[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.11.11

KOM(2010) 661 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Žvejybos pastangų valdymo vakariniuose vandenyse peržiūra

SEK(2010) 1367

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Žvejybos pastangų valdymo vakariniuose vandenyse peržiūra

ĮžANGA

Peržiūros tikslas ir pagrindas

Komisija yra įpareigota vertinti vakariniuose vandenyse[1] taikomą 2003 m.[2] žvejybos pastangų režimą trimis aspektais: režimo įgyvendinimas valstybėse narėse; prieigos prie Atlanto vandenyno šiaurės rytinės dalies atokiausių regionų sąlygos; specialiųjų žvejybos pastangų taisyklių, taikomų rajone į vakarus ir į pietus nuo Airijos (vadinamajame biologiškai pažeidžiamame rajone – BPR)[3], veiksmingumas.

Ši peržiūra visų pirma grindžiama Komisijos atlikta žvejybos pastangų režimo stebėsena ir politinių aplinkybių pokyčiais, valstybių narių indėliais į techninį klausimyną, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (angl. STEFC) atliktu vertinimu[4] ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl BPR[5].

Šios peržiūros rezultatai bus panaudoti sprendžiant dėl būsimų režimo taikymo galimybių, kurios priklausys nuo bendrosios žuvininkystės politikos 2012 m. reformos politinių tendencijų.

Žvejybos pastangų reguliavimas vakariniuose vandenyse

Vakarinių vandenų režimas pradėtas taikyti 1995 m. Jo tikslas – išsaugoti pusiausvyrą, kuri buvo tuo metu, kai Ispanija ir Portugalija visiškai integravosi į bendrąją žuvininkystės politiką, ir išvengti žvejybos pastangų didėjimo, palyginti su lygiais, buvusiais prieš šią integraciją[6]. 1995 metų reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003. Pagrindinės šių vienas kitą pakeitusių režimų ypatybės:

Ribojamas parametras | Skirstymas pagal rajoną ir žvejybos rūšį | Pirminio paskirstymo metodas |

Ispanijai ir Portugalijai iškeltos stojimo sąlygos | laivų skaičius; vienu metu naudojamų laivų skaičius | Airijos apsaugos zona: draudžiama zona palei Airiją; ICES VI, VII, VIIIabd zonų EB vandenys, ICES VIIIc ir IXa zonų Ispanijos vandenys, Portugalijos vandenys palei Azorų salas ir Madeirą, Ispanijos vandenys palei Kanarų salas; priedugnio žvejybos laivai, specializuotoji žvejyba (skirtingų rūšių žvejyba) | stojimo derybos, kuriomis užsienio laivams taikomą licencijavimo sistemą siekiama pakeisti kita sistema, siekiant išvengti žvejybos modelių sutrikdymo |

1995 m. žvejybos pastangų režimas | kilovatdienių skaičius per metus; tik Ispanijos laivų skaičius, susijęs su dviem parajoniais palei Airiją; nuodugnus žvejybos pastangų paskirstymas valstybėms narėms | 16 rajonų ICES kvadratuose ir (arba) CECAF rajonuose[7]; priedugnio ir giliavandenės žuvys, šukuotės ir valgomieji krabai (krabai vorai); stacionarieji ir traukiamieji žvejybos įrankiai; ilgesni kaip 15 m laivai | valstybių narių nurodytos žvejybos pastangos, reikalingos žvejybos galimybėms panaudoti, įskaitant neribojamas rūšis, nesutrikdant esamos išteklių naudojimo pusiausvyros ir sąlyginio stabilumo |

2003 m. žvejybos pastangų režimas | kilovatdienių skaičius per metus; nuodugnus žvejybos pastangų paskirstymas valstybėms narėms | 9 rajonai ICES rajonuose ir (arba) CECAF rajonuose; priedugnio (bet ne giliavandenės) žuvys, šukuotės ir valgomieji krabai (krabai vorai); ilgesni kaip 15 m laivai, o rajone į pietus ir vakarus nuo Airijos – ilgesni kaip 10 m laivai | vidutinės žvejybos pastangos, nurodytos penkerių metų (1998–2002 m.) laikotarpiu |

1 lentelė. Vienas kitą pakeitusių žvejybos pastangų režimų vakariniuose vandenyse apžvalga.

DABARTINIS REžIMAS IR SUSIJUSIOS POLITIKOS KRYPTYS

Dabartinio režimo ypatybės

2003 m. žvejybos pastangų režimas išskirtinas tuo, kad buvo gerokai sumažintas valstybėms narėms skiriamas didžiausias leidžiamų žvejybos pastangų kiekis. Viena iš priežasčių – taikytas griežtesnis žvejybos pastangų viršutinės ribos nustatymo kriterijus. Jis nustatytas pagal vidutines metines žvejybos pastangas, panaudotas nuo 1998 iki 2002 m. Ispanija tokiam sprendimui mėgino priešintis, bet nesėkmingai[8]. Šis režimas dar ir supaprastintas – mažiau detalizuojami žvejybos rajonai ir žvejybos rūšys (angl. metiers )[9]. Be to, šį režimą nustota taikyti giliavandenių žuvų išteklių žvejybai – ji pradėta reguliuoti pagal specialųjį režimą, kuriame nenumatyta regioninių apribojimų[10]. 2003 m. žvejybos pastangų režimas į ankstesnius režimus panašus tuo, kad yra kitoks nei žvejybos pastangų režimai, įgyvendinami pagal daugiamečius valdymo planus, nes žvejybos pastangų paskirstymas yra fiksuotas ir nekinta kasmet kartu su valdymo tikslais ar planuose numatytų išteklių kvotų paskirstymu.

Apibūdinant laivynus paminėtina tai, kad šio režimo įgyvendinimo laikotarpiu nustatytas tik mažiausias laivų ilgis (15 m; biologiškai pažeidžiamuose rajonuose – 10 m). Tai iš esmės lemia du dalykus. Pirma, maži laivai, išplaukiantys tik į kasdieninius reisus, nėra įtraukti į valdymo planus (išimtis daroma biologiškai pažeidžiamuose rajonuose); tik mažesni laivai iš Airijos, atsižvelgiant į mažų laivų veiklos ribotumą, į tokius planus įtraukti. Antra, kontrolė gali būti grindžiama tikrojo laiko elektroninėmis priemonėmis, nes ilgesniuose nei 15 m laivuose turi būti užtikrintas ryšys su palydovine laivų stebėjimo sistema (LSS), o nuo 2011 m. liepos mėn. tie laivai privalės pranešti apie sužvejotą žuvų kiekį kasdien darydami įrašus elektroniniame laivo žurnale.

Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. žvejybos pastangų režimas įgyvendinamas didelio ploto rajonuose, kiekviename rajone esantys žvejybos plotai yra labai įvairūs. Panašiai, žvejybos operacijos skiriamos tik pagal tris tikslines rūšis: priedugnio išteklius, išskyrus giliavandenes žuvis, šukuotes ir valgomuosius krabus (krabus vorus). Tai iš esmės lemia keturis dalykus. Pirma, kalbant apie priedugnio žvejybą, nors sužvejotų žuvų įvairovė labai didelė (atlantinės menkės, juodadėmės menkės, paprastieji merlangai; ledjūrio menkės; europinės paprastosios jūrinės lydekos, europiniai jūrų velniai, megrimai; norveginiai omarai), per kartą sužvejotos žuvys į grupes neskirstomos. Antra, įgyvendinant valdymo planą turi būti skiriama giliavandenių žuvų žvejyba ir bendroji gelminė žvejyba – šis aspektas bus toliau vertinamas atliekant tolesnę Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 peržiūrą. Trečia, valdymo plane neatsižvelgiama į skirtingų žvejybos būdų poveikį naudojamiems ištekliams. Ir ketvirta, pelaginių žuvų, t. y. atlantinių skumbrių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių, ilgapelekių tunų ar durklažuvių, žvejybai minėtas režimas netaikomas.

Parametras, kuriam taikomi veiklos apribojimai, yra dienų jūroje skaičius, padaugintas iš atitinkamo laivo variklio galios. Tai iš esmės lemia du dalykus. Pirma, šis parametras susijęs su faktine laivo veikla, tačiau išlieka „nominaliuoju“ veiklos parametru, nes plaukiojimo laikas ir žvejybos laikas šiuo atveju nėra skiriami. Antra, atsižvelgiama į laivo pajėgumą, tačiau tai reiškia tik tai, kad kuo galingesnis variklis, tuo daugiau skiriama žvejybos pastangų.

Šis režimas netaikomas trečiųjų valstybių žvejybos laivams, todėl pastarieji neturi jokių su šiuo režimu susijusių prievolių.

Susijusios stebėsenos ir kontrolės taisyklės

Valstybės narės nuolat atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti pagal 2003 m. žvejybos pastangų režimą, sąrašus. Pagal būsimas naujojo Kontrolės reglamento įgyvendinimo taisykles[11] šie laivai privalės gauti žvejybos leidimą, o atitinkamas sąrašas bus skelbiamas oficialiose centralizuotai tvarkomose valstybių narių interneto svetainėse. Papildomas žvejybos leidimas reikalingas žvejybai tarptautiniuose vandenyse[12].

Žvejybos pastangų, kurias kiekviename rajone panaudojo uoste nesantys laivai, kiekio apskaičiavimo metodas išsamiau aptariamas Kontrolės reglamente. Duomenų gavimas gali būti siejamas su laivo žurnalais ir laivų buvimo vietos nustatymu per LSS. Valstybei narei viršijus žvejybos pastangų ribą, vėliau Komisija gali sumažinti didžiausią tai valstybei narei skiriamų žvejybos pastangų kiekį. Laivo variklio galia turės būti tvirtinama sertifikatais ir teikiama kontrolei.

Žvejybos galimybių ir išteklių valdymas

Žvejybos pastangų paskirstymas valstybėms narėms nėra tiesiogiai susijęs su žuvų išteklių valdymu. Tačiau numatyti du mechanizmai. Jei valstybės narės keičiasi žvejybos galimybėmis, jos gali keistis ir atitinkamomis žvejybos pastangomis (tolesnių nurodymų, kaip skaičiuoti perduotas žvejybos pastangas, nepateikiama). Be to, Komisija gali padidinti skiriamų žvejybos pastangų skaičių arba leisti žvejybos pastangas perduoti iš vieno rajono į kitą, kad valstybės narės galėtų visiškai išnaudoti joms skirtas kvotas arba vykdyti išteklių, kuriems kvotos netaikomos, žvejybą, jei tik atliktas mokslinis išteklių būklės vertinimas. Tokių sprendimų Komisija kol kas nėra priėmusi.

Priedugnio žvejyba, kuriai taikomas 2003 m. žvejybos pastangų režimas, labai priklauso nuo to, kaip lygiagrečiai tvarkomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK). Tai visų pirma taikoma europinių paprastųjų jūrinių lydekų, europinių jūrų velnių, megrimų, atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, sidabrinių polakų, ledjūrio menkių, paprastųjų molvų, paprastųjų jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių, rombinių rajų ir norveginių omarų ištekliams. Taikant šį režimą daugelio iš minėtų išteklių BLSK sumažėjo, tačiau didžiausi žvejybos pastangų lygiai nepakito. Keletui kitų rūšių, turinčių papildomos komercinės vertės šioje žuvininkystės srityje, t. y. kalmarams, sepijoms, raudonosioms plekšnėms, europinėms mažažiotėms plekšnėms, paprastosioms gelsvapelekėms plekšnėms, australinėms barzdotėms, menkutėms, akmeniniams ešeriams, švelniesiems rombams, paprastiesiems otams ir jūrgaidinėms, BLSK netaikomas.

Dugniniams ištekliams, kurių žvejybos pastangos skirstomos specialia tvarka, konkrečiai, šukuotėms ir valgomiesiems krabams (krabams vorams), BLSK taip pat netaikomas. Šie ištekliai papildomai valdomi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Vertinga šukuočių žvejyba intensyviau reguliuojama pagal sezonus ir naudojamus žvejybos įrankius, visų pirma Prancūzijai priklausančiuose Atlanto vandenyno regionuose ir Velse. Itin dažni pakrančių žvejybos savarankiško reguliavimo atvejai. Taip siekiama išvengti perteklinės pasiūlos susidarymo rinkoje arba organizuoti žvejybos išteklių atkūrimą. Didelė šių abiejų dugninių išteklių žvejybos dalis nepatenka į 2003 m. žvejybos pastangų režimo taikymo sritį, nes jie yra žvejojami mažais laivais.

Žvejybos pastangų paskirstymas pagal 2003 m. žvejybos pastangų režimą netrukdo taikyti griežtesnių žvejybos pastangų skirstymo taisyklių, numatytų valdymo planuose. Vakariniuose vandenyse šiuo metu galioja trys valdymo planai, kuriuose numatyti žvejybos pastangų apribojimai priklauso nuo išteklių būklės pokyčių: atlantinių menkių ištekliams taikomas planas, įgyvendinamas vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje, paprastųjų jūrų liežuvių ištekliams taikomas planas, įgyvendinamas vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, ir australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams taikomas planas, įgyvendinamas Pirėnų vandenyse[13].

ŽVEJYBOS PASTANGų VALDYMAS VALSTYBėSE NARėSE

Visos susijusios valstybės narės susikūrė duomenų rinkimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, reikalingas žvejybos pastangų valdymo planams pagal 2003 m. žvejybos pastangų režimą įgyvendinti. Siekiant nustatyti žvejybos pastangų panaudojimo lygį, daugiausia remiamasi laivo žurnalo įrašais ir LSS duomenimis (išskyrus BPR žvejojančius iki 15 m ilgio Airijos laivus). Komisija kas mėnesį (dažniausiai laiku) gauna žvejybos pastangų naudojimo ataskaitas. Valstybės narės nutraukia žvejybą tam tikruose rajonuose, kai išnaudoja joms skirtas žvejybos pastangas, o kartais stengiasi šios priemonės išvengti ar jos taikymą atidėti įsigydamos papildomų žvejybos pastangų iš kitų valstybių narių. Belgija, Nyderlandai ir Airija mainuose dalyvavo aktyviausiai.

Reikia pripažinti, kad žvejybos pastangų apskaičiavimas nėra iki galo suderintas. Kuo nuoseklesnis bus metodas, tuo lengviau bus naudotis mokslinėmis žvejybos pastangų vystymo analizėmis, nes pastarosios grindžiamos suderintais metodais pagal bendrosios žuvininkystės politikos duomenų rinkimo gaires[14].

VERTINIMAS

Dabartinės sąrangos žvejybos pastangų režimas pranašus tuo, kad veikia kaip priemonė, neleidžianti perkelti žvejybos pastangų iš vieno rajono į kitą ir pradėti naudoti naujų žuvininkystės rajonų, kol nepateikta atitinkamų mokslinių rekomendacijų. Leidimas naudoti vien tik didesnius laivus grindžiamas proporcingumo principu ir siekiant, kad kontrolė būtų veiksminga. Kontrolės taisyklės laipsniškai tobulinamos. Nuo 2012 m. 12 m ir ilgesniuose laivuose turi būti įdiegtas ryšys su LSS. Tai, kad šis reikalavimas netaikomas mažesniems laivams, daro faktinį poveikį teritorinei režimo aprėpčiai, nes daroma prielaida, kad mažesni laivai didžiąją metų dalį plaukios ne daugiau kaip 12 jūrmylių atstumu. Iš esmės minėtose ribose pakrantės valstybė žvejybos veiklą gali reguliuoti pati[15], tačiau aiškių teritorinių ribų tarp rajonų, kuriuose taikytinas tarptautinis ar vietos režimas, nėra.

Teritorinio metodo privalumas – paprastumas ir suderinamumas su ekoregionų sąvoka, išskyrus rytinę Lamanšo sąsiaurio dalį, kuri šiuo metu laikoma Šiaurės jūros ekoregiono, o ne Keltų jūros regiono dalimi.

2003 m. žvejybos pastangų režimas yra statiško pobūdžio, todėl negali būti taikomas išteklių valdymui arba įvairių rūšių išteklių žvejybos valdymui, – jo paskirtis kita. Nustatytos tik vieno priedugnio žvejybos rajono ribos, o teritorija skirstoma į dideles zonas, taigi esamas režimas nėra pakankamai detalus, kad būtų galima jį tiesiogiai susieti su išteklių valdymu ar valdymu pagal žvejybos rūšis. Be to, žvejybos pastangų valdymo rajonai ne visada sutampa su svarbiausiais BLSK valdymo rajonais[16]. Tačiau bendrasis žvejybos pastangų režimas galėtų būti siejamas su biologiniais parametrais, o kartu ir su būsimais valdymo sprendimais, jei tokie parametrai tuo pat metu atspindės įvairių išteklių būklę.

Aptariamasis režimas galėtų turėti daugiau reikšmės šukuočių ir krabų žvejybos valdymui, kadangi šiems ištekliams netaikomi BLSK. Tačiau, kalbant apie krabų žvejybos valdymą, valdymo parametras „kilovatdienės“ nėra pakankamai reikšmingas, nes žvejybos intensyvumas labai priklauso nuo traukiamų gaudyklių skaičiaus[17], o šis parametras iš esmės nekoreliuoja su variklio galia. Be to, šis režimas nėra papildomas vietos ir regionų valdymo metodais, kurie gali būti taikomi tiek mažesniems, tiek didesniems laivams. Vietos politikos plėtotė, savo ruožtu, kartais tampa problemiška, jei ji priklauso nuo bendradarbiavimo su kaimyninių šalių laivynais, žvejojančiais tuos pačius išteklius.

LSS duomenų ir kasdieninių sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų elektroniniuose laivo žurnaluose prieinamumas turėtų užtikrinti didesnį režimo taikymo skaidrumą. Dabar pakrantės valstybės gali pagal valdymo rajonus gauti LSS duomenis, susijusius su kitų valstybių narių laivais, veiklą vykdančiais jų vandenyse, o įgyvendinant kontrolės reformą panašų mechanizmą planuojama pritaikyti ir laivo žurnalo informacijai gauti.

Kadangi nenumatytas kryžminis palyginimas su rinkos duomenimis, tikrinti žvejybos pastangų duomenis yra sudėtingiau negu stebėti sužvejotų žuvų kiekį. Todėl, kalbant apie valdymo pagrindus, vertingesniais laikytini LSS duomenys, kurie, kylant techniniams standartams, tampa vis patikimesni ir tikslesni; taip pat patartina numatyti skaidrumo didinimo mechanizmą, susijusį su nacionalinio lygmens žvejybos pastangų skaičiavimu ateityje.

Didesnis žvejybos pastangų skaičiavimo skaidrumas priklauso ir nuo žvejybos pastangų duomenų, surinktų vadovaujantis duomenų rinkimo gairėmis, mokslinės analizės – vakariniuose vandenyse ji naudojama nuo 2009 m.

Ateityje, kai variklio galią bus privaloma tvirtinti sertifikatais ir užtikrinti jos kontrolę, klaidingų variklio galios duomenų sumažės, o kilovatdienių parametras taps patikimesnis.

ŽVEJYBOS PASTANGų REžIMAS šIAURėS VAKARINIUOSE IR PIETVAKARINIUOSE VANDENYSE

Šiaurės vakariniai vandenys

Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei skiriama akivaizdžiai didžiausia priedugnio žvejybos pastangų, kurias galima naudoti ICES V–VI (vandenys į vakarus nuo Škotijos) ir VII (Keltų jūra) rajonuose, dalis; po jų eina Ispanija ir Airija (žr. 1a lentelę prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente). Kalbant apie valstybių narių nurodytą panaudotų žvejybos pastangų kiekį, panašu, kad tik Vokietija, Ispanija ir Nyderlandai panaudoja daugiau kaip pusę metinių joms skirtų žvejybos pastangų, o visas žvejybos pastangas jau keletą metų pavyksta panaudoti tik Ispanijai (vandenyse į vakarus nuo Škotijos) ir Nyderlandams (Keltų jūroje).

Toliau pateikiami skaičiai rodo priedugnio žvejybos pastangų ir Ispanijos laivų V–VI ir VII rajonuose bei Jungtinės Karalystės laivų V–VI rajone pagal kvotą sužvejotų pagrindinių susijusių rūšių žuvų kiekio pokyčius. Žvejybos pastangų ir pagal kvotą sužvejotų žuvų kiekio duomenys skirtingose valstybėse narėse yra gana skirtingi, tačiau galima įžvelgti, kad jau keletą metų žvejybos pastangos naudojamos stabiliai, o Ispanijos atveju net ir tų rūšių išteklių, kuriems taikoma kvota dar nėra išeikvota, kreivė krinta žemyn.

[pic]1 pav. Praneštų žvejybos pastangų ir pagal kvotą sužvejotų žuvų kiekio duomenų[18] palyginimas. Ispanija, V–VI ir VII rajonai kartu.

[pic]2 pav. Praneštų žvejybos pastangų ir pagal kvotą sužvejotų žuvų kiekio duomenų[19] palyginimas. Jungtinė Karalystė, V–VI rajonas.

Vandenyse į vakarus nuo Škotijos priedugnio rūšių išteklius žvejojantiems laivams šiuo metu gerokai didesnį poveikį daro atlantinių menkių planas. Labiausiai tai pasakytina apie Airiją ir Jungtinę Karalystę. Toliau pateikiamoje lentelėje palyginami atitinkami šių valstybių narių žvejybos pastangų režimai. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų režimų teritorinė aprėptis ir laivynų dydis nėra tapatūs, tačiau labai panašūs:

Subjektas | Žvejybos pastangų paskirstymas vakariniuose vandenyse | Žvejybos pastangų panaudojimas vakariniuose vandenyse (remiantis pranešimais) | Pirminis žvejybos pastangų paskirstymas pagal atlantinių menkių planą[20] | Žvejybos pastangų panaudojimas pagal atlantinių menkių planą (remiantis pranešimais) |

Airija, 2009 m. vandenyse į vakarus nuo Škotijos panaudotos kilovatdienės | 2 324 932 | 818 595 (35 %) | 826 543 | 636 462 (77 %) |

Jungtinė Karalystė, 2009 m. vandenyse į vakarus nuo Škotijos panaudotos kilovatdienės | 24 017 229 | 6 209 268 (26 %) | 7 140 713 | 8 208 153 (115 %) |

2 lentelė. Jungtinės Karalystės ir Airijos priedugnio žvejybos pastangų režimai vandenyse į vakarus nuo Škotijos.

Kadangi pagal atlantinių menkių planą žvejybos pastangų režimo galima netaikyti laivų grupėms, kurios nevykdo atlantinių menkių žvejybos, vakarinių vandenų režimas ir toliau atlieka bendrųjų gairių funkciją.

Airija nebeeksploatuoja šukuočių ir krabų (žr. 1a lentelę Komisijos tarnybų darbiniame dokumente) žvejybos laivų, kad užtikrintų nuoseklų šukuočių žvejybos pastangų viršutinės ribos laikymąsi.

Pietvakariniai vandenys (išskyrus atokiausius regionus)

Ispanijai ir Prancūzijai skiriama akivaizdžiai didžiausia priedugnio žvejybos pastangų, kurias galima panaudoti ICES VIII ir IX rajonuose, dalis; po jų eina Belgija (žr. 2 lentelę Komisijos tarnybų darbiniame dokumente). Kalbant apie valstybių narių nurodytą panaudotų žvejybos pastangų kiekį, panašu, kad tik Ispanijos ir Belgijos laivai panaudojo jiems skirtą žvejybos pastangų kiekį, o Prancūzija panaudojo gerokai mažiau žvejybos pastangų, nei jai buvo skirta. ICES IX rajone nuo pietinės Galisijos dalies iki Kadiso įlankos tik Ispanijos ir Portugalijos laivams leidžiama žvejoti priedugnio rūšių išteklius. Ispanijos laivai panaudoja beveik visas jiems skirtas žvejybos pastangas, o Portugalijos laivai jų panaudoja mažiau, nei skirta.

Šiuose rajonuose šukuočių ir krabų žvejybos pastangų skirta tik Prancūzijai (VIII rajonas) ir Ispanijai (VIII ir IX rajonai). Ir vėl, panašu, kad tik Ispanijos laivai panaudoja praktiškai visas jiems skirtas žvejybos pastangas.

ŽVEJYBOS PASTANGOS IR žVEJYBOS VEIKLOS SąLYGOS VANDENYSE PALEI AZORų SALAS, KANARų SALAS IR MADEIRą

Bendrosios aplinkybės

1985 m. Ispanijos ir Portugalijos stojimo sutartyje numatytas kasmečių Tarybos sprendimų, kuriais reguliuojamos abipusės prieigos prie išskirtinių ekonominių zonų palei Azorų salas, Madeirą ir Kanarų salas, priėmimo mechanizmas. Tokiais vienas po kito priimamais Tarybos sprendimais išskirtinė prieiga prie kiekvieno rajono teikiama tik nacionaliniams laivams, neskaitant kelių išimčių, taikomų tam tikruose tunų žvejybos rajonuose. 1995 m. pradėtas įgyvendinti žvejybos pastangų režimas faktiškai buvo ankstesniojo režimo tęsinys, nes juo prieiga draudžiama šiuolaikiškiems tunų žvejybos laivams, be to, nustatyta atokiausiems regionams taikoma žvejybos pastangų lygio riba. Įgyvendinant 2003 m. žvejybos pastangų režimą išskirtinė prieiga pradėta taikyti mažiau, nes imta vadovautis laisvos prieigos prie Bendrijos vandenų teise. Šiuo tikslu, pirma, buvo sukurtas specialusis vietos laivynams palankus prieigos režimas, galiojantis iki 100 jūrmylių atstumu vandenyse palei salas, ir, antra, giliavandenių žuvų žvejybai nustota taikyti saloms pritaikytą žvejybos pastangų reguliavimo tvarką. Azorų salų Vyriausybė tokiems sprendimams vėliau mėgino priešintis, bet nesėkmingai[21].

Pagal 2003 m. žvejybos pastangų režimą vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams ir laivams, kurie tuose vandenyse žvejoja nuo seno. Komisija neturi informacijos apie jokius nacionalinius teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinamas toks nevietinių laivų prieigos ribojimas. Tačiau panašu, kad faktiškai toks ribojimas egzistuoja. Dar daugiau, 2008 m. Ispanija ir Portugalija pasirašė dvišalį susitarimą[22], kuriuo apribojo abipusę saloms priklausančių laivynų prieigą – ji suteikta tik 38 laivams; jiems nustatyta dar ir įvairių techninių specifikacijų.

Žvejybos pastangų valdymas

Pagal 2003 m. žvejybos pastangų režimą priedugnio žuvų žvejybos pastangos skiriamos Portugalijai Azorų salų rajonuose ir Ispanijai bei Portugalijai valdymo rajonuose, kurie siejami tiek su Madeira, tiek su Kanarų salomis. Nuolatinės svarbos rajonu laikytinas tik priedugnio žuvų žvejybos rajonas palei Kanarų salas. Šukuočių žvejyba negalima nė viename iš šių rajonų, o krabų žvejybos rajonas palei Kanarų salas prieinamas išskirtinai tik Ispanijai (žr. 4 lentelę Komisijos tarnybų darbiniame dokumente). Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausia laikytina giliavandenių žuvų ir labai migruojančių didelių pelaginių žuvų žvejyba, iš kurių nė vienai aptariamasis režimas nebetaikomas, žvejybos pastangų režimo poveikis ir reikšmė yra labai nedideli. Ir Azorų salų, ir Kanarų salų Vyriausybės pabrėžė savo siekį iš naujo peržiūrėti prieigos režimo turinį, įskaitant teritorinę aprėptį bendrosios žuvininkystės politikos reformos atžvilgiu.

ŽVEJYBOS PASTANGų REžIMAS BIOLOGIšKAI PAžEIDžIAMAME RAJONE

Bendrosios aplinkybės

BPR yra Keltų jūros parajonis, išsidėstęs Airijos ir Jungtinės Karalystės išskirtinėse ekonominėse zonose, kuriam vieninteliam nuo 2004 m. taikoma atskira žvejybos pastangų valdymo tvarka. Šio rajono ribos nustatytos gavus mokslinės informacijos apie didelę europinių paprastųjų jūrinių lydekų jauniklių koncentraciją. BPR sutampa su techninių priemonių taikymo rajonu, kuriame, kaip vieną iš europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių atkūrimo priemonių[23], privaloma naudoti žvejybos tinklus, kurių akių dydis didesnis (ribos pavaizduotos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente). Ispanija tokio rajono steigimui mėgino priešintis, bet nesėkmingai[24].

Žvejybos pastangų valdymas

Prancūzijai skiriama didžiausia priedugnio žvejybos pastangų, kurias galima naudoti BPR rajone, dalis; po jos eina Airija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė (žr. 3 lentelę Komisijos tarnybų darbiniame dokumente). Kalbant apie valstybių narių nurodytą panaudotų žvejybos pastangų kiekį, panašu, kad Ispanijos laivai šiame rajone veikia aktyviausiai, po jų – Airijos laivai. Atitinkamai, tik Ispanija panaudoja beveik visas jai skirtas žvejybos pastangas.

Šukuočių žvejybą šiuo metu vykdo tik Airijos laivai, nors Prancūzijai taip pat skirta šių išteklių žvejybos pastangų. Panašu, kad krabų išteklius aktyviausiai žvejoja Airija – ji panaudoja beveik visas skirtas žvejybos pastangas, o Prancūzija panaudoja tik nedidelę jai skirtų žvejybos pastangų dalį.

Biologinis vertinimas

Komisija kreipėsi į Tarptautinę jūrų tyrinėjimo tarybą (ICES) dėl mokslinių rekomendacijų, susijusių su žvejybos pastangų reguliavimo biologiškai pažeidžiamame rajone poveikiu taikant ir kitas išteklių išsaugojimo priemones. ICES rekomendavo BPR ribas sutapatinti su pagrindinėmis europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir velniažuvinių jauniklių augimo, taip pat megrimų ir iš dalies europinių paprastųjų jūrinių lydekų neršimo vietomis. Be to, ribos sutampa su svarbiomis juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų neršimo ir augimo vietomis, nors tai labiau taikytina pakrantės rajonams, taigi ne taip aktualu tarptautiniams laivynams, kurie daugiau plaukioja pietinėje ir vakarinėje BPR dalyse. ICES teigia, BPR poveikis europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių būklės gerėjimui nėra įrodytas, tačiau mano, kad galbūt kartu su techninėmis priemonėmis BPR prisideda prie megrimų ir velniažuvinių išteklių būklės gerinimo. ICES pabrėžia pastebinti, kad žvejybos pastangų ribojimas nevaržo daugumos šalių žvejybos veiklos, bet pataria ir toliau šią priemonę taikyti, kad būtų išvengta nepageidaujamų žvejybos modelių pokyčių. Pasirinkdama šį kelią Sąjunga turėtų nustatyti aiškius išteklių išsaugojimo biologiškai pažeidžiamame rajone tikslus, kuriems pasiekti turėtų būti imamasi nuodugnių ir skaidrių veiksmų.

IšVADOS

Įgyvendinant 2003 m. žvejybos pastangų režimą pavyko sudaryti sąlygas, reikalingas Ispanijai ir Portugalijai visiškai integruotis į pagrindinių BŽP taisyklių taikymo sritį. Šis režimas yra statiško pobūdžio ir nebevaržo daugumos valstybių narių laivynų veiklos daugelyje rajonų, nes bendras laivynų pajėgumas nuolat mažinamas[25], be to, sumažintos ir išteklių, kuriems taikomos kvotos, žvejybos galimybės. Kita vertus, konkretiems žvejybos rajonams taikomi žvejybos pastangų režimai, įgyvendinami atsižvelgiant į kasmetes rekomendacijas dėl išteklių, keliuose iš tų rajonų atitinkamai pritaikyti. Ateityje galbūt atsiras galimybė susieti didelio masto žvejybos pastangų režimą su reguliariai teikiamomis rekomendacijomis dėl išteklių būklės mišrios žuvininkystės srityje. Tam vis tik reikėtų išsamiau apibrėžti žvejybos rajonus. Biologiškai pažeidžiamame rajone taikomas žvejybos pastangų režimas neatskiriamas nuo techninių priemonių – paaiškėjo, kad taikant ir režimą, ir minėtas priemones kai kurių svarbių išteklių būklė pagerėjo. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, ateityje taikysimi apribojimai turėtų būti aiškiau siejami su išteklių valdymo tikslais.

Nemažų rezultatų būtų galima pasiekti žvejybos pastangų režimą pritaikius šukuočių ir krabų žvejybai, nes šiems ištekliams netaikomi BLSK. Tačiau šiuo metu naudojamas valdymo parametras nėra pakankamai tikslus, ypač vertinant krabų

žvejybą, nors režimas turėtų būti pritaikytas atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių valdymo iniciatyvas (šiuo metu to trūksta).

Rytinės Atlanto vandenyno dalies atokiausiuose regionuose aptariamasis režimas veikia daugiau kaip gairės ir nacionaliniais teisės aktais yra papildytas tik iš dalies. Svarbiausių išteklių (didelių pelaginių ir giliavandenių žuvų) žvejyba regionų lygmeniu nereguliuojama.

[1] Vakariniai vandenys – Atlanto vandenyno šiaurės rytinė dalis į vakarus nuo Šiaurės jūros ir Norvegijos jūros, įskaitant Portugalijos ir Ispanijos atokiausių regionų išskirtines ekonomines zonas.

[2] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1); Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1415/2004 (OL L 258, 2004 8 5, p. 1).

[3] Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 3 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį.

[4] STECF, SGMOS 09-05 žvejybos pastangų režimų darbo grupės ataskaita, 3 dalis, 2010 m. liepos mėn.

[5] Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, 2009 m. ICES rekomendacijos, 5 knyga, 5.3.3.1 punktas.

[6] Žr. Reglamento (EB) Nr. 685/95 4 ir 5 konstatuojamąsias dalis (OL L 71, 1995 3 31, p. 5).

[7] CECAF – Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas. Vakariniai vandenys plyti ICES rajonuose (Atlanto vandenyno šiaurės rytinėje dalyje) ir, jei kalbama apie išskirtines ekonomines zonas (jų dalis) palei Portugalijos ir Ispanijos atokiausius regionus, CECAF rajonuose (Atlanto vandenyno rytinėje ir centrinėje dalyse).

[8] Žr. Teisingumo Teismo bylas C-36/04 ir C-442/04.

[9] Žvejybos rūšis (angl. metier ) – grupė žvejybos operacijų, per kurias panašiais žvejybos įrankiais tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone žvejojamos panašių rūšių žuvys (rūšių grupės žuvys) ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis.

[10] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

[11] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1) (visų pirma žr. 7–15, 26–32, 39–41, 106, 114–116 ir 124 straipsnius); dar žr. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2103/2004 (OL L 365, 2004 12 10. p. 12).

[12] Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnį (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

[13] Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20), (EB) Nr. 2166/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 5) ir (EB) Nr. 509/2007 (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

[14] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

[15] Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 9 ir 17 straipsnius (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

[16] Konkrečiai, į ICES VIII žvejybos pastangų valdymo rajoną įeina Kantabrijos jūros vandenys, kurie yra valdomi kartu su Portugalijos pakrančių vandenimis, kiek tai susiję su europinių paprastųjų jūrinių lydekų, velniažuvinių ir megrimų BLSK.

[17] Kiti svarbūs įrankiai: valgomųjų krabų žvejybos tinklai ir traleriai Prancūzijoje (priegauda), krabų vorų žvejybos tinklai Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

[18] Europinių paprastųjų jūrinių lydekų, velniažuvinių, megrimų ir norveginių omarų duomenys. Ne mažiau svarbių rūšių žuvų – paprastųjų molvų ir rombinių rajų – duomenų panaudoti nepavyko dėl rajonų arba laiko parametrų neatitikties.

[19] Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, ledjūrio menkių, velniažuvinių ir norveginių omarų duomenys.

[20] Pirminis paskirstymas gali būti kasmet koreguojamas, pavyzdžiui, siekiant sumažinti atlantinių menkių žvejybos intensyvumą kaip kompensacija gali būti skiriama daugiau žvejybos pastangų.

[21] Žr. Teisingumo Teismo bylas T-37/04 ir C-444/08.

[22] 2008 m. sausio 21 d. Bragoje pasirašytas Susitarimas dėl Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų tradicinės žvejybos laivyno veiklos.

[23] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 494/2002 (OL L 77, 2002 3 20, p. 8).

[24] Žr. Teisingumo Teismo bylas C-36/04 ir C-442/04.

[25] Žr. metinę Komisijos ataskaitą „2008 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą“ (COM(2010) 60 galutinis).