/* KOM/2010/0577 galutinis */ 2010 M. BENDROJO BIUDŽETO TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 9 PROJEKTAS IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.13

KOM(2010) 577 galutinis

2010 M. BENDROJO BIUDŽETO TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 9 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis – Komisija

(pateikta Komisijos)

2010 M. BENDROJO BIUDŽETOTAISOMOJO BIUDŽETO NR. 9 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

- Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

- 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1], ypač į jo 37 straipsnį,

- 2009 m. gruodžio 17 d. priimtą 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[2],

- 2010 m. gegužės 19 d. priimtą Taisomąjį biudžetą Nr. 1/2010[3],

- 2010 m. birželio 16 d. priimtą Taisomąjį biudžetą Nr. 2/2010[4],

- Taisomasis biudžetas Nr. 3/2010 (iš dalies buvęs Taisomojo biudžeto projektas Nr. 2/2010[5]) priimtas 2010 m. rugsėjo 7 d.,

- Taisomasis biudžetas Nr. 4/2010 (buvęs Taisomojo biudžeto projektas Nr. 5/2010[6]) priimtas 2010 m. rugsėjo 21 d.,

- Taisomasis biudžetas Nr. 4/2010 (buvęs Taisomojo biudžeto projektas Nr. 5/2010[7]) priimtas 2010 m. rugsėjo 22 d.,

- taisomųjų biudžetų Nr. 2/2010[8], 3/2010[9], 6/2010[10] ir 8/2010[11] projektai,

Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2010 m. biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 9 projektą.

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI

Įplaukų ir išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai pateikiami svetainėje EUR-Lex ( http://eur-lex.europa.eu/budget/www/index-en.htm ). Informacijai skirtas suvestinės pagal skirsnius pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

TURINYS

1. Įvadas 4

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas 4

2.1. Madeiros sala (Portugalija). Nuošliaužos ir potvyniai 4

2.2. Prancūzija. Uraganas Ksintija 5

3. Finansavimas 7

4. Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas 9

1. ĮVADAS

Į 2010 m. Taisomojo biudžeto Nr. 9 projektą (toliau – TBP) įtraukti šie elementai:

- Dėl nuošliaužų ir didelių potvynių padarinių Madeiros saloje (Portugalija) ir uragano Ksintija padarinių Prancūzijoje mobilizuojamos ES solidarumo fondo lėšos – 66,9 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

- Atitinkamai 66,9 mln. EUR sumažinami biudžeto eilutės 06 04 14 03 — Energetikos projektai ekonomikos atgaivinimui remti — Europos jūrų vėjo energijos tinklų sistema — mokėjimų asignavimai.

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

2.1. Madeiros sala (Portugalija). Nuošliaužos ir potvyniai

2010 m. vasario mėn. dėl neįprastų normas viršijančių liūčių Madeiros saloje prasidėjo nuošliaužos ir dideli potvyniai, padarę žalą viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, verslui ir žemės ūkiui.

Todėl Portugalija pateikė paraišką finansinei paramai iš ES solidarumo fondo gauti.

Komisijos tarnybos išsamiai išnagrinėjo paraišką, atsižvelgdamos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002[12], ypač į jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausius vertinimo elementus galima apibendrinti taip:

1. Paraišką Komisija gavo 2010 m. balandžio 20 d., nepasibaigus 10 savaičių terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2010 m. vasario 20 d. Komisijos tarnyboms paprašius, 2010 m. liepos 15 d. pateikta papildoma informacija, būtina paraiškos vertinimui užbaigti.

2. Tai – stichinė nelaimė. Visą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 1,080 mlrd. EUR. Ši suma atitinka 0,68 % Portugalijos bendrųjų nacionalinių pajamų.

3. Kadangi apskaičiuota visa tiesioginė žala viršija nustatytą 0,6 % BNP ribą, taikomą Portugalijai, kad būtų mobilizuojamos Solidarumo fondo lėšos, nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sričiai. Visa tiesioginė žala yra finansinės paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas. Kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnyje, finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms.

4. Potvyniai sunaikino nepaprastai daug turto ir padarė didelę žalą; daugiausia žalos padaryta hidrologijos srityje: apskaičiuota, kad apie 45 % visos žalos sudaro žala, padaryta 130 km vandens (upių ir mažesnių vandentakių) kelių. Keliams, tiltams, komunaliniams tinklams ir infrastruktūrai, privatiems namams ir nuosavybei taip pat padaryta didelė žala: nukentėjo apie 800 namų – pusė jų visiškai sugriauta, o daugiau kaip 700 žmonių turėjo būti apgyvendinti laikinuose būstuose. Verslas ir žemės ūkis patyrė beveik 122 mln. EUR tiesioginių nuostolių. Potvynių padariniai buvo ypač dideli, kadangi labiausiai sugriautas Madeiros sostinės Funšalio centras, kuriame dėl tūkstančių kubinių metrų nuolaužų valymo operacijų reikėjo visiškai atstatyti miesto rajoną ant vandenyno kranto. Nors pagal Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytas didelės nelaimės sąlygas Madeiros atokumas ir izoliuotumas nelaikomi savarankiškais kriterijais, tačiau jų negalima atmesti vertinant nelaimės ekonomines padarinius.

5. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį tinkamos finansuoti operacijos, kurių numatomos išlaidos yra 165,24 mln. EUR, skirstomos į 4 kategorijas: A) iškart atstatyti, kad veiktų infrastruktūra, B) suteikti laikinas patalpas ir finansavimą gelbėjimo tarnyboms, C) iškart pasirūpinti kultūros paveldo prevencine infrastruktūra ir neatidėliotinos apsaugos priemonėmis, D) iškart išvalyti nelaimės ištiktas vietoves, taip pat gamtos zonas.

6. Nukentėjęs regionas atitinka regiono, kuriam pradedama teikti pagalba pagal Struktūrinių fondų (2007–2013 m.) nuostatas, reikalavimus. Portugalijos valdžios institucijos pranešė nagrinėjančios galimybes finansuoti dalį ne neatidėliotinoms operacijoms skirtų rekonstrukcijos išlaidų iš atitinkamų veiklos programų, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių fondų.

7. Dėl tinkamų padengti nuostolių draudimo lėšomis Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad paraiškos teikimo metu jos neturėjo galimybių įvertinti, ar draudimas padengs reikalavimus atitinkančius nuostolius. Jeigu nuostolius padengtų draudimas, susijusiems veiksmams negalėtų būti skiriamos Solidarumo fondo lėšos.

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Portugalijos paraiškai dėl didelės nelaimės, susijusios su potvyniais Madeiroje 2010 m. vasario mėn., ir siūlyti mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas.

2.2. Prancūzija. Uraganas Ksintija

2010 m. vasario mėn. didžiojoje Prancūzijos dalyje siautė uraganas Ksintija; labiausiai nukentėjo Atlanto pakrantės regionas, t. y. Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentai. Dėl uragano žuvo 53 asmenys, beveik 80 buvo sužeista. Užtvindyti dideli plotai, įskaitant gyvenamąsias vietoves, padaryta didelė žala užtvankoms ir pylimams, viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, kelių ir geležinkelių tinklams, žemės ūkiui ir verslui.

Todėl Prancūzija pateikė paraišką finansinei paramai iš ES solidarumo fondo gauti.

Komisijos tarnybos išsamiai išnagrinėjo paraišką, atsižvelgdamos į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002[13], ypač į jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausius vertinimo elementus galima apibendrinti taip:

8. Paraišką Komisija gavo 2010 m. gegužės 7 d., nepasibaigus 10 savaičių terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2010 m. vasario 27 d. Birželio 24 d. ir liepos 20 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė dvi papildomas bylas, kuriose tiksliau įvertinta žala ir patektas nelaimės ekonominio poveikio vertinimas.

9. Tai – stichinė nelaimė, todėl ji patenka į Solidarumo fondo taikymo sritį.

10. Nors nelaimė ištiko didžiąją dalį Prancūzijos (visa žala įvertinta 2,4 mlrd. EUR), Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką tik dėl labiausiai nukentėjusios zonos, į kurią įeina du departamentai – Pajūrio Šarantos ir Vandėjos, kurie yra tiesiogiai Atlanto vandenyno pakrantėje.

11. Nelaimės padarytą visą tiesioginę žalą nurodytoje zonoje Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 1 425,43 mln. EUR. Ši suma sudaro 41,12 % Prancūzijai 2010 m. taikomos įprastinės 3 466,57 mln. EUR dydžio ribos Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti (t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Absoliučiąja verte tai antra didžiausia paraiška dėl žalos iš visų Solidarumo fondui pateiktų paraiškų, susijusių su vadinamosiomis regioninėmis nelaimėmis.

12. Visa žalos suma yra mažesnė nei įprasta riba, todėl paraiška išnagrinėta remiantis Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytu „ypatingos nelaimės“ regione kriterijumi, kuriuo nustatomos sąlygos, kuriomis galima mobilizuoti Fondo lėšas „esant išskirtinėms aplinkybėms“. Pagal šiuos kriterijus regionas gali iškirtinai pasinaudoti Fondo parama, jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, kuri padarė žalos didžiajai daliai jo gyventojų ir kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui. Reglamente raginama ypatingą dėmesį skirti atokiems ir izoliuotiems regionams, tokiems kaip salos ar atokiausieji regionai, apibrėžti SESV 349 straipsnyje. Nurodytas regionas nepatenka į šią kategoriją. Reglamente raginama labai atidžiai nagrinėti paraiškas, kurios pateikiamos remiantis „ypatingos nelaimės regione“ kriterijais.

13. Viena iš Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytų sąlygų Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti – padaryta žala didžiajai daliai gyventojų regione, su kuriuo susijusi paraiška. Zona, dėl kurios Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką, yra ištisinė teritorija, apimanti 46 savivaldybes, esančias Pajūrio Šarantos ir Vandėjos departamentų pakrantės zonoje. Be to, į šią zoną įeina nedidelės La Rošelio ir Rošforo miestų dalys, įeinančios į savivaldybių sudėtį. Nurodytoje zonoje gyvena 101 336 gyventojai, kurie, kaip teigiama, smarkiai nukentėjo nuo uragano. Paraiškoje paaiškinta, kad gyventojai patyrė žalą dėl asmeninių nuostolių, nutrauktos ekonominės veiklos, sutrikusio pagrindinių komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų teikimo, sutrikusio kelių eismo ir kt. Užtvindyta ir sugriauta daug namų. Nutrauktas susisiekimas geležinkeliais, keliais ir keltais, sutriko fiksuotojo ir mobiliojo ryšio linijų veikla. Stipriai nukentėjo užtvankos, pakrančių apsaugos linijos ir infrastruktūra. Pranešta apie didelę žalą dirbamajai žemei ir austrių auginimo vietoms. Iš suteiktos informacijos galima daryti išvadą, kad įvykiai padarė poveikį didžiajai daliai gyventojų.

14. Kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti svarbias ir ilgalaikes pasekmes gyvenimo sąlygoms ir regiono ekonominiam stabilumui, paraiškoje pabrėžiamas žemės ūkio veiklos destabilizavimas, ypač susijęs su ilgalaikiu dirvožemio įdruskėjimu, kuris paveikė apie 32 000 ha dirbamosios žemės, užtvindytos jūros vandeniu, todėl keletą metų ši žemė neduos derliaus. Labai didelė žala padaryta regiono austrių ir midijų auginimui (šiuo atžvilgiu tai svarbiausias Prancūzijos regionas) – apie 1 050 augintojų patyrė labai didelių nuostolių, o jų daliai iškilo bankroto grėsmė. Padaryta žala ekonomiškai svarbiam turizmo sektoriui – nukentėjo paplūdimių ir pakrančių įranga, stovyklavietės, suniokoti nuomai skirti kilnojamieji nameliai, sulaukta mažiau užsakymų. Manoma, kad bendri turizmo sektoriaus nuostoliai viršys vienerių metų grąža. Taip pat minima, kad dėl jūros galios gyventojai jaučiasi itin nesaugūs ir pažeidžiami, ypač dėl to, kad dar nevisiškai atstatyta apsauga nuo potvynių. Beveik 200 km ilgio apsaugos nuo potvynių atnaujinimui per keletą metų reikės imtis didelės apimties statybos darbų. Be to, tai, kad vietos valdžios institucijos turės investuoti į darbus, susijusius su potvynių žala, padarys didelį poveikį jų finansams, o tai neigiamai paveiks kitas gyventojams teikiamas paslaugas. Apskritai dėl uragano padarinių nukentėjo pagrindiniai regiono ekonomikos sektoriai: turizmas, žemės ūkis ir austrių auginimas. Nors du pagrindiniai regiono ekonomikos centrai – La Rošelio ir Rošforo miestai – nuo uragano nukentėjo palyginti nedaug, jie nėra labai svarbūs nutolusių kaimo vietovių ekonomikai ir jie nepajėgs kompensuoti minėtų destabilizuojančių veiksnių.

15. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį tinkamos finansuoti operacijos, kurių numatomos išlaidos yra 473 842 mln. EUR, skirstomos į 4 kategorijas: A) iškart atstatyti, kad veiktų infrastruktūra, B) suteikti laikinas patalpas ir finansavimą gelbėjimo tarnyboms, C) iškart pasirūpinti kultūros paveldo prevencine infrastruktūra ir D) iškart išvalyti nelaimės ištiktas vietoves, taip pat gamtos zonas.

16. Nukentėję regionai atitinka konkurencingumo ir užimtumo regionų reikalavimus pagal Struktūrinių fondų (2007–2013 m.) nuostatas.

17. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad reikalavimus atitinkančių nuostolių draudimas nepadengs.

Galiausiai, dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Prancūzijos paraiškai dėl „ypatingos nelaimės“ regione, susijusios su uraganu Ksintija, ir siūlyti mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas.

3. Finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas yra 1 mlrd. EUR. Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti laipsniška. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą (0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos, padengti. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % visos tiesioginės žalos, jei ji nesiekia viršutinės ribos Fondo lėšoms gauti, ir 6 %, jei riba viršyta. Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Šiais atvejais siūloma taikyti panašias procentines normas ir skirti tokio dydžio pagalbą:

(EUR) |

Portugalija. 2010 m. potvynis Madeiros saloje | 1 080 000 000 | 958 406 000 | 23 960 150 | 7 295 640 |

Iš viso | 31 255 790 |

(EUR) |

Prancūzija. 2010 m. Uraganas Ksintija | 1 425 430 000 | 3 466 573 000 | 35 635 750 | - |

Iš viso | 35 635 750 |

Išmokėjus šią kompensaciją paskutinio metų ketvirčio asignavimams liks dar mažiausiai 25 % Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 2 dalį.

Todėl siekiant patenkinti poreikius, susijusius su ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimu, atsižvelgiant į dabar numatytus poreikius pagal biudžeto eilutę 06 04 14 03 – Energetikos projektai ekonomikos gaivinimui remti, į biudžeto eilutę 13 06 01 galima perkelti 66 891 540 EUR mokėjimų asignavimų. 06 04 14 03 biudžeto eilutės padėtis jau buvo aprašyta 2010 m. birželio mėn. įspėjimo apie biudžeto prognozes informaciniame pranešime[14] ir ji neturės poveikio galutiniam programos įgyvendinimui.

4. Suvestinė lentelė pagal finansinės programos išlaidų kategorijas

|ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA | | 1. TVARUSIS AUGIMAS | | | | | | | | | | 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |14 167 000 000 | |14 861 853 253 |11 342 270 803 | |-66 891 540 |14 861 853 253 |11 275 379 263 | |1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti |49 388 000 000 | |49 387 592 092 |36 371 862 500 | | |49 387 592 092 |36 371 862 500 | | Iš viso | 63 555 000 000 | |64 249 445 345 |47 714 133 303 | |-66 891 540 |64 249 445 345 |47 647 241 763 | | Marža[15]

| | |-194 445 345 | | | |-194 445 345 | | | 2. GAMTOS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR VALDYMAS | | | | | | | | | | Iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos |47 146 000 000 | |43 819 801 768 |43 701 207 586 | | |43 819 801 768 |43 701 207 586 | | Iš viso | 59 955 000 000 | |59 498 833 302 |58 135 640 809 | | |59 498 833 302 |58 135 640 809 | | Marža | | |456 166 698 | | | |456 166 698 | | | 3. PILIETYBĖ, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS | | | | | | | | | | 3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas |1 025 000 000 | |1 006 487 370 |738 570 370 | | |1 006 487 370 |738 570 370 | |3b. Pilietybė |668 000 000 | |681 022 500 |672 410 000 |+66 891 540 |+66 891 540 |747 914 040 |739 301 540 | | Iš viso | 1 693 000 000 | |1 687 509 870 |1 410 980 370 |+66 891 540 |+66 891 540 |1 754 401 410 |1 477 871 910 | | Marža[16]

| | |18 512 630 | | | |18 512 630 | | | 4. ES KAIP PASAULINIO MASTO VEIKĖJA[17]

|7 893 000 000 | | 8 160 182 000 |7 787 695 183 | | | 8 160 182 000 |7 787 695 183 | | Marža | | | -18 300 000 | | | | -18 300 000 | | | 5. ADMINISTRACIJA[18]

|7 882 000 000 | |7 918 504 785 |7 917 999 785 | | |7 918 504 785 |7 917 999 785 | | Marža | | | 43 495 215 | | | | 43 495 215 | | | IŠ VISO | 140 978 000 000 |134 289 000 000 |141 514 475 302 |122 966 449 450 |+66 891 540 |0 |141 581 366 842 |122 966 449 450 | | Marža | | | 518 729 198 |11 651 432 550 | | |518 729 198 |11 718 324 090 | |

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] OL L 64, 2010 3 12.

[3] OL L 183, 2010 7 16.

[4] OL L 206, 2010 8 6.

[5] COM(2010) 108.

[6] COM(2010) 320.

[7] COM(2010) 383.

[8] COM(2010) 108.

[9] COM(2010) 149.

[10] COM(2010) 315.

[11] COM(2010) 533.

[12] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[13] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[14] SEC(2010) 767/2.

[15] Skaičiuojant 1a išlaidų kategorijos maržą (500 mln. EUR), į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta. Viršutinę ribą viršijanti 195 mln. EUR suma padengiama panaudojant lankstumo priemonę.

[16] Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama viršijant atitinkamų išlaidų kategorijų ribas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[17] Skaičiuojant 2010 m. 4 išlaidų kategorijos maržą, neatsižvelgta į asignavimus, susijusius su Neatidėliotinos pagalbos rezervu (248,9 mln. EUR).

[18] Skaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki viršutinės ribos, atsižvelgiama į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 80 mln. EUR darbuotojų įnašų į pensijų sistemą.

52010DC0577