[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.5.25 KOM(2010)253 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI KURIANT BENDRĄJĄ EUROPOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ RINKĄ 2009 m. PADARYTOS PAŽANGOS ATASKAITA (15-OJI ATASKAITA) SEK(2010)630 1. Įžanga Šiame komunikate pranešama apie Europos Sąjungos elektroninių ryšių sektoriaus rinkos ir teisinio reguliavimo raidą 2009 m.[1] Taikant dabartinę ES reguliavimo sistemą Europos piliečiams užtikrinama inovacijų ir lengviau įperkamų elektroninių ryšių paslaugų nauda, tačiau dar teks pašalinti tam tikras dideles kliūtis. Susirūpinimą kelia nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo ir efektyvios veiklos klausimai. Vien rinkų ypatybėmis negalima pateisinti reikšmingų valstybėse narėse nustatytų didmeninių ir mažmeninių kainų skirtumų – juos lemia ir tai, kad taikomi skirtingi reguliavimo metodai. Pvz., vienose valstybėse narėse nustatyti penki didžiausi didmeniniai skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifai yra vidutiniškai pustrečio karto didesni nei kitose valstybėse narėse nustatyti penki mažiausi tarifai. Vidutinė mažmeninė judriojo ryšio minutės kaina taip pat yra beveik keturis kartus didesnė valstybėse narėse, kuriose nustatyti penki didžiausi tarifai, nei tose, kuriose nustatyti penki mažiausi tarifai. Šie skirtumai tik didėja, kai teisių gynimo priemonės netaikomos nuosekliai, laiku, skaidriai ir nuspėjamai ir kai nacionalinės reguliavimo institucijos nepajėgia imtis veiksmų atsižvelgdamos į technologijų ir rinkos raidą. Vartotojai ir verslas vis dar veikia 27 skirtingose rinkose, todėl negali naudotis ekonominėmis bendrosios rinkos galimybėmis. Gerai išvystytose elektroninių ryšių, pvz., balso telefonijos, rinkose sektoriaus augimas lėtėja. Norint užtikrinti tvarų augimą, ateityje reikės taikyti naujoviškas paslaugas ir naujus verslo modelius. Dabar būtina pereiti į naujos kartos aplinką, kuri teikia naujų galimybių ir verčia spręsti naujus klausimus. Kad ši transformacija įvyktų, reikia skirti daug investicijų siekiant didinti fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų pajėgumą. Laikydamasi strategijos „2020 m. Europa“[2], 2010 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė skaitmeninę darbotvarkę[3], kurioje nurodytos priemonės, kaip prisidėti prie skaitmeninės ekonomikos augimo, skatinti pereiti prie didelės spartos ryšio ir stiprinti bendrąją elektroninę rinką. Norint įgyvendinti šias priemones, būtina taikyti nuoseklius reguliavimo metodus ir veiksmingai taikyti teisių gynimo priemones. Be to, valstybės narės privalės laiku ir tinkamai į nacionalinę teisę perkelti ir taikyti 2009 m. gruodžio 19 d. įsigaliojusią persvarstytą teisinio reguliavimo sistemą[4]. 2. Rinkos raida Sektorius pergyveno 2009 m. ekonomikos nuosmukį, tačiau dėl tradicinių, pvz., fiksuotojo ir judriojo ryšio balso telefonijos, rinkų brandos laipsnio kyla nemenkų augimo kliūčių. Liberalizavus rinką pasiekti spartūs augimo tempai pastaraisiais metais lėtėja. Didesnės duomenų perdavimo pajamos kol kas nekompensuoja mažėjančių balso perdavimo pajamų. Dėl ekonominių sąlygų naudotojai mažino savo išlaidas. Tačiau rentabilumą užtikrino plataus masto išlaidų mažinimo planai ir tokie veiksniai kaip nekintamos kainos pasiūlymais grindžiami verslo modeliai. Investicijų sumažėjo, daugiausiai investuota į fiksuotojo ryšio tinklus. Daugelyje valstybių investicijos į naujos kartos prieigos tinklus vis dar ribotos, tačiau jas vis dėlto skatina kabelinių tinklų konkurencija ir vietos valdžios institucijų skiriamos lėšos. Pasiekti ankstesnių metų augimo tempą bus sunku, tačiau, BVP pradėjus vėl augti ir augant vartojimui, yra gerų perspektyvų 2010–2011 m. užtikrinti augimą. 2008 m. Europos Sąjungos elektroninių ryšių sektoriaus pajamos buvo 351 mlrd. EUR – tai prilygsta apytiksliai pusei visų informacinių ir ryšio technologijų sektoriaus pajamų. Septyni didžiausi pasaulyje telekomunikacijų operatoriai yra Europos bendrovės. 43 proc. elektroninių ryšių sektoriaus pajamų gaunama iš fiksuotojo ryšio balso telefonijos ir fiksuotosios interneto prieigos (įskaitant verslo duomenų perdavimo paslaugas), 47 proc. – iš judriojo ryšio paslaugų, o likę 10 proc. – iš mokamos televizijos[5]. Europos informacinių technologijų stebėjimo tarnybos (angl. European Information Technology Observatory , EITO) duomenimis, 2009 m. augimas buvo beveik lygus nuliui (1 lentelė). 1 lentelė Augimo tempas | Pajamų už telekomunikacijų paslaugas dalis | Fiksuotojo ryšio balso telefonija, taip pat interneto prieiga ir paslaugos | -2.5% | 36% | fiksuotojo ryšio balso telefonija | -6.3% | 24% | interneto prieiga ir paslaugos | 5.6% | 12% | Judriojo ryšio balso telefonija ir judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugos | 0.6% | 47% | judriojo ryšio balso telefonija | -1.8% | 36% | judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugos | 9.3% | 11% | Verslo duomenų perdavimo paslaugos | 0.6% | 7% | Mokama televizija | 11.7% | 10% | Telekomunikacijų paslaugos (iš viso) | (Operatorių paslaugos) | 0% | 100% | Šaltinis – EITO, 2009 m. Plačiajuostis ryšys 2009 m. pagal skverbties rodiklius kai kurios valstybės narės (pvz., Danija, Nyderlandai) pirmavo pasaulyje. Vidutinis fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties rodiklis pasiekė 24,8 proc.[6], o tai 2 procentiniais punktais daugiau nei metais prieš tai, nors augimo tempas sulėtėjo daugiau nei trečdaliu. 1 diagrama [pic] Daugumos plačiajuosčio ryšio linijų veikimas pagrįstas xDSL technologijomis. Didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio diegimas ribotas, apytiksliai ketvirtadalio linijų sparta didesnė kaip 10 megabitų per sekundę (Mbps). Europa atsilieka naujos kartos prieigos srityje. Į patalpas nutiestų šviesolaidžių[7] linijos sudaro vos 1,8–5 proc. visų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų, vadinasi, būtina gerinti naujos kartos prieigos tinklų diegimo sąlygas. Mažmeninės kainos mažėjo daugiausia dėl padidintos perdavimo spartos ir nekintamos kainos paslaugų paketų. Nuo 2003 m. liepos mėn. rinkoje įsitvirtinusių operatorių dalis fiksuotojo plačiajuosčio ryšio rinkoje mažėjo ir nusistovėjo ties 45 proc. (48,3 proc., jei įskaičiuojamas perpardavimas). Tačiau kai kuriose valstybėse tokių operatorių rinkos dalis vėl didėja. Vietinių linijų atsiejimo rodiklis padidėjo (73,7 proc. naujų rinkos dalyvių DSL linijų, palyginti su 69,2 proc. 2009 m. sausio mėn.) daugiausia todėl, kad mažiau paslaugų perparduota: perpardavimo rodiklis sumažėjo nuo 12,9 proc. naujų rinkos dalyvių DSL linijų 2009 m. sausio mėn. iki 9,4 proc. – 2010 m. Naudodamiesi atsietomis vietinėmis linijomis nauji rinkos dalyviai gali siūlyti trijų paslaugų (sparčiojo interneto, televizijos ir telefono) paketus, įskaitant IP televiziją. Judrusis ryšys Pastaraisiais metais augimą užtikrinęs judriojo ryšio sektorius atsidūrė kryžkelėje. Daugiau kaip 80 proc. visų judriojo ryšio pajamų gaunama už balso telefonijos paslaugas, tačiau lyginant srautų duomenis aiškėja, kad tų paslaugų dalis mažėja, o duomenų perdavimo paslaugų, kurioms reikia kur kas didesnio tinklo pajėgumo, teikiama vis daugiau. Už judriojo ryšio interneto paslaugas gautos pajamos sudaro vos 4 proc. judriojo ryšio pajamų. Sparčiai didėja specialiųjų judriojo plačiajuosčio ryšio duomenų perdavimo kortelių vidutinė skverbtis, kuri sudarė 5,2 proc., palyginti su 2,8 proc. 2009 m. sausio mėn. (2 diagrama). Suomijoje, Portugalijoje ir Austrijoje skverbtis didesnė nei 15 proc. Konvergencija tampa tikrove: judriojo ryšio operatoriai pritaiko savo verslo modelius, o judriojo plačiajuosčio ryšio rinkoje veiklą pradeda nauji dalyviai, tokie kaip interneto paslaugų tiekėjai ir gamintojai. 2 diagrama [pic] 3. Reguliavimo aplinka Institucinė sistema Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas Nacionalinės reguliavimo institucijos turi būti nepriklausomos, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus reguliavimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybių narių struktūros, susijusios su reguliavimo funkcijomis, būtų veiksmingai atskirtos nuo nuosavybės arba operatorių valdymo veiklos, prieš Latviją, Lietuvą ir Rumuniją pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros. Nacionalinių reguliavimo institucijų pirmininkų atleidimas paskatino Komisiją imtis veiksmų prieš valstybes nares (Rumunija, Slovakija) ir pradėti atleidimo Slovėnijoje kriterijų tyrimą. Pagal persvarstytą reguliavimo sistemą valstybės narės privalo užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą (-ę) būtų galima atleisti tik jei jis (ji) nebeatitinka nacionaliniuose teisės aktuose iš anksto nustatytų pareigų vykdymo reikalavimų. Rengiantis įgyvendinti persvarstytą reguliavimo sistemą Komisija toliau įdėmiai stebės padėtį šioje srityje. Nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai ir ištekliai Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad nacionalinės reguliavimo institucijos privalo turėti visus savo pareigoms vykdyti būtinus įgaliojimus[8]. Pagal persvarstytą reguliavimo sistemą reikalaujama, kad paskirtoms užduotims vykdyti nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Kai kuriose valstybėse narėse dėl sunkios ekonominės situacijos sunkiau užtikrinti pakankamai išteklių. Nors dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų gerai pasirengusios vykdyti savo reguliavimo užduotis, kai kuriose valstybėse narėse pranešta apie tai, kad trūksta išteklių. Sprendimų skundimas Galimybė siekti, kad nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimai būtų peržiūrėti teismine tvarka, yra pagrindinė visų paslaugų gavėjų arba įmonių, kuriems sprendimas turi įtakos, teisė. Laikantis Europos Teisingumo Teismo pateikto sąvokos „paslaugų gavėjas arba įmonė, kuriems sprendimas turi įtakos“ išaiškinimo[9], pranešta apie ankstesnės praktikos pakeitimus. Austrijoje nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad rinkos peržiūros bylų svarstymuose dalyvautų visos suinteresuotos šalys. Švedijoje priimtais naujais teisės aktais visiems rinkos dalyviams ir naudotojams leista skųsti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimus. Reikšminga efektyvaus reguliavimo ir teisinio aiškumo problema yra laikas ir ištekliai, kurių reikia skundams teisme nagrinėti. Apie tai pranešta, pvz., Belgijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Švedijoje. Kai kurios reguliavimo institucijos nerimauja, kad skundų kiekis ir ginčai trukdo vykdyti jų darbo planą. Reguliavimo priemonės Rinkos tyrimai ir teisių gynimo priemonės [10] Kai kurios nacionalinės reguliavimo institucijos geriau atlieka reguliarius periodinius tyrimus ir (arba) šalina pagrindines kliūtis taikyti veiksmingesnes naujos kartos aplinkai (pvz., prieigai prie atsietų vietinių šviesolaidžio linijų Nyderlanduose) pritaikytas teisių gynimo priemones, tačiau kitos reguliavimo institucijos pasiekė mažiau (pvz., Belgijoje ir Liuksemburge). Nors Rumunijoje ir Bulgarijoje padaryta pažanga, pirmieji visos rinkos tyrimai tose valstybėse dar nebaigti. Kai kuriais atvejais teisių gynimo priemonės netenka aktualumo anksčiau, nei jos parengiamos, pvz., priemonės dėl ATM duomenų srauto Vokietijoje. Dėl teisių gynimo priemonių aiškumo stokos vėluojama jas taikyti ir kyla ginčų, kuriems nagrinėti taip pat reikia reguliavimo institucijų išteklių. Nuoseklaus reguliavimo stiprinimo rekomendacijoms skelbti Komisija naudojasi Bendrijos konsultacijų priemonėmis ir savo įgyvendinimo įgaliojimais. Siekiant veiksmingai padidinti nuoseklumą teks efektyviau naudotis galimybėmis, kurias suteikia tai, kad išplėstos Komisijos funkcijos, susijusios su teisių gynimo priemonėmis, ir kad persvarstytoje reguliavimo sistemoje numatyta nauja institucinė sistema. Labai svarbu, kad reikiamų priemonių laiku imtųsi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC). Plačiajuostis ryšys Konkurencijos sąlygos plačiajuosčio ryšio rinkose pastaruoju metu inertiškos, o kai kuriose valstybėse narėse net blogėja. Iš dalies tokia situacija susiklostė todėl, kad veiksmingai ir laiku neužtikrintos teisių gynimo priemonės. Kai kuriais atvejais reikšmingos prieigos paslaugos, pvz., DSL be mokesčio už telefono liniją Čekijoje, Kipre ir Slovėnijoje arba duomenų srautas Slovakijoje, pasiūlytos visai neseniai. Reikiamus standartinius (pvz., ADSL arba VDSL) pasiūlymus kartais vėluojama teikti, pvz., Belgijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Liuksemburge arba Vokietijoje. Dabartinė rinkos tendencija teikti paslaugų paketus turi nemažai poveikio konkurencijos dinamikai; dėl šios tendencijos nacionalinėms reguliavimo institucijoms kyla papildomų reguliavimo klausimų. Būtina išnagrinėti, kokiu mastu alternatyvūs operatoriai, naudodamiesi didmeninėmis prieigos paslaugomis, gali konkuruoti paslaugų paketų srityje su rinkoje įsitvirtinusiais operatoriais. Kai kurios nacionalinės reguliavimo institucijos šviesolaidžius priskyrė didmeninėms plačiajuosčio ryšio rinkoms ir nustatė įpareigojimus (pvz., Estija, Latvija, Nyderlandai, Suomija), tačiau kitos tokios institucijos šviesolaidžiams darė išimtis arba jų nereguliavo (pvz., Graikija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Prancūzija, Švedija, Vokietija). Nyderlanduose nustatytas įpareigojimas atskirti vietines šviesolaidžių linijas. Kai kurios nacionalinės reguliavimo institucijos nustatė nevienodas teisių gynimo priemones šviesolaidžių ir vario kabelių tinklams (pvz., Estija, Nyderlandai ir Suomija). Siekiant paskatinti naujos kartos prieigos tinklų diegimą, priimta teisės aktų (pvz., Austrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje), kad būtų užtikrinta lengvesnė prieiga prie fizinės infrastruktūros ir kad būtų paprasčiau naudoti bendras priemones. Be to, daugelis nacionalinių reguliavimo institucijų (pvz., Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos) nustatė prieigos prie pasyviosios infrastruktūros įpareigojimus, kad alternatyviems operatoriams būtų lengviau diegti tinklus. Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje laidų įrengimo pastatuose priemonės priimtos nustatant atitinkamus įpareigojimus. Būtina, kad reguliavimo priemonės (pvz., priemonės, susijusios su vario kabelių pakeitimu šviesolaidžiais) būtų dar nuoseklesnės, skaidresnės ir kad jomis būtų užtikrinta daugiau teisinio aiškumo. Todėl 2010 m. Komisija priims rekomendaciją dėl reguliuojamosios prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų. Judrusis ryšys Skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifai toliau mažėjo (sumažėjo 18,4 proc., palyginti su 14,8 proc. 2008 m.), tačiau valstybių narių skirtumai vis dar dideli (3 diagrama). Mažiausi tarifai Kipre (1,95 EUR ct), o didžiausi – Bulgarijoje (12,4 EUR ct). Skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifai vis dar dideli, palyginti su atitinkamais fiksuotojo ryšio tarifais. Dėl to, kad skambučių užbaigimo tarifai reguliuojami nevienodai, iškreipiama konkurencija ir kyla kliūčių kurti bendrąją rinką. Todėl Komisija priėmė rekomendaciją dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo[11]. Tikimasi, kad tarifai bus dar labiau sumažinti, kai šią rekomendaciją pradės taikyti nacionalinės reguliavimo institucijos. 3 diagrama [pic] Fiksuotasis ryšys Austrijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Maltos, Nyderlandų, Slovėnijos ir Vokietijos mažmeninės balso skambučių rinkos buvo toliau liberalizuojamos. Mažmeninės nuomojamųjų ryšio linijų rinkos reguliavimas panaikintas Čekijoje, Italijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Didmeniniu lygmeniu liberalizuotos tranzito rinkos (Ispanija, Švedija, Vokietija) ir nuomojamųjų ryšio linijų magistralinių segmentų rinka (Ispanija, Italija, Lenkija). Dėl nacionalinių reguliavimo institucijų taikytų priemonių, susijusių su skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkluose tarifais, vidutiniai tarifai nežymiai sumažėjo. Tačiau šie tarifai ir toliau skiriasi (4 diagrama). 4 diagrama[12] [pic] Valstybėse narėse nustatytų skambučių užbaigimo tarifų skirtumai per pastaruosius metus nesumažėjo (5 diagrama). Skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkluose tarifų pokyčiai nežymiai didėja. 5 diagrama[13] [pic] Dažnių spektro valdymas „Skaitmeninis dividendas“ (papildoma skaitmeninimo nauda) Komisijos rekomenduojamos neatidėliotinos reguliavimo priemonės – iki 2012 m. sausio 1 d. pereiti nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo ir parengti suderintas 790–862 MHz pojuosčio naudojimo sąlygas[14]. Reikia koordinuotų priemonių, kad „skaitmeninio dividendo“ spektro dažniais būtų pradėtos teikti įvairios paslaugos, nes atsirastų galimybių, visų pirma belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų operatoriams, gauti vertingo radijo dažnių spektro, o tai savaime sustiprintų plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo konkurenciją. Kai kurios valstybės narės priėmė strateginius sprendimus dėl „skaitmeninio dividendo“ dažnių naudojimo, o kitos paskelbė šių dažnių skyrimo ketinimus. Pvz., pranešta, kad „skaitmeninio dividendo“ spektro aukcionai 2010 m. įvyks Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje. Danija jau paskelbė, kad „skaitmeninio dividendo“ dažniai bus naudojami ne transliavimo tikslams, visų pirma judriajam plačiajuosčiam ryšiui; panašių planų turi Prancūzija. Dažnių spektro liberalizavimas Daugiau valstybių narių ėmėsi priemonių, kad jų dažnių spektro valdymo praktikoje būtų taikomi rinkos metodai. Persvarstytoje GSM direktyvoje[15] numatyta 900 MHz dažnių juostoje pradėti teikti naujas belaidžio ryšio paslaugas, pirmiausia UMTS paslaugas. Daug valstybių narių ėmėsi reguliavimo priemonių, kad 900 ir 1 800 MHz dažnių juostas būtų galima naudoti paslaugoms, grindžiamoms ne GSM technologijomis, teikti. Judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), atrankos ir leidimų išdavimo[16] Bendrijos atranka užbaigta 2009 m. gegužės mėn. Paslaugoms teikti atrinkti du operatoriai. Valstybės narės turi kuo skubiau išduoti būtinus leidimus ir stebėti, kaip kuriamos šios sistemos. 4. Vartotojų interesai Plačiajuosčio ryšio sparta ir kainos Dauguma plačiajuosčio ryšio linijų Europoje spartesnės nei 2 Mbps, tokių linijų dalis didėjo (6 diagrama). Mažmeninės plačiajuosčio ryšio kainos sumažėjo, tačiau mažiau nei ankstesniais metais. Naudotojams teikiama vis spartesnė interneto prieiga už panašią kainą. 6 diagrama [pic] Judriojo ryšio kainos Tarptinklinio ryšio reglamentu[17] gerokai sumažintos tarptinklinio ryšio kainos ir užtikrintas didesnis tarifų skaidrumas po Europos Sąjungą keliaujantiems mobiliųjų telefonų naudotojams. Vidutinė judriojo ryšio minutės kaina sumažėjo nuo 0,14 EUR 2007 m. iki 0,13 EUR 2008 m. Veiksmingiau reguliuojant skambučių užbaigimo tarifus suaktyvėjo konkurencija, todėl teikta daugiau paslaugų už nekintamą kainą ir sumažintos mažmeninės kainos. Labiausiai kainų lygis sumažėjo Latvijoje ir Suomijoje (7 diagrama), tačiau kainos vis dar gerokai skiriasi (nuo 0,04 EUR Latvijoje iki 0,24 EUR Maltoje). Šių skirtumų negalima paaiškinti vien rinkų ypatybėmis, vadinasi, yra požymių, kad bendroji rinka vis dar neveikia. 7 diagrama [pic] Fiksuotojo ryšio kainos 2009 m. fiksuotojo ryšio balso telefonijos tarifai padidėjo. Nepaisant pastarąjį dešimtmetį vyravusios bendros mažėjimo tendencijos, 3 minučių trukmės vietinio pokalbio kaina 2009 m. padidėjo 3,7 proc.[18], o 3 minučių trukmės tarpmiestinio pokalbio kaina – 4,8 proc. 10 minučių vietinis pokalbis pabrango nežymiai (0,5 proc.), o 10 minučių tarpmiestinis pokalbis – 4,1 proc. (8 diagrama). Nuo 2007 m. mažmeninės vietinių pokalbių kainos vis labiau skyrėsi, o tarpmiestinių pokalbių kainų fragmentacija laikui bėgant nemažėjo (9 ir 10 diagrama). 8 diagrama [pic] 9 diagrama [pic] 10 diagrama [pic] Tarifų skaidrumas Kai kurios valstybės narės didesnį tarifų skaidrumą užtikrino naujais teisės aktais (pvz., Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija ir Vengrija). Kai kurios valstybės narės nustatė griežtesnius skaidrumo įpareigojimus, veikos taisykles arba kainų ribas, taikomus teikiant padidinto tarifo ir pridėtinės vertės paslaugas. Paslaugų kokybės srityje daugiausiai dėmesio skirta interneto paslaugoms, visų pirma plačiajuosčio ryšio spartai. Kai kurios nacionalinės reguliavimo institucijos (pvz., Danijos, Graikijos, Latvijos) toliau kūrė IT priemones, kuriomis galutiniai naudotojai galėtų pasitikrinti plačiajuosčio ryšio spartą. Pagal persvarstytą reguliavimo sistemą griežčiau reikalaujama teikti aiškią informaciją apie kainas ir paslaugų teikimo sąlygas. Universaliosios paslaugos Dėl universaliųjų paslaugų imtasi dvejopų priemonių. Pirma, kelios valstybės narės iš naujo įvykdė galiojančių įpareigojimų teikti kai kurias universaliąsias paslaugas ar jų dalį paskyrimo procedūras. Antra, valstybės narės vis dažniau svarsto, ar universaliosioms paslaugoms priskirti plačiajuosčio ryšio paslaugas. Kai kuriose valstybėse narėse universaliosios paslaugos teikiamos pagal laikinąją tvarką arba teisės aktus be paskyrimo procedūros. Komisija pabrėžė, kad paskyrimas turi būti vykdomas sparčiai. Nors sąnaudų kompensavimo prašymų skaičius didėja, daugumoje valstybių narių universaliųjų paslaugų finansavimo priemonės dar nenaudotos. Jas naudoti trukdo administracinės kliūtys, teisminis nagrinėjimas arba grynųjų sąnaudų apskaičiavimo metodų atnaujinimas, todėl Universaliųjų paslaugų fondo kompensacijos mokamos tik Čekijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje. Kelios valstybės narės atleido nuo įpareigojimų, susijusių su paslaugomis, kurias teikti skatina rinka arba kurių svarba, jų manymu, mažėja. Pvz., Airijoje, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje ir Suomijoje nei viena įmonė nepaskirta rengti išsamių abonentų knygų ir teikti informavimo apie abonentus paslaugų. Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje universaliosios paslaugos teikiamos be oficialaus paskyrimo. Vykdomos prieš Belgiją, Ispaniją ir Portugaliją dėl neteisingo įgyvendinimo pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros. Be to, tiriamos Danijoje taikomos finansavimo priemonės. Naudotojų prieiga prie interneto ir tinklo valdymas Skaitmeninės ekonomikos pagrindas – galimybė naudotis naujoviškomis paslaugomis ir taikomaisiais sprendimais. Persvarstyta reguliavimo sistema sugriežtinti skaidrumo reikalavimai ir numatyti nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai nustatyti paslaugos kokybės parametrus, kad neblogėtų paslaugų kokybė, netriktų arba nelėtėtų srautas. Kai kuriose valstybėse narėse išaiškėjo tinklo neutralumo problema, daugiausia susijusi su tuo, kad judriojo ryšio operatoriai nesuteikia prieigos arba VoIP paslaugoms taiko nevienodų kainų nustatymo strategijas. Kai kuriose valstybėse narėse dėl pasiūlytų intelektinės nuosavybės apsaugos teisės aktų kilo ginčai, kaip subalansuoti galutinių naudotojų teises ir būtinybę garantuoti teisėtus intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesus. Remdamasi savo pareiškimu Europos Parlamentui[19], Komisija įdėmiai stebės įvykių raidą. Galimybė perkelti numerį Perkelti numerį galima visose valstybėse narėse. Perkėlimo trukmė ir mokesčių lygmuo yra svarbūs numerių perkėlimo veiksniai. Nustatytas gerokai trumpesnis numerių perkėlimo laikas (Čekija, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija) arba planuojama jį sutrumpinti. 2009 m. spalio mėn. vidutinė judriojo ir fiksuotojo ryšio numerių perkėlimo trukmė buvo atitinkamai 4,1 ir 6,5 dienos, palyginti su 8,5 ir 7,5 dienomis 2008 m. spalio mėn. Būtina imtis papildomų veiksmų, nes pagal persvarstytą reguliavimo sistemą numerius reikalaujama perkelti per vieną darbo dieną. 11 diagrama [pic] 12 diagrama [pic] Kai kuriose valstybėse didmeninis fiksuotojo ryšio numerių perkėlimo mokestis netaikomas, o Slovakijos operatoriai vieni kitiems kaskart moka 50 EUR. Didmeninis judriojo ryšio numerio perkėlimo mokestis nenustatytas septyniose valstybėse narėse, o Slovakijoje ir Čekijoje renkami dideli 33 ir 21 EUR mokesčiai. Kai kuriose valstybėse narėse mažmeninio lygmens mokesčius už numerio perkėlimą taip pat moka klientai. Dėl tokių mokesčių žmonės vengia teikti numerių perkėlimo prašymus. Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 112 Komisija ir toliau sieks užtikrinti užsienyje keliaujančių Europos piliečių saugą, rūpindamasi, kad pagalbos numeris 112 veiktų visoje Europos Sąjungoje. Numeriu 112 teikiamos paslaugos dabar beveik visada atitinka Europos teisės aktus. Komisijos tarnybos šiuo metu nagrinėja klausimus, susijusius su informacijos apie skambintojų buvimo vietą teikimu kai kuriose valstybėse narėse. Vykdoma prieš Italiją pradėta pažeidimų nagrinėjimo procedūra dėl informacijos apie skambintojų buvimo vietą teikimo. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad piliečiams būtų pranešta apie galimybę skambinti numeriu 112. Šiuo metu vos ketvirtadalis ES piliečių žino, kad numeriu 112 galima skambinti visoje Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu imtasi kelių Europos lygmens priemonių siekiant geriau informuoti visuomenę[20]. 2009 m. vasario mėn. Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba paskelbė vasario 11-ąją Europos pagalbos telefono numerio 112 diena. Pagal Tarptinklinio ryšio reglamentą užsienyje keliaujantiems mobiliųjų telefonų naudotojams apie numerio 112 veikimą pranešama trumposiomis žinutėmis. Persvarstant reguliavimo sistemą dar labiau sugriežtintos informavimo apie skambintojų buvimo vietą ir geresnio informavimo nuostatos, todėl Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad Europos bendrojo pagalbos telefono numeris būtų visapusiškai naudingas Europos piliečiams. E. privatumas Nacionalinės privatumo taisyklės turėtų būti tinkamos taikyti naujoje skaitmeninėje ekonomikoje. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę, nes ES taisyklės dėl ryšių konfidencialumo į tos valstybės teisę perkeltos netinkamai. Klausimai susiję su naudotojo sutikimu, pažeidimo atveju taikomų sankcijų stoka ir su tuo, kad nėra nepriklausomos tarnybos, kuri kontroliuotų informacijos perėmimo veiklą. Kitos valstybės narės imasi priemonių, kad elektroniniai ryšiai būtų nepažeidžiami ir saugūs (pvz., Malta, Švedija) ir kad geriau informuotų apie saugumo pavojus elektroninėje erdvėje (Nyderlandai, Slovakija, Švedija). Neseniai atlikus tyrimą[21], kokių priemonių imtasi dėl nepageidaujamų e. laiškų, šnipinėjimo ir kenkimo programinės įrangos, įsitikinta, kad į persvarstytą reguliavimo sistemą įtraukti teisės aktų pakeitimai būtini. Šiais pakeitimais nustatytos aiškesnės ir nuoseklesnės taisyklės, kaip užtikrinti reikalavimų vykdymą, taip pat atgrasomosios sankcijos, geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir ištekliai, reikalingi nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už piliečių e. privatumo apsaugą. Komisija toliau stengsis didinti naudotojų pasitikėjimą, kad būtų išnaudotos visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos galimybės. 5. Išvados Siekiant sparčiau kurti iš tiesų bendrą rinką, būtina aktyviau spręsti šiame komunikate nurodytus klausimus. Komisija toliau įdėmiai stebės rinkos raidą, kad problemos būtų sprendžiamos sparčiai. Laikydamasi skaitmeninės darbotvarkės ir joje nustatytų dažnių spektro, universaliųjų paslaugų, naujos kartos prieigos reguliavimo ir privatumo priemonių, Komisija taip pat imsis kelių tikslinių priemonių, kad būtų: 1. suderinti reguliavimo metodų skirtumai, o teisių gynimo priemonės būtų įgyvendinamos laiku ir veiksmingai, 2. parengtas tvirtas pagrindas tinkamai ir laiku įgyvendinti persvarstytą reguliavimo sistemą ir 3. užtikrinta efektyvi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) veikla. Kita vertus, šiomis priemonėmis sustiprinta konkurencija bus naudinga vartotojams ir bus užtikrinta, kad operatoriai veiktų tokioje aplinkoje, kurioje savo verslo modelius galėtų pritaikyti pagal naujas aplinkybes. [pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic] [1] Jei nenurodyta kitaip, aprašoma 2009 m. gruodžio 31 d. situacija ir pateikiami 2009 m. spalio 1 d. rinkos duomenys. [2] COM (2010) 2020. [3] Europos skaitmeninė darbotvarkė – pažangaus augimo ir inovacijų skaitmeninėje visuomenėje politika. [4] OL L 337, 2009 12 18. [5] Į mokamų televizijos paslaugų pajamas įskaičiuotos visos pajamos, gautos iš mokamų televizijos kanalų ir paslaugų (t. y. papildomų ir palydovinių televizijos programų, kabelinės televizijos, ADSL ir antžeminės televizijos programų rinkinių) abonentinio mokesčio. [6] 2010 m. sausio 1 d. skverbtis pagal gyventojų skaičių. [7] Įskaičiuoti į būstą nutiesti šviesolaidžiai (angl. Fibre to the Home , FTTH) ir į pastatus nutiesti šviesolaidžiai (angl. Fibre to the Building , FTTB) su vietinių tinklų (LAN) sprendimais, neįskaičiuota labai didelės spartos skaitmeninių abonento linijų (angl. Very High Bit Rate DSL , VDSL) technologija. [8] C-424/07. [9] C-426/05. [10] T. p. žr. Komunikatą dėl rinkos tyrimų, atliekamų pagal ES reguliavimo sistemą (3-ioji ataskaita). [11] OL L 124, 2009 5 20, p. 67. [12] Vietos lygmuo netaikomas Latvijoje. [13] Pokyčio koeficientas – tai standartinio ir vidutinio nuokrypių santykis. [14] COM (2009) 586 ir COM (2009) 8287. [15] OL L 274, 2009 10 20, p. 25. [16] OL L 172, 2008 7 2, p. 15. [17] OL L 167, 2009 6 29, p. 12. [18] OECD metodika. [19] OL L 337, 2009 12 18, p. 37–69. [20] http://ec.europa.eu/information_society/activities/112/index_en.htm [21] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/doc/library/ext_studies/privacy_trust_policies/spam_spyware_legal_study2009final.pdf