[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.7.16

KOM(2010)384 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Antrasis kovos su USE veiksmų planas2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų

SEK(2010)899

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Antrasis kovos su USE veiksmų planas2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų

TURINYS

1. Įžanga 4

2. 2010–2015 m. laikotarpiui numatyti veiksmai 5

2.1. Specifinių pavojingų medžiagų (SPM) sąrašo ir (arba) amžiaus kategorijų persvarstymas 5

2.1.1. Galiojantys teisės aktai 5

2.1.2. Būsimos politikos kryptys 5

2.2. Draudimo šerti tam tikrais pašarais persvarstymas 5

2.2.1. Galiojantys teisės aktai 6

2.2.2. Vykdomi moksliniai tyrimai 7

2.2.3. Galimas laipsniškas draudimo šerti tam tikrais pašarais panaikinimas 7

2.3. GSE priežiūros persvarstymas 8

2.3.1. Galiojantys teisės aktai 8

2.3.2. Būsimos politikos kryptys 9

2.4. Skrepi ligos likvidavimo priemonių persvarstymas 9

2.4.1. Galiojantys teisės aktai 9

2.4.2. Atlikti ir vykdomi moksliniai tyrimai 9

2.4.3. Būsimos politikos kryptys 10

2.5. Galvijų kohortos skerdimas 10

2.5.1. Galiojantys teisės aktai 10

2.5.2. Būsimos politikos kryptys 11

2.6. Greitieji ante-mortem ir post-mortem tyrimai 11

2.6.1. Galiojantys teisės aktai 11

2.6.2. Su laboratorinių tyrimų tobulinimu susijusi veikla 11

2.6.3. Būsimos politikos kryptys 11

3. Alternatyvūs veiksmai, jei valstybėse narėse teigiamos tendencijos nebevyksta vienodu spartumu 12

4. Išvada 13

ĮžANGA

Pirmajame kovos su USE[1] veiksmų plane[2] nurodyti galimi būsimi trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai pokyčiai, susiję su Europos Sąjungos kovoje su užkrečiamosiomis spongiforminėmis encefalopatijomis taikomomis priemonėmis. Jas įgyvendinant daugiausia dėmesio skirta maisto saugai ir vartotojų apsaugai. Dauguma minėtame plane numatytų trumpalaikių ir vidutinės trukmės veiksmų buvo įgyvendinti, o 2005 m. pastebėtos galvijų spongiforminės encefalopatijos (toliau – GSE) raidos teigiamos tendencijos išliko. Be to, gali būti, kad GSE poveikis žmonių sveikatai yra mažesnis, nei buvo nuogąstauta anksčiau.

Šis komunikatas papildytas Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu (toliau – KTDD), kuriame pateikti komunikate nurodyti priedai ir taip pat, inter alia , pateikta pirmojo kovos su USE veiksmų plano 2005–2009 m. laikotarpiui rezultatų apžvalga.

Tęsti priemonių persvarstymą, užtikrinant aukštą maisto saugos lygį, yra ateinančių metų uždavinys. Su USE susijusios taisyklės yra ir bus palaipsniui keičiamos, remiantis patikimais moksliniais duomenimis. Svarstant būsimos politikos kryptis labai svarbi turėtų būti mokslinė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) rekomendacija. Taip pat labai svarbu tęsti tyrimus tose srityse, kuriose trūksta informacijos ar yra spragų, dėl kurių neįmanoma priimti neabejotinų sprendimų.

Šio komunikato tikslas – informuoti apie galimus būsimus pakeitimus ir priemonių persvarstymą, atsižvelgiant į pakitusią padėtį Europos Sąjungoje: pagaliau kovoje su GSE Europos Sąjunga atsidūrė finišo tiesiojoje. Vis dėlto, reikia ir toliau stebėti padėtį, siekiant išvengti galimo GSE epidemijos pasikartojimo ar naujo USE sukėlėjo atsiradimo galvijų populiacijose.

Šis persvarstymas turi remtis mokslinėmis nuomonėmis ir techninio pobūdžio duomenimis, susijusiais su naujų priemonių kontrole ir taikymu.

2010–2015 M. LAIKOTARPIUI NUMATYTI VEIKSMAI

Specifinių pavojingų medžiagų (SPM) sąrašo ir (arba) amžiaus kategorijų persvarstymas

Strateginis tikslas:

užtikrinti ir išlaikyti dabartinį vartotojų apsaugos lygį ir toliau užtikrinant saugų SPM pašalinimą, bet, remiantis naujomis mokslinėmis nuomonėmis ir atsižvelgiant į jų raidą, pakeisti tokių medžiagų sąrašą ir (arba) amžiaus kategorijas.

Galiojantys teisės aktai

Specifinės pavojingos medžiagos (toliau – SPM) yra GSE užsikrėtusio gyvūno organai, laikomi GSE infekcijos šaltiniu. Nuo 2000 m. Europos Sąjungoje SPM pašalinimas iš maisto ir pašarų grandinių yra privalomas. Tokių medžiagų pašalinimas yra pati svarbiausia visuomenės sveikatos apsaugos priemonė. SPM sąrašas sudarytas remiantis mokslinėmis žiniomis ir naudojant aukšto lygio atsargumo priemones. SPM vartojimo apribojimais draudžiama naudoti tam tikrus produktus antrinių maistui ir pašarams skirtų produktų (pvz., taukų, želatinos, kolageno ir dikalcio fosfato) gamyboje.

Būsimos politikos kryptys

Bet koks galiojančio SPM sąrašo pakeitimas turėtų būti grindžiamas naujomis mokslinėmis žiniomis ir atsižvelgiama į jų raidą, išlaikant dabartinį aukštą vartotojų apsaugos lygį Europos Sąjungoje. Vis dėlto, sudarant iš maisto ir pašarų grandinių šalintinų SPM sąrašą reikėtų atsižvelgti į epidemiologinę padėtį, nustatytą remiantis GSE priežiūros duomenimis. Šiuo metu EMST iš naujo vertina smulkiųjų atrajotojų SPM sąrašą, o galutinę nuomonę ji turėtų priimti 2010 m. pabaigoje. Vis dėlto, kadangi visiškas rizikos panaikinimas yra neįgyvendinamas bet kokios rizikos valdymo strategijos tikslas, mokslinės rekomendacijos turėtų būti pagrįstos kiekybiniu arba pusiau kiekybiniu metodu, atsižvelgiant į palankią su GSE susijusią epidemiologinę padėtį Europos Sąjungoje. Reikėtų stengtis suderinti SPM sąrašą su tarptautiniais Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – TEB) standartais (ypač galvijų žarnoms nustatytais standartais), jei tam pritariama pagal tvirtą kiekybiniu rizikos vertinimu pagrįstą mokslinę rekomendaciją. Dabartiniai valstybių narių, kurios pagal TEB kodeksą[3] turi nedidelės rizikos statusą, įsipareigojimai pašalinti SPM iš maisto ir pašarų grandinių galėtų būti persvarstyti, jei vis daugiau valstybių narių įgytų minėtą statusą, nereikalaujantį sudaryti SPM sąrašo.

Draudimo šerti tam tikrais pašarais persvarstymas

Strateginis tikslas:

persvarstyti tam tikras galiojančias priemones, susijusias su visišku draudimu šerti tam tikrais pašarais, jei laikomasi tam tikrų sąlygų

Galiojantys teisės aktai

Nuo 1994 m. liepos mėn. galvijus, avis ir ožkas draudžiama šerti žinduolių mėsos ir kaulų miltais (toliau – MKM). Siekiant kontroliuoti uždraustų medžiagų atsiradimo dėl kryžminės taršos atrajotojų pašaruose riziką, vėliau šis dalinis draudimas buvo išplėstas: 2001 m. sausio 1 d. ES visiškai uždraudė naudoti gyvūninius baltymus, perdirbtus į ūkinių maistui skirtų gyvūnų pašarus (toliau – perdirbti gyvūniniai baltymai, PGB) su kai kuriomis išimtimis (pvz., leidžiama naudoti žuvų miltus ne atrajotojams). Bet koks draudžiamų gyvūninių sudėtinių dalių buvimas pašaruose laikomas minėto draudimo nesilaikymu ir yra netoleruotinas.

Lentelėje pateikiamos galiojančios draudimo šerti tam tikrais pašarais nuostatos:

Ūkiniai gyvūnai (išskyrus kailinius gyvūnus) | Gyvūnai augintiniai ir kailiniai gyvūnai |

Atrajotojai | Ne atrajotojai (išskyrus žuvis) | Žuvys |

Perdirbti gyvūniniai baltymai, išskyrus kraujo ir žuvų miltus | D | D | D | L |

Iš atrajotojų gauti kraujo miltai | D | D | D | L |

Iš atrajotojų gauti kraujo produktai | D | D | D | L |

Iš atrajotojų gauta želatina | D | D | D | L |

Hidrolizuoti baltymai, išskyrus iš ne atrajotojų gautus baltymus arba iš atrajotojų kailio ir odos gautus baltymus | D | D | D | L |

Iš ne atrajotojų gauti kraujo miltai | D | D | L | L |

Žuvų miltai | D[4] | L | L | L |

Iš ne atrajotojų gauti kraujo produktai | D | L | L | L |

Gyvūninės kilmės dikalcio ir trikalcio fosfatas | D | L | L | L |

Iš ne atrajotojų gauti hidrolizuoti baltymai arba iš atrajotojų kailio ir odos gauti hidrolizuoti baltymai | L | L | L | L |

Iš ne atrajotojų gauta želatina | L | L | L | L |

Kiaušiniai, kiaušinių produktai, pieno produktai, priešpienis | L | L | L | L |

Gyvūniniai baltymai, išskyrus minėtus baltymus | D | L | L | L |

L = leidžiama

D = draudžiama

Vykdomi moksliniai tyrimai

Įgyvendindama savo metinę darbų programą Bendrijos gyvūninių baltymų pašaruose etaloninė laboratorija ištyrė mikroskopinio metodo patikimumą. Šiuo metodu nustatoma gyvūninių sudėtinių dalių pašaruose koncentracija, kad būtų galima apskaičiuoti visą gyvūninių baltymų pašaruose koncentraciją, siekiant nustatyti tolerancijos ribą. Iš preliminarių vertinimo rezultatų matyti, kad dabartinis metodas, jei jis yra naudojamas koncentracijai nustatyti, yra nepatikimas.

Be to, Bendrijos gyvūninių baltymų pašaruose etaloninė laboratorija tiria įvairius naujus diagnostikos metodus, kuriais būtų galima nustatyti, kurios rūšies gyvūnų (atrajotojų, kiaulių ar naminių paukščių) MKM pėdsakai aptikti pašaruose. Privalomai apdorojant žinduolių baltymus, t. y. 133°C temperatūroje kaitinant 20 minučių esant 3 barų slėgiui, gyvūniniai baltymai suskyla į labai mažas daleles, kurias dabartiniais analizės metodais sunku aptikti. Šio tyrimo rezultatai bus pateikti 2010 m. antroje pusėje.

Galimas laipsniškas draudimo šerti tam tikrais pašarais panaikinimas

Persvarstant galiojančias nuostatas, susijusias su visišku draudimu šerti tam tikrais pašarais, iš pradžių turėtų būti atsižvelgiama į riziką, tačiau taip pat – į esamas kontrolės priemones, skirtas įvertinti, pvz., patikimo testo tinkamumą nustatant, kurios rūšies gyvūnų MKM pėdsakai aptikti pašaruose.

- PGB tolerancijos riba ūkinių gyvūnų pašaruose

Jei, taikant rizikos vertinimu pagrįstą metodą, aptinkami uždrausti PGB, galima nustatyti tam tikrą tolerancijos ribą.

2009 m. gruodžio mėn. Komisija paprašė EMST pateikti atnaujintą kiekybinį rizikos, susijusios su nedidele perdirbtų gyvūninių baltymų koncentracija pašaruose, vertinimą. EMST savo nuomonę turėtų pateikti 2010 m. pabaigoje. Remiantis EMST išvadomis gali būti nustatyta PGB tolerancijos riba (tuo atveju, jei nustatoma labai nedidelė tokių baltymų koncentracija pašaruose) nepažeidžiant dabartinių likvidavimo priemonių.

- Draudimo šerti tam tikrais pašarais ne atrajotojus (kiaules, naminius paukščius, žuvis) panaikinimas

Šiuo metu pašaruose uždrausti PGB daugiausia naudojami trąšoms, kompostui ir degalams, skirtiems cemento gamykloms, gaminti. Vis dėlto, PGB gali būti baltymų šaltinis ūkiniams ne atrajotojams, kurie turi būti šeriami aukštos kokybės baltymais. Kadangi mažai tikėtina, kad ne atrajotojai galėtų perduoti GSE kitiems ne atrajotojams, reikėtų apsvarstyti draudimo iš ne atrajotojų gautus PGB naudoti ne atrajotojų pašarams panaikinimą, nepanaikinant galiojančio draudimo šerti gyvūnus tos pačios rūšies perdirbtais gyvūnais (pvz., naminių paukščių mėsos ir kaulų miltais galėtų būti šeriamos tik kiaulės, o kiaulių mėsos ir kaulų miltais – naminiai paukščiai). Be to, vėl leisti naudoti PGB ne atrajotojų pašarams gali sumažinti ES priklausomybę nuo kitų baltymų šaltinių.

Vis dėlto, tokia priemonė būtų tinkama tik tuo atveju, jei patvirtintais analizės metodais būtų nustatyta konkreti su gyvūnų rūšimi susijusi PGB kilmė. Nė viena kontrolės priemonė negali būti visiškai patikima, todėl galiojančio draudimo šerti tam tikrais pašarais nuostatų peržiūros metu bus svarbu apsvarstyti, kaip tinkamai paskirstyti iš skirtingų rūšių gyvūnų gautus PGB. Reikės ir įvertinti PGB naudojimą pašarams, ir papildomai investuoti, siekiant įvykdyti su minėtu paskirstymu susijusius reikalavimus.

GSE priežiūros persvarstymas

Strateginis tikslas:

tęsti GSE stebėsenos programų pritaikymą ir siekti geresnių priežiūros rezultatų, tuo pat metu ir toliau stebint epidemiologinės padėties raidą ir vertinant galiojančių apsaugos priemonių veiksmingumą.

Galiojantys teisės aktai

Priežiūros tikslas – stebėti ir vertinti taikomų kontrolės priemonių (pvz., draudimo šerti tam tikrais pašarais ir SPM pašalinimo) veiksmingumą ir tuo pat metu stebėti daugelį metų vykstantį GSE plitimą ir raidą.

Pagal su USE susijusius teisės aktus kiekviena valstybė narė turi įgyvendinti metinę GSE stebėsenos programą, įskaitant atrankinės patikros procedūrą, vykdomą atliekant šiam tikslui patvirtintus greituosius tyrimus. Ši programa taikoma visiems vyresniems nei 30 mėn. amžiaus įprastomis sąlygomis paskerstiems maistui galvijams (toliau – sveiki paskersti gyvūnai) ir visiems vyresniems nei 24 mėn. amžiaus kritusiems, užmuštiems ir skubiai paskerstiems galvijams (toliau – rizikos grupės gyvūnai).

Tačiau jei valstybės narės, remdamosi epidemiologiniais kriterijais, gali įrodyti su GSE susijusios padėties pagerėjimą jų teritorijoje, jos gali paprašyti Komisijos leisti persvarstyti jų stebėsenos programas. Nuo 2009 m., atsižvelgiant į palankią epidemiologinę padėtį ir teigiamas EMST nuomones, 17 valstybių narių[5] buvo leista peržiūrėti savo stebėsenos programas ir tiriamųjų gyvūnų amžių padidinti iki 48 mėn.

Dėl šio tiriamųjų gyvūnų amžiaus ribos padidinimo kasmet ES atliekamų tyrimų skaičius 2009 m. sumažėjo maždaug 30 proc., palyginti su 2008 m. (KTDD III priedo 1 diagrama), o patikima GSE plitimo ir raidos valstybėse narėse apžvalga ir toliau buvo teikiama. Tiek pat sumažėjo ir su vieno GSE atvejo nustatymu skerdykloje susijusios išlaidos (jos sumažėjo nuo 14,15 mln. eurų 2008 m. iki 10,1 mln. eurų 2009 m.; žr. KTDD III priedo 3 diagramą).

Būsimos politikos kryptys

Atsižvelgiant į vykdomų stebėsenos programų rezultatus, gali būti numatytas GSE stebėsenos programų persvarstymas tose valstybėse narėse, kurios atitinka epidemiologinius kriterijus. Galėtų būti svarstomos tokios galimybės:

- ir toliau laipsniškai didinti visų tiriamųjų gyvūnų (sveikų paskerstų ir rizikos grupės) amžiaus ribas;

- tirti vyresnių nei tam tikro amžiaus kiekvienos subpopuliacijos galvijų (sveikų paskerstų ir rizikos grupės) statistinius mėginius;

- atlikti kiekvienos subpopuliacijos galvijų tyrimus, remiantis jų gimimo data ir draudimo šerti tam tikrais pašarais įgyvendinimo veiksmingumu.

Bet kuris būsimas veiksmas šioje srityje turėtų padėti iš karto pastebėti GSE epidemijos plitimą arba naujų USE atmainų atsiradimą. Kadangi pastaraisiais metais ES buvo nustatyti netipiniai GSE atvejai vyresniuose nei 8 m. amžiaus gyvūnuose, GSE priežiūros persvarstymas neturėtų sukliudyti nustatant tokius atvejus. Be to, reikėtų atsižvelgti į praktinius su kontrole susijusius aspektus, atsiradusius dėl bendrosios rinkos ir laisvo galvijų judėjimo valstybėse narėse, o bet kokia naujai įdiegta sistema turėtų būti lengvai įgyvendinama. Per vidutinės trukmės laikotarpį atliktas GSE priežiūros persvarstymas neturėtų sukliudyti valstybėms narėms išlaikyti TEB suteikto statuso, susijusio su GSE rizikos laipsniu.

Skrepi ligos likvidavimo priemonių persvarstymas

Strateginis tikslas:

USE užsikrėtusių avių ir ožkų bandoms taikomas likvidavimo priemones pritaikyti prie naujausių mokslo žinių; plėtoti tvarias priemones, skirtas kontroliuoti USE smulkiųjų atrajotojų bandose Europos Sąjungoje

Galiojantys teisės aktai

Remiantis galiojančiomis nuostatomis dėl USE likvidavimo avių bandose, taikomi įvairių likvidavimo priemonių deriniai (visų arba atrinktų neatsparių gyvūnų iš užkrėstų bandų skerdimas, veisimo programos, skirtos atrinkti USE atsparius gyvūnus didelės genetinės vertės bandose, ūkių papildymas atspariais gyvūnais ir sustiprinta užsikrėtusių bandų priežiūra). Nustačius klasikinę skrepi ožkų bandose, vienintelė išeitis yra visų gyvūnų skerdimas.

Vis dėlto, nustačius netipinius skrepi atvejus, taikomos specialios priemonės, kadangi tokiais atvejais infekcijos plitimas bandoje yra ribotas: gyvūnai neskerdžiami, bet dvejus veisimo metus jie turi būti intensyviai stebimi, o per šį laikotarpį jie privalo likti toje pačioje bandoje.

Atlikti ir vykdomi moksliniai tyrimai

Ožkų, skirtingai nei avių, genetinis atsparumas užkrečiamosioms spongiforminėms encefalopatijoms ar polinkis į jas nebuvo aiškiai nustatytas. 2008 m. ES finansuojamo Kipre įgyvendinto bandomojo projekto, kuriuo siekta nustatyti tam tikrų genų poveikį ožkų atsparumui ir (arba) polinkiui susirgti skrepi liga, galutiniai rezultatai parodė, kad kai kurie genai galėtų nulemti ožkų atsparumą ir (arba) polinkį susirgti klasikine skrepi Kipre. Kadangi ES vykdoma likvidavimo politika ožkų populiacijose yra labai svarbi, ES skyrė lėšų, kad būtų sukurtas ir įgyvendintas protokolas dėl papildomų tyrimų, kuriais siekiama patikslinti pirmines Kipre įgyvendinto bandomojo tyrimo išvadas. Šio 2009 m. rugsėjo mėn. baigto protokolo tikslas – sukaupti duomenis, kurie pagilintų žinias apie ožkų genetinį atsparumą skrepi ligai. Pirmieji rezultatai bus paskelbti 2011 metais.

Be to, EMST ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELKC) kartu atlieka galimo ryšio tarp gyvūnų ir žmonių USE mokslinį vertinimą, o jo rezultatai gali turėti didelės reikšmės tiriant, ar smulkiųjų atrajotojų USE gali tapti zoonoze.

Būsimos politikos kryptys

Atsižvelgiant į smulkiųjų atrajotojų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų sudėtingumą (kilusį, visų pirma, dėl įvairių prionų atmainų atsiradimo), dabartines abejones dėl jų galimo tapimo zoonoze ir į didelę veiksnių, nulemiančių skrapi perdavimą ir išlikimą bandoje ir tarp bandų, įvairovę, būtina ir toliau svarstyti būsimus teisėkūros veiksmus, kurių reiktų imtis, kad Europos Sąjungoje USE smulkiųjų atrajotojų bandose būtų kontroliuojama. Galėtų būti svarstomi šie veiksmai:

- remiantis greitųjų tyrimų rezultatais ir TEB gairėmis nustatyti smulkiųjų atrajotojų bandų USE sertifikavimo sąlygas, kad būtų išvengta skrepi ligos plitimo dėl neapdairumo per užsikrėtusius gyvūnus ikiklinikinėje fazėje;

- toliau pritaikyti kovos su netipine skrepi priemones, jei moksliniai duomenys patvirtina, kad ši skrepi atmaina nėra užkrečiama;

- pasinaudoti žiniomis apie ožkų genetinį atsparumą, jei tolesni tyrimai patvirtins tam tikrų genotipų genetinį atsparumą ožkų populiacijose;

- ir toliau skatinti avių skrepi genetinę kontrolę veisimo programose (vengiant įvaisos arba genetinio pasyvumo), kadangi manoma, kad šios programos yra veiksmingos kontroliuojant ligą.

Būsimų tyrimų rezultatai ir mokslinės rekomendacijos dėl smulkiųjų atrajotojų USE turės lemiamą poveikį tolesnės politikos kryptims.

Galvijų kohortos skerdimas

Strateginis tikslas:

peržiūrėti USE užsikrėtusių bandų skerdimo politiką

Galiojantys teisės aktai

Dabartiniuose teisės aktuose nurodyta, kad, nustačius GSE atvejį ūkyje, visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, galvijai (t. y. galvijai, gimę toje pačioje bandoje, kuriai priklausė užkrėstas galvijas, 12 mėn. prieš ar po jo gimimo ir kurie galėjo būti šeriami tais pačiais užkrėstais pašarais) yra skerdžiami ir visiškai sunaikinami. Nukrypstant nuo minėtų nuostatų, valstybėms narėms gali būti leidžiama atidėti kohortos galvijų skerdimą ir visišką sunaikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos. Iki šiol tik Vokietija paprašė leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ir 2007 m. jai buvo leista ją taikyti. Vis dėlto, jei GSE atvejis nustatomas galvijų patelėse, jų jaunikliai, gimę dvejus metus prieš arba po to, kai patelėms pasireiškė ligos klinikiniai požymiai, turi būti sunaikinti.

Būsimos politikos kryptys

Kadangi Europos Sąjungoje nustatyta labai nedaug užsikrėtusių kohortos gyvūnų atvejų (2 – 2008 m., 0 – 2009 m.), būtų galima pasiūlyti nebevykdyti sistemingo kohortos skerdimo, o tokius maistui skirtus gyvūnus leisti skersti tik tada, kai, prieš patenkant į maisto grandinę, jie ištiriami ir gauti rezultatai yra neigiami.

Greitieji ante-mortem ir post-mortem tyrimai

Strateginis tikslas:

ir toliau skatinti geriausių greitųjų tyrimų, skirtų nustatyti užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas, tobulinimą

Galiojantys teisės aktai

Tik su USE susijusiuose teisės aktuose išvardyti greitieji tyrimai gali būti naudojami USE stebėti Europos Sąjungoje. Kad greitasis tyrimas būtų įtrauktas į sąrašą, jo analitinis jautrumas turi būti nuodugniai įvertintas, o EMST turi jį rekomenduoti Komisijai.

Su laboratorinių tyrimų tobulinimu susijusi veikla

1999 m. Komisija pirmą kartą pateikė greitųjų diagnostikos tyrimų, skirtų nustatyti galvijų USE, vertinimą. Vėliau buvo atlikti kiti greitųjų diagnostikos tyrimų, skirtų nustatyti atrajotojų USE, vertinimai. 2007 m. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuolat vyksta tokių tyrimų kūrimas ir tobulinimas, paskelbė naują viešą kvietimą dalyvauti konkurse dėl ante-mortem ir post-mortem tyrimų, skirtų nustatyti stambiųjų (galvijai) ir smulkiųjų (avys ir ožkos) atrajotojų USE. Šis konkursas paskelbtas 5 metams, o jo tikslai – nustatyti naujus tyrimus ir atrinkti tuos, kurie gali būti įtraukti į EMST moksliniais protokolais pagrįstą vertinimo programą. Gamintojams, kurių tyrimų kūrimas yra pažengęs į priekį, buvo leista prašyti įvertinti, ar jų tyrimai tinkami naudoti ES USE priežiūros programose.

Būsimos politikos kryptys

Jei atsirastų patvirtintų ante-mortem tyrimų, būtų galima įvertinti galimybę tirti gyvus gyvūnus. Dabar tokie tyrimai, skirti kontroliuoti GSE, yra retai atliekami. Tai labai padėtų sertifikuojant smulkiųjų atrajotojų bandas.

ALTERNATYVūS VEIKSMAI, JEI VALSTYBėSE NARėSE TEIGIAMOS TENDENCIJOS NEBEVYKSTA VIENODU SPARTUMU

Vartotojų apsaugos lygis turėtų būti vienodas visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, dėl skirtingos epidemiologinės padėties valstybėse narėse, tik kai kurios iš jų galės taikyti būsimus pakeitimus. Praktinis priemonių įgyvendinimas ir panaudojimas lemia kai kurių ne visoms valstybėms narėms taikomų pakeitimų priėmimą. Pavyzdžiui, tik 17 valstybių narių buvo leista pakeisti GSE priežiūros programas.

Net jeigu pagal visus GSE plitimo rodiklius atrodo mažai tikėtina, kad GSE atvejų ateityje daugės, reikėtų numatyti alternatyvius veiksmus, jei ne visose valstybėse narėse būtų konstatuojamas GSE atvejų sumažėjimas.

Griežtesnės SPM pašalinimo priemonės galėtų būti numatytos tose valstybėse narėse, kuriose GSE atvejų sumažėjimas nedidelis. Laikinasis embargas galėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė. Tokia priemonė, priklausomai nuo padėties, būtų taikoma konkrečiai valstybei narei, nebaudžiant tų valstybių, kuriose neigiamų tendencijų nebuvo konstatuota.

IšVADA

Kovos su USE priemonių peržiūra turi būti grindžiama tinkamu galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai vertinimu ir, atsižvelgiant į esamus mokslinius įrodymus ir naujoves, turi būti išlaikomas arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidinamas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis. Tačiau negalima manyti, kad visiškas rizikos panaikinimas – realus bet kokių rizikos valdymo sprendimų, susijusių su maisto sauga, tikslas. Reikia atidžiai įvertinti rizikos mažinimo priemonių sąnaudas ir naudą, siekiant užtikrinti tokios priemonės proporcingumą. Koks rizikos lygis yra priimtinas, sprendžia rizikos valdytojas, atsižvelgdamas į visus mokslinio rizikos vertinimo aspektus.

Kadangi bet koks pakeitimas turės būti pagrįstas patikima moksline rekomendacija, labai svarbu tęsti tyrimus tose srityse, kuriose trūksta informacijos ar yra spragų, dėl kurių neįmanoma priimti neabejotinų sprendimų.

Be to, pastarųjų dvidešimties metų patirtis rodo, kad GSE tapo pretekstu, ypač trečiosioms šalims, siekiant protekcionistinių tikslų. Todėl labai svarbu, kad stipri ir patikima tarptautinė sistema užtikrintų prekybos vystymąsi saugiomis ir teisingomis sąlygomis. ES privalo imtis lyderės vaidmens tarptautinėse standartus nustatančiose institucijose, siekdama propaguoti Europos standartus ir politiką ir, kiek tai įmanoma, suderinti savo teisės aktus su tarptautiniais standartais.

Kuriant mūsų būsimą strategiją taip pat svarbu nepamiršti naujų grėsmių (kylančių, pvz., dėl salmonelių arba atsparumo antimikrobinėms medžiagoms) visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į naujus duomenis reikia keisti prioritetus ir teikti pirmenybę veiksmams, kuriais kovojama su ligomis, galinčiomis daryti didesnį poveikį visuomenės sveikatai nei užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos ir numatyti atitinkamą ES paramą. Dėl padrąsinimą keliančių tendencijų GSE srityje verta išsamiai persvarstyti galimybes, siekiant sutelkti dėmesį į minėtas naujas grėsmes.

[1] USE = Užkrečiama spongiforminė encefalopatija (apibrėžtis pateikta Komisijos tarnybų darbinio dokumento I priede).

[2] 2005 m. liepos 15 d. COM(2005) 322 galutinis.

[3] http://www.oie.int/eng/normes/mcode/en_chapitre_1.11.6.htm.

[4] Pieno pakaitalai, kurių sudėtyje yra žuvų miltų ir kurie skirti tik nenujunkytiems atrajotojams, yra leidžiami.

[5] Belgija, Kipras, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Austrija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė.