7.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/3

—

supranta, kad ES pilietybė ne tik leidžia užtikrinti įvairių nacionalinių tapatybių sambūvį Europos Sąjungoje nepriklausomai nuo nacionalinės pilietybės suteikimo tvarkos, bet ir padeda stiprinti Europos demokratiją įtraukiant piliečius į Europos Sąjungos kūrimo procesą;

—

pabrėžia, kad remia visas iniciatyvas, kuriomis gali būti užtikrintas aktyvesnis piliečių dalyvavimas ES demokratiniame procese bei prisidėta prie veiksmų, kuriais skatinama tiesioginė ir dalyvaujamoji demokratija, ir kurios gali padėti gerokai sumažinti demokratijos ES stoką;

—

pabrėžia, kad būtina geriau supažindinti piliečius su jų, kaip ES piliečių, statusu, teisėmis ir jų reikšme kasdieniniame gyvenime;

—

mano, kad nuostatos dėl ES pilietybės turi būti suprantamos vadovaujantis principu, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių;

—

žino, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali padėti jiems geriau suprasti ES pilietybės esmę, pabrėžti šios pilietybės reikšmę ir nurodyti konkrečią jos naudą piliečiams;

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau seniai įgyvendina sėkmingas iniciatyvas, skatina pilietybę ir sudaro palankias sąlygas jai užtikrinti;

—

pabrėžia, kad ypač svarbu įgyvendinti veiksmus, kurie padėtų užtikrinti mokymą ir švietimą pilietybės klausimais, šalinti kultūrines, kalbines ir technologines kliūtis ir sąmoningai bei laisvai naudotis savo teisėmis ir laikytis pareigų;

—

pabrėžia, kad visi valdymo lygiai privalo padėti „kurti pagrindinių teisių kultūrą“.

Pranešėjas

Roberto PELLA (IT / ELP), Valdengo tarybos narys

Pamatinis dokumentas

2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas

COM(2010) 603 galutinis

1.

palankiai vertina ataskaitą „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2007–2010 m.“ (1), kurioje pristatomi per nurodytą laikotarpį pilietybės srityje įvykę įvairūs pokyčiai ir kuri pridėta prie „2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“;

2.

pritaria ataskaitos nuostatai nustatyti didžiausias kliūtis, su kuriomis įvairiose kasdieninio gyvenimo situacijose vis dar susiduria piliečiai norėdami pasinaudoti su Europos Sąjungos pilietybe susijusiomis teisėmis. Pritaria tikslui nustatyti kliūtis, kad būtų galima jas panaikinti ir užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis; taip pat džiaugiasi Komisijos siekiu konkrečiai ir veiksmingai stiprinti ES pilietybę;

3.

palankiai vertina prie ataskaitos dėl ES pilietybės pridėtą komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (2), kuriame nagrinėjama, kaip pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria ES piliečiai norėdami pasinaudoti savo teisėmis pagal Bendrosios rinkos acquis, visų pirma veikdami kaip ūkinės veiklos vykdytojai (pvz., kaip verslininkai, vartotojai arba darbuotojai);

4.

primena, kad Europos Sąjungos pilietybės įtvirtinimas Mastrichto sutartimi yra labai svarbus ir simbolinis Europos Sąjungos tapatumo ir demokratijos kūrimo etapas. Priėmus Amsterdamo sutartį laikoma, kad ES pilietybė, kuri suteikiama visiems Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, papildo nacionalinę pilietybę;

5.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi įvestomis teisės aktų naujovėmis sustiprinta ES pilietybė, kuri nurodoma greta nacionalinės pilietybės (o ne tik ją papildo), tačiau jos nepakeičia;

6.

supranta, kad ES pilietybė ne tik leidžia užtikrinti įvairių nacionalinių tapatybių sambūvį Europos Sąjungoje nepriklausomai nuo nacionalinės pilietybės suteikimo tvarkos, bet ir padeda stiprinti Europos demokratiją įtraukiant piliečius į Europos Sąjungos kūrimo procesą, kaip numatyta Europos Sąjungos sutartyje, kurioje ES pilietybė yra vienas iš demokratijos principų šalia ES piliečių lygybės principo;

7.

pabrėžia, kad, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, prie kurios Europos Sąjunga prisidėjo priimdama Lisabonos sutartį, pripažintas pagrindines teises, ir 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje ir paskelbtoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys, nurodytas teises ir laisves;

8.

pabrėžia, kad ES pilietybės ataskaitoje minimos, viena vertus, išskirtinės Sąjungos piliečių teisės ir, antra vertus, pagrindinės teisės, suteikiamos ir trečiųjų šalių piliečiams;

9.

suvokia, kad šiandien ES pilietybė suteikia ypatingą statusą žmogui, kuris yra Europos integracijos proceso politinis dalyvis, ir leidžia užtikrinti vienodą požiūrį į visus ir kiekvieną neatsižvelgiant į jo pilietybę;

10.

supranta, kad žinios apie ES pilietybę ir šios pilietybės skatinimas yra esminis ir strateginis veiksnys, visų prima neseniai Europos Sąjungos narėmis tapusiose šalyse ir šalyse kandidatėse;

11.

primena, jog Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ES narėmis norinčios tapti šalys ir valstybės narės privalo gerbti ir skatinti ES pamatines vertybes: pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

12.

pabrėžia, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas dar 2002 m. spalio 16 d. rekomendacijoje valstybėms narėms pripažino, kad „demokratinio pilietiškumo ugdymas turėtų įsilieti į bet kokį formalųjį, neformalųjį ugdymą ar savišvietą, taip pat ir šeimoje, kad žmogus visą savo gyvenimą galėtų būti aktyvus ir atsakingas kitų žmonių teises gerbiantis pilietis“;

13.

primena, kad 2005 m. rugsėjo mėn. komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ Europos Komisija paragino valstybes nares akcentuoti „pilietinį supažindinimą įvadinių programų metu ir kitą veiklą naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (…) siekiant užtikrinti, kad imigrantai suprastų, gerbtų bendras Europos ir nacionalines vertybes ir jomis naudotųsi“;

14.

atkreipia dėmesį, kad nuo pat diskusijos dėl Europos ateities pradžios RK pabrėžė, kad remia visas iniciatyvas, kuriomis gali būti užtikrintas aktyvesnis piliečių dalyvavimas ES demokratiniame procese bei prisidėta prie veiksmų, kuriais skatinama tiesioginė ir dalyvaujamoji demokratija, ir kurios gali padėti gerokai sumažinti demokratijos ES stoką, ir visų pirma džiaugiasi pažanga, kuri šioje srityje pasiekta Lisabonos sutartimi;

15.

primena, kad savo nuomonėje „Naujos valdymo formos: Europa, piliečių iniciatyvos pagrindas“ Regionų komitetas ragino Sąjungą užtikrinti demokratiškesnę ir skaidresnę jos įgyvendinamą politiką ir sprendimus priimančias struktūras, kad būtų sudarytos palankios sąlygos piliečiams dalyvauti ir įgyvendinti piliečių iniciatyvas ES lygmeniu. Be to, Komitetas ragino sukurti mechanizmus, kurie padėtų skatinti sąveikų politinį dialogą ir praktikoje įgyvendinti dalyvaujamosios demokratijos principą;

16.

pabrėžia, kad 2010-2012 m. RK politiniuose prioritetuose dar kartą pakartota, jog norint sustiprinti RK institucinį vaidmenį reikia, kad būtų pripažintas regionams skirtų arba vienokį ar kitokį teritorinį aspektą turinčių (pavyzdžiui, piliečių iniciatyva) Lisabonos sutarties nuostatų prioritetinis pobūdis; teigiamai vertina 2011 m. vasario 16 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos, į kurį buvo įtraukta daug Regionų komiteto pateiktų reikalavimų (CdR 167/2010);

17.

pabrėžia, jog Europos Sąjungos piliečiams svarbu, kad būtų pašalintos laisvo judėjimo kliūtys ir užtikrinta galimybė visapusiškai naudotis sutartyse numatytomis teisėmis neatsižvelgiant į jų pasirinktą gyvenamąją vietą arba vietą, kurioje įsigijo prekes ir paslaugas;

18.

tvirtai pabrėžia, kad valstybėse narėse vis dar yra atotrūkis tarp teisės aktų taikymo ir realių problemų, su kuriomis kasdien tenka susidurti piliečiams, visų pirma tarpvalstybinėse situacijose;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausios problemos kyla tada, kai valstybėse narėse reikia įgyvendinti ES teisės aktus ir pritaikyti nacionalinę teisę prie teisėkūros naujovių;

20.

pabrėžia, kad būtina geriau supažindinti piliečius su jų, kaip ES piliečių, statusu, teisėmis ir jų reikšme kasdieniniame gyvenime;

21.

mano, kad reikia skirti ypatingą dėmesį migrantams, kurie siekia gauti kurios nors valstybės narės pilietybę ir tokiu būdu tampa „ES piliečiais“.

22.

mano, kad Europos Sąjungos sutarties skyriuje dėl demokratijos principų numatytos bendrosios nuostatos dėl ES pilietybės turi būti suprantamos vadovaujantis principu, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių pagal vietos lygmens demokratijos modelį, kuriam visiškai įgyvendinti visų pirma būtinas arčiausiai piliečių esančių vietos ir regionų valdžios institucijų visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas;

23.

konstatuoja, kad Komisijos ataskaitoje neskiriama pakankamai dėmesio tam, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų padėti veiksmingai įgyvendinti ES pilietybę ir stiprinti jos kokybinį aspektą;

24.

žino, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti piliečių, gali padėti jiems geriau suprasti ES pilietybės esmę, pabrėžti šios pilietybės reikšmę ir nurodyti konkrečią jos galimą naudą piliečiams, visų pirma atkreipdamos dėmesį į konkretų ES politikos poveikį piliečių gyvenimui;

25.

supranta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turės atlikti labai svarbų vaidmenį dalyvaujamuose procesuose, kurie bus vykdomi siekiant, kad būtų tinkamai laikomasi esminio „iš apačios į viršų“ principo ir suteikta galimybė piliečiams svariai prisidėti nustatant konkretaus poveikio jų teisėms turinčią ES politiką;

26.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali padėti Europos Sąjungos institucijoms įtraukti visų pirma tas visuomenės grupes, kurios dažnai yra mažiausiai aktyvios, pavyzdžiui, jaunimą ir migrantus;

27.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atsakomybę spręsti su ES piliečių judėjimu ir apsigyvenimu, įskaitant priėmimą, susijusias problemas;

28.

mano, kad, nors ataskaitoje nurodomos kliūtys ES piliečių teisėms, joje neskiriamas deramas dėmesys išankstinėms sąlygoms, kurios būtinos siekiant užtikrinti bet kokios pilietybės formos veiksmingumą ir pašalinti geografines kultūrines, kalbines ir technologines arba su informacija susijusias kliūtis, kurios trukdo sąmoningai ir laisvai kiekvienam naudotis savo teisėmis ir laikytis pareigų;

29.

mano, kad 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje neskiriamas deramas dėmesys pilietiškumo priemonėms, kurios atveria naujas galimybes skatinti demokratiją ir pilietiškumą;

30.

pabrėžia, kad ataskaitoje nepakankamai atsižvelgta į būtinybę vietos ir regionų lygiu įgyvendinti administracinio supaprastinimo priemones, kad būtų veiksmingai užtikrintos Sąjungos piliečių teisės;

31.

tvirtai pabrėžia, kad naujoje daugiakūltūrėje aplinkoje pilietybė turi būti suvokiama ne tik kaip tapatumo ir priklausymo apsauga, bet ir kaip socialinės integracijos ir įtraukties sąlyga;

32.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau seniai įgyvendina sėkmingas iniciatyvas, skatina pilietybę ir sudaro palankias sąlygas jai užtikrinti, visų pirma vykdydamos dalyvaujamosios ir patariamosios demokratijos procesą;

33.

pabrėžia, kad atsižvelgdamos į statistinius duomenimis, rodančius, kad dauguma ES piliečių nežino ES pilietybe jiems suteikiamų teisių, visų pirma judėjimo ir apsigyvenimo laisvės reikšmės, ir, atrodo, nežino, kad tokios teisės egzistuoja, vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti piliečių, yra tinkamiausias šaltinis (priemonė), užtikrinantis ES piliečiams skirtos informacijos šiuo klausimu sklaidą;

34.

pabrėžia, kad vietos politinės institucijos - geriausias „europinio“ elektorato atspindys, taigi kartu ir pirmas tikrasis Europos valdymo lygmuo - yra tinkamiausia priemonė informuoti ES piliečius apie jų rinkimų teises;

35.

pabrėžia galimą miestų tinklų ir savivaldybių porinių projektų, kaip integracijos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime priemonės, indėlį propaguojant pilietybės temą ir su ja supažindinant, visų pirma naujosiose valstybėse narėse;

36.

pritaria Komisijos siekiui stiprinti ES piliečių teisę gauti visų valstybių narių diplomatinių atstovybių arba konsulinių įstaigų pagalbą trečiosiose šalyse, šiuo tikslu 2011 m. siūlyti teisines priemones ir geriau informuoti piliečius; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį skleidžiant informaciją apie šią teisę ir ragina Komisiją konsultuotis su RK dėl šioje srityje rengiamų pasiūlymų.

37.

pabrėžia, kad ypač svarbu įgyvendinti veiksmus, kurie padėtų užtikrinti mokymą ir švietimą pilietybės klausimais, šalinti kultūrines, kalbines ir technologines kliūtis ir sąmoningai bei laisvai naudotis savo teisėmis ir laikytis pareigų, taip pat šalinti informacijos netolygumus ir spragas.

38.

mano, kad būtina skatinti tiesioginį piliečių dalyvavimą ir veiksmingus institucinius mechanizmus, kurie visais valdymo lygmenimis padėtų labiau įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą;

39.

rekomenduoja, kad Europos Komisija, taikydama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, pabrėžtų ir su Sąjungos pilietybe susijusius aspektus, kad būsimi Europos Sąjungos piliečiai būtų informuoti apie savo teises ir pareigas ir jas žinotų;

40.

pabrėžia savanoriškos veiklos svarbą skatinant dalyvavimą ir aktyvų pilietiškumą, taip pat mano, kad būtina paremti savanorišką veiklą.

41.

mano, kad reikia ES lygiu stiprinti socialinį pilietybės aspektą skatinančias iniciatyvas, kadangi galimybė naudotis socialinėmis teisėmis siejama su kriterijais ir reikalavimais, kurie yra diskriminacinio pobūdžio, o tai prieštarauja Bendrijos teisėje numatytiems lygybės ir vienodo požiūrio principams, kurie taikomi ne tik judėjimo laisve besinaudojantiems kitų ES valstybių narių piliečiams, bet ir trečiųjų šalių piliečiams, kurių apsauga numatyta pagal Europos Sąjungos teisę;

42.

prašo Komisijos, kad veiksmuose, kuriuos ji ketina įgyvendinti siekdama sudaryti galimybes naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir vykdyti bandomuosius projektus, kad užtikrintų ES piliečiams galimybę saugiai internetu susipažinti su tam tikrais medicininiais duomenimis apie savo sveikatą, būtų numatytas arčiausiai piliečių esančių vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas;

43.

nori, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų veiksmuose, kuriais Komisija ketina pagerinti piliečiams skirtos informacijos teikimą, t. y. prisidėtų plėtojant naują elektroninio keitimosi duomenimis sistemą, padėsiančią mažinti vėlavimus ir sunkumus keičiantis informacija socialinės apsaugos srityje.

44.

nori, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant naujus veiksmus, skirtus sudaryti palankias ES piliečių ir jų šeimų iš trečiųjų šalių judumo sąlygas, kuriuose numatyta laikytis nediskriminavimo principo, skatinti gerąją praktiką ir ES taisyklių žinojimą. Visa tai bus užtikrinama kuo plačiau informuojant ES piliečius apie jų su laisvu judėjimu susijusias teises;

45.

pripažįsta, kad dėl skirtingo Direktyvos 2004/38/EB perkėlimo į nacionalinę teisę gali kilti sunkumų veiksmingai įgyvendinant pagrindines ES piliečių teises.

46.

mano, kad teisė į visišką judėjimo laisvę ir akyvų politinį dalyvavimą yra svarbiausi ES pilietybės veiksniai;

47.

palankiai vertina pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti legaliai ES teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams galimybę dalyvauti jų bendruomenės gyvenime atsižvelgiant į buvimo laikotarpio trukmę. Trečiųjų šalių piliečių teisė dalyvauti politiniame gyvenime įtvirtinta Konvencijoje dėl užsieniečių dalyvavimo vietos bendruomenės visuomeniniame gyvenime;

48.

ragina Komisiją įgyvendinti konkrečius veiksmus siekiant skatinti veiksmingai laikytis ES pilietybe pripažintos teisės dalyvauti valstybės, kurioje yra faktinė piliečio gyvenamoji vieta, savivaldos ir ES rinkimuose;

49.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES piliečiams neribojamą prieigą prie informacijos, kadangi tai yra jų aktyvaus politinio dalyvavimo išankstinė sąlyga.

50.

pabrėžia, kad būtina vietos ir regionų lygmeniu įgyvendinti administracinio supaprastinimo priemones, padedančias užtikrinti veiksmingas ES piliečių teises, visų pirma judėjimo laisvę., ir nebetaikyti jokių atgrasančių priemonių ar nesiimti kitokių šiuo metu naudojamų diskriminacinių veiksmų, dėl kurių yra skirtingai elgiamasi su Europos piliečiais, visų pirma suteikiant teisę apsigyventi. Nustačius problemas, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, pastarosios galės rasti tinkamus sprendimus;

51.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti judėjimo laisvę ir piliečių judėjimo laisvę, reikia užtikrinti geresnį ES valstybių narių valdžios institucijų keitimąsi elektroniniais duomenimis, taip pat jų bendravimą su piliečiais;

52.

tvirtai pabrėžia, kad būtina įgyvendinti administracinio supaprastinimo priemones, visų pirma tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, kadangi tai sritis, kurioje norėdami pasinaudoti savo teisėmis piliečiai susiduria su didžiausiomis kliūtimis;

53.

atkreipia dėmesį į galimybę paremti įvairias teritorinio bendradarbiavimo formas siekiant įgyvendinti projektus ir veiksmus, kurių tikslas – veiksminga ES pilietybė – ir kurios gali padėti sumažinti kliūtis, taip pat administracinę ir biurokratinę naštą, įskaitant gerosios praktikos teikiant tarpvalstybines paslaugas sklaidą, pavyzdžiui, sveikatos ir daugiakalbystės srityje;

54.

mano, kad būtina nedelsiant pradėti aktyviau plėtoti ir gerinti administracinį bendradarbiavimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi informacija apie gerąją praktiką, kad būtų galima užtikrinti galimybę laisvai naudotis ES pilietybės teikiamomis teisėmis ir vykdyti pareigas.

55.

dar kartą pabrėžia, kad visi valdymo lygiai privalo padėti „kurti pagrindinių teisių kultūrą“ ir aktyviau informuoti piliečius apie jų teises ir pareigas;

56.

pabrėžia bendrų veiksmų skleidžiant informaciją apie piliečių teises ir pareigas svarbą. Tai turi būti neatsiejama Komisijos informavimo ir komunikacijos politikos dalis;

57.

įsipareigoja 2011 m., kurie paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas įnešti svarų bei vertingą indėlį sudarant sąlygas aktyviu pilietiškumu grindžiamoms iniciatyvoms;

58.

pritaria Europos Komisijos ketinimui 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais; siekdamas prisidėti prie sėkmingo šios iniciatyvos įgyvendinimo, Komitetas galėtų įtraukti šią temą organizuojant Open Days renginį;

59.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tinkamas valdymo lygmuo įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti tiek mokyklinio amžiaus jaunuolių, tiek suaugusiųjų, visų pirma asmenų, norinčių gauti vienos iš valstybių narių pilietybę, ES pilietiškumą;

60.

mano, kad reikia skatinti informavimo ir mokymo veiklą, skirtą migrantams, kurie siekia gauti vienos iš valstybių narių pilietybę ir taip tampa „ES piliečiais“;

61.

mano, kad būtina vykdyti veiksmus, skirtus ugdyti ES, nacionalinių, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų pareigūnų ES pilietiškumą;

62.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares paremti pasiūlymą įtraukti ES pilietybę į švietimo ir mokymo programas ir skatinti suaugusiems skirtą mokymą pilietybės klausimais pasitelkiant ir žiniasklaidą bei IRT;

63.

pabrėžia „Europos kultūros sostinių“ svarbą skatinant ES tapatybę ir pilietybę;

64.

ragina Komisiją skleisti ir remti priemones ir projektus, skirtus skatinti ES pilietybę ir su ja supažindinti neseniai Europos Sąjungos narėmis tapusių šalių ir šalių kandidačių piliečius, visų pirma bendradarbiaujant su šioje srityje dirbančioms vietos ir regionų valdžios institucijomis;

65.

ragina Komisiją imtis priemonių pašalinti likusias administracines, teisines, informacines, motyvacines ir kalbines kliūtis mobilumui švietimo srityje ir parengti strategijas toms kliūtims įveikti, tuo sudarant geresnes sąlygas tarpvalstybiniam jaunimo mobilumui, valstybės institucijų, pilietinės visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui;

66.

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pareikštą susidomėjimą, apsvarstys, ar tikslinga sukurti lanksčią ir neformalią platformą, kuri stiprintų Komisijos, Regionų komiteto ir vietos bei regionų valdžios institucijų asociacijų bendradarbiavimą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas diskusijoms dėl Europos pilietybės ir tas diskusijas remti, taip pat nustatyti vietos valdžios institucijų poreikius ir sunkumus užtikrinant Europos piliečio teises ir skatinti keistis praktine ir gerąja patirtimi, taip skatinti aktyviai įgyvendinti ES pilietybę; ragina Europos Komisiją atliekant galimybių studiją numatyti galimybę šiai iniciatyvai skirti deramą paramą.