10.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 42/49

—

būdamas taip pat atsakingas už Sąjungos pilietybės, daugiapakopio valdymo, subsidiarumo principų ir Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą praktikoje, nori prisidėti prie gyvybingos „Pagrindinių teisių kultūros“ kūrimo,

—

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip arčiausiai piliečių esančiam lygmeniui, tenka ypatinga atsakomybė už dalyvavimo principų, įtvirtintų Lisabonos sutartyje, nacionalinėse konstitucijose ir regionų statutuose, įgyvendinimą, todėl ragina be kita ko išnagrinėti visas Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti rinkimuose toje šalyje, kurioje jie gyvena,

—

pabrėžia, kad norint įgyvendinti Stokholmo programą, būtina sustiprinti pasitikėjimą ir sutelkti žinias apie kitų valstybių narių teisės sistemas, šiomis aplinkybėmis gali būti naudingos vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat esamos miestų ir regionų partnerystės,

—

atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį plėtojant visapusišką ir pagrindinėmis teisėmis grindžiamą duomenų apsaugą ir ypač jų atsakomybę nusikaltimų prevencijos srityje ir administracinių metodų, skirtų organizuoto nusikalstamumo prevencijai ir kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, rengimą,

—

atsižvelgdamas į nuolat augančios migracijos dėl skurdo socialinį matmenį, dar kartą pabrėžia, jog būtina su regionais ir vietos savivaldybėmis suderinta Europos imigracijos ir prieglobsčio politika, kuri remtųsi žmogaus teisių laikymusi, solidarumu ir bendra atsakomybe, todėl džiaugtųsi, jei Europos Parlamente būtų sukurta Europos specialiojo migracijos, pabėgėlių ir integracijos reikalų pareigūno, kuris visų pirma turėtų nagrinėti konkrečias trečiųjų šalių piliečių problemas, pareigybė.

Pranešėjas

:

Holger Poppenhäger (DE / ESP), Tiuringijos žemės teisingumo ministras

Pamatinis dokumentas

:

Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas

COM(2010) 171 galutinis

1.

džiaugiasi, kad Komisija nedelsdama pateikė veiksmų planą – išsamią Stokholmo programos, kurioje numatyta sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, įgyvendinimo darbotvarkę. Tai leidžia visiems suinteresuotiesiems subjektams pagal planą ir tikslingai dalyvauti procese;

2.

pritaria veiksmų plano tikslui – sukurti žmonių Europą, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

3.

dar kartą pabrėžia, jog kuriant saugesnę Europą būtina užtikrinti visapusį pagrindinių teisių ir laisvių laikymąsi;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms jau šiandien tenka didžiausia atsakomybė už šių teisių įgyvendinimą praktikoje, todėl mano, kad jos, laikantis daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principų, turėtų plačiai dalyvauti jau teisės aktų rengimo procese;

5.

išnagrinės galimybes Regionų komitete (RK) sukurti savo duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami vietos ir regionų valdžios institucijų geriausios praktikos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje pavyzdžiai;

6.

nurodo, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamas kiekvieno atskiro žmogaus, neatsižvelgiant į jo pilietybę arba jo gyvenimo Sąjungoje statusą, pagrindinių teisių ir laisvių nedalumas ir pabrėžia, kad visiškas šių teisių laikymasis, apsauga ir rėmimas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų, valstybių narių, regionų parlamentų ir vyriausybių, taip pat vietos politikų ir pareigūnų užduotis;

7.

atkreipia dėmesį į svarbų visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės grupių įgyvendinamų kovos su atskirtimi, rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir homofobija iniciatyvų vaidmenį;

8.

primygtinai ragina gerinti mažumų ir pažeidžiamų grupių bei asmenų apsaugą;

9.

ragina regionus ir vietos savivaldybes, atsižvelgiant į Chartiją ir Europos konstitucinę raidą, visų pirma Europos nediskriminavimo taisykles, palaipsniui peržiūrėti savo galiojančius įstatymus, įskaitant savo statutą, ir naujus teisės aktus;

10.

norėtų, įgyvendinant daugiapakopį valdymą ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, prisidėti prie gyvybingos „Pagrindinių teisių kultūros“ kūrimo, todėl prašo Komisijos nuolat informuoti RK, kokios buvo taikytos procedūros, kad pagrindinių teisių būtų veiksmingiau laikomasi;

11.

džiaugiasi 2009 m. prasidėjusiu trišaliu Komisijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir RK bendradarbiavimu ir ragina šį bendradarbiavimą pagilinti ir išplėsti;

12.

mano, kad teisė į visiškai laisvą judėjimą ir aktyvus piliečių dalyvavimas politikoje yra svarbiausi Sąjungos pilietybės aspektai;

13.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip arčiausiai piliečių esančiam lygmeniui, tenka ypatinga atsakomybė už dalyvavimo principų, įtvirtintų nacionalinėse konstitucijose ir regionų statutuose bei Lisabonos sutartyje, įgyvendinimą;

14.

todėl ragina išnagrinėti galimybes išplėsti Sąjungos piliečių rinkimo teisę neapsiribojant vietos ir Europos lygmeniu;

15.

remia siekį legaliai Sąjungoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, atsižvelgiant į jų gyvenimo Sąjungoje trukmę, sudaryti galimybes dalyvauti vietos lygiu;

16.

pritaria Europos Parlamento, Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos nuomonei, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta Europos piliečių iniciatyva taip pat sustiprins demokratinį Sąjungos legitimumą;

17.

pabrėžia, jog būtina Sąjungos piliečiams užtikrinti visapusę prieigą prie informacijos, nes tai yra aktyvaus dalyvavimo politiniame gyvenime išankstinė sąlyga; džiaugtųsi, jei tokios plačios galimybes gauti informaciją būtų sudarytos ir valstybėse narėse, todėl prašo savo narių prisidėti siekiant šio tikslo;

18.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartis padėjo, pasiekus esminės pažangos civilinės ir baudžiamosios teisės srityje, piliečiams iš tikrųjų suvokti Europos teisminę erdvę;

19.

pabrėžia, kad norint įgyvendinti abipusio teisinių sistemų pripažinimo principą, turi būti sustiprintas pasitikėjimas, pavyzdžiui, nustatant būtiniausius standartus;

20.

todėl mano, kad teisėjų, prokurorų ir kitų teismo pareigūnų mainai, visų pirma Europos teisminiame tinkle, tačiau ir pagal esamas miestų ir regionų partnerystes, gali būti naudingi šioje srityje, todėl juos reikėtų remti;

21.

kad būtų plėtojama Europos teisinė kultūra, ragina aktyviau keistis patirtimi tokiose srityse kaip alternatyvių baudžiamųjų sankcijų tipai, praktikoje jau taikomi modeliai, pavyzdžiui, „Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai“ (angl. Alternative Dispute Resolution), ir įvairios teisės specialistų rengimo sistemos;

22.

mano, kad „bendros principų sistemos“ metodas padėtų iš esmės europeizuoti teisės aktus ir veiksmingiau juos vykdyti;

23.

įspėja, kad rengiant būsimus teisės aktus turėtų būti atliekamas poveikio įvertinimas remiantis pagrindinėmis teisėmis ir atsižvelgiama į finansinį, ekonominį ir socialinį poveikį regionams;

24.

pabrėžia ypatingą vietos ir regionų savivaldybių atsakomybę už jų teritorijoje gyvenančių piliečių saugumą ir žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu grindžiamos Europos teisinės kultūros, kuri yra svarbiausia rasizmo ir ksenofobijos prevencijos priemonė, kūrimą;

25.

pabrėžia Pagrindinių teisių chartijoje pripažintą ypatingą susirinkimų laisvės svarbą demokratiniam sambūviui ir kartu yra susirūpinęs dėl naudojimosi šia teise ksenofobiškais, rasistiniais ir ekstremistiniais tikslais;

26.

todėl mano, jog norint užtikrinti laisvą naudojimąsi susirinkimų teise, būtina kuo skubiau spartinti ir gerinti administracinį bendradarbiavimą ir kompetentingų įstaigų keitimąsi informacija apie sėkmingą praktiką;

27.

palankiai vertina, kad Komisija planuoja įgyvendinti ES kovos su smurtiniu radikalizmu veiksmų planą ir ragina išanalizuoti galimybes Europoje nustatyti būtiniausius už politinio ekstremizmo aktus taikomų baudžiamųjų sankcijų standartus;

28.

džiaugiasi, kad veiksmų plane numatytas valstybių narių kovos su korupcija priemonių vertinimas ir atkreipia dėmesį į tai, kad tam reikalinga į prevenciją orientuota administravimo kultūra ir aukštas administracinių procesų skaidrumo lygis;

29.

pritaria Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pabrėžia, kad globalioje informacinėje visuomenėje ypač svarbu išsaugoti privatumą. Todėl būtina, kad pagrindinė teisė į duomenų apsaugą būtų nuosekliai taikoma ir tokiose srityse kaip baudžiamasis persekiojimas ir nusikaltimų prevencija bei tarptautiniai santykiai;

30.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgiant į jų patirtį, turėtų nuolat ir nuo pradžios dalyvauti plėtojant duomenų apsaugą;

31.

džiaugiasi, kad ruošiamasi peržiūrėti Direktyvą 200/24/EB dėl duomenų saugojimo ir tikisi, kad atliekant peržiūrą bus atsižvelgta į Pagrindinių teisių chartiją;

32.

pritaria „Skaitmeninės darbotvarkės“ tikslui, kad duomenų apsaugos ir saugumo užtikrinimas, pavyzdžiui, sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir vertinant naujus internetinės ekonomikos verslo modelius, stiprina žmonių pasitikėjimą šiuolaikinėmis komunikacijos technologijomis, taigi, ir pašalina vieną svarbiausių jų vystymo kliūtį;

33.

mano, kad turėtų būti kritiškai įvertintas tiek viešųjų, tiek ir privačiųjų subjektų vykdomas stebėjimas vaizdo kameromis;

34.

patvirtina savo nuomones dėl kovos su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu, vaikų pornografija ir prekyba žmonėmis, taip pat dėl nelydimų nepilnamečių apsaugos; norėtų atkreipti dėmesį visų pirma į savo nuomonę CdR 136/2006 fin ir pabrėžia, jog įgyvendinant Komisijos veiksmų planą dėl nelydimų nepilnamečių būtina sukurti specialias finansavimo priemones ir tokiu būdu skirti deramą dėmesį ypatingai šių nepilnamečių padėčiai ir juos priimantiems regionams;

35.

pabrėžia, jog būtina įvertinti ligšiolinių ES aukų apsaugos priemonių veiksmingumą arba jų įgyvendinimą rengiant reguliarias ES taisyklėmis nustatytas ataskaitas;

36.

atsižvelgdamas į dabartines, keletą valstybių ištinkančias ir klimato sukeltas stichines nelaimes, pavyzdžiui, potvynius, didelio masto gaisrus, pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms rizikos prevencijos srityje tenka svarbiausias vaidmuo;

37.

daro nuorodą į savo raginimą civilinės saugos srityje sukurti suderintą bendrą Sąjungos koncepciją, kuri leistų valstybėms narėms pačioms nusistatyti prioritetus;

38.

susidomėjęs laukia veiksmų plane paskelbtos ES civilinės saugos politinių priemonių vertinimo ataskaitos ir Komunikato dėl ES gebėjimo reaguoti į nelaimes stiprinimo ir ypač džiaugiasi ketinimu pateikti pasiūlymus dėl civilinės saugos mechanizmo ir civilinės saugos finansinės priemonės atnaujinimo;

39.

atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nusikalstamumo prevencijos srityje ir ragina užtikrinti šių institucijų dalyvavimą atliekant Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo veikimo įvertinimą, kuriant Nusikalstamumo prevencijos stebėsenos centrą ir rengiant organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo taikant administracinį metodą;

40.

primena, kad įgyvendinant siūlomas nusikalstamumo statistikos priemones būtinas ypatingas kruopštumas norint užtikrinti, kad šie skaičiai būtų įtaigūs;

41.

atsižvelgdamas į nuolat augančios migracijos dėl skurdo socialinį matmenį, dar kartą pabrėžia, jog būtina su regionais ir vietos savivaldybėmis suderinta Europos imigracijos ir prieglobsčio politika, kuri remtųsi žmogaus teisių laikymusi, solidarumu ir atsakomybe;

42.

pritaria Europos Parlamento nuomonei, kad šiuo metu Europos pasienio regionai yra nepakankamai remiami, todėl ragina Komisiją planuojamame Komunikate dėl didesnio ES vidaus solidarumo taip pat pateikti pasiūlymus dėl solidarumu grindžiamo pabėgėlių paskirstymo ir pasiūlyti skubias priemones susijusių regionų naštai sumažinti;

43.

palankiai vertina migracijos politiką, kuri įgyvendinama dar kilmės šalyse ir kuria atsižvelgiama į Europos darbo rinkos poreikius ir demografinę raidą;

44.

mano, kad pamatinė teisė į šeimos susijungimą turi būti nuoseklesnė, o papildomo supaprastinimo klausimas susitarimų dėl vizų srityje turi būti sprendžiamas labai kruopščiai;

45.

iš esmės pritaria veiksmų plane numatytoms nelegalios migracijos ilgalaikės prevencijos priemonėms;

46.

pabrėžia, kad numatytomis priemonėmis neturi būti apeinama Europos ir tarptautinė pabėgėlių apsauga;

47.

apgailestauja, kad Komisija veiksmų plane nenumato jokių Europos pagrindinių teisių chartija grindžiamų pasiūlymų ir iniciatyvų dėl koordinuotų veiksmų leidimo gyventi šalyje neturinčių asmenų atžvilgiu, ir tikisi, kad į šių grupių poreikius bus atsižvelgta tiek numatytame pasiūlyme iš dalies pakeisti Direktyvą, apibrėžiančią padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, tiek ir Ataskaitoje dėl Direktyvos, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai;

48.

laikosi nuomonės, kad į kilmės šalį grąžintų piliečių apgyvendinimo programos turėtų būti numatomos savo noru ir suderinus su vystymojo bendradarbiavimo tikslais ir kad priverstinis grąžinimas turėtų reikšti ilgalaikę socialinę susijusių asmenų integraciją;

49.

apgailestauja, kad veiksmų plane iki šiol nėra numatyta tobulinti trečiųjų šalių piliečių teises ir pareigas;

50.

pabrėžia, kad migracijos ir prieglobsčio politikos srityje taip pat būtina laikytis duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinant veiksmų plane numatytas duomenų saugojimo, keitimosi jais ir jų tikrinimo priemones;

51.

palankiai vertina numatytas integracijos rėmimo priemones ir ragina Regionų komitetą įtraukti į ankstyvąjį Komunikato dėl ES integracijos darbotvarkės rengimo ir numatyto koordinavimo mechanizmo kūrimo etapą;

52.

primena, kad įgyvendinant numatytas statistines priemones reikia užtikrinti deramą gautų naujų žinių ir su tuo susijusių sąnaudų santykį;

53.

džiaugtųsi, jei Europos Parlamente būtų sukurta Europos specialiojo migracijos, pabėgėlių ir integracijos reikalų pareigūno, kuris visų pirma turėtų nagrinėti konkrečias trečiųjų šalių piliečių problemas, pareigybė;

54.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą nedelsiant įgyvendinti veiksmų plane numatytą tikslą – sukurti palyginamus sprendimų dėl prieglobsčio kriterijus ir pagrindą;

55.

mano, kad būtiniausių standartų, užtikrinančių pagrindinių teisių ir žmogaus teisių laikymąsi, svarbu laikytis ne tik prieglobsčio prašytojų laisvės judėti reguliavimo, bet ir jų apgyvendinimo srityje;

56.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartimi sudarytos galimybės veiksmingiau plėtoti ES išorės santykius ir labiau atsižvelgti į žmogaus teisėmis grindžiamus ir vystomosios politikos tikslus;

57.

palankiai vertina tai, kad Komisija kartu su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai / Komisijos pirmininko pavaduotoja užtikrins išorės santykių ir teisingumo ir vidaus reikalų išorės matmens bei vystomojo bendradarbiavimo nuoseklumą;

58.

džiaugiasi, kad veiksmų plane nagrinėjami bendri interesai legalios ir nelegalios migracijos srityje (imigracija, prieglobstis, bendradarbiavimas sienų apsaugos srityje), taip pat atsižvelgiama į kovą su terorizmu ir nusikalstamumu, geografinius prioritetus tam tikrais klausimais, keitimosi informacija bendrąsias sąlygas, pagrindinių ir žmogaus teisių apsaugos garantijas, skaidrumą ir laisvą prieigą prie informacijos, duomenų apsaugą ir su tuo susijusios Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos garantijas;

59.

ragina į diskusijas klausimais, susijusiais su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės matmeniu, įtraukti Europos Tarybos vietos ir regionų savivaldos kongresą, Europos ir Viduržemio jūros regionų ir vietos valdžios institucijų asamblėją, Rytų partnerystės platformas ir kitus susijusius tinklus;

60.

mano, jog svarbu panaudoti ir stiprinti didelį vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą tarpvalstybinio bendradarbiavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės klausimais, visų pirma sprendžiant migrantų ir prieglobsčio prašytojų integracijos klausimus;

61.

laikosi nuomonės, jog ir šioje srityje būtini nuolatiniai įvertinimai, kad būtų galima užtikrinti šios naujos ES išorės politikos priemonių įgyvendinimo veiksmingumą ir nuoseklumą;