2.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 104/21

—

palankiai vertina ketinimą palengvinti tarpinstitucines diskusijas dėl administracinio ir finansinio programos taisyklių supaprastinimo;

—

pažymi, kad klaidų arba neatitikimų dažniausiai atsiranda jau dėl paties sudėtingumo;

—

pripažįsta, kad klaidas reikia skirti nuo sukčiavimo ir kad būtina kelti sąžiningumo ir pasitikėjimo lygį;

—

palaiko Europos Parlamento siūlomą mokslu ir technologijomis arba mokslu ir inovacijomis pagrįstą požiūrį, kurio pagrindas – patikimi mokslinės ar techninės kokybės kriterijai, tikroviška administravimo praktika, bendrybių ir skirtumų pripažinimas, technologijų plėtra ir sklaida rinkoje;

—

pabrėžia, kad apie veiksmingumą turėtų būti sprendžiama ne tik pagal pasiekimus mokslinių tyrimų veikloje, bet ir pagal pastangas didinti mokslinių tyrimų pajėgumus ir pasinaudoti galimybėmis, kurių yra visoje ES teritorijoje, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos principą;

—

vertina Konvergencijos regionų programos mokslinių tyrimų potencialą programoje „Gebėjimai“;

—

siūlo, kad kitoje bendrojoje programoje dar labiau būtų išplėstos tokios programos ir būtų įtraukta sistema, pagal kurią per dalijimosi žiniomis sistemas ar kitais panašiais būdais kompetentingi partneriai iš atsilikusių regionų dalyvautų projektuose ir programose, kuriems vadovautų geriau žinomi ir labai kompetentingi kolegos; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į vietos ir regionų veikėjų potencialą sukurti „kompetencijos centrus“, susijusius su pavyzdiniais mokslinių tyrimų centrais;

Pranešėja

:

Fiona O'Loughlin (IE/LDAE), Kildero grafystės taryba ir Vidurio Rytų regiono institucija

Pamatinis dokumentas

:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“

COM(2010) 187 galutinis

1.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą, pareikštą komunikate „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“, palengvinti tarpinstitucines diskusijas dėl administracinio ir finansinio programos taisyklių supaprastinimo;

2.

pripažįsta, kad nemažai dalykų jau supaprastinta ir dėl to patobulėjo Septintoji bendroji programa (7BP), ir sutinka, kad kai kurios iš šių priemonių realų poveikį turės tik po tam tikro laiko, tačiau vis tiek pabrėžia, kad 7BP tebėra sudėtinga, o jos administravimui būdinga didžiulė biurokratija, žemas rizikos toleravimo lygis, prastas veiksmingumas ir nepagrįstas vėlavimas;

3.

pabrėžia, kad tarp Septintajai bendrajai programai taikomų taisyklių ir procedūrų, programos patrauklumo būsimiems dalyviams ir atliekamų tyrimų kokybės esama tiesioginio ryšio. Šiuo atžvilgiu Komitetas pažymi, kad paprastinant reikia nepamiršti galutinio naudotojo ar naudos gavėjo, o paprastinimo nauda turi būti didesnė už jo įgyvendinimo sąnaudas;

4.

mano, kad tvarkaraštis ir pokyčių ar paprastinimo veiksmų seka yra svarbūs, nes projektų rėmėjams reikalingas taisyklių ir jų taikymo tikrumas ir stabilumas. Komitetas taip pat mano, kad norint sklandžiai pereiti iš 7BP į 8BP ir įvykdyti bendrųjų programų tikslus labai svarbu tęstinumas;

5.

supranta, kad 7BP ir su ja susijusias priemones daugelis vertina kaip tarpusavyje nesusijusias, tačiau pripažįsta, kad imtis tvarkyti galybę MTTP politikos struktūrų ES, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu reikia laikantis kompleksiškesnio požiūrio į valdymą;

6.

mano, kad turi būti įvertintas nacionalinių informacijos centrų (NIC) vaidmuo, kad potencialiems bendrosios programos dalyviams būtų galima teikti veiksmingesnes paslaugas ir geriau vykdyti koordinavimą su kitais regionuose veikiančiais subjektais; be to, mano, kad nepaisant patobulinimų tam tikri dalykai dar vertinami neigiamai, ir NIC galėtų padėti tai pakeisti;

7.

žino, kad drauge su 7BP supaprastinimu dar svarstoma (arba turėtų būti svarstoma), ar nereikėtų imtis ir kitų susijusių priemonių, pavyzdžiui, tris kartus per metus persvarstyti Finansinį reglamentą;

8.

pažymi, kad klaidų arba neatitikimų dažniausiai atsiranda jau dėl paties sudėtingumo; taigi ragina paprastinti dalyvavimui projekte reikalingą dokumentaciją ir mažinti informacijos kiekį, taip pat mažinti oficialių dokumentų kiekį ir apimtį, tačiau nuo to neturi nukentėti projektų turinys ir kokybė; taip pat ragina tobulinti priežiūros ir kontrolės mechanizmus ribojant patikrinimų skaičių, juos atliekant pagal suderintus kriterijus ir dedant pastangas, kad nebūtų prašoma dokumentų, kuriuos organizacija jau yra pateikusi;

9.

mano, kad palyginti menko MVĮ dalyvavimo priežastis yra šios programos sudėtingumas, ir yra įsitikinęs, kad pereinant nuo BP7 prie BP8 reikia taip pakeisti taisykles, kad jos skatintų didesnį MVĮ dalyvavimą;

10.

ragina susiaurinti ar suderinti daugybę intervencinių taisyklių ir supaprastinti dotacijų skyrimo sąlygas, t. y. parengti vienodas rekomendacijas ir teikti pagalbą internetu;

11.

pabrėžia, kad svarbu visiems suinteresuotiesiems subjektams nuosekliai ir nedviprasmiškai aiškinti ir perteikti taisyklių, nuostatų ir apibrėžčių prasmę;

12.

pabrėžia, kad būtina vienodai taikyti taisykles ir koordinuoti įvairių tarnybų atliekamą kontrolę ir auditą;

13.

reiškia susirūpinimą dėl paaiškinimo ir pernelyg ilgo rekomendacijų gavimo laikotarpio, savarankiško už projektą atsakingų pareigūnų derybinių įgaliojimų interpretavimo ir naujų taisyklių taikymo ar aiškinimo atgaline data;

14.

siūlo pradėti taikyti naują tvarką, kuri leistų veiksmingai teikti konstruktyvią informaciją nelaimėjusiems pareiškėjams ir kartu skleisti pagal 7BP finansuojamų projektų rezultatus ir MVĮ sudaryti palankias sąlygas perduoti ir pritaikyti rezultatus;

15.

rekomenduoja padidinti mokslinių tyrimų veiksmingumą taikant naujus vystymosi mechanizmus, grindžiamus papildomu finansavimu projektams šių projektų rezultatų skelbimui ir taikymui naujose srityse, savo ruožtu (a) skatinti projektų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir (b) didinti viešųjų lėšų sverto poveikį stiprinant mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslo ryšius;

16.

pritaria, kad siekiant išvengti didžiulių tuščių pastangų ir išlaidų, patiriamų rengiant išsamius pasiūlymus, kurie vėliau atmetami, bendrai vykdomiems projektams reikėtų nustatyti dviejų etapų vertinimo procesą. Taikant dabartinę vertinimo sistemą sąnaudos yra didžiulės, bet paslėptos;

17.

siūlo nustatyti vienodus paraiškų vertinimo terminus (pavyzdžiui, 60 dienų) ir vienodą derybų dėl sutarties užbaigimo terminą (dar 60 dienų); atkreipia dėmesį į tai, kad taip galėtų būti sumažinta kliūčių, neleidžiančių dalyvauti mažesniems vietos ir regionų veikėjams;

18.

palaiko pasiūlymą leisti dalyvauti mažesniems konsorciumams, nes tai galėtų padėti užtikrinti didesnį lankstumą, pritraukti partnerių iš tikslinių grupių, pavyzdžiui, MVĮ, o paprastesnis valdymas leistų pasiekti didesnį veiksmingumą;

19.

palankiai vertina pastangas sumažinti finansavimo normų, organizacijų ir veiklos rūšių derinių skaičių, bet įspėja, kad nereikėtų nustatyti vienos bendros išmokos normos visų kategorijų organizacijoms;

20.

yra susirūpinęs, kad stengiantis sutrumpinti laiką, per kurį skiriama dotacija, pasiūlymas apsieiti be valstybių narių ekspertų atrenkant projektus turėtų neigiamų pasekmių procesui, nes tie ekspertai labai gerai išmano valstybėje narėje ir regione susiklosčiusią padėtį mokslinių tyrimų srityje. Todėl Komitetas mano, kad geriau būtų pasvarstyti, koks galėtų būti veiksmingesnis būdas ekspertus įtraukti į atrankos procesą;

21.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą ES mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų programoms suteikti daugiau specialių IT priemonių; ragina plačiau taikyti e. administravimą – internetinę sistemą pasiūlymams ir ataskaitoms teikti, deryboms vesti – ir labiau derinti veiksmus Mokslinių tyrimų generaliniame direktorate ir tarp kitų generalinių direktoratų;

22.

pageidautų, kad Mokslinių tyrimų dalyvių portalas veiktų pagal vieno langelio principą visoms su IT susijusioms sistemoms, pavyzdžiui, ataskaitų teikimo, ir taptų atvira ir skaidria rekomendacijų, aiškinimų ir kitos visiems (paramos gavėjams ir Komisijos darbuotojams) prieinamos informacijos sistema. Tai padėtų nuosekliai taikyti taisykles ir veiksmingiau administruoti;

23.

įspėja, kad prizai gali turėti šalutinį poveikį, t. y. lėšos gali būti sutelkiamos keliose rinktinėse didesnėse įmonėse; Komitetas pažymi, kad prizai jokiu būdu neturėtų pakeisti struktūruoto finansavimo, o galėtų būti naudojami kaip paskata ieškant naujų talentų ir perspektyvių idėjų;

24.

mano, kad dabartinė 7BP administravimo sistema ir praktika orientuotos tik į kontroliavimą, ir pritaria mėginimams laikytis dideliu pasitikėjimu ir rizikos toleravimu pagrįsto požiūrio į mokslinių tyrimų finansavimą, todėl palankiai vertina daugelį komunikate šiuo atžvilgiu išdėstytų pasiūlymų;

25.

pabrėžia, kad finansų valdymas ir kontroliavimas atima neproporcingai daug projektų rėmėjų ar tyrėjų laiko, be to, tam skiriamos lėšos, kurios geriau būtų skiriamos realiam projekto įgyvendinimui ir mokslinių tyrimų veiklai;

26.

palankiai vertina 2010 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą „Daugiau ar mažiau kontrolės? Administracinių kontrolės sąnaudų ir klaidų rizikos pusiausvyros užtikrinimas“ (1), kuriame siūlomas konkretus toleruotinos klaidų rizikos lygis skiriant finansavimą moksliniams tyrimams;

27.

palaiko tai, kad nustatytas aukštesnis toleruotinos klaidų rizikos lygis ir užtikrinama tinkama patikimo finansų valdymo ir tinkamos kontrolės pusiausvyra;

28.

ragina plačiau pripažinti įprastas apskaitos taisykles ir praktiką (atitinkančias nacionalinius apskaitos ir audito standartus), visų pirma tai taikytina vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaičiavimo metodikai;

29.

rekomenduoja Komisijai išanalizuoti audito sąnaudų ir naudos santykį ir pateikti tikslesnes, nuoseklesnes ir skaidresnes audito procedūrų taisykles; įspėja, kad atliekant tikslinius rizika pagrįstus auditus gali būti nustatoma daugiau klaidų negu imant atsitiktine tvarka parinktus išlaidų pavyzdžius;

30.

pripažįsta, kad klaidas reikia skirti nuo sukčiavimo ir kad būtina kelti sąžiningumo ir pasitikėjimo lygį;

31.

siūlo persvarstyti ES tarnybos nuostatų dalį, susijusią su asmenine atsakomybe, nes tai padėtų spręsti rizikos vengimo požiūrio į 7BP klausimą. Be to, Komitetas siūlo tęstinio mokymo programą (visų pirma sutarčių administravimo klausimais) Europos Komisijos pareigūnams ir auditoriams, kurių veikla susijusi su projektais; taip pat, siekiant didesnio nuoseklumo, rekomenduoja visiems darbuotojams teikti bendras rekomendacijas bendrųjų programų įgyvendinimo klausimais;

32.

pripažįsta, kad siūlomas perėjimas prie rezultatais pagrįsto finansavimo mechanizmo sumanytas gerai, bet mano, kad tai gali turėti neplanuotų pasekmių, pavyzdžiui, atliekant mokslinius tyrimus skatinti vengti rizikos (ar mažiau rizikuoti), nenorą siekti daugiau, ir tai trukdytų sutelkti dėmesį į kompetencijos stiprinimą, taip pat gali padidėti našta potencialiems naudos gavėjams dar pasiūlymų teikimo etape ir pailgėti dotacijos skyrimo laikas;

33.

laukia daugiau argumentų, kodėl reikėtų pereiti prie rezultatais pagrįstų mokslinių tyrimų, tačiau palankiai vertina bandomuosius veiksmus, kuriais siekiama išbandyti tokį požiūrį, nes mano, kad tiesioginių ir netiesioginių mokslinių tyrimų derinys galėtų būti labiau tinkamas sprendžiant mokslinių tyrimų srityje ateities uždavinius;

34.

ragina sukurti naujus mechanizmus, pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas vietos ir regionų valdžios institucijoms, pavyzdžiui, kad jos galėtų įsigyti sėkmingų mokslinių tyrimų projektų rezultatus siekdamos patenkinti novatoriško regioninio vystymosi kvalifikacinius poreikius. Be to, svarbu Europos MVĮ sudaryti sąlygas ir jas skatinti perduoti ir pritaikyti projektų rezultatus;

35.

palaiko Europos Parlamento siūlomą mokslu ir technologijomis arba mokslu ir inovacijomis pagrįstą požiūrį (2), kurio pagrindas – patikimi mokslinės ar techninės kokybės kriterijai, tikroviška administravimo praktika, bendrybių ir skirtumų pripažinimas, technologijų plėtra ir sklaida rinkoje;

36.

pabrėžia, kad apie veiksmingumą turėtų būti sprendžiama ne tik pagal pasiekimus mokslinių tyrimų veikloje, bet ir pagal pastangas didinti mokslinių tyrimų pajėgumus ir pasinaudoti galimybėmis, kurių yra visoje ES teritorijoje, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos principą. Europos moksliniais tyrimais neturėtų būti vien siekiama tapti pavyzdžiu visam pasauliui arba mokslinių tyrimų lyderiais paversti keletą regionų ar užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą didelio poveikio technologijų srityse; jais turėtų būti taip pat siekiama užtikrinti tolygų dalyvavimą, nesumenkinant kompetencijos;

37.

vertina Konvergencijos regionų programos mokslinių tyrimų potencialą programoje „Gebėjimai“ kaip svarbų žingsnį plėtojant regioninius gebėjimus ir palengvinant šių regionų dalyvavimą MTTP veikloje; ir mano, kad priemone „Žinių regionai“ vietos ir regionų valdžios institucijos gana sėkmingai paskatintos dirbti su universitetais ir mokslinių tyrimų centrais ir kurti projektus bei vietos ir regionų MTTP strategijas;

38.

siūlo, kad kitoje bendrojoje programoje dar labiau būtų išplėstos tokios programos ir būtų įtraukta sistema, pagal kurią per dalijimosi žiniomis sistemas ar kitais panašiais būdais kompetentingi partneriai iš atsilikusių regionų dalyvautų projektuose ir programose, kuriems vadovautų geriau žinomi ir labai kompetentingi kolegos; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į vietos ir regionų veikėjų potencialą sukurti „kompetencijos centrus“, susijusius su pavyzdiniais mokslinių tyrimų centrais;

39.

kvietimus teikti paraiškas pagal tokias programas siūlo skelbti dažniau negu kartą per metus;

40.

remia dedamas pastangas koordinuoti finansavimą iš struktūrinių fondų ir pagal bendrąsias programas (3); bet atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu reikia geriau parengti nuoseklias taisykles, procedūras ir praktiką ir koordinuoti kvietimus teikti pasiūlymus; tai apimtų ir galimybę struktūrinių fondų išteklius panaudoti bendram finansavimui projektų, kurie remiami bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšomis;

41.

vis dėlto pabrėžia, kad ES regionine politika turi būti naudojamasi Sutartyje nustatytu tikslu, t. y. sanglaudai remti, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad nereikėtų formuoti nuostatos, kad galima rasti būdų finansavimą iš struktūrinių fondų gauti antrarūšiams projektams, netinkantiems pagal mokslinių tyrimų programą;

42.

palankiai vertina, tai kad bus galima tarpusavyje susieti bendrąsias ir kitas ES programas, nes tada iš struktūrinių projektų būtų galima remti projektus, atitikusius visus kompetencijos vertinimo pagal bendrąją programą kriterijus, ir siūlo, kad tie ryšiai būtų abipusiai – pavyzdžiui, pagal Teritorinio bendradarbiavimo programą parengti projektai galėtų lengviau gauti finansavimą pagal bendrąją programą;

43.

siūlo, kad koordinuojant mokslinių tyrimų programas būtų supaprastinta ERA-NET sistema, nes regionams atrodo, kad joje per daug suvaržymų; mano, kad regionai turi turėti galimybių kurti iniciatyvas, panašias į tas, kurias pagal bendro programavimo sistemą jie siūlo centrinei valdžiai.