[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.6.28

KOM(2010)335 galutinis

.

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2010 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos vystymosi bei išorės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2009-aisiais metais SEK(2010)773

Sprendžiami pasaulinės svarbos uždaviniai

Visame pasaulyje 2009-ieji buvo sunkūs metai. 2007–2008 m. maisto kainų krizės poveikį sustiprino ekonomikos ir finansų krizė, sukėlusi pasaulinio masto nuosmukį. Europos Sąjunga sparčiai ėmėsi veiksmų siekdama sušvelninti neigiamą poveikį šalims partnerėms. Taip pat imtasi daugiau veiksmų užtikrinti, kad krizė nepakenktų per pastaruosius metus padarytai pažangai siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT).

Konkrečių veiksmų imtasi 2008 m. pabaigoje sukūrus ES maisto priemonę, skirtą maisto kainų krizei įveikti. Iš šiai priemonei skirtų 1 mlrd. EUR iki 2009 m. pabaigos paskirstyti 837 mln. EUR. Priemonės tikslas – užpildyti spragą tarp pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir vidutinės bei ilgalaikės trukmės vystymosi pagalbos. Dėl 2008 m. antroje pusėje prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės padėtis itin pablogėjo skurdesnėse šalyse. Paskaičiuota, kad dėl krizės nuo 40 mln. iki 80 mln. žmonių besivystančiose šalyse patirs visišką skurdą. Remiantis 2009 m. balandžio mėn. pateiktais Europos Komisijos pasiūlymais[1], susitarta dėl visa apimančių, laiku taikomų, tikslingų ir suderintų priemonių. Todėl iki metų pabaigos pagal Lanksčią paramos pažeidžiamiausioms šalims priemonę 215 mln. EUR skirta 11 Afrikos šalių ir dviem Karibų baseino šalims, kad jos galėtų sumažinti savo 2009 m. nacionalinio biudžeto finansavimo trūkumą. 160 mln. EUR išmokėta 2009 m. pabaigoje, o likusieji 55 mln. EUR bus išmokėti pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Be to, šalių strategijos dokumentų laikotarpio vidurio peržiūra 2009 m. surengta tinkamu laiku, todėl ES galėjo priderinti atskiras bendradarbiavimo programas prie kintančios padėties.

Europos Komisija aktyviai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose forumuose (t. y. Didžiojo aštuoneto, Didžiojo dvidešimtuko ir JT susitikimuose) siekdama užtikrinti, kad būtų visiškai atsižvelgta į finansų ir ekonomikos krizės poveikį skurdžiausioms šalims ir kad joms padėti būtų imtasi specialių priemonių.

2009-aisiais taip pat dėta daug pastangų klimato kaitos poveikiui švelninti. Rengdamasi 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje vykusioms klimato kaitos deryboms, ES sustiprino bendradarbiavimą ir dialogą su besivystančiomis šalimis partnerėmis. Komisija paskelbė komunikatą „Tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo didinimas. Europos pasiūlymai Kopenhagos susitarimui“[2], skirtą padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita. Gruodžio mėn. ES susitarė dėl kasmet 2010–2012 m. laikotarpiu skirsimo 2,4 mlrd. EUR „skubios pradžios“ finansavimo, padėsiančio besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir įgyvendinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas strategijas. Taip pat ketinta šalims padėti pasirengti valdyti po 2012 m. skirsimas didesnes lėšas padariniams švelninti ir prisitaikyti. 2009 m. Pasauliniam kovos su klimato kaita aljansui (PKKKA) skirta 35 mln. EUR klimato kaitos labiausiai veikiamoms skurdžioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, remti. 2009 m. vasario mėn. paskelbtas komunikatas „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategija“[3]. Komunikato tikslas – mažinti nelaimių sukeliamą naštą pažeidžiamiausioms šalims.

Aktyviai palaikomi santykiai visame pasaulyje

2009-aisiais Europos Sąjunga surengė aukščiausiojo lygio susitikimus su tokiais pagrindiniais pasaulinio masto veikėjais, kaip Kinija, Indija ir Rusija.

2009-aisiais toliau stiprinti politiniai santykiai su Lotynų Amerika. Rugsėjo mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriame išdėstyti nauji ES ir Lotynų Amerikos santykių politikos principai. Gruodžio mėn. priimta 10,8 mln. EUR vertės Lotynų Amerikos investicinė priemonė, skirta papildomoms investicijoms į transporto, energetikos ir aplinkos sektorius pritraukti ir socialiniam bei privačiam sektoriams remti.

2009 m. gegužės mėn. oficialiai pradėtos derybos su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis dėl antros Kotonu susitarimo peržiūros. 2009-aisiais taip pat pradėta 10-ojo EPF laikotarpio vidurio peržiūra, per kurią bus apžvelgta iki šiol padaryta pažanga, bus atnaujinta bendradarbiavimo strategija ir susijusioms šalims skiriami finansiniai ištekliai.

Siekiant kartu spręsti žemyno ir pasaulinius uždavinius, strateginiai santykiai su Afrika toliau buvo stiprinami pagal Bendrą Afrikos ir ES strategiją. Sustiprintas politinis dialogas, o parengus aštuonių teminių partnerystės programų įgyvendinimo planus padaryta abiems žemynams naudinga pažanga.

Atsižvelgiant į aktyvų Pietų Afrikos dalyvavimą valdant konfliktus Afrikoje, 2009 m. ES ir Pietų Afrika itin sustiprino dialogą taikos ir saugumo klausimais.

2009 m. birželio mėn. Briuselyje surengtas pirmasis ES ir Pakistano aukščiausiojo lygio susitikimas. 2009 m. lapkričio mėn. ES užbaigė derybas su Iraku dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurį bus siekiama pasirašyti 2010 m., taip pirmą kartą sukuriant pagrindą sutartiniams ES ir Irako santykiams.

Vykdant Europos kaimynystės politiką (EKP), pagal Kaimynystės investicinę priemonę 2008–2009 m. finansuotiems 25 projektams transporto, aplinkos ir energetikos, taip pat socialiniame ir privačiame sektoriuose skirta iš viso 170 mln. EUR. Tai padėjo sutelkti 7,35 mlrd. EUR vertės investicijų iš tarptautinių finansų institucijų.

Veiksmai siekiant TVT

Pastaraisiais metais padaryta pažanga siekiant įvairių TVT ir gerinant rodiklius. Tačiau pažanga yra netolygi, ir kai kurios šalys ir regionai, ypač į pietus nuo Sacharos, atsilieka. Be to, dėl ekonomikos krizės, taip pat klimato kaitos ir ankstesnių maisto ir degalų krizių poveikio tvarios pažangos perspektyvoms kyla pavojus.

2009-aisiais Europos Komisija formulavo parengiamuosius dokumentus, susijusius su pagrindiniais TVT tokiose žmogaus vystymosi srityse, kaip sveikata, švietimas ir lyčių lygybė. Priėmus tokias politikos kryptis 2010 m. bus atitinkama linkme kreipiamos ES vidaus diskusijos TVT tema, o jų išvados bus įtrauktos į ES teikiamus pasiūlymus rengiantis 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančiam JT TVT peržiūros aukščiausiojo lygio susitikimui. Komisija sieks, kad ES susitartų dėl visapusiško požiūrio, kaip paspartinti pažangą, kad TVT būtų pasiekta iki 2015 m., ir kaip įtvirtinti tai, kas pasiekta, kad rezultatai būtų tvarūs. Taip pat imtasi iniciatyvų, įskaitant komunikatą dėl mokesčių srities valdymo besivystančiose šalyse ir aprūpinimo maistu srities teminės politikos krypčių peržiūrą.

Pasinaudodama įvairiomis priemonėmis ir būdais, įskaitant paramą biudžetui, Komisija teikė paramą sveikatos, švietimo, užimtumo, socialinės apsaugos ir kultūros sektoriuose, kad būtų stiprinamos nacionalinės sistemos, o pagalba būtų priderinta prie šalių vykdomos politikos.

Kaip Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo valdybos narė, Komisija, atstovaujanti didelį įnašą (872,5 mln. EUR 2002–2009 m.) skiriančiai ES, toliau aktyviai dalyvavo vykdant šią iniciatyvą ir įsitraukė į Pasaulinės vakcinų ir imunizacijos sąjungos veiklą. Kaip iniciatyvos „Švietimas visiems“ valdybos nuolatinė narė, Komisija dėmesį sutelkė į pagalbos veiksmingumą, nestabilių valstybių poreikius ir valdymo klausimus.

Komisija sustiprino pastangas su lyčių lygybe susijusiems TVT pasiekti. 2009 m. parama skirta nevalstybiniams subjektams kovoti su suaugusiųjų neraštingumu ir gerinti moterų galimybes naudotis privačia nuosavybe.

Atsižvelgdama į septintąjį TVT, Komisija dėmesį taip pat sutelkė į tokius pagrindinius aplinkos klausimus, kaip klimato kaita, dykumėjimas, biologinė įvairovė, žuvininkystė ir miškų išsaugojimas. Toliau teikta parama besivystančioms šalims stiprinant jų gebėjimus įgyvendinti daugiašalius aplinkos susitarimus.

2009-aisiais Komisija toliau siekė gerinti besivystančių šalių teikiamų su TVT susijusių duomenų prieinamumą ir kokybę. Atlikti duomenų tyrimai, teikta parama besivystančių šalių gebėjimams statistikos srityje gerinti. Padėtis, palyginti su praeitais metais, labai pagerėjo, tačiau lieka rimtų trūkumų, susijusių su TVT vertinimo rodikliais.

Tinkamos ir tikslingos politikos kryptys

Europos konsensuse dėl vystymosi[4] pirmą kartą nurodyta bendra ES ir valstybių narių vystymosi politikos vizija. Pagrindiniai konsensuso aspektai: daugiau pagalbos, geresnė pagalba, didesnis politikos suderinamumas vystymosi labui ir dėmesys Afrikai. 2009 m., praėjus ketveriems metams nuo konsensuso priėmimo, Komisija atliko preliminarų konsensuso įgyvendinimo vertinimą, kuris visų vystymosi srities subjektų pripažintas ir laikomas vertinga informacine medžiaga.

Vien pagalbos nepakanka norint padėti skurdžiausioms šalims vystytis, todėl pastaraisiais metais Komisija itin stengėsi užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys derėtų su pastangomis siekti TVT. Būtent todėl politikos suderinamumas vystymosi labui yra papildomas ir būtinas elementas siekiant vystymosi.

2009 m. rugsėjo mėn. Komisija parengė antrą pagrindinę ataskaitą, kurioje apžvelgė 12 politikos krypčių, darančių poveikį vystymuisi. Šios sritys tai prekyba, aplinka, klimato kaita, saugumas, žemės ūkis, žuvininkystė, globalizacijos socialinis matmuo, užimtumas ir tinkamas darbas, migracija, moksliniai tyrimai ir inovacijos, informacinė visuomenė, transportas ir energetika. Kita sritis, kurioje Komisija ieško teigiamos sinergijos su vystymosi tikslais, yra geras mokesčių srities valdymas.

Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad įvairios ES politikos kryptys, procesai ir priemonės besivystančioms šalims daro didelį poveikį. ES vykdoma politika mokslinių tyrimų, aplinkos ir energetikos srityse duoda labai gerų rezultatų. Mokslinių tyrimų srityje ES ir besivystančios šalys bendradarbiauja tokiose besivystančioms šalims naudingose srityse, kaip sveikatos priežiūra ar aprūpinimas maistu. Besivystančių šalių mokslininkai raginami dalyvauti mokslinių tyrimų ir judumo programose. Kalbant apie aplinkos politiką, ES užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje miškų apsaugos srityje. Pagal miškų teisės aktų vykdymo ir prekybos iniciatyvą ES, siekdama kovoti su neteisėtu miškų kirtimu, iš šalių partnerių importuoja tik patikrintą ir patvirtintą medieną. Kalbant apie energetikos sektorių, pagal Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą nustatytas privalomas tikslas (20 % energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2020 m.) paskatins biokuro eksportą iš besivystančių šalių. Pagal tvarumo sistemą biokuro importuotojai įpareigoti laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir pranešti apie galimą neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį trečiosiose šalyse.

Remdamasi sukaupta patirtimi, 2009 m. lapkričio mėn. Ministrų Taryba, atsižvelgdama į dabartines 12 politikos krypčių patvirtino[5] penkias prioritetinių veiksmų sritis: prekyba ir finansai, klimato kaita, aprūpinimas maistu, migracija, taika ir saugumas.

ES siekis į vystymąsi orientuoti išorės politikos kryptis turi atitikti tinkamą besivystančių šalių vidaus politiką. ES manymu, valdymas yra svarbiausias kovos su skurdu veiksnys kuriant geresnę aplinką investicijoms ir geriau valdant viešuosius finansus, mažinant korupciją, gerinant mokesčių srities valdymą ir vystymuisi naudojamų įplaukų surinkimą, stiprinant institucijų priežiūros ir kontrolės svertus, kad būtų didinama atskaitomybė ir stabilumas. Pripažindama, kad kiekviena šalis turi teisę savo nuožiūra spręsti, kaip gerinti demokratinį valdymą, Komisija vis dėlto yra pasiryžusi demokratinį valdymą traktuoti tiek kaip atskirą politikos kryptį, tiek kaip visoms programoms ir sektoriams svarbią temą. ES, su šalimis partnerėmis palaikydama nuolatinį politinį ir su žmogaus teisėmis susijusį dialogą, ir toliau kelia lyčių lygybės ir moterų teisių klausimus. Kai kuriose šalyse Komisija remia projektus, kuriais siekiama padėti dėl ginkluotų konfliktų ar smurto nukentėjusiems vaikams. Pirmą kartą 2009 m. surengtas regioninis seminaras vietos gyventojų, mažumų ir kastomis pagrįstos diskriminacijos klausimais, dėmesį sutelkiant į pietų ir pietryčių Aziją. Užtikrinant gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms šalyse partnerėse ne tik gerinama ES pagalbos kokybė, bet ir puoselėjamos pagrindinės ES vertybės.

Europos pagalba. Didesnės pagalbos sumos ir geresnis panaudojimas

ES (27 valstybės narės ir Europos Komisija) 2009 m. dar kartą užsitikrino svarbiausios vystymosi pagalbos teikėjos poziciją: ji teikė daugiau kaip pusę[6] visos oficialios paramos vystymuisi, t. y. 48,2 mlrd. EUR. Vien Komisija įsipareigojo skirti 12 mlrd. EUR ir išmokėjo 10 mlrd. EUR.

2009 m. Komisija ir toliau siekė, kad pagalba būtų kuo veiksmingesnė. Komisija užėmė pagrindines pozicijas teikdama iniciatyvas, kurios buvo priimtos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Paramos vystymuisi komiteto (EBPO ir PVK) rengtuose aukšto lygio forumuose pagalbos veiksmingumo tema. Siekdama paspartinti pažangą ir pasiekti konkrečių rezultatų iki kito forumo, vyksiančio 2011 m. Seule, sinergijai tarp valstybių narių gerinti Komisija ėmėsi skatinti ir derinti veiklą. Todėl 2009 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė ES veiklos programą, kurioje dėmesys sutelktas į tris pagrindinius pagalbos veiksmingumo prioritetus, dėl kurių susitarta paskutiniame 2008 m. vykusiame forume Akroje: mažinti pagalbos suskaidymą pagalbos teikėjams pasidalijant darbą, labiau naudoti šalių sistemas ir gerinti techninio bendradarbiavimo kokybę. Atsižvelgdama į tai 2009 m. sausio mėn. Komisija priėmė plačių užmojų veiksmų planą.

Komisija priimtiniausiu pagalbos teikimo būdu ir toliau laiko paramą biudžetui (žr. toliau) ir siekdama tvaresnės naudos pertvarkė techninės pagalbos teikimo tvarką. Komisija glaudžiau bendradarbiauja su kitais pagalbos teikėjais ir netgi perduoda ES valstybėms narėms atsakomybę už kai kurių paramos programų įgyvendinimą. ES labai smarkiai atsiejo pagalbą ir pakeitė požiūrį į sąlygiškumą, taip pat ėmėsi veiksmų pagalbos nuspėjamumui ir skaidrumui didinti.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma JT ir Pasaulio banko grupe. 2009 m. su JT agentūromis pasirašyta susitarimų, kurių bendra vertė siekia 935 mln. EUR, t. y. apie 10 % bendrų ES pagalbos įsipareigojimų. Su Pasaulio banku pasirašytų susitarimų bendra vertė siekia 469 mln. EUR. Nors šias lėšas tarptautinės organizacijos valdo pagal savo procedūras, Komisija tikrina, kad lėšos būtų tinkamai valdomos laikantis ES standartų ir prireikus ES procedūrų. Veiklos susitarimai, kuriuose nustatytos tokių tikrinimų sąlygos, 2009 m. pasirašytos su JT, Pasaulio banko grupe ir Tarptautiniu valiutos fondu. Pasirašytu susitarimu su TVF Komisijai sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiauti vykdant kovos su pinigų plovimu programas.

2009 m. Europos Komisijai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, pradėti pirminiai strategijos, apibrėžtos 2008 m. Komisijos komunikate „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“[7] įgyvendinimo etapai. 2009 m. gruodžio mėn. Briuselyje įvyko pirmoji decentralizuoto bendradarbiavimo konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 300 ES ir besivystančių šalių vietos valdžios institucijų atstovų. Visus 2009-uosius metus bendradarbiauta su nevalstybiniais subjektais, juos įtraukiant į vystymosi strategijų rengimo procesą ir vystymosi veiksmų įgyvendinimą.

Paramos biudžetui teikimas

Komisija paramą biudžetui laiko tinkamiausiu pagalbos teikimo būdu, atsižvelgdama į tokius principus, kaip vietos atsakomybės didinimas, šalių partnerių gebėjimų vystymo skatinimas, pagalbos derėjimo su nacionaline šalies politika derinimas ir pagalbos teikimo finansinių operacijų sąnaudų mažinimas.

Parama biudžetui – tai mechanizmas, pagal kurį lėšos pervedamos į šalies pagalbos gavėjos nacionalinį iždą, jeigu šalis atitinka sutartas mokėjimo sąlygas. 2009 m. pagal šį mechanizmą Komisija įsipareigojo skirti 2,4 mlrd. EUR išorės bendradarbiavimui skirtų pagalbos lėšų[8]. Lėšos teikiamos kaip bendra parama biudžetui, naudojama nacionalinės vystymosi politikos ir (arba) strategijos įgyvendinimui remti, arba kaip konkretiems sektoriams skirta biudžeto parama, naudojama padėti šalims partnerėms siekti pažangos konkrečiame sektoriuje.

2009 m. bendros paramos biudžetui įsipareigojimai sudarė 35 % visų naujų paramos biudžetui operacijų ir siekė 869 mln. EUR. Visos 23 pagalbą gaunančios šalys buvo AKR regiono šalys. 2009 m. apie 10 % naujų paramos biudžetui operacijų buvo atliktos nestabiliose šalyse (žr. lentelę).

Konkretiems sektoriams skirtos biudžeto paramos naudojimas 2009 m. šiek tiek išaugo. Bendri konkretiems sektoriams skirtos paramos biudžetui įsipareigojimai buvo 1,6 mlrd. EUR, t. y. apie 65 % naujų paramos biudžetui operacijų. Lėšos panaudotos beveik visoms naujoms paramos biudžetui operacijoms ne AKR regiono šalyse. ES kaimyninėse šalyse ir Pietų Afrikoje paramos biudžetui operacijos sutelktos į profesinį rengimą ir mokymą, į visuomenės sveikatos reformą, vandens ir nuotekų tvarkymą, transportą, aplinką, užimtumą ir pradinį ugdymą. Azijoje visi įsipareigojimai prisiimti socialiniuose sektoriuose. Lotynų Amerikoje pagrindiniai sektoriai buvo švietimas ir socialinė sanglauda. AKR regione konkretiems sektoriams skirta parama biudžetui sutelkta į tradicinius sektorius (keliai, sveikatos priežiūra ir švietimas) ir kai kuriuos naujus sektorius, pvz., decentralizuotas žemės ūkis ir žmogiškųjų išteklių valdymas.

Šiuo metu ES bando EBPO ir PVK pristatytą naują paramos biudžetui vertinimo metodiką. Bandomieji vertinimo projektai 2009 m. pradėti Tunise, Malyje ir Zambijoje. Jei bandomieji testai duos teigiamų rezultatų, sutarta metodika, pagal kurią visose pagalbą gaunančiose šalyse bus atliekamos vienodos vertinimo procedūros, bus galima naudotis 2011 m. viduryje.

2009 m. užbaigti Komisijos geografiniu pagrindu atlikti vertinimai rodo, kad beveik visose šalyse ir regionuose perėjimas prie paramos biudžetui turėjo teigiamą poveikį, pvz., dialogui su šalimis partnerėmis, pagalbos teikėjų veiksmų derinimui, viešųjų finansų valdymui ir pagalbą gaunančių šalių politikos reformoms. Tačiau šios išvados padarytos atsižvelgus į atskirus atvejus ir negali būti taikomos bendrai.

Viešųjų finansų valdymo (VFV) sistemų stiprinimas ir toliau lieka svarbiausiu aspektu teikiant paramą biudžetui, siekiant užtikrinti, kad vyriausybės už biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitytų savo šalies ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams. Komisijos kartu su Pasaulio banku ir kitomis organizacijos parengta viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės (VIFA) nustatymo priemonė yra naudojama pagrindiniam rodikliui, į kurį atsižvelgiama vertinant šalių pažangą VFV srityje, nustatyti. Nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2009 m. pabaigos VIFA vertinimai atlikti 105 šalyse, iš kurių 62 yra AKR regiono šalys. Į šį skaičių patenka beveik visos šalys, kurioms skiriama ES finansuojama parama biudžetui.

Komisijos darbuotojai dalyvauja mokymo kursuose, skirtuose paramos biudžetui programų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimams stiprinti. Paprastai tokiuose kursuose gali dalyvauti šalių partnerių vyriausybių pareigūnai ir kitų pagalbą teikiančių agentūrų darbuotojai.

Europos Komisija mano, kad kai kurioms nuo krizės arba konfliktų nukentėjusioms nestabilioms valstybėms teikiama parama biudžetui yra geriausias pagalbos teikimo būdas, net jeigu šios šalys neatitinka formalių reikalavimų jai gauti. Komisijos požiūriu, parama biudžetui sudaro palankesnes sąlygas stabilizuoti padėtį ir išvengti tolesnio ekonominės ir politinės padėties blogėjimo. Todėl Komisija 2009 m. parengė naujas gaires, pagal kurias kriterijai, taikomi paramai biudžetui gauti, priderinami prie konkrečios šalių padėties. Taigi paramos biudžetui programos bus rengiamos taip, kad būtų sumažinta rizika ir kartu užtikrinta, kad nedelsiant po konflikto ar krizės atsiradusios galimybės būtų tinkamai išnaudojamos. ( Išsamesnė informacija pateikta nesutrumpintos ataskaitos 5.1.2 dalyje.

Veiksmai siekiant rezultatų

Komisija deda pastangas vystymojo bendradarbiavimo veiksmų poveikiui vertinti. Visi pagalbos teikėjai tai laiko prioritetu. Tai padeda nukreipti pagalbą ten, kuri ji gali būti kuo veiksmingiau panaudota. Iki šiol dauguma pagalbos teikėjų daugiausia dėmesio skyrė investuotoms lėšoms, išlaidoms ir techniniams aspektams ir mažai dėmesio rezultatams, poveikiui ir tvarumui. Projektų ir programų rezultatų, poveikio ir tvarumo vertinimas yra svarbiausias aspektas vertinant pagalbos poveikį faktiniam skurdo mažinimui.

Praktiniu požiūriu pastaraisiais metais Komisija siekė griežtinti pagalbos teikimo, kokybės kontrolės, atskaitomybės ir rezultatų stebėjimo standartus. Ji pradėjo procedūrų reformą siekdama jas supaprastinti, daugiau dėmesio skirti kokybei ir rezultatams, kartu suderinti su tarptautiniu mastu sutartais pagalbos veiksmingumo tikslais. Komisija taip pat parengė dinamiškesnes partnerystės su pagalbą gaunančiomis šalimis ir kitais pagalbos teikėjais formas ir supaprastino procedūras bei aiškiau apibrėžė pagalbos teikimo ir naudojimo taisykles.

2009 m. daugiausia pastangų skirta:

- Komisijos techninio bendradarbiavimo reformos įgyvendinimui siekiant didinti pagalbos veiksmingumą. Šiame etape pagrindiniai veiksmai buvo nustatyti veiklos kryptį ir sukurti reformos rezultatų stebėjimo sistemą;

- įvairioms metodikos priemonėms 2009 m. priimti, kad būtų supaprastintas ES išorės pagalbos teikimas;

- Komisijos būstinės ir delegacijų darbuotojų, dalyvaujančių teikiant išorės pagalbą, įgūdžių ir gebėjimų tobulinimui;

- projekto rengimo etapu taikomos pagrindinės kokybės priemonės – tarpusavio vertinimo mechanizmo – peržiūrai, t. y. kokybės palaikymo grupės biuras, kuris 2009 m. vertino beveik 100 % tinkamų finansuoti projektų ir programų.

Komisijos vertinimo programa vykdoma aktyviai: 2009 m. pradėta 19 naujų vertinimų. Užbaigus vertinimą pagrindinė išvada yra tokia, kad programavimas, įgyvendinimas ir veiksmingumas yra tinkami daugeliu atveju. Naudojimo veiksmingumas ir tvarumas ir toliau lieka silpniausia vieta. ES veiksmai iš tiesų daro teigiamą poveikį, tačiau būtina, kad šalys partnerės prisiimtų didesnę atsakomybę.

2009 m. iš viso parengta 1 548 į rezultatus orientuoto stebėjimo ataskaitų. Palyginti su 2008 m., šis skaičius padidėjo 24 %. 2009 m. rezultatai rodo, kad projektų rezultatai, palyginti su 2008 m., pagerėjo.

Apskritai Komisija veikė sparčiai, kad būtų sprendžiamos 2008–2009 m. krizės sukeltos problemos ir būtų užtikrintas kuo didesnis jos išteklių poveikis. ES įrodė savo pajėgumą rasti naujoviškų veiklos būdų ir priderinti pagalbos priemones prie naujų uždavinių. Šis dinamiškai vykstantis procesas padėjo kurti naujas sinergijas ir pasiekti geresnių rezultatų.

Komisija toliau dės pastangas siekdama Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kurių pagrindinė tarptautinio masto peržiūra bus atlikta 2010 m.

[pic]

[pic]

[pic]

[1] Dokumente „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“.

[2] COM (2009) 475 galutinis, 2009 9 10.

[3] COM (2009) 84 galutinis, 2009 3 4.

[4] Konsensusą 2005 m. gruodžio mėn. patvirtino Komisijos, Tarybos ir Parlamento pirmininkai.

[5] Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas (COM (2009) 458 galutinis).

[6] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Paramos vystymuisi komiteto (EBPO ir PVK) 15 ES narių teikiama pagalba yra 56 % visos PVK narių teikiamos OPV.

[7] COM (2008) 626, 2008 10 8.

[8] Apima tik bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ valdomą pagalbą.