Briuselis, 2010.7.20

KOM(2010)385 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Informacijos valdymo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje apžvalga

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Informacijos valdymo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje apžvalga

ĮVADAS

Europos Sąjunga daug nuveikė nuo 1985 m., kai penkių Europos šalių vadovai Šengene sutarė panaikinti bendrų sienų kontrolę. Šio susitarimo pagrindu 1990 m. sudaryta Šengeno konvencija, kuria pakloti daugelio šiandieninės informacijos valdymo politikos krypčių pamatai. Patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimas paskatino parengti daug įvairių išorės sienoms taikytinų priemonių, daugiausia susijusių su vizų išdavimu, prieglobsčio ir imigracijos politikos derinimu ir policijos, teismų ir muitinių bendradarbiavimo kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu stiprinimu. Nei Šengeno erdvė, nei ES vidaus rinka šiandien negalėtų veikti, jeigu valstybės nesikeistų informacija.

2001 m. teroristų išpuoliai Jungtinėse Valstijose, taip pat 2004 m. ir 2005 m. sprogdinimai Madride ir Londone paskatino kitaip plėtoti Europos informacijos valdymo politiką. 2006 m. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Duomenų saugojimo direktyvą, kuria buvo siekiama leisti nacionalinėms valdžios institucijoms saugoti telekomunikacijų srauto ir vietos nustatymo duomenis kovos su sunkiais nusikaltimais tikslu[1]. Vėliau Taryba pritarė Švedijos iniciatyvai supaprastinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija atliekant baudžiamuosius tyrimus ir vykdant žvalgybos operacijas. 2008 m. ji patvirtino Sprendimą dėl Priumo sutarties, siekdama paspartinti keitimąsi DNR analitėmis, pirštų atspaudais ir transporto priemonių registracijos duomenimis kovojant su terorizmu ir kitų formų nusikalstamumu. Finansinės žvalgybos padalinių, turto susigrąžinimo tarnybų ir kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemų tarpvalstybinis bendradarbiavimas, valstybių narių naudojimasis Europolo ir Eurojusto paslaugomis yra papildomos kovos su sunkiais nusikaltimais Šengeno erdvėje priemonės.

Iškart po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV vyriausybė sukūrė terorizmo finansavimo sekimo programą, kad galėtų stebėti įtartinus finansinius sandorius ir sukliudyti panašiems sąmokslo planams. Europos Parlamentas neseniai pritarė, kad būtų sudarytas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais (ES ir JAV susitarimas dėl TFTP)[2]. Keisdamasi su trečiosiomis šalimis keleivio duomenų įrašais (PNR), ES taip pat gali lengviau kovoti su terorizmu ir kitų formų sunkiais nusikaltimais[3]. Sudariusi susitarimus dėl PNR su JAV, Australija ir Kanada, Komisija neseniai nusprendė iš naujo persvarstyti savo požiūrį į PNR sistemos sukūrimą ES ir keitimąsi tokiais duomenimis su trečiosiomis šalimis.

Dėl pirmiau apžvelgtų priemonių Šengeno erdvėje galima judėti laisvai, sustiprinta teroristų išpuolių ir kitų formų sunkių nusikaltimų prevencija ir kova su jais, pagerinta bendros vizų ir prieglobsčio politikos plėtotė.

Šiame komunikate pirmą kartą visapusiškai apžvelgtos ES lygmeniu įdiegtos, įgyvendinamos arba svarstomos priemonės, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas ir tarpvalstybinis keitimasis jais teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais. Piliečiai turi teisę žinoti, kokie jų asmens duomenys yra tvarkomi ir kokiais duomenimis keičiamasi, kas ir kokiu tikslu tai daro. Šiame dokumente pateiktas išsamus atsakymas į šiuos klausimus. Jame paaiškintas pagrindinis šių priemonių tikslas, jų struktūra, kokios rūšies asmens duomenims jos taikomos, nurodytos valdžios institucijos, turinčios prieigą prie tokių duomenų, ir duomenų apsaugą ir saugojimą reglamentuojančios nuostatos. Be to, jame pateikta pavyzdžių, kaip šios priemonės veikia praktikoje (žr. I priedą). Galiausiai jame išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis rengiant ir vertinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės informacijos valdymo priemones.

Kadangi šiame komunikate apžvelgtos ES lygmens priemonės, reguliuojančios asmeninės informacijos tvarkymą, ir pasiūlyti tokių priemonių rengimo ir vertinimo principai, juo prisidedama prie informacija grindžiamo politikos dialogo su visomis suinteresuotomis šalimis. Kartu tai yra pirmas atsakas į valstybių narių raginimus nustatyti nuoseklesnį požiūrį į keitimąsi asmenine informacija teisėsaugos tikslais – į tai jau atsižvelgta neseniai priimtoje ES informacijos valdymo strategijoje[4] – ir apsvarstyti galimą poreikį sukurti Europos keitimosi informacija modelį, grindžiamą esamomis keitimosi informacija priemonėmis[5].

Tikslų apribojimas – svarbiausias dalykas, į kurį reikia atsižvelgti daugumos šiame komunikate nagrinėjamų priemonių atveju. Sukūrus vieną bendrą daugialypės paskirties ES informacinę sistemą keitimasis informacija būtų aukščiausio lygio. Tačiau tokia sistema būtų didelis ir neteisėtas asmenų teisių į privatumą ir duomenų apsaugą apribojimas, o ją sukurti ir eksploatuoti būtų labai sunku. Praktiškai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos krypčių plėtojama vis daugiau, todėl sukurta nemažai skirtingo dydžio, apimties ir paskirties informacinių sistemų. Per pastaruosius dešimtmečius susiformavusia suskaidytos struktūros informacijos valdymo forma piliečių teisė į privatumą užtikrinama lengviau nei be kokiu kitu centralizuotu būdu.

Į šį komunikatą neįtrauktos priemonės, susijusios su keitimusi ne asmens duomenimis strateginiais sumetimais, pavyzdžiui, bendrųjų rizikos analizių rengimo ar grėsmių įvertinimo tikslais, jame taip pat išsamiai nenagrinėjamos svarstomų priemonių duomenų apsaugos nuostatos, nes Komisija, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu, atskirai svarsto naują visapusišką asmens duomenų apsaugos ES sistemą. Taryba dabar svarsto derybų nurodymų projektą, skirtą deryboms dėl ES ir JAV susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, nustatymo arba baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Kadangi šiose derybose tikimasi nustatyti būdus, kuriais abi šalys gali užtikrinti aukštą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos perduodant ir tvarkant asmens duomenis lygį, o ne faktinį tokio duomenų perdavimo ar tvarkymo turinį, šiame komunikate ši iniciatyva nenagrinėjama[6].

ES PRIEMONėS, KURIOMIS REGULIUOJAMAS ASMENS DUOMENų RINKIMAS, SAUGOJIMAS ARBA KEITIMASIS JAIS TEISėSAUGOS ARBA MIGRACIJOS VALDYMO TIKSLAIS

Šiame skyriuje apžvelgiamos Europos Sąjungos priemonės, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas arba tarpvalstybinis keitimasis jais teisėsaugos arba migracijos valdymo tikslu. 2.1 skyriuje aptariamos veikiančios, įgyvendinamos arba svarstomos priemonės, 2.2 skyriuje – Stokholmo programos veiksmų plane nustatytos iniciatyvos[7]. Pateikiama informacija apie šiuos kiekvienos priemonės aspektus:

- priemonės sukūrimo sąlygos (ar priemonę pasiūlė valstybės narės, ar Komisija)[8];

- duomenų rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais tikslas (-ai);

- struktūra (centralizuota informacinė sistema ar decentralizuotas keitimasis duomenimis);

- asmens duomenų aprėptis;

- prieigą prie duomenų turinčios valdžios institucijos;

- duomenų apsaugos nuostatos;

- duomenų saugojimo taisyklės;

- įgyvendinimas;

- peržiūros mechanizmas.

Veikiančios, įgyvendinamos arba svarstomos priemonės

ES priemonės, kurių paskirtis – gerinti Šengeno erdvės ir muitų sąjungos veikimą

Šengeno informacinė sistema (SIS) pagrįsta valstybių narių troškimu sukurti erdvę be vidaus sienų kontrolės ir kartu sudaryti geresnes sąlygas asmenims kirsti išorės sienas[9]. Nuo 1995 m. veikiančios sistemos paskirtis – Šengeno erdvėje užtikrinti visuomenės saugumą, įskaitant nacionalinį saugumą, ir palengvinti asmenų judėjimą, naudojantis per šią sistemą perduodama informacija. SIS yra centralizuota informacinė sistema, kurią sudaro visų dalyvaujančių valstybių nacionalinės sudedamosios dalys ir Prancūzijoje įsikūręs techninės paramos funkcijas atliekantis padalinys. Valstybės narės gali pateikti perspėjimus apie asmenis, ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu, trečiųjų šalių piliečius, kuriems turi būti neleista atvykti, dingusius asmenis, liudytojus arba asmenis, kurie šaukiami atvykti į teismą, asmenis ir transporto priemones, kurie turi būti ypač gerai stebimi atsižvelgiant į grėsmę, kurią jie kelia visuomenės ar nacionaliniam saugumui, dingusias arba pavogtas transporto priemones, dokumentus ir šaunamuosius ginklus, taip pat įtartinus banknotus. Į SIS įvedami tokie duomenys: vardai, pavardės ir kiti vardai ( alias ), fiziniai požymiai, gimimo vieta ir data, pilietybė ir ar asmuo yra ginkluotas ir linkęs smurtauti. Prieigą prie minėtų duomenų pagal savo teisinius įgaliojimus turi policija, sienų kontrolės tarnybos, muitinės ir teisminės institucijos baudžiamosiose bylose. Imigracijos tarnybos ir konsulinės įstaigos turi prieigą prie duomenų, susijusių su trečiųjų šalių piliečiais, įtrauktais į draudimo atvykti sąrašą, ir gali naudotis perspėjimais apie dingusius ir pavogtus dokumentus. Europolas gali naudotis kai kurių kategorijų SIS duomenimis, įskaitant perspėjimus apie asmenis, ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu ir perspėjimus apie asmenis, kurie turi būti ypač gerai stebimi atsižvelgiant į grėsmę, kurią jie kelia visuomenės ar nacionaliniam saugumui. Eurojustas gali naudotis perspėjimais apie asmenis, ieškomus norint juos suimti išdavimo tikslu, ir perspėjimais apie liudytojus ir asmenis, kurie šaukiami atvykti į teismą. Asmens duomenys gali būti naudojami tik konkrečių perspėjimų, dėl kurių jie buvo pateikti, tikslu. Asmens duomenys, įvesti į SIS siekiant nustatyti asmenų buvimo vietą, gali būti laikomi ne ilgiau negu jų reikia tam tikslui, kuriam jie buvo pateikti, pasiekti ir ne ilgiau kaip trejus metus nuo jų įvedimo. Duomenys apie asmenis, kurie turi būti ypač gerai stebimi atsižvelgiant į grėsmę, kurią jie kelia visuomenės ar nacionaliniam saugumui, turi būti ištrinti po vienerių metų. Valstybės narės privalo priimti nacionalines taisykles, kuriomis nustatomas bent jau toks duomenų apsaugos lygis, kokio reikalaujama pagal 1981 m. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir 1987 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją, reglamentuojančią asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje[10]. Nors į Šengeno konvenciją neįtrauktas peržiūros mechanizmas, pasirašiusios šalys gali siūlyti jos pakeitimus, o pakeistas tekstas turi būti vienbalsiai patvirtintas ir ratifikuotas nacionaliniuose parlamentuose. Visa SIS taikoma 22 valstybėse narėse, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. JK ir Airijos dalyvavimas susijęs su Šengeno konvencijos ir SIS policijos bendradarbiavimo aspektais, išskyrus perspėjimus apie trečiųjų šalių piliečius, įtrauktus į draudimo atvykti sąrašą. Kipras Šengeno konvenciją pasirašė, tačiau jos dar neįgyvendino. Lichtenšteinas ją turi įgyvendinti 2010 m., tikimasi, kad Bulgarija ir Rumunija tai padarys 2011 m. Atliekant paiešką SIS, atitiktis nustatoma, kai atitinka ieškomo asmens arba objekto ir esamo perspėjimo duomenys. Nustačiusios atitiktį, teisėsaugos institucijos per savo SIRENE biurų tinklą gali paprašyti papildomos informacijos apie perspėjimo objektus[11].

Prie Šengeno erdvės prisijungus naujoms valstybėms narėms, atitinkamai padidėjo SIS duomenų bazės dydis: nuo 2008 m. iki 2010 m. sausio mėn. bendras SIS perspėjimų skaičius išaugo nuo 22,9 iki 31,6 mln.[12] Numatydamos tokį duomenų apimties padidėjimą ir vartotojų poreikių pokyčius, valstybės narės 2001 m. nusprendė sukurti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) ir šią užduotį pavedė Komisijai[13]. Dabar SIS II yra kuriama, o jos paskirtis – užtikrinti aukštą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumo lygį, sustiprinant pirmosios kartos sistemos funkcijas, ir palengvinti asmenų judėjimą, naudojantis per šią sistemą perduodama informacija. Be pirmosios kartos sistema jau tvarkomų duomenų, SIS II bus galima tvarkyti pirštų atspaudus, fotografijas, Europos arešto orderio kopijas, į ją bus įvestos nuostatos siekiant apsaugoti asmenų, kurių tapatybe neteisėtai naudojamasi, interesus, bus galima nustatyti perspėjimų sąsajas. Pavyzdžiui, SIS II bus galima sujungti perspėjimus, susijusius su asmeniu, ieškomu dėl pagrobimo, pagrobtu asmeniu ir darant šią nusikalstamą veiką naudota transporto priemone. Prieigos teisės ir duomenų saugojimo taisyklės yra tokios pat kaip ir pirmosios kartos sistemos. Asmens duomenys gali būti naudojami tik konkrečių perspėjimų, dėl kurių jie buvo pateikti, tikslu. Asmens duomenys SIS II turės būti tvarkomi pagal specialias nuostatas, išdėstytas šią sistemą reglamentuojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose (Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendime 2007/533/TVR), kuriose paaiškinti Direktyvos 95/46/EB principai, ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 ir Rekomendaciją dėl policijos[14]. SIS II naudos Komisijos saugų duomenų perdavimo tinklą s-TESTA [15]. Pradėjusi veikti ši sistema bus taikoma visose valstybėse narėse, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Islandijoje[16]. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus turi pateikti SIS II kūrimo pažangos ataskaitą, kurioje taip pat pateikiama informacija apie galimą perėjimą iš pirmosios kartos SIS[17].

Sistema EURODAC pradėta kurti panaikinus vidaus sienas, kai prireikė nustatyti aiškias prieglobsčio prašymų nagrinėjimo taisykles. EURODAC – tai centralizuota automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema, kurioje pateikiami trečiųjų šalių tam tikrų piliečių pirštų atspaudų duomenys. Sistema veikia nuo 2003 m. sausio mėn., o jos paskirtis – padėti nustatyti, kuri valstybė narė pagal Dublino reglamentą turėtų nagrinėti konkretų prieglobsčio prašymą[18]. Iš karto paimami prieglobsčio valstybėje narėje prašančių 14 metų arba vyresnių asmenų, taip pat neteisėtai kertant išorės sieną sulaikytų trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudai. Palyginusios šių asmenų pirštų atspaudus su EURODAC įrašais, nacionalinės valdžios institucijos gali nustatyti, kur tas asmuo galėjo pateikti prieglobsčio prašymą arba kur pirmą kartą atvyko į Europos Sąjungą. Valdžios institucijos su EURODAC įrašais taip pat gali palyginti neteisėtai jų teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudus. Valstybės narės privalo nurodyti prieigą prie šios duomenų bazės turinčias valdžios institucijas, tarp kurių paprastai – prieglobsčio ir migracijos tarnybos, sienos apsaugos tarnybos ir policija. Valstybės narės atitinkamus duomenis į centrinę bazę nusiunčia per savo nacionalinius prieigos punktus. Sistemoje EURODAC asmens duomenys gali būti naudojami tik siekiant veiksmingiau taikyti Dublino reglamentą, už bet kokį kitokį naudojimą taikomos sankcijos. Prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudai saugojami 10 metų, o neteisėtų migrantų – dvejus metus. Prieglobsčio prašytojams gavus valstybės narės pilietybę, jų įrašai ištrinami; duomenys apie neteisėtus migrantus ištrinami šiems gavus leidimą gyventi šalyje arba pilietybę, arba išvykus iš valstybių narių teritorijos. Asmens duomenų tvarkymui pagal šią priemonę taikoma direktyva 95/46/EB[19]. Sistema EURODAC veikia Komisijos saugaus duomenų perdavimo tinklo s-TESTA pagrindu ir taikoma visose valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje. Laukiama, kol bus sudarytas susitarimas dėl Lichtenšteino prisijungimo. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai privalo teikti metines EURODAC centrinio padalinio veiklos ataskaitas.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių valstybės narės tvirtai apsisprendė imtis įgyvendinti bendrą vizų politiką ir sukurti tam tikrą keitimosi informacija apie trumpalaikes vizas sistemą[20]. Be to, panaikinus vidaus sienas, pasidarė lengviau pažeidinėti valstybių narių vizų režimą. Vizų informacine sistema (VIS) siekiama spręsti abi problemas: VIS paskirtis – padėti įgyvendinti bendrą vizų politiką palengvinant prašymų išduoti vizą nagrinėjimą ir supaprastinant patikrinimų prie išorės sienų tvarką ir kartu stiprinti grėsmių valstybių narių vidaus saugumui prevenciją [21].VIS bus centralizuota informacinė sistema, kurią sudarys visų dalyvaujančių valstybių nacionalinės sudedamosios dalys ir Prancūzijoje įsikūręs techninės paramos funkcijas atliekantis padalinys. Bus naudojama biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistema, siekiant patikimai palyginti pirštų atspaudus ir patikrinti vizų turėtojų tapatybę prie išorės sienų. Sistemoje bus pateikiami prašymų išduoti vizą duomenys, fotografijos, pirštų atspaudai, susiję vizas išduodančių institucijų sprendimai ir sąsajos su susijusiais prašymais. Prieigą prie šios duomenų bazės turės vizas išduodančios institucijos, imigracijos ir sienų kontrolės tarnybos, kad galėtų patikrinti vizų turėtojų tapatybę ir vizų tikrumą; policija ir Europolas šia duomenų baze galės naudotis terorizmo ir kitų formų sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais tikslais[22]. Prašymų bylos galės būti saugomos penkerius metus. Asmens duomenys VIS turės būti tvarkomi pagal specialias taisykles, išdėstytas šią sistemą reglamentuojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose (Reglamente (EB) Nr. 767/2008 ir Tarybos sprendime 2008/633/TVR), kurios papildo Direktyvos 95/46/EB, Reglamento (EB) Nr. 45/2001, Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR, Europos Tarybos konvencijos Nr. 108, jos papildomo protokolo Nr. 181 ir Rekomendacijos dėl policijos nuostatas[23]. VIS bus taikoma visose valstybėse narėse (išskyrus JK ir Airiją), taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Ji veiks Komisijos saugaus duomenų perdavimo tinklo s-TESTA pagrindu. Pradėjus veikti sistemai, Komisija ją įvertins po trejų metų ir vėliau kas ketverius metus.

Atsižvelgdama į Ispanijos iniciatyvą, 2004 m. Taryba priėmė direktyvą, reglamentuojančią oro vežėjų išankstinės informacijos apie keleivius (API) perdavimą sienų kontrolės tarnyboms[24]. Šios priemonės paskirtis – gerinti sienų kontrolę ir kovoti su neteisėta migracija. Sienų kontrolės tarnyboms paprašius, oro vežėjai privalo joms perduoti keleivių, keliaujančių iš trečiųjų šalių į ES, vardus ir pavardes, gimimo datą, pilietybę, įlaipinimo vietą ir sienos kirtimo punktą. Tokie asmens duomenys paprastai paimami iš mašininiu būdu nuskaitomų keleivių pasų dalies ir baigus keleivių registraciją persiunčiami šioms tarnyboms. Lėktuvui atvykus, tarnybos ir oro vežėjai išankstinę informaciją apie keleivius gali saugoti 24 valandas. API perdavimo sistema veikia decentralizuotai, privatiems ūkinės veiklos vykdytojams ir valdžios institucijoms keičiantis informacija. Pagal šią priemonę valstybėms narėms keistis išankstine informacija apie keleivius neleidžiama, tačiau teisėsaugos institucijos, išskyrus sienos apsaugos tarnybas, gali prašyti prieigos prie šios informacijos teisėsaugos tikslais. Asmens duomenis gali naudoti tik valdžios institucijos, vykdydamos sienų kontrolę ir kovodamos su neteisėta migracija, ir jie turi būti tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB[25]. Ši priemonė galioja visoje ES, tačiau ja naudojasi tik nedaug valstybių narių. Komisija šią direktyvą peržiūrės 2011 m.

Svarbi Komisijos 1992 m. programos, pagal kurią sukurta vidaus rinka, dalis susijusi su visų Bendrijoje gabenamų prekių patikrinimų ir formalumų panaikinimu[26]. Panaikinus tokias procedūras prie vidaus sienų padidėjo sukčiavimo grėsmė, todėl valstybėms narėms reikėjo sukurti tarpusavio administracinės pagalbos mechanizmą, kuris padėtų vykdyti Bendrijos muitų ir žemės ūkio teisės aktus pažeidžiančių operacijų prevenciją, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat skatinti muitinių bendradarbiavimą, visų pirma gerinant tarpvalstybinį keitimąsi informacija, kad būtų lengviau nustatyti nacionalinių muitų nuostatų pažeidimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Nepažeidžiant ES kompetencijos muitų sąjungoje[27], Neapolio II konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo paskirtis – nacionalinėms muitinių administracijoms suteikti galimybę užkirsti kelią nacionalinių muitų teisės aktų nuostatų pažeidimams ir juos nustatyti, taip pat padėti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti už Bendrijos ir nacionalinių muitų teisės aktų nuostatų pažeidimus[28]. Pagal šią priemonę centriniai koordinavimo padaliniai raštu prašo kitų valstybių narių analogiškų institucijų pagalbos vykdant baudžiamuosius tyrimus dėl nacionalinių ir Bendrijos muitų taisyklių pažeidimų. Šie padaliniai asmens duomenis gali tvarkyti tik Neapolio II konvencijos taikymo tikslu. Tokią informaciją jie gali perduoti nacionalinėms muitinėms, tyrimo ir teisminėms institucijoms, ir jeigu iš anksto gaunamas informaciją teikiančios valstybės narės sutikimas, kitoms valdžios institucijoms. Duomenys gali būti saugojami ne ilgiau nei reikia tikslui, kuriam jie buvo pateikti. Asmens duomenims gaunančiojoje valstybėje narėje taikoma bent jau tokio paties lygio apsauga kaip ir duomenis teikiančioje valstybėje narėje, ir jie turi būti tvarkomi pagal Direktyvos 95/46/EB ir Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 nuostatas[29]. Neapolio II konvenciją ratifikavo visos valstybės narės. Jos gali siūlyti konvencijos pakeitimus, o pakeistą tekstą turi priimti Ministrų taryba ir ratifikuoti valstybės narės.

Neapolio II konvenciją papildo MIS konvencija, pagal kurią įdiegiama Muitinės informacinė sistema (MIS), kurios paskirtis – padėti vykdyti nacionalinės teisės aktų sunkių pažeidimų prevenciją, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, sparčiai platinant informaciją ir taip didinant valstybių narių muitinių administracijų bendradarbiavimo veiksmingumą[30]. Komisijos administruojama MIS yra centralizuota informacinė sistema, kuria galima naudotis per terminalus kiekvienoje valstybėje narėje, Komisijoje, Europole ir Eurojuste. Į ją įtraukti asmens duomenys su nuorodomis į prekes, transporto priemones, įmones, asmenis, sulaikytas, areštuotas ar konfiskuotas prekes ir grynuosius pinigus. Įvedami tokie asmens duomenys: vardai, pavardės ir kiti vardai ( alias ), gimimo data ir vieta, pilietybė, lytis, fiziniai požymiai, tapatybės dokumentai, adresas, bet kokie smurtavimo praeityje atvejai, duomenų įvedimo į MIS priežastis, siūlomi veiksmai ir transporto priemonės registracijos numeris. Sulaikytų, areštuotų ar konfiskuotų prekių ir grynųjų pinigų atveju į MIS gali būti įvedami tik biografiniai duomenys ir adresas. Tokią informaciją galima naudoti tik siekiant stebėti ir informuoti arba atlikti ypatingus tikrinimus arba specialias patikras, strategines arba operatyvines analizes, susijusias su asmenimis, įtariamais pažeidus nacionalines muitų nuostatas. Prieigą prie MIS duomenų turi nacionalinės muitinės, mokesčių, žemės ūkio, visuomenės sveikatos ir policijos įstaigos, Europolas ir Eurojustas[31]. Asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis specialių MIS konvencija nustatytų taisyklių ir Direktyvos 95/46/EB, Reglamento (EB) Nr. 45/2001, Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 ir Rekomendacijos dėl policijos nuostatų[32]. Iš MIS į kitas duomenų tvarkymo sistemas asmens duomenys gali būti kopijuojami tik rizikos valdymo arba operatyvinės analizės tikslais, ir jais naudotis gali tik valstybių narių paskirti analitikai. Iš MIS nukopijuoti asmens duomenys gali būti saugomi ne ilgiau nei būtina tikslui, dėl kurio jie buvo nukopijuoti, pasiekti ir ne ilgiau kaip 10 metų. MIS taip pat sukuriama muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė (FIDE), kurios paskirtis – padėti vykdyti sunkių nacionalinės teisės aktų pažeidimų prevenciją, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos[33]. FIDE suteikia galimybę už muitinės tyrimų vykdymą atsakingoms nacionalinėms valdžios institucijoms užvedant tyrimo bylą nustatyti kitas valdžios institucijas, kurios gali būti atlikusios tyrimą dėl konkretaus asmens ar įmonės. Šios valdžios institucijos į FIDE gali įvesti duomenis iš savo tyrimo bylų, be kita ko, asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, biografijos duomenis, taip pat įmonių, dėl kurių atliekamas tyrimas, pavadinimą, prekybinį pavadinimą, PVM mokėtojo kodą ir adresą. Duomenys, paimti iš tyrimo bylų, kuriose su muitais susijusio sukčiavimo atvejis nenustatytas, gali būti saugomi ne ilgiau kaip trejus metus; duomenys iš bylų, kuriose su muitais susijusio sukčiavimo atvejis nustatytas, – ne ilgiau kaip šešerius metus, o duomenys iš bylų, kuriose priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar paskirta nuobauda, gali būti saugomi ne ilgiau kaip 10 metų. MIS ir FIDE naudojamas bendrojo ryšio tinklas ir bendrosios sistemos sąsajos tinklas arba Komisijos teikiama saugi prieiga per internetą. MIS galioja visose valstybėse narėse. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai teikia MIS veikimo ataskaitas.

ES priemonės, kurių paskirtis – terorizmo ir kitų formų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencija ir kova su jais

2004 m. kovo mėn. teroristų išpuoliai Madride paskatino keletą naujų ES lygmens iniciatyvų. Europos Vadovų Tarybos prašymu, 2005 m. Komisija pateikė teisės akto, reglamentuojančio keitimąsi informacija pagal prieinamumo principą, pasiūlymą[34]. Užuot patvirtinusi šį pasiūlymą, Taryba 2006 m. pritarė Švedijos iniciatyvai , kuria siekiama racionalizuoti valstybių narių keitimąsi turima informacija arba kriminalinės žvalgybos informacija, kurios gali prireikti atliekant baudžiamąjį tyrimą arba vykdant kriminalinės žvalgybos operaciją[35]. Ši priemonė grindžiama lygiavertės prieigos politikos principu, pagal kurį tarpvalstybinio keitimosi duomenimis sąlygos negali būti griežtesnės nei taikomos prieigai šalies viduje. Švedijos iniciatyva taikoma decentralizuotai, ji suteikia galimybę policijai, muitinėms ir bet kurioms kitoms valdžios institucijoms, turinčioms įgaliojimus tirti nusikalstamas veikas (išskyrus žvalgybos tarnybas, kurios paprastai tvarko su nacionaliniu arba valstybiniu saugumu susijusią žvalgybos informaciją), keistis informacija ir žvalgybos informacija su analogiškomis institucijomis visoje ES. Valstybės narės privalo paskirti nacionalinius kontaktinius centrus, kurie tvarko skubius prašymus suteikti informaciją. Šia priemone nustatyti aiškūs keitimosi informacija terminai ir reikalavimas valstybėms narėms užpildyti prašymo suteikti informaciją formą. Valstybės narės privalo atsakyti į prašymus suteikti informaciją ir žvalgybos informacija per 8 valandas skubiais atvejais, per savaitę neskubiais atvejais ir per dvi savaites visais kitais atvejais. Taikant šią priemonę gauta informacija ir žvalgybos informacija naudojama pagal nacionalinės teisės duomenų apsaugos aktus ir valstybėms narėms neleidžiama skirtingai traktuoti šalies viduje ir iš kitų valstybių narių gautos informacijos. Vis dėlto informaciją teikianti valstybė narė gali nustatyti informacijos arba žvalgybos informacijos naudojimo kitose valstybėse narėse sąlygas. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal nacionalinius duomenų apsaugos teisės aktus, taip pat Europos Tarybos konvenciją Nr. 108, jos papildomą protokolą Nr. 181 ir Rekomendaciją dėl policijos[36]. 12 iš 31 šią priemonę pasirašiusių šalių (įskaitant ES valstybes nares, Norvegiją, Islandiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną) priėmė jai įgyvendinti skirtus nacionalinės teisės aktus, penkios valstybės reguliariai pildo prašymo suteikti informaciją formą, tačiau tik dvi valstybės ją nuolat naudoja keisdamosi informacija[37]. Komisija Tarybai iki 2010 m. pabaigos turi pateikti priemonės vertinimo ataskaitą.

Sprendimas dėl Priumo sutarties grindžiamas 2005 m. Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Beniliukso valstybių ir Austrijos sudaryta sutartimi sustiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija. Atsižvelgdama į kelių valstybių narių išreikštą norą prisijungti prie šios sutarties, 2007 m. Tarybai pirmininkavusi Vokietija pasiūlė susitarimą pertvarkyti į ES priemonę. 2008 m. Sprendime dėl Priumo sutarties, kuris turi būti įgyvendintas iki 2011 m. rugpjūčio mėn., išdėstytos taisyklės, taikomos keitimuisi DNR analitėmis, pirštų atspaudais, transporto priemonių registracijos duomenimis ir informacija apie asmenis, įtariamus rengiant teroristų išpuolius[38]. Juo siekiama sustiprinti nusikalstamų veikų, visų pirma terorizmo ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevenciją ir užtikrinti viešąją tvarką didelių renginių metu. Sistema veiks decentralizuotai: per nacionalinius kontaktinius centrus bus sujungiamos dalyvaujančių valstybių DNR, pirštų atspaudų ir transporto registracijos duomenų bazės. Naudodamiesi Komisijos tinklu s-TESTA , kontaktiniai centrai tvarkys gaunamus ir siunčiamus prašymus atlikti tarpvalstybinį DNR analičių, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenų palyginimą. Jų įgaliojimams perduoti tokius duomenis galutiniams naudotojams taikoma nacionalinė teisė. Nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. duomenų palyginimas bus visiškai automatinis. Tačiau, kad gautų leidimą pradėti automatinį keitimąsi duomenimis, valstybės narės turi būti nuodugniai patikrintos (visų pirma vertinama jų atitiktis duomenų apsaugos ir techniniams reikalavimams). Pagal šią priemonę asmens duomenimis keistis negalima, kol valstybės narės neužtikrina bent jau tokio duomenų apsaugos lygio, kokio reikalaujama pagal Europos Tarybos konvenciją Nr. 108, jos papildomą protokolą Nr. 181 ir Rekomendaciją dėl policijos[39]. Taryba vienbalsiai nuspręs, ar laikomasi šios sąlygos. Asmeninė informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriam ji buvo pateikta, nebent informaciją teikianti valstybė narė sutinka, kad ji būtų naudojama kitiems tikslams. Be to, asmenys gali kreiptis į savo nacionalinius duomenų apsaugos pareigūnus, paskirtus pagal Direktyvą 95/46/EB, kad užtikrintų savo teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymu pagal šią priemonę. DNR analitės ir pirštų atspaudai bus lyginami pagal principą „yra atitiktis / nėra atitikties“ (t. y. anonimiškai), pagal kurį valdžios institucijos gali prašyti asmeninės informacijos apie duomenų subjektą, tik jeigu pirminės paieškos rezultatas rodo, kad yra duomenų atitiktis. Tokie prašymai suteikti papildomos informacijos bus dažniausiai teikiami taikant Švedijos iniciatyvą. Sprendimas dėl Priumo sutarties įgyvendinamas visoje ES-27, o Norvegija ir Islandija dabar prie jo prisijungia[40]. Komisija Tarybai 2012 m. turi pateikti jo vertinimo ataskaitą.

Reaguodamos į 2005 m. liepos mėn. sprogdinimus Londone, Didžioji Britanija, Airija, Švedija ir Prancūzija pasiūlė priimti ES priemonę, kuria būtų suderintos nacionalinės duomenų saugojimui taikomos taisyklės. 2006 m. Duomenų saugojimo direktyva įpareigoja telefonijos ir interneto paslaugų teikėjus saugoti telekomunikacijų srauto ir vietos nustatymo duomenis, taip pat informaciją apie abonentus (įskaitant jų telefono numerį, IP adresą ir mobiliosios įrangos identifikavimo numerį) sunkių nusikaltimų tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo už juos tikslu[41]. Duomenų saugojimo direktyva nereglamentuoja nei prieigos prie nacionalinių valdžios institucijų saugomų duomenų, nei jų naudojimo. Į jos taikymo sritį aiškiai neįtruktas elektroninės komunikacijos turinys, kitaip tariant, telefoninių pokalbių pasiklausyti pagal šią priemonę neleidžiama. Pagal šią priemonę valstybėms narėms paliekama teisė apibrėžti sunkaus nusikaltimo sąvoką. Be to, valstybės narės kiekvienu atveju atskirai nustato, kurios nacionalinės valdžios institucijos turi prieigą prie tokių duomenų, taip pat prieigos prie informacijos suteikimo procedūras ir sąlygas. Duomenys gali būti saugomi nuo 6 iki 24 mėn. Direktyva 95/46/EB ir Direktyva 2002/58/EB reglamentuoja pagal šią priemonę tvarkomų asmens duomenų apsaugą[42]. Šešios valstybės narės šią priemonę dar nevisiškai perkėlė į savo teisę, o Vokietijos ir Rumunijos teismai paskelbė, kad jų nacionaliniai įgyvendinamieji teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Vokietijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad prieigai ir duomenų naudojimui taikomos taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje, prieštarauja Konstitucijai[43]. Rumunijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad duomenų saugojimas savaime pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Europos žmogaus teisių konvencijos) 8 straipsnį ir prieštarauja Konstitucijai[44]. Komisija dabar vertina šią priemonę ir 2010 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą.

Kuriamos Europos nuosprendžių registrų informacinė sistemos (ECRIS) ištakos – 2004 m. Belgijos iniciatyva, kuria buvo siekiama už lytinį nusikaltimą teistiems asmenims atimti teisę dirbti su vaikais kitose valstybėse narėse. Praeityje valstybės narės, keisdamosi informacija apie savo piliečių teistumą, taikydavo Europos Tarybos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, tačiau ši sistema buvo neveiksminga[45]. Taryba žengė pirmą žingsnį reformos link: priėmė Tarybos sprendimą 2005/876/TVR, pagal kurį reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė paskirtų centrinę instituciją, kuri reguliariai siųstų kitų valstybių narių piliečiams paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius tų piliečių pilietybės valstybei (-ėms) narei (-ėms)[46]. Ši priemonė taip pat suteikė galimybę valstybėms narėms pirmą kartą taikant nacionalinę teisę gauti informaciją apie ankstesnius jų piliečiams kitose valstybėse narėse paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Tokios informacijos jos galėjo prašyti užpildydamos standartinę formą ir nebetaikydamos savitarpio teisinės pagalbos tvarkos. 2006 ir 2007 m. Komisija pateikė išsamų teisės aktų rinkinį, kurį sudarė trys dokumentai: Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR, kuriuo valstybės narės įpareigojamos atsižvelgti į ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius naujose baudžiamosiose bylose, Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio ir Tarybos sprendimas 2009/316/TVR, kuriuo sukuriama ECRIS – techninė priemonė, leidžianti keistis nuosprendžių registrų informacija[47]. Iki 2012 m. balandžio mėn. įgyvendintinais Tarybos pamatiniais sprendimais 2009/315/TVR ir 2009/316/TVR siekiama nustatyti būdus, kuriais apkaltinamąjį nuosprendį paskelbusi valstybė narė perduoda informaciją apie naują apkaltinamąjį nuosprendį nuteisto asmens pilietybės valstybei (-ėms) narei (-ėms), taip pat informacijos saugojimo įpareigojimus ir kompiuterizuotos keitimosi informacija sistemos pagrindą. ECRIS bus decentralizuota informacinė sistema, sujungsianti valstybių narių nuosprendžių registrų duomenų bazes per Komisijos tinklą s-TESTA . Centrinės institucijos keisis duomenimis apie piliečiams paskelbtus naujus apkaltinamuosius nuosprendžius ir ankstesnį teistumą. Informacija bus šifruota, pateikiama iš anksto nustatyta forma ir apims: biografinius duomenis, informaciją apie apkaltinamąjį nuosprendį, skirtą bausmę, susijusią nusikalstamą veiką ir papildomą informaciją (įskaitant pirštų atspaudus, jei turima). Nuo 2012 m. balandžio mėn. išrašai iš nuosprendžių registro turės būti pateikiami vykdomoms baudžiamosioms byloms ir siunčiami teisminėms arba kompetentingoms administracinėms institucijoms, pavyzdžiui, įstaigoms, kurios įgaliotos tikrinti asmenų tinkamumą dirbti su saugumu susijusį darbą ar įsigyti šaunamąjį ginklą. Baudžiamosios bylos tikslais perduotus asmens duomenis tik tuo tikslu ir galima naudoti, o naudoti bet kokiu kitu tikslu galima gavus juos teikiančios valstybės narės sutikimą. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal specialias nuostatas, nustatytas Tarybos pamatiniame sprendime 2009/315/TVR, į kurį įtrauktos Tarybos sprendimo 2005/876/TVR, Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR ir Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 taisyklės[48]. Bet kokiems ES institucijų tvarkomiems duomenims naudojant ECRIS, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti duomenų saugumą, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001[49]. Šiuose teisės aktuose nėra duomenų saugojimo taisyklių, nes su apkaltinamaisiais nuosprendžiais susijusios informacijos saugojimą reglamentuoja nacionalinė teisė. Bandomajame projekte dabar dalyvauja penkiolika valstybių narių, devynios pradėjo keistis informacija iš nuosprendžių registrų elektroniniu būdu. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai privalo pateikti dvi šių teisės aktų taikymo vertinimo ataskaitas: Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR turi būti peržiūrėtas 2011 m., Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR – 2015 m. Be to, 2016 m. Komisija turi pradėti reguliariai skelbti ECRIS veikimo ataskaitas.

Atsižvelgdama į Suomijos iniciatyvą, 2000 m. Taryba priėmė priemonę, pagal kurią organizuojamas valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių keitimasis informacija siekiant kovoti su pinigų plovimu, o vėliau – su teroristų finansavimu[50]. Finansinės žvalgybos padaliniai paprastai kuriami teisėsaugos įstaigose, teisminėse institucijose arba finansų institucijoms pavaldžiose administracinėse įstaigose. Su analogiškais padaliniais ES jie privalo keistis būtina finansine arba teisėsaugos informacija, be kita ko, finansinių sandorių duomenimis, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas prieštarautų fizinių ar juridinių asmenų interesams. Informacija, pateikta pinigų plovimo arba teroristų finansavimo analizės ar tyrimo tikslais, gali būti naudojama ir atliekant baudžiamąjį tyrimą arba vykdant baudžiamąjį persekiojimą, nebent taip naudoti informaciją uždraustų ją teikianti valstybė narė. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR, Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 ir Rekomendacijos dėl policijos nuostatas[51]. 2002 m. kelios valstybės narės sukūrė decentralizuotą tinklą FIU.net , per kurį finansinės žvalgybos padaliniai keičiasi duomenimis ir kuris veikia Komisijos tinklo s-TESTA pagrindu[52]. Šiame projekte kaip nariai dalyvauja dvidešimt finansinės žvalgybos padalinių. Vyksta diskusijos dėl galimybės FIU.net eksploatuoti taikant Europolo saugią programą SIENA[53]. Įvertinusi valstybių narių atitiktį šiai priemonei, Taryba Trečiąja kovos su pinigų plovimu direktyva finansinės žvalgybos padaliniams suteikė įgaliojimus priimti, analizuoti ir platinti pranešimus apie įtartinus sandorius, susijusius su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu[54]. Įgyvendindama finansinių paslaugų veiksmų planą Komisija nuo 2009 m. peržiūri Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimą [55].

Parėmusi Austrijos, Belgijos ir Suomijos pasiūlytą iniciatyvą, Taryba 2007 m. priėmė priemonę, kuria siekiama sustiprinti turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimą nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos ir nustatymo srityje[56]. Panašiai kaip ir finansinės žvalgybos padaliniai, turto susigražinimo tarnybos bendradarbiauja decentralizuotai, nors ir neturi internetinės sistemos. Keisdamosi informacija jos turi taikyti Švedijos iniciatyvą, nurodyti turto, kuriuo domimasi, duomenis, pavyzdžiui, banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, taip pat ieškomų fizinių ar juridinių asmenų duomenis, įskaitant vardus ir pavardes, adresus, gimimo datą ir informaciją apie akcininkus arba bendrovę. Taikant šią priemonę gauta informacija naudojama pagal nacionalinės teisės duomenų apsaugos aktus ir valstybėms narėms neleidžiama skirtingai traktuoti šalies viduje ir iš kitų valstybių narių gautos informacijos. Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Europos Tarybos konvencijos Nr. 108, jos papildomo protokolo Nr. 181 ir Rekomendacijos dėl policijos nuostatas[57]. Iki šiol turto susigrąžinimo tarnybas yra įsteigusios daugiau nei dvidešimt valstybių narių. Kadangi informacija, kuria keičiamasi, yra neskelbtina, svarstoma galimybė turto susigrąžinimo tarnyboms keistis informacija naudojant Europolo programą SIENA. 2010 m. gegužės mėn. pradėjus bandomąjį projektą dvylika turto susigrąžinimo tarnybų su turto paieška susijusia informacija pradėjo keistis naudodamos programą SIENA. 2010 m. Komisija Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą.

2008 m. Tarybai pirmininkavusi Prancūzija pakvietė valstybes nares sukurti nacionalines perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemas , o Europolą – Europos perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemą, kurių paskirtis – rinkti, analizuoti informaciją apie internetu daromas nusikalstamas veikas ir ja keistis[58]. Piliečiai gali pranešti savo nacionalinėms sistemoms apie internete pastebėtą neteisėtą turinį arba elgesį. Europolo administruojama Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistema (ECCP) veiktų kaip informacijos centras, kuris analizuotų informaciją, susijusią su Europolo kompetencijai priklausančiu elektroniniu nusikalstamumu, ir ja keistųsi su nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis[59]. Iki šiol nacionalines perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemas sukūrė beveik visos valstybės narės. Europolas techniškai diegia ECCP ir galbūt artimiausiu metu pradės naudoti savo programą SIENA, kad pagerintų keitimąsi duomenimis su nacionalinėmis sistemomis. Jeigu keičiantis tokia informacija Europolui reikia tvarkyti asmens duomenis, taikomos specialios duomenų apsaugos taisyklės, nustatytos Sprendime dėl Europolo įsteigimo (Tarybos sprendimas 2009/371/TVR), taip pat Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, Europos Tarybos konvencija Nr. 108, jos papildomas protokolas Nr. 181 ir Rekomendacija dėl policijos[60]. Valstybių narių ir Europolo keitimasis asmens duomenimis reglamentuojamas Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatomis[61]. Nesant teisinės priemonės, oficialaus perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemų peržiūros mechanizmo nėra. Tačiau Europolas jau dirba šioje svarbioje srityje ir ateityje savo metinėje ataskaitoje, kuri teikiama Tarybai patvirtinti ir Europos Parlamentui susipažinti, pateiks informaciją apie ECCP veiklą.

ES agentūros ir įstaigos, kurių paskirtis – padėti valstybėms narėms vykdyti sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevenciją ir su jais kovoti

1995 m. įsteigtas Europos policijos biuras (Europolas) pradėjo veikti 1999 m., o 2010 m. sausio mėn. tapo ES agentūra[62]. Jo tikslas – padėti valstybėms narėms vykdyti organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų formų sunkių nusikaltimų, turinčių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevenciją ir kovoti su jais. Jo pagrindinės užduotys apima informacijos ir žvalgybos informacijos rinkimą, saugojimą, tvarkymą, analizavimą ir keitimąsi ja, pagalbą atliekant tyrimus ir žvalgybos informacijos ir analitinės pagalbos teikimą valstybėms narėms. Pagrindinė Europolo ir valstybių narių ryšių palaikymo įstaiga yra nacionaliniai Europolo padaliniai (NEP), kurie dirbti Europole komandiruoja ryšių palaikymo pareigūnus. Nacionalinių Europolo padalinių vadovai reguliariai susitinka, kad padėtų Europolui operatyviniais klausimais, o agentūros veiklą prižiūri valdyba ir direktorius. Europolo informacijos valdymo priemonės apima Europolo informacinę sistemą (EIS), analizei skirtas darbo bylas (AWF) ir taikomąją programą SIENA. Į EIS įtraukiami asmenų, įtariamų padarius Europolo kompetencijai priskiriamus nusikaltimus, asmens duomenys, be kita ko, biometriniai identifikatoriai, apkaltinamieji nuosprendžiai ir informacija apie sąsajas su organizuotu nusikalstamumu. Prieigą prie duomenų turi NEP, ryšių palaikymo pareigūnai, įgaliotieji Europolo darbuotojai ir biuro direktorius. AFW bylose, kurios užvedamos siekiant palengvinti baudžiamąjį tyrimą, pateikiami duomenys apie asmenis ir bet kokia kita informacija, kurią NEP nusprendžia įtraukti. Prieigą prie duomenų turi ryšių palaikymo pareigūnai, tačiau juos įvesti į šias bylas gali tik Europolo analitikai. Naudodami indeksų sistemą NEP ir ryšių palaikymo pareigūnai gali patikrinti, ar AWF byloje yra jų valstybę narę dominančios informacijos. Valstybės narės vis dažniau naudoja Europolo programą SIENA, kad galėtų keistis neskelbtinais duomenimis teisėsaugos tikslais. Vykdydamas savo užduotis, Europolas gali tvarkyti informaciją ir žvalgybos informaciją, įskaitant asmens duomenis; valstybės narės iš Europolo duomenų bylų gautą informaciją gali naudoti tik sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais tikslais. Bet koks informaciją teikiančios valstybės narės nustatytas informacijos naudojimo apribojimas taikomas ir kitiems vartotojams, kurie tokius duomenis gauna iš Europolo duomenų bylų. Europolas taip pat gali keistis asmenine informacija su trečiosiomis šalimis, kurios yra sudariusios operatyvinės veiklos susitarimus su Europolu ir užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį. Duomenys gali būti saugomi tik tiek, kiek jų reikia biuro užduotims atlikti. AWF gali būti saugomos ne ilgiau kaip trejų metų laikotarpį, kurį galima pratęsti dar trejiems metams. Tvarkydamas asmens duomenis, Europolas privalo laikytis jo veiklą reglamentuojančiame teisės akte (Tarybos sprendime 2009/371/TVR) išdėstytų specialių duomenų apsaugos taisyklių, taip pat Reglamento (EB) Nr. 45/2001, Europos Tarybos konvencijos Nr. 108, jos papildomo protokolo Nr. 181 ir Rekomendacijos dėl policijos[63]. Valstybių narių ir Europolo keitimuisi asmens duomenimis taikomos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatos[64]. Iš nacionalinių priežiūros institucijų atstovų sudaryta jungtinė priežiūros institucija prižiūri, kaip Europolas tvarko asmens duomenis, taip pat asmens duomenų perdavimą kitoms šalims. Ji reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Europolas teikia metinę savo veiklos ataskaitą Tarybai patvirtinti ir Europos Parlamentui susipažinti.

Be poveikio kelioms pirmiau aprašytoms priemonėms, 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuoliai paskatino 2002 m. įsteigti Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo įstaigą (Eurojustą)[65]. ES įstaigos Eurojusto paskirtis – pagerinti valstybių narių atliekamų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą ir sustiprinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą. Jo kompetencijai priskiriami tų pačių rūšių nusikaltimai ir nusikalstamos veikos kaip ir Europolui. Eurojusto 27 nacionaliniai nariai, kurie sudaro jo kolegiją, atsižvelgdami į savo įgaliojimus ir vykdydami savo užduotis turi prieigą prie įtariamųjų ir nusikalstamas veikas padariusių asmenų asmens duomenų. Tokie duomenys, be kita ko, apima: biografinę informaciją, kontaktinius duomenis, transporto priemonių registracijos duomenis, DNR analites, fotografijas, pirštų atspaudus, taip pat telekomunikacijų paslaugų teikėjų teikiamus telekomunikacijų srauto, vietos nustatymo duomenis ir informaciją apie abonentus. Valstybės narės turi keistis tokia informacija su Eurojustu, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis. Visi su bylomis susiję asmens duomenys turi būti įvedami į Eurojusto automatinę bylų valdymo sistemą, kuri veikia Komisijos tinklo s-TESTA pagrindu. Indeksų sistemoje saugomi su atliekamais tyrimais susiję asmens ir ne asmens duomenys. Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas gali tvarkyti asmens duomenis, tačiau tokios operacijos turi atitikti specialias taisykles, išdėstytas Eurojustą reglamentuojančiame teisės akte (Tarybos sprendime 2009/426/TVR), taip pat Europos Tarybos konvenciją Nr. 108, jos papildomą protokolą Nr. 181 ir Rekomendaciją dėl policijos. Valstybių narių ir Eurojusto keitimuisi asmens duomenimis taikomos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatos[66]. Eurojustas gali keistis duomenimis su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir trečiosiomis šalimis, su kuriomis jis yra sudaręs susitarimą, su sąlyga, kad duomenis pateikęs nacionalinis narys sutinka dėl tokio perdavimo, o trečioji šalis užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį. Asmens duomenis gali būti saugomi tiek, kiek reikia Eurojusto tikslams pasiekti, tačiau užbaigus bylą, turi būti ištrinti. Valstybės narės turi įgyvendinti iš dalies pakeistą Eurojusto teisinį pagrindą iki 2011 m. birželio mėn. Iki 2014 m. birželio mėn. Komisija turi peržiūrėti Eurojusto nacionalinių narių keitimosi informacija tvarką ir prireikus pasiūlyti jos pakeitimus. Iki 2013 m. birželio mėn. Eurojustas Tarybai ir Komisijai turi pateikti ataskaitą, kurioje apžvelgs patirtį suteikiant prieigą nacionaliniu lygmeniu prie savo bylų valdymo sistemos. Remdamosi šia ataskaita valstybės narės galės peržiūrėti nacionalinės prieigos teises. Iš valstybių narių paskirtų teisėjų sudarytas jungtinis priežiūros organas prižiūri, kaip Eurojustas tvarko asmens duomenis, ir šiuo klausimu kasmet Tarybai teikia ataskaitas. Kolegijos pirmininkas Tarybai teikia metinę Eurojusto veiklos ataskaitą, kurią Taryba persiunčia Europos Parlamentui.

Tarptautiniai susitarimai, kurių paskirtis – terorizmo ir kitų formų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencija ir kova su jais

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV priėmė teisės aktus, kuriais oro vežėjai, vykdantys skrydžius į Jungtinių Valstijų teritoriją, iš jos ar joje, įpareigojami JAV valdžios institucijoms pateikti savo kompiuterinėse rezervavimo sistemose saugomus keleivio duomenų įrašus (PNR). Netrukus tokią pačią tvarką nusprendė įvesti ir Kanada su Australija. Kadangi atitinkamais ES teisės aktais reikalaujama iš anksto įvertinti trečiųjų šalių užtikrinamą duomenų apsaugos lygį, Komisija ėmėsi šios užduoties ir derybose su šiomis šalimis susitarė sudaryti susitarimus dėl PNR[67]. 2007 m. liepos mėn. ji tokį susitarimą pasirašė su JAV, 2008 m. birželio mėn. – su Australija, 2005 m. spalio mėn. – susitarimą dėl API / PNR su Kanada[68]. Susitarimai su JAV ir Australija taikomi laikinai, o susitarimas su Kanada galioja nepaisant to, kad 2009 m. rugsėjo mėn. baigė galioti Komisijos sprendimas dėl Kanados duomenų apsaugos standartų tinkamumo[69]. Kritiškai vertindamas šių susitarimų turinį, Europos Parlamentas paragino Komisiją iš naujo derėtis dėl visų trijų susitarimų remiantis aiškiai nustatytais principais[70]. Gerokai iš anksto gavusios PNR duomenis, teisėsaugos institucijos gali patikrinti, ar keleiviai gali turėti ryšių su teroristine veikla ir kitų formų sunkiais nusikaltimais. Todėl kiekvieno susitarimo paskirtis – terorizmo ir kitų formų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencija ir kova su jais. Už iš ES gaunamus PNR duomenis JAV vidaus saugumo departamentas ( Department of Homeland Security , DHS) ES teisėsaugos institucijoms, Europolui ir Eurojustui teikia vadinamąją pagrindinę informaciją, kurią gauna iš PNR analizės; Kanada ir JAV atitinkamuose susitarimuose įsipareigojo bendradarbiauti kuriant ES PNR sistemą. Susitarimuose su JAV ir Australija išvardyta 19 duomenų kategorijų, įskaitant biografinius duomenis, rezervavimo, mokėjimo ir papildomą informaciją; į susitarimą su Kanada įtrauktos 25 panašios duomenų kategorijos. Papildoma informacija, be kita ko, apima duomenis apie keleivius, turinčius bilietą į vieną pusę, esančius laukimo sąraše ir neatvykusius keleivius. Susitarimu su JAV specialiomis sąlygomis leidžiama naudoti neskelbtiną informaciją. DHS gali tvarkyti tokią informaciją, jeigu kyla pavojus duomenų subjekto arba kitų asmenų gyvybei, tačiau tokia informacija turi būti ištrinta per 30 dienų. PNR duomenys siunčiami į centrinius DHS padalinius, Kanados sienos apsaugos tarnybai ir Australijos muitinės tarnybai, kurie tokius duomenis gali perduoti kitoms teisėsaugos ar kovos su terorizmu vidaus institucijoms. Susitarime su JAV numatyta, kad DHS tikisi, kad tvarkydamas iš ES gautus PNR duomenis, jis turi užtikrinti ne griežtesnį, nei ES valdžios institucijų vidaus PNR sistemose užtikrinamas, duomenų apsaugos lygį. Jeigu toks lūkestis neišpildomas, jis gali sustabdyti tam tikrų susitarimo dalių taikymą. ES laiko, kad Kanada ir Australija užtikrina tinkamą iš ES gautų PNR duomenų apsaugos lygį, jeigu jos laikosi atitinkamų susitarimų sąlygų. JAV iš ES gauti PNR duomenys septynerius metus saugomi aktyvioje duomenų bazėje ir paskui aštuonerius metus nenaudojamų duomenų bazėje. Australijoje jie laikomi aktyvioje duomenų bazėje 3,5 metų, paskui dvejus metus – nenaudojamų duomenų bazėje. Abiejose šalyse prieigą prie nenaudojamų duomenų bazės galima gauti tik gavus specialų leidimą. Kanadoje duomenys saugomi 3,5 metų, bet po 72 valandų informacija paverčiama anonimine. Kiekviename susitarime numatytos periodinės peržiūros, o į susitarimus su Kanada ir Australija taip pat įtraukta nutraukimo sąlyga. ES PNR sistemą turi tik Jungtinė Karalystė. Prancūzija, Danija, Belgija, Švedija ir Nyderlandai arba yra priėmusios atitinkamus teisės aktus, arba šiuo metu bando naudoti PNR duomenis rengdamosi įdiegti PNR sistemas. Kelios kitos valstybės narės svarsto galimybę įdiegti PNR sistemas, o teisėsaugos tikslais PNR duomenis atskirais atvejais naudoja visos valstybės narės.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių JAV iždo departamentas parengė terorizmo finansavimo sekimo programą (TFTP), kad galėtų nustatyti, sekti ir persekioti teroristus ir jų finansinius rėmėjus. Vykdydamas TFTP, JAV iždo departamentas administraciniais įsakymais pareikalavo JAV veikiančio Belgijos bendrovės filialo persiųsti Iždo departamentui bendrovės tinklu perduodamus kai kuriuos finansinių mokėjimų pranešimų duomenis. 2010 m. sausio mėn. ši bendrovė pakeitė savo sistemos architektūrą, todėl paprastai pagal JAV jurisdikciją Iždo departamentui pagal įsakymus perduodamų duomenų sumažėjo daugiau nei per pusę. 2009 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi valstybė narė ir JAV vyriausybė pasirašė laikinąjį susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš ES į JAV terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais, kurio Europos Parlamentas nepatvirtino[71]. Remdamasi naujais įgaliojimais, Europos Komisija derybose susitarė dėl naujo susitarimo su JAV projekto ir 2010 m. birželio 18 d. Tarybai pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais sudarymo (ES ir JAV susitarimas dėl TFTP)[72]. 2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamentas pritarė šio susitarimo sudarymui[73]. Tikimasi, kad Taryba priims Tarybos sprendimą, kuriuo sudaromas šis susitarimas, kurį priėmus susitarimas įsigaliotų šalims pasikeitus laiškais. ES ir JAV susitarimo dėl TFTP paskirtis – terorizmo ir jo finansavimo prevencija ir tyrimai, nustatymas arba baudžiamojo persekiojimo už juos vykdymas. Juo paskirtieji finansinių mokėjimų pranešimų paslaugų teikėjai įpareigojami perduoti JAV iždo departamentui, remiantis specialiais geografinės grėsmės įvertinimais ir specialiai parengtais prašymais, finansinių mokėjimų pranešimų duomenis, kurie, be kita ko, apima finansinio sandorio iniciatoriaus ir gavėjo (-ų) vardą ir pavardę, sąskaitos numerį, adresą ir asmens kodą. Iždo departamentas tokių duomenų paiešką gali atlikti tik TFTP tikslu ir jeigu turi pagrindo manyti, kad esama priežastinio ryšio tarp terorizmo ar jo finansavimo ir nustatyto asmens. Duomenų gavyba ir su sandoriais bendroje mokėjimų eurais erdvėje susijusių duomenų perdavimas draudžiami. JAV ES valstybėms narėms, Europolui ir Eurojustui teikia bet kokią vadinamąją pagrindinę informaciją, susijusią su galimais teroristų sąmokslo planais ES ir padės sukurti TFTP atitinkančią ES sistemą. Jeigu ES sukurtų tokią programą, abi šalys galės patikslinti šio susitarimo sąlygas. Prieš perduodant bet kokius duomenis, Europolas privalo patikrinti, ar kiekvienas JAV prašymas suteikti informaciją atitinka susitarimo sąlygas. Iš finansinių mokėjimų pranešimų gauta informacija gali būti saugoma ne ilgiau nei reikia atliekant konkrečius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą; neatrinkti duomenys gali būti saugomi iki 5 metų. Iždo departamentas gali perduoti JAV teisėsaugos, visuomenės saugumo ar kovos su terorizmu institucijoms, ES valstybėms narėms, Europolui ar Eurojustui bet kokius iš finansinių mokėjimų pranešimų gautus asmens duomenis, jeigu jų reikia terorizmo ar teroristų finansavimo tyrimo, prevencijos, nustatymo arba baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais. Jis taip pat gali keistis su trečiosiomis šalimis bet kokia pagrindine informacija apie ES piliečius ir gyventojus, jeigu tam pritaria susijusi valstybė narė. Nepriklausomi prižiūrėtojai, tarp kurių bus ir Komisijos paskirtas asmuo, prižiūrės, kaip šalys laikosi susitarime nustatyto griežto kovos su terorizmu tikslų apribojimo ir kitų apsaugos sąlygų. Susitarimas galios penkerius metus, jį nutraukti ar laikinai sustabdyti galės kiekviena šalis. Susitarimui įsigaliojus ES peržiūros grupė, kuriai vadovaus Komisija ir kurią sudarys dviejų duomenų apsaugos institucijų atstovai ir teisminės institucijos atstovas, jį peržiūrės po šešių mėnesių ir visų pirma įvertins, kaip šalys įgyvendina jo tikslų apribojimo ir proporcingumo principus ir kaip laikosi savo duomenų apsaugos įsipareigojimų. Komisija pateiks ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iniciatyvos pagal Stokholmo programos veiksmų planą

Komisijos pateiktini teisės aktų pasiūlymai

Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti tris tiesiogiai su šiuo komunikatu susijusius pasiūlymus: pasiūlymą dėl ES PNR sistemos terorizmo ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, dėl atvykimo ir išvykimo sistemos ir dėl registruotų keliautojų programos. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad pastarieji du pasiūlymai turėtų būti pateikti kuo greičiau. Komisija visus tris prašymus įtraukė į Stokholmo programos veiksmų planą[74]. Dabar ji sieks įgyvendinti šiuos prašymus, o ateityje – įvertinti šias priemones, remdamasi 4 skyriuje išdėstytais politikos plėtojimo principais.

2007 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje[75]. Ši iniciatyva sulaukė Tarybos paramos ir vėliau buvo pakeista siekiant atsižvelgti į Europos Parlamento pasiūlytus pakeitimus ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ji nebegalioja. Kaip nurodyta Stokholmo programos veiksmų plane, Komisija dabar rengiasi 2011 m. pradžioje pateikti keleivio duomenų įrašo teisės aktų rinkinį , kurį sudarys šie teisės aktai: komunikatas dėl ES išorės PNR strategijos, kuriame išdėstyti pagrindiniai derybų dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis principai, derybų nurodymai, skirti naujoms deryboms dėl susitarimų dėl PNR su JAV ir Australija ir derybų nurodymai, skirti naujam susitarimui su Kanada. Komisija taip pat rengia naują pasiūlymą dėl ES PNR sistemos.

2008 m. Komisija teikė kelis pasiūlymus parengti integruoto ES sienų valdymo tvarką sudarant lengvesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams keliauti ir kartu sustiprinant vidaus saugumą[76]. Pastebėjusi, kad „užsibuvę asmenys“ sudaro didžiausią neteisėtų imigrantų kategoriją ES, ji pasiūlė galimybę įvesti atvykimo ir išvykimo sistemą (EES) trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į ES trumpam – iki trijų mėn. Naudojant sistemą būtų registruojama informacija apie atvykimo laiką ir vietą, leistiną buvimo šalyje laiką, o nustačius, kad asmuo yra viršijęs leistiną buvimo šalyje laiką, automatinius perspėjimus būtų galima perduoti tiesiai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Sistema apimtų biometrinių duomenų tikrinimą ir naudotų tą pačią biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistemą ir techninę įrangą, kurią naudoja SIS II ir VIS. Dabar Komisija atlieka poveikio vertinimą ir, kaip teigiama Stokholmo programos veiksmų plane, pasistengs pateikti teisės akto pasiūlymą 2011 m.

Registruotų keliautojų programa (RTP) buvo trečiasis svarstytinas pasiūlymas[77]. Ši programa leistų dažnai iš trečiųjų šalių keliaujantiems asmenims atvykti į ES taikant tinkamą išankstinį patikrinimą, supaprastintą patikrinimo pasienyje tvarką ir naudojant automatizuotus vartus. Pagal RTP taip pat būtų tikrinama tapatybė naudojant biometrinius duomenis, ją taikant būtų galima palaipsniui pereiti nuo esamos bendros prie individualiu rizikos vertinimu grindžiamos sienų kontrolės. Komisija atliko poveikio vertinimą ir, atsižvelgdama į Stokholmo programą, tikisi teisės akto pasiūlymą pateikti 2011 m.

Iniciatyvos, kurias turi išnagrinėti Komisija

Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją išnagrinėti tris tiesiogiai su šiuo komunikatu susijusius pasiūlymus: galimybes atsekti teroristų finansavimą ES, Europos kelionės leidimo sistemos kūrimo galimybes ir naudingumą ir poreikį sukurti Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) bei jos pridėtinę vertę. Komisija šias iniciatyvas taip pat įtraukė į Stokholmo programos veiksmų planą. Dabar ji įvertins jų galimybes ir nuspręs, ar ir kaip jas įgyvendinti, remdamasi 4 skyriuje išdėstytais politikos plėtojimo principais.

ES ir JAV susitarime dėl TFTP Europos Komisija raginama išnagrinėti galimybę įvesti JAV TFTP lygiavertę ES terorizmo finansavimo sekimo sistemą , leidžiančią užtikrinti tikslingesnį duomenų perdavimą iš ES į JAV. Be to, Tarybos sprendimo dėl šio susitarimo sudarymo projekte Komisija kviečiama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo ES ir JAV susitarimo dėl TFTP įsigaliojimo dienos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti teisinį ir techninį duomenų atrinkimo ES teritorijoje pagrindą[78]. Po trejų metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo Komisija turi pateikti tokios lygiavertės ES sistemos kūrimo pažangos ataskaitą. Jeigu tokia sistema nebus įdiegta per penkerius metus nuo susitarimo įsigaliojimo, ES gali nuspręsti nutraukti susitarimą. ES ir JAV susitarimu dėl TFTP JAV įpareigojama bendradarbiauti su ES ir teikti paramą ir patarimus, jeigu ES nuspręstų sukurti tokią sistemą. Nepažeisdama jokio galimo sprendimo, Komisija pradėjo svarstyti šios priemonės poveikį duomenų apsaugos, išteklių ir praktinio įgyvendinimo požiūriu. Kaip nurodyta Stokholmo programos veiksmų plane, Komisija pasistengs 2011 m. pateikti komunikatą dėl galimybės sukurti ES terorizmo finansavimo sekimo programą (ES TFTP).

Savo 2008 m. komunikate dėl integruoto sienų valdymo, Komisija pasiūlė galimybę įdiegti elektroninio kelionės leidimo sistemą (EKLS), skirtą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nereikia turėti vizos[79]. Pagal šią programą reikalavimus atitinkantys trečiųjų šalių piliečiai turės pateikti elektroninį prašymą, kuriame prieš kelionę pateiks savo biografinius, paso ir kelionės duomenis. Palyginti su vizų išdavimo procedūra, taikant EKLS būtų galima greičiau ir paprasčiau patikrinti, ar asmuo atitinka atvykimo sąlygas. Dabar Komisija atlieka EKLS įvedimo pranašumų, trūkumų ir praktinio poveikio tyrimą. Kaip nurodyta Stokholmo programos veiksmų plane, ji siekia 2011 m. pateikti komunikatą dėl tokios programos sukūrimo galimybės.

2007 m. Tarybai pirmininkavusi Vokietija pradėjo diskusiją dėl galimybės sukurti Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS)[80]. EPRIS padėtų teisėsaugos pareigūnams surasti informaciją visoje ES, visų pirma susijusią su asmenų, įtariamų organizuotu nusikalstamumu, ryšiais. 2010 m. Komisija Tarybai pateiks EPRIS galimybių studijos tikslo ir užduočių projektą. Kaip nurodyta Stokholmo programos veiksmų plane, ji 2012 m. pasistengs pateikti komunikatą dėl tokios sistemos sukūrimo galimybės.

VEIKIANčIų, įGYVENDINAMų ARBA SVARSTOMų PRIEMONIų ANALIZė

Atsižvelgiant į apžvalgą pirmiau, galima padaryti šias preliminarias išvadas.

Decentralizuota struktūra

Iš įvairių veikiančių, įgyvendinamų arba svarstomų priemonių, tik šešios susijusios su asmens duomenų rinkimu arba saugojimu ES lygmeniu, tai yra SIS (ir SIS II), VIS, EURODAC, MIS, Europolo ir Eurojusto priemonės. Visomis kitomis priemonėmis reguliuojamas decentralizuotas, tarpvalstybinis keitimasis asmenine informacija, kurią nacionaliniu lygmeniu surenka valdžios institucijos arba privačios bendrovės, arba tokios informacijos perdavimas trečiosioms šalims. Didžioji dalis asmens duomenų renkama ir saugoma nacionaliniu lygmeniu; ES stengiasi suteikti papildomos vertės, suteikdama galimybę tam tikromis sąlygomis keistis tokia informacija su ES parneriais ir trečiosiomis šalimis. Komisija neseniai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros įsteigimo[81]. Būsimoji IT agentūra bus atsakinga už SIS II, VIS ir EURODAC ir už bet kokios kitos būsimos IT sistemos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą, kad šios sistemos veiktų nuolat ir užtikrintų nepertraukiamą informacijos srautą.

Apribotas tikslas

Daugumos pirmiau analizuotų priemonių turi vienintelį tikslą: EURODAC siekiama sustiprinti Dublino sistemos veikimą; išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistema – pagerinti sienų kontrolę; Švedijos iniciatyva – pagerinti baudžiamuosius tyrimus ir žvalgybos operacijas; Neapolio II konvencija – padėti užkirsti kelią su muitais susijusiam sukčiavimui, nustatyti tokio sukčiavimo atvejus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti už juos; MIS – padėti vykdyti sunkių nacionalinės teisės aktų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, ir skatinti muitinių bendradarbiavimą, didinant nacionalinių muitinių administracijų bendradarbiavimo veiksmingumą; ECRIS, finansinės žvalgybos padalinių ir turto susigrąžinimo tarnybų – racionalizuoti tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis tam tikrose srityse; Sprendimo dėl Priumo sutarties, Duomenų saugojimo direktyvos, susitarimų dėl TFTP ir PNR – kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. Panašu, kad SIS, SIS II ir VIS yra pagrindinės šios nusistovėjusios praktikos išimtys: pirminis VIS tikslas buvo pagerinti tarpvalstybinį keitimąsi vizų duomenimis, tačiau vėliau jis buvo išplėstas, kad apimtų terorizmo ir sunkių nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais. SIS ir SIS II paskirtis – užtikrinti aukštą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumo lygį ir palengvinti asmenų judėjimą, naudojantis per šią sistemą perduodama informacija. Išskyrus šias centralizuotas informacines sistemas, tikslų apribojimas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis ES lygmens informacijos valdymo priemonių paskirtį.

Galimas funkcijų dalinis sutapimas

Tokia pati asmeninė informacija gali būti renkama keliomis skirtingomis priemonėmis, tačiau gali būti naudojama tik ribotam konkrečios priemonės tikslui pasiekti (išskyrus VIS, SIS ir SIS II). Pavyzdžiui, asmens biografiniai duomenys, įskaitant vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą bei pilietybę, gali būti tvarkomi per SIS, SIS II, VIS, API sistemą, MIS, pagal Švedijos iniciatyvą, Sprendimą dėl Priumo sutarties, ECRIS, juos gali tvarkyti finansinės žvalgybos padaliniai, turto susigrąžinimo tarnybos, Europolas, Eurojustas, jie gali būti tvarkomi pagal susitarimus dėl PNR ir TFTP. Tačiau API sistemos atveju tokie duomenys gali būti tvarkomi tik sienų kontrolės tikslu; MIS atveju – su muitais susijusio sukčiavimo prevencijos, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo už jį tikslu; taikant Švedijos iniciatyvą – baudžiamųjų tyrimų ir žvalgybos operacijų tikslu; taikant Sprendimą dėl Priumo sutarties – terorizmo ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos tikslu; ECRIS atveju – asmenų nusikalstamos praeities nagrinėjimo tikslu; finansinės žvalgybos padalinių atveju – siekiant ištirti asmens ryšius su organizuotų nusikaltėlių ir teroristų tinklais; turto susigrąžinimo tarnybų atveju – siekiant susekti turtą; Europolo ir Eurojusto atveju – siekiant atlikti sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos; susitarimų dėl PNR atveju – terorizmo ir kitų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais tikslu; ir susitarimų dėl TFTP atveju – siekiant nustatyti ir sekti teroristus ir jų finansinius rėmėjus. Tokie biometriniai duomenys kaip pirštų atspaudai ir fotografijos gali būti tvarkomi taikant SIS II, VIS, EURODAC, Švedijos iniciatyvą, Sprendimą dėl Priumo sutarties, ECRIS, juos gali tvarkyti Europolas ir Eurojustas, tačiau šiuos duomenis galima tvarkyti tik dėl riboto kiekvienos priemonės tikslo. Sprendimas dėl Priumo sutarties yra vienintelė priemonė, kurią taikant tarpvalstybiniu mastu galima keistis anoniminėmis DNR analitėmis (tačiau tokie duomenys taip pat gali būti persiunčiami Europolui ir Eurojustui). Kitomis priemonėmis tvarkoma specifinė asmeninė informacija, reikalinga tų priemonių specialiam tikslui pasiekti: PNR sistemomis tvarkomi keleivių skrydžių rezervavimo duomenys; FIDE – duomenys, kurių reikia su muitais susijusio sukčiavimo atvejams tirti; pagal Duomenų saugojimo direktyvą – IP adresai ir mobiliosios įrangos identifikavimo numeriai; ECRIS – apkaltinamųjų nuosprendžių registrai; turto susigražinimo tarnybos tvarko privačių asmenų turto ir bendrovių duomenis; kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemomis tvarkomi duomenis apie internetu daromas nusikalstamas veikas; Europolas tvarko duomenis apie ryšius su nusikaltėlių tinklais; o pagal susitarimą dėl TFTP tvarkomi finansinių mokėjimų pranešimų duomenys. Tarpvalstybinis keitimasis informacija ir žvalgybos informacija baudžiamųjų tyrimų tikslu yra vienintelis nemažo funkcijų sutapimo pavyzdys. Vertinant teisės požiūriu, keičiantis bet kokia su tokiais tyrimais susijusia informacija užtektų taikyti Švedijos iniciatyvą (su sąlyga, kad taip keistis asmens duomenimis leidžiama pagal nacionalinę teisę). Vis dėlto vertinant praktinį veikimą, keičiantis DNR analitėmis ir pirštų atspaudais, tinkamesnis gali būti Sprendimas dėl Priumo sutarties, nes jame numatyta sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“ leidžia iš karto gauti atsakymus, o automatinio keitimosi duomenimis metodas užtikrina aukštą duomenų apsaugos lygį[82]. Panašiai ir finansinės žvalgybos padalinių, turto susigrąžinimo tarnybų ir kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemų tiesioginis bendradarbiavimas su analogiškais padaliniais ES gal būtų veiksmingesnis nepildant Švedijos iniciatyva numatytų prašymų suteikti informaciją.

Kontroliuojamos prieigos teisės

Kovos su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais tikslu sukurtų priemonių prieigos teisės dažniausiai suteikiamos tik nedideliam teisėsaugos sistemos narių skaičiui, t. y. policijai, sienų kontrolės tarnyboms ir muitinėms. Vadovaujantis Šengeno principais sukurtų priemonių prieigos teisės dažniausiai suteikiamos imigracijos tarnyboms ir, tam tikromis sąlygomis, policijai, sienų kontrolės tarnyboms ir muitinėms. Centralizuotų SIS ir VIS atveju informacijos srautas kontroliuojamas nacionalinėmis sąsajomis, o taikant decentralizuotas priemones, pavyzdžiui, Sprendimą dėl Priumo sutarties, Švedijos iniciatyvą, Neapolio II konvenciją, ECRIS, susitarimus dėl TFTP ir PNR, finansinės žvalgybos padalinių, turto susigrąžinimo tarnybų ir kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemų priemones – per nacionalinius kontaktinius centrus arba centrinius koordinavimo padalinius.

Skirtingos duomenų saugojimo taisyklės

Duomenų saugojimo laikotarpis smarkiai skiriasi priklausomai nuo skirtingų priemonių tikslų. Ilgiausias duomenų saugojimo laikotarpis – 15 metų – numatytas susitarime su JAV dėl PNR, o trumpiausias – 24 valandos – susitarime dėl išankstinės informacijos apie keleivius (API). Susitarimuose dėl PNR dėmesio vertas skirstymas į aktyviai ir pasyviai naudojamus duomenis: pasibaigus tam tikram laikotarpiui informacija turi būti suarchyvuota ir ja gali būti vėl naudojamasi tik gavus specialų leidimą. Kanados naudojami ES PNR duomenys yra geras pavyzdys: po 72 valandų informacija paverčiama anonimine, tačiau įgaliotieji pareigūnai ja gali naudotis 3,5 metų.

Veiksmingas tapatybės valdymas

Keliomis pirmiau išanalizuotomis priemonėmis, įsikaitant SIS II ir VIS, numatyta leisti tapatybę patikrinti naudojant biometrinius duomenis. Tikimasi, kad įdiegus SIS II bus sustiprintas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumas, nes, pavyzdžiui, net ir neturint tapatybės dokumentų ar neatsižvelgiant į jų tikrumą bus lengviau nustatyti asmenis, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, kuriems neleidžiama atvykti į Šengeno erdvę ir asmenis, kurių ieškoma dėl kitų specialių tyrimo priežasčių (kaip antai dingusius asmenis ar liudytojus teismo bylose). Įdiegus VIS turėtų palengvėti vizų išdavimo ir tvarkymo procesas.

Duomenų saugumas taikant ES sprendimus

Perduodamos neskelbtiną informaciją už Europos sienų, valstybės narės pirmenybę teikia ES sprendimams. Keičiantis neskelbtina informacija keliomis skirtingo dydžio, struktūros ir tikslo priemonėmis naudojamas Komisijos finansuojamas duomenų perdavimo tinklas s-TESTA . Šios priemonės apima centralizuotas sistemas SIS II, VIS, EURODAC, decentralizuotas Sprendimo dėl Priumo sutarties, ECRIS ir finansinės žvalgybos padalinių, taip pat Europolo ir Eurojusto priemones. MIS ir FIDE naudojamas bendrojo ryšio tinklas ir bendrosios sistemos sąsajos tinklas arba Komisijos teikiama saugi prieiga per internetą. Tačiau įgyvendinant kai kurias naujas iniciatyvas, kurioms būtina užtikrinti saugų duomenų perdavimą, renkamasi Europolo keitimosi informacija tinklo programą SIENA: vyksta diskusijos, ar tinklas FIU.net , turto susigrąžinimo tarnybos ir perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemos galėtų veikti šios programos pagrindu.

Skirtingi peržiūros mechanizmai

Pirmiau išanalizuotoms priemonėms numatyti skirtingi peržiūros mechanizmai. Antai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet arba du kartus per metus turi teikti tokių sudėtingų informacinių sistemų kaip SIS II, VIS ir EORODAC veikimo arba diegimo ataskaitas. Decentralizuotų keitimosi informacija priemonių atveju Komisija kitoms institucijoms privalo pateikti vieną vertinimo ataskaitą praėjus keleriems metams nuo jų įgyvendinimo: Duomenų saugojimo direktyva, Švedijos iniciatyva, turto susigrąžinimo tarnybų priemonės turi būti įvertintos 2010 m.; Sprendimas dėl Priumo sutarties – 2012 m.; ECRIS – 2016 m. Trijuose susitarimuose dėl PNR numatytos periodinės ir ad hoc peržiūros, o dviejuose iš jų – galiojimo pabaigos sąlyga. Europolas ir Eurojustas teikia metines ataskaitas Tarybai, kuri jas persiunčia Europos Parlamentui susipažinti. Iš šių pastabų galima daryti išvadą, kad dėl esamos informacijos valdymo ES struktūros vienintelio visų priemonių vertinimo mechanizmo nustatyti negalima. Dėl tokios įvairovės svarbu tai, kad ateityje keičiant bet kurią informacijos valdymo srities priemonę, būtų atsižvelgta į galimą pakeitimo poveikį visoms kitoms priemonėms, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas arba keitimasis jais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

POLITIKOS PLėTOJIMO PRINCIPAI

2 skyriuje aprašytos kelios Europos Komisijos pastaraisiais metais įgyvendintos, pateiktos arba apsvarstytos iniciatyvos. Atsižvelgiant vien į naujų idėjų skaičių ir į tai, kad vidaus saugumo ir migracijos valdymo sričių teisės aktų priimama vis daugiau, būtina apibrėžti pagrindinius principus, kuriais būtų vadovaujamasi inicijuojant ir vertinant politikos pasiūlymus ateityje. Šie principai grindžiami ES sutartyse, Europos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, taip pat atitinkamuose tarpinstituciniuose Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos sudarytuose susitarimuose išdėstytais bendraisiais principais ir juos papildo. Komisija siūlo rengti ir įgyvendinti naujas iniciatyvas ir vertinti esamas priemones, remiantis toliau išdėstytais dviejų kategorijų principais.

Pagrindiniai principai

Pagrindinių teisių, visų pirma teisės į privatumą ir duomenų apsaugą užtikrinimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta pareiga užtikrinti asmenų pagrindines teises, visų pirma teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, bus pagrindinis dalykas, į kurį Komisija turės atsižvelgti rengdama naujus pasiūlymus, kurie susiję su asmens duomenų tvarkymu vidaus saugumo ir migracijos valdymo srityse. Chartijos 7 ir 8 straipsniuose teigiama, kad kiekvienas „turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas“ ir „teisę į savo asmens duomenų apsaugą“[83]. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje, kuris privalomas valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms vykdant veiklą, dar kartą patvirtinta, kad kiekvienas asmuo „turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“[84]. Rengdama naujas priemones, kurias įgyvendinant reikės naudoti informacines technologijas, Komisija sieks vadovautis principu „į privatumą atsižvelgta projektuojant“. Vadinasi, asmens duomenų apsaugos principus reikės įtvirtinti technologiniame siūlomos priemonės pagrinde, apriboti duomenų tvarkymą tiek, kiek būtina siūlomam tikslui pasiekti ir suteikti prieigą prie duomenų tik tiems subjektams, kuriems „būtina žinoti“[85].

Būtinumas

Valdžios institucijos gali apriboti asmens naudojimąsi teise į privatumą, kai tai būtina dėl valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar nusikaltimų prevencijos[86]. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nustatytos trys sąlygos, kai toks apribojimas yra pateisinamas: jeigu jis yra teisėtas, jeigu juo siekiama teisėto tikslo ir jeigu jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje. Naudojimosi teise į privatumą apribojimas laikomas būtinu, kai juo patenkinamas neatidėliotinas visuomeninis poreikis, jeigu jis yra proporcingas siekiamam tikslui ir jeigu valdžios institucija jam pateisinti pateikia svarbias ir pakankamas priežastis[87]. Ateityje rengdama visus politikos pasiūlymus, Komisija įvertins tikėtiną iniciatyvos poveikį asmenų teisei į privatumą ir asmens duomenų apsaugą ir išdėstys, kodėl toks poveikis būtinas ir kodėl siūlomas sprendimas yra proporcingas teisėtam tikslui palaikyti vidaus saugumą Europos Sąjungoje, vykdyti nusikaltimų prevenciją ar valdyti migraciją. Atitiktį asmens duomenų apsaugos taisyklėms visais atvejais kontroliuos nepriklausoma nacionalinė arba ES lygmens institucija.

Subsidiarumas

Komisija sieks pateisinti savo naujus pasiūlymus atsižvelgdama į subsidiarumo ir proporcingumo principus pagal Europos Sąjungos sutarties 2 protokolo 5 straipsnį. Į visus naujus teisės akto pasiūlymus bus įtrauktas paaiškinimas, leidžiantis įvertinti atitiktį subsidiarumo principui, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Šiame paaiškinime bus pateiktas pasiūlymo finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio, o jei teikiama direktyva – jos poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėse narėse, įvertinimas[88]. Išvada, kad ES tikslas gali būti geriau pasiektas ES mastu bus pagrįstas kokybiniais rodikliais. Teisės aktų pasiūlymuose bus atsižvelgiama į būtinybę padaryti bet kokią naštą, tenkančią ES, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti. Jeigu teikiamas pasiūlymas sudaryti naują tarptautinį susitarimą, šiame paaiškinime bus apsvarstytas tikėtinas pasiūlymo poveikis santykiams su konkrečiomis trečiosiomis šalimis.

Kruopštus rizikos valdymas

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje informacija dažniausiai keičiamasi siekiant analizuoti grėsmes saugumui, nustatyti nusikalstamos veikos tendencijas arba vertinti riziką susijusiose politikos srityse[89]. Dažnai, nors ir nebūtinai, rizika yra susijusi su asmenimis, kurių elgesys arba tipiškas elgesys praeityje nurodo nuolatinę riziką ateityje. Vis dėlto rizika neturi būti spėjama, ją reikia pagrįsti įrodymais. Reikia patikrinti bet kurios informacijos valdymo priemonės būtinumą ir apriboti tikslą. Skirstymas pagal rizikos kategorijas – jo nereikėtų maišyti su rasiniu ar kitokiu diskriminuojančiu skirstymu, kuris nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis – yra svarbus. Taip skirstant riziką galima skirti daugiau išteklių konkretiems asmenims, kad būtų nustatytos grėsmės saugumui ir apsaugoti nukentėjusieji.

Su procesu susiję principai [90]

Išlaidų veiksmingumas

Teikiant informacinėmis technologijomis grindžiamas viešąsias paslaugas turėtų būti galima užtikrinti geresnės kokybės paslaugas ir geriau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis visi nauji pasiūlymai, ypač jeigu jie susiję su informacinių sistemų kūrimu ar atnaujinimu, išlaidų požiūriu turės būti kuo veiksmingesni. Laikantis tokio požiūrio bus atsižvelgiama į ankstesnius sprendimus, kad būtų iki minimumo sumažinta dalinio sutapimo galimybė ir kuo geriau išnaudota galima sąveika. Komisija įvertins, ar pasiūlymo tikslus galima pasiekti geriau panaudojant esamas priemones. Ji taip pat apsvarstys galimybę, prieš siūlydama naujas informacines sistemas, esamas sistemas papildyti pagalbinėmis funkcijomis.

Politikos rengimas laikantis principo „iš apačios į viršų“

Plėtojant naujas iniciatyvas reikia kuo anksčiau atsižvelgti į visų susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant už įgyvendinimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės indėlį. Rengiant politiką, kuria atsižvelgiama į galutinių vartotojų interesus, reikia pasitelkti horizontaliojo mąstymo principus ir plataus masto konsultacijas[91]. Todėl Komisija sieks užmegzti nuolatinius ryšius su nacionaliniais pareigūnais ir praktikais per Tarybos struktūras, valdymo komitetus ir ad hoc suformuotas grupes.

Aiškus pareigų paskirstymas

Atsižvelgiant į tai, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės informacijos rinkimo ir keitimosi ja projektai yra techniškai sudėtingi, ypatingas dėmesys turi būti skirtas pradiniam valdymo struktūrų modeliui. SIS II projekto patirtis rodo, kad iš anksto nenustačius aiškių pastovių bendrųjų tikslų, funkcijų ir pareigų, gali būti patiriama pernelyg didelių išlaidų ar vėluojama įgyvendinti projektą. Išankstinis Sprendimo dėl Priumo sutarties įgyvendinimo vertinimas rodo, kad ir decentralizuota valdymo struktūra kartais nėra tinkama priemonė, kadangi valstybės narės neturi projekto vadovo, į kurį galėtų kreiptis patarimo finansiniais ar techniniais įgyvendinimo klausimais. Būsimoji IT agentūra galėtų teikti tokius techninius patarimus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės informacinių sistemų prižiūrėtojams. Ji taip pat gali būti suinteresuotųjų šalių visapusiško dalyvavimo valdant IT sistemų operacijas ir kuriant tokias sistemas platforma. Išvengti pernelyg didelių išlaidų ir vėlavimo, kuriuos nulemia kintantys reikalavimai, galbūt galima, jeigu bet kokia nauja laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės informacinė sistema, ypač jeigu tai yra didelės apimties IT sistema, nebus rengiama, kol galutinai nepriimta susijusi teisinė priemonė, kurioje išdėstyta sistemos paskirtis, apimtis, funkcijos ir techniniai duomenys.

Peržiūra ir galiojimo pabaigos sąlygos

Komisija įvertins kiekvieną šiame komunikate nagrinėjamą priemonę. Tai bus padaryta visų informacijos valdymo srityje galiojančių priemonių atžvilgiu. Taip turėtų būti galima patikimai įvertinti atskirų priemonių reikšmę bendresnėje vidaus saugumo ir migracijos valdymo struktūroje. Į būsimus pasiūlymus prireikus bus įtrauktas įpareigojimas teikti metines ataskaitas, atlikti periodinę ir ad hoc peržiūrą, taip pat galiojimo pabaigos sąlyga. Esamos priemonės toliau bus taikomos, tik jeigu jomis bus toliau siekiama teisėtų tikslų, dėl kurių jos buvo sukurtos. II priede nurodyta kiekvienos šiame komunikate nagrinėjamos priemonės peržiūros data ir mechanizmas.

TOLESNI VEIKSMAI

Šiame komunikate pirmą kartą aiškiai ir visapusiškai apibendrintos ES lygmeniu įdiegtos, įgyvendinamos arba svarstomos priemonės, kuriomis reguliuojamas asmens duomenų rinkimas, saugojimas ir tarpvalstybinis keitimasis jais teisėsaugos ir migracijos valdymo tikslais.

Iš šios apžvalgos piliečiai gali sužinoti, kokia informacija apie juos yra renkama, saugoma arba kokia informacija keičiamasi, kokiu tikslu ir kas tai daro. Tai išsamus informacijos šaltinis suinteresuotosioms šalims, kurios pageidauja dalyvauti debatuose dėl šios srities ES politikos krypties ateityje. Kartu tai yra pirmas atsakas į Europos Vadovų Tarybos raginimą parengti ES lygmens informacijos valdymo priemones pagal ES informacijos valdymo strategiją[92] ir apsvarstyti Europos keitimosi informacija modelį[93].

Komisija rengiasi papildyti šį komunikatą 2012 m. paskelbdama komunikatą dėl Europos keitimosi informacija modelio[94]. Šiuo tikslu Komisija 2010 m. sausio mėn. pradėjo rinkti informaciją apie valstybių narių keitimosi informacija ir kriminalinės žvalgybos informacija teisinius pagrindus ir praktinį veikimą, o šio darbo rezultatus ji rengiasi pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui 2011 m.[95]

Galiausiai šiame komunikate pirmą kartą išdėstytas Komisijos požiūris į bendruosius principus, kuriais ji ketina vadovautis ateityje rengdama duomenų rinkimo, saugojimo ar keitimosi jais priemones. Šių principų taip pat bus paisoma vertinant esamas priemones. Laikantis tokio principinio požiūrio į politikos plėtojimą ir vertinimą galima tikėtis, kad esamų ir būsimų priemonių nuoseklumas ir veiksmingumas pagerės taip, kad jomis bus visiškai užtikrintos piliečių pagrindinės teisės.

I PRIEDAS

Toliau pateikiami skaičiai ir pavyzdžiai rodo, kaip praktiškai veikia dabar naudojamos informacijos valdymo priemonės.

Šengeno informacinė sistema (SIS)

Bendras į centrinę SIS (C.SIS) duomenų bazę įvestų SIS perspėjimų skaičius[96] |

Perspėjimo kategorija | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |

Banknotai | 177 327 | 168 982 | 134 255 |

Dokumentų blankai | 390 306 | 360 349 | 341 675 |

Šaunamieji ginklai | 314 897 | 332 028 | 348 353 |

Išduoti dokumentai | 17 876 227 | 22 216 158 | 25 685 572 |

Transporto priemonės | 3 012 856 | 3 618 199 | 3 889 098 |

Ieškomi asmenys (kiti vardai (alias)) | 299 473 | 296 815 | 290 452 |

Ieškomi asmenys (tikras vardas ir pavardė) | 859 300 | 927 318 | 929 546 |

Iš kurių: |

Asmenys, ieškomi norint juos suimti išdavimo tikslu | 19 119 | 24 560 | 28 666 |

Trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į draudimo atvykti sąrašą | 696 419 | 746 994 | 736 868 |

Dingę suaugusieji | 24 594 | 23 931 | 26 707 |

Dingę nepilnamečiai | 22 907 | 24 628 | 25 612 |

Liudytojai arba asmenys, kurie šaukiami atvykti į teismą | 64 684 | 72 958 | 78 869 |

Asmenys, kurie turi būti ypač gerai stebimi vykdant grėsmių visuomenės saugumui prevenciją | 31 568 | 34 149 | 32 571 |

Asmenys, kurie turi būti ypač gerai stebimi vykdant grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją | 9 | 98 | 253 |

Iš viso | 22 933 370 | 27 919 849 | 31 618 951 |

EURODAC: prieglobsčio prašytojų, kurie pateikė naują prašymą toje pačioje arba kitose valstybėse narėse, judėjimas (2008 m.)

Valstybė narė, kurioje pateiktas pirmas prieglobsčio prašymas[97] | Iš viso antrą kartą pateiktų prašymų |

Veiksmų, kurių buvo imtasi 2009 m., skaičius |

Kenksmingas elgesys praeityje (asmeniui neleista atvykti) | 379 |

Pamesti, pavogti arba paskelbti negaliojančiais pasai (konfiskuoti dokumentai) | 56 |

Muitinės informacinė sistema (MIS)

Iš viso MIS duomenų bazėje užregistruotų bylų (2009 m.)[99] |

Veiksmas | MIS (remiantis MIS konvencija) |

Sukurtos bylos | 2 007 |

Nagrinėjamos bylos | 274 |

Bylos, kuriose ieškoma informacijos | 11 920 |

Panaikintos bylos | 1 355 |

Švedijos iniciatyva

Švedijos iniciatyvos taikymo nusikalstamoms veikoms tirti pavyzdžiai[100] |

Nužudymas | 2009 m. valstybės narės sostinėje įvykdytas pasikėsinimas nužudyti. Policija nuo stiklinės, iš kurios gėrė įtariamasis, paėmė biologinį ėminį. Iš šio ėminio nustatę DNR, teismo medicinos ekspertai sudarė DNR analitę. Palyginus šią analitę su kitomis DNR duomenų bazėje esančiomis analitėmis, sutampančių duomenų nerasta. Todėl tyrimą atliekančios policijos tarnybos per Sprendimo dėl Priumo sutarties kontaktinį centrą nusiuntė prašymą palyginti analitę su kitų valstybių narių, kurioms leidžiama keistis tokiais duomenimis remiantis Sprendimu dėl Priumo sutarties arba Priumo sutartimi, turimomis DNR analitėmis. Atlikus tokį tarpvalstybinį palyginimą nustatyta atitiktis. Remdamosi Švedijos iniciatyva tyrimą atliekančios policijos tarnybos paprašė daugiau duomenų apie įtariamąjį. Nacionalinis kontaktinis centras gavo atsakymą iš kelių valstybių narių per 36 valandas, todėl policija galėjo nustatyti įtariamojo tapatybę. |

Išžaginimas | 2003 m. nenustatytos tapatybės asmuo išžagino moterį. Policija iš nukentėjusiosios paėmė ėminius, tačiau iš ėminio sudaryta DNR analitė neatitiko jokios nacionalinėje DNR duomenų bazėje turimos analitės. Sprendimo dėl Priumo sutarties kontaktinis centras kitoms valstybėms narėms, kurioms leidžiama keistis DNR analitėmis remiantis Sprendimu dėl Priumo sutarties arba Priumo sutartimi, išsiuntė prašymą palyginti DNR ir nustatė atitiktį. Tyrimą atliekančios policijos tarnybos pagal Švedijos iniciatyvą paprašė daugiau informacijos apie įtariamąjį. Nacionalinis kontaktinis centras gavo atsakymą per aštuonias valandas, todėl policija galėjo nustatyti įtariamojo tapatybę. |

Sprendimas dėl Priumo sutarties

Atitiktys, kurias Vokietija nustatė tarpvalstybiniu mastu palyginus DNR analites, pagal nusikalstamos veikos tipą (2009 m.)[101] |

Atitiktys pagal nusikalstamos veikos tipą | Austrija | Ispanija | Liuksemburgas | Nyderlandai | Slovėnija |

Viešuosius interesus pažeidžiančios nusikalstamos veikos | 32 | 4 | 0 | 5 | 2 |

Nusikaltimai asmens laisvei | 9 | 3 | 5 | 2 | 0 |

Lytiniai nusikaltimai | 40 | 22 | 0 | 31 | 4 |

Nusikaltimai asmeniui | 49 | 24 | 0 | 15 | 2 |

Kitos nusikalstamos veikos | 3 005 | 712 | 18 | 1 105 | 71 |

Duomenų saugojimo direktyva

Valstybių narių sunkių nusikaltimų nustatymo naudojant duomenų saugojimą pavyzdžiai[102] |

Tyčinis nužudymas | Valstybės narės policija sugebėjo susekti žudikų grupuotę, dėl rasistinių paskatų nužudžiusią šešis asmenis. Kaltininkai bandė išvengti arešto keisdami savo SIM korteles, tačiau jų buvimo vietą nurodė jų rinktų numerių sąrašai ir mobiliosios įrangos identifikavimo numeriai. |

Nužudymas | Išanalizavusi aukos mobiliojo telefono telekomunikacijų srauto duomenis, policija galėjo įrodyti, kad du įtariamieji dalyvavo nužudant. Taip detektyvai galėjo nustatyti kelią, kurį auka ir du įtariamieji keliavo kartu. |

Įsilaužimas | Institucijos susekė 17 įsilaužimų įvykdžiusį asmenį, išanalizavusios jo išankstinio mokėjimo SIM kortelės telekomunikacijų srauto duomenis. Nustačius jo draugės tapatybę, buvo galima nustatyti ir nusikalstamą veiką padariusio asmens buvimo vietą. |

Sukčiavimas | Tyrėjai atskleidė apgaudinėjimo atvejį, kai organizuota grupuotė internete už grynuosius pinigus siūlė pirkti brangius automobilius ir apiplėšinėjo savo automobilio atsiimti atėjusius pirkėjus. Nustačiusi IP adresą policija galėjo susekti abonentą ir suimti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. |

Finansinės žvalgybos padalinių (FIU) bendradarbiavimas

Bendras FIU per FIU.net pateiktų prašymų suteikti informaciją skaičius[103] |

Metai | Prašymai suteikti informaciją | Aktyviai naudojasi |

2007 | 3 133 | 12 valstybių narių |

2008 | 3 084 | 13 valstybių narių |

2009 | 3 520 | 18 valstybių narių |

Turto susigrąžinimo tarnybų (ARO) bendradarbiavimas

Valstybių narių pateikti prašymai susekti turtą, kuriuos tvarkė Europolas[104] |

Metai | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 |

Prašymai | 5 | 57 | 53 | 133 |

Iš kurių: |

Su sukčiavimu susijusios bylos | 29 |

Su pinigų plovimu susijusios bylos | 26 |

Su narkotikais susijusios bylos | 25 |

Su kitomis nusikalstamomis veikomis susijusios bylos | 18 |

Su narkotikais ir pinigų plovimu susijusios bylos | 19 |

Su sukčiavimu ir pinigų plovimu susijusios bylos | 7 |

Su įvairiomis nusikalstamomis veikomis susijusios bylos | 9 |

Turto konfiskavimo bylos, kurias tvarkė Eurojustas (2006–2007 m.)[105] |

Bylų rūšys | Bylas inicijavo |

Su nusikaltimais aplinkai susijusios bylos | 1 | Vokietija | 27 % |

Su dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje susijusios bylos | 5 | Nyderlandai | 21 % |

Su neteisėta prekyba narkotikais susijusios bylos | 15 | JK | 15 % |

Su mokestiniu sukčiavimu susijusios bylos | 8 | Suomija | 13 % |

Su sukčiavimu susijusios bylos | 8 | Prancūzija | 8 % |

Su sukčiavimu PVM susijusios bylos | 1 | Ispanija | 6 % |

Su pinigų plovimu susijusios bylos | 9 | Portugalija | 4 % |

Su korupcija susijusios bylos | 1 | Švedija | 2 % |

Su nusikaltimais nuosavybei susijusios bylos | 2 | Danija | 2 % |

Su neteisėta prekyba ginklais susijusios bylos | 1 | Latvija | 2 % |

Su klastojimu ir gaminių piratavimu susijusios bylos | 2 |

Su sukčiavimu išankstiniais mokesčiais susijusios bylos | 2 |

Su administracinių dokumentų klastojimu susijusios bylos | 1 |

Su nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis, susijusios bylos | 1 |

Su terorizmu susijusios bylos | 1 |

Su klastojimu susijusios bylos | 2 |

Su neteisėta prekyba žmonėmis susijusios bylos | 1 |

Perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemos

Pavyzdžiai, kaip Prancūzijos perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistema Pharos tiria elektroninius nusikaltimus[106] |

Vaikų pornografija | Interneto naudotojas perspėjo sistemą Pharos apie dienoraštį, kuriame yra seksualinio vaikų išnaudojimo nuotraukų ir karikatūrų stiliaus atvaizdų. Dienoraščio redaktorius, vienoje nuotraukoje atvaizduotas nuogas, pasitelkdamas dienoraštį taip pat viliojo vaikus. Tyrėjai nustatė, kad pagrindinis įtariamasis yra matematikos mokytojas. Atlikus kratą jo namuose rastos 49 vaizdo juostos su vaikų pornografijos vaizdais. Tyrimo metu išaiškėjo, kad jis rengėsi mokyti privačiai savo namuose. Kaltinamajam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis ir skirta įkalinimo bausmė bausmės vykdymą atidedant. |

Seksualinis vaikų išnaudojimas | Prancūzijos policijai buvo pranešta apie asmenį, internete siūlantį pinigus už lytinius santykius su vaikais. Apsimetęs nepilnamečiu, Pharos detektyvas užmezgė ryšį su įtariamuoju, kuris už lytinius santykius su juo pasiūlė pinigų. Pagal vėliau vykusį internetinį pokalbį Pharos galėjo nustatyti įtariamojo IP adresą ir nustatė, kad įtariamasis yra mieste, kuriame dažni vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai. Kaltinamajam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis ir skirta įkalinimo bausmė bausmės vykdymą atidedant. |

Europolas

Pavyzdžiai, kaip Europolas prisideda prie kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais[107] |

Operacija „Andromeda“ | 2009 m. gruodžio mėn. Europolas padėjo įvykdyti didelio masto tarpvalstybinę policijos operaciją prieš neteisėtos prekybos narkotikais tinklą, turintį ryšių 42 šalyse. Belgijoje ir Norvegijoje įsikūręs tinklas neteisėtai tiekdavo narkotikus iš Peru per Nyderlandus į Belgiją, JK, Italiją ir kitas valstybes nares. Policijos bendradarbiavimą koordinavo Europolas, teisminių institucijų – Eurojustas. Dalyvaujančios institucijos įkūrė mobilų biurą Pizoje, Europolas – operacijų centrą Hagoje. Europolas susiejo informaciją apie skirtingus įtariamuosius ir parengė ataskaitą, kurioje apibūdino nusikaltėlių tinklą. |

Dalyviai | Italija, Nyderlandai, Vokietija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Norvegija ir Eurojustas. |

Rezultatai | Dalyvaujančios policijos tarnybos konfiskavo 49 kg kokaino, 10 kg – heroino, 6000 ekstazio tablečių, du šaunamuosius ginklus, penkis suklastotus tapatybės dokumentus ir 43 000 eurų grynaisiais ir suėmė 15 asmenų. |

Operacija „Taifūnas“ | Nuo 2008 m. balandžio iki 2010 m. vasario mėn. Europolas teikė analitinę pagalbą 20 šalių policijos tarnyboms, dalyvaujančioms operacijoje „Taifūnas“. Vykdant šią didelio masto operaciją prieš pedofilų tinklą, platinusį vaikų pornografijos atvaizdus per Austrijos interneto svetainę, Europolas teikė techninę paramą ir atliko kriminalinės žvalgybos informacijos analizę pagal iš Austrijos gautus atvaizdus. Prieš parengdamas savo žvalgybos medžiagą jis įvertino duomenų patikimumą ir juos restruktūrizavo. Susiejęs duomenis su savo analizei skirtoje darbo byloje turima informacija, jis parengė 30 žvalgybos ataskaitų, kurios paskatino pradėti tyrimus keliose šalyse. |

Dalyviai | Austrija, Belgija, Bulgarija, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. |

Rezultatai | Šioje byloje dalyvavusios tarnybos nustatė 286 įtariamuosius, suėmė 118 įtariamųjų ir keturiose šalyse išgelbėjo penkis išnaudojimą patyrusius nukentėjusiuosius. |

Eurojustas

Pavyzdžiai, kaip Eurojustas koordinuoja didelio masto teisminių institucijų operacijas tiriant sunkius nusikaltimus[108] |

Prekyba žmonėmis ir teroristų finansavimas | 2010 m. gegužės mėn. Eurojustas koordinavo tarpvalstybinę operaciją, po kurios suimti penki organizuotų nusikaltėlių tinklo, veikusio Afganistane, Pakistane, Rumunijoje, Albanijoje ir Italijoje, nariai. Grupuotės nariai Afganistano ir Pakistano piliečius su suklastotais dokumentais nelegaliai gabendavo per Iraną, Turkiją, Graikiją į Italiją. Atvykus į Italiją migrantai būdavo parduodami į Vokietiją, Švediją, Belgiją, JK ir Norvegiją. Pelnas iš prekybos žmonėmis būdavo skiriamas teroristams finansuoti. |

Sukčiavimas banko kortelėmis | Koordinuodami tarpvalstybinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą Europolas ir Eurojustas padėjo išaiškinti banko kortelėmis sukčiavusių asmenų tinklą, veikusį Airijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Rumunijoje. Šio tinklo nariai pavogė 15 000 mokėjimo kortelių identifikavimo duomenis, dėl ko patirta 6,5 mln. EUR nuostolių. Prieš operaciją, po kurios 2009 m. liepos mėn. suimta 24 asmenų, Belgijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų ir Rumunijos teisėjai pritarė prašymams išduoti Europos arešto orderius ir leisti pasiklausyti įtariamųjų pokalbius. |

Prekyba žmonėmis ir neteisėta prekyba narkotikais | Po 2009 m. kovo mėn. Eurojusto surengto koordinavimo posėdžio, Italijos, Nyderlandų ir Kolumbijos institucijos suėmė 62 asmenis, įtariamus prekyba žmonėmis ir neteisėta prekyba narkotikais. Per šį tinklą į Nyderlandus parduoti būdavo gabenamos pažeidžiamos moterys iš Nigerijos ir verčiamos užsiimti prostitucija Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Iš prostitucijos gautomis lėšomis Kolumbijoje būdavo perkamas kokainas ir vėliau siunčiamas į ES. |

Keleivio duomenų įrašai (PNR)

Pavyzdžiai, kaip PNR suteikia informacijos, reikalingos tiriant sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus[109] |

Prekyba vaikais | PNR analizė parodė, kad trys nelydimi vaikai keliauja iš ES valstybės narės į trečiąją šalį, tačiau informacijos apie juos pasitiksiančius asmenis nebuvo. Gavusios valstybės narės policijos perspėjimą lėktuvui išvykus, trečiosios šalies institucijos suėmė asmenį, kuris atėjo pasiimti vaikų: tai buvo valstybėje narėje registruotas lytinį nusikaltimą padaręs asmuo. |

Prekyba žmonėmis | PNR analizė parodė, kad prekyba žmonėmis užsiimančių asmenų grupuotė visą laiką keliauja tuo pačiu maršrutu. Naudodami suklastotus dokumentus jie užsiregistruodavo į skrydį ES viduje ir tuo pat metu su tikrais dokumentais – į kitą skrydį į trečiąją šalį. Iš oro uosto laukiamosios salės jie įsėsdavo į ES viduje skrendantį lėktuvą. |

Sukčiavimas kredito kortelėmis | Kelios šeimos keliavo į valstybę narę su bilietais, kurie buvo pirkti vogtomis kredito kortelėmis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nusikalstama grupuotė šiomis kortelėmis pirkdavo bilietus ir vėliau juos laisvai parduodavo per tolimojo telefono ryšio užsakomųjų informacinių paslaugų centrus. PNR duomenys leido susieti keleivius, kredito korteles ir pardavėjus. |

Neteisėta prekyba narkotikais | Valstybės narės policija turėjo informacijos, leidžiančios manyti, kad asmuo susijęs su prekyba narkotikais iš trečiųjų šalių, tačiau atvykus į ES jį tikrindavę sienos apsaugos tarnybos pareigūnai niekada nieko nerasdavo. PNR analizė parodė, kad jis visada keliauja su bendrakeleiviu. Patikrinus jo bendrakeleivį, surastas didelis kiekis narkotikų. |

Terorizmo finansavimo sekimo programa (TFTP)

Pavyzdžiai, kaip TFTP suteikia informacijos, reikalingos tiriant teroristų sąmokslo planus[110] |

2008 m. teroristų sąmokslas Barselonoje | 2008 m. sausio mėn. Barselonoje suimta dešimt įtariamųjų, susijusių su sužlugdytu pasikėsinimu įvykdyti išpuolį prieš miesto viešojo transporto sistemą. Naudojant TFTP duomenis buvo nustatyti įtariamųjų ryšiai su Azija, Afrika ir Šiaurės Amerika. |

2006 m. transatlantinis sąmokslas susprogdinti skystus sprogstamuosius užtaisus | TFTP informacija buvo naudojama tiriant ir teisiant asmenis, susijusius su sužlugdytu planu 2006 m. rugpjūčio mėn. susprogdinti dešimt transatlantiniais reisais iš JK į JAV ir Kanadą skridusių lėktuvų. |

2005 m. sprogdinimai Londone | TFTP duomenys buvo naudojami siekiant suteikti naujos svarbios informacijos tyrėjams, nustatyti įtariamųjų tapatybę ir išpuolį įvykdžiusių asmenų santykius. |

2004 m. sprogdinimai Madride | TFTP duomenys buvo pateikti kelioms ES valstybėms narėms, siekiant padėti joms atlikti tyrimus po šio išpuolio. |

II PRIEDAS

Veikiančių, įgyvendinamų arba svarstomų priemonių apžvalgos lentelė |

Priemonė | Sukūrimo sąlygos | Tikslas (-ai) | Struktūra | Asmens duomenų aprėptis | Prieiga prie duomenų | Duomenų apsauga | Duomenų saugojimas | Įgyvendinimas | Peržiūra | | Šengeno informacinė sistema (SIS) |Inicijuota valstybių narių. |Užtikrinti visuomenės saugumą, įskaitant nacionalinį saugumą Šengeno erdvėje, ir palengvinti asmenų judėjimą, naudojantis per šią sistemą perduodama informacija. |Centralizuota: N.SIS (nacionalinės dalys) sujungtos per sąsają su C.SIS (centrine dalimi). |Vardai, pavardės ir kiti vardai ( alias ), fiziniai požymiai, gimimo vieta ir data, pilietybė ir ar asmuo yra ginkluotas ir linkęs smurtauti. SIS perspėjimai susiję su keliomis skirtingomis asmenų grupėmis. |Policija, pasienio policija, muitinės ir teisminės institucijos turi prieigą prie visų duomenų; imigracijos tarnybos ir konsulinės įstaigos – prie draudimo atvykti sąrašo, taip pat duomenų apie pamestus ir pavogtus dokumentus. Europolas ir Eurojustas turi prieigą prie kai kurių duomenų. |Europos Tarybos (ET) konvencija Nr. 108 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Į SIS įvesti asmens duomenys siekiant nustatyti asmenų buvimo vietą gali būti laikomi ne ilgiau negu jų reikia tam tikslui, kuriam jie buvo pateikti, pasiekti ir ne ilgiau kaip trejus metus. Duomenys apie asmenis, kurie turi būti ypač gerai stebimi atsižvelgiant į grėsmę, kurią jie kelia visuomenės ar nacionaliniam saugumui, turi būti ištrinti po vienerių metų. |Visa SIS taikoma 22 valstybėse narėse, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. JK ir Airija dalyvauja taikant SIS, išskyrus perspėjimus apie trečiųjų šalių piliečius, įtrauktus į draudimo atvykti sąrašą. Tikimasi, kad Bulgarija, Rumunija ir Lichtenšteinas šią priemonę įgyvendins artimiausiu metu. |Šengeno konvencijos pakeitimus gali siūlyti ją pasirašiusios šalys. Pakeistas tekstas turėtų būti priimtas vienbalsiai ir ratifikuotas parlamentuose. | | Šengeno informacinė sistema II

(SIS II) |Inicijuota Komisijos. |Užtikrinti aukštą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumo lygį ir palengvinti asmenų judėjimą, naudojantis per šią sistemą perduodama informacija. |Centralizuota: N.SIS II (nacionalinės dalys) sujungtos per sąsają su CS-SIS (centrine dalimi). SIS II veiks saugaus tinklo s-TESTA pagrindu. |Tų pačių kategorijų duomenys kaip SIS, taip pat pirštų atspaudai ir fotografijos, Europos arešto orderio kopijos, perspėjimai apie neteisėtai naudojamą tapatybę, perspėjimų sąsajos. SIS II perspėjimai susiję su keliomis skirtingomis asmenų grupėmis. |Policija, pasienio policija, muitinės ir teisminės institucijos turės prieigą prie visų duomenų; imigracijos tarnybos ir konsulinės įstaigos – prie draudimo atvykti sąrašo, taip pat duomenų apie pamestus ir pavogtus dokumentus. Europolas ir Eurojustas turės prieigą prie kai kurių duomenų. |SIS II reglamentuojančiais pagrindiniais teisės aktais nustatytos specialios taisyklės ir Direktyva 95/46/EB, Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, Reglamentas (EB) Nr. 45/2011, ET konvencija Nr. 108 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Į SIS įvesti asmens duomenys siekiant nustatyti asmenų buvimo vietą gali būti laikomi ne ilgiau negu jų reikia tam tikslui, kuriam jie buvo pateikti, pasiekti ir ne ilgiau kaip trejus metus. Duomenys apie asmenis, kurie turi būti ypač gerai stebimi atsižvelgiant į grėsmę, kurią jie kelia visuomenės ar nacionaliniam saugumui, turi būti ištrinti po vienerių metų. |SIS II yra diegiama. Pradėjusi veikti ji bus taikoma ES-27 valstybėse narėse, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Islandijoje. JK ir Airija dalyvaus taikant SIS II, išskyrus perspėjimus apie trečiųjų šalių piliečius, įtrauktus į draudimo atvykti sąrašą. |Komisija Europos Parlamentui (EP) ir Tarybai du kartus per metus turi teikti SIS II kūrimo ataskaitą, kurioje taip pat pateikiama informacija apie galimą perėjimą iš pirmosios kartos SIS. | | EURODAC |Inicijuota Komisijos. |Padėti nustatyti, kuri valstybė narė turėtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. |Centralizuota, ją sudaro nacionaliniai prieigos punktai, per sąsają sujungti su EURODAC centriniu padaliniu. EURODAC veikia tinklo s-TESTA pagrindu. |Pareiškėjo pirštų atspaudai, lytis, prieglobsčio prašymo pateikimo vieta ir data, kilmės valstybės narės naudojamas identifikavimo numeris, pirštų atspaudų paėmimo, perdavimo ir įvedimo į sistemą data. |Valstybės narės privalo nurodyti prieigą prie šių duomenų turinčias valdžios institucijas, tarp kurių paprastai – prieglobsčio ir migracijos tarnybos, sienos apsaugos tarnybos ir policija. |Direktyva 95/46/EB. |Prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudai – 10 metų; neteisėtai kertant išorės sieną sulaikytų trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudai – 2 metus. |EURODAC reglamentas galioja visose valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje. Laukiama, kol bus sudarytas susitarimas dėl Lichtenšteino prisijungimo. |Komisija EP ir Tarybai privalo teikti metines EURODAC centrinio padalinio veiklos ataskaitas. | | Vizų informacinė sistema (VIS) |Inicijuota Komisijos. |Padėti įgyvendinti bendrą vizų politiką ir vykdyti grėsmių vidaus saugumui prevenciją. |Centralizuota, ją sudarys nacionalinės dalys, kurios bus sujungtos per sąsają su centrine dalimi. VIS veiks tinklo s-TESTA pagrindu. |Prašymų išduoti vizą duomenys, fotografijos, pirštų atspaudai, susiję sprendimai dėl vizų ir sąsajos su susijusiais prašymais. |Prieigą prie visų duomenų turės vizas išduodančios institucijos, imigracijos ir sienų kontrolės tarnybos. Policija ir Europolas galės ieškoti informacijos VIS sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais. |VIS reglamentuojančiais pagrindiniais teisės aktais nustatytos specialios taisyklės ir Direktyva 95/46/EB, Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |5 metai. |VIS yra diegiama ir bus taikoma visose valstybėse narėse (išskyrus JK ir Airiją), taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje. |Praėjus trejiems metams nuo VIS veikimo pradžios ir vėliau kas ketverius metus Komisija EP ir Tarybai privalo teikti sistemos veikimo ataskaitas. | | Išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistema |Inicijuota Ispanijos. |Pagerinti sienų kontrolę ir kovoti su neteisėta migracija. |Decentralizuota. |Asmens duomenys iš pasų, įlaipinimo vieta ir ES sienos kirtimo punktas. |Sienų kontrolės tarnybos ir, paprašius, teisėsaugos institucijos. |Direktyva 95/46/EB. |Lėktuvui atvykus į ES, duomenys turi būti ištrinti po 24 valandų. |API sistema galioja visose valstybėse narėse, tačiau ja naudojasi tik kelios iš jų. |Komisija API sistemą įvertins 2011 m. | | Neapolio II konvencija |Inicijuota valstybių narių. |Padėti nacionalinėms muitinėms užkirsti kelią nacionalinių muitų teisės aktų nuostatų pažeidimams, juos nustatyti ir padėti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti už Bendrijos ir nacionalinių muitų teisės aktų nuostatų pažeidimus. |Decentralizuota, veikia per centrinius koordinavimo padalinius. |Visa informacija, susijusi su nustatytu arba nustatytinu asmeniu. |Centriniai koordinavimo padaliniai perduoda duomenis nacionalinėms muitinėms, tyrimo ir teisminėms institucijoms, taip pat kitoms valdžios institucijoms, jeigu iš anksto gaunamas informaciją teikiančios valstybės narės sutikimas. |Direktyva 95/46/EB ir ET konvencija Nr. 108. Asmens duomenims gaunančiojoje valstybėje narėje turi būti taikoma bent jau tokio paties lygio apsauga kaip ir duomenis teikiančioje valstybėje narėje. |Duomenys gali būti saugojami ne ilgiau nei reikia tikslui, kuriam jie buvo pateikti, pasiekti. |Šią konvenciją ratifikavo visos valstybės narės. |Neapolio II konvencijos pakeitimus gali siūlyti ją pasirašiusios šalys. Pakeistas tekstas turėtų būti priimtas Tarybos ir valstybių narių ratifikuotas. | | Muitinės informacinė sistema (MIS) |Inicijuota valstybių narių. |Padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti sunkių nacionalinių muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. |Centralizuota sistema, kuria galima naudotis per terminalus kiekvienoje valstybėje narėje ir Komisijoje. MIS ir FIDE veikia AFIS pagrindu, ir joms naudojamas bendrojo ryšio tinklas ir bendrosios sistemos sąsajos tinklas arba Komisijos teikiama saugi prieiga per internetą. |Vardai, pavardės ir kiti vardai ( alias ), gimimo data ir vieta, pilietybė, lytis, fiziniai požymiai, tapatybės dokumentai, adresas, bet kokie smurtavimo praeityje atvejai, duomenų įvedimo į MIS priežastis, siūlomi veiksmai ir transporto priemonės registracijos numeris. |Prieigą prie MIS duomenų turi nacionalinės muitinės, Europolas ir Eurojustas. |MIS konvencija nustatytos specialios taisyklės, Direktyva 95/46/EB, Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, ET konvencija Nr. 108 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Iš MIS į kitas sistemas rizikos valdymo arba operatyvinės analizės tikslais nukopijuoti asmens duomenys gali būti saugomi ne ilgiau nei būtina tikslui, kuriam jie buvo nukopijuoti, pasiekti ir ne ilgiau kaip 10 metų. |Galioja visose valstybėse narėse. |Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija kasmet EP ir Tarybai teikia MIS veikimo ataskaitas. | | Švedijos iniciatyva |Inicijuota Švedijos. |Racionalizuoti keitimąsi informacija baudžiamųjų tyrimų ir kriminalinės žvalgybos operacijų tikslu. |Decentralizuota, valstybės narės privalo paskirti nacionalinius kontaktinius centrus, kurie tvarko skubius prašymus suteikti informaciją. |Bet kokia teisėsaugos institucijų turima informacija arba kriminalinės žvalgybos informacija. |Policija, muitinės ir bet kurios kitos valdžios institucijos, turinčios įgaliojimus tirti nusikalstamas veikas (išskyrus žvalgybos tarnybas). |Nacionalinės duomenų apsaugos taisyklės, taip pat ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Pagal šią priemonę pateikta informacija ir žvalgybos informacija gali būti naudojami tik tuo tikslu, kuriam ji buvo suteikta, ir taikant specialias sąlygas, kurias nustato informaciją teikianti valstybė narė. |12 iš 31 pasirašiusios šalies (ES ir ELPA valstybės narės) priėmė šiai priemonei įgyvendinti skirtus nacionalinės teisės aktus; penkios valstybės pildo prašymo suteikti informaciją formą, o dvi ja dažnai naudojasi keisdamosi informacija. |2010 m. Komisija Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą. | | Sprendimas dėl Priumo sutarties |Inicijuotas valstybių narių. |Sustiprinti nusikalstamumo, visų pirma terorizmo, prevenciją ir užtikrinti viešąją tvarką. |Decentralizuota, sujungiama per tinklą s-TESTA . Nacionaliniai kontaktiniai centrai tvarko gaunamus ir siunčiamus prašymus atlikti duomenų palyginimą. |Anoniminės DNR analitės, pirštų atspaudai, transporto priemonių registracijos duomenys ir informacija apie asmenis, įtariamus ryšiais su terorizmu. |Kontaktiniai centrai perduoda prašymus; prieigai šalių viduje taikoma nacionalinė teisė. |Sprendimu dėl Priumo sutarties nustatytos specialios taisyklės, taip pat ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. Asmenys gali kreiptis į savo nacionalinius duomenų apsaugos pareigūnus, kad užtikrintų savo teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymu. |Asmens duomenys turi būti ištrinti, kai jų nebereikia tam tikslui, kuriam jie buvo suteikti. Ilgiausias informaciją teikiančioje šalyje nustatytas duomenų saugojimo laikotarpis privalomas informaciją gaunančiai šaliai. |Sprendimas dėl Priumo sutarties įgyvendinamas. Dešimčiai valstybių narių leista keistis DNR duomenimis, penkioms – pirštų atspaudais ir septynioms – transporto priemonių registracijos duomenimis. Norvegija ir Islandija artimiausiu metu prisijungs prie šios priemonės. |2012 m. Komisija Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą. | | Duomenų saugojimo direktyva |Inicijuota valstybių narių. |Stiprinti sunkių nusikaltimų tyrimą, nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos saugant telekomunikacijų srauto ir vietos nustatymo duomenis. |Decentralizuota, telekomunikacinių paslaugų teikėjai įpareigojami saugoti duomenis. |Telefono numeriai, IP adresai ir mobiliosios įrangos identifikavimo numeriai. |Prieigos teises turinčios valdžios institucijos nustatomos nacionaliniu lygmeniu. |Direktyva 95/46/EB ir Direktyva 2002/58/EB. |6–24 mėn. |Šešios valstybės narės šios direktyvos dar neperkėlė į savo teisę, o Vokietijos ir Rumunijos konstituciniai teismai priėmė sprendimą, kad įgyvendinamieji teisės aktai prieštarauja konstitucijai. |2010 m. Komisija EP ir Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą. | | Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS) |Inicijuota Belgijos ir pasiūlyta Komisijos. |Pagerinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija apie ES piliečiams paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius. |Decentralizuota, sujungiama per centrines institucijas, kurios keisis nuosprendžių registrų informacija naudodamos tinklą s-TESTA . |Biografiniai duomenys, apkaltinamieji nuosprendžiai, skirtos bausmės ir nusikalstamos veikos; papildoma informacija, įskaitant pirštų atspaudus, jei turima. |Teisminės ir kompetentingos administracinės institucijos. |Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR nustatytos specialios taisyklės, kurios apima Tarybos sprendimo 2005/876/TVR taisykles, taip pat Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/ TVR, ET konvencija Nr. 108 ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. |Taikomos nacionalinės duomenų saugojimo taisyklės, nes ši priemonė reguliuoja tik keitimąsi duomenimis. |ECRIS yra diegiama. Devynios valstybės narės pradėjo keistis informacija elektroniniu būdu. |Komisija EP ir Tarybai turi pateikti dvi vertinimo ataskaitas: Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR – 2011 m.; Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR – 2015 m. 2016 m. Komisija turi pradėti reguliariai skelbti Tarybos sprendimo 2009/316/TVR (ECRIS) veikimo ataskaitas. | | Finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimas ( FIU.net ) |Inicijuota Nyderlandų. |Keistis informacija, kuri būtina siekiant analizuoti ir tirti pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. |Decentralizuota, FIU informacija keičiasi per FIU.net , kuris veikia tinklo s-TESTA pagrindu. Netrukus FIU.net gali būti pradėta naudoti Europolo programa SIENA. |Bet kokie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo analizei ir tyrimui reikalingi duomenys. |Finansinės žvalgybos padaliniai (policijos tarnybose, teisminėse arba administracinėse institucijose, kurios pavaldžios finansų institucijoms). |Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, ET konvencija Nr. 108 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Taikomos nacionalinės duomenų saugojimo taisyklės, nes ši priemonė reguliuoja tik keitimąsi duomenimis. | s-TESTA pagrindu veikiančia internetine programa FIU.net informacija keičiasi dvidešimt valstybių narių. |Įgyvendindama finansinių paslaugų veiksmų planą Komisija nuo 2009 m. peržiūri Direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimą. | | Turto susigrąžinimo tarnybų (ARO) bendradarbiavimas |Inicijuota valstybių narių. |Keistis informacija, kuri būtina ieškant nusikalstamu būdu įgyto turto ir jį nustatant. |Decentralizuota, ARO turi keistis informacija taikydami Švedijos iniciatyvą. Netrukus ARO bendradarbiavimui gali būti pradėta naudoti Europolo programa SIENA. |Turto, kuriuo domimasi, duomenys, pavyzdžiui, banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, taip pat ieškomų asmenų duomenys, įskaitant vardus, pavardes, adresus, ir informacija apie akcininkus ir bendroves. |Turto susigrąžinimo tarnybos. |ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Taikomos nacionalinės duomenų saugojimo taisyklės, nes ši priemonė reguliuoja tik keitimąsi duomenimis. |ARO sukūrė daugiau nei dvidešimt valstybių narių; dvylika dalyvauja bandomajame projekte ir turto paieškai reikalinga informacija keičiasi naudodamos Europolo programą SIENA. |2010 m. Komisija Tarybai turi pateikti vertinimo ataskaitą. | | Nacionalinės ir ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemos |Inicijuota Prancūzijos. |Rinkti, analizuoti informaciją apie internetu daromas nusikalstamas veikas ir ja keistis. |Decentralizuotos, grindžiamos nacionalinių perspėjimo sistemų ir Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemos bendradarbiavimu. Šioms sistemoms keistis informacija netrukus gali būti pradėta naudoti Europolo programa SIENA. |Internete pastebėtas neteisėtas turinys arba elgesys. |Nacionalinės sistemos gauna piliečių pranešimus; Europolo ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistema gauna teisėsaugos institucijų pranešimus apie sunkius tarpvalstybinius elektroninius nusikaltimus. |Sprendime dėl Europolo ir Tarybos pamatiniame sprendime 2008/977/TVR nustatytos specialios taisyklės, ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181, ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15 ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. |Taikomos nacionalinės duomenų saugojimo taisyklės, nes ši priemonė reguliuoja tik keitimąsi informacija. |Nacionalines perspėjimo sistemas yra sukūrusios beveik visos valstybės narės; Europolas diegia savo ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemą. |Europolas jau dirba elektroninio nusikalstamumo srityje ir ateityje savo metinėje ataskaitoje, kuri teikiama Tarybai patvirtinti ir Europos Parlamentui susipažinti, pateiks informaciją apie ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistemos veiklą. | | Europolas |Inicijuota valstybių narių. |Padėti valstybėms narėms vykdyti organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų formų sunkių nusikaltimų, turinčių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevenciją ir kovoti su jais. |ES agentūra Europolas yra įsikūrusi Hagoje. Jis kuria saugaus keitimosi informacija tinklą SIENA. |Į Europolo informacinę sistemą (EIS) įtraukiami asmenų, įtariamų padarius Europolo kompetencijai priskiriamus nusikaltimus, asmens duomenys, įskaitant, biometrinius identifikatorius, apkaltinamieji nuosprendžiai ir informacija apie sąsajas su organizuotu nusikalstamumu. Analizei skirtose darbo bylose (AWF) pateikiami bet kokie svarbūs asmens duomenys. |Prieigą prie EIS turi nacionaliniai Europolo padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, Europolo darbuotojai ir direktorius. Prieiga prie AWF suteikiama ryšių palaikymo pareigūnams. Asmens duomenimis gali būti keičiamasi su trečiosiomis šalimis, sudariusiomis sutartis su Europolu. |Sprendimu dėl Europolo ir Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/977/TVR nustatytos specialios taisyklės, ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181, ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15 ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. |AWF bylos gali būti saugomos ne ilgiau kaip trejų metų laikotarpį, kurį galima pratęsti dar trejiems metams. |Europolo priemonėmis aktyviai naudojasi visos valstybės narės ir trečiosios šalys, su kuriomis biuras yra sudaręs operatyvinės veiklos susitarimus. Naujasis Europolo teisinis pagrindas įgyvendinamas visose valstybėse narėse. |Europolo asmens duomenų tvarkymą ir perdavimą kitoms šalims prižiūri jungtinė priežiūros institucija. Ji teikia periodines ataskaitas EP ir Tarybai. Europolas taip pat teikia metinę savo veiklos ataskaitą Tarybai patvirtinti ir Europos Parlamentui susipažinti. | | Eurojustas |Inicijuota valstybių narių. |Pagerinti valstybių narių atliekamų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą ir sustiprinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą. |ES įstaiga Eurojustas įsikūrusi Hagoje ir keičiasi duomenimis naudodama tinklą s-TESTA . |Įtariamųjų ir nusikalstamas veikas padariusių asmenų sunkių nusikaltimų, turinčių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, asmens duomenys, įskaitant biografinius duomenis, kontaktinius duomenis, DNR analites, pirštų atspaudus, fotografijas ir telekomunikacijų srauto ir vietos nustatymo duomenis. |Europolo 27 nacionaliniai nariai, kurie gali keistis duomenimis su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir trečiosiomis šalimis, jeigu informaciją teikiantis šaltinis sutinka. |Sprendimu dėl Eurojusto ir Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/977/TVR nustatytos specialios taisyklės, ET konvencija Nr. 108, ET papildomas protokolas Nr. 181 ir ET rekomendacija dėl policijos Nr. R (87) 15. |Informacija turi būti ištrinta, kai pasiekiamas tikslas, kuriam ji buvo pateikta, ir kai uždaroma byla. |Valstybės narės dabar įgyvendina iš dalies pakeistą Eurojusto teisinį pagrindą. |Iki 2014 m. birželio mėn. Komisija turi peržiūrėti Eurojusto nacionalinių narių keitimosi informacija tvarką. Iki 2013 m. birželio mėn. Eurojustas Tarybai ir Komisijai turi pateikti ataskaitą, kurioje apžvelgs patirtį suteikiant prieigą nacionaliniu lygmeniu prie savo bylų valdymo sistemos. Eurojusto asmens duomenų tvarkymą prižiūri jungtinė priežiūros institucija, kuri kasmet teikia ataskaitas Tarybai. Eurojusto kolegijos pirmininkas Tarybai teikia metinę Eurojusto veiklos ataskaitą, kurią Taryba persiunčia EP. | | Susitarimai dėl PNR su JAV ir Australija;

susitarimas su Kanada dėl API / PNR |Inicijuota Komisijos. |Terorizmo ir kitų formų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencija ir kova su jais. |Tarptautiniai susitarimai. |Susitarimuose su JAV ir Australija išvardyta 19 PNR duomenų kategorijų, įskaitant biografinius duomenis, rezervavimo, mokėjimo ir papildomą informaciją; į susitarimą su Kanada įtrauktos 25 panašios duomenų kategorijos. |JAV vidaus saugumo departamentas, Kanados sienos apsaugos tarnyba ir Australijos muitinės tarnyba, kurie tokius duomenis gali perduoti kitoms vidaus teisėsaugos ar kovos su terorizmu tarnyboms. |Duomenų apsaugos taisyklės išdėstytos konkrečiame tarptautiniame susitarime. |JAV: septynerius metus naudojami aktyviai ir aštuonerius metus – pasyviai; Australija: 3,5 metų naudojami aktyviai ir dvejus metus – pasyviai; Kanada: 72 valandas naudojami aktyviai ir 3,5 metų – pasyviai. |Susitarimai su JAV ir Australija taikomi laikinai; susitarimas su Kanada galioja. Komisija ves naujas derybas dėl šių susitarimų. Šešios ES valstybės narės priėmė teisės aktus, kuriais leidžiama naudoti PNR duomenis teisėsaugos tikslais. |Kiekviename susitarime numatytos periodinės peržiūros, o į susitarimus su Kanada ir Australija taip pat įtraukta nutraukimo sąlyga. | | ES ir JAV susitarimas dėl TFTP |Inicijuota Komisijos. |Terorizmo ir teroristų finansavimo prevencija ir tyrimai, nustatymas arba baudžiamojo persekiojimo už juos vykdymas. |Tarptautinis susitarimas. |Finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, kurie, be kita ko, apima finansinių sandorių iniciatorių ir gavėjų vardus ir pavardes, sąskaitų numerius, adresą ir asmens kodus. |JAV iždo departamentas gali perduoti JAV teisėsaugos, visuomenės saugumo ar kovos su terorizmu institucijoms, ES valstybėms narėms, Europolui ar Eurojustui iš finansinių mokėjimų pranešimų gautus asmens duomenis. Juos perduoti trečiosioms šalims galima gavus valstybių narių sutikimą. |Į susitarimą įtrauktos griežtos tikslų apribojimo ir proporcingumo sąlygos. |Iš finansinių mokėjimų pranešimų gautus asmens duomenis galima saugoti ne ilgiau nei jų reikia atliekant konkrečius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą; neatrinkti duomenys gali būti saugomi iki 5 metų. |2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamentas pritarė ES ir JAV susitarimo dėl TFTP sudarymui. Tikimasi, kad Taryba priims Tarybos sprendimą, kuriuo sudaromas šis susitarimas, kurį priėmus susitarimas įsigaliotų šalims pasikeitus laiškais. |Susitarimui įsigaliojus Komisija jį turi peržiūrėti po šešių mėnesių. Jo vertinimo ataskaita turi būti pateikta EP ir Tarybai. | |

[1] Sąvokos „sunkus nusikaltimas“ apibrėžtis ES lygmeniu nėra suderinta. Pavyzdžiui, Tarybos sprendime, kuriuo Europolui suteikiama teisė naudotis VIS (Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, OL L 218, 2008 8 13, p. 129), sąvoka „sunkūs nusikaltimai“ apibrėžta darant nuorodą į Tarybos sprendime dėl Europos arešto orderio nurodytas nusikalstamas veikas (Tarybos sprendimas 2002/584/TVR, OL L 190, 2002 7 18, p. 1). Duomenų saugojimo direktyvoje (Direktyva 2002/58/EB, OL L 105, 2006 4 13, p. 54) palikta laisvė valstybėms narėms pačioms apibrėžti sunkaus nusikaltimo sąvoką. Sprendime dėl Europolo (Tarybos sprendimas 2009/371/TVR, OL L 121 2009 5 15, p. 37) pateiktas dar vienas nusikalstamų veikų, apibrėžtų kaip „sunkūs nusikaltimai“, sąrašas, kuris yra labai panašus į Sprendime dėl Europos arešto orderio pateiktą sąrašą, nors ir nėra pastarajam identiškas.

[2] Europos Parlamento rezoliucija P7_TA-PROV(2010)0279, 2010 7 8.

[3] Priešingai nei sunkūs nusikaltimai, teroristiniai nusikaltimai aiškiai apibrėžti Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su terorizmu (Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR, OL L 164, 2002 6 22, p. 3, iš dalies pakeistas Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR, OL L 330, 2008 12 9, p. 21).

[4] Tarybos išvados dėl ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategijos, Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2009 11 30 (ES informacijos valdymo strategija); 2008 m. birželio mėn. Neoficialios aukšto lygio patarėjų grupės („ateities grupė“) ataskaita „Laisvė, saugumas, privatumas – Europos vidaus reikalai atvirame pasaulyje“.

[5] Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui. Tarybos dokumentas Nr. 5731/10, 2010 3 3, 4.2.2 skirsnis.

[6] COM (2010) 252, 2010 5 26.

[7] COM (2010) 171, 2010 4 20 (Stokholmo programos veiksmų planas).

[8] Įgyvendinant Europos Sąjungos buvusio trečiojo ramsčio politiką, susijusią su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, iniciatyvos teisę turėjo valstybės narės ir Komisija. Išorės sienų kontrolės, vizų, prieglobsčio ir imigracijos sritys Amsterdamo sutartimi įtrauktos į Bendrijos (t. y. pirmojo ramsčio) politiką, pagal kurią Komisija turėjo išimtinę iniciatyvos teisę. Lisabonos sutartimi Sąjungos ramsčių struktūra panaikinta ir dar kartą patvirtinta Komisijos iniciatyvos teisė. Tačiau policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje (įskaitant administracinį bendradarbiavimą) teisės aktai vis dar gali būti siūlomi ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva.

[9] Konvencija dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

[10] Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[11] SIRENE – angliško pavadinimo Supplementary Information Request at the National Entry (papildomos informacijos prašymas atvykstant prie nacionalinių sienų) santrumpa.

[12] Tarybos dokumentas Nr. 5441/08, 2008 1 30; Tarybos dokumentas Nr. 6162/10, 2010 2 5.

[13] Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006, OL L 381, 2006 12 28, p. 1; Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, OL L 381, 2006 12 28, p. 4; Sprendimas 2007/533/TVR, OL L 205, 2007 8 7, p. 63.

[14] Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, OL L 381, 2006 12 28, p. 4; Sprendimas 2007/533/TVR, OL L 205, 2007 8 7, p. 63; Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[15] S-TESTA (angliško pavadinimo Secure Trans-European Services for Telematics between Administrations (saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms) santrumpa) – tai Komisijos finansuojamas duomenų perdavimo tinklas, kuriuo nacionalinės administracijos, ES institucijos, agentūros ir įstaigos gali saugiai keistis šifruotais duomenimis.

[16] JK ir Airija dalyvaus taikant SIS II, išskyrus perspėjimus, susijusius su trečiųjų šalių piliečiais, įtrauktais į draudimo atvykti sąrašą.

[17] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1104/2008, OL L 299, 2008 11 8, p. 1; Tarybos sprendimas 2008/839/TVR, OL L 299, 2008 11 8, p. 43.

[18] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, OL L 50, 2003 2 25, p. 1 (Dublino reglamentas), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000, OL L 316, 2000 12 15 (EURODAC reglamentas). Šie teisės aktai grindžiami 1990 m. Dublino konvencija (OL C 254, 1997 8 19, p. 1), kuria buvo siekiama nustatyti, kuri valstybė narė privalo nagrinėti prieglobsčio prašymus. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema vadinama Dublino sistema.

[19] Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[20] 2001 m. rugsėjo 20 d. nepaprastasis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis.

[21] Tarybos sprendimas 2004/512/EB, OL L 213, 2004 6 15, p. 5; Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, OL L 218, 2008 8 13, p. 60; Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, OL L 218, 2008 8 13, p. 129. Taip pat žr. 2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl kovos su terorizmu.

[22] Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, OL L 218, 2008 8 13, p. 129.

[23] Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, OL L 218, 2008 8 13, p. 60; Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, OL L 218, 2008 8 13, p. 129; Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[24] Tarybos direktyva 2004/82/EB, OL L 261, 2004 8 6, p. 24.

[25] Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[26] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, OL L 302, 1992 10 19.

[27] 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, OL L 82, 1997 3 22, p. 1, iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 766/2008, OL L 218, 2008 8 13, p. 48.

[28] Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, OL C 24, 1998 1 23, p. 2 (Neapolio II konvencija).

[29] Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108).

[30] Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, OL C 316, 1995 11 27, p. 34, iš dalies pakeista Tarybos sprendimu 2009/917/TVR, OL L 323, 2009 12 10, p. 20.

[31] Nuo 2011 m. gegužės mėn. galimybę naudotis MIS taip pat turės Europolas ir Eurojustas, remiantis Tarybos sprendimu 2009/917/TVR, OL L 323, 2009 12 10, p. 20.

[32] Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, OL C 316, 1995 11 27, p. 34, iš dalies pakeista Tarybos sprendimu 2009/917/TVR, OL L 323, 2009 12 10, p. 20; Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[33] FIDE (prancūziško pavadinimo Fichier d’Identification des Dossiers d’Enquêtes douanières santrumpa) grindžiama Tarybos reglamentu (EB) Nr. 766/2008 ir Protokolu dėl muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės sukūrimo, keičiančiu Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, sudarytu pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį, OL C 139, 2003 6 13, p. 1.

[34] COM (2005) 490, 2005 10 12; Pirmininkaujančios valstybės narės išvados. Hagos programa, 2004 11 4–5. Taip pat žr. 2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl kovos su terorizmu.

[35] Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR, OL L 386, 2006 12 29, p. 89.

[36] Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[37] Ši informacija grindžiama atsakymais į klausimyną, kurio rezultatus Tarybai pirmininkaujanti Ispanija pristatė 2010 m. birželio 22 d. Tarybos keitimosi informacija ad hoc darbo grupės posėdyje.

[38] Tarybos sprendimas 2008/615/TVR, OL L 210, 2008 8 6, p. 1; Tarybos sprendimas 2008/616/TVR, OL L 210, 2008 8 6, p. 12.

[39] Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[40] Iki šiol dešimčiai valstybių narių leista pradėti automatinį keitimąsi DNR analitėmis, penkioms valstybėms narėms – pirštų atspaudais ir septynioms – transporto priemonių registracijos duomenimis. Vokietija, Austrija, Ispanija ir Nyderlandai Komisijai pateikė neišsamią statistinę informaciją apie šios priemonės naudojimą.

[41] Direktyva 2006/24/EB, OL L 105, 2006 4 13, p. 54.

[42] Direktyva 95/46/EB, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Direktyva 2002/58/EB, OL L 201, 2002 7 31, p. 37 (e. privatumo direktyva).

[43] Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimas, Bundesverfassunggericht 1 BvR 256/08, 2008 3 11.

[44] Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 1258, 2009 10 8.

[45] Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (ETS Nr. 30), Europos Taryba, 1959 4 20. Taip pat žr. COM (2005) 10, 2005 1 25.

[46] Tarybos sprendimas 2005/876/TVR, OL L 322, 2005 12 9, p. 33.

[47] Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR, OL L 220, 2008 8 15, p. 32; Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR, OL L 93, 2009 4 7, p. 23; Tarybos sprendimas 2009/316/TVR, OL L 93, 2009 4 7, p. 33. Taip pat žr. COM (2005) 10, 2005 1 25.

[48] Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR, OL L 93, 2009 4 7, p. 23; Tarybos sprendimas 2005/876/TVR, OL L 322, 2005 12 9, p. 33; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108).

[49] Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[50] Tarybos sprendimas 2000/642/TVR, OL L 271, 2000 10 24, p. 4.

[51] Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[52] http://www.fiu.net/.

[53] SIENA – angliško pavadinimo Secure Information Exchange Network Application (saugaus keitimosi informacija tinklo programa) santrumpa.

[54] Direktyva 2005/60/EB, OL L 309, 2005 11 25, p. 15 (Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva).

[55] Pavyzdžiui, žr. Finansinių paslaugų veiksmų plano ekonominio poveikio vertinimas. Galutinė ataskaita (Europos Komisijos pavedimu parengta DG MARKT), CRA International , 2009 m. kovo mėn.

[56] Tarybos sprendimas 2007/845/TVR, OL L 332, 2007 12 18, p. 103.

[57] Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[58] Tarybos išvados dėl nacionalinių perspėjimo sistemų ir Europos perspėjimo sistemos, skirtų pranešimams apie internetinius nusikaltimus skelbti, sukūrimo, Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2008 10 24; Tarybos išvados dėl veiksmų plano, skirto Kovos su elektroniniais nusikaltimais suderintai strategijai įgyvendinti, Bendrųjų reikalų tarybos posėdis, 2010 4 26. Europolas savo projektą pavadino „Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu sistema“ ( European Cybercrime Platform , ECCP).

[59] Europolo tikslas – organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų formų sunkių nusikaltimų, turinčių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencija ir kova su jais. Žr. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

[60] Tarybos sprendimas 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15, p. 37; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[61] Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[62] Tarybos sprendimas 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15, p. 37, pakeičiantis Konvenciją, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo, OL C 316, 1995 11 27, p. 2.

[63] Tarybos sprendimas 2009/371/TVR, OL L 121, 2009 5 15, p. 37; Reglamentas (EB) Nr. 45/2001, OL L 8, 2001 1 12, p. 1; Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), Europos Taryba, 1981 1 28 (Europos Tarybos konvencija Nr. 108); Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu papildomas protokolas dėl priežiūros institucijų ir tarpvalstybinių duomenų srautų (ETS Nr. 181), Europos Taryba, 2001 11 8 (Papildomas protokolas Nr. 181); Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (87) 15, reglamentuojanti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje, Europos Taryba, 1987 9 17 (Rekomendacija dėl policijos).

[64] Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[65] Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, OL L 63, 2002 3 6, p. 1, iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2009/426/TVR, OL L 138, 2009 6 4, p. 14. Taip pat žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. nepaprastosios Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio dokumentus.

[66] Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

[67] Direktyva 95/46/EB (Duomenų apsaugos direktyva), OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[68] Kanados dokumentų rinkinys apima Kanados įsipareigojimą dėl API / PNR duomenų tvarkymo, Komisijos priimtą sprendimą dėl Kanados duomenų apsaugos standartų tinkamumo ir tarptautinį susitarimą (žr. OL L 91, 2006 3 29, p. 49; OL L 82, 2006 3 21, p. 14). Susitarimą su JAV galima rasti OL L 204, 2007 8 4, p. 16, su Australija – OL L 213, 2008 8 8, p. 47.

[69] 2009 m. Kanada įsipareigojo Komisijai, Tarybai pirmininkavusiai valstybei narei ir ES valstybėms narėms, kad ji toliau vykdys savo ankstesnį 2005 m. prisiimtą įsipareigojimą dėl ES PNR duomenų naudojimo. Komisijos sprendimas dėl tinkamumo buvo paremtas šiuo anksčiau prisiimtu įsipareigojimu.

[70] Europos Parlamento rezoliucija P7_TA(2010)0144, 2010 5 5.

[71] Europos Parlamento rezoliucija P7_TA(2010)0029, 2010 2 11.

[72] COM(2010) 316 galutinis/2, 2010 6 18.

[73] Europos Parlamento rezoliucija P7_TA-PROV(2010)0279, 2010 7 8.

[74] Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui. Tarybos dokumentas Nr. 5731/10, 2010 3 3; COM (2010) 171, 2010 4 20 (Stokholmo programos veiksmų planas).

[75] COM (2007) 654, 2007 11 6.

[76] COM (2008) 69, 2008 2 13.

[77] COM (2008) 69, 2008 2 13.

[78] Tarybos dokumentas Nr. 11222/1/10 REV 1, 2010 6 24; Tarybos dokumentas Nr. 11222/1/10 REV1 COR1, 2010 6 24.

[79] COM (2008) 69, 2008 2 13.

[80] Žr. Tarybos dokumentą Nr. 15526/1/09, 2009 12 2.

[81] COM (2010) 93, 2010 3 19.

[82] Sprendimui dėl Priumo sutarties (Tarybos sprendimas 2008/615/TVR, OL L 210, 2008 8 6, p. 1) taikomas atitinkamas įgyvendinamasis sprendimas (Tarybos sprendimas 2008/616/TVR, OL L 210, 2008 8 6, p. 12), kuriuo siekiama, kad duomenų apsauga ir saugumas būtų užtikrinamas naudojant naujausias technologijas, kad būtų taikomos duomenų šifravimo ir leidimo naudotis duomenimis suteikimo procedūros ir nustatomos specialios paieškos leistinumą reglamentuojančios taisyklės.

[83] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, OL C 83, 2010 3 30, p. 389.

[84] Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos, OL C 83, 2010 3 30, p. 1.

[85] Išsamų principo „į privatumą atsižvelgta projektuojant“ aprašymą galima rasti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonėje dėl pasitikėjimo informacinėje visuomenėje didinimo gerinant duomenų apsaugą ir privatumą, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, 2010 3 18.

[86] Žr. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (ETS Nr. 5) 8 straipsnį, Europos Taryba, 1950 11 4.

[87] Žr. 2008 m. gruodžio 4 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Marper prieš Jungtinę karalystę , Strasbūras.

[88] Pagrindiniai poveikio vertinimo principai išdėstyti Europos Komisijos poveikio vertinimo gairėse (SEC (2009) 92, 2009 1 15).

[89] Praktiniai sėkmingai valdomos rizikos pavyzdžiai: išsiųstam asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą vienoje valstybėje narėje, draudžiama atvykti į Šengeno erdvę per kitą valstybę narę (SIS) arba asmeniui draudžiama prašyti prieglobsčio keliose valstybėse narėse (EURODAC).

[90] Šie principai pagrįsti Tarybos išvadomis dėl ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategijos, Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2009 11 30.

[91] Viešųjų konsultacijų bendrieji principai ir būtiniausi standartai išdėstyti dokumente COM (2002) 704, 2002 12 11.

[92] Tarybos išvados dėl ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategijos, Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2009 11 30 (ES informacijos valdymo strategija).

[93] Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui. Tarybos dokumentas Nr. 5731/10, 2010 3 3, 4.2.2 skirsnis.

[94] Tai nurodyta Komisijos Stokholmo programos veiksmų plane, COM (2010) 171, 2010 4 20.

[95] Šis informacijos rinkimo projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Informacijos rinkimo projekto grupe, kurią sudaro ES ir ELPA valstybių narių, Europolo, Eurojusto, FRONTEX ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atstovai.

[96] Tarybos dokumentas Nr. 6162/10, 2010 2 5. Tarybos dokumentas Nr. 5764/09, 2009 1 28; Tarybos dokumentas Nr. 5441/08, 2008 1 30.

[97] COM (2009) 494, 2009 9 25. „Šalies atitiktis“ nurodo, kad naujas prašymas pateiktas toje valstybėje narėje, kurioje pateiktas ankstesnis prašymas.

[98] Informaciją Komisijai rengiant šį komunikatą pateikė JK sienų kontrolės tarnyba ( UK Border Agency ).

[99] Šią informaciją pateikė Komisija.

[100] Pavyzdžius Komisijai rengiant šį komunikatą pateikė valstybių narių policijos tarnybos.

[101] Vokietijos atsakymas į Parlamento narių Ullos Jelpke, Inge Höger ir Jano Korte pateiktą klausimą (Nr. 16/14120), Bundestago 16-oji sesija, Nr. 16/14150, 2009 10 22. Šie skaičiai susiję su laikotarpiu, kuris prasidėjo valstybei narei pradėjus keistis duomenimis su Vokietija ir baigėsi 2009 m. rugsėjo 30 d.

[102] Šie anoniminiai pavyzdžiai grindžiami valstybių narių atsakymais į 2009 m. Komisijos klausimyną dėl Direktyvos 2006/24/EB (Duomenų saugojimo direktyva) perkėlimą į nacionalinę teisę.

[103] Informaciją Komisijai rengiant šį komunikatą pateikė FIU.net biuras.

[104] ES valstybių narių praktikos nustatant, sekant, įšaldant ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą vertinimas. Galutinė ataskaita (Europos Komisijos pavedimu parengta DG JLS), Matrix Insight , 2009 m. birželio mėn.

[105] Ten pat.

[106] Pharos – (pranc. plate-forme d’harmonisation, d’analyse, de recoupement et d’orientation des signalements ) perspėjimų derinimo, analizės, susiejimo ir nukreipimo sistema.

[107] Informaciją Komisijai rengiant šį komunikatą pateikė Europolas. Daugiau informacijos apie operaciją „Andromeda“ galima rasti http://www.eurojust.europa.eu/.

[108] Šių pavyzdžių šaltinis – http://www.eurojust.europa.eu/.

[109] Šie pavyzdžiai yra anoniminiai, siekiant apsaugoti informacijos šaltinius.

[110] Antroji ataskaita apie Jungtinių Valstijų iždo departamento iš ES gaunamų asmens duomenų tvarkymą kovos su terorizmu tikslais, Teisėjas Jean-Louis Bruguière, 2010 m. sausio mėn.