16.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 341/86


2010 m. vasario 10 d., trečiadienis
Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje *

P7_TA(2010)0013

2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2009)0029 – C6-0062/2009 – 2009/0004(CNS))

2010/C 341 E/20

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0029),

atsižvelgdamas į EB sutarties 93 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0062/2009),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl ES veikimo 113 ir 115 straipsnius,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0006/2010),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją iš dalies pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 293 straipsnio 2 dalies nuostatomis;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS

PAKEITIMAS

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(9a)

Siekiant teisingai taikyti ir galėti patikrinti skirtingus valstybių narių mokesčių režimus, būtina turėti išsamią informaciją apie apmokestinamą veiklą, vykdytą kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į visas galimybes, privalomas keitimasis informacija, atrodo, yra veiksmingiausia priemonė perduoti esamą informaciją, būtiną teisingam mokesčių apskaičiavimui, ypač tarpvalstybinės veiklos atvejais. Siekiant, kad privalomas keitimasis informacija būtų veiksmingas, būtina nustatyti kategorijas ir sritis, kurioms šis keitimasis informacija privalomas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė nustatyti dvejopas ribas, atsižvelgiant į kategorijas, kurioms taikomas privalomas keitimasis informacija, ir (arba) į mažiausią sumą, kurią gavus pradeda veikti mechanizmas.

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

(10)

Valstybės narės turėtų privalomai keistis visa informacija, jeigu valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje nebuvo laikomasi mokesčių įstatymų arba jų galėjo būti nesilaikoma, jeigu esama netinkamo apmokestinimo kitoje valstybėje narėje pavojaus arba jeigu kitoje valstybėje narėje dėl bet kokios priežasties buvo ar galėjo būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos sumokėti, ypač kai skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės viena kitai dirbtinai perveda pelną arba jeigu tokios dviejų valstybių narių įmonių operacijos atliekamos per trečiąją šalį, siekiant pasinaudoti mokestiniais privalumais.

(10)

Valstybės narės turėtų privalomai keistis visa informacija, tuo pačiu užtikrindamos, kad būtų saugomas klientų privatumas, jeigu valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje nebuvo laikomasi mokesčių įstatymų arba jų galėjo būti nesilaikoma, jeigu esama netinkamo apmokestinimo kitoje valstybėje narėje pavojaus arba jeigu kitoje valstybėje narėje dėl bet kokios priežasties buvo ar galėjo būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos sumokėti, ypač kai skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės viena kitai dirbtinai perveda pelną arba jeigu tokios dviejų valstybių narių įmonių operacijos atliekamos per trečiąją šalį, siekiant pasinaudoti mokestiniais privalumais.

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(11a)

Taip pat ši informacija turėtų būti saugoma pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1) ir pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. (2) Valstybės narės ir Komisija turėtų laikytis su skaidrumu ir informavimu susijusių įsipareigojimų, duotų suinteresuotosioms šalims, tais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys. Reikia užtikrinti atitinkamo lygmens apsaugą, nustatyti saugojimo laikotarpio trukmę ir duomenis saugojančių institucijų ar įstaigų atsiskaitomybę.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(11b)

Atvejais, kuriems skirtos 9, 10 ir 11 konstatuojamosios dalys, būsimu keitimusi informacija neturėtų būti sukuriama papildomų pranešimo formalumų asmenims ir įmonėms.

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

(12)

Svarbu, kad vienos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnams būtų leidžiama būti kitos valstybės narės teritorijoje ir jie galėtų naudotis valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.

(12)

Siekiant pagerinti valstybių narių mokesčių administracijų bendradarbiavimą, svarbu, kad vienos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnams būtų leidžiama būti kitos valstybės narės teritorijoje.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis(nauja)

 

(17a)

Siekiant pagerinti šios direktyvos taikymo galimybes ir efektyvumą, reikėtų nustatyti tokio pat lygmens įpareigojimus pateikti savo turimą informaciją kitos institucijos prašymu ir atlikti administracinius tyrimus, kurių reikia šiai informacijai gauti.

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

(19)

Tačiau valstybės narės neturėtų atsisakyti perduoti tokią informaciją vien todėl, kad ta valstybė narė nėra ja suinteresuota, arba todėl, kad informaciją, susijusią su nuolatiniu kitos valstybės narės gyventoju, turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

(19)

Tačiau valstybė narė neturėtų atsisakyti perduoti tokią informaciją vien todėl, kad ta valstybė narė nėra ja suinteresuota, arba todėl, kad informaciją turi bankas ar kita finansų įstaiga ar paskirtasis asmuo, įgaliotasis atstovas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

(20)

Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybė narė neturėtų atsisakyti platesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ji su trečiąja šalimi bendradarbiauja plačiau negu nustatyta šioje direktyvoje.

(20)

Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybė narė neturėtų atsisakyti platesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ji su trečiąja šalimi bendradarbiauja plačiau negu nustatyta šioje direktyvoje. Bet koks asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims turėtų būti vykdomas vadovaujantis Direktyva 95/46/EB.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

(22)

Reikėtų vertinti administracinio bendradarbiavimo veiksmingumą, ypač remiantisstatistiniais duomenimis.

(22)

Siekiant sustiprinti ir išplėtoti administracinį bendradarbiavimą, reikėtų vertinti šios direktyvos įgyvendinimo veiksmingumą, ypač remiantis statistiniais duomenimis. Taip pat būtų tikslinga vykdyti atvejų, kai valstybės narės atsisakė pateikti informaciją arba atlikti administracinį tyrimą, stebėseną.

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(23a)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus, susijusius su techniniais tų kategorijų pajamų ir kapitalo, kuriems taikomas privalomas keitimasis informacija, ir mažiausių pajamų, kurioms taikomas privalomas keitimasis informacija, ribų pakeitimais. Atsižvelgiant į ypatingą administracinio bendradarbiavimo pobūdį, šių įgaliojimų terminas turėtų būti neribotas.

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 6 punkto d papunktis

d)

bet kokia juridinė struktūra, įskaitant bendrijas ir trestus, kurių pajamoms ar kapitalui taikomas kuris nors iš mokesčių, kuriems taikoma ši direktyva;

d)

bet kuri kita juridinė priemonė ar struktūra, nepriklausomai nuo jos pobūdžio ar formos, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuriai nuosavybės teise gali priklausyti turtas ar kuri valdo turtą, kuriam, įskaitant iš jo gautas pajamas, taikomas kuris nors iš mokesčių, kuriems taikoma ši direktyva;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 8 punktas

8.

elektroniniu būdu – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį suspaudimą, ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

8.

elektroniniu būdu – naudojantis elektronine duomenų apdorojimo, įskaitant skaitmeninį suspaudimą, ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, jei naudojant šias priemones galima užtikrinti patikimą informacijos apsaugą;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a straipsnis (naujas) (I skirsnyje „Keitimasis informacija gavus prašymą“)

 

7a straipsnis

Kontrolės sistemos

Kiekviena valstybė narė sukuria tinkamas savo vienos mokesčių srities ryšių tarnybos kontrolės sistemas, siekdama šios tarnybos skaidrumo ir rentabilumo, taip pat atlikus metinę stebėseną parengia viešai prieinamą šių kontrolės sistemų ataskaitą.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija privalomo keitimosi būdu perduoda kitoms valstybėms narėms informaciją apie specialių rūšių pajamas ir kapitalą.

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija privalomo keitimosi būdu kitos valstybės narės kompetentingai institucijai perduoda informaciją apie asmenų, kurie apmokestinimo tikslais laikomi gyvenančiais toje valstybėje narėje, šias specialių rūšių pajamas ir kapitalą:

a)

darbo užmokestį;

b)

direktorių atlyginimą;

c)

dividendus;

d)

turto vertės padidėjimą;

e)

autorinius atlyginimus;

f)

gyvybės draudimo produktus, kurių neapima kitos Sąjungos teisinės priemonės, susijusios su keitimusi informacija ir panašiomis priemonėmis;

g)

pensijas;

h)

nekilnojamojo turto nuosavybę ir iš jo gautas pajamas.

Ši informacija saugoma pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Valstybės narės ir Komisija laikosi su skaidrumu ir informavimu susijusių įsipareigojimų, duotų suinteresuotosioms šalims, tais atvejais, kai gaunami asmens duomenys. Užtikrinama atitinkamo lygmens apsauga, nustatoma saugojimo laikotarpio trukmė ir duomenis saugojančių institucijų ir įstaigų atsiskaitomybė.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

2.    Per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos Komisija, vadovaudamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nustato:

2.    Siekiant pagerinti 2 straipsnyje nurodytų mokesčių vertinimo efektyvumą vadovaujantis valstybių narių surinktą patirtimi, Komisija iki … (3), pagal 22a, 22b ir 22c straipsnius, priima deleguotus teisės aktus, kuriuose:

a)

reglamentuojamų pajamų ir kapitalo rūšis;

a)

paaiškina bet kokias specialias sąlygas ar apribojimui, taikomus 1 dalyje nurodytoms kategorijoms;

b)

informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdį;

b)

kiekvienos kategorijos pajamoms ir turtui nustato mažiausią sumą, kurią gavus vykdomas keitimasis informacija.

c)

bet kokias specialias sąlygas ar apribojimus, taikomus a punkte nurodytoms kategorijoms;

d)

keitimosi informacija periodiškumą;

e)

praktines keitimosi informacija priemones.

 

 

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

2a.    Komisija kiekvienais metais vertina tai, kaip vyksta privalomas keitimasis informacija, ir teikia metinį pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija, siekdama pagerinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir remdamasi savo vertinimu, siūlo priemones, kuriomis siekiama gerinti privalomo keitimosi informacija apimtį ir kokybę.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

3a.    Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali nurodyti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad ji nepageidauja būti informuojama apie tam tikras šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pajamų ir kapitalo kategorijas arba apie tam tikrų pajamų ir kapitalo kategorijas, jei jos neviršija tam tikros sumos. Apie tai kompetentinga institucija informuoja Komisiją.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

3b.    Informacijos perdavimas vykdomas bent kartą per metus ir ne vėliau, kaip šeši mėnesiai po valstybės narės, kurioje informacija buvo gauta, finansinių metų pabaigos.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos įvadinė dalis

4.   Jeigu valstybės narės sudaro dvišalius ar daugiašalius susitarimus siekdamos teisingai vertinti 2 straipsnyje nurodytus mokesčius, jos įtraukia į juos nuostatas dėl privalomo keitimosi informacija apie tam tikrų rūšių pajamas ir kapitalą. Šiuo tikslu jos tuose susitarimuose nurodo šiuos dalykus:

4.   Jeigu valstybės narės sudaro dvišalius ar daugiašalius susitarimus siekdamos teisingai vertinti 2 straipsnyje nurodytus mokesčius, jos pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 įtraukia į juos nuostatas dėl privalomo keitimosi informacija apie tam tikrų rūšių pajamas ir kapitalą. Šiuo tikslu jos tuose susitarimuose nurodo šiuos dalykus:

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

2.   Kai prašančiosios institucijos pareigūnai dalyvauja atliekant administracinius tyrimus vadovaujantis 1 dalimi, jie gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais, jeigu tais įgaliojimais jie naudojasi vadovaudamiesi valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymais arba kitais teisės aktais.

2.   Kai prašančiosios institucijos pareigūnai dalyvauja atliekant administracinius tyrimus vadovaujantis 1 dalimi, jie bendru susitarimu su institucija, į kurią kreipiamasi, ir vadovaudamiesi jos nustatytomis gairėmis, gali dalyvauti tame tyrime.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 dalis

2.   16 straipsnio 2 ir 4 dalys jokiu būdu nereiškia, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją apie asmenį, kuris yra valstybės narės, kurioje yra prašančioji institucija, rezidentas mokesčių tikslais, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

2.   16 straipsnio 2 ir 4 dalys jokiu būdu nereiškia, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti atitinkamą informaciją, kuri nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas ar kita finansų įstaiga ar paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

2a.     Valstybės narės kiekvienais metais praneša Komisijai apie atvejus, kai valstybės narės atsisakė pateikti informaciją arba atlikti administracinį tyrimą ir nurodo motyvus, kuriais atsisakymas buvo pagrįstas. Komisija minėtąją informaciją įvertina ir vadovaudamasi 24 straipsnio 3 dalimi parengia rekomendacijas, pagal kurias šių atvejų skaičius būtų sumažintas.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl direktyvos

V a skyriaus antraštė (nauja)

 

Va SKYRIUS

DELEGUOTI TEISĖS AKTAI

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 a straipsnis (naujas)

 

22a straipsnis

Delegavimo vykdymas

1.     Įgaliojimas priimti deleguotus aktus, nurodytus 8 straipsnio 2 dalyje, Komisijai suteikiamas neribotam laikotarpiui.

2.     Priėmusi deleguotą aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.     Komisijai suteiktam įgaliojimui priimti deleguotus aktus taikomos 22b ir 22c straipsniuose nustatytos sąlygos.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 b straipsnis (naujas)

 

22b straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.     Europos Parlamentas ir Taryba gali atšaukti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą.

2.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, deda pastangas informuoti kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama, kurie deleguoti įgaliojimai galėtų būti atšaukti.

3.     Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėliau, tame sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 c straipsnis (naujas)

 

22c straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotųjų aktų

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotojo akto per tris mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiui.

2.     Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą dieną.

3.     Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguotojo akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo deleguotajam aktui priežastis.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

1.   Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, reikalingą 2 straipsnyje nurodytiems mokesčiams teisingai įvertinti, minėta institucija pateikia tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija gali būti naudinga, ir bet kuriuo atveju – visoms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jeigu tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus.

1.   Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija gauna iš trečiosios šalies informaciją, reikalingą 2 straipsnyje nurodytiems mokesčiams teisingai įvertinti, minėta institucija pateikia tą informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurioms ta informacija reikalinga siekiant tiksliai nustatyti tuos mokesčius, ir bet kuriuo atveju – visoms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jeigu tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus tarptautinius susitarimus.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 2 dalies įvadinė dalis

2.   Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo šalies nuostatomis dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šią direktyvą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu atitinkamos visos šios sąlygos:

2.   Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi savo šalies nuostatomis dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šią direktyvą gautą informaciją trečiajai šaliai. Informacija perduodama trečiajai šaliai tik vadovaujantis Direktyva 95/46/EB ir jeigu atitinkamos visos šios sąlygos:


(1)   OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(2)   OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3)   OL (įrašyti datą): dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.