(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 153 straipsnyje nurodyta, kad, siekdama SESV 151 straipsnyje nustatytų tikslų, Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą, kuria gerinamos darbo sąlygos, kad būtų užtikrinta darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat užtikrinama moterų ir vyrų lygybė dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe.

(2)

SESV 157 straipsnyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas.

(3)

Kadangi ši direktyva susijusi ne tik su nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sveikata ir sauga, bet ir su vienodo požiūrio klausimais, kaip antai teise grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas, atleidimo iš darbo arba priėmimo į darbą taisyklėmis arba finansine parama per atostogas, SESV 153 ir 157 straipsniai kartu sudaro šios direktyvos teisinį pagrindą.

(4)

Moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniais draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties ir reikalaujama visose srityse užtikrinti moterų ir vyrų lygybę bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą .

(5)

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad skatinti tokią lygybę yra vienas pagrindinių Sąjungos uždavinių. Be to, pagal SESV 8 straipsnį Sąjunga turi siekti panaikinti nelygybę ir skatinti lygias moterų ir vyrų teises visose savo veiklos srityse.

(6)

2008 m. vasario 26 d. sprendime, priimtame byloje C-506/06 (Mayr prieš Flöckner) (3), Teisingumo Teismas nustatė, kad tuo atveju, kai darbuotojai sudaromos nepalankios sąlygos, nes ji neatvyko į darbą dėl to, kad jai buvo paskirta dirbtinio apvaisinimo procedūra, susiduriama su tiesiogine diskriminacija lyties pagrindu.

(7)

Motinystės atostogų išėjusios moters teisė pasibaigus atostogoms grįžti į savo darbą ar į lygiavertes pareigas įtvirtinta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (4) 15 straipsnyje.

(8)

Tarybos direktyva 92/85/EEB (5) įgyvendinamos priemonės geresnei nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

(9)

Pagal 2002 m. kovo mėn. 15 ir 16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkaujančios valstybės išvadose nustatytus tikslus valstybės narės turėtų pašalinti kliūtis, trukdančias moterims dalyvauti darbo rinkoje, ir siekti iki 2010 m. sukurti infrastruktūrą, kad vaikų priežiūros paslaugos būtų teikiamos ne mažiau kaip 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 % vaikų iki 3 metų, bei sudaryti tokiems vaikams vienodas sąlygas gauti tokias paslaugas miesto ir kaimo vietovėse.

(10)

2002 m. balandžio 16 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulinėje kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategijoje, kuri buvo patvirtinta 55-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija Nr. 55.25, nurodoma, kad siekiant, jog kūdikiai geriausiai augtų ir vystytųsi, pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius jie turi būti maitinami tik krūtimi. Remdamosi šia rezoliucija valstybės narės turėtų skatinti suteikti atostogas, siekdamos įgyvendinti šį tikslą.

(11)

Vienas iš šešių 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikate „2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairės“ nurodytų prioritetų - siekti geriau suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą. Atsižvelgdama į tai Komisija ėmėsi esančių lyčių lygybės srities teisės aktų peržiūros, siekdama (jei būtina) juos modernizuoti. Komisija taip pat paskelbė, kad siekdama gerinti lyčių lygybės valdymą ji „peržiūrės esančius ES teisės aktus dėl lyčių lygybės, kurie nebuvo įtraukti į 2005 m. naujos redakcijos dokumentų sąrašą ir, jei būtina, juos papildys, modernizuos arba performuluos“. Direktyva 92/85/EEB nebuvo įtraukta į naujos redakcijos dokumentų sąrašą.

(12)

2008 m. liepos 2 d. komunikate „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas XXI amžiaus Europoje“ Komisija patvirtino, kad būtina sudaryti geresnes galimybes derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.

(13)

Visi tėvai turi teisę prižiūrėti savo vaikus.

(14)

Šios direktyvos nuostatos dėl motinystės atostogų neturėtų daryti poveikio valstybių narių nustatytoms kitoms vaiko priežiūros atostogų taisyklėms ir šia direktyva tos taisyklės neturėtų būti susilpnintos. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos vienos kitas papildo ir jas derinant galima geriau suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

(15)

Vaiką įsivaikinusiai darbuotojai turėtų būti suteiktos tokios pačios teisės kaip ir biologiniams tėvams, ir jai turėtų būti suteikta teisė tomis pačiomis sąlygomis pasinaudoti motinystės atostogomis.

(16)

Nėščios, neseniai pagimdžiusios arba maitinančios krūtimi darbuotojos yra pažeidžiamos, todėl joms būtina suteikti teisę į ne trumpesnes nei 20 nepertraukiamų savaičių motinystės atostogas prieš gimdymą ir (arba) po jo, o bent šešių savaičių motinystės atostogos, suteikiamos po gimdymo, yra privalomos.

(17)

Visuomenė turėtų pripažinti, kad prižiūrėti neįgalius vaikus ypač sunku dirbančioms motinoms. Kadangi dirbančios neįgalių vaikų motinos yra labiau pažeidžiamos, joms turėtų būti suteikiamos papildomos motinystės atostogos; šioje direktyvoje turėtų būti nustatytas minimalus tokių atostogų laikotarpis.

(18)

Kad motinystės atostogos būtų pripažįstamos, kaip nurodyta šioje direktyvoje, atostogomis dėl šeiminių priežasčių, kurios egzistuoja nacionaliniu lygiu, jos turėtų būti ilgesnės nei 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvoje 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (6), apibrėžti laikotarpiai; jos turėtų būti apmokamos, kaip numatyta pagal šią direktyvą; taip pat turėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos garantijos, susijusios su atleidimu iš darbo, grįžimu į tą patį darbą arba į lygiavertes pareigas ir susijusios su diskriminacija.

(19)

Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į vienodo požiūrio principą, ne kartą yra pripažinęs, kad saugoti moters biologinę būklę nėštumo metu ir po jo yra teisėta. Be to, jis visada priimdavo sprendimus, kad nepalankių sąlygų, susijusių su moterų nėštumu ar motinyste, taikymas yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties.

(20)

Remdamasis vienodo požiūrio principu, Teisingumo teismas pripažino moterų darbo teisių apsaugą, ypač jų teisę grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas ne mažiau palankiomis darbo sąlygomis, taip pat pasinaudoti geresnėmis darbo sąlygomis, kurios buvo nustatytos laikotarpiu, kai jos nedirbo.

(21)

Vartojamas terminas „lygiavertės pareigos“ turėtų reikšti pareigas, atitinkančias ankstesnes pareigas, atsižvelgiant į mokamą atlyginimą ir į atliekamas funkcijas, arba, jei tai neįmanoma, panašias pareigas, atitinkančias darbuotojos kvalifikaciją ir esamą atlyginimą.

(22)

Atsižvelgiant į demografinės padėties tendencijas Sąjungoje, būtina skatinti gimstamumą priimant specialius teisės aktus ir priemones, kuriuos taikant būtų galima veiksmingiau derinti darbą, asmeninį ir šeimos gyvenimą.

(23)

Todėl moterys turėtų būti apsaugotos nuo diskriminacijos dėl nėštumo arba motinystės atostogų ir turėtų galėti pasinaudoti tinkamomis teisinės apsaugos priemonėmis , siekiant užtikrinti jų teises į deramas darbo sąlygas ir galimybę geriau derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

(24)

Tarybos ir užimtumo ir socialinės politikos ministrų, posėdžiavusių Taryboje, 2000 m. birželio 29 d. rezoliucijoje dėl moterų ir vyrų dalyvavimo lygiomis teisėmis šeimos gyvenime ir profesinėje veikloje (7) valstybės narės buvo paskatintos išnagrinėti, ar pagal jų atitinkamas teisės sistemas dirbantiems vyrams gali būti suteikta individuali ir neperleidžiama teisė pasinaudoti tėvystės atostogomis, išsaugant savo su darbu susijusias teises.

(25)

Siekiant padėti darbuotojams derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, itin svarbu numatyti ilgiau trunkančias motinystės ir tėvystės atostogas, taip pat ir jaunesnių kaip 12 mėnesių vaikų įvaikinimo atvejais. Darbuotojui, įsivaikinusiam jaunesnį kaip 12 mėnesių vaiką, turėtų būti suteiktos tokios pačios teisės, kaip ir biologiniams tėvams, ir jam turėtų būti sudaroma galimybė tomis pačiomis sąlygomis pasinaudoti motinystės ar tėvystės atostogomis.

(26)

Siekiant padėti darbuotojams derinti profesinę veiklą bei šeimos gyvenimą ir siekiant tikros vyrų ir moterų lygybės labai svarbu, kad vyrai turėtų teisę pasinaudoti mokamomis tėvystės atostogomis, kurios suteikiamos tuo pačiu pagrindu, kaip ir motinystės atostogos, išskyrus jų trukmę, siekiant palaipsniui sukurti reikiamas sąlygas. Ši teisė turėtų būti suteikiama ir nesusituokusioms poroms. Valstybės narės skatinamos išnagrinėti, ar pagal jų atitinkamas teisės sistemas dirbantiems vyrams gali būti suteikiama individuali ir neperleidžiama teisė pasinaudoti tėvystės atostogomis, išsaugant visas su darbu susijusias teises.

(27)

Atsižvelgiant į Sąjungos gyventojų senėjimo reiškinį ir į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ reikia sudaryti visas sąlygas veiksmingai apsaugoti motinystę ir tėvystę.

(28)

Komisijos žaliojoje knygoje „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ nurodoma, kad valstybėse narėse gimstamumo lygis yra žemas ir nepakankamas kartų kaitai užtikrinti. Todėl reikalingos priemonės, kad darbuotojoms būtų pagerintos sąlygos darbo vietoje prieš nėštumą, nėštumo metu ir po jo. Rekomenduojama, kad būtų vadovaujamasi tų valstybių narių, kurių gimstamumo lygis yra aukštas ir kurios užtikrina nuolatinį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, pažangiąja patirtimi.

(29)

2007 m. gruodį posėdžiavusios Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) išvadose dėl moterų ir vyrų subalansuoto vaidmens užimtumo, ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos srityje Taryba pripažino, kad darbo ir šeimos bei asmeninio gyvenimo derinimas yra itin svarbus siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę darbo rinkoje.

(30)

Ši direktyva nepažeidžia 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/73/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (8), kuri išdėstyta nauja redakcija Direktyvoje 2006/54/EB.

(31)

Nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga turėtų būti užtikrinama, bet neturėtų būti pažeidžiami direktyvų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principai.

(32)

Siekiant gerinti veiksmingą nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugą, įrodinėjimo pareigos taisyklės turėtų būti pakeičiamos, jei šia direktyva numatytų teisių pažeidimo atvejis yra prima facie. Kad šios teisės būtų veiksmingai taikomos, esant įrodymų dėl tokio pažeidimo įrodinėjimo pareiga turėtų tekti atsakovui.

(33)

Nuostatos dėl motinystės atostogų netektų prasmės, jei nebūtų išlaikomos visos su darbo sutartimi susijusios teisės, įskaitant viso atlyginimo išlaikymą ir teisę į tokio paties dydžio pašalpą.

(34)

Kad būtų veiksmingai įgyvendintas vienodo požiūrio principas, būtina tinkama teisinė apsauga nuo persekiojimo.

(35)

Valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, kurios būtų taikomos už šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų nevykdymą.

(36)

Valstybės narės raginamos pagal nacionalinės teisės sistemas pradėti taikyti priemones, skirtas užtikrinti, kad pažeidus šioje direktyvoje numatytus reikalavimus darbuotojai padaryta žala valstybės narės nuožiūra būtų kompensuojama arba atlyginama iš tiesų ir veiksmingai, ir šios priemonės turėtų būti atgrasančios, veiksmingos ir proporcingos patirtos žalos atžvilgiu.

(37)

Patirtis rodo, kad apsaugą nuo šioje direktyvoje numatytų teisių pažeidimų turėtų stiprinti kiekvienoje valstybėje narėje esanti lygybę užtikrinanti institucija arba įstaigos, kompetentingos nagrinėti susijusias problemas, ieškoti galimų sprendimų ir teikti konkrečią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Todėl šiuo tikslu šioje direktyvoje turėtų būti įtvirtinta nuostata.

(38)

Diskriminacijos aukos turėtų turėti tinkamų teisinės apsaugos priemonių. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę apsaugą, asociacijoms, organizacijoms arba kitiems juridiniams asmenims turėtų būti suteikta teisė nukentėjusiojo vardu arba jį remiant dalyvauti teismo procesuose laikantis tvarkos, kuri, valstybių narių nuomone, yra tinkama, nedarant poveikio nacionalinėms procesinėms taisyklėms, reglamentuojančioms atstovavimą ir gynybą teismuose.

(39)

Būtina, kad valstybės narės skatintų aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą ir jį remtų, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau informuojami suinteresuoti asmenys ir būtų nustatoma veiksmingesnė tvarka. Norint panaikinti diskriminaciją, valstybės narės, skatindamos dialogą su minėtomis institucijomis, galėtų gauti daugiau grįžtamosios informacijos ir žinių apie tai, kaip direktyva įgyvendinama praktiškai, taip pat apie galinčias iškilti problemas.

(40)

Šioje direktyvoje nustatomi būtiniausi reikalavimai. Taip valstybėms narėms suteikiama galimybė toliau nustatyti arba taikyti palankesnes nuostatas. Įgyvendinus šią direktyvą, neturėtų pablogėti padėtis valstybėse narėse , visų pirma, kiek tai susiję su nacionaliniais įstatymais, pagal kuriuos derinant vaiko priežiūros ir motinystės atostogas motinai suteikiama galimybė pasinaudoti bent 20 savaičių atostogomis, suteikiamomis iki ir (arba) po gimdymo ir už kurias atlyginama bent taip, kaip numatyta pagal šią direktyvą.

(41)

Valstybės narės turėtų skatinti socialinių partnerių dialogą ir dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos gauti informacijos apie skirtingas diskriminacijos formas ir kovoti su jomis.

(42)

Kadangi valstybės narės dėl skirtingo apsaugos lygio negali pasiekti veikos tikslų, t. y. padidinti minimalų nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugos lygį ir pagerinti veiksmingą vienodo požiūrio principo taikymą, ir kadangi šiuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti,

1)

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„1a.     Šia direktyva taip pat siekiama pagerinti nėščių ar pagimdžiusių darbuotojų sąlygas likti darbo rinkoje ar į ją sugrįžti bei suderinti profesinį gyvenimą su asmeniniu ir šeimos gyvenimu.“;

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Terminai

Šioje direktyvoje vartojami tokie terminai:

a)    nėščia darbuotoja–

b)    neseniai pagimdžiusi darbuotoja–

c)    maitinanti krūtimi darbuotoja–

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Gairės

1.     Komisija, pasitarusi su valstybėmis narėmis ir padedama Darbuotojų saugos, sveikatos ir higienos patariamojo komiteto, parengia dirbančių vyrų ir moterų reprodukcinei sveikatai ir 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų saugai ir sveikatai kenksmingų cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių ir gamybos procesų įvertinimo gaires. Šios gairės peržiūrimos ir nuo 2012 m. atnaujinamos bent kas penkerius metus.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodomose rekomendacijose taip pat rašoma apie judėjimą ir padėtis, protinį ir fizinį nuovargį bei kitas fizinės ir protinės įtampos rūšis, susijusias su 2 straipsnyje nurodytų darbuotojų atliekamu darbu.

2.     Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų gairių tikslas - suteikti pagrindą 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam įvertinimui.

Šiuo tikslu valstybės narės praneša apie tokias gaires visiems darbdaviams ir visiems darbuotojams bei darbuotojoms ir (arba) jų atstovams bei socialiniams partneriams atitinkamoje valstybėje narėje.“;

4)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Vertinimas, informavimas ir konsultavimas

1.     Darbdavys į rizikos vertinimą, atliekamą pagal Direktyvą 89/391/EEB, įtraukia darbuotojų (vyrų ir moterų) reprodukcinių sutrikimų rizikos įvertinimą. Kalbant apie visų veiklos rūšių, galinčių kelti konkrečią veiksnių, procesų arba darbo sąlygų, kurių neišsamus sąrašas pateikiamas I priede, poveikio riziką, darbdavys, tiesiogiai arba taikydamas Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnyje nurodytas apsaugos ir prevencijos priemones, įvertina tokio poveikio 2 straipsnyje nurodytoms darbuotojoms ir darbuotojoms, galinčioms atsidurti vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų situacijų, pobūdį, mastą ir trukmę įmonėje arba įstaigoje tam, kad:

2.     Nepažeidžiant Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsnio, šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos ir darbuotojos, galinčios atsidurti vienoje iš šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų situacijų, įmonės ir (arba) įstaigos darbuotojos ir (arba) jų atstovai bei atitinkami socialiniai partneriai yra informuojami apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatus ir apie visas darbo saugos ir sveikatos apsaugos priemones, kurių bus imtasi.

3.     Imamasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai atitinkamoje įmonėje arba įstaigoje galėtų stebėti šios direktyvos taikymą ar dalyvauti ją taikant, ypač dėl 2 dalyje nurodytų priemonių, kurias nustato darbdavys, nepažeidžiant darbdavio atsakomybės nustatyti šias priemones.

4.     Konsultavimasis su darbuotojais ir (arba) jų atstovais bei jų dalyvavimas sprendžiant klausimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, vyksta pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnio nuostatas.“;

5)

5 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.     Jei jos darbo sąlygų ir (arba) darbo laiko neįmanoma pakeisti dėl techninių ir (arba) objektyvių priežasčių, darbdavys imasi būtinų priemonių, kad atitinkama darbuotoja būtų perkelta į kitas pareigas.

3.     Jei perkelti darbuotojos į kitas pareigas neįmanoma dėl techninių ir (arba) objektyvių priežasčių, atitinkamai darbuotojai suteikiamos atostogos pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką visam laikotarpiui, kurio reikia jos saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti.“;

6)

6 straipsnyje įrašomas šis punktas:

7)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Naktinis darbas ir viršvalandžiai

1.     Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos nebūtų įpareigojamos dirbti naktinį darbą ir viršvalandžių:

2.     Vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės apima:

3.     Darbuotojos, pageidaujančios būti atleistos nuo naktinio darbo, pagal valstybių narių nustatytas taisykles informuoja savo darbdavį ir, 1 straipsnio b punkte nurodytu atveju, pateikia savo darbdaviui medicininę pažymą.

4.     Vienišiems tėvams ir sunkią negalią turinčių vaikų tėvams 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas pagal valstybėse narėse nustatytą tvarką.“;

8)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Motinystės atostogos

1.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos turėtų teisę į nepertraukiamas ne trumpesnes nei 20 savaičių motinystės atostogas prieš gimdymą ir (arba) po jo.

2.     1 dalyje nurodyto laikotarpio paskutinės keturios savaitės, suteikiamos pagal nacionaliniu lygiu taikomą atostogų dėl šeiminių priežasčių sistemą, šioje direktyvoje gali būti laikomos motinystės atostogomis, jei pagal šios direktyvos 2 straipsnį darbuotojoms suteikiama visapusiška apsauga, kuri prilygsta pagal šią direktyvą nustatytai apsaugai. Tokiu atveju bendra suteiktų atostogų trukmė turi būti ilgesnė nei vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, numatytas pagal 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (9) .

Atlyginimas už paskutines keturių savaičių motinystės atostogas turi būti ne mažesnis nei pašalpa, nurodyta 11 straipsnio 5 dalyje, arba jis gali būti lygus 20 savaičių motinystės atostogų pašalpos vidurkiui, kuris sudaro bent 75 % paskutinio mėnesio atlyginimo arba vidutinio mėnesio atlyginimo, kaip numatyta pagal nacionalinės teisės aktus, ir atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktais nustatytą maksimalų dydį. Valstybės narės gali nustatyti laikotarpius, pagal kuriuos skaičiuojami vidutiniai mėnesio atlyginimai.

Jei valstybė narė nustatė bent 18 savaičių motinystės atostogas, ta valstybė narė gali nuspręsti, kad paskutinės dvi savaitės gali būti imamos kaip tėvystės atostogos, kurios suteikiamos pagal nacionalinę teisę, už kurias mokamas tokio paties dydžio atlyginimas.

3.   1 dalyje apibrėžtos motinystės atostogos turi apimti bent šešių savaičių privalomas visiškai apmokamas motinystės atostogas po gimdymo, nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos numatytos privalomos motinystės atostogos prieš gimdymą . Privalomas šešių savaičių motinystės atostogų laikotarpis taikomas visoms darbuotojoms, neatsižvelgiant į tai, kiek dienų jos dirbo iki gimdymo. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos galėtų laisvai pasirinkti neprivalomos motinystės atostogų dalies laikotarpį prieš gimdymą arba po jo, nedarant poveikio esantiems nacionalinės teisės aktams ir (arba) nacionalinei praktikai, pagal kuriuos numatytas didžiausias atostogų savaičių skaičius prieš gimdymą.

4.     Poros susitarimu ir pageidavimu, motina ir tėvas šį laikotarpį gali pasidalyti vadovaudamiesi atitinkamos valstybės narės teisės aktais.

5.     Siekdamos apsaugoti motinos ir vaiko sveikatą, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad darbuotojos galėtų laisvai ir neverčiamos nuspręsti, ar pasinaudoti neprivaloma motinystės atostogų dalimi iki gimdymo.

6.     Pasirinkusi neprivalomos motinystės atostogų dalies laikotarpį darbuotoja apie tai turi pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki tokių atostogų pradžios.

7.     Dvynių ar daugiau vaikų gimdymo atvejais 3 dalyje nurodyta privaloma motinystės atostogų dalis už kiekvieną kitą vaiką pratęsiama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais.

8.   Motinystės atostogų dalis prieš gimdymą pratęsiama bet kokiu laikotarpiu nuo numatytos iki tikrosios gimdymo datos nesumažinant likusios atostogų dalies.

9.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad pirmalaikio gimdymo, vaikų hospitalizavimo po gimdymo, neįgalių vaikų gimdymo, neįgalių motinų arba dvynių ar daugiau vaikų gimdymo atvejais būtų suteikiamos papildomos atostogos , už kurias mokamas visas atlyginimas . Papildomų atostogų trukmė turi būti proporcinga ir atitikti specialius motinos ir vaiko (vaikų) poreikius. Gimus neįgaliam vaikui bendras motinystės atostogų laikotarpis pratęsiamas bent aštuoniomis savaitėmis. Valstybės narės taip pat užtikrina papildomą šešių savaičių atostogų laikotarpį gimus negyvam vaikui.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad dėl bet kokios trukmės laikino nedarbingumo atostogų, suteikiamų dėl su nėštumu susijusių ligos arba komplikacijų, pasireiškusių prieš keturias savaites arba daugiau iki gimdymo, motinystės atostogų laikotarpis nebūtų sutrumpinamas.

11.     Valstybės narės gina motinų ir tėvų teises, užtikrindamos, kad būtų nustatytos specialios darbo sąlygos, siekiant padėti neįgalių vaikų tėvams.

12.     Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad pogimdyminė depresija būtų pripažinta rimta liga, ir remia informavimo kampanijas, skirtas platinti tikslią informaciją apie šią ligą, kovoti su išankstiniu nusistatymu ir smerkimu, kuris vis dar gali atsirasti sergančiojo šia liga atžvilgiu.

9)

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Tėvystės atostogos

1.     Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad darbuotojai, kurių gyvenimo partnerė neseniai pagimdė, turėtų teisę į visiškai mokamas, neperleidžiamas ir nepertraukiamas ne mažiau kaip dviejų savaičių atostogas, suteikiamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip motinystės atostogos, išskyrus jų trukmę, po darbuotojo sutuoktinės ar partnerės gimdymo motinystės atostogų laikotarpiu.

Valstybės narės, kurios dar nenustatė privalomų, visiškai apmokamų, neperleidžiamų ir nepertraukiamų ne mažiau kaip dviejų savaičių tęstinių tėvystės atostogų, suteikiamų tomis pačiomis sąlygomis, kaip motinystės atostogos, išskyrus jų trukmę, po darbuotojo sutuoktinės ar partnerės gimdymo motinystės atostogų laikotarpiu, primygtinai raginamos tą padaryti, kad būtų skatinamos vienodos abiejų tėvų galimybės dalyvauti derinant šeimos teises ir pareigas.

2.     Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad darbuotojams, kurių gyvenimo partnerė neseniai pagimdė, būtų suteikiamos specialiosios atostogos, įskaitant nepanaudotų motinystės atostogų dalį motinos mirties arba fizinės negalios atveju.

8b straipsnis

Įvaikinimo atostogos

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos, susijusios su motinystės ir tėvystės atostogomis, būtų taikomos ir jaunesnių kaip 12 mėnesių vaikų įvaikinimo atveju.“;

10)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Draudimas atleisti iš darbo

Kad būtų užtikrinta, jog 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos galėtų pasinaudoti sveikatos apsaugos ir saugos teisėmis, kurios pripažįstamos pagal šį straipsnį:

11)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Darbo teisės

Kad būtų užtikrinta, jog 2 straipsnyje nurodytos darbuotojos galėtų pasinaudoti sveikatos apsaugos ir saugos teisėmis, kurios pripažįstamos pagal šį straipsnį:

12)

Įterpiami šie straipsniai:

„11a straipsnis

Pertrauka kūdikiui maitinti krūtimi

1.     Kūdikį krūtimi maitinančiai motinai suteikiama teisė į pertrauką, kad galėtų pamaitinti vaiką, ir ji dalijama į dvi atskiras vienos valandos trukmės dalis, nebent su darbdaviu būtų sudarytas susitarimas dėl kito grafiko, darbuotojai neprarandant jokių su darbu susijusių teisių.

2.     Tais atvejais, kai gimsta dvyniai ir daugiau vaikų, prie 1 dalyje nurodytos pirmajam vaikui skirtos pertraukos, pridedama po 30 papildomų minučių kiekvienam kitam vaikui.

3.     Jei motina dirba ne visą darbo dieną, 1 dalyje nurodyta pertrauka trumpinama proporcingai įprastam darbo laikui, bet negali būti trumpesnė nei 30 minučių.

4.     3 dalyje nurodytu atveju suteikiama pertrauka negali būti ilgesnė kaip viena valanda, ir, jei taikytina, antrosios pertraukos trukmė lygi po pirmosios pertraukos likusiam laikui, nebent su darbdaviu būtų sudarytas susitarimas dėl kito grafiko.

11b straipsnis

Diskriminacijos prevencija ir lyčių aspekto integravimo strategija

Laikydamosi nacionalinių tradicijų ir praktikos, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių skatinti socialinių partnerių dialogą atitinkamu lygiu, siekdamos nustatyti veiksmingas moterų diskriminacijos dėl nėštumo, motinytės arba įvaikinimo atostogų prevencijos priemones.

Valstybės narės skatina darbdavius kolektyvinėmis sutartimis ar praktiniais veiksmais imtis veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią moterų diskriminacijai dėl nėštumo, motinystės ar įvaikinimo atostogų.

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklos rūšis šioje direktyvoje nurodytose srityse, turi aktyviai atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybės tikslą.“;

▐

13)

Įterpiami šie straipsniai:

„12a straipsnis

Persekiojimas

Valstybės narės savo nacionalinėse teisės sistemose nustato tokias priemones, kurios yra būtinos apsaugoti asmenis , įskaitant liudytojus, nuo neigiamų veiksmų arba pasekmių, atsirandančių jiems pateikus skundą arba pradėjus procesinius veiksmus, siekiant, kad būtų laikomasi jiems pagal šią direktyva suteikiamų teisių.

12b straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos gali būti kompensacija ▐ ir jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

12c straipsnis

Lygybę užtikrinanti institucija

Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnį paskirta įstaiga arba įstaigos, atsakingos už vienodo požiūrio į visus asmenis, nediskriminuojant lyties atžvilgiu, skatinimą, analizę, stebėjimą ir didinimą, taip pat būtų atsakingos už šioje direktyvoje numatytus klausimus, kurie labiausiai susiję su vienodu požiūriu, o ne tik su darbuotojos sveikata ir sauga.“.