[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.3.9

KOM(2010)77 galutinis

KOMISIJOS DARBO DOKUMENTAS

Būsimoji sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos vieta ES laisvosios prekybos susitarimų kilmės taisyklėse

KOMISIJOS DARBO DOKUMENTAS

Būsimoji sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos vieta ES laisvosios prekybos susitarimų kilmės taisyklėse

2009 m. spalio 7 d., trečiadienį, kolegija diskutavo dėl ES ir Korėjos LPS. Tokiomis aplinkybėmis Pirmininkas paragino Prekybos GD ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD parengti bendrą nuomonę dėl sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos ateities.

I. Įžanga

Sąlyginis apmokestinimas muitais (toliau – SAM), kaip apibrėžta prie lengvatinės prekybos susitarimų pridedamuose kilmės protokoluose, yra muitų arba tokio paties poveikio mokesčių žaliavoms iš užsienio (žaliavinėms medžiagoms, pusiau apdorotoms medžiagoms ar sudėtinėms dalims), kurios naudojamos į trečiąją šalį eksportuojamam galutiniam produktui gaminti, dalinis arba visiškas grąžinimas, atsisakymas juos išieškoti ar jų nemokėjimas[1].

SAM naudojasi ES ir daugelis šalių (jei ne visos) aplinkoje, kurioje nėra lengvatinių sąlygų . Dėl šios sistemos, nepaisant skirtingų importo muitų dydžių, eksportuojančioms pramonės įmonėms skirtingose šalyse sudaromos vienodos sąlygos. Tuo tarpu importuodamos šalys turi galimybę apsaugoti savo vidaus rinką taikydamos didžiausio palankumo režimo muitus. SAM galima taikyti vadovaujantis PPO susitarimo dėl subsidijų nuostatomis.

Aplinkoje, kurioje taikomos lengvatinės sąlygos , ES paprastai pagal daugelį jos laisvosios prekybos susitarimų draudžia taikyti SAM[2], nors šią sistemą leidžia taikyti iš dalies arba visiškai daugelyje besivystančių šalių[3]. Tačiau kai kurie ES laisvosios prekybos susitarimų derybų partneriai nesutinka su tokiu draudimu ir, kaip neseniai atsitiko derybų su Korėja atveju, SAM taikymas tampa vienu svarbiausių klausimų tokiose derybose. Būtina išnagrinėti Europos Sąjungos SAM politiką, todėl šiuo dokumentu siekiama pateikti tam tikrų pagrindinių pastebėjimų ir pasiūlymų dėl šios politikos, kuriuos vėliau reikėtų aptarti su Taryba, Europos Parlamentu ir suinteresuotosiomis šalimis.

II. Draudimo arba leidimo taikyti SAM pagal laisvosios prekybos susitarimus poveikis

a) Neigiamas SAM poveikis

Paprastai tarptautinės prekybos liberalizavimas yra susijęs su esamų prekybos apribojimų mažinimu arba visišku jų panaikinimu. Bendras esamų prekybos kliūčių pašalinimas erga omnes pagrindu yra pagrindinis tiesioginis būdas užtikrinti laisvą prekybą, pašalinant ir sumažinant muitus ir apsaugant investicijas, atveriant paslaugų rinkas ir pan. Vietoje visiško prekybos liberalizavimo daug šalių pasirinko tarpinius etapus, pavyzdžiui, leisti taikyti SAM mechanizmą, kuriuo siekiama ištaisyti importo muitų poveikį eksportui ir skatinti eksportą.

SAM iš tiesų galima vertinti kaip pavojų prekybos liberalizavimui, nes jis turi tam tikro neigiamo poveikio pastarajam. Ekonominėje literatūroje nėra bendros nuomonės, tačiau atliekant kai kuriuos ekonominius tyrimus nustatyta, kad, pavyzdžiui, SAM mažina eksportuojančių gamintojų norą kovoti prieš didelius tarifus jų žaliavoms, o tai daro priešingą poveikį laisvai prekybai. SAM sistema gali būti naudinga protekcionizmo atveju: dėl SAM šaliai gali būti sudaryta galimybė toliau saugoti tarpinių medžiagų gamintojus ir atrankos būdu mažinti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas tos šalies gatavų produktų eksportas. SAM gali turėti teigiamo poveikio šalies eksporto konkurencingumui, tačiau dėl SAM sistemos gali sumažėti eksporto vidaus vertė ir gerokai padidėti žaliavų iš užsienio kiekis.

Tačiau SAM taikymas kelia dar daugiau abejonių, kai jo neatsisakoma visiško liberalizavimo procese pagal Laisvosios prekybos susitarimą (LPS). Tuomet labiausiai žinomas neigiamas leidimo taikyti SAM poveikis yra toks. Kai SAM leidžiama taikyti laisvosios prekybos zonoje, LPS partnerės šalies A gamintojas gali įsigyti neapmuitinamų produktų iš trečiųjų šalių ir eksportuoti juos į LPS partnerę šalį B, o jo konkurentai šalyje B turi mokėti taikomus didžiausio palankumo režimo muitus, kai iš trečiųjų šalių įsigyja produktų, kuriuos parduoda savo vidaus rinkose.

Pavyzdys. LPS partnerės šalies bendrovė, kuri eksportuoja audinius į ES, pasinaudotų sąlyginio apmokestinimo muitais sistema importuodama iš trečiosios šalies pluoštus, kuriuos naudoja audiniams gaminti; tuo tarpu ES audinių gamintojas, kuris parduoda produktą ES, negalėtų susigrąžinti muitų už pluoštus, kuriuos gali importuoti iš trečiųjų šalių ir naudoti tiems audiniams gaminti. Jei tokių importuotų pluoštų dalis sudaro, tarkim, 25 % ES gamintojo gaminamo audinio vertės, minėto eksportuotojo galimas konkurencinis pranašumas ES (išreikštas ES gamintojo visos gatavo audinio kainos procentu) būtų lygus sumai, kurią gautume ES importo už tokius pluoštus muito normą (4 %) padauginę iš 25 %, t. y. apytikriai 1 % audinio vertės[4].

Taigi dėl SAM sistemos importuojančios šalies rinkoje gali būti nevienodos konkurencijos sąlygos, o tai gali turėti neigiamo poveikio šalies vidaus pramonei ir galimos įtakos užimtumui. Be to, leidžiant taikyti SAM, trečiosioms šalims būtų sudaryta galimybė tam tikru būdu naudotis LPS teikiamais privalumais prekiaujant tarpiniais produktais ir medžiagomis. Nors draudžiant taikyti SAM būtų skatinama daugiau naudoti tarpinių produktų ir medžiagų iš LPS partnerių šalių pasinaudojant kumuliacijos galimybėmis, tačiau leidžiant taikyti SAM, žaliavos iš trečiųjų šalių būtų vertinamos taip pat kaip LPS šalių kilmės žaliavos: tiek žaliavos iš trečiųjų šalių, tiek žaliavos iš LPS šalių iš tiesų į LPS partnerę šalį būtų įvežamos mokant 0 % muitą, kai jos reeksportuojamos panaudojus galutiniame produkte. Taigi, nors SAM mechanizmas teisiškai nėra subsidija eksportui, jo nereikėtų laikyti eksporto paskata, kurią reikėtų skatinti laisvosios prekybos zonoje.

b) Kriterijai, kuriais remiantis nustatomas SAM poveikis

SAM yra sudėtinga ekonominė priemonė. Leidimo ar draudimo taikyti SAM poveikis eksportuotojams, konkurencijai importuojančios šalies rinkoje ir prekybai tarpiniais produktais priklauso nuo daugelio toliau aiškinamų veiksnių[5].

a) Su poveikiu gatavų produktų eksportuotojų konkurencinei padėčiai susiję veiksniai – tai didžiausio palankumo režimo muitai , kuriuos eksportuojanti šalis taiko tarpinėms medžiagoms, ir apsirūpinimo medžiagomis iš užsienio lygis toje pačioje šalyje: kuo didesni didžiausio palankumo režimo muitai ir kuo daugiau naudojama žaliavų iš užsienio (priklausomai nuo kilmės taisyklių LPS), tuo SAM poveikis gali būti didesnis galutiniam eksportuotam produktui. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, daugelyje Azijos šalių, kuriose didžiausio palankumo režimo muitai yra palyginti dideli, leidimas taikyti SAM sistemą paprastai yra daug svarbesnis nei JAV ar ES, kur didžiausio palankumo režimo muitai yra palyginti maži.

Pavyzdys. Ruritanijoje iš trečiųjų šalių importuojamiems pluoštams taikomas 14 % tarifas; jei importuojami pluoštai sudaro 25 % Ruritanijos bendrovės eksportuojamų audinių vertės, už tokius importuojamus pluoštus mokamų muitų vertė būtų 3,5 % (25 % iš 14 %) Ruritanijos eksportuotojo audinio vertės. Kaip matyti iš pirmesnio pavyzdžio, ES eksportuotojui už tokių pluoštų importą nustatyti muitai sudarytų 1 % jo pagaminto audinio kainos.

b) Dėl poveikio konkurencijai importuojančios šalies gatavų produktų rinkoje – labiausiai susijęs aspektas yra didžiausio palankumo režimo muitas, kurį importuojanti šalis taiko tarpinėms medžiagoms: kuo didesni didžiausio palankumo režimo muitai, kuriuos lengvatinio režimo šalis taiko importuojamoms tarpinėms medžiagoms, ir kuo daugiau vidaus gamintojai naudoja tokių iš trečiosios šalies importuotų medžiagų, tuo galimai silpnesnis gatavų produktų vidaus gamintojo konkurencingumas, palyginti su LPS partnerės šalies eksportuotojais, kurie naudojasi SAM mechanizmu.

Kaip ir pirmesniame pavyzdyje, ES audinių gamintojas, kuris pluoštus importuoja iš trečiųjų šalių, už tokius pluoštus turėtų mokėti importo muitus, kurie sudaro 1 % to gamintojo pardavimo kainos, neatsižvelgiant į tai, ar leidžiama taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą, ar draudžiama. Taigi, jei taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą leidžiama pagal LPS, LPS partnerės šalies, tarkim, Ruritanijos eksportuotojo konkurencinis pranašumas ES vidaus gamintojo atžvilgiu sudarytų 1 % audinių vertės.

Žvelgiant į Ruritanijos padėtį, Ruritanijos audinių gamintojas, kuris iš trečiųjų šalių importuoja tokį patį kiekį pluoštų, už importuojamus pluoštus turėtų mokėti 3,5 % audinių vertės sudarančius muitus: tai ES gamintojui, kuris tokius audinius eksportuoja į Ruritaniją, suteiktų pranašumą, jei būtų leidžiama taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą.

Tačiau, jei sąlyginio apmokestinimo muitais sistema draudžiama pagal ES ir Ruritanijos LPS, Ruritanijos eksportuotojas į ES turėtų neigiamą pranašumą, kuris būtų lygus 2,5 % audinių vertės (3,5 % muitų, kuriuos jis turėtų sumokėti už iš trečiųjų šalių importuotus pluoštus, iš jų atėmus 1 % muitų, kuriuos už tuos pačius pluoštus sumoka jo ES konkurentas); tuo tarpu ES eksportuotojas į Ruritaniją turėtų 2,5 % konkurencinį pranašumą Ruritanijos atžvilgiu (Ruritanijos gamintojų sumokėti 3,5 % dydžio muitai, iš jų atėmus 1 % ES eksportuotojų sumokėtų muitų už tas pačias importuojamas medžiagas).

c) Siekiant pereiti nuo prekybos gatavais produktais prie prekybos tarpinėmis medžiagomis, esminis veiksnys, lemiantis poveikį ES ir LPS partnerių prekybai tarpinėmis medžiagomis ir sudėtinėmis dalimis , yra importo muitų dydis, kurį abi šalys taiko šioms medžiagoms ir sudėtinėms dalims ir kuris bus panaikintas pagal LPS: kuo didesni šie muitai, tuo labiau, trečiųjų šalių tiekėjų nenaudai, bus skatinama prekyba šiomis medžiagomis tarp LPS partnerių šalių.

Pavyzdys. Jei sąlyginio apmokestinimo muitais sistema būtų draudžiama, Ruritanijos bendrovė, iš trečiųjų šalių importuojanti pluoštus, skirtus gaminti audinius eksportui į ES, patirtų 3,5 % papildomų sąnaudų. Šios sąnaudos paskatintų įsigyti pluoštų vidaus rinkoje arba iš ES, o ne iš kitų trečiųjų šalių. Jei būtų leista taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą, tokios paskatos nebeliktų.

Kitas SAM poveikį lemiantis veiksnys yra tai, ar LPS kilmės taisyklės yra griežtos, ar ne : konkretaus produkto kilmės taisyklėse, kuriomis nurodoma, kokia dalis kilmės statuso neturinčių medžiagų turi būti pakankamai apdorota arba perdirbta, kad būtų pagamintas kilmės statusą turintis produktas, kuriam galima taikyti lengvatinį muitų režimą, nustatoma leidžiama žaliavų iš užsienio dalis, taigi, ir didžiausios muitų sumos, kurias gali tekti mokėti arba kurias galima susigrąžinti, jei galutinis produktas yra eksportuojamas.

Pavyzdys. Audiniams taikoma standartinė ES lengvatinė kilmės taisyklė yra susijusi su gamyba iš pluoštų, kurios metu vyksta paprastai apie tris ketvirtadalius pridėtinės audinio vertės sudarantis dviejų rūšių perdirbimas – verpimas ir audimas arba mezgimas, kuris turi būti atliekamas šalyje. Tai apriboja medžiagų įsigijimą iš užsienio, taigi, taip pat ir leidimo arba draudimo taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą taikymo sritį ir poveikį. Tačiau, leidus taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą, jos poveikis būtų didesnis tiems sektoriams, kuriuose ši taisyklė yra ne tokia griežta, pavyzdžiui, kai kurių cheminių medžiagų, metalų ar mašinų sektoriams, kurių atveju žaliavos iš trečiųjų šalių gali sudaryti 40–50 % produkto vertės ir produktas vis dar yra laikomas pagamintu šalyje. Tokiais atvejais draudžiant taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą būtų iš esmės dar labiau apribotos galimybės įsigyti medžiagų iš užsienio, kas teoriškai buvo leidžiama pagal kilmės taisyklę.

SAM sistemos svarba priklauso ir nuo šalies ekonomikos . Iš tiesų, kalbant apie prekybą gatavais produktais, poveikis, patiriamas leidus taikyti SAM Europos Sąjungai yra gana nedidelis, nes importuojamiems tarpiniams produktams ir (arba) medžiagoms ES apskritai taiko labai mažus muitų tarifus, o dėl didelės ES pramoninės bazės įvairovės kai kuriais atvejais gamintojai nėra labai priklausomi nuo galimybės įsigyti medžiagų iš užsienio, nors dėl globalizacijos ES gamintojų priklausomumas nuo išorės tiekėjų didėja. Šis poveikis gali būti didesnis ES prekybos partnerių šalyse, kurios dažnai taiko didesnius importo muitus ir kurios dėl savo dydžio yra labiau priklausomos nuo importuojamų medžiagų. Kitaip tariant, uždarose protekcionistinėse rinkose, kuriose dalims taikomi dideli didžiausio palankumo režimo muitai, ir rinkose, kurioms svarbus medžiagų įsigijimas iš užsienio, leidimas taikyti SAM sistemą turi didesnio poveikio nei liberalesnėje integruotos ekonomikos muitų teritorijoje.

Apskritai, galimas neigiamas poveikis, leidus taikyti SAM sistemą, yra gera priežastis laikantis bendros politikos siekti uždrausti taikyti SAM laisvosios prekybos zonose .

c) Problemos, susijusios su draudimu taikyti SAM

Net jei pagal laisvosios prekybos susitarimus draudimas taikyti SAM yra palankiai vertinamas, laikantis tokios pozicijos gali kilti problemų.

Prieš sudarant lengvatinį susitarimą, tarptautinė prekyba tarp laisvosios prekybos zonos būsimų šalių partnerių yra grindžiama aplinka, kurioje nėra lengvatinių sąlygų. Esant tokiems prekybos santykiams, SAM sistema yra taikoma visada arba bent jau suteikiama galimybė ją taikyti. Nusprendus siekti uždrausti SAM taikymą laisvosios prekybos zonoje, labai sumažėtų didžiausia nauda, kokios galima tikėtis iš LPS nustatyto tarifų sumažinimo .

Uždraudus taikyti SAM, būtų gaunama mažesnė nauda nei leidus taikyti SAM, tačiau savaime SAM nesuteikia LPS partnerei papildomos naudos, išskyrus tai, kad panaikinami importo muitai. Pavyzdžiui, pagal didžiausio palankumo režimą už į ES importuojamą automobilį mokėtinas muitas yra 10 %. Jei automobilio importo kaina yra 10 000 EUR, palyginti su dabar taikomu didžiausio palankumo režimu, pagal LPS būtų sutaupyta 1 000 EUR muitų. Taigi, jei automobilyje, pagamintame, tarkim, Ruritanijoje, yra 20 % dalių ir komponentų, importuotų iš trečiųjų šalių, kuriose netaikomos lengvatos, ir kadangi tokių komponentų importo muitai Ruritanijoje yra vidutiniškai 16 %, už minėtus komponentus būtų sumokėta 320 EUR muitų. Jei SAM pagal LPS būtų uždraustas, grynoji eksportuotojo nauda tokiu atveju būtų 680 EUR vietoj 1 000 EUR (1 000 EUR - 320 EUR), taigi, 32 % sumažėtų nauda, gaunama dėl muito panaikinimo. Jei Ruritanijos automobilių gamintojo naudojamų importuotų komponentų dalis būtų didžiausia pagal ES standartines kilmės taisykles leidžiama dalis (40 %), tada grynoji nauda sumažėtų iki šiek tiek daugiau nei trečdalio ES importo muitų (1 000 EUR – 640 EUR = 360 EUR)[6].

Kai kurių produktų atveju, šalies partnerės gamintojai netgi teiktų pirmenybę didžiausio palankumo režimo muitui , nes atsisakyti taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą būtų brangiau nei taikyti didžiausio palankumo režimo muitą.

Kokio masto ir rimtumo problemų gali kilti, palyginti su poveikiu, kilsiančiu leidus taikyti SAM, priklauso, kaip nurodyta pirmiau, nuo įvairių ekonominių kriterijų, kaip antai atitinkamų didžiausio palankumo režimo tarifų abiejose šalyse, tarifų sumažinimo arba panaikinimo pagal LPS masto ir nuo kilmės taisyklių griežtumo, taigi, ir nuo didžiausios leidžiamos medžiagų iš užsienio dalies ir abiejų partnerių ekonominės padėties.

Nors pagal LPS uždraudus taikyti SAM, būtų išvengta tam tikrų neigiamų SAM padarinių konkurencijai vidaus rinkoje ir būtų paskatinta dvišalė prekyba tarpiniais produktais ir (arba) medžiagomis, lengvatinės prekybos susitarimuose su besivystančia šalimi reikėtų labiau atsižvelgti į papildomus vystymosi tikslus. Iš tiesų, draudimas taikyti SAM besivystančioms šalims ne visada gali būti priimtinas. Pavyzdžiui, būtų sunku įsivaizduoti, kad išsivysčiusi šalis mažiausiai išsivysčiusiai šaliai leistų be muito įvežti produktus į jos rinką, siekdama remti ir skatinti mažiausiai išsivysčiusios šalies ekonomiką, o tuo pačiu metu ribotų ekonominę naudą, gaunamą dėl tokio laisvo patekimo į rinką, drausdama taikyti SAM mažiausiai išsivysčiusios šalies gamintojų naudojamoms žaliavoms iš užsienio, jei abi šalys partnerės sudarytų LPS.

Pavyzdžiui, taip atsitiktų, jei ES sudarytų LPS su šalių grupe, kurioje yra mažiausiai išsivysčiusių šalių. Mažiausiai išsivysčiusios šalys gauna paramą pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, todėl jos gali eksportuoti į ES nemokėdamos muitų ir tuo pačiu metu naudotis sąlyginio apmokestinimo muitais sistema. Jei pagal LPS sąlyginio apmokestinimo muitais sistema būtų uždrausta, susiję mažiausiai išsivysčiusių šalių eksportuotojai turėtų mokėti muitus už iš trečiųjų šalių importuotas žaliavas, kurios įeina į produktų, be muito eksportuojamų į ES, sudėtį, o pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ toks reikalavimas netaikomas.

Panašiai, kadangi besivystančių šalių eksporto į ES dalis, kuriai taikomi ES importo muitai, yra santykinai nedidelė[7], uždraudus taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir dėl to apribojus naudą, gaunamą dėl importo muitų panaikinimo, dar labiau sumažėtų šių šalių motyvacija sudaryti LPS su ES.

Be to, šiuo metu besivystančios šalys turi teisę taikyti SAM visam jų eksportui į ES pagal vienašales lengvatas (BLS); iš esmės, daugelio besivystančių šalių didelė eksporto į ES dalis jau nėra apmuitinama arba jai taikomos labai mažos muito normos (kartais vadinami menkais muitais) pagal BLS, tuo pat metu taikant SAM. Tokiu atveju, šiems produktams, kuriems dabar taikomas nulinio dydžio muitas pagal BLS, susidariusi padėtis pagal LPS būtų blogesnė[8].

Pavyzdys. Variklinių transporto priemonių variklių ES didžiausio palankumo režimo muito norma yra 4,2 %, tačiau sumažinus muito dydį pagal BLS reglamentą šis muitas visoms besivystančioms šalims sumažintas iki nulinio dydžio. Taigi, besivystanti šalis šiuos variklius pagal BLS gali eksportuoti į ES be muito ir taikant sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą. Jeigu pagal LPS su besivystančia šalimi taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą būtų draudžiama, LPS taikymas tos besivystančios šalies variklių eksportuotojui būtų daug blogesnis už dabartinę padėtį. Tariant, kad variklio vertė yra 2 000 EUR, o importuojamos dalys varikliams gaminti sudarė 20 %, jeigu, vidutiniai šių dalių importo muitai yra, tarkim 16 %, iš šios besivystančios šalies pagal LPS eksportuojami varikliai, palyginti su jų eksportu pagal esamas taisykles, papildomai pabrangtų 64 EUR (20 % nuo 2 000 EUR x 16 % = 6 EUR, o tai sudarytų 3,2 % dydžio muitą varikliui). Jeigu importuojamų naudojamų komponentų dalis pagal įprastines ES kilmės taisykles pasiektų didžiausią leistiną ribą (40 %), papildomos sąnaudos padidėtų du kartus ir būtų 128 EUR, t. y. 6,4 % eksporto vertės, o tai yra didesnė suma nei ES didžiausio palankumo režimo importo muitas.

III. Išvados

Leidžiant taikyti SAM sistemą laisvosios prekybos zonoje kiltų daug sunkumų, nes taikant SAM atsiranda dalyvaujančių šalių konkurencijos iškraipymo galimybė, nors prekėmis ir paslaugomis atitinkamose jų rinkose turėtų būti prekiaujama remiantis santykiniais pranašumais. Todėl laikantis bendros politikos, yra daug priežasčių siekti, kad laisvosios prekybos zonose SAM taikymas būtų uždraustas.

Tačiau draudžiant taikyti SAM gali kilti ir šio draudimo taikymo mūsų šalyse partnerėse sunkumų, todėl vietoj atitinkamų lengvatų kitai šaliai būtų verta sudaryti ribotų šios bendrosios politikos lengvatų galimybę tik tuomet, jeigu kilmės taisyklės atitiktų ES pramonės poreikius. Todėl galima numatyti ribotą išimčių galimybę išsamiai įvertinus šiuos kriterijus:

a) Kiek LPS kilmės taisyklės tinka ES, įskaitant ir ES pramonei. Iš tikrųjų, taikomos tinkamos konkretaus produkto kilmės taisyklės ekonomiškai gali būti tokios pat svarbios, kaip draudimas taikyti SAM, arba net svarbesnės. Viena vertus, kad kilmės taisyklės būtų taikomos mūsų LPS, reikėtų atitinkamo lygio pakeitimų ir (arba) pridėtinės vertės, siekiant paskatinti, kad pirmiausia LPS teikiamais privalumais pasinaudotų LPS partneriai. Kita vertus, labai pageidautina, kad į LPS būtų įtrauktos tokios pačios arba panašios kilmės taisyklės, nes ES pramonei nepraktiška medžiagų įsigijimą iš užsienio koreguoti pagal nuo paskirties rinkos priklausomas skirtingas taisykles. Todėl kilmės taisyklių, kurios būtų kuo artimesnės ES įprastinėms kilmės taisyklėms, priėmimas yra svarbus ir aktualus veiksnys, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Jeigu būtų susitarta dėl tinkamų kilmės taisyklių, kurios bendrai atitiktų ES pramonės poreikius, SAM klausimą būtų galima spręsti lanksčiai, bet neperžengiant tam tikrų ribų, atsižvelgiant į kitus nurodytus kriterijus.

b) Turėtų būti įvertintas tikėtinas leidimo ar, kur reikia, draudimo taikyti SAM poveikis konkurencinių ES rinkos sąlygų atžvilgiu ir ES eksportuotojams , ir į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys vertinant bendrą susitarimo pusiausvyrą. Atliekant tokią analizę, įskaitant kiekybinį vertinimą, kuris turėtų prasidėti pačioje derybų proceso pradžioje ir bet kuriuo atveju būtų baigtas anksčiau nei priimamas sprendimas dėl LPS sudarymo, turi būti nagrinėjamas poveikis prekybai, gamybai, investicijoms ir užimtumui, pasinaudojimui kumuliacijos galimybėmis pagal LPS ir paveiktoms besivystančioms šalims.

c) LPS tikslas, susijęs su dalyvavimu rinkoje, ir kiek toks susitarimas atitinka ES pramonės poreikius . Veiksniai, į kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju būtų galima atkreipti dėmesį tokiam lankstumui įvertinti, yra susiję su tuo, kokiu mastu labiau pažengusios šalys, pasirašius LPS, prisiima ambicingus prekybos liberalizavimo įsipareigojimus, kurie ES pramonei yra bendra tinkama išeitis. Atitinkamai, reikėtų sudaryti tinkamas dalyvavimo rinkoje sąlygas ES tarpinių produktų eksportuotojams, nes kitu atveju jie negalėtų pasinaudoti tam tikrais LPS teikiamais privalumais.

d) Vystymosi klausimai , įskaitant tai, kiek LPS derybų partneris jau eksportuoja į ES be muito (arba taikant labai mažus muitus) ir taikant SAM, draudimo taikyti SAM poveikį teikiamiems privalumams ir partnerių motyvacijai sudaryti LPS, ir leidimo taikyti SAM poveikį šalyje pagamintų tarpinių medžiagų naudojimui. Be to, reikėtų atsižvelgti į susijusios trečiosios šalies išsivystymo lygį.

Dėl galimų SAM lengvatų – riboto lankstumo pavyzdžiu galėtų būti apribojimas, susijęs su SAM taikymu tik tuo atveju, kai skiriasi didžiausio palankumo režimo normų vidurkiai, taikomi į šalį partnerę ir atitinkamai ES įvežamoms tarpinėms medžiagoms, kai būsimos šalies partnerės didžiausio palankumo režimo muito normos palyginti didelės, o ES – palyginti mažos. Tai būtų galima taikyti plačiai arba tik tam tikriems sektoriams (arba tik produktams, jei reikia), kuriems dėl diferencinių didžiausio palankumo režimo muitų SAM taikymo poveikis galėtų būti didesnis. Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas abiejų laisvosios prekybos zonos šalių pramonės šakoms. Kitu atveju būtų galima atsižvelgti į laiko arba kitus apribojimus. Dėl besivystančių šalių ne tokia griežta pozicija būtų pateisinama vystymuisi palankios politikos (kurios mastas gali priklausyti nuo to, ar taikoma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ar BLS + šaliai, ar ne) atžvilgiu ir atsižvelgiant į tai, kad šios šalys jau naudojasi jų eksportui į ES pagal BLS taikomo SAM teikiamais privalumais.

[1] Pavyzdys šiai sistemai paaiškinti: japoniško automobilio varikliui taikomas 10 % muitas, kai šis variklis įvežamas į Korėją. Kai šio automobilio variklis įmontuojamas į korėjietišką mašiną, kuri vėliau eksportuojama į ES, Korėjos automobilių gamintojas gali susigrąžinti 10 % muitą, kurį jis sumokėjo už žaliavas iš užsienio, t. y. japoniško automobilio variklį.

[2] ES nėra vienintelė PPO narė, kuri pagal laisvosios prekybos susitarimus draudžia taikyti SAM. Kitos šalys šią sistemą taip pat draudžia taikyti pagal kai kuriuos jų LPS, nors kartais tai priklauso nuo jų partnerių. Pvz., Meksika ir Čilė kartais draudžia taikyti SAM, o kartais leidžia. Mercosur (Pietų Amerikos bendroji rinka) šalyse SAM draudžiama taikyti tam tikriems automobiliams. JAV svarbiausias LPS yra NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimas), pagal kurį SAM taikyti draudžiama. Po 2003 m. vykusių diskusijų dėl SAM taikymo politikos pastaraisiais metais JAV priimdavo atskirus sprendimus kiekvienu atveju ir SAM leido taikyti pagal suderėtus LPS, išskyrus JAV ir Čilės LPS, pagal kurį SAM taikyti draudžiama; tačiau reikėtų pažymėti, kad dauguma šių LPS yra susiję su besivystančiomis šalimis (t. y. Maroku, Omanu, Bahreinu, CAFTA (Centrinės Amerikos laisvosios prekybos susitarimas) šalimis, Kolumbija, Jordanija, Peru), išskyrus Izraelį ir Australiją ir dar nepriimtą JAV ir Korėjos LPS, o ES pastaraisiais metais taip pat taikė lanksčias nuostatas besivystančių šalių atžvilgiu. Pagal JAV ir Singapūro LPS, SAM neturi realaus ekonominio poveikio, nes Singapūro didžiausio palankumo režimo muitai daugeliui produktų yra 0.

[3] Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio priemones, SAM draudžiama taikyti pagal LPS su tokiomis besivystančiomis šalimis kaip Meksika ir Čilė, ir pagal visus Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių LPS. Tačiau SAM leidžiama taikyti kaip prekybos lengvatas, susijusias su vystymosi tikslais: pagal Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) taisykles, taikomas visoms besivystančioms šalims ir AKR šalims pagal Kotonu susitarimą, pagal ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą (PPBS) su Pietų Afrika.

[4] Reikia pažymėti, kad daugelyje kitų pramonės šakų ir daugelio produktų atveju pagal kilmės taisykles leidžiama naudoti didesnę medžiagų iš užsienio dalį (tam tikrais atvejais iki 50 %), todėl skaičiai ir poveikis, susiję su leidimu arba draudimu taikyti sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą, gali būti didesni, atsižvelgiant į faktinį pasinaudojimą galimybėmis apsirūpinti medžiagomis iš užsienio.

[5] Dėl aiškumo – pateikiamuose pavyzdžiuose neatsižvelgta į papildomus veiksnius, pavyzdžiui, į tai, ar iš trečiųjų šalių importuotos medžiagos gali būti iš lengvatinio režimo šalių, kurioms netaikomi importo muitai, importuotos medžiagos, be to, neatsižvelgta į kumuliacijos galimybes. Sąlyginio apmokestinimo muitais vertė taip pat dėl aiškumo skaičiuota remiantis gatavo produkto importo kaina, o ne gamybos sąnaudomis, todėl ta vertė yra šiek tiek perdėta.

[6] Tačiau galima teigti (žr. II dalies a punktą), kad pagal LPS yra teisėta uždraudžiant SAM taikymą užkirsti kelią eksportuotojams visiškai pasinaudoti muitų panaikinimu, nes kitu atveju eksportuotojai atsidurtų palankesnėje padėtyje nei jų konkurentai, veikiantys importuojančios šalies vidaus rinkoje.

[7] Maždaug trims ketvirtadaliams besivystančių šalių, su kuriomis ES šiuo metu derasi dėl LPS, eksporto į ES pagal didžiausio palankumo režimą ir bendrąją lengvatų sistemą netaikomi jokie arba labai maži muitai. Taigi, 2008 m. 58 % bendro importo iš Indijos į ES įvežta be muito, o dar 7 % – taikant labai mažą muitą (≤ 3 %); 65 % importo iš Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) įvežta be muito, o 5,6 % įvežta taikant mažesnį nei 3 % muitą; be to, be importo įvežta 80 % importo iš Centrinės Amerikos; 77 % – iš Kolumbijos ir 95 % – iš Peru. Taigi, uždraudus SAM, būtų apribota pagal LPS gaunama nauda beveik ketvirtadaliui šių šalių eksporto į ES; tačiau tai yra produktai, kuriems ES taikomi didžiausi tarifai ir kurie paprastai yra labiau susiję su rizika.

[8] Šio eksporto, kuriam taikomas nulinio dydžio muitas pagal LPS, pasiskirstymas 2008 m.: Indija – 24 %, ASEAN šalys – 10 %, Centrinė Amerika – 20 %, Kolumbija – 13 % ir Peru – 23 %. Šiomis sąlygomis, draudžiant taikyti SAM, LPS taikymas būtų daug nepalankesnis.