[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.7.13

KOM(2010) 380 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl valstybių narių laisvės spręsti dėlgenetiškai modifikuotų kultūrų auginimo

{KOM(2010) 375 galutinis}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl valstybių narių laisvės spręsti dėlgenetiškai modifikuotų kultūrų auginimo

1. Įvadas

Europos Sąjunga (ES) nustatė visapusišką teisinę sistemą, pagal kurią išduodami produktų, kuriuos sudaro genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) arba kurie yra gauti iš šių organizmų, leidimai. Leidimų išdavimo procedūra susijusi su GMO ir iš jų gautų produktų naudojimu maisto produktuose ir pašaruose, pramoniniu perdirbimu ir auginimu.

ES leidimų išdavimo sistema siekiama užtikrinti leistų naudoti GMO saugą ir sukurti tų produktų vidaus rinką. Dviejuose teisės aktuose, t. y. Direktyvoje 2001/18/EB dėl GMO išleidimo į aplinką[1] ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[2], pateiktos nuostatos dėl GMO leidimų išdavimo prieš juos pateikiant rinkai. Abiejuose teisės aktuose nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai vertinimo standartai. Be to, Reglamente (EB) Nr. 1830/2003[3] nustatytos GMO atsekamumo ir ženklinimo ir iš GMO pagamintų maisto produktų ir pašarų atsekamumo taisyklės.

Už mokslinį vertinimą atsakingos Europos maisto saugos tarnyba (EMST) ir valstybių narių mokslo įstaigos. Valstybių narių vaidmuo itin svarbus išduodant leidimus auginti GMO – jos atlieka pradinį pavojaus aplinkai vertinimą.

Nuo teisinės sistemos priėmimo prieš šešerius metus septynios valstybės narės uždraudė arba apribojo GMO auginimą savo teritorijose – atskiriems GMO[4], kuriuos leista naudoti, taiko saugos priemones arba apskritai draudžia genetiškai modifikuotas sėklas[5]. Taryba kvalifikuota balsų dauguma keturis kartus[6] atmetė visus Komisijos pasiūlymus panaikinti nacionalines saugos priemones dėl GMO auginimo, nepaisant to, kad visais atvejais atlikus ES mokslinį vertinimą buvo padaryta išvada, kad šios priemonės nebuvo pagrįstos nauja ar papildoma moksline informacija, nes leidimai jau buvo išduoti ir todėl tokios priemonės teisiniu požiūriu nebuvo pateisinamos.

2008 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose teigiama, kad su GMO susijusi teisinė sistema yra išsami, ir pabrėžiama, kad būtina geriau įgyvendinti dabartines nuostatas, visų pirma susijusias su auginimu, ir toliau nedelsiant nagrinėti prašymus. Tarybos išvadose nustatytos tam tikros sritys, kuriose būtina geriau įgyvendinti teisės aktus dėl GMO ir kuriose šiuo metu Komisija ir EMST dirba bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis.

Komisija ir EMST drauge su valstybėmis narėmis siekia geriau įgyvendinti teisės aktus dėl GMO tam tikrose srityse, nustatytose 2008 m. Aplinkos tarybos išvadose. Atnaujinamos EMST pavojaus aplinkai vertinimo gairės – į jas įtrauktos tam tikros Tarybos nurodytos sritys. Tikimasi, kad EMST gaires baigs rengti paskutinįjį 2010 m. ketvirtį. Tada Komisija šias atnaujintas gaires aptars drauge su valstybėmis narėmis, kad šios jas patvirtintų ir joms būtų suteiktas norminis statusas.

Be to, Komisija nagrinėja, kaip remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir 2008 m. Aplinkos tarybos išvadomis gerinti GMO kultūrų poveikio aplinkai stebėseną po pateikimo rinkai.

2008 m. gruodžio mėn. Taryba Komisijos taip pat paprašė parengti ataskaitą dėl socialinio ir ekonominio GMO poveikio. Ši ataskaita turėtų būtų pagrįsta valstybių narių kruopščiai surinkta ir pateikta informacija apie socialinį ir ekonominį GMO, visų pirma jų auginimo, poveikį. Ataskaitą Komisija baigs rengti iki 2010 m. pabaigos. Tada ši ataskaita bus pateikta svarstyti ir toliau nagrinėti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Siekdama praplėsti įprastą ES teisės aktų peržiūrą, Komisija pradėjo dviejų rūšių su GMO susijusios ES teisinės sistemos vertinimą: atskirai atliekamas genetiškai modifikuotų maisto produktų bei pašarų ir GMO auginimo vertinimas. Šis vertinimas apima svarbiausius teisinės sistemos aspektus. Jis bus baigtas paskutinįjį 2010 m. ketvirtį, tada iki 2012 m. vidurio bus nagrinėjami galimi politikos pokyčiai.

2008 m. išvadose taip pat išsamiai aptarti regioniniai GMO auginimo aspektai, atsižvelgiant į mokslinį pavojaus vertinimą ir socialinį bei ekonominį poveikį. Nuo to laiko kai kurios valstybės narės Komisiją ragina parengti pasiūlymus suteikti valstybėms narėms laisvės spręsti dėl GMO auginimo.

Atsižvelgiant į tai, 2009 m. rugsėjo mėn. Pirmininko J. M. Barroso nustatytose ir 2010 m. kovo mėn. Komisijos patvirtintose naujos Komisijos politinėse gairėse nurodyta, kad turėtų būti leidžiama derinti mokslinais duomenimis grindžiamą Europos Sąjungos leidimų išdavimo sistemą su valstybių narių laisve spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo teritorijoje.

Šio komunikato tikslas – paaiškinti, kaip įgyvendinti valstybių narių laisvę peržiūrint dabartinę rekomendaciją dėl sambūvio, pripažįstant, kad valstybėms narėms būtina suteikti daugiau galimybių, ir pakeičiant galiojančią teisinę sistemą.

2. lankstesnis būdas pagal galiojančius teisės aktus

2.1. Kitas žingsnis – didinti su GMO auginimu susijusias valstybių narių galimybes

Pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį valstybės narės turi teisę imtis atitinkamų priemonių, kad išvengtų netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose. Atsižvelgdama į Europos ūkininkų nacionalines, regionų ir vietos veiklos sąlygas, Komisija visada manė, kad priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, turėtų rengti ir įgyvendinti valstybės narės.

Siekdama padėti valstybėms narėms rengti nacionalines priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo, 2003 m. Komisija paskelbė Rekomendaciją 2003/556/EB dėl nacionalinių strategijų ir gerosios patirties kūrimo, siekiant užtikrinti genetiškai modifikuotų, tradicinių ir ekologiškų kultūrų sambūvį, gairių[7]. Tokių nacionalinių priemonių tikslas – išvengti galimo ekonominio poveikio susimaišius genetiškai modifikuotoms ir genetiškai nemodifikuotoms (tradicinėms ir ekologiškoms) kultūroms.

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vadovaujantis Rekomendacija 2003/556/EB grindžiamu būdu neišnaudojamos Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnio nuostatos; visų pirma tai susiję su valstybių narių teise nustatyti priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose. Tai patvirtina stebimi su GMO auginimu susiję pokyčiai valstybėse narėse. Šiuo metu, kai kurios valstybės narės yra priėmusios nacionalines sambūvio priemones, kuriomis siekiama, kad GMO kitose kultūrose būtų mažiau kaip 0,9 proc. Kitos valstybės narės yra nustačiusios įvairius ekologiškų produktų atskyrimo reikalavimus. Kalbant konkrečiau, patirtis įgyvendinant 2003 m. rekomendaciją rodo, kad ekologiškų ir (kartais) tradicinių kultūrų augintojai pajamas gali prarasti ne tik dėl viršijamos 0,9 proc. ribos.

Kadangi kai kurių rūšių produktai, kaip antai ekologiški produktai[8], yra dažnai brangesni, dėl netyčinio GMO atsiradimo galima prarasti susijusią didesnę kainą, o tai gali turėti didelės ekonominės žalos šių tipų produktams. Todėl gali prireikti įdėti daugiau pastangų siekiant ekologiškus produktus atskirti nuo GMO. Be to, dėl vietos apribojimų ir ypatumų kai kuriuose regionuose gali būti labai sunku ir brangu veiksmingai atskirti minėtus produktus.

Kai kuriais atvejais ir priklausomai nuo rinkos paklausos bei atitinkamų nacionalinės teisės aktų nuostatų (pvz., kai kurios valstybės narės nustatė nacionalinius įvairių rūšių genetiškai nemodifikuotų produktų ženklinimo standartus) dėl GMO – net jei jų yra mažiau kaip 0,9 proc. – pėdsakų konkrečiuose maisto produktuose ūkio subjektai, kurie norėtų tas kultūras rinkai teikti kaip GMO neturinčius produktus, gali patirti ekonominių nuostolių.

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad tikslinga peržiūrėti 2003 m. rekomendaciją dėl sambūvio ir pakeisti ją nauja, siekiant joje atsižvelgti į iki šiol įgytą su nacionalinių priemonių dėl GMO auginimo taikymu susijusią patirtį ir padaryti ją lankstesne.

Naujojoje rekomendacijoje toliau nurodoma valstybių narių galimybė riboti GMO auginimą savo didelėse teritorijose dalyse, kad būtų išvengta netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose (teritorijos be GMO). Tačiau ši galimybė turėtų būti taikoma valstybėms narėms įrodžius, kad tose teritorijose taikomų kitų priemonių nepakanka siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ar ekologiškose kultūrose. Be to, ribojamosios priemonės turi atitikti siekiamą tikslą (t. y. apsaugoti tam tikrus tradicinio ar ekologinio ūkininkavimo poreikius).

Šiais tikslais, naujojoje rekomendacijoje dėl nacionalinių sambūvio priemonių rengimo gairių (pateikta kaip priedas) pateikti tik pagrindiniai bendri priemonių, kuriomis siekiama išvengti GMO įsimaišymo, principai, pagal kuriuos pripažįstamos valstybių narių galimybės atsižvelgiant į regionų ir nacionalinius ypatumus ir tam tikrus ekologiškų, tradicinių ir kitų rūšių kultūrų vietos poreikius. Šią rekomendaciją Komisija priėmė kartu su šiuo komunikatu. Komisija toliau drauge su valstybėmis narėmis plėtos gerąją sambūvio patirtį (Europos sambūvio biuro darbas).

2.2. Kiti su ES lygmens GMO leidimų išdavimo sistema susiję veiksniai

Reikėtų taip pat pažymėti, kad galiojančią GMO teisinę sistemą sudaro aiški Europos Sąjungos leidimų išdavimo sistema, grindžiama moksliniu pavojaus vertinimu. Iš esmės vertinant pavojų regionus galima skirstyti pagal mokslinius argumentus[9]. Jei atlikus pavojaus vertinimą padaroma išvada, kad GMO auginimas kelia tam tikrą regioninių subjektų susirūpinimą, į tai turi būti atsižvelgta išduodant ES leidimą – turi būti taikomos specialios sąlygos arba pavojaus valdymo priemonės. Tai galėtų būti ribojamosios arba draudimo priemonės, jei jos moksliškai pateisinamos.

Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 taip pat nustatyta Komisijos galimybė atsižvelgti į teisėtus veiksnius, išskyrus mokslinius duomenis, išduodant GMO leidimą, kad būtų apribotas arba uždraustas GMO tiekimas rinkai. Tačiau tokios draudimo priežastys turi būti konkrečios kiekvienam GMO ir į jas gali būti atsižvelgiama tik tuo metu, kai priimamas sprendimas dėl susijusio GMO leidimo. Be to, ši galimybė nėra nustatyta Direktyvoje 2001/18/EB, taigi ji netaikoma GMO, kurių leidimai išduoti pagal šią direktyvą.

Todėl atrodo, kad dabartine sistema, pagal kurią, siekiant pateisinti GMO auginimo ribojimą ir draudimą, gali būti remiamasi moksliškai arba kitaip teisėtai pagrįstomis aplinkybėmis, valstybėms narėms nesuteikiama laisvė spręsti dėl GMO auginimo savo teritorijoje atsižvelgiant į tam tikras jų ypatybes.

3. Teisės akto pakeitimas, siekiant nustatyti atsisakymo sąlygą

Tam tikras skaičius valstybių narių nori turėti galimybę atsisakyti auginti genetiškai modifikuotus produktus. Iki šiol kai kurios iš jų uždraudė GMO auginimą remdamosi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnyje nustatyta apsaugos sąlyga arba taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsnyje nurodytas priemones kilus pavojui, kuriomis siekiama pašalinti tik naujus pavojus, kylančius išdavus leidimą. Todėl Europos maisto saugos tarnyba (EMST), nusprendė, kad šios priemonės moksliškai nepateisinamos. Tam tikras skaičius regionų taip pat pasiskelbė regionais be GMO.

Atrodo, kad GMO uždraudimo tam tikroje šalyje ar paskelbimo, kad tam tikrame regione neauginami GMO, priežastys yra skirtingos. Šios priežastys – tai agronominis pateisinimas, susijęs su sunkumais užtikrinti sambūvį, ir politiniai arba ekonominiai motyvai, kaip antai patenkinti rinkų be GMO poreikį. Kitais atvejais valstybės narės nori išsaugoti tam tikras teritorijas remdamosi nacionaline biologinės įvairovės ar kitų bendrų gamtos apsaugos tikslų politika.

Nyderlandai 2009 m. kovo 23 d. Žemės ūkio ir Aplinkos taryboms[10] pateikė pareiškimą prašydami Komisijos priimti sprendimą dėl auginimo atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį GMO auginimo aspektą ir išsaugant genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų vidaus rinką. Austrija, palaikoma dvylikos valstybių narių[11], 2009 m. birželio 25 d. Aplinkos tarybai pateikė dokumentą[12], kuriame pabrėžė su auginimu susijusį subsidiarumo klausimą ir pasiūlė teisės aktuose nustatyti atsisakymo auginti GMO sąlygą.

Atsižvelgiant į tai, atrodo tikslinga iš dalies pakeisti ES teisės aktus, kad su GMO susijusioje ES teisinėje sistemoje būtų nustatytas aiškus teisinis pagrindas leisti valstybėms narėms riboti arba drausti visų arba tam tikrų leistinų naudoti GMO auginimą visoje savo teritorijoje arba jos dalyje remiantis tam tikromis aplinkybėmis. Toks pakeitimas gali būti daromas į Direktyvą 2001/18/EB įtraukiant naują straipsnį (26b); jis būtų taikomas visiems GMO, kuriuos leidžiama auginti ES pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003.

Pagal teisinę GMO leidimų išdavimo sistemą valstybės narės negali peržiūrėti ES keisti žmonių ir (arba) gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio ir ši sąlyga negali būti keičiama. Tačiau nustačius naują teisinį pagrindą valstybės narės galės priimti priemones, kuriomis bus ribojamas arba draudžiamas visų arba tam tikrų GMO auginimas visoje jų teritorijoje arba tik dalyje jų teritorijos remiantis bet kuriomis priežastimis, išskyrus tas, kurios nurodytos suderintose ES taisyklėse, kuriose jau nustatytos procedūros, kurias taikant atsižvelgiama į galimą GMO auginimo pavojų sveikatai ir aplinkai.

Be to, minėtos nacionalinės priemonės turės atitikti Sutartis, visų pirma nacionalinių ir nenacionalinių produktų nediskriminacijos principą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 36 straipsnius dėl laisvo prekių judėjimo. Priemonės turėtų būti susijusios tik su GMO auginimu, o ne genetiškai modifikuotų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos ir jų derliaus produktų laisvu judėjimu ir importu. Šios priemonės turi taip pat atitikti ES tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma tuos, kurie susiję su Pasaulio prekybos organizacija. Siekiant užtikrinti skaidrumą, valstybės narės, ketinančios priimti priemones, prieš mėnesį iki jų priėmimo turės apie jas ir jų priežastis pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Valstybės narės ir toliau galėtų savo nuožiūra laisvai keisti šias priemones visais susijusių GMO leidimo išdavimo ar pakartotinio leidimo išdavimo etapais.

Apibendrinant, šiuo naujuoju teisiniu pagrindu nepakeičiama GMO ES leidimų išdavimo sistema, tačiau pagal jį valstybės narės galėtų nustatyti priemones, kurios būtų taikomos pagal galiojančius teisės aktus leistiems naudoti GMO. Taigi be jau esamų priemonių, kurias valstybės narės turi teisę taikyti pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį siekdamos išvengti netyčinio GMO atsiradimo kitose kultūrose, tai yra dar viena galimybė joms nustatyti priemones dėl leistų naudoti GMO.

Atsižvelgdama į tai ir remdamasi minėtais principais, Komisija nusprendė Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti reglamento, kuriuo būtų iš dalies keičiama Direktyva 2001/18/EB dėl valstybių narių galimybės riboti arba drausti GMO auginimą savo teritorijoje, pasiūlymą.

4. Išvados

Komisija mano, kad šis naujas metodas būtinas siekiant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp moksliniu pavojaus sveikatai ir aplinkai vertinimu grindžiamos ES leidimų išdavimo sistemos išsaugojimo ir būtinybės suteikti valstybėms narėms laisvės atsižvelgti į tam tikras nacionalines, regionų ir vietos problemas, kylančias dėl GMO auginimo.

Pirma, peržiūrint dabartinę rekomendaciją dėl sambūvio (2003/556/EB) bus siekiama geriau atsižvelgti į valstybėms narėms siūlomas galimybes pagal galiojančią teisinę sistemą nustatyti priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose.

Antra, Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus siūlomą teisės aktą, kuriame numatyta valstybių narių galimybė tam tikromis aplinkybėmis riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje, valstybėms narėms bus suteikta galimybė nepriklausomai nuo leidimų išdavimo procedūros spręsti dėl GMO kylančias nacionalines ar vietos problemas. Manoma, kad taikant šį su GMO auginimu susijusį metodą, ir išsaugant GMO Europos Sąjungos leidimų išdavimo sistemą, kuri bus taikoma toliau, ir genetiškai modifikuotų maisto produktų, pašarų ir sėklų laisvą apyvartą ir importą, bus patenkinti kai kurių valstybių narių poreikiai. Be to, manoma, kad šiam metodui pritars suinteresuotosios šalys ir visuomenė. Šis metodas taip pat iki šiol atitinka stebimą valstybių narių GMO auginimo praktiką ir subsidiarumo bei proporcingumo principą. Komisija toliau taikys dabartinę ES teisinę sistemą dėl GMO. Todėl, remiantis Direktyvos 2001/18/EB 31 straipsniu, direktyvos įgyvendinimo ataskaitose ypatingas dėmesys bus skiriamas įgytai su 26a ir 26b straipsniais susijusiai patirčiai.

Naujoji rekomendacija dėl nacionalinių auginimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo gairių ir teisės akto, kuriuo būtų keičiama Direktyva 2001/18/EB dėl valstybių narių galimybės riboti arba drausti GMO auginimą savo teritorijoje, pasiūlymas pridėti prie šio komunikato.

[1] OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

[2] OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

[3] OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

[4] Austrija, Vengrija ir Liuksemburgas, remdamiesi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu, Graikija, remdamasi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu ir Direktyvos 2002/53/EB 18 straipsniu, Prancūzija ir Vokietija, remdamosi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsniu, uždraudė kukurūzus MON 108. Austrija, remdamasi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu, uždraudė kukurūzus T 25. Austrija, Vengrija ir Liuksemburgas, remdamiesi Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsniu, uždraudė bulves „Amflora“.

[5] Lenkija priėmė ES teisės aktuose nustatytomis apsaugos sąlygomis nepagrįstą teisės aktą, kuriuo bendrai draudžiama prekyba genetiškai modifikuotomis sėklomis. 2009 m. liepos 16 d. ES Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą, pagal kurį minėtas teisės aktas prieštarauja ES teisei, ir pripažino Lenkiją neįvykdžius įsipareigojimų (byla C–165/08).

[6] 2005 m. birželio mėn., 2006 m. gruodžio mėn., 2007 m. vasario mėn. ir 2009 m. kovo mėn.

[7] OL L 189, 2003 7 29, p. 36.

[8] Pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo GMO nenaudojami ekologiškiems produktams, įskaitant sėklas, maisto produktus ar pašarus, gaminti (9 straipsnio 1 dalis). Taip siekiama kuo mažesnio GMO kiekio ekologiškuose produktuose (žr. 10 konstatuojamąją dalį).

[9] Pagal Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnio 3 dalies c punktą bei II priedą ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 bei 18 straipsnius.

[10] Europos Sąjungos Tarybos raštas Nr. 7581/09.

[11] Bulgarija, Airija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija ir Slovėnija.

[12] Europos Sąjungos Tarybos raštas Nr. 11226/2/09 REV 2.