2.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 104/47

—

primygtinai reikalauja, kad iki dabartinės finansinės perspektyvos laikotarpio pabaigos 2013 m. tolesniam ES integruotos jūrų politikos vystymui būtų skiriamas pakankamas finansavimas. Komitetas taip pat mano, kad per kitą, 2014 m. prasidėsiantį biudžeto laikotarpį integruotos jūrų politikos vystymui ir tolesniam stiprinimui reikia skirti konkretų ir adekvatų finansavimą, ir ragina visus už ES biudžeto sudarymą atsakingus asmenis skirti pakankamai dėmesio šiai būtinybei. Tai labai svarbu norint pasiekti užsibrėžtus tikslus ir užtikrinti, kad iki šiol padaryta pažanga ir investicijos nenueitų veltui,

—

primygtinai reikalauja daugiau dėmesio skirti tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo ir naujovių diegimo prioritetui. Kadangi Europa vis dar stengiasi išbristi iš pačios didžiausios šio laikmečio ekonomikos krizės, be abejonės, reikia skirti daugiau dėmesio šiam tikslui pasiekti skirtoms priemonėms. Be to, jos galėtų labai prisidėti prie programos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo,

—

atkreipia dėmesį į tai, kad ir po 2014 m. Europa turės ir toliau skirti finansavimą integruotai Europos jūrų politikai siekiant užtikrinti jos tęstinumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į diskusijas dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m. Galimas pavyzdys yra pakrančių fondas, dėl kurio Regionų komitetas ir Europos Parlamentas jau diskutavo,

—

rengiant ir įgyvendinant priemones, skirtas visais lygmenimis pagerinti viešojo valdymo institucijų sprendimų priėmimo kokybę, prašo konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. RK jau rekomendavo šioje srityje taikyti daugiapakopį valdymą ir remtis subsidiarumo principu; taip pat prašo ES nepriklausančių valstybių aktyviau dalyvauti ir bendradarbiauti jūrų pažinimo srityje. Jau plačiai pripažinta, kad svarbu gerinti koordinavimą su partneriais dėl kitų jūrų politikos aspektų, o bendrų veiksmų nauda šioje srityje yra pakankamai akivaizdi.

Pranešėjas

:

Noel Formosa (MT/ELP), San Lorenco meras, Gozas (Sindku, San Lorencas, Gozas)

Pamatiniai dokumentai

:

Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa

COM(2010) 494 galutinis

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Žinios apie jūrą 2020 m. Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui“

COM(2010) 461 galutinis

1.

primygtinai reikalauja, kad iki dabartinės finansinės perspektyvos laikotarpio pabaigos 2013 m. tolesniam ES integruotos jūrų politikos vystymui būtų skiriamas pakankamas finansavimas. Komitetas taip pat mano, kad per kitą, 2014 m. prasidėsiantį biudžeto laikotarpį integruotos jūrų politikos vystymui ir tolesniam stiprinimui reikia skirti konkretų ir adekvatų finansavimą, ir ragina visus už ES biudžeto sudarymą atsakingus asmenis skirti pakankamai dėmesio šiai būtinybei. Tai labai svarbu norint pasiekti užsibrėžtus tikslus ir užtikrinti, kad iki šiol padaryta pažanga ir investicijos nenueitų veltui;

2.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti integruotos jūrų politikos sėkmę, nes priešingu atveju pasekmės būtų katastrofiškos tiek aplinkos, tiek ekonomikos ir socialiniu požiūriais. Europos regionų, kurių klestėjimas priklauso nuo jūros, yra pernelyg daug, kad juos būtų galima palikti likimo valiai;

3.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2011–2013 m. tolesniam integruotos ES jūrų politikos formavimui ir įgyvendinimui skirti 50 mln. eurų ir taip remti tolesnę Europos jūrų politikos pažangą, visų pirma „mėlynąjį augimą“ – tausų mūsų jūrų, vandenynų ir pakrančių naudojimą, jūrų aplinkos apsaugą ir užimtumo jūrų sektoriuose skatinimą;

4.

primygtinai reikalauja daugiau dėmesio skirti tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo ir naujovių diegimo prioritetui. Kadangi Europa vis dar stengiasi išbristi iš pačios didžiausios šio laikmečio ekonomikos krizės, be abejonės, reikia skirti daugiau dėmesio šiam tikslui pasiekti skirtoms priemonėms. Be to, jos galėtų labai prisidėti prie programos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo;

5.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą paramos programa prisidėti prie strategijų, pritaikytų prie kiekvieno jūros regiono poreikių, įgyvendinimo. Tikslingai naudojant lėšas, regioninės jūrų strategijos suteikia galimybę surasti konkrečius būdingų regioninių problemų sprendimus;

6.

pažymi, kad Komunikate dėl žinių apie jūrą 2020 m. teigiama, kad jame visų pirma nagrinėjamas duomenų rinkimas ir kaupimas – sritys, kuriose daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų atlieka svarbų vaidmenį kaip finansavimą teikiančios valdžios institucijos. Todėl reikia siekti geresnio pastangų koordinavimo, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo;

7.

pabrėžia, kad jūrų erdvės planavimas yra svarbus integruotos Europos jūrų politikos instrumentas ir, kur tik galima, turėtų būti taikomas;

8.

palankiai vertina tai, kad Komisija ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Regionų Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad ES viena negali sėkmingai išspręsti įvairių su jūromis susijusių problemų, todėl būtina užtikrinti kiek įmanoma aktyvesnį mūsų tarptautinių partnerių dalyvavimą. Iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja (ARLEM), kuri dar yra tik pradiniame veiklos etape, galiausiai taps veiksmingomis priemonėmis siekti bendrų interesų bendradarbiaujant regionų lygiu;

9.

mano, kad būtina skatinti konkrečius pagrindinius projektus, skirtus vystyti ir demonstruoti Europos jūrų pažinimo praktinę patirtį, pavyzdžiui, „Švaraus Europos uosto“ arba „Švaraus Europos laivo“ sukūrimą. Tokie projektai galėtų atskleisti technines galimybes, kurios, atsižvelgiant į svarbiausius politikos tikslus, vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų lemti teisinių standartų sugriežtinimą ir jų įtvirtinimą Europos ir tarptautiniu lygiu, taip užtikrinant Europos jūrų ekonomikos konkurencinį pranašumą (pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo, išmetamųjų teršalų mažinimo, alternatyvių laivų pavarų arba laivų saugumo srityse). Ilgalaikėje perspektyvoje tokius projektus galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei ateičiai bus numatyta patikimas finansinis pagrindas.

10.

palankiai vertina iniciatyvą sukurti labiau integruotą Europos jūrų pažinimo tinklą. Atsižvelgiant į IRT padarytą pažangą ir vis aktyvesnį skirtingų valstybių mokslinių bendruomenių bendradarbiavimą, dabartinė susiskaldžiusi struktūra atrodo anachroniška ir nerentabili;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad ir po 2014 m. Europa turės ir toliau skirti finansavimą integruotai Europos jūrų politikai siekiant užtikrinti jos tęstinumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į diskusijas dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m. Galimas pavyzdys yra pakrančių fondas, dėl kurio Regionų komitetas ir Europos Parlamentas jau diskutavo;

12.

apgailestauja, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms skiriama per mažai dėmesio, nors komunikate daugiausia nagrinėjami klausimai, kurie priklauso jų kompetencijai ir kuriuos jos dažniausiai turi finansuoti ir (arba) įgyvendinti. Už duomenų rinkimą gali būti atsakingos valstybės narės, bet iš tikrųjų šį darbą neretai atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos;

13.

rengiant ir įgyvendinant priemones, skirtas visais lygmenimis pagerinti viešojo valdymo institucijų sprendimų priėmimo kokybę, prašo konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis. RK jau rekomendavo šioje srityje taikyti daugiapakopį valdymą ir remtis subsidiarumo principu; taip pat prašo ES nepriklausančių valstybių aktyviau dalyvauti ir bendradarbiauti jūrų pažinimo srityje. Jau plačiai pripažinta, kad svarbu gerinti koordinavimą su partneriais dėl kitų jūrų politikos aspektų, o bendrų veiksmų nauda šioje srityje yra pakankamai akivaizdi;

14.

rekomenduoja, kad svarstydama tolesnes pakrančių informacijos sistemų propagavimo priemones vykdant su integruoto pakarančių zonų valdymo (IPZV) rekomendacija susijusią tolesnę veiklą, Komisija remtųsi geriausia Europos regionų praktika. Kai kurie regionai, pavyzdžiui, Bretanė, Šlėzvigas-Holšteinas ir Pietų Olandija, yra lyderiai šioje srityje ir daugelį jų praktikos pavyzdžių galima pritaikyti kitiems regionams;

15.

palankiai vertina idėją taikyti jūrų baseinų lygių metodą jūrų stebėjimo sistemų ir didelių spragų nustatymo srityse. Vertėtų išnagrinėti galimybę regioninėms jūrų konvencijoms ir žuvininkystės regioninėms patariamosioms taryboms suteikti daugiau atsakomybės, įskaitant veiklos koordinavimo įgaliojimus. Tačiau visais atvejais būtina užtikrinti duomenų sąveikumą ir aukštos kokybės standartų laikymąsi;

16.

siūlo Komisijai remti regioninių duomenų rodiklių kūrimą; šie rodikliai galėtų padėti geriau nustatyti regioninių jūrų strategijų prioritetus, nes regionai yra vieni pagrindinių duomenų rinkėjų ir naudotojų;

17.

pažymi, kad laikantis labiau holistinio požiūrio galimi geresni rezultatai, be kita ko daugiau dėmesio skiriant potencialiam privačių subjektų vaidmeniui formuojant integruotą jūrų politiką. Nepamirštant Europos Sąjungos socialinio aspekto taip pat svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai dalyvautų kiekviename proceso etape. Be to, visus suinteresuotuosius subjektus reikėtų raginti ne tik padengti dalį duomenų rinkimo ir saugojimo sąnaudų, bet ir pateikti idėjų ir geriausiosios praktikos pavyzdžių, kad jais būtų galima pasinaudoti ir tokiu būdu dar labiau paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos teritorijoje;

18.

pripažįsta, kad jūrų pažinimo gilinimas yra ypač svarbus ne tik siekiant geriau suprasti jūrose vykstančius procesus, bet ir sustiprinti kitas dvi integruotos jūrų politikos priemones, t. y. geresnį teritorinį planavimą ir integruotą jūrų stebėjimą;

19.

pažymi, kad šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama duomenų rinkimui ir kaupimui t. y. dviem pradiniams žinių formavimo proceso etapams. Kartu tai yra ir etapai, kuriuose aktyviausiai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos;

20.

pritaria nuomonei, kad ši iniciatyva yra pagrįsta keleto direktyvų reikalavimais. Šių direktyvų pagrindinis tikslas yra sukurti geriau koordinuotas jūrų vandenų stebėsenos programas, supaprastinti valdžios institucijų keitimąsi informacija, paskelbti viešus duomenis ir nustatyti tam tikrus bendrus standartus;

21.

pabrėžia, kad komunikate konkrečiai minima pakrančių duomenų svarba ir tai, kad daug regionų valdžios institucijų turi sukurtas pakrančių informacines sistemas. Akivaizdu, kad norint maksimaliai padidinti šių priemonių naudą, reikia pasiekti tam tikrą sąveikumo lygį. Šiuo tikslu komunikate reikėtų nagrinėti būdus, kaip pagerinti bendradarbiavimą ir koordinavimą regionų lygiu;

22.

taip pat pripažįsta, jog svarbu, kad duomenys turi būti tvarkomi kuo arčiau šaltinio. Nors pasiūlymas yra neabejotinai racionalus, būtina užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms nebūtų užkrauta papildoma našta. Komisijos nuostatai, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų tinkamai prisidėti prie duomenų saugojimo net tada, kai jie nebeaktualūs socialinių ir komercinių interesų požiūriu, reikėtų skirti daugiau dėmesio;

23.

nurodo, kad komunikatu siekiama trijų pagrindinių tikslų:

Jei būtų pasiekta šių tikslų ir būtų sukurtas integruotas tinklas, kuris pakeistų dabartinę fragmentiškai taikomą jūrų stebėjimo sistemą, būtų galima sutaupyti 300 mln. eurų per metus, ir didžiąją šios sumos dalį galėtų panaudoti vietos ir regionų valdžios institucijos;

24.

rekomenduoja, kad pirmiau minėti tikslai būtų pasiekti toliau vystant ir tobulinant esamas ES priemones, pavyzdžiui, Pasaulio aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES) iniciatyvą ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą („ur-EMODnet“). Be to, labai, ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip padidinti galimybes pakartotinai naudotis ES remiamų regioninės plėtros ir jūrų mokslinių tyrimų programų duomenimis, ir visų pirma užtikrinant, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų prieigos prie žuvininkystės duomenų taisykles, ir kad surinkti duomenys atitiktų bendrus standartus ir juos būtų galima naudoti įvairiais tikslais;

25.

pritaria Komisijos ketinimui toliau siekti sukurti vadinamąją veiksmingą jūrų duomenų architektūrą. Manoma, kad šiam tikslui pasiekti, Komisija turėtų paraginti dalyvauti visus suinteresuotuosius subjektus, skatinti nacionalinių duomenų centrų komunikaciją ir įsteigti sekretoriatą „ur-EMODnet“ valdyti;

26.

siūlo „jūrų sektoriaus bendruomenei“ skatinti Europos technologijų institutą (ETI) artimiausioje ateityje steigti Žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB), skirtą jūrų išteklių apsaugai ir tausiam vartojimui. Tokios bendrijos veikla galėtų apimti platų mokslinių, technologinių, ekonominių ir švietimo veiksmų spektrą biologinių ir mineralinių išteklių bei energijos srityse, kartu atsižvelgiant į aplinkos apsaugos klausimus.