[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.8.16

KOM(2010) 434 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Lenkijos nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo pagal 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/2008, kuriuo pritaikomos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Nacionalinis kontrolės veiksmų planas 3

2.1. Teisinė sistema 3

2.2. Viena institucija 4

2.3. Vykdymo užtikrinimas ir tikrinimas 4

2.4. Administracinė kontrolė 5

3. Nacionalinis Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planas 5

3.1. Lenkijos žvejybos laivyno raida 5

3.2. Specialiųjų menkių žvejybos leidimų skaičiaus sumažinimas 6

3.3. Viešoji pagalba visam laikui nutraukus žvejybos veiklą 7

3.4. Modernizavimo priemonės (žvejybos laivų perkėlimas į pelaginių žuvų žvejybos sektorių) 7

3.5. Viešoji pagalba laikinai nutraukus žvejybos veiklą 8

4. Išvada ir rekomendacijos 8

Įvadas

Pagal 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/2008, kuriuo pritaikomos Lenkijai 2008–2011 m. skirtinos menkių žvejybos Baltijos jūroje (25–32 pakvadračiai, EB vandenys) kvotos, 3 straipsnio 2 dalį Komisija kiekvienais metais turi įvertinti ir pateikti Tarybai Lenkijos kontrolės ir laivyno restruktūrizavimo veiksmų nacionalinio plano įgyvendinimo ataskaitą. Pirmoji ataskaita Tarybai buvo pateikta 2008 m. lapkričio 18 d. Nacionaliniu kontrolės veiksmų planu siekiama pašalinti dabartinius kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sunkumus, taip pat visapusiškai pašalinti nelegalios žvejybos ir ES teisės aktų, kuriais reglamentuojama menkių žvejyba Baltijos jūroje, pažeidimų priežastis. Lenkijos valdžios institucijos plano turinį aptarė su Komisijos pareigūnais ir dėl jo susitarė 2008 m. kovo 18 d. Varšuvoje vykusiame posėdyje dėl Lenkijos žuvininkystės kontrolės sistemos atsižvelgiant į žuvininkystei kontroliuoti skiriamą finansinę paramą. Nacionalinis kontrolės veiksmų planas buvo išdėstytas to posėdžio protokole, kuriam buvo pritarta.

Nacionaliniame Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo veiksmų plane, kuris taip pat apima 2008–2011 m. laikotarpį, nustatytos priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti tausų Lenkijai skirtų menkių kvotų naudojimą išsaugojimo ir ekonominiu atžvilgiais, kurie yra veiklos programos, kuriai bendrasis finansavimas 2007–2013 m. skiriamas iš Europos žuvininkystės fondo, dalis. Pasibaigus Komisijos ir Lenkijos valdžios institucijų deryboms, 2008 m. balandžio mėn. Lenkija priėmė nacionalinį Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planą, o 2009 m. sausio mėn. – Žuvininkystės pastangų reguliavimo planą.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad abu planus priima ir įgyvendina Lenkija. Planuose nustatyta, kad Lenkija pateikia Komisijai įgyvendinimo ataskaitas. Ši informacija ir Komisijos inspektorių surinkta informacija patvirtina šioje ataskaitoje pateiktą vertinimą. Ataskaitą sudaro dvi dalys: kontrolės veiksmų planas ir laivyno restruktūrizavimo veiksmų planas.

Nacionalinis kontrolės veiksmų planas

Nacionaliniame kontrolės veiksmų plane nustatomas Lenkijos žuvininkystės kontrolės sistemos nuoseklaus tobulinimo dvejų metų trukmės tvarkaraštis. Įgyvendindama šį planą, Lenkija turi kas pusę metų Komisijai pateikti kiekvieno plano punkto įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Patikrinimo ataskaitą Lenkija pateikė 2009 m. balandžio 2 d., o trečiąją pažangos ataskaitą – liepos 14 d.

Teisinė sistema

2008 m. teisės aktų leidėjas pradėjo naujų nacionalinių taisyklių, kuriomis pašalinamas veiksmų plane nurodytas kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos nepakankamumas, priėmimo procedūrą, parengdamas naujus Žuvininkystės įstatymo ir Žuvininkystės rinkos įstatymo projektus. Tačiau šie teisės aktai iki šiol nepriimti. Naujasis Žuvininkystės rinkos organizavimo įstatymas šiuo metu yra pateiktas Konstituciniam Teismui, o naują Žuvininkystės įstatymo projektą netrukus turi svarstyti parlamentas.

Viena institucija

2008 m. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijoje buvo įsteigta žuvininkystės kontrolės direktoriaus pavaduotojo pareigybė; jis įgaliotas veikti kaip viena institucija ir stebėseną, kontrolę bei priežiūrą koordinuoti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Į šias pareigas buvo paskirtas asmuo, kuris ir atlieka šį darbą.

Viena institucija, be kita ko, atsakinga už metinės nacionalinės kontrolės programos, kuria nustatoma strategija, prioritetai ir tikslai, projekto rengimą. Viena institucija pirmininkauja kiekvieną mėnesį rengiamiems Inspektorių koordinavimo tarybos posėdžiams.

Vykdymo užtikrinimas ir tikrinimas

Nepaisant 2008 m. Lenkijoje atliktų tam tikrų pagrįstų struktūrinių patobulinimų, siekiant pašalinti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sunkumus, Komisijos pateiktoje 2008 m. ataskaitoje nurodoma keletas nesklandumų.

2009 m. buvo ištaisyta dalis trūkumų:

- Parengtas eksploatuoti naujas žuvininkystės patrulinis laivas.

- Buvo nustatytas reikalavimas patikrinti 100 proc. iškraunamų menkių kiekio vietoje pamatinės 20 proc. vertės.

- Visiems Lenkijos žuvininkystės inspektoriams buvo išduotas tikrinimo vadovas.

- Inspekcijoms buvo parūpintos kilnojamosios svarstyklės.

Nors buvo nustatyta, kad tikrinamo iškraunamų menkių kiekio pamatinė vertė yra 100 proc., tikrinimo prioritetai ir strategija nėra grindžiamos išsamia rizikos analize. Koncentruojant tikrinimo išteklius, gali būti ribojama kitų sričių, negu iškraunamų menkių kiekis, kontrolė ir tikrinimas. Vadinasi, kitiems žuvininkystės sektoriaus dalyviams ir tiems dalyviams, kurie veiklą vykdo žuvis iškrovus į krantą, pvz., pirkėjams, pardavėjams ir perdirbėjams, veiksminga kontrolės sistema netaikoma. Tai galėjo būti vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos tam, kad 2009 m. vakarinėje Baltijos jūros dalyje atlantinių silkių kvota buvo viršyta 17,4 proc.

Lenkijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad iki 2009 m. lapkričio mėn. regioninės inspekcijos bus aprūpintos kilnojamosiomis darbo vietos stotimis, kurias naudodamos inspekcijos galės prisijungti prie laivų stebėjimo sistemos (LSS).

Tačiau tobulinant žuvininkystės informacijos sistemą buvo padaryta tik šiokia tokia pažanga. Susitarimo memorandume nustatyta, kad turi būti sukurta internetinės prieigos prie LSS duomenų, žvejybos pastangų ataskaitų, sužvejoto kiekio ataskaitų, išankstinių pranešimų ir pranešimų apie laivų įtraukimą į laivyną ir pašalinimą iš jo elektroninė sistema, prie kurios prieiga uostuose ir jūroje dirbantiems inspektoriams užtikrinama nuo 2009 m. antrojo ketvirčio. 2009 m. pabaigoje Komisijai buvo pranešta, kad prieiga užtikrinama tik prie LSS duomenų.

Administracinė kontrolė

Pagrindinė šios srities pažangos kliūtis – netobulinama teisinė sistema ir neįgyvendinama žuvininkystės informacijos sistema. Minėtų dalykų pasekmės:

- Neužtikrinama internetinė prieiga prie informacijos apie vietiniu, regioniniu ir centriniu lygmenimis atliekamą tikrinimo veiklą ir nėra galimybės keistis šia informacija.

- Nesukurta speciali duomenų analizės grupė, kuri būtų atsakinga už stebėseną realiuoju laiku ir žvejybos laivų rizikos analizę.

- Žuvininkystės sektoriaus dalyviams, kurie veiklą vykdo žuvis iškrovus į krantą, pvz., pirkėjams, pardavėjams ir perdirbėjams, netaikoma veiksminga kontrolės sistema, nes laukiama, iki bus priimtas naujas Žuvininkystės rinkos įstatymas.

Nacionalinis Baltijos JūROS LAIVYNO RESTRUKTūRIZAVIMO PLANAS

Nacionalinį Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planą Lenkija priėmė 2008 m. balandžio mėn. Užbaigusi derybas su Europos Komisija, 2009 m. sausio mėn., laikydamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 22 straipsnio, Lenkija priėmė Žvejybos pastangų reguliavimo planą, kuris laikytinas su minėtu restruktūrizavimo planu susijusiais tolesniais veiksmais. Žvejybos pastangų reguliavimo plane pateikiamas atnaujintas veiksmų plane nurodytų sudedamųjų dalių aprašas ir nustatomos gerokai platesnio užmojo užduotys mažinti menkes žvejojančio laivyno pajėgumą, taip pat įtraukiami nauji dalykai, pvz., nuosavybės teisių taikymas ir susijusios kontrolės priemonės.

Lenkijos žvejybos laivyno raida

Toliau pateiktoje lentelėje nurodomas Baltijos jūros žvejybos laivyno bendrasis pajėgumo sumažinimas nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. (išreikštas laivų skaičiumi, bendrąja talpa (GT) ir galia (kW).

1 lentelė : Lenkijos žvejybos laivynas 2008 03 01–2009 12 01[1].

Laivų bendras ilgis* | Laivų skaičius | Galia (kW) | Talpa (GT) |

Laivo ilgis | Laivų skaičius | kW | GT |

0–8 m | 2 | 44 | 4 |

8–9,99 m | 5 | 275 | 27 |

10–11,99 m | 2 | 114 | 20 |

12–14,99 m | 3 | 342 | 67 |

15–18,49 m | 22 | 2 723 | 824 |

18,5–20,49 m |

20,5–25,49 m | 13 | 3 470 | 1 255 |

25,5 m ir ilgesnis | 19 | 8 421 | 3 178 |

Iš viso | 66 | 15 388 | 5 375 |

Modernizavimo priemonės (žvejybos laivų per kėlimas į pelaginių žuvų žvejybos sektorių)

Restruktūrizavimo plane ilgesnius nei 24 m ilgio žvejybos laivus numatyta modernizuoti ir iki 2011 m. pabaigos juos perkelti į pelaginių žuvų žvejybos sektorių (51 laivą pagal Žvejybos pastangų reguliavimo planą). Iki 2009 m. lapkričio mėn. pradžios gauta 40 paraiškų gauti bendrąjį finansavimą iš Europos žuvininkystės fondo laivams modernizuoti; iki 2010 m. sausio mėn. pabaigos buvo pasirašyta 20 laivų modernizavimo pasinaudojant Europos žuvininkystės fondo parama sutarčių.

Šis laivyno segmentas sudaro didelę menkių žvejybos laivyno pajėgumų, išreiškiamų galia (kW) ir bendrąja talpa (GT), dalį. Nuolatinis šių laivų perkėlimas į pelaginių žuvų žvejybos sektorių turi būti suderintas su žvejybos galimybėmis, pelaginių žuvų išteklių būkle ir numatomais šių išteklių valdymo sistemos pokyčiais.

Viešoji pagalba laikinai nutraukus žvejybos veiklą

Atsižvelgiant į nacionalinį Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo planą ir siekiant sumažinti specialiųjų menkių žvejybos leidimų skaičiaus sumažinimo nepalankų socialinį ir ekonominį poveikį, buvo nuspręsta, kad tai žvejybos laivyno daliai, kuriai 2009 m. nebuvo išduoti menkių žvejybos leidimai (tačiau kuriai šie leidimai buvo išduoti 2008 m.), turėtų būti suteikta kompensacija už laikiną žvejybos veiklos nutraukimą. Ši kompensacija turi būti suteikiama mažėjančiam žvejybos laivų, kuriems menkes žvejoti draudžiama ne vėliau kaip iki 2011 m. pabaigos, skaičiui. 2009 m. lapkričio mėn. iš viso buvo priimti 258 dotacijų sprendimai.

Sumažinus menkių žvejybos leidimų skaičių ir pagerinus iškraunamų žuvų kontrolę, menkių kvota per metus buvo naudojama proporcingiau ir buvo prisidėta užtikrinant, kad Lenkijos žvejai griežčiau laikytųsi reikalavimų.

Tačiau laivyno restruktūrizavimo procesas toli gražu nėra baigtas, nepaisant to, kad Europos žuvininkystės fondo parama buvo naudojama, kaip planuota. Iš (maždaug) 450 laivų, kurie sudaro Lenkijos laivyną, daugiau kaip pusė laivų priversti nutraukti žvejybos veiklą 2009–2011 m., nes jiems buvo skirta parama už laikiną veiklos nutraukimą. Vadinasi, galima manyti, kad po šio laikotarpio maždaug 200 laivų bus pasirengę vėl pradėti žvejoti menkes.

Išvada ir rekomendacijos

Per dvejus metus Lenkija padarė didelę pažangą gerindama žuvininkystės valdymą Baltijos jūroje, visų pirma įgyvendindama numatytas Europos žuvininkystės fondo priemones, kuriomis buvo teikiama parama laikinai ir visam laikui nutraukiant veiklą.

Sumažinus menkių žvejybos leidimų skaičių ir pagerinus iškraunamų žuvų kontrolę, menkių kvota per metus buvo naudojama proporcingiau ir buvo prisidėta užtikrinant, kad Lenkijos žvejai griežčiau laikytųsi reikalavimų.

Nepaisant to, kad iš pradžių vėluota pradėti įgyvendinti visam laikui nutraukiamo laivų eksploatavimo sistemą, kuri bendrai finansuojama Europos žuvininkystės fondo lėšomis, žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui procesas gaunant Europos žuvininkystės fondo paramą vyksta tinkamai, o iki šiol pasiekti rezultatai apskritai atitinka nustatytus tikslus. Šis procesas turėtų būti spartinamas, kad menkių žvejybos laivyno dydis atitiktų žvejybos galimybes.

Vis dėlto, siekiant užsitikrinti visą nacionalinės sistemos restruktūrizavimo, kuris atliekamas atsižvelgiant į nacionaliniame veiksmų plane ir nacionaliniame Baltijos jūros laivyno restruktūrizavimo plane numatytą kontrolę ir laivyno valdymą, naudą, reikia tinkamu laiku taikyti visas būtinas priemones. Reformos įvykdytos tik pagal dalį nacionalinio veiksmų plano, o nustatyti laimėjimai negali užtikrinti visiško kontrolės sistemos patikimumo. Be to, struktūrinis Lenkijos laivyno disbalansas nebuvo tinkamai ištaisytas ir neturint duomenų negalima įvertinti jo poveikio menkių žvejybos sektoriui.

Svarbu, kad Lenkija visas būtinas priemones taikytų laikydamasi nustatyto tvarkaraščio. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiems klausimams:

- Turi būti priimta teisinė sistema, kad į nacionalinę teisę būtų perkelti visi ES teisės aktai.

- Žvejybos pastangų duomenys pagal nustatytus reikalavimus turi būti perduodami Komisijai.

- Reikalavimų laikymosi kultūra turi būti puoselėjama kuriant ekonomiškai perspektyvų žuvininkystės sektorių, kuriame būtų sprendžiamas per didelių žvejybos laivyno pajėgumų klausimas ir kuriame neteisėta žvejyba nebebūtų pelninga ir toleruojama. Turėtų būti peržiūrėta atgrasymo priemonių sistema; ja turėtų būti užtikrinama, kad nuobaudos būtų proporcingos padaryto pažeidimo pobūdžiui ir kad pažeidėjai negalėtų naudotis iš padarytų pažeidimų gauta nauda.

- Vis dar reikia imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią kontrolės bei vykdymo užtikrinimo sistemą, visų pirma:

- Tikrinimo sistema ir procedūromis turi būti užtikrinama, kad atlikus patikrinimus būtų imamasi tolesnių veiksmų.

- Visiems žvejybos sektoriams, įskaitant iškrautų į krantą žuvų tvarkymo sektorių, turėtų būti taikomos tikrinimo bei kontrolės priemonės ir paskiriami atitinkami ištekliai.

- Siekiant, kad būtų laikomasi ES teisės aktų reikalavimų, turi būti modernizuota žuvininkystės informacijos sistema.

- Turėtų būti sukurta speciali duomenų analizės grupė, kuri būtų atsakinga už stebėseną realiuoju laiku ir žvejybos laivų rizikos analizę.

Komisija ragina Lenkiją nustatyti atitinkamas taisomąsias priemones ir nedelsiant jas įgyvendinti, kad būtų laikomasi susitarimo memorandumo nuostatų. Taisomųjų priemonių sąrašas Komisijai turėtų būti pateiktas raštu iki 2010 m. lapkričio 1 d.

Tuo pačiu Komisija pasilieka teisę naudotis savo, kaip ES sutarčių sergėtojos, įgaliojimais.

[1] Remiantis Bendrijos žvejybos laivyno registro duomenimis. Datos, kurios pasirinktos atliekant palyginimą, atitinka Lenkijos pasirinktų santraukų datas.

[2] 2009 m. rytinėje Baltijos jūros dalyje Lenkija išnaudojo 97,3 proc. menkių kvotos.

[3] Remiantis informacija, kurią 2010 m. sausio 27 d. Varšuvoje vykusiame Europos žuvininkystės fondo veiklos programos stebėsenos komiteto posėdyje pateikė Lenkijos žuvininkystės departamentas.