19.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/100

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kurioje ji pirmą kartą išdėsto savo susirūpinimą dėl Bendrijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymo.

1.2

Vis dėlto Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad griežtai laikantis teisinio požiūrio Bendrijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymas nelabai skiriasi nuo visų kitų Bendrijos teisės aktų taikymo. Todėl Komitetas norėtų nurodyti įvairias nuomones, kuriose nagrinėjamas šis klausimas.

1.3

Komitetas supranta, kad dėl nepalankios padėties, kurioje atsiduria vartotojai, kai sprendžiami su vartotojų reikalais susiję klausimai, ir kuri, kaip visiems žinoma, susilpnina jų poziciją šiuose dėl savo pobūdžio nelygiaverčiuose teisiniuose santykiuose, socialiniu požiūriu yra pateisinama, kad teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymui įvairiose nacionalinėse teisės sistemose skiriamas ypatingas dėmesys.

1.4

Vertinant iš ekonominės perspektyvos, reikėtų pasakyti, kad dėl akivaizdžių teisės aktų taikymo skirtumų įvairiose valstybėse narėse gali būti iškraipoma bendroji rinka ir kilti grėsmė sveikai ir sąžiningai konkurencijai.

1.5

Nepaisant 2.1, 3.14, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 4.6 punktuose nurodytos pažangos, EESRK apgailestauja, kad šiuo atveju Komisija nepasinaudojo galimybe parengti informatyvų ir struktūruotą dokumentą, nušviečiantį dabartinę Bendrijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymo padėtį, griežtai ir tiksliai apibrėžti teisės aktų taikymo pobūdį ir pagrindines nuostatas, kad būtų siekiama pažangos rengiant tiksliai apibrėžtų ir įgyvendinamų siūlomų priemonių, skirtų artimiausiu metu pagerinti padėtį, sąrašą.

1.6

Gaila, kad Komisija netgi nepadarė išvados, kad taikant Bendrijos teisės aktus šioje srityje yra rimtų trūkumų ir neįvertino nei jų apimties, nei pobūdžio, be to, neįvardijo ir neišanalizavo šių trūkumų priežasčių.

1.7

Komitetas apgailestauja ir dėl to, kad Komisija, praleidusi politinę galimybę, tik išdėstė visiems žinomus faktus, pateikė keletą praktinės naudos neturinčių nepagrįstų nuomonių ir dėl neaiškių priežasčių nepaskelbė jokių naujų iniciatyvų, netgi nekėlė klausimo dėl to, kokių finansinių išteklių galėtų reikėti.

1.8

Netgi teigiamų pokyčių gairėse, apibrėžtose ankstesniuose strateginiuose dokumentuose, atžvilgiu pasigendama sąsajos, kuri galėtų suteikti jiems nuoseklumo. Ypač naudinga būtų buvę atsižvelgti į teigiamus Reglamento (EB) 2006/2004 taikymo rezultatus (1) ir gerai parengtą jo įgyvendinimo ataskaitą, kurią būtina skaityti tuo pačiu metu norint suprasti komunikatą.

1.9

Komitetas apgailestauja dėl to, kad Komisija nepasinaudojo palankia proga atsižvelgti į ne kartą pareikštą raginimą, kad rekomendacijos dėl institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą, taikomų principų, taptų visiems privalomomis direktyvomis arba reglamentais.

1.10

EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai artimiausioje ateityje dar kartą apsvarstyti vartotojų acquis vykdymo klausimą, šį kartą plačiau remiantis instrumentu, grindžiamu išsamiais tyrimais ir visų suinteresuotųjų subjektų konsultacijomis, pvz., baltąja knyga, kurios pagrindu Komisija galėtų nuodugniai apibrėžti tikrą šios srities Bendrijos politikos strategiją.

2.1

Atkreipdama dėmesį į Bendrijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos vykdymą, Komisija – greičiausiai pirmą kartą – prioritetą suteikia teisės aktų veiksmingumo klausimui. Toks požiūris yra sveikintinas. Komisija parodo, kad teisės aktai ją domina ne tik teoriniu požiūriu (angl. „law in the books“), bet ir praktiniu (angl. „law in action“), t. y. kaip atitinkami subjektai, būtent valdžios institucijos – ypač teismai – įmonės ir plačioji visuomenė pripažįsta, aiškina ir taiko teisinius standartus.

2.2

Ši problema daugelį metų buvo svarbiausia tema įvairiose EESRK nuomonėse, jose buvo nuolat pabrėžiama šio klausimo svarba ir pateikiamos rekomendacijos bei siūlomi veiksmai (2), įskaitant nagrinėtus šiose nuomonėse savo iniciatyva: „Vartotojų politika ir ES plėtra“ (3), „Kaip patobulinti ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą“ (4) ir „Iniciatyvioji teisė: tolesni veiksmai geresnio reguliavimo ES lygiu link“ (5).

2.3

Atsižvelgiant į tai, svarbu atskirti atvejus, kai subjektai, kuriems įstatymai skirti, savanoriškai jų laikosi – sociologiniu požiūriu jų motyvacija ir paskatos gali būti labai skirtingos – ir atvejus, kai teisės aktai yra įgyvendinami, daugiausia teismų, kaip teisminės valdžios atstovų, ir kitų administracinių institucijų, turinčių įgaliojimus užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi arba bausti už teisės aktų nesilaikymą.

2.4

Socialiniu, taip pat ir ekonominiu, ir teisiniu požiūriu, skirtingas situacijas reikia skirtingai vertinti etiniu požiūriu, be to, reikia atsižvelgti į skirtingą elgseną. Į tai būtina atsižvelgti atliekant bet kurios srities teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą – šiuo atveju tai Bendrijos teisės aktai dėl vartotojų apsaugos.

2.5

EESRK pritaria Komisijai, kad vienas vartotojų politikos tikslų – nors ir ne vienintelis – „sukurti tokią aplinką, kurioje vartotojai galėtų pirkti prekes ir paslaugas neatsižvelgdami į valstybių sienas“. Tačiau EESRK vartotojų politikos nelaiko pagalbine bendrosios rinkos kūrimo priemone; Komitetas taip pat nelaiko vartotojų vien instrumentais, tarnaujančiais „bendrosios rinkos veikimui“. Todėl Komitetas, skirtingai negu Komisija, yra įsitikinęs, kad Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos, jei ji laikoma „geru pavyzdžiu“, greičiau yra geras „blogesnės teisėkūros“ (6) pavyzdys, nes ji paskatino chaotišką šios srities teisės aktų įgyvendinimą daugelyje valstybių narių. Komitetas veikiau apgailestauja, kad tokiu „pavyzdžiu“ buvo vadovaujamasi naujausiose direktyvose dėl vartojimo kredito ir pakaitinio naudojimosi, ir jis vis dar randamas „vartotojų teisių“ direktyvoje.

2.6

Šiuo požiūriu, pagal kurį į vartotojų teises žvelgiama iš platesnės piliečių teisių perspektyvos, EESRK, kaip ir Komisija, veiksmingą Bendrijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymą laiko vartotojų politikos prioritetu, nes tik veiksmingai taikomi teisės aktai gali apsaugoti vertybes, kuriomis jie yra grindžiami.

3.1

Priešingai, nei galima spręsti iš pavadinimo, šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama galutiniam Bendrijos teisės aktų taikymo rezultatui, o tiksliau – būdui, kaip valdžios institucijos laikosi teisės aktų, atsirandančių į nacionalinę teisę perkėlus arba įtraukus Bendrijos teisės aktus, arba užtikrina šių teisės aktų laikymąsi, ir šiame procese Komisijai tenkančiam vaidmeniui.

3.2

Be to, šis komunikatas turėtų būti vertinamas glaudžiai jį siejant su tą pačią dieną paskelbta gerai parengta ataskaita dėl „2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, taikymo“ (7). EESRK nebuvo prašoma parengti nuomonę dėl šios ataskaitos, tačiau ji turėtų būti laikoma komunikato pagrindu. Svarbu pabrėžti teigiamą šio reglamento įgyvendinimo valstybėse narėse poveikį.

3.3

EESRK atsižvelgia į ribotą komunikato taikymo sritį, vis dėlto mano, kad norėdama tiksliai atspindėti tikrąją padėtį, Komisija turėtų pateikti konkrečius duomenis apie Bendrijos acquis perkėlimą ir taikymą ES valstybėse narėse; pavyzdžiui, duomenis, kurie buvo pateikti metinėje Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitoje (8) ir atskiruose komunikatuose, skirtuose kitoms direktyvoms (9).

3.4

Be to, užuot tik išvardijusi esamas priemones, Komisija turėjo atlikti išsamią kritinę šių priemonių veikimo ir rezultatų analizę remdamasi savo komunikate „Geresnė Bendrijos teisės taikymo kontrolė“ (10) pateiktomis gairėmis ir pasinaudodama informacija, pateikta Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje (11) ir 2009 m. gruodžio 22 d. galutinėje Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato ataskaitoje „2002–2006 m. vartotojų politikos strategijos poveikio nacionalinei vartotojų politikai ex-post vertinimas“ (12). Be to, iš dokumento netgi neaišku, ar Komisija mano, kad yra Bendrijos teisės aktų taikymo trūkumų, kuriems ištaisyti reikėtų naujų priemonių, ir jei taip, tai kokių.

3.5

Tačiau Komitetas mano kitaip ir yra ne kartą pareiškęs savo nuomonę apie tai, kad Bendrijos teisės aktai valstybėse narėse taikomi nepakankamai gerai. Tai lėmė, be kita ko:

3.6

Šioje srityje EESRK ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant Bendrijos acquis (ne) taikymo klausimą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti savanoriškam teisės aktų laikymuisi – savaiminiam arba paskatintam.

3.7

Tai reiškia, kad spręsdama su jos kompetencijai priklausančius klausimus, Komisija visų pirma turės daugiausiai dėmesio skirti pastangoms ir iniciatyvoms vartotojų ir profesionalų informavimo, mokymo ir motyvacijos gerinimui ir į nacionalinius teisės aktus perkeltų Bendrijos teisės nuostatų laikymosi skatinimui.

3.8

Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų nacionalinėms valdžios institucijoms, ypač toms, kurios tiesiogiai atsako už Bendrijos teisės aktų taikymą valstybėse narėse, informuoti ir mokyti. Šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti informavimo ir mokymo priemonėms, skirtoms teisėjams ir kitiems teismo pareigūnams, kurie galiausiai yra atsakingi už teisės aktų aiškinimą ir taikymą konkrečiais ginčytinais atvejais.

3.9

EESRK prieštarauja Komisijai, kad suteikus daugiau informacijos vartotojams, jiems bus suteikta ir daugiau galių. Priešingai, EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad norint veiksmingai taikyti teisės aktus ir efektyviai apsaugoti vartotojų teises, vartotojus reikia aprūpinti pakankamais ištekliais ir priemonėmis.

3.10

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, ypatingas vaidmuo tenka savireguliacijai ir, visų pirma, bendram reguliavimui tol, kol pasitikėjimo sistemomis, kurios buvo savanoriškai prisiimtos arba suinteresuotosios šalys dėl jų susitarė, kriterijai yra garantuojami ir apsaugomi siekiant užtikrinti visų atitinkamų šalių pasitikėjimą.

3.11

Komisija taip pat turėtų skirti ypatingą dėmesį teismų sistemą papildančioms tarpininkavimo, taikinimo ir arbitražo sistemoms, be to, reikia gerinti jų patikimumą ir veiksmingumą. Todėl keista, kad Komisija ir šiuo atveju neatsižvelgė į ne kartą EESRK pareikštą raginimą, kad rekomendacijos dėl institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą (16), taikomų principų taptų visiems privalomomis direktyvomis arba reglamentais. Padėtis tampa ypač rimta tada, kai skirtingos valstybių narių teisinės tradicijos dėl nesuderintų teisės aktų lemia labai skirtingų alternatyvių ginčų sprendimo metodų kūrimą.

3.12

Tačiau, nepaisant pažangos, padarytos Teisingumo GD iniciatyvomis (17), ypač susijusiomis su procedūromis, kuriose atsižvelgiama į specifinį kolektyvinių teisių pobūdį ir vartotojų interesus, didžiausia Komisijos iniciatyvos spraga yra būtent civilinės procesinės teisės srityje – šios spragos per 20 metų trukusių „tyrimų“ ir „konsultacijų“ nepavyko pašalinti žaliosiomis ir baltosiomis knygomis dėl ieškinių dėl žalos (18), patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles. Be to, neseniai paskelbta Žalioji knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams (19) teikia dar mažiau vilčių, kad pakaks politinės valios siekti pažangos šioje srityje, kaip buvo aiškiai nurodyta neseniai priimtoje EESRK nuomonėje (20).

3.13

Dėl šios priežasties buvo labai svarbu, kad Komisija, kaip Bendrijos teisėtvarkos sergėtoja, ypatingą dėmesį teiktų Sutarties 211 straipsniu jai suteiktų įgaliojimų, leidžiančių veikti savo nuožiūra – tačiau ne savivaliauti (21) – naudojimui nagrinėjant pažeidimus ir ypač Sutarties nustatyta tvarka veiksmingai ir nešališkai vykdyti užduotis reikalingoms vidaus organizacinėms priemonėms (22), būtent prioritetiniams kriterijams, skundų įvertinimo ir nagrinėjimo mechanizmams, specialioms priemonėms neoficialiam pažeidimų nustatymui, priemonėms gerinti nacionalinių teismų darbą ir kitiems papildomiems instrumentams (SOLVIT, FIN-NET, ECC-NET, alternatyvioms ir neteisminėms priemonėms).

3.14

Nors tai ir netiesioginis teisės aktų įgyvendinimo rodiklis, tačiau vartotojų pateikti skundai yra svarbi informacija apie tai, kaip šios šalys, kurioms yra skirti teisės aktai, juos suvokia – tai aiškiai parodyta antrojoje Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje (23). Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, atsižvelgiant į ankstesnes Komiteto rekomendacijas, pradėti rengti suderintą vartotojų ieškinių ir skundų nagrinėjimo metodiką (24).

4.1

EESRK pažymi, kad Komisija savo komunikate dar kartą išvardija esamus prioritetus. Komunikate nepapildomos 2005–2010 m. prioritetinių veiksmų programos (25), tik patvirtinama tai, kas jau nurodyta 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijoje (26), nepateikiama jokių novatoriškų priemonių. Todėl EESRK belieka tik pakartoti savo ankstesnėse nuomonėse (27) pareikštas pastabas.

4.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija galiausiai, atrodo, pasirengusi pasinaudoti Sutarties 153 straipsniu rengdama naujas iniciatyvas, skirtas sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimo priemones. Tačiau Komisija nenurodo, kokias naujas iniciatyvas ji planuoja, kitas, nei jau pradėtos įgyvendinti, ir dėl kurių EESRK jau yra pateikęs savo pastabas: Bendra gaminių saugos direktyva, Naujoji teisinė sistema (NTS) (28) ir RAPEX sistema, visų pirma kalbant apie žaislų saugumą (29). Dėmesį reikėtų atkreipti ir į pagal RAPEX duomenis kas savaitę skelbiamą informaciją apie pavojų keliančias vartojimo prekes.

4.3

Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo klausimu EESRK visiškai pritaria gerai parengtai anksčiau paminėtai Komisijos ataskaitai, sutinka su joje išvardytais sunkumais ir išvadomis, taip pat su antrosios Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rezultatais, ypač susijusiais su „vykdymu“ (30).

4.4

Vienas aspektų, kurį reikėtų sustiprinti, yra informavimas apie Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų įgyvendintas priemones, skirtas stebėti, kaip valstybinės ir privačios įstaigos, kurioms yra skirti teisės aktai, laikosi į nacionalinę teisę perkeltų teisės aktų, siekiant pabrėžti vartotojų apsaugos politikos svarbą, užkirsti kelią žalingai praktikai ir suteikti vartotojams didesnį saugumo jausmą.

4.5

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą ieškoti naujų būdų, kaip viešinti rinkos informaciją, kad vartotojai priimtų atsakingus sprendimus būdami gerai informuoti; būtų naudinga sužinoti, kaip Komisija planuoja įgyvendinti šį ketinimą. Be to, nekantriai laukiama nesąžiningos komercinės veiklos duomenų bazės. Belieka tik tikėtis, kad jos neištiks toks pat likimas, kaip nesąžiningų sutarties sąlygų (CLAB) duomenų bazės.

4.6

Kalbant apie siūlomą vartotojų apsaugos teisės aktų aiškinimo „pavyzdį“, skirtą nacionalinėms įgyvendinimo institucijoms, EESRK palankiai vertina tyrimo grupių posėdžiuose pateiktą Komisijos atstovų paaiškinimą, kad tokia iniciatyva skirta tik administracinėms, o ne teisinėms institucijoms, ir nepažeidžia išimtinės Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimant negalutinį sprendimą dėl Bendrijos teisės aiškinimo.

4.7

Tarptautinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje komunikate nepateikiama konkrečių duomenų apie tai, kas jau padaryta, ir nenurodoma, kokia strategija siūloma ateičiai. Tai ypač pasakytina apie komunikato taikymą ir kitoms regionų ekonominės integracijos srityje veikiančioms tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. Todėl EESRK būkštauja dėl galimybių atlikti veiksmingą stebėseną, kaip laikomasi produktams iš trečiųjų šalių skirto Bendrijos acquis – turint galvoje žemą stebėsenos lygį ir jos rezultatų skaidrumą.

4.8

Galiausiai, EESRK kyla abejonių, ar Komisijos šiems veiksmams turimų finansinių išteklių pakaks, nes vartotojų politikos biudžetas yra sumažintas. Dėl naujos organizacinės Komisijos struktūros padėtis galėjo dar pablogėti, nes dabar šiuos klausimus nagrinėja du generaliniai direktoratai.