ŽALIOJI KNYGA Platesnis e. viešojo pirkimo sistemos naudojimas Europos Sąjungoje /* KOM/2010/0571 galutinis */
LT || EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.10.18 KOM(2010) 571 galutinis ŽALIOJI KNYGA Platesnis e. viešojo pirkimo
sistemos naudojimas Europos Sąjungoje SEK(2010) 1214 ŽALIOJI KNYGA Platesnis e. viešojo pirkimo
sistemos naudojimas Europos Sąjungoje
1.
Kodėl reikia žaliosios knygos apie
e. viešąjį pirkimą?
E. viešasis pirkimas – tai procesas, kai
valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos pirkdamos
prekes ir paslaugas arba skelbdamos viešųjų darbų konkursus
naudoja elektroninio ryšio priemones ir elektroniškai tvarko sandorius.
Tačiau tai toli gražu ne tik perėjimas nuo spausdintinių
dokumentų prie elektroninių ryšių sistemų taikymo viešojo
pirkimo procedūroms. E. viešasis pirkimas gali padėti žymiai
pagerinti atskirų pirkimų efektyvumą, bendrą viešojo
pirkimo administravimą ir viešojo pirkimo sutarčių rinkų
veikimą. Palaipsnis e. viešojo pirkimo sistemos
diegimas – tai dalis plataus užmojo e. valdžios darbotvarkės, kuri
gali padėti iš esmės pakeisti viešojo administravimo sistemos
veikimą. Komisijos parengtoje Europos skaitmeninėje
darbotvarkėje numatyta priimti Komisijos baltąją knygą,
kurioje būtų nurodyta, kokių veiksmų Komisija imsis, kad
būtų sukurta sąsaji e. viešojo pirkimo infrastruktūra[1]. Ši žalioji knyga – tai pirmas žingsnis vykdant
šią priemonę ir siekiant apibrėžti ir įgyvendinti plataus
užmojo, bet pagrįstą programą, kuria būtų siekiama
geriau išnaudoti IRT galimybes, kad būtų patobulintas viešojo pirkimo
procesas visoje bendrojoje rinkoje. Be to, ši žalioji knyga – pirmas žingsnis ir
įgyvendinant koordinuotą plataus užmojo išsamią dabartinės
ES viešojo pirkimo sistemos peržiūrą, kuri padės rengti ES
teisės aktų reformos pasiūlymus. Po to bus pateikta antra
žalioji knyga, skirta kitiems klausimams, susijusiems su esamos ES viešojo
pirkimo sistemos atnaujinimu. 2005 m. ES ministrai išreiškė
viltį, kad „iki 2010 m. bent 50 % viešųjų
pirkimų, viršijančių nustatytą ES viešojo pirkimo
ribą, būtų vykdomi elektroniškai“[2]. Kad šis tikslas
būtų pasiektas, Komisija pakeitė tam tikrus teisės aktus ir
įgyvendino 2004 m. E. viešųjų pirkimų
veiksmų planą[3]. Tačiau iš tiesų įgyvendinti
šį tikslą labai vėluojama, nes perėjimo procesas yra
sudėtingas dėl techninių, logistinių ir
administracinių priežasčių. Remiantis Komisijos vertinimu[4],
mažiau kaip 5 % viso šioje srityje pirmaujančių valstybių
narių[5] viešojo pirkimo biudžeto paskirstoma per
elektronines sistemas. Komisija mano, kad dabar tinkamas metas
Bendrijos veiksmus nukreipti į paramą nacionalinėms, regioninėms
ir vietos viešojo administravimo institucijoms, diegiančioms
e. viešojo pirkimo sistemą. Technologija jau parengta.
E. viešojo pirkimo sistemos sėkmingai veikia daugelyje regionų
ir valstybių narių. Šios sistemos jau pakankamai plačiai
naudojamos; jų naudojimas ir toliau sparčiai plečiasi. Turima
galimybė skleisti gerąją patirtį ir šalinti ES
teisinės ir politikos aplinkos trūkumus, kad jie nestabdytų
šių pokyčių. Be to, galima suderinti įgyvendinamas
priemones ir procesus, kad taikant pagrindinius formuojamos e. viešojo
pirkimo infrastruktūros elementus būtų sudaromos sąlygos
viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti kitų šalių subjektams. Jei
techniniai sprendimai ir prietaikos būtų diegiami nekontroliuojamai,
galėtų kilti kliūčių ūkio subjektams dalyvauti
valstybių partnerių sistemų procedūrose. Kitų
šalių subjektai dar retai dalyvauja e. viešojo pirkimo sistemos
procedūrose, tačiau Komisija mano, kad verta veiksmų imtis
dabar, kad kuriamoje e. viešojo pirkimo sistemoje būtų išvengta
techninių ar veiklos sisteminių kliūčių. E. viešasis pirkimas – kas
tai? E. viešasis pirkimas – tai frazė, kuria apibrėžiamas
spausdintiniais dokumentais grindžiamų procedūrų keitimas IRT
grindžiamomis ryšio ir dokumentų tvarkymo procedūromis visoje viešojo
pirkimo grandinėje. E. viešojo pirkimo sistemoje diegiami
įvairių viešojo pirkimo proceso etapų – konkurso skelbimų
pateikimo, konkurso dokumentų teikimo, paraiškų teikimo, vertinimo,
sutarties sudarymo, užsakymo, sąskaitų faktūrų išrašymo ir
mokėjimo – elektroniniai procesai. Su sąskaitų faktūrų išrašymu ir mokėjimu
susiję procesai (po sutarties sudarymo) būdingi ne tik viešajam
pirkimui, todėl platesnei elektroninės komercijos (angl. B2B)
rinkai sukurti sprendimai gali būti taikomi ir e. viešajam pirkimui[6].
Tačiau kai kuriuose etapuose (pranešimo, pateikimo, vertinimo ir užsakymo)
būtini specialiai pritaikyti sprendimai. Daugiausiai sunkumų kyla
dėl pateikimo, vertinimo ir užsakymo etapų, nes jiems reikalingas
suderintas protokolų ir standartų rinkinys, kad būtų galima
organizuoti sudėtingų dokumentų mainus ir viešojo sektoriaus
pirkėjo ir tiekėjų sąveiką. Kai kurie viešojo pirkimo aspektai turės likti neautomatizuoti.
Pavyzdžiui, tam tikrus sudėtingo viešojo pirkimo (projektų,
darbų) etapus gali būti sudėtinga standartizuoti, todėl
galbūt nebus apsieita be žmogaus įsikišimo. Vis dėlto į
elektroninę sistemą galima perkelti didelę viešojo pirkimo
procedūrų dalį. Korėjos patirtis pamokanti – per 90 %
tos šalies viešųjų pirkimų vykdoma per centralizuotą KONEPS
sistemą. Dažnai dalį viešojo pirkimo procedūrų galima vykdyti
elektroniškai, o kitą dalį tvarkyti tradiciniu būdu. Daugelis
viešojo administravimo institucijų sukūrė portalus, kuriuose
skelbiami viešojo pirkimo skelbimai ir suteikiama galimybė gauti konkurso
dokumentus. Automatizuotos pasiūlymų teikimo, tvarkymo ir vertinimo,
taip pat užsakymo sistemos mažiau paplitusios. Galutinis tikslas – sukurti
vientisą e. viešojo pirkimo sistemą, kurioje visi
procedūros etapai – nuo pranešimo iki mokėjimo – būtų
automatizuoti taikant elektronines procedūras. Tokių galimybių
jau yra – esama specializuotų e. viešojo pirkimo sistemų,
kuriomis besinaudojančios atskiros perkančiosios organizacijos gali
gauti visą paramą, būtiną vykdant elektroninio viešojo
pirkimo procedūras.
2.
Kodėl e. viešasis pirkimas yra svarbus?
Komisija mano, kad platesnis e. viešojo
pirkimo sistemos diegimas turi tokių privalumų: a) Didesnis prieinamumas ir
skaidrumas. Automatizavus ir centralizavus
informacijos apie atskirus konkursus teikimą, e. viešojo pirkimo sistema
gali padėti verslo subjektams aktyviau dalyvauti viešojo pirkimo
sistemoje. Internete atitinkamų galimybių ieškoti galima daug
sparčiau ir pigiau nei atskiruose leidiniuose. Be to, e. viešojo
pirkimo sistemos gali būti suderintos taip, kad tiekėjai gautų
pranešimus apie konkrečias galimybes ir iškart galėtų gauti
konkurso dokumentus. Skaidrumas taip pat padidėja, nes viešojo pirkimo
procesas tampa atviresnis, geriau pagrindžiamas dokumentais, o informacija apie
jį pateikiama sklandžiau. Todėl pagerėja viešojo pirkimo proceso
stebėjimas ir bendras efektyvumas, rinkose padidėja konkurencija ir
padaugėja konkuruojančių tiekėjų. b) Nauda taikant atskiras
procedūras. Palyginti su spausdintiniais
dokumentais grindžiamomis sistemomis, elektroninis viešasis pirkimas
perkančiosioms organizacijoms ir ūkio subjektams gali padėti
sumažinti administracines sąnaudas ir paspartinti atskiras viešojo pirkimo
procedūras. Dabartinėmis finansinėmis sąlygomis toks
efektyvumas labai pageidautinas, nes taip riboti ištekliai panaudojami
geriausiai. Be to, e. viešojo pirkimo sistemos labai naudingos norint
paspartinti viešojo pirkimo biudžeto lėšų naudojimą. c) Nauda dėl to, kad
užtikrinamas efektyvesnis viešojo pirkimo administravimas. Jei veikia centrinės pirkimo įstaigos, elektroninės
procedūros gali padėti centralizuoti brangias viešojo pirkimo
administravimo funkcijas ir užtikrinti masto ekonomiją administruojant
viešąjį pirkimą. Perėjimas prie elektroninio viešojo
pirkimo taip pat suteikia daugiau galimybių supaprastinti ir peržiūrėti
viešojo pirkimo procesą, nes pereinant prie elektroninio viešojo pirkimo
nebūtina į elektroninę formą perkelti visų galbūt
jau daug metų taikytų spausdintinių dokumentų procedūrų.
E. viešasis pirkimas gali būti susietas su kita (elektronine) organizacijos
veikla (pvz., atsargų kontrole, sutarčių valdymu ir auditu),
taip užtikrinant nuoseklumą ir didesnį efektyvumą. d) Galimybė susieti ES viešojo
pirkimo rinkas. Taikant spausdintinių
dokumentų sistemas neretai nepakanka informacijos ir kyla problemų,
susijusių su tuo, kad konkursai rengiami toliau nuo veiklos vietos,
todėl tam tikruose konkursuose dalyvauja mažiau tiekėjų ar
tiekėjai juose nesiryžta dalyvauti. E. viešasis pirkimas gali
padėti sumažinti problemų, susijusių su atstumu ir informacijos
stoka, paskatinti aktyvesnį dalyvavimą, padidinti galimų
tiekėjų skaičių ir galbūt išplėsti rinkas. Nors
atstumas arba fizinis artumas išlieka svarbus, kai ateina metas vykdyti
pačius verslo sandorius, tačiau e. sistema suteikia
galimybę sumažinti su atstumu susijusias sąnaudas, kurių
susidaro dalyvaujant pačioje viešojo pirkimo procedūroje. Didesnis
skaidrumas užtikrinamas ne tik tarpvalstybiniu mastu – didesnio skaidrumo nauda
juntama ir šalies viduje, nes vieno regiono tiekėjai gali pasinaudoti
galimybėmis kitame regione. Galimybė lengviau gauti informaciją
apie konkursus ir paprastesnė pasiūlymų tvarkymo sistema leis
užtikrinti, kad užsienio tiekėjams būtų lengviau dalyvauti
internetu vykdomuose viešojo pirkimo konkursuose[7]. Visi pirmiau nurodyti privalumai padeda
efektyviau pasiekti norimus viešojo pirkimo rezultatus. Visų pirma,
e. viešasis pirkimas gali padėti viešojo administravimo rezultatus
pasiekti mokesčių mokėtojams palankesnėmis sąlygomis.
Tokios taupymo galimybės ypač naudingos dabar, kai juntamas spaudimas
tinkamai tvarkyti viešojo sektoriaus išlaidas. Tačiau ši nauda negaunama nemokamai.
Norint vykdyti viešąjį pirkimą elektroniškai, būtinos
investicijos visoje viešojo pirkimo grandinėje, kad būtų
stiprinami reikiami gebėjimai ir tinkamai administruojamas perėjimas
prie naujosios sistemos. Investicijų į nacionalines ir regionines
e. viešojo pirkimo sistemas – nuo e. portalų iki platesnio masto
sprendimų – sąnaudos svyruoja nuo 0,5 iki 5 mln. EUR[8].
Techninės priežiūros sąnaudos svyruoja nuo keleto
tūkstančių iki keleto milijonų eurų, priklausomai nuo
sistemos dydžio ir sudėtingumo. Kaip rodo patirtis, šias investicijas
galima atgauti per gana trumpą laiką, nes sutaupoma administravimo
sąnaudų. Tačiau didesnių šių sistemų diegimo
problemų kyla dėl to, kad perkančiąsias organizacijas ir
tiekėjų bendruomenę tenka skatinti jomis naudotis.
E. viešojo pirkimo iniciatyvų sėkmę dažnai lemia
didelė parama vartotojų mokymui ir nuoseklios e. viešojo pirkimo
rėmėjų pastangos populiarinti ir plėtoti tas sistemas. Taupymo ir tobulinimo pavyzdžiai ·
Italijos Emilijos-Romanijos srities agentūra
„Intercent ER“ teikia e. viešojo pirkimo paslaugas (įskaitant
e. rinkos, e. katalogų ir e. aukcionų), kuriomis jau
naudojasi 539 institucijos (90 % vietos įstaigų). 2008 m. ji
apdorojo sandorių, kurių vertė apie 419 mln. EUR, buvo
sutaupyta 67,5 mln. EUR ir 45 darbo metai. ·
Austrijos federalinė viešojo pirkimo
įstaiga centralizuoja federalinių institucijų pirkimus naudodama
e. viešojo pirkimo sistemą. 2008 m. ji pranešė, kad sutaupyta
178 mln. EUR (viešojo pirkimo sandorių vertė –
830 mln. EUR). Atrodo, kad nauda gerokai didesnė nei
5 mln. EUR metinės priežiūros sąnaudos, kurios sudaro
mažiau kaip 3 % sutaupytų lėšų. ·
Nuo 2005 m. vasario 1 d. visos Danijos
perkančiosios organizacijos gali priimti tik elektronines sąskaitas
faktūras. Ši reforma turi įtakos apie 15 mln. sąskaitų
faktūrų per metus ir taikoma visam viešajam sektoriui – nuo
ministerijų iki vaikų darželių. Tikimasi, kad
e. sąskaitos faktūros kasmet padės sutaupyti 100 mln. EUR
viešųjų lėšų, šalia lėšų, sutaupomų vykdant
vidinius administracinius veiksmus. ·
Taikydamos sistemą „Ehandel“ užsakymams
tvarkyti, prekėms priimti ir sąskaitoms faktūroms išrašyti,
Norvegijos valdžios institucijos sutaupo 20–40 % laiko ir 2–10 % lėšų. ·
Jungtinėje Karalystėje interneto
svetainės Buying Solutions 2008–2009 m. metinėje
ataskaitoje nurodyta, kad per ją padėta atlikti daugiau kaip
5 mlrd. GBP vertės pardavimo sandorių ir sutaupyti
732 mln. GBP lėšų. Jungtinės Karalystės institucijos
taip pat pranešė, kad naudojant e. aukcionų sistemą dažnai
sutaupoma per 10 % (net iki 45 %) lėšų; neseniai paskelbti planai iki 2011 m. pabaigos
naudojant e. aukcionų sistemą sutaupyti 270 mln. GBP
mokesčių mokėtojų lėšų. ·
Portugalijoje atliktas tyrimas ir palygintos
geriausios paraiškos vykdyti viešuosius darbus, kuriuos užsakė 50
Portugalijos valstybinių ligoninių 2009 m. (naudotos
spausdintinių dokumentų sistemos) ir 2010 m. (naudota
e. viešojo pirkimo sistema). Prieita prie išvados, kad 2010 m.
sąnaudos sumažėjo 18 %, nes pradėjus taikyti e. viešojo
pirkimo sistemą išaugo konkurencija.
3.
Kaip ES gali populiarinti e. viešojo pirkimo
sistemą?
Didžioji dalis investicijų į
e. viešojo pirkimo sistemą turi būti skiriama nacionaliniu ar
regioniniu lygmeniu, nes būtent tuo lygmeniu esama poreikių ir turimi
ištekliai. Be to, ES viešojo pirkimo teisės aktai perkančiosioms
organizacijoms suteikia galimybę pasirinkti elektroninius ar kitokius
ryšio būdus viešajam pirkimui virš nustatytos ribos. Todėl ES
e. viešojo pirkimo politikoje būtina pripažinti į vartotojus
orientuotą ir decentralizuotą perėjimo prie naujosios sistemos
pobūdį. Tačiau ES iniciatyvos gali būti
labai svarbios siekiant atskleisti e. viešojo pirkimo sistemos galimybes
ir išvengti galimų nekoordinuoto ir decentralizuoto perėjimo prie
e. viešojo pirkimo sistemos problemų. Visų pirma ES teisės
ir politikos iniciatyvos anksčiau padėjo ir ateityje turėtų
padėti: (1)
perkančiosioms organizacijoms suteikti
galimybę vykdyti elektroninius viešuosius pirkimus. ES teisės aktuose
turi būti nustatyta galimybė naudoti e. viešojo pirkimo sistemas
ir procesus (viešajam pirkimui virš nustatytos ribos); (2)
užtikrinti, kad e. viešasis pirkimas
būtų vykdomas laikantis ES viešojo pirkimo teisės aktų
pagrindinių principų ir nuostatų (taikoma viešajam pirkimui virš
nustatytos ribos) ir atitinkamų Sutarties principų (taikoma viešajam
pirkimui iki nustatytos ribos); (3)
skatinti kurti ir naudoti darnius, saugius ir
komerciškai gyvybingus sprendimus ir skleisti gerosios patirties pavyzdžius.
Tai turėtų padėti paspartinti perėjimą prie
e. viešojo pirkimo sistemos, išvengti netausaus kartojimosi ir klaidų
kartojimo; (4)
ūkio subjektams suteikti galimybę
dalyvauti elektroninio viešojo pirkimo procedūrose visoje bendrojoje
rinkoje. E. viešojo pirkimo sistema suteikia galimybę mažinti
dėl atstumų atsirandančias kliūtis ir naikinti informacijos
spragas. Įvairių valstybių narių kuriamos e. viešojo
pirkimo sistemos kiek įmanoma turėtų būti grindžiamos
bendrais modeliais ir principais. Turėtų būti skatinami
sprendimai, kurie padeda gerinti ir stiprinti vietos, regioninių ir
nacionalinių e. viešojo pirkimo sistemų sąveiką. Tai
turėtų padėti išvengti techninių kliūčių
kitų šalių subjektams dalyvauti e. viešojo pirkimo sistemose. Todėl ES politika gali būti svarbi
siekiant paremti nacionalines ar regionines pastangas pereiti prie elektroninio
viešojo pirkimo. Be to, tokiai politikai tenka ir platesnis koordinavimo
vaidmuo, kad būtų užtikrintas derinimas su pokyčiais kitose
susijusiose srityse, pavyzdžiui, priimant teisės aktus, susijusius su
elektroniniu parašu ar elektroninių sąskaitų faktūrų
išrašymu; ilgainiui tuo pagrindu gali būti pradėtos derinti nuostatos
visoje ES. Jei į nuostatą dėl ES lygmens nebus atsižvelgta,
perėjimas gali trikti, nuolat imantis vis naujų priemonių gali
kilti pavojus, kad bus švaistomi ištekliai, o e. viešojo pirkimo teikiamos
galimybės plėsti tiekėjų ratą gali likti neišnaudotos.
Šia žaliąja knyga ir vėlesniais dokumentais siekiama apibrėžti
tikrovišką ir veiksmingą pagrindą, kad ES galėtų remti
ir palengvinti šį svarbų procesą.
4.
Ko ES ėmėsi iki šiol?
Komisija šioje politikos srityje nėra
naujokė. Pastaraisiais metais ji jau ėmėsi veiksmų siekdama
pirmiau nurodytų tikslų. Visų pirma ji: (1)
pasiūlė ES viešojo pirkimo direktyvų
pakeitimus, kad būtų galima naudoti elektronines viešojo pirkimo
procedūras ir kad būtų įdiegti e. viešajam pirkimui
svarbūs metodai ir priemonės. Anksčiau ES teisės aktuose
galimybė taikyti tuos metodus nebuvo numatyta. Be to, Komisija
pristatė naujus metodus ir priemones (e. aukcionus, dinamines pirkimo
sistemas), kad perkančiosioms organizacijoms būtų sudarytos
sąlygos geriau išnaudoti elektroninius ryšius ir taip patobulinti
viešąjį pirkimą. Šie pasiūlymai buvo priimti ir
įgyvendinti pakeistose 2004 m. viešojo pirkimo direktyvose. (2)
Parengė ir įgyvendino daugiau kaip 30
įstatymo galios neturinčių iniciatyvų programą,
siekdama paaiškinti, kaip veikia e. viešojo pirkimo sistema, ir paskatinti
ją taikyti (veiksmų planas). Veiksmų planą pagrindžianti
politikos vizija buvo plataus užmojo – užtikrinti, kad „bet koks
kompiuterį ir interneto ryšį turintis Europos verslo subjektas
galėtų dalyvauti elektroniškai vykdomame viešajame pirkime“.[9] (3)
Bendrai finansavo mokslinius tyrimus ir
parengė kitų praktinių priemonių, kad būtų pašalintos
administracinės ir techninės kliūtys tarpvalstybiniam
e. viešajam pirkimui. Tai tokios iniciatyvos kaip PEPPOL[10], atnaujinta
priemonė „e-CERTIS“ ir „Open e-PRIOR“. Šie projektai vis dar rengiami arba
tik neseniai pristatyti. Kartu su šia žaliąja knyga Komisijos
tarnybos įvertino ES priemones e. viešajam pirkimui paremti.
Pagrindinė šio vertinimo išvada yra ta, kad apskritai iššūkiai ir
prioritetai veiksmų plane nustatyti teisingai. Be to, pripažinta, kad
pažangą pirmiausia turėtų skatinti valstybės narės ir
regionai. Plane numatyta keletas priemonių, kurias taikant
nacionalinės ir regioninės investicijos būtų skiriamos su
ES teisės aktais ir bendrąja rinka suderinamoms reikmėms. Akivaizdus veiksmų plano laimėjimas
– sukurta ir naudojama elektroninio pranešimo apie konkursų skelbimus
bendra infrastruktūra. Šiuo metu veikia bendra pripažinta ir aktyviai
naudojama skelbimų apie nustatytą ribą viršijančių
viešųjų pirkimų konkursus visoje ES pateikimo sistema, kuri
remiama naudojant suderinamą valstybių narių
infrastruktūrą. 2009 m. šiek tiek per 90 % į Europos
viešiesiems pirkimams skirtą interneto svetainę (angl. santr. TED)
siųstų standartizuotų formų buvo gautos elektroniškai.
Nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu skelbimų apie nustatytos ribos
neviršijančius viešuosius pirkimus elektroninio pateikimo srityje taip pat
padaryta pažanga. Daugelį veiksmų plano priemonių
sudaro gairės ar bandomieji tyrimai, kuriais siekta išbandyti ar skatinti
tam tikrus sprendimus. Tos priemonės padėjo geriau suvokti problemas,
įvertinti galimus sprendimus ir apibrėžti bendrus platesnei rinkai
taikytinus kriterijus. Tačiau jomis nesiekta įpiršti
konkrečių sprendimų ar rezultatų technologijos ir verslo
modelių formavosi etape. Konkretesnių projektų standartizavimo
srityje dar nėra. Apibendrinant galima teigti, kad nors prioritetai
apskritai nustatyti teisingai, o didelė veiksmų plano dalis
įgyvendinta kaip numatyta, dar nesukurtos sąlygos, kad kiekvienas ES
verslo subjektas naudodamasis savo kompiuteriu galėtų dalyvauti
kiekvienoje viešojo pirkimo procedūroje. Svarbiausia, kad daugelis 2004 m.
veiksmų plane teisingai nustatytų prioritetų išlieka
svarbūs ir šiandien. Neįpareigojančios teisės principas
tiko besiformuojančiai e. viešojo pirkimo aplinkai ir paskatino
plėtoti kūrybiškus sprendimus. Vertinant retrospektyviai galima
teigti, kad tam tikrose srityse buvo galima veikti aktyviau ir (arba)
griežčiau. Veiksmų plano vertinimas padėjo nustatyti keletą
problemų ir trūkumų, kurie, jei jų nebus imta šalinti,
trukdys plačiau diegti e. viešąjį pirkimą ir kitų
šalių subjektų dalyvavimą viešajame pirkime internetu. Komisijos finansuojamos ir
administruojamos iniciatyvos e. viešajam pirkimui paremti PEPPOL. Įgyvendinama įvairių ES
šalių viešojo sektoriaus organizacijų ir iš dalies finansuojama
Europos Komisijos, PEPPOL yra svarbus tarpvalstybinis e. viešojo pirkimo
projektas, kuriuo siekiama užtikrinti plataus masto standartizuotą IT
infrastruktūrą ir paslaugas, kad būtų galima parengti ir
vykdyti europines viešojo pirkimo internetu operacijas. PEPPOL struktūros
pagrindas – duomenų perdavimo tinklas, kuris e. viešojo pirkimo
verslo partneriams suteikia galimybę naudoti savo IT išteklius, kad
būtų galima saugiai ir patikimai keistis verslo dokumentais. Be to,
įgyvendinant projektą bus pateikti sprendimai, susiję su
e. užsakymu ir e. sąskaitų faktūrų išrašymu, ir
parengtas pagrindas kurti e. katalogų, parašo patvirtinimo ir
bendrovių virtualių dokumentų rinkinių (angl. santr. VCD)
sistemas. „Open e-PRIOR“. Europos Komisija
sukūrė ir įdiegė „e-PRIOR“, kad Komisija ir jos
tiekėjai galėtų keistis standartizuotais e. katalogų,
e. užsakymo ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo
dokumentais. Naudojant „Open e-PRIOR“ užtikrinama, kad šis sprendimas
būtų viešai pateikiamas kaip daugkartinio naudojimo atvirasis
sprendimas. Be to, į „Open e-PRIOR“ įtraukta PEPPOL prieiga, kad
būtų galima keistis dokumentais PEPPOL tinkle. e-CERTIS. e-CERTIS, pristatyta tuo pačiu
metu kaip ir ši žalioji knyga, yra nemokama interneto informacinė
priemonė, kurią naudojant galima rasti informacijos apie skirtingus
sertifikatus ir liudijimus, kurių dažnai prašoma vykdant viešąjį
pirkimą 27 valstybėse narėse, dviejose šalyse kandidatėse
(Turkijoje ir Kroatijoje) ir trijose EEE šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine ir
Norvegijoje). E-CERTIS paskirtis – padėti ir verslo subjektams, ir
perkančiosioms organizacijoms suprasti, kokios informacijos prašoma ar
kokia informacija pateikiama, ir nustatyti abiem pusėms priimtinus
atitikmenis.
5.
E. viešojo pirkimo sistemos įgyvendinimo
būklė
a) Turimi techniniai sprendimai E. viešasis pirkimas egzistuoja ne tik
teoriškai – juo jau galima naudotis. Technologija jau prieinama ir naudojama
keliose valstybėse siekiant užtikrinti, kad visų viešojo pirkimo
sandorio etapų veiksmus būtų galima atlikti internetu. Technologija nesuteikė galimybės
numatytus (pažangiųjų technologijų) sprendimus diegti visuose
procedūrų etapuose. Kai kuriais atvejais pažangą lėmė
pragmatiškesnis požiūris – buvo ieškoma praktinių išeičių,
įskaitant nelabai techniškai sudėtingus sprendimus arba interneto ir
ne interneto ryšio priemonių derinimą, pvz., diegiant įvairius
patvirtinamųjų dokumentų teikimo metodus, kad būtų
galima pritaikyti atmetimo kriterijus, arba naudojant vartotojo vardo ir slaptažodžio
sprendimus konkurso dalyvio tapatybei patvirtinti. Nors šie sprendimai ir
nesudėtingi, jie yra tinkami – tiesiog jais galutinį rezultatą
galima pasiekti kitaip. Nustatyta ir tam tikrų kliūčių
diegti vientisą e. viešojo pirkimo sistemą, kaip antai sunkumai,
susiję su automatizuotu vertinimu sudėtingų pirkimų
atvejais, ir visoje ES priimtos laiko žymėjimo sistemos nebuvimas. b) Investicijos į
e. viešojo pirkimo sistemos kūrimą ir jau turimi šios srities
gebėjimai E. viešasis pirkimas Europoje taikomas
vis plačiau. Keletas sistemų taikomos sėkmingai, todėl
galima teigti, kad tai ekonomiškai pagrįsta. Kai kurios perkančiosios
organizacijos, ūkio subjektai, centrinės pirkimo įstaigos ir
valstybės narės deda dideles pastangas ir padarė akivaizdžią
pažangą. Labai didelė pažanga pasiekta kuriant elektronines
prietaikas, kurios gali padėti vykdyti daugumą (visas) viešojo
pirkimo procedūras. Kai kurios valstybės narės ar regionai
įdiegė e. viešojo pirkimo sistemas, kurios gali padėti
visą viešąjį pirkimą vykdyti elektroniškai – bent perkant
standartines prekes ir paslaugas. Kitos sistemos visų pirma taikomos
pirmiesiems viešojo pirkimo etapams – 25 valstybėse narėse internetu
galima pateikti skelbimus ir teikti konkurso dokumentus. Keletui sėkmingai veikiančių
sistemų naudojamas e. viešojo pirkimo modelis, kurį tam tikrame
tinkle pateikė trečiosios šalys. Tokiose sistemose e. viešojo
pirkimo paslaugos dažnai siūlomos keletui organizacijų. Atskiriems
viešųjų pirkimų organizatoriams suteikiama privati interneto
erdvė, kur jie gali per atstumą nustatyti savo naudotojus, procesus
ir laukiamus rezultatus. Kai kurias iš jų administruoja viešojo sektoriaus
įstaigos, o kitas – privačiojo sektoriaus bendrovės; po to
perkančiosios organizacijos atsiskaitydamos moka vienkartinį mokestį
arba už kiekvieną pasinaudojimą. c) E. viešojo pirkimo sistemos
naudojimas Apskritai daugumoje valstybių ir visoje
ES e. viešojo pirkimo sistema diegiama lėtai; apskaičiuota, kad
ji taikoma mažiau kaip 5 % visų viešųjų pirkimų (pagal vertę). Išimtis yra Portugalija, kur nuo 2009 m.
lapkričio 1 d. visuose viešojo pirkimo etapuose iki sutarties
sudarymo elektronines priemones privalu naudoti daugumai viešųjų
pirkimų (kai kurios mažos vertės sutartys sudaromos ne elektroniškai,
o tam tikrų pirkimų vertinimas gali būti atliekamas derinant
elektronines ir įprastesnes priemones). Dėl
to perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus atlieka greičiau,
be to, per metus tikimasi administracines išlaidas sumažinti
28 mln. EUR. Kitos valstybės
narės taip pat yra nustačiusios, kad tam tikri e. viešojo
pirkimo etapai ar priemonės turėtų būti privalomos
nacionaliniu lygmeniu, pvz., Kipras, Belgija ir Nyderlandai jau nustatė ar
ketina nustatyti, kad pranešimus apie sutarčių galimybes
būtų privalu teikti per tam tikras sistemas.
Kitos valstybės nustatė reikalavimus tam tikro lygmens
valdžios institucijoms, pavyzdžiui, Austrija nustatė, kad tam tikros
federalinės institucijos, perkančios tam tikras prekes ir paslaugas,
privalo taikyti bendruosius susitarimus. Neoficialiais duomenimis, daugelis perkančiųjų
organizacijų ir ūkio subjektų perėjo prie e. viešojo
pirkimo sistemos ir nesvarsto galimybės grįžti prie spausdintiniais
dokumentais grindžiamų procedūrų. d) E. viešojo pirkimo
sistemų tarpvalstybinė prieiga Skirtingos šiuo metu taikomos sistemos turi
mažai panašumų – sukurta atskirų sprendimų, ir, jeigu greitai
nebus imtasi veiksmų šioms sistemoms susieti, kils didelis rinkos
suskaidymo pavojus. Šiuo metu taikomi verslo procesai, dokumentų
standartai bei formos ir ryšių palaikymo būdai nepakankamai standartizuoti.
Kuo daugiau bus standartizuotų daugkartinio naudojimo e. viešojo
pirkimo sistemos elementų, tuo bus lengviau kurti suderinamą
e. viešojo pirkimo aplinką, o tai skatintų e. viešojo
pirkimo sistemą diegti plačiau ir naudoti tarpvalstybiniu mastu.
Kurti vieną bendrą sistemą nei pageidautina, nei ketinama,
tačiau, jei sistemos turėtų tam tikrų bendrų
savybių, būtų sudarytos palankesnės sąlygos jose
dalyvauti. Dėl kai kurių iš šių
problemų ūkio subjektams, norintiems dalyvauti kitų
valstybių narių viešojo pirkimo internetu procedūrose, šiuo metu
kyla praktinių, techninių ir administracinių
kliūčių. Nacionalinės ir regioninės e. viešojo
pirkimo procedūros parengtos atsižvelgiant į vietos administracines
ar technines nuostatas, kurios gali būti labai skirtingos. Nors nuo
2004 m. galimybių naudotis reikalinga infrastruktūra labai
padaugėjo, nedaug pažangos padaryta siekiant užtikrinti nevaržomą
tarpvalstybinį elektroninį viešąjį pirkimą. Iki šiol
šie klausimai nebuvo labai aktualūs dėl to, kad valstybių
partnerių tiekėjai nelabai domėjosi galimybėmis dalyvauti
viešuosiuose pirkimuose internetu. Tačiau jau dabar į šiuos klausimus
būtina atkreipti dėmesį, jeigu norime, kad būtų
išvengta naujų techninių kliūčių tarpvalstybiniam
viešajam pirkimui (internetu).
6.
Sunkumai ir iššūkiai
Šiame skirsnyje įvardyti pagrindiniai
sunkumai, kurie trukdo sėkmingai pereiti prie e. viešojo pirkimo
sistemos ir dėl kurių susidaro kliūčių kitų
šalių subjektams dalyvauti viešojo pirkimo internetu procedūrose.
Daugelis iš šių klausimų tarpusavyje susiję ir negali būti
sprendžiami atskirai, jei norima juos sėkmingai išspręsti ir siekti
nustatytų politikos tikslų. (1)
Būtinybė įveikti
perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų
inertiškumą ir būgštavimus. Elektroninio
viešojo pirkimo technologija taikoma vis plačiau, daugėja ir šios
srities gebėjimų. Tačiau tai ne tas atvejis, kai sistemą
galima sukurti ir laukti, kol ja bus pradėta naudotis. Perkančiosios
organizacijos šiomis galimybėmis neskuba naudotis. Tai galbūt lemia
vidaus sistemų pertvarkymo sąnaudos ir menkas galimų
privalumų suvokimas. Perėjimo prie naujosios sistemos naudą ne
visada suvokia ir tiekėjai. Atsižvelgdami į numanomą investavimo
į e. viešojo pirkimo sistemą riziką, daugelis
perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų labiau
linkę laukti ir stebėti, kaip viskas klostysis toliau. Jiems kelia
susirūpinimą ne tik su technologijos diegimu susijusi rizika, bet ir
rizika, susijusi su tokiais dalykais kaip technologijų derinimas su
esamomis informacinėmis sistemomis; tai, kad dėl technologijų
diegimo tiekėjai ir perkančiosios organizacijos savo santykiuose
būtų priversti taikyti tam tikrą verslo modelį; taip pat
saugumo ir kontrolės mechanizmai, būtini siekiant užtikrinti, kad
technologijos būtų naudojamos tinkamai. Kai
kurios suinteresuotosios šalys, visų pirma MVĮ, taip pat reiškia
susirūpinimą, kad dėl pirkimo masto didinimo ir centralizavimo
tendencijų jos bus išstumtos iš rinkos. Jei e. viešojo pirkimo
sistemą norima diegti sparčiau, reikės didinti paskatas prie jos
pereiti, o tam tikromis aplinkybėmis e. viešojo pirkimo sistemas
galbūt padaryti privalomas (pvz., tam tikriems pirkimams). (2)
E. viešojo pirkimo procesų
standartų stoka. Artimoje ateityje tiekėjams
teks susidurti su skirtingomis e. viešojo pirkimo sistemomis ir tvarka.
Kiekvienai sistemai gali būti būdingos skirtingos techninės
savybės ir funkcijos, todėl tiekėjams sudėtingiau dalyvauti
kelių sistemų procedūrose. Dėl to gali padidėti
viešojo pirkimo tiekėjų mokymo sąnaudos, o e. viešojo
pirkimo sistemose sumažėti dalyvių. Daugelis sudėtingiausių
klausimų iškyla pasiūlymų teikimo ir tvarkymo etapuose. Rinkoje
būtina nustatyti geriausias prietaikas, kuriose būtų numatyta
pakankamai reikiamų funkcijų. Būtinos darnesnės ES lygmens
pastangos skatinti šių esminių proceso dalių derinimą ar
standartizavimą. Siekiant kurti pritaikomas ir sąveikias sistemas,
būtini bendri kriterijai ir standartai. Pastangos turėtų
būti sutelktos į tokias sritis kaip dokumentų mainai,
tapatybės patvirtinimas, e. sąskaitų faktūrų
išrašymas, e. katalogai ir produktų klasifikavimas. (3)
Nėra būdų palengvinti
abipusį svarbiausių viešojo pirkimo
etapų ir priemonių (pvz., tiekėjų tapatybės
patvirtinimo elektroniniu parašu, tinkamumo dokumentų nacionalinio
patvirtinimo) nacionalinių elektroninių sprendimų
pripažinimą. Būtina rasti sprendimus, kurie leistų sumažinti
naštą, tenkančią perkančiosioms organizacijoms ir
tiekėjams, kurie nori aktyviau dalyvauti Europos rinkoje. (4)
Sudėtingi techniniai reikalavimai,
ypač susiję su konkurso dalyvio tapatybės patvirtinimu. Visoje ES priimta įvairių reikalavimų ir
sprendimų siekiant spręsti klausimus, susijusius su tapatybės
nustatymu ir patvirtinimu. Kai kurie iš šių sprendimų technologiškai
labai paprasti, pvz., naudojamas naudotojo vardo ir slaptažodžio derinys. Kiti
sprendimai daug sudėtingesni, jiems būtini tam tikri elektroniniai
parašai, įskaitant saugius parašus (tokiu atveju būtinas
prižiūrimų ar akredituotų sertifikavimo paslaugų
teikėjų išduotas skaitmeninis pažymėjimas). Gali būti, kad,
priėmus sprendimą skatinti saugių e. parašų
diegimą pagal veiksmų planą, e. viešojo pirkimo prietaikoms
yra nustatyti pernelyg dideli reikalavimai, taip pat išaugo elektroninio
pasiūlymų pateikimo sąnaudos ir našta. Elektroninio parašo
saugumo lygis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nepasiteisinusių
tapatybės nustatymo ir (arba) parašų sprendimų viešojo pirkimo
srityje rizikos vertinimą. Be to, dar viena problema susijusi su tuo, kad
elektroniniai parašai nepakankamai suderinti tarpvalstybiniu mastu. Pažangos šioje
srityje viltys siejamos su parašų kvalifikuotų sertifikatų
teikėjų patikimų nacionalinių sąrašų parengimu[11], būsimu
elektroninio parašo standartų supaprastinimu ir PEPPOL bandomaisiais
sprendimais. Panašūs lūkesčiai diegti pažangias technologijas
kituose e. viešojo pirkimo proceso etapuose įgyvendinami imantis
pragmatiškesnių sprendimų, pvz., vietoj sudėtingų
e. dokumentų kūrimo naudojamos reikalavimų laikymosi ar
atitikties deklaracijos, kurios priimamos pradiniame paraiškų teikimo
etape. E. viešojo pirkimo sprendimai turi būti proporcingi,
abipusiškai pripažįstami ir lengvai prieinami už tinkamą kainą. (5)
Skirtingos spartos perėjimo prie
e. viešojo pirkimo sistemos valdymas. Skirtingose
valstybėse narėse ar regionuose e. viešojo pirkimo teikiamų
galimybių diegimo sparta nevienoda. Kai kurios valstybės narės
nustatė reikalavimą elektroninio viešojo pirkimo procedūras
taikyti kai kuriems ar visiems pirkimams. Tokiais atvejais viešojo pirkimo
procedūros turi būti organizuojamos naudojant esamą e. viešojo
pirkimo infrastruktūrą. Bendrajai rinkai kylantis iššūkis –
užtikrinti, kad valstybių partnerių tiekėjai neatsidurtų
nepalankioje padėtyje konkuruodami šiose sistemose ir kad jie
turėtų priemonių dalyvauti procedūrose, kurios organizuojamos
skirtingose sistemose. Klausimai 1.
Ar pirmiau nurodyti sunkumai ir iššūkiai
yra didžiausios kliūtys norint diegti e. viešojo pirkimo sistemą
ir sudaryti sąlygas kitų šalių subjektams dalyvauti viešojo
pirkimo internetu procedūrose? Išvardykite šiuos sunkumus ir iššūkius
pagal svarbą (pradedant nuo didžiausio). 2.
Ar esama kitų čia nenurodytų
sunkumų ir iššūkių, kuriems teiktina pirmenybė? Pateikite
pastabų.
7.
ES lygmens veiksmų prioritetai
Komisija mano, kad toliau išvardytos
galimybės galėtų būti išnagrinėtos siekiant
palengvinti e. viešojo pirkimo sistemos platesnį taikymą ir
paremti kitų šalių subjektų dalyvavimą e. viešojo
pirkimo procedūrose.
7.1.
„Botago ir meduolio“ principo taikymas
e. viešojo pirkimo sistemos diegimui paspartinti
Technologija jau egzistuoja – dabar svarbu
įtikinti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ja
naudotis. Norint paskatinti procesą ir užtikrinti, kad jis įgytų
reikiamą mastą, gali tekti imtis politikos priemonių. Atsižvelgdamos į tai, kai kurios
valstybės narės nustatė reikalavimą viešojo pirkimo
procedūras vykdyti elektroniškai; pvz., Portugalijoje tai taikoma visiems,
o Prancūzijoje – tam tikriems pirkimams. Viešajam pirkimui iki ES
direktyvose nustatytos ribos valstybėms narėms paliekama didelė
procedūrų rengimo laisvė. Dabartinėse ES viešojo pirkimo
direktyvose nėra tiesiogiai aptartas scenarijus, pagal kurį
valstybės narės e. viešuoju pirkimu ketina pasinaudoti kaip
tinkama ryšio priemone viešojo pirkimo virš nustatytos ribos procedūroms.
Išaiškinus šį klausimą, nacionalinės valdžios institucijos,
nustatydamos reikalavimą naudoti e. viešojo pirkimo sistemą,
galėtų užtikrinti didesnį saugumą. Be to, siekiant paskatinti
perkančiąsias organizacijas pereiti prie e. viešojo pirkimo,
galbūt būtų galima taikyti teisės aktus. Šiuo metu
taikomose ES direktyvose jau numatyta sutrumpinti skelbimo laikotarpį
(septyniomis dienomis), jei apie konkursus pranešama elektroniškai, ir
sutrumpinti pasiūlymų pateikimo laikotarpį (penkiomis dienomis),
kai visais reikiamais dokumentais galima neribotai ir tiesiogiai naudotis
elektroniškai. Jei atitinkami laikotarpiai būtų dar labiau
trumpinami, ekonominiams subjektams galėtų kilti problemų
parengti pagrįstus pasiūlymus. Tačiau, siekiant
perkančiąsias organizacijas paskatinti pereiti prie e. viešojo
pirkimo, galbūt būtų galima nustatyti kitas paskatas ar
preferencines reguliavimo sąlygas. Pavyzdžiui, įpareigojimą laikytis
tam tikrų reguliavimo ar procedūrinių reikalavimų
galbūt būtų galima taikyti ne perkančiosioms
organizacijoms, o e. viešojo pirkimo sistemai, kurioje tvarkoma ar administruojama
visa viešojo pirkimo procedūra ar jos dalis. Kai direktyvos skaidrumo ir
procedūriniai reikalavimai, taip pat atskirų procedūrų
objektyvumas ir atsekamumas užtikrinami taikant e. viešojo pirkimo
sistemą, atskirų perkančiųjų organizacijų
atsakomybė už atitiktį viešojo pirkimo teisės aktų
reikalavimams gali būti perkelta e. viešojo pirkimo sistemai. Taip
atskiroms perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi šiomis
specializuotomis priemonėmis vykdydamos pavienes viešojo pirkimo
procedūras, būtų užtikrintas saugumas. Perkančiosioms
organizacijoms taikytus įpareigojimus perkėlus e. viešojo
pirkimo sistemai, galėtų padidėti interneto priemonių
naudojimo patrauklumas, o atitinkamai ir dalyvių skaičius. Taikant
tokį metodą gali prireikti apibrėžti pripažintų
e. viešojo pirkimo sistemų bendruosius reikalavimus ar principus,
siekiant užtikrinti, kad būtų suteikiamos reikiamos garantijos. Klausimai 3.
Ar esama papildomų galimybių ES
teisės aktuose nustatyti reguliavimo paskatų, kad būtų
paskatintas naudojimasis e. viešojo pirkimo sistema? Aprašykite paskatas,
kurios galėtų būti veiksmingos. 4.
Ar ES teisės aktais turėtų
būti sumažinti perkančiųjų organizacijų
įsipareigojimai ir atsakomybė, kai viešasis pirkimas vykdomas
naudojant e. viešojo pirkimo sistemas? Ar dėl to naudojimasis
e. viešojo pirkimo sistemomis taptų patrauklesnis? 5.
Ar ES teisės aktuose turėtų
būti nustatytos elektroninės procedūros tam tikriems viešiesiems
pirkimams, kuriems taikomos ES direktyvos? Kokie būtų tokių
nuostatų privalumai ar trūkumai? Kokius viešuosius pirkimus, kuriems
taikomos ES direktyvos, galėtų būti reikalaujama vykdyti
elektroniškai? 6.
Gal ES viešojo pirkimo teisės aktuose
turėtų būti išaiškinta pavienėms valstybėms
narėms suteiktina galimybė reikalauti, kad e. viešojo pirkimo
sistema būtų naudojama tam tikromis aplinkybėmis? Kokiomis
sąlygomis tai būtų naudinga ar pagrįsta?
7.2.
Kitų šalių subjektų dalyvavimo
e. viešojo pirkimo sistemoje palengvinimas
Skirtingose valstybėse narėse ar
regionuose e. viešojo pirkimo naudojimas skatinamas nevienoda sparta.
Reikės imtis tam tikrų priemonių, kad dėl to kitų
šalių subjektų dalyvavimui viešojo pirkimo procese nebūtų
sudaroma kliūčių ar taikoma pernelyg didelių
suvaržymų. Būtina užtikrinti, kad, skatinant valdžios institucijas
investuoti į e. viešojo pirkimo gebėjimų stiprinimą,
viešojo pirkimo rinkos nebūtų suskaidytos į ūkio
subjektų grupes, besinaudojančias sistemomis, kurioms būdingos
išskirtinės funkcinės specifikacijos. E. viešojo pirkimo
sistemos turi būti prieinamos kuo plačiau. Todėl techniniai,
teisiniai ir administraciniai dalyvavimo procedūrose reikalavimai
turėtų būti nediskriminacinio pobūdžio, proporcingi, o juos
taikant neturėtų būti nepagrįstai ar tyčia daromos
kliūtys dalyvauti ar registruotis ūkio subjektams iš kitų
valstybių narių. Siekiant šio tikslo ES lygmeniu dėmesys
(ypač pastangos paaiškinti teisinę aplinką) turėtų
būti sutelktas į viešojo pirkimo procedūras, susijusias su
viešuoju pirkimu virš nustatytų ribų, arba į tas, kurios
vykdomos taikant e. viešojo pirkimo sistemą, kai bendra viešojo
pirkimo vertė viršija tam tikrą ribą. ES lygmens priemonių
išdėstymas prioritetine tvarka leistų siekti, kad nacionaliniu ir
regioniniu lygmenimis e. viešojo pirkimo gebėjimai būtų stiprinami
organiškai, o ES lygmeniu dėmesys būtų sutelktas į tuos
segmentus ar sistemas, kuriuose esama daugiausia galimybių diegti
tarpvalstybinį viešąjį pirkimą internetu. Šioje srityje ES lygmens veiksmų nauda
galėtų būti tokia: a) Paaiškinamos prieigos
sąlygos, kurias turi atitikti e. viešojo pirkimo sistemos ir
procedūros. Turėtų būti suderintos
nuostatos dėl to, kokie reikalavimai būtini, kad e. viešojo
pirkimo sistema būtų galima naudotis plačiai ir tarpvalstybiniu
mastu; turėtų būti remiamasi jau pagal 2004 m. veiksmų
planą parengtais funkciniais reikalavimais. Tai nereiškia, kad dabar ar
ateityje bus sukurta viena bendra e. viešojo pirkimo sistema. Tačiau
turėtų būti apibrėžtos svarbiausios ypatybės, kurios
turėtų būti būdingos kiekvienai e. viešojo pirkimo
sistemai, kad ji būtų prieinama daugeliui. Ji būtų susijusi
su Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnyje išdėstytų principų
plėtojimo gairėmis. Tai galėtų būti rekomendacijos,
aiškinamieji komunikatai ar kitos teisės akto galios neturinčios priemonės.
Antra vertus, tai gali būti direktyvų pakeitimai (susiję su
viešuoju pirkimu virš nustatytos ribos) arba specialios e. viešojo pirkimo
sistemoms skirtos teisės aktų priemonės. b) Paprastesnis
elektroninių atpažinties kodų, pagrindžiamųjų
dokumentų pripažinimas ir kitų sąlygų supaprastinimas, kad
ūkio subjektams būtų lengviau dalyvauti viešojo pirkimo
internetu procedūrose. Dauguma iki šiol kilusių klausimų yra
susiję su tapatybės patvirtinimu, kaip antai elektroninių
parašų taikymas ir elektroninio tapatybės nustatymo pripažinimas.
Šios problemos susijusios ne tik su e. viešuoju pirkimu – jų gali
kilti bet kada, kai būtina patvirtinti tapatybę ar pasirašyti.
Komisija priėmė priemonių, kad valdžios institucijos
galėtų nustatyti šalies partnerės subjektų parašų
kilmę ar patvirtinimą. Pagal PEPPOL projektą rengiami
sprendimai, kuriais siekiama sukurti interneto priemones, kurios leistų
automatiškai pripažinti elektroninius parašus iš kitų valstybių
narių, kad juos būtų galima naudoti viešajam pirkimui. Kiti spręstini klausimai susiję su
perkančiosioms organizacijoms taikomu reikalavimu įvertinti
pagrindžiamuosius dokumentus, kuriuos konkurso dalyviai pateikia tinkamumui
atrankos kriterijams įvertinti. Šie dokumentai pateikiami nacionaliniu ar
vietos lygmeniu pagal atitinkamus susitarimus, taikant nustatytus formatus ir
nustatytomis kalbomis. Buvo tikimasi, kad e. viešasis pirkimas padės
didinti šios proceso dalies efektyvumą, o konkrečiai – mažinti
dėl pakartotinio tokių dokumentų teikimo ūkio subjektui
tenkančią naštą. Daugelis iki šiol parengtų sprendimų
iš dalies padeda siekti šių tikslų, tačiau nesiremia
sudėtingais pažangiųjų technologijų sprendimais.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse ūkio subjektai pateikia pareiškimą
(dažnai paprastą elektroninį dokumentą, kuris elektroniškai
pasirašomas arba ne), kad jie nepažeidžia nė vieno iš nustatytų
kriterijų. Tik konkurso nugalėtojo prašoma pateikti pačius
dokumentus elektronine ar spausdintine forma. Komisija parengė e-CERTIS priemonę, kad
padėtų perkančiosioms organizacijoms atpažinti galiojančius
dokumentus iš kitų valstybių narių. Ji ir toliau plėtos
šią priemonę ir kurs praktinius sprendimus, kad padėtų
perkančiosioms organizacijoms pripažinti šalių partnerių
liudijimus ar sertifikatus. c) Ūkio subjektams taikomų
atrankos ar dalyvavimo reikalavimų supaprastinimas. Komisijos pateiktame e. viešojo pirkimo veiksmų plano
vertinime reiškiamas susirūpinimas, kad saugiems elektroniniams parašams
teikiant pirmenybę gali būti be pagrindo trukdoma dalyvauti
e. viešajame pirkime, ypač šalių partnerių tiekėjams,
nes skirtingų elektroninių parašų atpažinimo priemonių iki
šiol nėra. Atsižvelgiant į šį vertinimą, gali būti
naudinga iš naujo įvertinti ES viešojo pirkimo teisės aktuose
suformuluotą saugiems elektroniniams parašams palankią nuostatą.
Europos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta persvarstyti
e. parašo teisės aktus ir imtis aktyvesnių veiksmų
e. tapatybės nustatymo srityje. Klausimai 7.
Ar būtini ES lygmens veiksmai siekiant
užtikrinti, kad kitų šalių subjektų dalyvavimui viešojo pirkimo
internetu procedūrose ar sistemose nebūtų daromos kliūtys
ar kad toks dalyvavimas nebūtų pernelyg varžomas? Jei išaiškinimas
reikalingas, ar jis pateiktinas teisės akto ar ne teisės akto forma? 8.
Ar manote, kad pastangos kurti ES teisinę
ir politikos aplinką turėtų būti sutelktos į: –
sistemas, kurias taikant remiamas viešojo
pirkimo procedūrų taikymas viešajam pirkimui virš ES direktyvose
nustatytos ribos (įskaitant sistemas, kurias taikant derinami sprendimai,
susiję ir su pirkimais iki nustatytos ribos, ir su pirkimais virš jos); –
didesnes sistemas, susijusias su tam tikru
viešojo pirkimo de minimis lygmeniu (pagal
piniginę išraišką ar visų nacionalinių viešųjų
pirkimų procentinę dalį). 9.
Ar reikia keisti ar atnaujinti dabartinę ES
e. viešojo pirkimo teisės aktų sistemą? Jei taip, tai
kurias nuostatas ir dėl ko? (Žr. I priede pateiktą su
e. viešuoju pirkimu susijusių nuostatų sąrašą). 10.
Kokie tapatybės nustatymo ir patvirtinimo
sprendimai (įskaitant e. parašą) suderinami su e. viešojo
pirkimo sistemos naudojimo rizika? 11.
Kokių pagrindinių techninių,
administracinių ar praktinių kliūčių kyla ūkio
subjektams, kurie nori registruotis ar dalyvauti šalies partnerės
e. viešojo pirkimo procedūrose ar sistemose (tapatybės
patvirtinimas, tinkamumo įrodymas, mokumas ir pan. – nurodyti)? Ar šios
kliūtys yra neįveikiamos, ar jas vis dėlto galima įveikti
priimtinomis sąnaudomis?
7.3.
Sąveikios e. viešojo pirkimo
infrastruktūros pagrindiniai elementai
Ateityje turėtų būti siekiama
kurti daugkartinio naudojimo priemones ir, kai tinkama, investuoti į
infrastruktūros sprendimų ir standartų kūrimą. Akivaizdi 2004 m. veiksmų plano
sėkmė – sukurtas TED ir įdiegtos viešojo pirkimo virš nustatytos
ribos procedūroms taikomos elektroninės standartinės formos;
sukurta bendra visos Europos visų viešojo pirkimo virš nustatytos ribos
procedūrų duomenų bazė, kurioje naudojama standartizuotos
formos informacija. Tačiau ES gali nuveikti daugiau, kad būtų
padidintas besiformuojančios e. viešojo pirkimo aplinkos
elementų junglumas ir sąveika. a) Skatinimas standartizuoti
pagrindinius procesus ir sistemas. Bendradarbiavimu
grindžiamus procesus, tokius kaip e. viešasis pirkimas, kai
keičiantis verslo informacija užtikrinama nepriklausomų šalių
nepriklausomų sistemų sąveika, galima paremti tik jei sistemos
grindžiamos bendru požiūriu į verslo procesą ir į tai,
kokia informacija reikia keistis. Dažniausiai taikomų e. viešojo
pirkimo procesų metodų ir formų standartizavimas leistų
smarkiai paspartinti atitinkamų sistemų diegimą ir pakartotinį
duomenų naudojimą. Ūkio subjektai galėtų be
didelių pastangų ir išlaidų nevaržomai dalyvauti
įvairių sistemų viešojo pirkimo procesuose; jiems
nereikėtų kaskart smarkiai keisti savo paraiškas – užtektų jas
pritaikyti konkrečiam konkursui. Didelė pažanga daroma kai kuriuose
etapuose po sutarties sudarymo (pvz., e. katalogų, e. užsakymo
ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo), tačiau bendri
Europos standartai dar nepriimti. Pastangas šiose srityse reikėtų
aktyvinti, o standartizavimo procesas turėtų būti išplėstas
ir apimti kitus svarbiausius e. viešojo pirkimo etapus. . b) Etapas iki sutarties sudarymo. Padaryta didelė pažanga informacijos apie viešojo pirkimo
galimybes elektroninio skelbimo ir platinimo srityje. Tačiau daug mažiau
nuveikta formuojant bendrus pasiūlymų pateikimo ir tvarkymo internetu
principus, standartus ar formas. Plėtojant e. viešojo pirkimo
sistemą būtent šioje srityje esama daugiausia galimybių ir kyla
sunkumų. Esami sprendimai pritaikyti atskiroms e. viešojo pirkimo
sistemoms, o elektroninio pasiūlymų teikimo metodų ar
principų suderinimui dėmesio neskirta. c) E. viešojo pirkimo
sistemų bendrų pagrindinių elementų kūrimas. Komisija, remdamasi taikomu „Open e-PRIOR“ sprendimu, kuria
keletą prietaikų, kurios apims visus svarbiausius viešojo pirkimo
ciklo etapus. Šios sistemos visų pirma buvo skirtos vidinėms
reikmėms, kad Komisija galėtų užtikrinti veiksmingus
e. viešojo pirkimo gebėjimus, tačiau dabar jos prieinamos
nemokamai kaip atviri komponentai, kuriuos panorėjus galima įtraukti
į bet kurią e. viešojo pirkimo sistemą. d) Ūkio subjektams suteikiamos
priemonės techninės sąveikos problemoms išspręsti. IRT suteikia vis daugiau galimybių įgyvendinti sprendimus,
kurie padeda užtikrinti ryšius tarp sistemų ir prietaikų,
pagrįstų skirtingomis techninėmis specifikacijomis. Pagal PEPPOL
bandomąjį projektą kuriami naudoti parengti programinės
įrangos sprendimai, siekiant pašalinti daugumą didelių techninio
nesuderinamumo problemų, dėl kurių ūkio subjektai negali
dalyvauti šalių partnerių e. viešojo pirkimo procedūrose.
Artimiausiais mėnesiais PEPPOL sprendimai bus išmėginami praktiškai.
Komisija skatins ir rems sėkmingų PEPPOL sprendimų diegimą
rinkoje. Klausimai 12.
Kokie ES lygmens standartai pirmiausiai
reikalingi siekiant paremti e. viešojo pirkimo sistemą? 13.
Ar Komisija turėtų skatinti
atvirųjų sprendimų, kuriuos palaipsniui būtų galima
įtraukti į esamas ar kuriamas e. viešojo pirkimo sistemas,
diegimą arba jų diegti daugiau? 14.
Ar Komisija turėtų ir toliau
teikti galimybę plačiajai visuomenei naudotis savo e. viešojo
pirkimo sprendimais (pvz., remiantis atvirąja e-Prior)?
7.4.
Siekis užtikrinti, kad viešasis pirkimas
būtų labiau prieinamas (mažosioms ir vidutinėms
įmonėms), darnus ir naujoviškas
E. viešasis pirkimas iš esmės gali
būti geriau suderinamas su viešojo pirkimo biudžetų naudojimu
siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų arba padėti tokį
naudojimą palengvinti. Būtina išnaudoti visas e. viešojo
pirkimo galimybes dalyvių ratui plėsti. Tai susiję ne tik su
galimu kitų šalių subjektų dalyvavimu, bet ir su pastangomis
pritraukti visus suinteresuotus ir reikalavimus atitinkančius didelius ir
mažus tiekėjus. Kai kuriose šalyse pagal veiksmų plano rekomendacijas
parengtos strategijos, skirtos skatinti MVĮ naudotis e. viešojo
pirkimo sistema. Šios strategijos yra sėkmingos – nemažai MVĮ
registruojasi įvairiose sistemose ir teikia paraiškas. Kitose šalyse
reiškiamas susirūpinimas, kad įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis
siekiama diegti e. viešojo pirkimo sistemą ir taip didinti pirkimo
centralizavimą ar masto didinimą taikant bendruosius susitarimus,
diskriminuojamos MVĮ. Įgyvendinant tolesnius veiksmus ir
patobulinimus gali prireikti užtikrinti, kad visos e. viešojo pirkimo
sistemos būtų prieinamos MVĮ[12]. E. viešojo pirkimo sistema taip pat gali
padėti mažinti aplinkos išteklių vartojimą. Be to, atsižvelgiant
į e. viešojo pirkimo sistemos atsekamumą ir skaidrumą, gali
būti lengviau kurti, įgyvendinti ir stebėti politiką, kuria
siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos naujoviškiems,
tvariems ir įtraukiems politikos tikslams įgyvendinti. Klausimas 15.
Komisija jau ėmėsi veiksmų,
siekdama paskatinti kurti strategijas, kad MVĮ būtų lengviau
patekti į e. viešojo pirkimo rinkas. Kokių papildomų
veiksmų būtų galima imtis, kad visoms suinteresuotosioms šalims,
visų pirma MVĮ, būtų lengviau naudotis e. viešojo
pirkimo sistemomis?
7.5.
Gairių nustatymas ir padėties
stebėjimas – mokymasis iš gerosios patirties
Žvelgiant į ateitį svarbu nustatyti,
kaip visos šalys galėtų tiesiogiai pasinaudoti sukaupta patirtimi, ir
aktyviai informuoti apie kitus e. viešojo pirkimo sistemos diegimo
privalumus. Tai bus ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę
finansinę aplinką, kai ištekliai riboti, o IT projektų (kurie
dažnai baigdavosi nesėkme arba kuriuos būdavo vėluojama
užbaigti) pasiūlymai vertinami skeptiškiau. Geresnės stebėjimo sistemos ES ir
nacionaliniu lygmeniu suteiktų galimybę daromą pažangą
stebėti atidžiau ir, jei būtų nustatyti tinkami rodikliai,
palengvinti pastangas iškart imtis spręsti kylančias problemas,
nelaukiant, kol jos įsisenės.
7.6.
Tarptautinė plėtra ir bendradarbiavimas
Įgyvendindama 2004 m. veiksmų
planą Komisija dalyvauja įvairiose iniciatyvose, kuriomis siekiama
prisidėti prie tarptautinės e. viešojo pirkimo sistemos
kūrimo. Nors derybos vis dar vyksta, į pervarstytą Sutarties
dėl viešųjų pirkimų tekstą įtrauktos
e. viešojo pirkimo nuostatos; be to, Komisija bendradarbiauja su
Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisija, kad
būtų atlikti su e. viešuoju pirkimu susiję pakeitimai. Nors
kol kas pažanga ribota, Komisija yra pasiryžusi toliau skatinti e. viešojo
pirkimo sistemos diegimą ir europinius sprendimus.
8.
Išvados
E. viešasis pirkimas – jau ne
nepasiekiama svajonė, o apčiuopiamus bruožus daugelyje regionų
ir valstybių narių įgyjantis reiškinys. Ten, kur jis taikomas,
pasiekiama lauktų rezultatų. Taikant šias sistemas paaiškėjo,
kad jos padeda spartinti viešojo sektoriaus pirkimo procesą ir palengvinti
viešojo sektoriaus lėšų naudojimą dabartinės krizės
sąlygomis. Tačiau e. viešasis pirkimas
diegiamas daug lėčiau nei siūlyta Mančesterio
deklaracijoje. Komisija apskaičiavo, kad e. viešieji pirkimai
2010 m. ne tik nesudaro 50 % viešųjų pirkimų – e. viešojo
pirkimo sandoriams, išskyrus Portugaliją, tenka ne daugiau kaip 5 % visų viešojo
pirkimo išlaidų net šioje srityje pirmaujančiose valstybėse
narėse. Būtina iniciatyva visais valdžios lygmenimis, įskaitant
ES, kad būtų išlaikytas ir paspartintas perėjimo prie
e. viešojo pirkimo tempas. Jeigu perkančiosioms organizacijoms
suteikiama galimybė rinktis, jos yra linkusios ir toliau rinktis išmėgintą
ir patikimą (spausdintiniais dokumentais pagrįstą) sistemą,
o ne investuoti į naujas daug žadančias sistemas ir jas naudoti. Šioje žaliojoje knygoje pateikta naujų
minčių, kaip būtų galima įveikti
perkančiųjų organizacijų ir ūkio subjektų
inertiškumą, dėl kurio stringa perėjimas prie e. viešojo
pirkimo. Be to, šioje žaliojoje knygoje siūloma
keletas būdų, kaip užtikrinti, kad diegiant e. viešojo pirkimo
sistemą nebūtų sukurta naujų techninių ir
administracinių kliūčių kitų šalių subjektų
dalyvavimui viešojo pirkimo procedūrose. Skirtingos valstybės
narės, regionai ir sektoriai e. viešojo pirkimo teikiamomis
galimybėmis pradeda naudotis nevienodai. Turime užtikrinti, kad dėl
tų neatitikimų nesusidarytų tarpvalstybinio viešojo pirkimo
kliūčių ar pernelyg didelių suvaržymų. Tuo tikslu
būtina išaiškinti e. viešojo pirkimo procedūrų
rengėjų pareigą vengti reikalavimų, kuriais kitų
šalių subjektams būtų nepagrįstai trukdoma dalyvauti arba
toks dalyvavimas būtų pernelyg varžomas. Taip pat numatoma keletas
priemonių, kad perkančiosios organizacijos ir ūkio subjektai
galėtų veiksmingai bendradarbiauti viešojo pirkimo internetu
veikloje. Komisija pateikė keletą
klausimų, susijusių su tuo, kaip ji vertina dabartinę
e. viešojo pirkimo padėtį Europoje, ir su pasiūlymais
dėl to, kaip būtų galima pašalinti didžiausias e. viešojo
pirkimo diegimo ir naudojimo bendrojoje rinkoje problemas. Komisija
kviečia visas suinteresuotąsias šalis teikti atsakymus į šiuos
klausimus. Atsakymai turi būti pateikti iki 2011 m. sausio 31 d.
(e. pašto adresas markt-consult-eproc@ec.europa.eu). Komisijos tarnybos visus atsakymus
išnagrinės ir išsakytų nuomonių santrauką pateiks
2011 m. I PRIEDAS. 2004 m. viešojo pirkimo
direktyvomis (2004/17/EB[13] ir 2004/18/EB[14])
nustatytos nuostatos, susijusios su e. viešuoju pirkimu Tema || Nuoroda || Aprašymas Elektroninės ryšio priemonės || Dir. 2004/18/EB 1 str. 12 d. bei 13 d. ir Dir. 2004/17/EB 1 str. 11 d. bei 12 d. || Paaiškinta, kad susirašinėjimui priskiriamos elektroninės priemonės, t. y. „elektroninės įrangos naudojimas siekiant apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti duomenis, kurie perduodami, siunčiami ir gaunami laidais, radijo ryšiu, optinėmis priemonėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis“. E-parašas || Dir. 2004/18/EB 42 str. 5 d. b p. ir Dir. 2004/17/EB 48 str. 5 d. b p. || Valstybėms narėms leidžiama reikalauti, kad elektroniniai pasiūlymai būtų pasirašomi pažangiu elektroniniu parašu pagal Direktyvos 1999/93/EB 5 straipsnio 1 dalį (kvalifikuotu sertifikatu pagristu pažangiu elektroniniu parašu). Dinaminė pirkimo sistema || Dir. 2004/18/EB 1 str. 6 d. ir Dir. 2004/17/EB 1 str. 5 d. || Dinaminė pirkimo sistema – visiškai elektroninis procesas, skirtas atlikti įprastiems pirkimams; jo trukmė yra ribota ir per visą savo galiojimo laiką jis yra atviras bet kuriam ūkio subjektui, kuris atitinka atrankos kriterijus ir yra pateikęs orientacinį pasiūlymą. E. aukcionai || Dir. 2004/18/EB 1 str. 7 d. ir Dir. 2004/17/EB 1 str. 6 d. || Apibrėžta kaip „pasikartojantis procesas, kai panaudojamas elektroninis prietaisas naujoms kainoms pateikti, sumažinti ir (arba) paskelbti tam tikrų pasiūlymų elementų naujas vertes“, kuris vyksta po pasiūlymų įvertinimo ir kuris turi įtakos pasiūlymų klasifikavimui. E. katalogai || Dir. 2004/18/EB 12 konstat. d. ir Dir. 2004/17/EB 20 konstat. d. || Apibrėžta kaip priemonė viešajam pirkimui palengvinti, o konkrečiai – kaip būdas dalyvauti viešajame pirkime pagal bendruosius susitarimus arba naudojant dinaminę pirkimo sistemą. E. pranešimai || Dir. 2004/18/EB 36 str. 2, 3 ir 6 d. ir Dir. 2004/17/EB 44 str. 2 bei 3 d. || Pranešimas turėtų būti standartinės formos, tačiau siunčiamas nebūtinai naudojantis elektroninėmis priemonėmis; supaprastinto konkurso atveju skelbimai turi būti siunčiami telefaksu ar naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Taikant e. pranešimą galima sumažinti skelbimo laiką ir padidinti didžiausią leistiną skelbimų apimtį. Pirkėjų profiliai || Dir. 2004/18/EB VIII priedo 2 punkto b papunktis ir Dir. 2004/17/EB XX priedo 2 punkto b papunktis || Apibrėžiama kaip duomenys, susiję su perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo veikla (tai gali būti išankstiniai informaciniai skelbimai), ir naudinga bendroji informacija, tokia kaip įstaiga pasiteirauti. Elektroninė prieiga prie dokumentų || Dir. 2004/18/EB 38 str. 6 d. (atitinkama Dir. 2004/17/EB nuostata – 45 str. 6 d.) || Terminai, iki kurių galima pateikti pasiūlymus, gali būti paankstinti penkiomis dienomis, kai perkančioji organizacija suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais. Skelbime turėtų būti nurodytas interneto adresas, kuriuo su šia dokumentacija galima susipažinti. II PRIEDAS.
Veiksmų plano priemonių įgyvendinimas 1 tikslas. Tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinimas viešuosius pirkimus vykdant elektroniniu būdu Tinkamas ir savalaikis teisinės sistemos įgyvendinimas Komisija išleis elektroninių viešųjų pirkimų naujų taisyklių aiškinamąjį dokumentą. || Baigta Komisija pateiks elektronines mokomąsias parodomąsias priemones ir leis perkančiosioms organizacijoms bei ūkio subjektams susipažinti su naujomis e. pirkimų nuostatomis ir priemonėmis. || Baigta Komisija teiks valstybėms narėms reikiamą pagalbą naujas teisines nuostatas perkeliant į nacionalinę teisę. || Baigta Teisinės sistemos kūrimo užbaigimas atitinkamomis bazinėmis priemonėmis Komisija, atsižvelgdama į naujas procedūras ir elektroninių ryšių priemonių naudojimą, patvirtins naujas standartines formas. || Baigta Komisija, remdamasi šiuo metu vykdomo apžvalginio tyrimo rezultatais, pateiks pasiūlymą patikslinti bendrą viešųjų pirkimų žodyną. || Baigta Komisija pristatys visiškai elektroninės viešųjų pirkimų pranešimų rinkimo ir skelbimo TED sistemos projektą. || Baigta Valstybės narės įdiegs visiškai elektronines sistemas nacionaliniu lygiu, įskaitant atitinkamas rinkimo ir skelbimo TED priemones. || Tebevykdoma Kliūčių elektroninėms viešųjų pirkimų procedūroms atlikti šalinimas ir (arba) prevencija Valstybės narės ir Komisija tikrins, tikslins ir tvirtins Duomenų mainų tarp administracijų programos (angl. santr. IDA) bendrų funkcinių reikalavimų e. pirkimų sistemoms rezultatus. || Baigta Valstybės narės tikrins, ar visos operacinės e. pirkimų sistemos pakeistos taip, kad atitiktų direktyvų reikalavimus. || Tebevykdoma Valstybės narės įdiegs nacionalines akreditavimo schemas, skirtas patikrinti, ar elektroninių konkursų sistemos atitinka teisinį pagrindą. || Tebevykdoma Valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į atliktą galimybių tyrimą, aptars galimybę įdiegti Europos atitikties patikrinimo sistemą. || Baigta Komisija siūlo pagal Suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (angl. santr. IDABC) programą imtis veiksmų padedant valstybėms narėms koordinuoti saugių kvalifikuotų parašų naudojimą, kad būtų išspręstos sąveikumo problemos (2005–2009 m.). || Baigta Valstybės narės, jei to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, taikys sąveikaujančius saugius elektroninius parašus. || Tebevykdoma Sąveikumo problemų nustatymas ir sprendimas Europos centralizacijos komitetas ir Informacinės visuomenės standartizacijos sistemų grupė (CEN/ISSS) baigs trūkumų analizę sąveikumo būtinumo veiksmingiems elektroniniams viešiesiems pirkimams srityje. || Baigta Komisija siūlys pagal IDABC tęsti veiklą elektroninių viešųjų pirkimų srityje ir keistis informacija bei diskutuoti sąveikumo klausimais ir stebėti valstybių narių pažangą. || Baigta (darbas atliktas pagal IDABC/ISA) Komisija ir valstybės narės skatins standartizavimo veiklą Europos lygiu ir bendradarbiauja su tarptautinėmis standartizavimo institucijomis. || Tebevykdoma II tikslas. Didesnio pirkimų našumo siekimas, valdymo ir konkurencingumo gerinimas Didesnio viešųjų pirkimų našumo siekimas ir valdymo gerinimas Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, ruoš nacionalinius planus elektroniniams viešiesiems pirkimams įdiegti, nustatydamos išmatuojamus įvykdymo tikslus. || Iš dalies baigta Valstybės narės skatins, kad tokius planus paruoštų individualūs nacionaliniai pirkėjai, taip pat koordinuos ir stebės, kaip šie planai įgyvendinami. || Iš dalies baigta Komisija toliau stebės CEN/ISSS vykdomus su e. sąskaitomis faktūromis susijusius darbus ir siūlo tęsti 2003–2004 m. pradėtą XML veiklą e. sąskaitų faktūrų ir e. užsakymų srityje pagal IDABC programą. || Tebevykdoma Valstybės narės sukurs veiksmingas elektronines sistemas statistiniams duomenims apie viešuosius pirkimus rinkti ir apdoroti. || Iš dalies baigta Viešųjų pirkimų rinkų konkurencingumo visoje ES didinimas Komisija aptars galimybę pagal IDABC programą pasiūlyti teikti verslo informacijos elektroninio tiekimo paslaugas ir išduoti viešųjų pirkimų sertifikatus. || Baigta Valstybės narės ir Komisija susitars dėl bendro dažniausiai reikalaujamų elektroninių sertifikatų paketo, kuris būtų naudojamas e. pirkimų procedūrose. || Tebevykdoma Komisija siūlys pradėti tyrimą dėl e. katalogų naudojimo dinaminėse pirkimų sistemose ir elektroniniuose pagrindų susitarimuose, pasinaudodama CEN/ISSS veikla pagal IDABC programą. || Baigta Viešųjų pirkimų tinklas pradės bandomąją programą dėl e. pirkimų sistemų skaidrumo, audito ir atsekamumo. || Atidėta Viešųjų pirkimų tinklas organizuos praktinius užsiėmimus, kuriais skatinamas keitimasis informacija apie konkurso dokumentų standartizavimą. || Atidėta Valstybės narės nacionaliniu ir regioniniu lygiu pradės ir rems specialias informacines kampanijas ir mokymo programas, skirtas MVĮ. || Tebevykdoma III tikslas. Tarptautinės elektroninių viešųjų pirkimų sistemos kūrimas Komisija derėsis dėl Vyriausybės pirkimų susitarimo (GPA) pakeitimo. || Tebevykdoma Komisija imsis iniciatyvos GPA, kad būtų aktyviau naudojamasis vieninga bendra nomenklatūra viešųjų pirkimų prekėms ir paslaugoms klasifikuoti. || Tebevykdoma Komisija skatins tarptautinių standartizavimo įstaigų ir forumų veiklą bei ryšius su jais, kad būtų išvengta kliūčių technologiniam sąveikumui tarptautiniu lygiu. || Tebevykdoma Komisija bendradarbiaus su Daugiašalių plėtros bankų tinklu, kad derintų techninę pagalbą trečiosioms šalims, teikiant paramą jų viešųjų pirkimų sistemų reorganizavimui ir kompiuterizavimui. || Tebevykdoma Komisija aptars visus reikiamus pakeitimus ir e. pirkimų galimybes ES užsienio pagalbos priemonių kontekste. || Tebevykdoma [1] Europos skaitmeninė darbotvarkė COM (2010) 245,
p. 32. [2] 2005 m.
Ministrų susitikimo Mančesteryje deklaracija. [3] Komunikatas
„Elektroninių viešųjų pirkimų teisinės sistemos
įgyvendinimo veiksmų planas“, paskelbtas 2004 m. gruodžio
mėn. [4] Žr.
2004 m. Elektroninių viešųjų pirkimų veiksmų
plano vertinimą ir susijusią studiją (paskelbta Vidaus rinkos ir
paslaugų GD svetainėje). [5] Neskaitant
Portugalijos, kurioje nuo 2009 m. lapkričio 1 d. e. viešojo
pirkimo sistemą privalu naudoti visiems etapams nuo pranešimo iki konkurso
laimėtojo paskelbimo. [6] 2010 m.
gegužę Deutsche Bank Research paskelbė tyrimą
„E. sąskaitų faktūrų išrašymas. Paskutiniai veiksmingo
sąskaitų faktūrų išrašymo proceso etapai“, kuriame pateikti
duomenys, kuriais remiantis teigiama, kad, tam tikrais skaičiavimais,
automatizuotas elektroninės sąskaitos faktūros tvarkymas iš viso
gali kainuoti per 18 EUR mažiau nei nesistemiškas tradicinės
spausdintinės sąskaitos faktūros tvarkymas. [7] Nenorą
dalyvauti konkursuose gali lemti ir struktūrinės sąnaudos ar
kiti su konkrečia rinka susiję veiksniai. Tačiau vis daugiau
viešųjų pirkimų gali būti rengiama per atstumą,
įskaitant viešuosius pirkimus, susijusius su prietaikomis, projektavimo
konkursais ir pagalbos linijomis. E. viešasis pirkimas turėtų
būti labai tinkamas norint skelbti apie tokias galimybes, jomis
pasinaudoti ir jas išnaudoti. [8] Remiantis
interneto svetainėje www.epractice.eu pateikiama informacija. [9] Prie
Komunikato dėl veiksmų plano pridedamas Išsamus poveikio vertinimas
(COM 2004 (841)), 10 p. [10] Europos
viešasis pirkimas internetu (PEPPOL) – daugiau informacijos interneto
svetainėje www.peppol.eu. [11] Komisijos
sprendimas 2009/767/EB, su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu
2010/245/ES. [12] Siekdama
užtikrinti, kad „Open e-PRIOR“ taptų labiau prieinama MVĮ, Komisija
ketina sukurti tiekėjų portalą. [13] 2004 m.
kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl
subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto
ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo,
žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0017:LT:NOT. [14] 2004 m.
kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl
viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo, žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0018:LT:NOT.