2.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 104/26

—

palankiai vertina Europos Komisijos pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“; tai plataus užmojo strateginė iniciatyva, kurios tikslas užtikrinti didesnį Europos jaunimo judumą, pagerinti jo švietimą ir integraciją į darbo rinką. Pirmą kartą Europos Komisija parengė jaunimui skirtą veiksmų planą, apimantį švietimo ir užimtumo aspektus,

—

nurodo, kad sprendžiant jaunimo judumo klausimą didžiausią dėmesį reikėtų skirti švietimui,

—

norėtų atkreipti dėmesį į glaudų ryšį tarp prastų rezultatų mokykloje ir nepalankių socialinių ir ekonominių sąlygų, nes tai – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių tam tikra jaunuolių dalis nei dirba, nei mokosi. Šio neigiamo ciklo sustabdymas – sunki vietos ir regionų valdžios institucijų užduotis visoje Europoje ir įgyvendinant šią iniciatyvą ji turi būti laikoma prioritetu,

—

pritaria, kad, siekdamos padėti jaunimui, valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi lanksčiai naudoti Europos socialinio fondo lėšas, visų prima tai svarbu įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus,

—

atliekant visų mokymosi judumo programų vertinimą, po kurio 2011 m. bus pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų ir parengta nauja finansinė programa laikotarpiui po 2013 metų, labai svarbu atsižvelgti į esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siekiant skatinti jaunimo judumą mokymosi tikslais, kaip savo nuomonėje dėl žaliosios knygos „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ nurodė Regionų komitetas.

Pranešėjas

:

Marc Schaefer (LU / ESP), Viandeno miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Judus jaunimas – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“

COM(2010) 477 galutinis

1.

palankiai vertina Europos Komisijos pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“; tai plataus užmojo strateginė iniciatyva, kurios tikslas užtikrinti didesnį Europos jaunimo judumą, pagerinti jo švietimą ir integraciją į darbo rinką. Pirmą kartą Europos Komisija parengė jaunimui skirtą veiksmų planą, apimantį švietimo ir užimtumo aspektus;

2.

visiškai pritaria tikslui tobulinti jaunimo žinias, gebėjimus ir patirtį, kad jie galėtų lengvai patekti į darbo rinką, ir kuo geriau išnaudoti jaunimo potencialą, kadangi tai padės pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas yra daugiau nei įsidarbinimo galimybių gerinimas, juo reikėtų siekti platesnio tikslo, t. y. visapusiško asmenybės tobulėjimo;

3.

apgailestauja, kad Europos Komisija nepakankamai atsižvelgė į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant judumą skatinančias priemones, nors, būdamos arčiausiai piliečių, šios institucijos galėtų geriausiai paskatinti judumą; tai pasakytina ir apie jaunimui skirtų programų kūrimą ir vystymą, kadangi minėtos valdžios institucijos, būdamos arti jaunuolių, geriausiai pažįsta jų tikrovę ir žino apie jų padėtį;

4.

primena, kad šioje iniciatyvoje nurodytos priemonės turėtų būti prieinamos kuo didesniam jaunuolių skaičiui nepriklausomai nuo kiekvieno jų asmeninės raidos, ekonominės padėties ar jų kilmės regiono geografinės padėties, kadangi atokiausiuose regionuose arba salose gyvenančio jaunimo judumo galimybės nėra tokios pat kaip žemyne gyvenančių jaunuolių; tuo pačiu pabrėžia, kad iniciatyva siekiama sukurti judumo galimybes, bet patiems jaunuoliams paliekama teisė jas rinktis;

5.

primena, kad švietimas ir mokymas – tai galimybė jaunimui įgyti, ugdyti ir atnaujinti ne tik profesinius gebėjimus, bet ir žinias, kurios leis jiems būti aktyviais piliečiais; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad skatinti jaunimo kūrybingumą ir inovacijų potencialą, taip pat sukurti intelektinio ir socialinio tobulėjimo aplinką yra viena pagrindinių visų švietimo institucijų pareigų. Visos šios sritys yra jaunuolių emancipacijos ir socialinės integracijos svarbiausi veiksniai; tam taip pat reikalingos priemonės, kurios leistų jaunimui derinti mokymąsi, studijas ar darbą su šeima;

6.

pažymi, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės reikėtų skatinti jaunimą baigti mokyklą arba rinktis papildomą mokymą, kad jie įgytų reikiamą kvalifikaciją, kuri padidintų jų galimybes patekti į darbo rinką;

7.

pabrėžia, kad jauniems žmonėms svarbu įgyti bendrųjų gebėjimų, ugdomų per neformalųjį mokymąsi, kuris remiamas pagal šiuo metu įgyvendinamą programą „Veiklus jaunimas“, ir prašo, kad ji būtų pratęsta po 2013 m., kadangi minėti gebėjimai papildo akademinį išsilavinimą ir yra postūmio jaunimo judumui ir užimtumui darbo rinkoje pagrindas;

8.

primena savo įsipareigojimą siekti judumo tiek švietimo, tiek ir profesinėje srityje, kadangi, būdamas svarbiu profesinio ir asmeninio tobulėjimo veiksniu, jis padeda stiprinti Europos identitetą, o kartu ir ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

9.

ragina ir po 2013 m. pratęsti judumą skatinančias švietimo programas ir prašo Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento, rengiant būsimas pamatines programas, minėtoms programoms skirti daugiau biudžeto lėšų;

10.

pabrėžia, kad tik bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat kitomis jaunimo organizacijomis bus galima pasiekti iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslus;

11.

nurodo, kad sprendžiant jaunimo judumo klausimą didžiausią dėmesį reikėtų skirti švietimui. Todėl Europos Komisija, laikydamasi Sutartyje matyto kompetencijų pasiskirstymo principo, turi numatyti paramos priemones, kurios užtikrintų prieigą prie informacijos apie judumo galimybes, pagerintų švietimo kokybę ir visiems užtikrintų realią teisę į mokslą. Taip pat aktyviau turėtų būti sprendžiami kiti su judumu susiję klausimai: vidurinių mokyklų moksleivių mainų programos, su studentų ir jaunimo judumu susijusių subjektų tinklaveika ir panašiai;

12.

primena, kad aukštojo mokslo nebaigę ir nepalankioje socialinėje padėtyje esantys, taip pat dėl gyvenamojo regiono geografinės padėties neturintys vienodų judumo sąlygų jaunuoliai, susiduria su didesnėmis jaunimo judumo kliūtimis. Primena, kad ES visiems jaunuoliams turėtų užtikrinti vienodas sąlygas dalyvauti judumo programose ir rekomenduoja remti išskirtinių geografinių ypatumų turinčius regionus, pavyzdžiui, atokiausius regionus arba salas, kuriose judumo politikos įgyvendinimą labai apsunkina šių vietovių atokumas ir izoliuotumas nuo žemyno. Todėl reikėtų imtis konkrečių savanoriškų priemonių joms šalinti, kad ir šie jaunuoliai galėtų visapusiškai pasinaudoti Europos judumo programomis. Visų pirma turi būti įgyvendinamos įvairioms visuomenės grupėms skirtos komunikacijos priemonės, taip pat skiriama atitinkama finansinė pagalba, kad finansinė padėtis nebūtų judumo kliūtis;

13.

kaip nurodyta Regionų komiteto žaliojoje knygoje „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (1), būtina pabrėžti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį skatinant besimokančio jaunimo judumą. Tai visų pirma informacijos teikimas, konsultavimas ir supažindinimas, taip pat daugeliu atvejų kokybės ir finansavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimas;

14.

pabrėžia, kad dažnai būtent maži judumo skatinimo projektai turi lemiamo poveikio ir padeda ugdyti europinį mąstymą, aktyvų Europos Sąjungos pilietiškumą ir stiprinti demokratiją;

15.

remia Europos Komisijos siekį geriau informuoti jaunus piliečius, visų pirma apie socialinės apsaugos koordinavimo supaprastintą tvarką, kurią taikant turi būti atsižvelgta į naujus judumo būdus;

16.

pabrėžia, kad naujos kartos struktūriniuose fonduose būtina atsižvelgti į studentų būsto klausimą;

17.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti Europos Komisijos žaliosios knygos dėl pensijų sistemos (2) ir Europos jaunimo judumo sąsają siekiant pagerinti įgyvendinamumą ir pensijų adekvatumą. Todėl svarbu, kad jauniems darbuotojams būtų sudarytos galimybės gauti darbą ir dirbti tiek laiko, kad užsitikrintų teisę į pensiją;

18.

pritaria strategijoje „Europa 2020“ numatytam tikslui padidinti aukštojo mokslo diplomą turinčių jaunuolių skaičių bent 40 proc., tačiau pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti, reikia demokratizuoti patekimą į universitetus, kurie turi būti prieinamesni kuo platesniam jaunimo ratui; kita vertus, ne tik ES, bet ir valstybių narių lygmeniu reikėtų tęsti ir aktyvinti veiksmus, kurie padėtų užtikrinti geresnį įgūdžių ir darbo vietų atitikimą visų pirma sutelkiant bendras pastangas įgyvendinti dvi pavyzdines iniciatyvas: „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;

19.

nurodo, kad dėl šios priežasties universitetų pajamų šaltinių įvairinimas negali būti susijęs tik su galimu užsirašymo mokesčio didinimu, dėl kurio gali kilti sunkumų demokratizuojant šį procesą;

20.

susipažino su Europos Komisijos pasiūlymu kartu su Europos investicijų banku sukurti ES lygmens studentų paskolų sistemą, kuri papildytų esamas valstybių narių sistemas; pabrėžia, kad šios paskolos neturėtų padėti padaryti judumą preke;

21.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai sukurti universitetų reitingavimo sistemą. Nustatant šios sistemos kriterijus reikėtų, be kita ko, atsižvelgti į mokymo kokybę, taikomas naujoves, sąsają su regionų ir vietos lygiu, internacionalizaciją, taip pat lyčių lygybę, universitetų studentų kilmę lyčių pusiausvyros, socialiniu ir geografiniu požiūriu ir jų lūkesčių patenkinimo lygį;

22.

pritaria Europos Komisijos norui pasiūlyti jauniesiems mokslininkams patrauklias darbo sąlygas. Šiuo tikslu būtina sukurti regioninio ir Europos lygmens finansavimo sinergiją, kad būtų galima sudaryti jaunuoliams galimybę finansuoti savo disertaciją;

23.

supranta, kad studentų įsidarbinimo galimybės turi būti vienas iš aukštojo mokslo tikslų, ir pabrėžia, kad aukštasis mokslas turi skatinti studentų kūrybingumą ir inovacijų potencialą, taip pat padėti siekti intelektinio ir socialinio tobulėjimo;

24.

norėtų atkreipti dėmesį į glaudų ryšį tarp prastų rezultatų mokykloje ir nepalankių socialinių ir ekonominių sąlygų, nes tai – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių tam tikra jaunuolių dalis nei dirba, nei mokosi. Šio neigiamo ciklo sustabdymas – sunki vietos ir regionų valdžios institucijų užduotis visoje Europoje ir įgyvendinant šią iniciatyvą ji turi būti laikoma prioritetu;

25.

pritaria Europos Komisijos siekiui užtikrinti deramą socialinę visų jaunų žmonių apsaugą. Visiems jaunuoliams, neatsižvelgiant į jų užimtumą, turėtų būti garantuojamas socialinis draudimas;

26.

rekomenduoja Europos Komisijai įsteigti jaunimo integracijos į darbo rinką geriausios praktikos mainų vietos ir regionų lygmeniu interneto portalą;

27.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų numatyti nedirbančio, nestudijuojančio arba nesimokančio jaunimo reguliarią stebėseną bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios gali geriausiai stebėti sunkumus patiriančio jaunimo padėtį ir imtis atitinkamų priemonių;

28.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui skatinti valstybes nares įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, pagal kurią per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo visiems jaunuoliams, remiantis individualios padėties analize, būtų pasiūlytas darbas, profesinis mokymas ar studijos aukštojoje mokykloje;

29.

remia Europos Komisijos pastangas kurti kokybišką stažuočių sistemą, kadangi stažuotės gali būti lemiamas jaunimo integracijos į darbo rinką veiksnys. Reikėtų kiek įmanoma vengti neapmokamų ar pernelyg mažai apmokamų stažuočių. Taigi šioje Europos sistemoje turėtų būti numatytas finansinis atlygis ir socialinė apsauga, kurie sudarytų sąlygas jaunų stažuotojų socialinei integracijai; taip pat reikėtų apibrėžti besistažuojančio jaunimo ir stažuotojus priimančių įmonių teises ir pareigas;

30.

nurodo, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) bus proga a) parodyti jauniems žmonėms, kad savanoriška veikla daugeliu požiūrių yra teigiamas dalykas ir kartu naudinga jų profesinei karjerai, ir b) atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos kliūtis ir į tai, kad savanorių teisėms apsaugoti reikalinga atitinkama teisinė bazė;

31.

abejoja dėl Europos Komisijos pasiūlymo įvesti vieno tipo neterminuotas darbo sutartis ir prašo pateikti išsamesnės informacijos apie bandomojo laikotarpio trukmę ir specialiai jaunimui nustatytas minimalias pajamas. Tokio pobūdžio sutartys, kurių nauda jaunimo profesinei integracijai yra neužtikrinta, gali padidinti neužtikrintumą dėl profesinės veiklos pradžios ir sukurti dviejų greičių darbo rinką;

32.

remia Europos Komisijos iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuri yra bandomasis projektas, sudarantis galimybes jaunimui susirasti darbą 27 valstybėse narėse. Ši iniciatyva turėtų suburti jaunimo integracijos klausimus sprendžiančias asociacijas bei vietos ir regionų valdžios institucijas;

33.

džiaugiasi, kad aukšto lygio raštingumo didinimo grupės sukūrimas yra vienas iš prioritetinių veiksmų. Šiai grupei taip pat turėtų priklausyti vietos ir regionų ekspertai, galintys pasidalyti vietose sukaupta patirtimi. Nuomonėje savo iniciatyva dėl neraštingumo Regionų komitetas yra nurodęs (3), kad labai svarbu keistis gerąja praktika, visų prima tarp vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios yra sukūrusios strategijas šiai problemai spręsti;

34.

pritaria, kad, siekdamos padėti jaunimui, valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi lanksčiai naudoti Europos socialinio fondo lėšas, visų prima tai svarbu įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Būtina kuo geriau išnaudoti šio fondo potencialą ir užtikrinti geresnę informacijos sklaidą apie jo teikiamas galimybes; tačiau kitos Europos paramos programos, orientuotos ne (visų pirma) į įsidarbino galimybes (pavyzdžiui, „Mokymosi visą gyvenimą“ programa), įgyvendinant iniciatyvoje nurodytus tikslus turėtų išlikti nepakitusios, nes švietimas yra daugiau nei įsidarbinimo galimybių gerinimas;

35.

konstatuoja, kad yra daug jaunimo judumui skatinti skirtų ES programų (Mokymosi visą gyvenimą programa, Erasmus Mundus, Veiklus jaunimas, Europa piliečiams). Šiose programose taip pat galėtų dalyvauti dėstytojai, ugdytojai ir socialiniai darbuotojai, kurie dažnai yra jų ugdomo jaunimo judumo skatintojai;

36.

atliekant visų mokymosi judumo programų vertinimą, po kurio 2011 m. bus pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų ir parengta nauja finansinė programa laikotarpiui po 2013 metų, labai svarbu atsižvelgti į esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siekiant skatinti jaunimo judumą mokymosi tikslais, kaip savo nuomonėje dėl žaliosios knygos „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ nurodė Regionų komitetas. Vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai užtikrina informacijos sklaidą, konsultuoja ir supažindina su judumo galimybėmis. Be to, jos teikia nemažą finansavimą. Taip pat reikėtų sumažinti su šiomis programomis susijusius administracinius formalumus;

37.

pritaria pasiūlymui sukurti „Judaus jaunimo“ europietišką kortelę. Šis simbolinis veiksmas gali padėti populiarinti visą iniciatyvą ir stiprinti ryšio su Europos Sąjunga jausmą. Vis dėlto šią kortelę reikėtų susieti su konkrečiais privalumais. Ji neturėtų konkuruoti su jau esamomis kortelėmis, pavyzdžiui, ISIC (angl. International Student Identity Card – tarptautinis studento pažymėjimas) arba Europos jaunimo kortelių asociacijos (EYCA) išduodama Europos jaunimo kortele, kuria būtų galima remtis. Siekiant skatinti jaunimo judumą, galėtų būti taikomos didelės nuolaidos jaunimo kelionėms ir apgyvendinimui Europos Sąjungoje;

38.

pabrėžia, kad būtina įtraukti įvairias esamas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europasas (europinio formato CV), į būsimą iniciatyvą „Europos įgūdžių pasas“. Šių iniciatyvų suskaidymas prieštarauja tikslui skatinti judumą lengviau pripažįstant skirtingose valstybėse narėse įgytus įgūdžius.