(1)

Finansinis stabilumas yra išankstinė sąlyga siekiant, kad tikrosios ekonomikos sąlygomis būtų kuriamos darbo vietos, teikiami kreditai ir vyktų augimas. Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros sistemos, kurią taikant nepavyko išvengti pernelyg didelės rizikos susidarymo finansų sektoriuje, trūkumų ir ypač išryškino silpnąsias esamos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros vietas. Krizės poveikis itin didelis mokesčių mokėtojams, daugeliui Sąjungos piliečių, kurie šiuo metu yra bedarbiai, ir daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau - MVĮ). Jeigu kiltų nauja tokio paties masto krizė, valstybės narės negalėtų leisti gelbėti finansų įstaigų nepažeisdamos Stabilumo ir augimo pakto taisyklių.

(1a)

Dar gerokai prieš prasidedant finansų krizei Europos Parlamentas nuolat ragino Sąjungos lygiu įtvirtinti tikrai vienodas sąlygas visiems suinteresuotiems subjektams, kartu pažymėdamas, kad Sąjungos patiriamos nesėkmės prižiūrint vis labiau integruotas finansų rinkas turi didelę reikšmę (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucija dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (6), 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucija dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (7), 2007 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga (8), 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (9), 2008 m. spalio 9 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (10), 2009 m. balandžio 22 d. rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (11) ir 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (12)).

(2)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques‘o de Larosière‘o pirmininkaujamai aukšto lygio grupei (toliau – J. de Larosière‘o grupė) pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti jos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema.

(3)

2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (J. de Larosière‘o ataskaita) J. de Larosière‘o grupė rekomendavo, intera alia, įsteigti Sąjungos lygiu įstaigą, kuriai būtų pavesta visos finansų sistemos rizikos priežiūra.

(4)

2009 m. kovo 4 d. pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija palankiai įvertino ir visapusiškai palaikė J. de Larosière‘o grupės rekomendacijas. 2009 m. kovo 19–20 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui gerinti ES finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą ir pasinaudoti J. de Larosière‘o grupės ataskaita kaip pagrindu veikti.

(5)

2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ Komisija numatė keletą esamų finansinio stabilumo apsaugos priemonių Sąjungos lygiu reformų, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau - ESRV), atsakingos už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimą. 2009 m. birželio 9 d. Taryba, o birželio 18 ir 19 d. ir Europos Vadovų Taryba posėdžiuose pritarė Komisijos nuomonei ir palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti teisėkūros pasiūlymus, kad naujoji sistema būtų įvesta per 2010 m. Pritardama Komisijos nuomonei, ji inter alia padarė išvadą, kad ECB „turėtų teikti analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, taip pat techniniais klausimais konsultuojantis su nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis“. ECB turėtų teikti paramą ESRV ir užduotys turėtų būti pavedamos ir nustatomos ESRV nepažeidžiant ECB nepriklausomumo principo vykdant jam pavestas užduotis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV).

(5a)

Turint minty tarptautinių finansų rinkų integraciją, Sąjungai reikia prisiimti tvirtus įsipareigojimus pasaulio mastu. ESRV turėtų pasinaudoti aukšto lygio mokslinio komiteto kompetencija ir prisiimti visus reikalingus pasaulio masto įsipareigojimus siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos nuomonės finansinio stabilumo klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau - TVF), Finansinių paslaugų valdyba (toliau - FPV) ir visais Didžiojo dvidešimtuko (toliau - G20) partneriais.

(5b)

ESRV, inter alia, turėtų padėti įgyvendinti TVF, FPV ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (toliau - TAB) rekomendacijas G20, pateiktas 2009 m. spalio mėnesį paskelbto šios valdybos pranešimo apie finansų įstaigų, rinkų ir priemonių sisteminės svarbos vertinimo gaires įžanginėje dalyje, kurioje nurodyta, kad sisteminė rizika turi būti dinamiška, kad būtų galima atsižvelgti į finansų sektoriaus ir pasaulio ekonomikos raidą. Sistemine rizika gali būti laikoma rizika, kad dėl nesklandumų finansų sistemoje arba jos dalyje neteikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių tikrajai ekonomikai.

(5c)

Pranešime apie finansų įstaigų sisteminės svarbos vertinimo gaires taip pat teigiama, kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką. Vertinimas taip pat priklausys nuo finansų infrastruktūros, krizės valdymo nuostatų ir gebėjimo spręsti problemas, kai jų kyla. Institucijos gali būti svarbios vietos, nacionalinėms arba tarptautinėms finansų sistemoms ir ekonomikai sisteminiu požiūriu. Pagrindiniai kriterijai, padedantys nustatyti rinkų ir institucijų sisteminę svarbą, yra dydis (finansinių paslaugų, kurias teikia atskiras vienetas arba finansų sistema, apimtis), pakeičiamumas (kiek kitos sistemos dalys gali teikti tas pačias paslaugas kritiniu atveju) ir gebėjimas jungtis (sąsajos su kitomis sistemos dalimis). Vadovaujantis šiais kriterijais atliktas vertinimas turėtų būti papildytas duomenimis apie finansinį pažeidžiamumą ir institucinę finansinių problemų sprendimo sistemą.

(5d)

ESRV užduotis turėtų būti stebėti ir įvertinti sisteminę riziką įprastomis sąlygomis siekiant sumažinti sisteminę riziką, galinčią kilti dėl sudėtinių jos dalių veiklos sutrikimo, ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams. Todėl ESRV turėtų užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti neigiamą poveikį vidaus rinkai ir tikrajai ekonomikai. Siekdama įgyvendinti savo tikslus, ESRV turėtų išnagrinėti visą susijusią informaciją, ypač atitinkamus teisės aktus, kurie galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, pvz., apskaitos, bankroto ir finansinių sunkumų turinčių įmonių gelbėjimo taisykles.

(6)

Norint kad Sąjungos ir pasaulio finansinės sistemos veiktų tinkamai, reikia, kad makro- ir mikrolygio priežiūra būtų nuoseklesnė. 2009 m. kovo mėn. Turnerio ataskaitoje „Reguliuojamasis atsakas į pasaulio bankininkystės krizę“ teigiama, kad „veiksmingesnės procedūros įmanomos padidinus nacionalinius įgaliojimus, o tai reikštų uždaresnę bendrąją rinką, arba užtikrinus didesnę Europos integraciją“. Turėdamos minty patikimos finansinės sistemos svarbą Sąjungos konkurencingumui ir augimui ir jos poveikį tikrajai ekonomikai, Sąjungos institucijos, kaip buvo rekomenduota J. de Larosière‘o ataskaitoje, pasirinko didesnę Europos integraciją.

(6a)

Šiai naujai sukurtai makrolygio priežiūros sistemai reikia patikimo aukšto lygio vadovavimo. Todėl, turint minty ESRV svarbą ir patikimumą vidaus ir tarptautiniu lygiais ir J. de Larosière‘o ataskaitos idėjas, ESRV pirmininkas turėtų būti ECB pirmininkas. Be to, turėtų būti padidinti atskaitomybės reikalavimai ir ERSV organų sudėtis siekiant apimti didelę patirties, kvalifikacijų ir nuomonių įvairovę.

(6b)

J. de Larosière‘o ataskaitoje taip pat teigiama, kad makroekonominė priežiūra turi prasmės tik tuo atveju, jeigu ji turi tam tikrą poveikį mikroekonominio lygio priežiūrai, o mikroekonominė priežiūra negali veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo, jeigu tinkamai neatsižvelgiama į makrolygio raidą.

(6c)

Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau - EFPIS) turėtų būti kuriama suburiant finansų priežiūros subjektus nacionaliniu ir Sąjungos lygiais, kad galėtų veikti kaip tinklas. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPS subjektai turėtų bendradarbiauti pasitikėdami ir visapusiškai gerbdami vieni kitus, ypač siekdami užtikrinti tarpusavio keitimąsi tinkama ir patikima informacija. Sąjungos lygiu tinklą turėtų sudaryti ESRV ir trys mikroekonominio lygio priežiūros institucijos: Europos priežiūros institucija (bankininkystė), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010, Europos priežiūros institucija (vertybiniai popieriai ir rinkos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010, ir Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010.

▐

(7a)

ESRV turėtų sudaryti Generalinė valdyba, Valdymo komitetas, sekretoriatas ir Patariamasis techninis komitetas. Steigiant Patariamąjį techninį komitetą turėtų būti atsižvelgiama į veikiančias struktūras, kad būtų išvengta dubliavimosi.

(8)

Prireikus ESRV turėtų teikti ir viešai skelbti bendro pobūdžio įspėjimus ir rekomendacijas, susijusius su visa Sąjunga , atskira valstybe nare arba valstybių narių grupėmis, nurodydama konkretų terminą, per kurį turi būti duotas atitinkamas politinis atsakas. Kai tokie įspėjimai ir rekomendacijos skiriami atskiroms valstybėms narėms ar valstybių narių grupei, ESRV turėtų turėti būti suteikta galimybė siūlyti atitinkamas paramos priemones. Prireikus, Komisija savo iniciatyva arba gavusi ESRV, vienos iš priežiūros institucijų, Europos Parlamento ar Tarybos prašymą gali priimti vienai iš priežiūros institucijų skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad susidarė kritinė padėtis.

(8a)

ESRV turėtų nuspręsti, ar rekomendacija turėtų būti laikoma konfidencialia, ar ją reikėtų paskelbti viešai, turėdama minty tai, kad tam tikromis aplinkybėmis viešas atskleidimas gali padėti paskatinti laikytis rekomendacijų.

(8b)

ESRV turėtų parengti spalvinį kodą siekiant, kad suinteresuoti subjektai galėtų geriau įvertinti riziką.

(9)

Siekiant padidinti jų svorį ir teisėtumą, tokie įspėjimai ir rekomendacijos turėtų būti perduodami per Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją, adresatus ir, prireikus, per Europos priežiūros institucijos (toliau - EPI .

(10)

ESRV, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat turėtų stebėti, kaip laikomasi jos rekomendacijų, siekdama užtikrinti, kad į jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgiama. Rekomendacijų adresatai turėtų tinkamai pagrįsti, kodėl nebuvo tinkamai atsižvelgta į ESRV rekomendacijas („veikimo arba pasiaiškinimo“ mechanizmas) , visų pirma Europos Parlamentui . ESRV turėtų būti leidžiama kreiptis į Europos Parlamentą ir Tarybą tais atvejais, kai ji nėra patenkinta tuo, kaip adresatai reagavo į rekomendacijas.

▐

(12)

ESRV turėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai ne rečiau kaip kartą per metus, o plataus masto finansinio nuosmukio atveju – dar dažniau.

(13)

Dėl savo patirties ir atsakomybės finansinio stabilumo srityje ECB ir nacionaliniai centriniai bankai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų dalyvavimas ESRV darbe yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo rizikos įvertinimas būtų paremtas išsamia ir tikslia informacija apie pokyčius finansų sistemoje. Atitinkamai, Europos priežiūros institucijų pirmininkai turėtų būti balsavimo teisę turintys nariai . Laikantis atvirumo principo, Generalinės valdybos nariais turėtų tapti šeši nepriklausomi asmenys, kurie nebūtų EPI nariai ir kurie būtų atrenkami atsižvelgiant į bendrą kompetenciją ir pasiryžimą dirbti Sąjungos labui, įvairią kvalifikaciją, įgytą akademinėse srityse arba privačiame sektoriuje, ypač MVĮ, profesinėse sąjungose ir teikiant finansines paslaugas arba jomis naudojantis, turėtų būti užtikrinama, kad jie nepriklausomi ir laikosi konfidencialumo. Po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos atstovą turėtų dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės.

(14)

Komisijos nario dalyvavimas padės užtikrinti sąsają su Sąjungos makroekonomine ir finansų priežiūra, o Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko dalyvavimas parodo finansų ministerijų vaidmenį palaikant finansinį stabilumą.

(14a)

Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių, kurios priklauso Europos ekonominei erdvei arba yra Europos laisvosios prekybos susitarimo šalys, bankai ir finansinės institucijos gali veikti Sąjungoje, po vieną kiekvienos šios šalies aukšto lygio atstovą, turintį savo šalies leidimą, gali būti kviečiama dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose.

(15)

Labai svarbu, kad ESRV nariai vykdytų savo pareigas nešališkai ir rūpintųsi tik visos Europos Sąjungos finansiniu stabilumu. Jei neįmanoma pasiekti konsensuso, balsuojant ESRV dėl įspėjimų ir rekomendacijų balsai neturėtų būti skirstomi pagal svorį ir sprendimai turėtų būti visada priimami paprasta balsų dauguma.

(16)

Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Ši sisteminė rizika apima riziką, kad dėl didelių nesklandumų Sąjungos finansų sistemoje arba jos dalyje neteikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių tikrajai ekonomikai. Sistemai gali būti svarbi bet kokio tipo finansų įstaiga ir tarpininkas, rinka, infrastruktūra ir priemonė. Todėl ESRV turėtų turėti galimybę naudotis visa informacija, reikalinga jos pareigoms vykdyti, kartu prireikus užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

(17)

Siekiant suprasti finansų sistemą veikiančius įvykius vertingos informacijos gali suteikti rinkos dalyviai. Todėl, kai reikia, ESRV turėtų pasitarti su privataus sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis (finansų sektoriaus atstovais, vartotojų organizacijomis, vartotojų grupėmis finansinių paslaugų srityje, nustatytomis Komisijos ar Sąjungos teisės aktų ir t. t.) ir suteikti joms galimybę pateikti pastabų. Be to, turint minty tai, kad nėra tikslios sisteminės rizikos apibrėžties ir kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką, ESRV turėtų užtikrinti didelę personalo ir patarėjų patirties ir gebėjimų įvairovę.

▐

(19)

ESRV įsteigimas turėtų tiesiogiai padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama bendros naujosios Sąjungos priežiūros sistemos dalis, nes makrolygio rizikos ribojimo aspektas yra glaudžiai susijęs su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotimis, priskirtomis Europos priežiūros institucijoms. Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. ESRV turi stebėti ir vertinti riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygiu arba visos finansų sistemos lygiu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV turėtų tiesiogiai prisidėti prie integruotos Sąjungos priežiūros struktūros, būtinos siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą.

(20)

Kadangi dėl Europos finansų rinkų integracijos valstybės narės negali veiksmingai vykdyti Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, Sąjunga gali imtis priemonių laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(20a)

Kaip siūloma J. de Larosière‘o ataskaitoje, reikia veikti laipsniškai; Europos Parlamentas ir Taryba turėtų atlikti visą EFPIS, ESRV ir EPI peržiūrą iki … (13),

a)

ESRV;

b)

Europos priežiūros institucija (vertybiniai popieriai ir rinkos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010 (EVPRI).

c)

Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010 (EDPPI);

d)

Europos priežiūros institucija (bankininkystė), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010 [EBI];

e)

Europos priežiūros institucija (Jungtinis komitetas), numatyta Reglamentų (ES) Nr. …/2010 [EBI], Nr. …/2010 [EVPRI] ir Nr. …/2010 [EDPPI] 40 straipsnyje;

f)

institucijos valstybėse narėse, kaip nurodyta Reglamento Nr. …/2010 [EBI], Reglamente (ES) Nr. …/2010 [EVPRI] ir Reglamente (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] 1 straipsnio 2 dalyje;

g)

Komisija – reglamentų (ES) Nr. …/2010 [EBI], Nr. …/2010 [EVPRI] ir Nr. …/2010 EDPPI ] 7 ir 9 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

a)

nustato ir (arba) surenka, priklausomai nuo situacijos, ir analizuoja visą 1 dalyje aprašytai misijai įgyvendinti svarbią informaciją , ypač teisės aktus, kurie galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, pvz., apskaitos, reorganizavimo ir likvidavimo taisykles ;

b)

nustato sisteminę riziką ir jos svarbą;

c)

teikia įspėjimus dėl tokios sisteminės rizikos, kai ji laikoma reikšminga , ir, jei reikia, skelbia juos viešai ;

d)

teikia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguojant į nustatytą riziką ir, prireikus, skelbia jas viešai ;

da)

skelbia Komisijai skirtą konfidencialų įspėjimą, jei ESRV mano, kad gali susidaryti Reglamento Nr. …/2010 [EVPRI] 10 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] ir Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EBI] 10 straipsnyje apibrėžta kritinė padėtis; ESRV pateikia padėties įvertinimą, kad Komisija galėtų nustatyti, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriame nustatytų, kad susidarė kritinė padėtis;

e)

stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;

f)

glaudžiai bendradarbiauja su visais kitais EFPIS dalyviais ir, kai reikia, pateikia EPI informaciją apie sisteminę riziką, reikalingą jų užduotims įgyvendinti; visų pirma ESRV, bendradarbiaudama su EPI, nustato bendrą kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį (rizikos valdymo sistema), kuris sudarys pagrindą siekiant nustatyti tarptautinių institucijų, kurios galėtų kelti sisteminę riziką, priežiūros reitingą.

fa)

prireikus, dalyvauja Jungtinio komiteto veikloje;

g)

koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis , visų pirma su Tarptautiniu valiutos fondu ir Finansinio stabilumo taryba bei atitinkamomis trečiųjų šalių įstaigomis, sprendžiant klausimus, susijusius su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;

h)

vykdo kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose.

a)

ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas;

b)

nacionalinių centrinių bankų valdytojai;

c)

Europos Komisijos narys;

d)

Europos bankininkystės institucijos pirmininkas;

e)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininkas;

f)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmininkas;

fa)

šeši nepriklausomi Generalinės valdybos narių paskirti asmenys, turintys balsavimo teisę, Jungtiniam komitetui pasiūlius; paskirtieji asmenys neturi būti EPI nariai, tačiau yra renkami atsižvelgiant į jų bendrą kompetenciją ir įvairią kvalifikaciją, įgytą mokslo srityje ar kituose sektoriuose, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, profesinėse sąjungose, arba teikiant finansines paslaugas ar jomis naudojantis; skirdamos minėtuosius asmenis, EPI tuo pačiu metu turi nurodyti, kurie asmenys skiriami eiti pareigas ir Valdymo komitete; eidami savo pareigas, paskirtieji asmenys negali prašyti jokios vyriausybės, institucijos, organo, tarnybos, subjekto ar privataus asmens nurodymų ar jais vadovautis; jie privalo susilaikyti nuo bet kokios su savo vykdomomis pareigomis nesuderinamos veiklos.

a)

po vieną kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos aukšto lygio atstovą iš kiekvienos valstybės narės , vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi ;

b)

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.

a)

ESRV pirmininkas;

b)

ESRV pirmininko pirmasis pavaduotojas;

ba)

ECB pirmininko pavaduotojas;

c)

keturi kiti Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai , atsižvelgiant į poreikį proporcingai atstovauti valstybėms narėms, euro zonos ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms . Juos iš savo tarpo trejų metų laikotarpiui renka Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai;

d)

Europos Komisijos narys;

e)

Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) pirmininkas;

f)

Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) pirmininkas;

g)

Europos priežiūros institucijos (vertybiniai popieriai ir rinkos) pirmininkas;

▐

(ha)

trys iš šešių nepriklausomų asmenų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies fa punkte.

a)

Patariamąjį ekspertų komitetą sudaro devyni Valdymo komiteto pasiūlyti pripažintos kompetencijos ir tikrai nepriklausomi ekspertai, kurie turi įvairios patirties ir gebėjimų ir kurių skyrimą dvejų metų kadencijai, kurią galima pratęsti, patvirtina Generalinė valdyba; eidami savo pareigas, paskirtieji asmenys negali prašyti jokios vyriausybės, institucijos, organo, tarnybos, subjekto ar privataus asmens nurodymų ar jais vadovautis; jie privalo susilaikyti nuo bet kokios su savo vykdomomis pareigomis nesuderinamos veiklos;

▐

c)

Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) atstovas;

d)

Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) atstovas;

e)

Europos priežiūros institucijos (vertybiniai popieriai ir rinkos) atstovas;

f)

du Komisijos atstovai;

g)

Ekonomikos ir finansų komiteto atstovas.

▐

a)

tinkama supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant didesnės makro- ir mikrolygių ir Europos priežiūros institucijų tarpusavio darnos;

b)

tinkama didinti EPI reguliavimo įgaliojimus;

c)

EFPIS raida atitinka šios srities pasaulinę raidą;

d)

EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;

e)

ar užtikrintas tinkamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas.