti su 2008 m. (8,9 mlrd. EUR arba 19 %) ir 2007 m. (6,1 mlrd. EUR arba 13 %). Daugiausia šių lėšų skirta regionų vystymosi pagalbai[53], po jos eina pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mokymui ir užimtumui. Kai kurios valstybės narės panaikino pagalbos priemones, anksčiau teikiamas pagal bendrosios išimties reglamentus, ir pakeitė jas atitinkamomis Bendrojo bendrosios išimties reglamento priemonėmis, dažnai išplėsdamos priemonės taikymo sritį, kaip dabar leidžiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento taisykles.

5. Valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas

Neteisėta pagalba

SESV 108 straipsnio 3 dalimi valstybės narės įpareigojamos ne tik pranešti Komisijai apie valstybės pagalbos priemones prieš jas įgyvendindamos, bet ir neįgyvendinti priemonių, apie kurias pranešta, kol Komisija nepaskelbs tyrimo rezultatų. Kai nesilaikoma vieno iš šių įpareigojimų, valstybės pagalbos priemonė laikoma neteisėta.

2000–2009 m. Komisija priėmė 910 sprendimų dėl neteisėtos pagalbos. Dėl 22 % neteisėtos pagalbos atvejų[54] Komisija ėmėsi priemonių priimdama neigiamus sprendimus dėl nesuderinamų pagalbos priemonių. Šiuose neigiamuose sprendimuose paprastai reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė susigrąžintų neteisėtai skirtą pagalbą. Dėl kitų 2 % neteisėtos pagalbos atvejų[55] Komisija priėmė sąlyginius sprendimus. Šis maždaug 24 % intervencijos neteisėtos pagalbos atveju lygis yra maždaug dešimt kartų didesnis nei neigiamų ir sąlyginių sprendimų dėl priemonių, apie kurias pranešta tinkamai, lygis. Daugiau kaip pusė intervencijos atvejų susiję su pramonės ir paslaugų sektoriumi, šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis – su žemės ūkio, o likusioji dalis – su žuvininkystės, transporto ir anglies sektoriais.

Pagalbos susigrąžinimas

Tolesnės pažangos pasiekta vykdant priimtus sprendimus dėl pagalbos susigrąžinimo. Bendras susigrąžintinos pagalbos atvejų skaičius – 54[56] (2004 m. pabaigoje – 94 atvejai). Neteisėtos ir nesuderinamos nuo 2000 m. susigrąžintos pagalbos suma dar labiau padidėjo ir 2010 m. birželio 30 d. buvo 12 mlrd. EUR[57]. Tai reiškia, kad susigrąžintinos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos procentinė dalis sumažėjo nuo 75 % (2004 m. pabaigoje) iki maždaug 11 % (2010 m. birželio 30 d.).

Be to, Komisija priėmė keletą sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriuose.

Valstybės pagalbos teisės įgyvendinimas: bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

Paskelbus Pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės[58], dedama daugiau pastangų apie tai informuoti, pavyzdžiui, Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbtas informacinis paketas[59], taip pat išleista brošiūra[60], kurioje surinkta svarbiausia ES informacija apie valstybės pagalbos teisės įgyvendinimą kasdieniame teisėjų darbe.

Ex post kontrolė

Įsigaliojus Bendrajam bendrosios išimties reglamentui, pagalbos priemonių, kurioms pranešimo įpareigojimas netaikomas, skaičius padidėjo. To reglamento 10 straipsnis – atrankinės ex post kontrolės vykdymo pagrindas. Išnagrinėjus rezultatus paaiškėjo, kad esamos valstybės pagalbos struktūros dalis, kuria sudaromos galimybės patvirtinti pagalbos schemas ir valstybėms narėms įgyvendinti pagalbos priemones pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir bendrosios išimties reglamentus, veikia patenkinamai.

PRIEDAS

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“

[1] http://www.eftasurv.int/information/sascoreboard/.

[2] 2009 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas atsigaunant ekonomikai“, COM (2009) 545 (http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article15994_en.htm).

[3] Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis; konsoliduota redakcija OL C 83, 2009 4 7; su pakeitimais, padarytais OL C 261, 2009 10 31, p. 2 ir OL C 303, 2009 12 15, p. 6.

[4] Bendra valstybės pagalba apima gamybos, paslaugų, anglies, žemės ūkio, žuvininkystės ir iš dalies transporto sektorių pagalbą, tačiau dėl palyginamų duomenų stokos neapima geležinkelių sektoriaus pagalbos ir pagalbos, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensavimu. Pagalbos sumos – tai valstybės pagalbos priemonės pagalbos elementas (garantijų ar paskolų atveju bendrasis subsidijos ekvivalentas), nebent nurodoma kitaip (žr. prie šios ataskaitos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktas metodologines pastabas).

[5] ES 27 – visos ES valstybės narės.

[6] Siekiant pateikti visą informaciją apie kovos su krize pagalbą, laikotarpis nuo Komisijos kovos su krize priemonių priėmimo iki 2010 m. spalio 1 d. yra šios ataskaitos dalies ataskaitinis laikotarpis.

[7] ES 15 – valstybės narės, kurios prie ES prisijungė iki 2004 m.

[8] Pagalba anglies pramonei priskiriama prie pagalbos sektoriams, jos suma – 2,7 mlrd. EUR (3,7 % visos pagalbos).

[9] Išskyrus geležinkelių transportą.

[10] Kadangi nėra palyginamų duomenų, į bendrąsias sumas ji neįtraukta.

[11] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“ 2.3.5 dalį.

[12] Kovos su krize priemonės neįtrauktos.

[13] Šaltinis – Konkurencijos generalinis direktoratas; BVP skaičiai – Eurostatas.

[14] ES 12 – 2004 m. ir vėliau prie ES prisijungusios valstybės narės.

[15] T. y. skatinti horizontaliąją pagalbą, o ne pagalbą sektoriams.

[16] Neatsižvelgiant į kovos su krize priemones.

[17] Belgija, Čekija, Danija, Airija, Graikija, Prancūzija, Lietuva, Vengrija, Portugalija ir Slovakija.

[18] Jei kovos su krize priemonės būtų įskaičiuotos, horizontaliosios pagalbos dalis sumažėtų iki 13 %.

[19] Pagalbos aplinkos apsaugai ir energijos taupymo kategorijai priskiriamos dviejų rūšių priemonės. Pirmosios rūšies priemonėmis siekiama tiesioginės naudos aplinkai. Antrosios rūšies priemonės susijusios su aplinkos apsaugos mokesčių lengvatomis ar atleidimu nuo tokių mokesčių. Antrosios rūšies priemonių atveju pagalbos išlaidos negali būti laikomos naudos aplinkai įvertinimo rodikliu, nes tokios naudos siekiama mokesčiais, o ne atleidimu nuo jų. Išsamesnė informacija pateikta 2008 m. pavasario rezultatų suvestinėje, COM(2008) 304, 2008 5 21.

[20] ˇr. 2009 m. rudens rezultatų suvestinę, COM(2009) 661, 2009 12 7, p. 5.

[21] Žr. 2008 m. rudens rezultatų suvestinę, COM(2008) 751, 2008 11 17, p. 30.

[22] Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba sumažėjo ir todėl nėra susijusi su bendru pagalbos sektoriams padidėjimu.

[23] Į šias procentines dalis neįtrauktos gamybos ir paslaugų sektoriams skirtos priemonės horizontaliesiems tikslams įgyvendinti.

[24] Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004 10 1, p. 2–17), išplėstos OL C 156,2009 7 9, p. 3.

[25] Nuo 2008 m. spalio mėn. Komisija priėmė keturis komunikatus: 1) Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (OL C 270, 2008 10 25, p. 8–14); Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (OL C 10, 2009 1 15, p. 2–10); 3) Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (OL C 72, 2009 3 26, p. 1–22); ir 4) Komisijos komunikatas dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (OL C 195, 2009 8 19, p. 9–20). Pastarasis dokumentas taikomas iki 2010 m. pabaigos.

[26] Išsamesnę pagrindinių šiuose komunikatuose teikiamų sąvokų ir krizės aplinkybių analizę rasite ankstesnėse rezultatų suvestinės redakcijose: 2008 m. rudens rezultatų suvestinėje, 2009 m. pavasario specialiojoje redakcijoje, 2009 m. rudens rezultatų suvestinėje ir 2010 m. pavasario specialiojoje redakcijoje. Taip pat žr. 2009 m. Konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2010) 282, 2010 6 3, p. 4–11).

[27] Kai kurie bankai vis dar turi likvidumo sunkumų, susijusių su tebesitęsiančiu restruktūrizavimu ir netikrumu rinkoje.

[28] 2009 m. gruodžio 2 d. 2981-asis Tarybos susitikimas, Ekonomikos ir finansų reikalai, Briuselis, 16838/09 (Presse 352) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ecofin/111706.pdf.

[29] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo vyriausybės garantijų schemoms, kuriomis dengiami nuo 2010 m. birželio 30 d. išleidžiami bankų skolos vertybiniai popieriai, http://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/phase_out_bank_guarantees.pdf.

[30] 2010 m. gegužės 18 d. 3015-asis Tarybos susitikimas, Ekonomikos ir finansų reikalai, Briuselis, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/114495.pdf.

[31] Siekiant įtraukti naujausią informaciją, patvirtintų sumų ir sprendimų, priimtų sprendžiant su finansų krize susijusius atvejus, ataskaitinis laikotarpis šioje rezultatų suvestinėje yra nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. Visus neatitikimus su kituose Komisijos dokumentuose pateikta informacija apie patvirtintą pagalbos apimtį galima paaiškinti skirtingu ataskaitiniu laikotarpiu.

[32] Bendrosios garantijų schemos buvo priimtos Danijoje ir Airijoje.

[33] Kai kurių šių valstybių narių BVP yra vienas didžiausių ES 27.

[34] Pavyzdžiui, didžiausia Komisijos patvirtinta apimtis Jungtinėje Karalystėje yra – 850 mlrd. EUR., o Lietuvoje – 1,74 mlrd. EUR.

[35] Išsamesnė informacija apie patvirtintos apimties, faktiškai panaudotų sumų ir pagalbos elemento skirtumus pateikta 3 skyriuje ir priede pateiktame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nurodytų metodinių pastabų.

[36] Pažymėtina, kad 2008 m. faktinio panaudojimo ir pagalbos elemento skaičiai skiriasi nuo paskelbtųjų 2010 m. rudens rezultatų suvestinėje, nes valstybės narės patikslino duomenis (arba juos pasiūlė patikslinti Komisija), pavyzdžiui, Danijos atveju NN51/2008 schemos duomenys buvo įtraukti į 2008 m.

[37] Įsisavinimo lygis – faktinis valstybės pagalbos priemonių panaudojimas nuo finansų krizės pradžios 2008 m. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į bendrą patvirtintą sumą per šį laikotarpį. Šiame etape 2010 m. įsisavinimo lygio neįmanoma apskaičiuoti, nes Komisija neturi duomenų apie faktinį panaudojimą 2010 m. Šiuos duomenis valstybės narės perduos, kai bus sudaroma 2011 m. rezultatų suvestinė.

[38] Jei valstybės narės nepateikė duomenų apie faktinį panaudojimą ir (arba) skaičiavimą, tam tikrais atvejais Komisijos tarnybos prašė valstybių narių patvirtinti jų atliktą skaičiavimą. Tikslus taikytas skaičiavimo metodas aprašytas metodinėse pastabose.

[39] Piniginis pranašumas, pavyzdžiui, jei pagalba teikiama garantijos ar paskolos pavidalu.

[40] Duomenys apie pagalbos elementą paimti iš valstybių narių metinių valstybės pagalbos ataskaitų. Daugiau informacijos apie faktinio panaudojimo ir pagalbos elemento skirtumą, taip pat visų su finansų krize susijusių pagalbos priemonių (garantijos, kapitalo restruktūrizavimo ir nuvertėjusio turto priemonės) pagalbos elementų apibrėžtis pateikta šios rezultatų suvestinės metodinėse pastabose.

[41] Komisijos komunikato dėl Laikinosios sistemos konsoliduotoji redakcija, OL C 83, 2009 4 7, p. 1; su pakeitimais, padarytais OL C 261, 2009 10 31, p. 1 ir OL C 303, 2009 12 15, p. 6.

[42] Priimta 2008 m. lapkričio mėn.

[43] Į šį skaičių įtrauktos tik priemonės, priskiriamos pagalbos pramonei ir paslaugoms kategorijai.

[44] Pagal 12 schemų teikiama 15 000 EUR siekianti pagalba žemės ūkio gamintojams.

[45] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnis; išsamios nuostatos pateiktos 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999 (OL L 83, 1999 3 27, p. 1–9).

[46] Žr. priedo „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“ 2 lentelę.

[47] Pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, apima pagalbą, skiriamą pagal galioti nustojusius bendrosios išimties reglamentus, pakeistus konsoliduotąja redakcija, t. y. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiu tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), OL L 214, 2008 8 9, p. 3. Be to, nereikia pranešti ir apie priemones, kurios atitinka 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29, p. 67), ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

[48] Taip pat vadinama ad hoc pagalba.

[49] Komisijos pranešimas apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai (OL C 136, 2009 6 16, p. 3–12).

[50] Komisijos komunikatas „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“ (OL C 136, 2009 6 16, p. 13).

[51] Kovos su krize priemonės neįtrauktos.

[52] Kovos su krize priemonės neįtrauktos.

[53] Nes šis politikos tikslas į bendrosios išimties taikymo sritį įtrauktas 2007 m.

[54] 197 atvejai.

[55] 19 atvejų.

[56] Įtrauktas pirmasis 2010 m. pusmetis.

[57] Komisija praneša apie susigrąžintą pagalbą kiekvienų metų viduryje teikdama suvestinius duomenis.

[58] Komisijos pranešimas dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009 4 9, p. 1).

[59] http://ec.europa.eu/competition/court/state_aid.html.

[60] http://ec.europa.eu/competition/publications/state_aid/national_courts_booklet_en.pdf.