15.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/155


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos miškų apsaugos ir informavimo apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai

(COM(2010) 66 galutinis)

2011/C 48/27

Pranešėjas Seppo KALLIO

Bendrapranešėjis Brendan BURNS

2010 m. gegužės 17 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“

COM(2010) 66 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. rugpjūčio 31 d. priėmė savo nuomonę.

465-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. rugsėjo 15–16 d. (rugsėjo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 121 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pažymi, kad:

tikimasi, jog artimiausiais dešimtmečiais didės miškų, kaip atsinaujinančių gamtinių išteklių, įvairių ekosistemų paslaugų teikėjų ir žmonių gerovės prielaidos svarba,

numatoma, kad klimato kaita taip pat darys poveikį pagrindinėms ekosistemų funkcijoms ir galiausiai miškų teikiamoms ekologinėms paslaugoms,

numatoma, jog klimato kaita padidins netikrumą, įvairių reiškinių paplitimą ir pavojų, turintį nacionalines sienas peržengiančio poveikio aplinkai, pavyzdžiui, vabzdžių kenkėjų, ligų, sausrų, potvynių, audrų ir miškų gaisrų,

naujausios informacijos apie miškus vaidmuo pritaikant miškotvarką ir vykdant su miškais susijusių sprendimų mokslinius tyrimus tampa vis svarbesnis.

1.2

EESRK pabrėžia, kad:

atsižvelgiant į įvairias miškų funkcijas reikia taikyti subalansuotą požiūrį. Negalima viso dėmesio skirti tik miškų apsaugai,

ekosistemos ir ekologinių paslaugų, kurios nuo jos priklauso, palaikymui ir kitų viešųjų gėrybių tiekimo užtikrinimui reikalingos finansinės paskatos ir informacijos teikimas miškų savininkams bei kitiems veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, rangovams ir medienos naudotojams, kurie yra praktiškai atsakingi už su miškais susijusius sprendimus,

šalutinį ir visaapimantį klimato kaitos poveikį galima sušvelninti užkertant kelią pavojams ir iš anksto pasirengiant krizinėms situacijoms,

valstybių ir veiklos vykdytojų bendradarbiavimas yra svarbus valstybių sienas peržengiančių reiškinių kontrolės ir informacijos apie miškus rengimo gerinimo būdas.

1.3

EESRK siūlo atsižvelgti į gyvybiškai svarbų miškų ir miškų sektoriaus vaidmenį siekiant ekologiškos ekonomikos pagal strategiją „Europa 2020“ skirtingose ES politikos srityse:

ES su miškais susijusi politika, įskaitant Miškininkystės strategiją ir veiksmų planą, turėtų remti aktyvią miškotvarką ir miškonaudą ir tausaus bei aplinkai nekenkiančio medienos ir medienos produktų naudojimo konkurencingumą,

reikėtų spręsti su mišku susijusių reikalų koordinavimo su kitais sektoriais ir jiems poveikį darančia politika klausimą, be kita ko stiprinant Nuolatinio miškininkystės komiteto ir kitų su miškais susijusių patariamųjų grupių bei komitetų (1) vaidmenį ES su miškais susijusių sprendimų priėmimo srityje,

ES kaimo politikos srityje reikėtų atsižvelgti į įvairių ekosistemų paslaugų ir viešųjų gėrybių kainas.

1.4

EESRK rekomenduoja Komisijai:

valstybėms narėms parodyti pavyzdį koordinuojant miškininkystės reikalus su kitais sektoriais, politika, kaimyninėmis valstybėmis ir kitiems veiklos vykdytojams atsižvelgiant į būsimas permainas, pavojus ir krizių valdymą,

remti objektyvios informacijos rinkimą apie miškų sektorių, pavyzdžiui, pagal 2011 m. tarptautinių miškų metų iniciatyvą, siekiant, kad miškų sektorius susilauktų didesnio miškų savininkų, vartotojų ir plačiosios visuomenės pripažinimo,

remti informacijos apie medienos ir medienos produktų savybes rinkimą, pavyzdžiui, jų naudą klimatui, siekiant skatinti tausų naudojimą ir gamybą,

užsakyti tyrimą dėl įvairių veiklos vykdytojų, kurie dalyvauja renkant informaciją apie miškus, ir dėl jų renkamos informacijos,

sukurti miškų informacijos ir planavimo sistemas ir šiomis sistemomis pagrįstą gerąją praktiką bendradarbiaujant su miškų sektoriaus technologijų platforma, mokslinių tyrimų centrais, nacionalinėmis organizacijomis ir įvairiais šio sektoriaus veiklos vykdytojais, kad būtų lengviau pastebėti staigius pokyčius, pavyzdžiui, katastrofas, ir į juos reaguoti,

teikti daugiau pagalbos valstybėms narėms ir kitiems veiklos vykdytojams įgyvendinant ir stebint tausios miškininkystės politiką ir rengiant šiam tikslui reikalingą informaciją bei suderinant informacijos rengimą.

2.   Pagrindimas ir nuomonės tikslas

2.1

Šios žaliosios knygos tikslas – visoje ES skatinti visuomenės diskusijas ir sužinoti įvairias nuomones apie miškų apsaugos ir informacijos apie juos politikos ateitį, taip pat sudaryti sąlygas atnaujinti ES miškininkystės strategiją, ypač klimato kaitos klausimų požiūriu. Žaliojoje knygoje iškelti klausimai yra susiję su ankstesne Komisijos baltąja knyga Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas  (2).

2.2

Žaliojoje knygoje apžvelgiama bendra padėtis ir ES miškų svarba nurodant konkrečius jų bruožus ir funkcijas ir nustatant pagrindines su jais susijusias problemas. Joje taip pat nagrinėjamas klimato kaitos keliamas pavojus miškų funkcionavimui ir aprašomos esamos miškų apsaugos priemonės bei informacijos apie miškus sistemos.

2.3

Klausimų, susijusių su miškų politika, sprendimo kompetencija pagal subsidiarumo principą visų pirma tenka valstybėms narėms. Pagrindinė ES užduotis yra sukurti nacionalinių miškininkystės projektų ir programų pridėtinę vertę, pavyzdžiui, didinant valstybių narių informuotumą apie būsimas problemas ir pateikiant rekomendacijų dėl savalaikės ES lygio intervencijos.

2.4

Šioje nuomonėje išdėstytomis idėjomis daugiausiai dėmesio skiriama tam, kaip klimato kaita pakeis Europos miškų ūkį ir miškų apsaugą ir kaip reikėtų formuoti ES politiką, kad ji veiksmingiau remtų valstybių narių miškininkystės iniciatyvas. Joje taip pat nagrinėjama, kaip ES galėtų palengvinti būsimų problemų sprendimą ir kokios informacijos dar reikės. Šiomis aplinkybėmis ES miškų apsaugos tikslas turėtų būti užtikrinti, kad miškai ateityje toliau atliktų visas savo gamybines, socialines, ekonomines ir aplinkosaugines funkcijas.

3.   Skirtingų miškų funkcijų išsaugojimas, derinimas ir stiprinimas (1 klausimas)

3.1

Jungtinių tautų konvencijose pripažįstama miškų svarba sprendžiant klimato kaitos problemą (3) ir išsaugant biologinę įvairovę (4). Europos lygiu ir pagal ES miškininkystės strategiją ES valstybės narės įsipareigojo laikytis požiūrio, kuriuo suderinamos įvairios miškų funkcijos remiantis tvariu miškų valdymu ir daugiafunkciškumu (5). ES lygiu į įvairias miškų funkcijas atsižvelgiama ES miškininkystės strategijoje, miškams skirtame ES veiksmų plane ir Komunikate dėl su mišku susijusių ES pramonės šakų (6). Nacionaliniu ir regionų lygiu miškų funkcijos yra be kita ko valdomos pasitelkiant miškų programas. Taigi miškų sektoriaus politikos sistema veiksmingai remia įvairių miško funkcijų išsaugojimą, derinimą ir stiprinimą. Kita vertus reikalingos tolesnės pastangos su miškais susijusiems klausimams koordinuoti su kitais jiems poveikį darančiais sektoriais ir politika. Pavyzdžiui, Miškų nuolatinis komitetas, kitos su miškų klausimais susijusios patariamosios grupės ir komitetai (7) ir Komisijos miškininkystės tarpžinybinė grupė turi šiam tikslui reikalingą potencialą. Reikėtų sustiprinti Miškų nuolatinio komiteto vaidmenį ES sprendimų, susijusių su miškų reikalais, priėmimo procese. Nacionaliniu lygiu taip pat reikėtų veiksmingiau koordinuoti sektorių veiklą, susijusią su miškininkystės reikalais. Nacionaliniams veiklos vykdytojams svarbus Komisijos rodomas pavyzdys laikantis į ateitį orientuoto ir skirtingus sektorius apimančio požiūrio.

3.2

Tikimasi, kad artimiausiais dešimtmečiais didės miškų, kaip atsinaujinančių gamtinių išteklių, ekosistemų paslaugų teikėjų ir žmonių gerovės prielaidos svarba. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių didelę rinkos dalį jau sudaro atsakingi vartotojai. (8) Dėl įvairaus ir tausaus miškų, miško produktų bei paslaugų naudojimo ir jam remti reikalingo vadovavimo, kuriamos darbo vietos, pajamos ir sudaromos sąlygos klestėjimui daugelyje vietovių ir skirtingais lygmenimis. Miškai ir miško pramonė, medienos produktų gamyba, nemedienos produktai ir miškų turizmas yra ypač svarbūs vietos bendruomenėms. Pagal strategiją „Europa 2020“ svarbu užtikrinti veiklos sąlygas miškų savininkams, rangovams ir medieną naudojančioms pramonės šakoms, nes didėja konkurencija dėl žemės, tinkamos medienos gamybai ir medienai, tinkamai perdirbti į produktus ir jai naudoti kaip energijos šaltinį. Informacijos teikimo vaidmuo taip pat darosi vis svarbesnis. 2011 m. tarptautiniai miškų metai taip pat suteikia galimybę miškų sektoriui susilaukti didesnio vartotojų ir plačiosios visuomenės pripažinimo ir paskatinti tausų naudojimą ir gamybą parodant, kokie yra medienos ir medienos produktų privalumai sprendžiant klimato kaitos klausimus (pvz., anglies dioksido saugojimas, nedidelis visam produkto gyvavimo ciklui reikalingos energijos kiekis, terminis veiksmingumas ir kt.) palyginti su kitomis medžiagomis.

3.3

Miškų apsaugos ir išsaugojimo veikla aplinkos aspektu tradiciškai buvo užtikrinama nustatant strateginius tikslus ir taisykles, gaires ir rekomendacijas, skirtas šiems tikslams pasiekti. Pastaraisiais metais atsakomybė už ekosistemų paslaugas ir kitas viešąsias gėrybes vis dažniau atitenka miškų savininkams ir rangovams. Siekiant spręsti aplinkos klausimus, jiems reikia naujų žinių ir informacijos apie įvairias intervencijos galimybes, pavyzdžiui, bendrus projektus išlaidų veiksmingumui didinti ir finansines paskatas. Keletas problemų yra ekonominės vertės biologinės įvairovės ir upių baseinų apsaugai, naudojimui rekreaciniais tikslais ir anglies dioksido saugojimui suteikimas.

3.4

Miškams, medienos ir medienoms produktams tenka svarbus vaidmuo reguliuojant klimatą. Ypač svarbūs anglies saugojimo pajėgumai. Medienos produktais galima pakeisti iš kitų medžiagų pagamintus produktus, kurie yra ne tokie veiksmingi sprendžiant klimato kaitos problemą. Pavyzdžiui, statyboms, interjerui ir baldams naudojamos medienos gaminiai yra santykinai ilgalaikiai angies kaupėjai. Iki tam tikros ribos iš medienos gaunama bioenergija taip pat gali būti naudojama iš iškastinio kuro gaminamai energijai pakeisti. Klimato kaitos problemos sprendimo dalis – panaudoti politikos tikslus ir priemones skatinant naudoti klimatui nekenkiančias medžiagas, pavyzdžiui, medieną ir medienos produktus.

3.5

Didelė pastaraisiais metais audrų padaryta žala ir miškų gaisrai taip pat paskatino diskusijas dėl klimato kaitos poveikio miškų ekosistemoms ir galiausiai su mišku susijusiai veiklai. Miškų svarba vietos ir regionų klimato reguliavimui ir dirvožemio apsaugai įvairiose vietovėse nėra vienoda. Pastaraisiais metais vis geriau suvokiamas šis svarbus vaidmuo ir vis geriau suprantamas vandens ciklas ir sukaupta daugiau patirties, susijusios su sausų regionų problemomis.

4.   Klimato kaitos poveikis miškams ir miškų sektoriui (2 klausimas)

4.1

Tikimasi, kad klimato kaita padidins netikrumą ir įvairių aplinkos veiksnių pavojų, pavyzdžiui, vabzdžių kenkėjų, ligų, sausrų, potvynių, audrų ir miškų gaisrų. Kita problema kyla dėl globalizacijos ir su ja susijusio medienos produktų ir miško reprodukcinės medžiagos vežimo, kuris pagreitina, pavyzdžiui, kenkėjų išplitimą už jų arealo ribų. Jei miškams ir miškų sektoriui kylantis pavojus taps realybe, tai turės daug socialinių ir ekonominių pasekmių. Ekonominis poveikis gali būti susijęs su turto vertės ir įmonių veiklos sąlygų pokyčiais. Socialinis poveikis gali būti tiesioginis, pavyzdžiui, pakitusios gyvenimo sąlygos dėl miškams padarytos žalos, arba netiesioginės, pavyzdžiui, socialinis šalutinis poveikis dėl pakitusios paveiktoje teritorijoje veiklą vykdančių subjektų ekonominės padėties. Aplinkos pavojai materializuojasi taip sparčiai, kad kyla tam tikrų problemų, pavyzdžiui, susijusių su rinkomis ir logistika. Siekiant sumažinti netikrumą ir valdyti riziką vykstant klimato kaitai, reikia daugiau informacijos apie galimas priežastis ir poveikį.

4.2

Dėl miškų išteklių gausos ir miškotvarkos veiksmingumo Europos miškai gali prisitaikyti prie įvairių pokyčių. Tačiau Europoje yra didelių regioninių skirtumų dėl gamtinės aplinkos ir socialinių veiksnių skirtumų. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ir žmonių veiklos bendro poveikio tikimasi žymaus miškų gaisrų sausuose Viduržemio jūros regionuose pagausėjimo. Jei kitose Europos vietose padažnės sausros, gali nukentėti, pavyzdžiui, spygliuočių miškai. Jei žiemos taps švelnesnės ir žemė neįšals, kai kuriais atvejais miško ruošos logistika taps sudėtingesnė. Taip pat auga grybelių ir kenkėjų žalos grėsmė. Vietovėse, kur sumažėjo miškų kirtimo potencialas, gali kilti audros ir galiausiai kenkėjų žalos pavojus. Ekonominis poveikis miškų savininkams ir vietos ekonomikai gali būti labai didelis, gali sumažėti miškų įvairovė. Kintanti verslo aplinka gali paskatinti pokyčius, kurie būtų sąlyginai naudingi įvairiems regionams, ir tai turėtų poveikio darbo pasidalijimui tarp regionų ir bendruomenėje.

4.3

Žalingo šalutinio klimato kaitos poveikio galima išvengti parengiant planus ypatingoms situacijoms. Sisteminės prognozės yra naudingos ne tik norint išvengti nepageidautino poveikio, bet ir užbėgti už akių staigiems pokyčiams ir stichinėms nelaimėms. Vis didėja prognozėmis pagrįstų prisitaikymo ir prevencijos priemonių kūrimo įvairiais lygmenimis svarba. Taip pat svarbu, kad ES su miškais susijusi politika ir organai, pavyzdžiui, Miškų sektoriaus technologijų platforma, remtų aktyvią miškotvarką ir miškonaudą ir didintų tausių bei klimatui nekenkiančių medžiagų, pavyzdžiui, medienos, naudojimo konkurencingumą.

4.4

Šalutinį ir visaapimantį poveikį galima sušvelninti iš anksto pasirengiant krizinėms situacijoms, pavyzdžiui, sukuriant reagavimo į krizes mechanizmus, pavyzdžiui, krizių valdymo planus, įrangą ir gerąją praktiką. Pereinamosiomis ir krizinėmis situacijomis ypač svarbu spręsti saugumo klausimus, įskaitant užimtumo saugumą.

5.   Esamos miškų apsaugos priemonės (3 klausimas)

5.1

Tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu sukurtas tvirtas teisinis pagrindas ir daug įvairių miškų apsaugos priemonių. Be tradicinės apsaugos vietoje, naudojami įvairūs valdymo apribojimai arba leidimų reikalavimai. Miškų sektoriaus problema yra ta, kad esamos taisyklės ir priemonės nėra nuoseklios, todėl jos dubliuojasi ir atsiranda neatitikimų.

5.2

Savanoriškai taikomais mechanizmais pagrįstos apsaugos priemonės yra ekonomiškai efektyvios, ypač mažų miško valdų atveju. Tačiau tokio požiūrio įgyvendinimui reikia miškų savininkams perduoti įgūdžius ir informaciją ir visiškai padengti savarankiškos apsaugos veiklos sąnaudas bei prarandamas pajamas.

5.3

Didžiausias netikrumas šiuo metu yra susijęs su miškų įvairove už saugomų teritorijų ribų, nes apie ją trūksta informacijos. Be to, tikslas naudoti daugiau biomasės, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, gali daryti poveikį miškotvarkai ir kirtimo praktikai, taigi ir įvairovei.

6.   Miškotvarka ir miškų naudojimas (4 klausimas)

6.1

Europos miškų sektoriui būdingas ilgas rotacijos laikotarpis, todėl, pavyzdžiui, naujų miškotvarkos metodų poveikis gali paaiškėti tik po keleto dešimtmečių. Socialinės ir ekonominės sąlygos didina naujų miško medžių auginimo ir kirtimo technologijų poreikį komerciniuose miškuose, pavyzdžiui, trumpo rotacijos laikotarpio energinės medienos kultivavimas arba brandaus miško retinimas. Ekologinės sąlygos, pavyzdžiui, klimato kaita, gali pačios padidinti naujų miškotvarkos metodų poveikį. Nuolat stebima miškų būklė ir jų pokyčiai pritaikant miškotvarką, kad būtų galima ją geriau sureguliuoti, jei to prireiktų tikslams pasiekti. Sprendimus dėl miškotvarkos ir miškonaudos priima miškų savininkai, kuriems šiuo tikslu reikia informacijos apie esamas miškotvarkos galimybes ir galimą jų poveikį. Viena galimybė – miškų savininkams planuoti miškus.

6.2

Vienas iš būdų remti pastangas išsaugoti miško reprodukcinės medžiagos genofondą ir užtikrinti jo prisitaikymą prie klimato kaitos yra šiuo tikslu parengti tvarios miškininkystės kriterijų ir rodiklių sistemą.

7.   Informacijos apie miškus adekvatumas (5 klausimas)

7.1

Informaciją apie Europos miškus pavieniui rengia trys pagrindiniai subjektai:

Komisija ir agentūros bei jos finansuojami projektai,

nacionaliniai mokslinių tyrimų ir statistikos organai,

įmonės ir veiklos vykdytojai miško sektoriuje.

7.2

Pagal subsidiarumo principą valstybių narių kompetencijai paprastai priklauso su jomis susiję reikalai, o ES užduotis yra bendrais veiksmais sukurti papildomą naudą. Nacionaliniai mokslinių tyrimų ir statistikos organai, pavyzdžiui, viešieji miškų inventoriai ir statistikos biurai rengia su miškais susijusią informaciją, reikalingą nacionalinei miškininkystės politikai planuoti ir įgyvendinti. Esama informacija apie ES miškus apima miškų būklę, įskaitant miškų gaisrus, ir kai kuriais atvejais medienos gamybą ir galutinį naudojimą, pavyzdžiui, duomenis apie medienos produktus. Šie nacionaliniai organai taip pat turi pareigų, susijusių su tam tikra tarptautine statistika. EUROSTAT yra atsakingas už ES miškų išteklių ir medienos gamybos statistiką ir Europos indėlį į pasaulio statistiką, pavyzdžiui, nacionalinių duomenų kompiliacija ir suderinimas (9). Komisija taip pat rėmė nacionalinius organus suderinat duomenis atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus (10). Tačiau derinant statistiką reikia atsižvelgti tiek į statistikos suderinimo reikalavimus, tiek į nacionalinius ir regionų duomenų turinio skirtumus, pavyzdžiui, įvairovės rodiklius. Komisija sukūrė reiškinių, kurie peržengia valstybės sienas, pavyzdžiui, miškų sveikatingumo (11) ir miškų gaisrų (12), stebėjimo sistemas ir bendrą Europos informacijos ir komunikacijos sistemas (13).

7.3

Miškų savininkai ir kiti veiklos vykdytojai miškų sektoriuje paprastai gauna su savo veikla susijusios ir jai naudingos informacijos iš nacionalinių mokslinių tyrimų ir statistikos organizacijų arba privataus sektoriaus. Miškų savininkai ir kiti veiklos vykdytojai miškų sektoriuje taip pat renka informaciją ir ją saugo savo savalaikėse informacijos sistemose. Kintančių verslo sąlygų ir pokyčių miškotvarkos srityje aplinkybėmis naujausia informacija apie miškus darosi vis svarbesnė.

7.4

Padėtis įvairiose valstybėse narėse skiriasi palyginus informacijos apie miškus išsamumą, tikslumą ir naujumą. Dauguma šalių nacionaliniu lygiu beveik kiekvienais metais gali teikti ataskaitas apie nuolatinę miškų apimtį. Kai kurie nacionaliniai organai taip pat gali pateikti išsamias ir tiksliais metines ataskaitas dėl nacionalinių miškų sveikatingumo ir sąlygų, gamybos apimčių, anglies pusiausvyros, miškų apsaugos funkcijų, paslaugų ir jų šalies miškų gyvybingumo (14). Kai kuriose ES šalyse vis dar yra informacijos turinio, tikslumo ir naujumo trūkumų. Siekdama suderinti tarptautinę statistiką Komisija finansuoja mokslinius tyrimų ir technologijų plėtros projektus ir bendradarbiavimo tinklus (15). Didžiausios spragos kalbant apie miškų apsaugą ir klimato kaitą yra miškų įvairovė už saugomų teritorijų ribų, tausus bioenergijos išteklių naudojimas, anglies atsargos ir anglies dioksido absorbentai, įskaitant medienos produktus ir spartų nuketėjusių vietovių nustatymas. Reikėtų aktyviau remti nacionalinius veiklos vykdytojus ir informacijos apie miškus rinkimą ir suderinimą.

7.5

Suderintos informacijos apie miškus ES lygiu rengimo problema yra didelis šiuos duomenis renkančių veiklos vykdytojų skaičius. Todėl svarbus atlikti išsamų tyrimą, kuris paaiškintų, kas ir kokius duomenis renka.

2010 m. rugsėjo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  Patariamoji grupė dėl miškų ir kamštienos, Patariamasis komitetas dėl Bendrijos miškininkystės ir miško pramonės politikos, 1997 12 9 Komisijos sprendimas 97/837/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 83/847/EEB, OL L 346, 1997 12 17, p. 95–96.

(2)  COM(2009) 147 galutinis.

(3)  Biologinės įvairovės konvencija (BĮK).

(4)  Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC).

(5)  Forest Europe. Ministrų konferencija dėl Europos miškų apsaugos Europoje (MCPFE).

(6)  COM(2008) 113 galutinis.

(7)  Žr. 1 išnašą.

(8)  Lifestyles of Health and Sustainability (LOHAS).

(9)  Pavyzdžiui, metinis Bendras miškų sektoriaus klausimynas (JFSQ), rengiamas bendradarbiaujant su Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautinės atogrąžų padarinės medienos organizacija ir Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija.

(10)  Pavyzdžiui, COST E43 (Nacionalinių miškų inventorių suderinimas Europoje. Bendrų ataskaitų teikimo metodai)

(11)  2003–2006/7. m. Bendrijos programa „Forest Focus“

(12)  Europos miškų gaisrų informacijos sistemą

(13)  Europos miškų duomenų centras (EFDAC) ir Europos miškų informacijos ir ryšių platforma (EFICP).

(14)  „Forest Europe“ arba regionų indėlis į Pasaulio miško išteklių įvertinimą (GFRA).

(15)  FUTMON, ES lygio miškų stebėsenos sistemos tolesnio vystymo ir įgyvendinimo bendrai finansuojamas LIFE+ projektas; Jungtinio tyrimų centro bendrasis susitarimas dėl e. miškų platformos; COST tinklas, duomenų ir informacijos apie potencialų medienos išteklių tiekimą. Daugelio šaltinių nacionalinių miškų inventorių Europos požiūris (USEWOOD).