[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.15

KOM(2010) 665 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtos ūkių konsultavimo sistemos taikymo

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Europos Sąjungos ŪKS struktūra 4

2.1. Teisinė sistema 4

2.2. 2007–2013 m. iš kaimo plėtros fondų teikiama parama ŪKS 4

3. ŪKS įgyvendinimas valstybėse narėse 5

3.1. Dabartinė ŪKS padėtis valstybėse narėse 5

3.2. ŪKS finansavimas 6

3.3. ŪKS vertinimas 6

4. ŪKS gerinimas ateityje 6

4.1. ŪKS ir ūkių konsultavimo paslaugų sąvokų išaiškinimas 6

4.2. ŪKS taikymo sritis 6

4.3. ŪKS konsultantų vaidmuo kitų kompleksinės paramos sistemos veikėjų atžvilgiu 6

4.4. ŪKS skatinimas 6

4.5. ŪKS valdymas 6

5. Išvada 6

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtos ūkių konsultavimo sistemos taikymo

ĮVADAS

Valstybės narės yra įpareigotos sukurti ūkininkų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistemą, kuri toliau vadinama ūkių konsultavimo sistema (ŪKS). Ūkių konsultavimo sistema yra pagrindinė 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos sudedamoji dalis, kuri turėjo būti įdiegta iki 2007 m[1]. Ūkių konsultavimo sistema siekiama padėti ūkininkams susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove. Ši sistema buvo įdiegta tuo pat metu, kaip ir kompleksinės paramos programa, pagal kurią visa BŽŪP parama ūkininkui išmokama tik tuomet, jei jis įvykdo tam tikrus reikalavimus, susijusius su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gyvūnų gerove. Yra sukurtos dvi kaimo plėtros politikos priemonės, kuriomis siekiama pagelbėti valstybėms narėms įsteigti konsultavimo tarnybas ir padėti ūkininkams naudotis tokių tarnybų paslaugomis. ŪKS iš tikrųjų yra visų pirma priemonė, padedanti ūkininkams įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus ir taip išvengti dėl tų reikalavimų nepaisymo taikomų finansinių nuobaudų.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 straipsnio 4 dalį Komisija turi pateikti Tarybai ŪKS taikymo ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais, jei to reikėtų. Šios ataskaitos tikslas – informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie ŪKS įgyvendinimo būklę ir pasiūlyti galimus pagerinimus. Ataskaita iš esmės pagrįsta valstybių narių informacija, kurią jos pateikė atsakydamos į klausimyną, ir vertinimo tyrimu, kuris buvo atliktas Komisijos vardu[2]. ŪKS taip pat buvo išsamiai aptarta su valstybėmis narėmis penkiuose Komisijos 2006–2010 m. organizuotuose mokomuosiuose renginiuose. Per diskusijas buvo aptarti nacionalinių konsultavimo tarnybų turinys, struktūros, metodai ir priemonės.

Sistema turėjo būti sukurta iki 2007 m. sausio 1 d. Kadangi pradinis veiklos laikotarpis tęsėsi nuo 2007 iki 2009 m., o prašoma pateikti informacija – sudėtinga, atlikti išsamų nacionalinių ūkių konsultavimo sistemų arba jų ūkininkams teikiamų paslaugų pajėgumų tyrimą dar nėra įmanoma. Todėl šios ataskaitos tikslas nėra pateikti išsamią apžvalgą, bet pateikti informacijos Tarybos ir Europos Parlamento diskusijoms 2010–2011 m.

EUROPOS SąJUNGOS ŪKS STRUKTūRA

Teisinė sistema

Kiekviena valstybė narė yra teisiškai įpareigota įsteigti nacionalinę ŪKS, kuri teiktų konsultacijas ūkininkams. ŪKS turi teikti konsultacijas bent jau dėl įstatymuose numatytų valdymo reikalavimų ir dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, nurodytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 4 ir 6 straipsniuose. Tačiau kompleksinės paramos standartai nėra vienintelė konsultacijų sritis – valstybės narės gali nuspręsti įtraukti kitus klausimus. Nacionalinei ŪKS gali vadovauti viena ar daugiau paskirtųjų valdžios institucijų arba privačios įstaigos. Po 2008 m. vykdytos BŽŪP reformos peržiūros kiekviena valstybė narė pati gali nuspręsti (remdamasi objektyviais kriterijais), kurių kategorijų ūkininkai turės pirmenybę pasinaudoti ŪKS paslaugomis. ES lygmeniu kitų papildomų kriterijų nėra.

Ūkininkai patys nusprendžia, ar naudotis ŪKS, ir yra atsakingi už rekomenduotų veiksmų atlikimą. Šiuo atžvilgiu ŪKS jokiais būdais neturi įtakos ūkininkų įsipareigojimui ir atsakomybei laikytis teisinių reikalavimų. Tačiau ES teisinėje sistemoje pripažįstama, kad tie ūkininkai, kurie kreipiasi konsultacijų, dažniau žino, kaip įvykdyti teisinius reikalavimus. Todėl valstybės narės, atrinkdamos ūkius tikrinti, gali laikytis nuomonės, kad tokie ūkiai kelia mažesnę riziką.

Ūkininkų žinių apie ES teisinius reikalavimus gerinimas yra pagrindinis ŪKS tikslas. Todėl konsultacijų teikimas ir patikros, vykdomos pagal kompleksinės paramos sistemą arba užtikrinančios sektoriaus teisės aktų laikymąsi, turi būti aiškiai atskirti. Tuo tikslu valstybės narės turi užtikrinti, kad ŪKS darbuotojai neatskleistų tretiesiems asmenims (išskyrus atitinkamą ūkį valdantį ūkininką) asmens ir privačios informacijos ar duomenų, kuriuos jie gavo vykdydami konsultacinę veiklą. Vienintelė šios taisyklės išimtis yra atvejai, kai ŪKS darbuotojai nustato kokių nors netikslumų ar pažeidimų, apie kuriuos jie ES arba nacionaliniais teisės aktais yra įpareigoti informuoti valdžios institucijas, visų pirma kriminalinių nusikaltimų atvejais.

2007–2013 m. iš kaimo plėtros fondų teikiama parama ŪKS

Kaip nustatyta pirmajame BŽŪP ramstyje, ŪKS gali būti finansuojama dvejomis priemonėmis[3] pagal antrąjį ramstį.

Pirmoji – tai ūkininko naudojimosi ūkių konsultavimo paslaugomis bendrojo finansavimo priemonė. Šios priemonės tikslas – padėti ūkininkams padengti išlaidas, susidarančias dėl jų naudojimosi konsultacinių tarnybų paslaugomis siekiant pagerinti bendrus ūkio rezultatus. Mažų mažiausiai, šios konsultacinės tarnybos turi konsultuoti dėl įstatymuose nurodytų valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų ir dėl darbo saugos standartų, pagrįstų ES teisės aktais. Ši parama negali viršyti 80 % kriterijus atitinkančių vienos konsultacinės paslaugos išlaidų , o suma negali būti didesnė kaip 1 500 EUR. Valdžios institucijos ir įstaigos, atrinktos teikti konsultavimo paslaugas, turi turėti atitinkamus išteklius (įskaitant kvalifikuotus darbuotojus, administracines ir technines priemones, konsultavimo patirtį ir patikimumą), kad galėtų konsultuoti dėl kompleksinės paramos reikalavimų ir dėl darbo saugos standartų. Komisija parengė pagalbos teikimo sąlygų ir tam tikrų tikslinių grupių prioritetų nustatymo, konsultacijų dažnumo, naudojimosi viešųjų ir privačių konsultavimo įstaigų paslaugomis ir tų įstaigų koordinavimo ir priežiūros rekomendacijas.

Antrąja priemone bendrai finansuojamos ūkininkų konsultavimo tarnybos įsteigimo išlaidos. Valstybės narės, siekdamos padengti tokių tarnybų įsteigimo išlaidas, gali ne ilgiau kaip penkerius metus teikti laipsniškai mažinamą paramą.

ŪKS įGYVENDINIMAS VALSTYBėSE NARėSE

2009 m. sausio mėn. Komisija, siekdama parengti šią ataskaitą, išsiuntė valstybėms narėms susistemintą klausimyną dėl ŪKS įsteigimo ir veiklos organizavimo. Klausimyną sudarė klausimai dėl teisinių nuostatų, dėl koordinavimą, sertifikavimą ir kontrolę vykdančių įstaigų, dėl ūkininkų prioritetinių grupių, dėl geografinio organizavimo, dėl konsultavimo įstaigų skaičiaus, tipo ir specializacijos, dėl ūkininkų, kuriems buvo teiktos konsultacijos, skaičiaus, dėl taikytų metodų, dėl finansavimo ir t.t. Valstybėms narėms taip pat buvo užduoti keli išsamesnio atsakymo reikalaujantys klausimai dėl problemų, su kuriomis jos susidūrė, ir buvo prašoma pateikti pasiūlymų dėl būsimos ŪKS struktūros. Atsakymai į klausimus buvo panaudoti kaip informacija apie ŪKS įgyvendinimą 2008 m. Šią informaciją ir Komisijos 2009 m. užsakytą ŪKS vertinimo tyrimą galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

Dabartinė ŪKS padėtis valstybėse narėse

Daugelyje valstybių narių ŪKS pradėjo visiškai veikti tik 2008 m. Parengiamasis ŪKS sukūrimo darbas (įstatymų, kvietimų dalyvauti konkurse paskelbimas, konsultavimo įstaigų atranka ir t. t.) buvo užbaigtas tik 2007 m. Maždaug pusėje valstybių narių ŪKS buvo įsteigta kaip specialioji tarnyba, savo veikla prisidedanti prie esamų informavimo tarnybų veiklos. Kitais atvejais ŪKS struktūra buvo sujungta su esamomis informavimo tarnybomis.

Apskritai (24 valstybėse narėse) ūkininkų konsultavimo sistemą koordinuoja ir prižiūri viešosios įstaigos. Konsultavimo įstaigos atrenkamos konkursų būdu (14 VN), funkcijas pavedant privačioms įstaigoms (5 VN) arba viešosioms įstaigoms (5 VN). Dauguma valstybių narių nustatė konsultantams mažiausius privalomus universitetinio išsilavinimo reikalavimus (gamtos ir tiksliųjų mokslų bakalauro arba mokslų magistro laipsnis).

14 valstybių narių ūkių konsultavimo sistemose visas dėmesys skiriamas kompleksinės paramos reikalavimams, o kitose šalyse konsultacijos teikiamos įvairesnėmis temomis, pavyzdžiui, ūkių konkurencingumo, ūkininkavimo praktikos poveikio aplinkai ir paramos įgyvendinant kaimo plėtros priemones (pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai).

Dažniausia taikomi du metodai: individualios konsultacijos ūkyje (visose valstybėse narėse, išskyrus JK (Angliją) ir diskusijos mažose grupėse ūkiuose – šis metodas dažniausiai būdavo taikomas kartu su pirmuoju. Įvairiose valstybėse narėse teikiant konsultacijas buvo naudojamos kompiuterinės informavimo priemonės ir kontroliniai sąrašai. 22 valstybėse narėse ūkininkai su ŪKS pirmiausiai susisiekdavo per pagalbos telefonu liniją.

Iki šiol ūkininkai buvo skirstomi į prioritetines grupes tik retais atvejais (išskyrus pradinį įsipareigojimą suteikti pirmenybę ūkininkams, kuriems tiesioginės išmokos yra didesnės nei 15 000 EUR). Kai kurios valstybės narės nurodė, kad joms buvo sudėtinga užmegzti ryšius su mažais ūkiais. Europos Sąjungoje apskritai ūkininkų, besinaudojančių ŪKS konsultacijomis, skaičius buvo gana nedidelis (2008 m. individualios konsultacijos buvo teikiamos apie 5 % tiesiogines išmokas gaunančių ūkininkų). Pagrindiniai ŪKS naudos gavėjai buvo dideli ūkiai, kurių savininkai apie esamas konsultavimo tarnybas jau žinojo.

ŪKS finansavimas

Ūkininkai individualias konsultacijas ūkiuose gavo nemokamai (5 VN) arba padengė dalį tokių konsultacijų išlaidų (20–50 % visų išlaidų) arba padengė visas išlaidas (2 VN).

Priemonė, kuria remiamas ūkininkų naudojimasis konsultavimo paslaugomis, buvo suplanuota 20 VN ir taikoma 1 123 000 ūkininkų. Visas 2007–2013 m. biudžetas yra apie 870,5 mln. EUR – tai sudaro 0,6 % visų viešųjų lėšų kaimo plėtrai, iš kurių 1,3 % buvo išleista per pirmuosius dvejus metus (12 250 ūkininkų konsultavimui).

Priemonė, kuria finansuojamas valdymo, mokesčių sumažinimo ir konsultavimo tarnybų įkūrimas, buvo suplanuota 7 VN, o 4 VN (ES, MT, PT, IT) neabejotinai pirmenybė skiriama ŪKS. Priemonės 2007–2013 m. biudžetas yra 172,9 mln. EUR, t. y. 0,1 % visų kaimo plėtros viešųjų išlaidų, iš kurių 2 % buvo išleisti per pirmuosius dvejus metus.

ŪKS vertinimas

Ūkių konsultavimo sistemos vertinimo ataskaitos išvada yra ta, kad ŪKS apskritai padėjo ūkininkams susipažinti su medžiagų srautais ir ūkio procesais, susijusiais su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove. Ypač veiksmingomis buvo laikomos individualios konsultacijos naudojant kontrolinius sąrašus, nes tai yra išsamiai individualius poreikius įvertinantis ir susistemintas konsultacijų būdas. Kai kuriose valstybėse narėse įkūrus ŪKS atsirado puiki galimybė persvarstyti ir pagerinti platesnės apimties konsultacijų ir žinių informacijos sistemas žemės ūkio sektoriuje.

ŪKS padėjo ūkininkams įvykdyti kompleksinės paramos reikalavimus ir tai tapo didžiausia paskata ūkininkams naudotis šia sistema. Pagal ŪKS teikiama parama taip pat padėjo pagerinti ūkininkų finansų apskaitos valdymo įgūdžius (apskaitą) ir pagerino jų buhalterinę apskaitą kompleksinės paramos įsipareigojimų atžvilgiu.

Tačiau apskritai ŪKS veiksmingumas vis dar buvo nedidelis, nes nedaug ūkininkų kreipėsi dėl konsultacijų. Vertintojai mato galimybes pagerinti padėtį, nes valstybėse narėse, kuriose sistema buvo įgyvendinama 2005 m. ir vėliau, ŪKS naudojosi daugiau ūkininkų. Kai kuriais atvejais galėjo būti, kad ūkininkai prarado susidomėjimą ŪKS todėl, kad už konsultacijas reikėjo sumokėti iš anksto.

Vertintojų nuomone, teisė ES ūkininkams nuspręsti, ar naudotis konsultavimo paslaugomis, yra esminė išankstinė ŪKS sąlyga, nes rekomendacijų paisymas savo pobūdžiu yra savanoriškas (priešingai nuo kontrolės ir (arba) sertifikavimo sistemų). Iki šiol ŪKS padėjo tik nežymiai pagerinti ES ūkininkų žinias apie BŽŪP. Ūkininkai dažnai laikė ŪKS išskirtinai susijusia su kompleksine parama ir su atitinkama ūkių tikrinimo sistema, o tai sukūrė neigiamą ŪKS įvaizdį. Tačiau kai kuriais atvejais ŪKS pavyko sukurti patikimus ir veiksmingus ūkininkų ir konsultantų santykius. Vertinimo ataskaitoje rekomenduojama išlaikyti savanoriško naudojimosi ŪKS sampratą ir bendrą lanksčią jos sandarą.

ŪKS GERINIMAS ATEITYJE

Atsižvelgdama į šių pirmųjų ŪKS įgyvendinimo metų patirtį ir į vertinimo tyrimą, Komisija toliau pateikia pasiūlymus dėl pagerinimo. Pasiūlymai gali būti pateikiami gairių (rekomendacijų) forma valstybėms narėms arba gali prireikti daryti susijusius galiojančių ES teisės aktų pakeitimus.

ŪKS ir ūkių konsultavimo paslaugų sąvokų išaiškinimas

1. Sąvokos „ūkių konsultavimo sistema“ ir „ūkių konsultavimo paslaugos“ turėtų būti išaiškintos . Ūkių konsultavimo sistema apima bendrą organizavimą ir įvairius viešuosius ir (arba) privačius subjektus, teikiančius ūkių konsultavimo paslaugas ūkininkams valstybėje narėje (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 12 straipsnis). Ūkininkų konsultavimo sistema užtikrinama galimybė kiekvienam ūkininkui kreiptis konsultacijų ir jas gauti bent jau dėl pagrindinių kompleksinės paramos reikalavimų aplinkos, viešosios sveikatos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvulių gerovės klausimais, taip pat dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išsaugojimo. Yra svarbu kuo aiškiau atskirti konsultacijas (jas teikia ūkių konsultavimo sistema) ir paprastą informacijos teikimą ūkininkams . Teikiant ūkių konsultavimo paslaugas turi ne tik būti pateikta bendroji informacija, bet ir įvertinama konkreti ūkininko padėtis. Informacijos apie kompleksinę paramą teikimas jau yra privalomas pagal Reglamento 73/2009 4 straipsnio 2 dalį.

2. ŪKS turi teikti pagalbą ne tik BŽŪP išmokas gaunantiems ūkininkams, bet ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams , įskaitant, pavyzdžiui, kiaules auginančius ūkininkus, kuriems reikalingos konsultacijos apie Nitratų direktyvą.

ŪKS taikymo sritis

3. Kompleksinės paramos reikalavimai ir kiti įsipareigojimai, kurių turi laikytis paramos gavėjai, – tai pagrindinė būtinoji ŪKS taikymo sritis ir jos tikslai pagal pirmąjį ir antrąjį ramsčius . ŪKS turėtų tinkamai konsultuoti dėl šių reikalavimų. Pirmiausia ir pagrindinė ŪKS užduotis – padėti ūkininkams laikytis taisyklių.

4. Privalomos sudėtinės dalys, apie kurias ŪKS turi teikti informaciją, pagal I ir II ramsčius, turi apimti būtinuosius trąšų naudojimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus . Šie reikalavimai sudaro dalį kompleksinės paramos reikalavimų, taikomų agrarinės aplinkosaugos išmokas gaunantiems ūkininkams.

5. ŪKS jau konsultuoja daugeliu klimato kaitos klausimų pagal kompleksinės paramos reikalavimų prioritetą, pavyzdžiui, ji konsultuoja dėl veiksmų, kuriais mažinamas žemės ūkio poveikis klimatui ir kurie padeda ūkininkams prisitaikyti prie besikeičiančių ir įvairesnių klimato sąlygų[4]. Dabartiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų standartai yra esminiai siekiant išlaikyti organinę anglį žemės ūkio paskirties dirvožemyje ir užtikrinant tausų tokio dirvožemio naudojimą. Tačiau gali būti verta į ŪKS struktūrą įtraukti specifinius su klimato kaita susijusius veiksmus , pavyzdžiui, gerosios patirties nustatymą ir specialių skatinimo veiksmų vykdymą ūkiuose, įskaitant konsultacijas technologijų klausimais. Vienas būdas užtikrinti tokių pajėgumų sukūrimą VN, galėtų būti specialios nuorodos įtraukimas į teisinio dokumento tekstą pabrėžiant šį poreikį . Konsultantai gali būti labai naudingi apibendrinant gerąją patirtį ir skleidžiant ją ūkininkams. Būtų galima sudaryti bendrą Europos Sąjungos gerosios patirties sąrašą. Būtų galima įpareigoti konsultantus dalyvauti mokymuose apie tai, kaip suprasti svarbius su klimato kaita susijusius ūkininkavimo metodus ir skleisti informaciją apie juos.

ŪKS konsultantų vaidmuo kitų kompleksinės paramos sistemos veikėjų atžvilgiu

6. Valstybėms narėms turėtų būti priminta apie savaime suprantamą kontrolės (patikros ir tikrinimų) ir konsultacijų skirtumą. Konsultacijos ir kontrolė turi būti aiškiai atskirtos . Kiekvienu atveju ūkininkas yra atsakingas už savo veiksmus.

7. Svarbu toliau laikytis dabartinės taisyklės, kad konsultantai jokiomis aplinkybėmis tikrintojams negali perduoti ūkių atskirų duomenų . Net jei tai būtų daroma anonimiškai, vis vien tai būtų laikoma konfidencialumo pažeidimu. Tikrinimo duomenų apie atskirą ūkininką teikimas konsultantui taip pat dažnai duoda priešingus rezultatus, nes taip gali būti sugriautas būtinas pasitikėjimas konsultantu. Remiantis faktais, galima teigti, kad valstybės narės ne visada pilnai suprato šiuos principus.

8. Tikrinimų ūkiuose suvestinių duomenų teikimas konsultantams galėtų būti naudingas, bet neturėtų būti privalomas . Jei konsultantas pageidauja tokių duomenų siekdamas suteikti tikslesnę konsultaciją, tikrinanti įstaiga gali pateikti suvestinius duomenis, pavyzdžiui, apie dažniausiai nustatytas reikalavimų nesilaikymo rūšis.

9. ŪKS konsultantų veikla neturėtų apsiriboti pagalba ūkininkams siekiant laikytis praktinių įsipareigojimų pagal kompleksinės paramos sistemą, – jie turėtų paaiškinti, ko siekiama šiais įsipareigojimais ir susijusia politika ir kaip tai padėtų siekti tausojančio žemės ūkio . Suprasdamas konkrečių reikalavimų priežastis, ūkininkas bus labiau linkęs tų reikalavimų laikytis.

10. Atsiranda naujos konsultacijų temos ir ūkininkams reikės pagalbos įvairiais klausimais: ekonomikos, ekologijos, gamtos apsaugos ir t. t. ŪKS konsultantai nesugebės atsakyti į visus klausimus, tačiau jie turėtų būti gerai informuoti ir atlikti konsultanto bendraisiais klausimais funkcijas, o prireikus nukreipti ūkininkus pas konkrečios srities konsultantus . Pavyzdžiui, jei ūkininkas nori perorientuoti gamybą ir jam reikia informacijos apie žemės ūkio produktų rinkas, ŪKS konsultantas turi sugebėti nukreipti ūkininką į tarnybas, kurios specializuojasi tokiais klausimais, arba nurodyti susijusios informacijos šaltinius , pavyzdžiui, gamybos duomenis. Tokį pat metodą būtų galima rekomenduoti konsultuojant ekologiško ūkininkavimo klausimais. Pavyzdžiui, ūkininkas gali pageidauti informacijos apie tai, kaip pereiti prie ekologiškos gamybos, arba apie rinkos galimybes ir geresnius ūkininkavimo metodus (žr. 19 pasiūlymą). ŪKS koordinuojančios įstaigos turėtų atlikti svarbų vaidmenį apjungiant konsultantus į tinklą , pavyzdžiui, jos gali suteikti konsultantų, kurie yra konkrečios srities specialistai, kontaktinius duomenis, nurodydami jų specializacijos sritis.

ŪKS skatinimas

11. Turėtų būti aiškiau nurodyta naudojimosi ūkių konsultavimo paslaugomis priemonės taikymo sritis, kaip tai nurodyta Reglamento (EB) 1698/2005 24 straipsnyje. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ūkininkas neprivalo konsultuotis dėl kiekvieno kompleksinės paramos reikalavimo , kad galėtų gauti paramą dėl naudojimosi ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis[5]. Tai turėtų sumažinti priemonės administravimo naštą ūkininkams ir institucijoms, taip pat ūkininkų išlaidas. Ūkininkas galės greičiau paduoti prašymą kompensuoti dalį su konsultavimu susijusių jo išlaidų, nes nebegalios įsipareigojimas laukti, kol bus įvykdyti visi kompleksinės paramos reikalavimai. Tačiau ŪKS koordinuojančios įstaigos ir konsultantai turėtų toliau kreipti reikalingą dėmesį į ŪK sistemoje esminiais laikomus įsipareigojimus, nes konsultacijų pageidaujantys ūkininkai gali ne visada suvokti, kad jiems reikia konsultacijų konkrečiai apie kompleksinę paramą.

12. Tuo pačiu privalomos konsultacijos dėl darbo saugos standartų, teikiamos pagal antrojo ramsčio priemonę dėl ŪKS naudojimo, turėtų būti teikiamos lanksčiai ir apsiriboti susijusiomis sudėtinėmis dalimis.

13. Turi būti suteikiama teisė laisvai rinktis naudojimosi ūkių konsultavimo paslaugomis dažnumą . Valstybės narės iki šiol kaimo plėtros 2007–2013 m. laikotarpiui yra numačiusios dvi–tris konsultacijas. Turėtų būti aiškiai nurodyta galimybė ūkininkui prašyti dažnesnių konsultacijų, pavyzdžiui, bent jau kartą per metus. Galimybė dažniau prašyti konsultacijų, taip pat didesnė laisvė nustatant konsultavimo tarnybos privalomų konsultacijų temas, kaip nurodyta 11 punkte, padidins priemonės kryptingumą ir patrauklumą. Kiekvienos konsultavimo paslaugos išlaidos sumažės, nes bus teikiamos kryptingos konsultacijos tada, kai ūkininkui tokių konsultacijų tikrai reikės.

14. Kompleksinės paramos reikalavimų taikymo sritis plečiama nuo 2003 m. ŪKS išlaidos išaugo, taip pat dėl naujų klimato kaitos, vandens apsaugos, poreikio išsaugoti biologinę įvairovę ir kitų uždavinių[6] dažniau nei 2003 m. tikimasi, kad ŪKS teiks konsultacijas platesniais nei kompleksinės paramos reikalavimų klausimais. Valstybės narės prašo Europos Sąjungos padidinti ūkių konsultavimo biudžetą. Priėmus 11–13 punktuose pateiktus pasiūlymus, ši išaugusi paklausa turėtų būti patenkinta : ūkininkai galės dažniau naudotis tikslingomis konsultacijomis, kurios bus teikiamos įvairesnėmis temomis. Didžiausia už ūkių konsultavimo paslaugą teikiama pagalbos suma yra 1500 EUR[7].

15. Komisija nori pabrėžti, kad ŪKS yra svarbi ir smulkiems ūkininkams . Dabar ŪKS paslaugos nepakankamai dažnai teikiamos šios grupės ūkininkams. Tačiau smulkūs ūkininkai yra mažų mažiausiai tokie pat svarbūs, kaip ir kiti ūkininkai: jie taip pat turi laikytis reikalavimų ir galbūt jie taip pat nepakankamai žino savo įsipareigojimus. Šiame dokumente siūlomomis priemonėmis siekiama spręsti ir šią problemą, tačiau valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos ir apsvarstyti, kaip pritraukti ūkininkus, kurie dar nesuvokia, kad konsultacijos jiems reikalingos.

16. Valstybės narės turėtų labiau stengtis reklamuoti ŪKS , pavyzdžiui, siųsdamos paraiškų formas ūkininkams jos galėtų pridėti ir konsultavimo įstaigų sąrašą arba galėtų tokį sąrašą įduoti ūkių tikrintojams, kad šie jį perduotų ūkininkui, jei pas jį būtų nustatyta pažeidimų.

17. Kad ūkininkai būtų geriau informuoti apie ŪKS, į Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 4 straipsnį turėtų būti įtrauktas įpareigojimas valstybėms narėms pateikti ŪKS konsultantų sąrašą .

ŪKS valdymas

18. Komisija siūlo ŪKS koordinuojančioms įstaigoms organizuoti konsultantų pagrindinį ir reguliarų žinių atnaujinimo mokymą bent jau kompleksinės paramos klausimais . Toks mokymas turėtų apimti ūkininkų faktinius įsipareigojimus ir su įsipareigojimais susijusias politikos sritis. Mokymas visų pirma reikalingas imantis naujų veiksmų, pavyzdžiui, sprendžiant klimato kaitos klausimus.

19. Valstybės narės turėtų sukurti skirtingų priemonių, pavyzdžiui, konsultacijų, mokymo, informacijos teikimo, informavimo tarnybų ir mokslinių tyrimų sąveiką, išlaikydamos kiekvienos priemonės savybes ir tuo pačiu nuosekliai tas priemones apjungdamos. Be to, konsultantų informacija apie praktinį kompleksinės paramos reikalavimų įgyvendinimą gali būti labai naudinga ŪKS ir kompleksinį paramos reikalavimų vykdymą prižiūrinčioms valdžios institucijoms. Todėl yra svarbu, kad kompleksinės paramos priemonės dalyviai, pavyzdžiui, konsultantai, ŪKS konsultavimo įstaigos ir kompleksinės paramos priemonę tvarkančios valdžios institucijos keistųsi informacija apie praktinį kompleksinės paramos reikalavimų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, jos galėtų reguliariai kartą ar du per metus organizuoti informacijos mainų sesijas.

20. Siekiant užtikrinti dviejų ramsčių darną, antrojo ramsčio įgyvendinimo nuostata dėl darbuotojų atitinkamų kvalifikacijų , taikomų ŪKS konsultantams, galėtų būti įtraukta į ŪKS pirmojo ramsčio taisykles[8].

21. Valstybėms narėms primenama, kad Komisija, nors ir nenorėdama padidinti administracinės naštos, laiko, kad ŪKS vertinimas ir stebėsena yra būtini, visų pirma atsižvelgiant į diskusijas dėl ŪKS ir ūkio konsultavimo paslaugų priemonių ateities po 2013 m. vykdomoje bendrojoje žemės ūkio politikoje. Toks vertinimas nereiškia, kad turėtų būti bereikalingai keičiamasi atskiro ūkio duomenimis ar sudaroma pernelyg didelė administracinė našta. Tačiau yra labai svarbu užtikrinti ŪKS veiksmingumą vertinant suteiktos konsultacijos apimtį ir kokybę (pavyzdžiui, jos naudingumą ir ūkininko pasitenkinimo lygį).

IšVADA

Atsižvelgdama į šioje ataskaitoje pateiktą vertinimą, Komisija mano, kad ŪKS yra būtina priemonė siekiant sėkmingai įgyvendinti BŽŪP. Taip ūkininkams padedama laikytis ES teisinių reikalavimų, susijusių su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove. ŪKS, teikdama ūkininkams pagalbą, susijusią su šiais kompleksinės paramos reikalavimais, padeda ūkininkams neprarasti BŽŪP išmokų. Konsultuojamas ūkininkas geriau supras savo įsipareigojimus, susijusius su kompleksine parama, ir todėl bus labiau linkęs jų laikytis.

Žinoma, konsultavimo tarnybos daugelyje valstybių narių egzistuoja jau seniai, tačiau jų konsultacijos galėjo būti teikiamos nesistemingai. Teisės aktų leidėjas, įpareigodamas kiekvieną valstybę narę turėti ŪKS, taikė labiau strategišką visaapimantį metodą. Valstybių narių pastangos rodo, kokį svarbų vaidmenį ši sistema ir ŪKS koordinuojančios įstaigos gali atlikti padėdamos ūkininkams suprasti ir įgyvendinti ES taisykles.

Pradiniame etape reikėjo nemažų pastangų, ypač tų valstybių narių, kuriose seniau buvo nedaug konsultavimo tarnybų. Kitoms valstybėms narėms ŪKS įsteigimas daugiau reiškė esamų tarnybų koordinavimą taip, kad ūkininkai galėtų vienoje vietoje gauti konsultacijas praktiniais klausimais.

Be to, atsiradus naujiems uždaviniams, nuo 2003 m. konsultacijų tarnyboms keliami didesni reikalavimai. Todėl ŪKS turėtų aktyviai plėsti klausimų spektrą ir neapsiriboti vien tik klausimais, susijusiais su teisiniais kompleksinės paramos reikalavimais.

Todėl Komisija valstybėms narėms rekomenduoja:

- Išlaikyti plačią ŪKS konsultacijų taikymo sritį, tačiau laikytis pagrindinės būtinosios temų taikymo srities taisyklių.

- Pabrėžti ŪKS konsultanto, kaip konsultanto bendraisiais klausimais, vaidmenį; prireikus jis galėtų nukreipti ūkininką pas konkrečios srities specialistus.

- Naudotis suvestiniais ūkio tikrinimo duomenimis, siekiant teikti tikslingesnes konsultacijas, neužmirštant, kaip svarbu išlaikyti per konsultacijas gautų duomenų konfidencialumą. ŪKS konsultantas turėtų atlikti konsultanto bendraisiais klausimais vaidmenį ir susieti skirtingus ūkininkavimo aspektus pasinaudodamas holistiniu požiūriu. Jis turėtų paaiškinti ūkininkams ne tik ES reikalavimus, bet ir tikslus, kurių siekiama, bei susijusią politiką.

- Reklamuoti ŪKS pasinaudojant specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, esant atitinkamai galimybei, pateikti ūkininkams konsultantų sąrašą ir taip užtikrinti, kad smulkūs ūkiai taip pat gautų informaciją.

- Pagerinti ŪKS valdymą ir užtikrinti subjektų, susijusių su kompleksinės paramos reikalavimais, žinių mainus. ŪKS koordinavimo įstaigos turėtų užtikrinti įvairių priemonių, pavyzdžiui, konsultacijų, mokymo, informacijos teikimo, informavimo tarnybų ir mokslinių tyrimų, sąveiką. Yra labai svarbu vykdyti ŪKS vertinimą ir stebėseną.

Komisija mano, kad reikia imtis šių veiksmų:

- Išaiškinti sąvokas „ŪKS“ ir „ūkių konsultavimo paslaugos“, aiškiai atskiriant konsultacijas ir išsamios informacijos teikimą, ir užtikrinti, kad ŪKS teiktų konsultacijas visiems ES ūkininkams.

- Į ŪKS būtinąją temų taikymo sritį įtraukti būtiniausius trąšų ir augalų apsaugos produktų reikalavimus, kaip nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, ir pabrėžti specialių kovos su klimato kaita veiksmų poreikį.

- Paaiškinti ŪKS konsultantų vaidmenį kitų subjektų atžvilgiu kompleksinės paramos reikalavimų srityje, rekomenduojant aiškiai atskirti konsultacijų teikimą ir ūkio tikrinimą.

- Reklamuoti ŪKS suteikiant teisę laisvai rinktis konsultavimo priemonės turinį ir naudojimosi konsultavimo paslaugomis dažnumą ir įpareigojant valstybes narės pateikti ūkininkams ŪKS konsultantų sąrašą.

- Pagerinti ŪKS valdymą reikalaujant, kad konsultantai būtų tinkamai kvalifikuoti ir reguliariai apmokomi. Mokymus turėtų organizuoti ŪKS koordinavimo įstaigos.

Dėl šių veiksmų gali prireikti padaryti po 2013 m. galiojančių teisės aktų pakeitimus.

[1] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 13–16 straipsniai.

[2] http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/wine/index_en.htm

[3] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 ir 25 straipsniai ir 18 ir 19 konstatuojamosios dalys.

[4] Pavyzdžiui, daugiamečių ganyklų apsaugos standartas, sėjomainos standartas ir tarpinės kultūros, minimalios dirvožemio dangos standartas, mažesnis žemės įdirbimas taikant minimalaus žemės naudojimo standartą, pasėlių liekanų tvarkymo standartai, dirvos organinės medžiagos tvarkymo standartai, Nitratų direktyvos reikalavimai dėl mėšlo naudojimo ir laikymo. Visais šiais reikalavimais ribojami ūkininkavimo metodai, turintys poveikį ūkio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Šiais klausimais konsultuoja ŪKS pagal kompleksinės paramos reikalavimų prioritetą.

[5] Vykdant supaprastinimą 2009 m. buvo diskutuojama, ar konsultacijos, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, turėtų apimti visas kompleksinės paramos sritis ir darbo saugos standartus, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnyje. Komisija per 2010 m. rugsėjo mėn. vykdomą suderinimo procesą, siekdama suteikti priemonei daugiau lankstumo, ketina iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą Nr. 1698/2005.

[6] Vienas iš 2009 m. Baltojoje knygoje „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009) 147) numatytų veiksmų yra „ištirti ūkių konsultavimo sistemos pajėgumus siekiant pagerinti mokymus, žinias ir įdiegti naujas technologijas, palengvinančias prisitaikymą.“ Išsamesnė informacija pateikiama GD AGRI Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris yra pateikiamas su Baltąja knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškilęs uždavinys“ (SEC(2009) 417).

[7] Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnis ir I priedas.

[8] Antrojo ramsčio įgyvendinimo taisyklėse pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 15 straipsnį nurodoma, kad bendrai finansuojamos ūkių konsultavimo tarnybos „turi turėti reikalingus kvalifikuotų darbuotojų išteklius“. Šios priemonės rekomendacijose nurodyta, kad darbuotojų kvalifikacijos gali būti nustatytos nurodant mažiausią privalomą išsilavinimo lygį arba pažymėjimą. Naudojimosi ūkių konsultavimo paslaugomis antrojo ramsčio priemonė taikoma 20 valstybių narių.