28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/1

1.1

Moterų ir vyrų lygybė yra ne tik pats savaime tikslas, bet ir būtina sąlyga ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams įgyvendinti.

1.2

Moterų ir vyrų lygybės gairių laikotarpio vidurio pažangos ataskaita rengiama ekonomikos krizės sąlygomis. Reikėtų pabrėžti krizės poveikį ir pasekmes moterims ir vyrams atsižvelgiant į tai, kad jų padėtis visuomenėje skiriasi.

1.3

Būtina lygybės principą įtraukti į visų sričių politiką, visų pirma į socialinę bei užimtumo politiką, ir toliau dėti pastangas šalinant kliūtis, neleidžiančias moterims ir vyrams visapusiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti darbo rinkoje.

1.4

Kad būtų užtikrinta didesnė ekonominė moterų nepriklausomybė, reikia gerinti moterų (taip pat ir savarankiškai dirbančių) užimamų darbo vietų kokybę ir kiekybę, spręsti moterims dažnai iškylančią neužtikrintumo problemą ir skatinti tolygų šeiminių ir buities pareigų pasiskirstymą.

1.5

Darbo užmokesčio skirtumų priežastys yra struktūrinės: nepakankamai įvertinami vadinamieji moteriški gebėjimai, pastebima profesinė ir sektorinė segregacija pagal lytį, darbo vietos neužtikrintos, pertraukiama profesinė veikla ir pan. Teisės aktai ir kolektyvinės sutartys yra veiksmingos priemonės darbo užmokesčio skirtumams šalinti, šiame procese būtinai turi dalyvauti visi ekonominės bei socialinės veiklos vykdytojai.

1.6

Aktyvesnis moterų dalyvavimas versle ir politinėje veikloje skatina moterų ir vyrų lygybę, finansinę moterų nepriklausomybę, lyčių stereotipų naikinimą ir moterų dalyvavimą priimant sprendimus.

1.7

Moterys yra ypač pažeidžiamos socialinės atskirties ir skurdo požiūriu. Socialinių teisių suteikimas atsižvelgiant į individualius poreikius, užtikrintos minimalios pajamos, karjeros pertraukų bei trumpesnio darbo laiko dėl šeiminių priežasčių įvertinimas pagerintų socialinę apsaugą ir sumažintų gyventojų patekimo į skurdą pavojų.

1.8

Šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinimas yra gyvybiškai svarbus norint pasiekti lyčių lygybę ir pagerinti moterų užimtumą. Tam didelės reikšmės turi kokybiškos socialinės paslaugos ir esamų motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogų sąlygų gerinimas. Reikia stengtis didinti bendrą visų socialinės veiklos vykdytojų atsakomybę užtikrinant tolygų buities ir priežiūros darbų pasidalijimą.

1.9

EESRK laikosi nuomonės, kad priimant sprendimus būtina skatinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą. Todėl valstybės narės turi parodyti didesnį ryžtą nusistatydamos aiškius tikslus ir įgyvendindamos veiksmingas priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, pozityvioji diskriminacija, lyčių lygybei skirtos programos ir pan.

1.10

Kadangi nemažėja smurto lyties pagrindu ir prekybos žmonėmis atvejų, EESRK mano, kad būtina įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir parengti nacionalinius veiksmų planus, grindžiamus bendra Europos strategija, taip pat reikia daugiau specialių programų.

1.11

Norint veiksmingiau kovoti su lyčių stereotipais, EESRK nuomone, svarbiausia šviesti visuomenę ir diegti joje moteris nediskriminuojančius modelius, sudaryti mokymo galimybes ir vyrams, ir moterims, skatinti moteris studijuoti mokslo disciplinas ir technologijas, labiau vertinti tradiciškai moteriškus darbus ir vengti moterų diskriminavimo žiniasklaidoje ir komunikacijoje.

1.12

Pasitelkus ES išorės ir vystymosi politiką reikia propaguoti moterų teises tarptautiniu mastu, stiprinti moterų gebėjimus ir savarankiškumą.

1.13

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina lyčių analizę visapusiškai įtraukti į visas Europos Komisijos veiklos sritis ir tiek į Europos, tiek į nacionalinius biudžetus. Tam būtina turėti moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus išmanančių specialistų, atitinkamų duomenų apie abi lytis, kurie padėtų susidaryti išsamesnį vaizdą apie vyrų ir moterų padėtį ir įvertinti lygybės gairių taikymo rezultatus.

1.14

Reikia pažymėti, kad svarbiausia, jog naujojoje nuo 2010 m. įgyvendinamoje lyčių lygybės strategijoje lygybės tikslai nebebūtų vien tik Komisijos valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos, o taptų privalomomis gairėmis kiekybiškai įvertinamiems tikslams pasiekti. Tam reikia daugiau politinių sprendimų visais lygmenimis. ES institucijos turi rodyti pavyzdį, iniciatyviai apžvelgdamos atliktą darbą ir įvertindamos strategijos įgyvendinimo poveikį.

2.1

Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 rodo Europos Komisijos pasiryžimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti pažangos lyčių lygybės srityje. Komisijos prašymu EESRK atlieka lyčių lygybės gairių vertinimą, analizuoja priimtų priemonių poveikį bei jų taikymo rezultatus ir pateikia veiklos pasiūlymų naujajai strategijai po 2010 m.

2.2

EESRK pripažįsta, kad ir praeityje ES dėjo pastangas siekiant lyčių lygybės: jau 1957 m. Romos sutartyje numatytas vienodo darbo užmokesčio principas, 1997 m. Amsterdamo sutartyje numatytos dvejopos nuostatos dėl įvairias sritis apimančio bendro metodo ir konkrečių priemonių, o Lisabonos sutartyje aiškiai įsipareigojama šalinti nelygybę ir skatinti lygybę.

2.3

Tarptautiniu lygiu ES prisijungė prie Pekino veiksmų platformos, Tūkstantmečio vystymosi tikslų, Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), kurioje sprendžiant žmogaus teisių problemas daugiausia dėmesio skiriama moterims.

2.4

Nepaisant šių teisinių įsipareigojimų, užsibrėžtų tikslų nebuvo pasiekta, o moterų ir vyrų nelygybės pavyzdžių dar yra labai daug. Nė vienoje iš Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 nurodytų šešių prioritetinių politinių veiksmų sričių nepasiekta esminė pažanga. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kyla klausimas, ar nestokojama tikros politinės valios šiems pokyčiams įgyvendinti. Naujojoje veiksmų strategijoje ES 2020 prioritetu turi būti laikomas lyčių lygybės principas – pagrindinis konkurencingumą ir augimą lemiantis veiksnys.

2.5

Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 veiksmų planas vertinamas ekonomikos krizės sąlygomis, todėl reikia išanalizuoti, kokias pasekmes ši krizė turi moterims, kadangi jų padėtis darbo rinkoje ir valstybių socialinių išlaidų politikoje (visų pirma dėl socialinių paslaugų) skiriasi, o šios sritys moterims yra aktualiausios.

2.6

Krizė pirmiausia palietė paprastai vyrų užimamas darbo vietas (statybos, transporto, pramonės srityse), o vėliau paplito sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys (bankų paslaugos, prekyba ir kt.). Dėl šios priežasties šeimos pajamos dažnai sumažėja iki vienintelio moters darbo užmokesčio, kuris paprastai yra mažesnis už vyro darbo užmokestį, kadangi moterys daugiausia dirba paslaugų sektoriuje, dirba ne visą darbo dieną, dirba laikinai arba net šešėlinėje ekonomikoje. Visa tai daro neigiamą poveikį valstybių narių ekonomikai, kadangi mažina šeimų vartojimo galimybes ir stabdo ekonomikos atsigavimą.

2.7

Krizė daro poveikį ir socialinei politikai: dėl užimamos dažnai nepalankios padėties darbo rinkoje nedarbo išmokos moterims mokamos mažesnės ir trumpesnį laiką, pagrindinių viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų apskritai) pasiūla ribojama būtent tuo metu, kai šeimoms, visų pirma, moterims, jų reikia labiausiai. Be to, kadangi šiuose sektoriuose dirba ypač daug moterų, tai vėlgi darys neigiamą poveikį moterų užimtumui.

2.8

Priemonės krizei įveikti negali būti neutralios lyčių požiūriu, tad imantis naujų politikos veiksmų ekonomikai atgaivinti ir įgyvendinant dabartines struktūrinių fondų programas reikia atsižvelgti į skirtingą moterų ir vyrų padėtį visuomenėje.

2.9

Lyčių lygybė turi būti laikoma prioritetu ne tik tam, kad būtų galima valdyti dabartinę krizę ir ekonomikos atsigavimą ateityje, bet ir tam, kad būtų galima spręsti demografijos ir ekonomikos uždavinius, iškilusius Europos socialiniam modeliui ir palietusius moteris bei jų ekonominę nepriklausomybę.

1.

Pasiekti vienodą moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės lygį;

2.

Suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą;

3.

Skatinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą priimant sprendimus;

4.

Šalinti visų formų smurtą, kurio aukomis yra moterys;

5.

Šalinti moteris diskriminuojančius stereotipus;

6.

Skatinti lyčių lygybę užsienio ir vystymosi politikos srityse.

3.1.1.1

Daugelis šalių dar nepasiekė Lisabonos strategijoje numatyto 60 proc. dirbančių moterų tikslo. Šiuo metu dirba 58,8 proc. moterų ir 70,9 proc. vyrų (1), tačiau vyresnių kaip 55 metų dirbančių moterų skaičius krenta iki 36,8 proc., tuo tarpu šio amžiaus vyrų dirba net 55 proc. Nedarbas moteris paliečia labiau, nors dėl krizės šis skirtumas sumažėjo (9,8 proc. bedarbių sudaro moterys, o 9,6 proc. – vyrai).

3.1.1.2

Būtina didinti ne tik moterims prieinamų darbo vietų skaičių, bet ir gerinti jų kokybę. Kur kas daugiau moterų dirba mažiau mokamuose sektoriuose ir užima darbo vietas, kurioms gresia didesnis nestabilumas. Darbą ne visą darbo dieną dažniausiai priverstos rinktis moterys (31,5 proc. moterų ir 8,3 proc. vyrų); 14,3 proc. dirbančių moterų dirba pagal laikinas darbo sutartis. Beje, turinčių vaikų moterų užimtumo lygis sumažėja daugiau nei 10 proc., tai rodo, kad šeiminės pareigos pasiskirstomos netolygiai, o vaikų priežiūros infrastruktūra yra nepakankama.

3.1.1.3

EESRK rekomenduoja atlikti bendrą moterų nedarbo lygio tyrimą ir nustatyti, kiek moterų yra bedarbių ar nedirba dėl šeiminių priežasčių (2). Kadangi vaikų ir išlaikytinių priežiūra paprastai tenka moterims, jos dažnai netenkina kriterijų, pagal kuriuos asmuo laikomas „bedarbiu“. Todėl jų karjeros pertraukos tampa paslėptu nedarbu.

3.1.1.4

Reikia taikyti daugiadisciplininį požiūrį, kuris padėtų papildyti užimtumo politiką kitomis socialinės ir švietimo politikos priemonėmis, visų pirma užtikrinti mokymą be stereotipų, susijusių su darbu, teikti kokybiškas viešąsias socialines paslaugas, kurios sudarytų sąlygas išlaikomiems asmenims naudotis atitinkamomis paslaugomis, rengti informavimo kampanijas, skatinančias vyrus ir moteris dalytis buities pareigomis.

3.1.1.5

Lyčių lygybės aspektą Komisija turi propaguoti ir įtraukti į visas savo programas (kaip tai padaryta programoje PROGRESS). Struktūriniai fondai tam suteikia puikių galimybių: jie padeda nustatyti, kaip įgyvendinama lyčių lygybė valstybėse narėse, atlikti kasmetinį priemonių poveikio lyčių lygybei vertinimą pagal šalis, ar net nustatyti tinkamas priemones bei nuobaudas šalims, kurios neužtikrina pakankamai ir kokybiškų darbo vietų moterims.

3.1.2.1

Moterų ir vyrų lygybė darbo užmokesčio srityje yra pagrindinė sąlyga moterų ir vyrų lygybei užtikrinti. Tačiau nors ir padaryta pažanga teisės aktų srityje, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas siekia 17,4 proc., o vyresnių kaip 50 metų amžiaus moterų atveju šis skirtumas išauga iki 30 proc.

3.1.2.2

Darbo užmokesčio skirtumų priežastys yra struktūrinės: moterys daugiausia dirba menkiau vertinamuose ekonomikos sektoriuose ir mažiau mokamą darbą, jų daugiau dirba šešėlinėje ekonomikoje, moterų darbo vietos nestabilios, dėl šeiminių priežasčių pertraukiama jų profesinė veikla ar trumpinamas darbo laikas. Visi šie veiksniai daro neigiamą poveikį jų darbo užmokesčio dydžiui.

3.1.2.3

EESRK rekomenduoja (3) visoms valstybėms narėms peržiūrėti darbo sąlygų ir darbo užmokesčio sritis reglamentuojančias nuostatas, kad būtų išvengta tiesioginės ir netiesioginės moterų diskriminacijos.

3.1.2.4

Teisės aktuose turi būti numatyti kontrolės mechanizmai, kurie padėtų nustatyti bet kokią diskriminaciją lyties pagrindu, ir skatinamos skaidrios profesinės klasifikacijos sistemos, kad visų darbuotojų kvalifikacija, patirtis ir gebėjimai būtų vienodai vertinami.

3.1.2.5

Kolektyvinės derybos yra tinkama priemonė nustatyti darbo vietų, mokymosi atostogų, skirtų kelti profesinę moterų kvalifikaciją, atostogų dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių, lankstaus darbo laiko ir pan. nediskriminuojančius vertinimo kriterijus, kurie sumažintų darbo užmokesčio skirtumus.

3.1.3.1

Net ir aukštos kvalifikacijos moterys retai eina atsakingas pareigas įmonėse. Europos Komisija stengėsi paskatinti lyčių lygybę įvesdama socialinę įmonių atsakomybę, išplėsdama valstybės pagalbos teikimo galimybes naujoms, moterų steigiamoms įmonėms (Reglamentas (EB) Nr. 800/2008) ir suteikdama paramą tinklui, skatinančiam moterų verslumą. Būtų pageidautina, kad šio tinklo veikloje dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos, kad būtų galima keistis patirtimi ir gerąja praktika.

3.1.3.2

Todėl siūloma praktiškai pritaikyti ES verslumo veiksmų plano rekomendacijas ir taip stengtis didinti moterų steigiamų įmonių skaičių taikant šias priemones: sudaryti geresnes sąlygas finansavimui ir paskoloms gauti, vystyti verslo tinklus, teikiančius organizacines ir konsultavimo paslaugas, užtikrinti tinkamą profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, skleisti gerą praktiką.

3.1.4.1

Moterys yra ypač pažeidžiamos socialinės atskirties ir skurdo požiūriu. Šią situaciją apsunkina tai, kad moterys užima blogesnę padėtį darbo rinkoje ir yra priklausomos nuo socialinės apsaugos sistemų.

3.1.4.2

Reikėtų suvienodinti socialinės apsaugos sąlygas moterims ir vyrams. Kadangi dėl šeiminių priežasčių moterys dirba trumpesnę darbo dieną, naudojasi motinystės ir (arba) vaiko priežiūros atostogomis, dirba ne visą darbo dieną arba dirba laikinai, vyrų ir moterų darbo užmokesčiai skiriasi, moterims mažėja būsimų socialinių išmokų dydis ir jų mokėjimo trukmė, visų pirma nedarbo ir pensijų išmokos. Kad būtų galima nors iš dalies išspręsti šią nelygių galimybių problemą, be kita ko, būtina nemokamam darbui skirtą laiką ir karjeros pertraukas bei trumpesnį darbo laiką dėl šeiminių priežasčių prilyginti darbo visą darbo dieną, kai mokamos įmokos, laikotarpiui.

3.1.4.3

Valstybinė socialinės apsaugos sistema turi užtikrinti tinkamas minimalias pajamas, kurios padėtų sumažinti skurdo riziką ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus moterims, našlėms, gaunančioms našlių pensiją, ir nepilnoms šeimoms, kuriose moteris yra šeimos maitintoja.

3.1.4.4

Kai kuriose šalyse veikiančioms privačioms pensijų sistemoms turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys, kadangi būsimų pensijų sąlygos nustatomos pagal žmonių pajamas ir gyvenimo trukmę, o tai ypač nepalanku moterims.

3.1.4.5

2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Jie sutampa su Lisabonos strategijos įgyvendinimo pabaiga ir atvirojo koordinavimo metodo įgyvendinimu. Naujojoje 2020 m. ESstrategijoje turi būti nustatyti konkretūs tikslai ir veiksmingesnės artimiausios ir ilgalaikės priemonės skurdui, visų pirma moterų skurdui, įveikti.

3.1.5.1

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina įgyvendinti naują sveikatos strategiją, kuri numatytų skirtingus moterų ir vyrų poreikius sveikatos srityje, ir pabrėžia, kad šiuo klausimu nenumatyta jokių konkrečių veiksmų. Todėl būtina skatinti pažangą mokslinių tyrimų moterų sveikatos ir moterims būdingų susirgimų srityse.

3.1.5.2

Gyventojų senėjimas ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje ateityje padidins ilgalaikių priežiūros paslaugų paklausą. Valstybės narės turi užtikrinti kokybiškas viešąsias socialines ir sveikatos paslaugas, kadangi jų nebuvimas visų pirma turi neigiamą poveikį moterims, kurios daugiausia yra atsakingos už priežiūrą.

3.1.6.1

EESRK dar kartą pabrėžia, kad būtina lyčių lygybės perspektyvą įtraukti į migracijos ir prieglobsčio politikos sritis. Moterims imigrantėms ir etninių mažumų atstovėms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi jos labiau susiduria su nelygybe ir yra ypač pažeidžiamos, visų pirma ekonomikos krizės laikotarpiu (4).

3.1.6.2

Augantis moterų imigrančių skaičius tiesiogiai siejasi su darbo jėgos paklausos didėjimu namų ūkio ir priežiūros sektoriuose, dažniausiai jį lemia ir socialinės infrastruktūros trūkumas. Didelė dalis šių moterų dirba neoficialiuose ir neužtikrintuose sektoriuose. Užimtumą reikia „profesionalizuoti“ ir reglamentuoti, o ne tik skatinti kelti profesinę kvalifikaciją, kad didėtų imigrančių galimybės darbo rinkoje.

3.2.1

Lisabonos strategijoje užsibrėžti užimtumo tikslai buvo įgyvendinti, nors Barselonos tikslai dėl vaiko priežiūros įstaigų pakankamumo nepasiekti (šias įstaigas lanko 33 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus ir 90 proc. 3–6 metų amžiaus vaikų). Būtina turėti priežiūros įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų pakankamai vietų ir būtų teikiama plataus pobūdžio paslaugų, kad būtų galima užtikrinti kokybišką ir konkrečius poreikius atitinkančią priežiūrą, t. y. paslaugų ne darbo valandomis ir atostogų metu, maitinimo įstaigų ir specialių centrų, skirtų įvairių kategorijų išlaikytiniams, infrastruktūrą. Investicijos į socialines paslaugas daro teigiamą poveikį ne tik ekonomikai ir užimtumui, bet ir duoda didelės socialinės naudos.

3.2.2

Vaikų ir išlaikytinių priežiūrai reikalingas lankstus darbo grafikas, todėl tenka perorganizuoti darbo laiką, kurį reikia derinti prie šeimos ir kolegų poreikių taikant tiek vyrams, tiek moterims prieinamą sistemą.

3.2.3

Didelė dalis moterų dirba ne visą darbo dieną ir taip derina profesinį ir šeiminį gyvenimą. Taip yra iš dalies ir dėl to, kad priežiūros paslaugų infrastruktūra yra nepakankama. Vis dėlto ne visą darbo dieną dirbančių moterų daugėja ne vien tik dėl šeiminių priežasčių; daugeliu atvejų tai vienintelis būdas moterims patekti į darbo rinką (5).

3.2.4

Atostogų klausimu būtina siekti lygių individualių moterų ir vyrų teisių, neatsižvelgiant į jų darbo sutarties tipą (savarankiški darbuotojai, laikinieji darbuotojai ar dirbantys pagal neterminuotas sutartis ir kt.). Todėl EESRK džiaugiasi, kad pavyko susitarti Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC), Businesseurope, įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centrui (CEEP) ir Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijai (UEAPME) dėl vaiko priežiūros atostogų prailginimo, tačiau Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina toliau dėti pastangas ir siekti visiškos lygybės (6). EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai gerinti nėščių, pagimdžiusių ar maitinančių krūtimi moterų apsaugą ir pritaria, kad turi būti užtikrintos ne trumpesnės kaip 18 savaičių mokamos motinystės atostogos (7).

3.2.5

Buities ir priežiūros pareigomis, kurios dažniausiai tenka moterims, reikia dalytis visiems susijusiems socialinės veiklos vykdytojams, kad kuo geriau būtų panaudojamas visas žmogiškasis kapitalas. Būtina rengti kampanijas, propaguojančias buities ir priežiūros pareigų (viena nelygybės priežasčių) pasidalijimą ir didesnį tokių pareigų vertinimą.

3.3.1

Reikia ryžtingesnių įsipareigojimų stengiantis užtikrinti moterų ir vyrų lygybę priimant sprendimus (8) ekonomikos, politikos, mokslo ir technologijų srityse. Pastaraisiais metais moterų padėtis nelabai pagerėjo. Todėl būtina užsibrėžti aiškius tikslus ir numatyti tikslius terminus jiems pasiekti, taip pat reikalinga konkreti politika ir veiksmingos priemonės (pozityvioji diskriminacija, lyčių lygybei skirtos programos, specialus mokymas, dalyvavimo kvotos, informavimo kampanijos ir pan.).

3.3.2

Moterų ir vyrų lygybė politikos srityse turi būti centrinė Europos kūrimo ašis. Po 2009 m. birželio mėn. rinkimų 35 proc. Europos Parlamento narių yra moterys, Europos Komisijoje 10 narių yra moterys ir 17 – vyrai. Moterys sudaro 24 proc. nacionalinių parlamentų narių ir joms tenka 25 proc. nacionalinių vyriausybių ministrų portfelių (9). EESRK šiuo metu 23,6 proc. narių yra moterys ir 76,4 proc. – vyrai, o vadovaujančius postus (direktorių, direktorių pavaduotojų, generalinių sekretorių pavaduotojų) užima 83,3 proc. vyrų ir tik 16,7 proc. – moterų. Vienodas atstovavimas moterims ir vyrams turi būti laikomas prioritetu visuose lygmenyse.

3.3.3

Viešųjų mokslinių tyrimų srityje pasiekta labai nedidelė pažanga (moterys sudaro 39 proc. dirbančiųjų), padėtis šiek tiek gerėja ekonomikos ir finansų sektoriuose (nėra moterų, vadovaujančių centriniams bankams, tik 17 proc. moterų yra bankų valdybos narės ir tik 3 proc. moterų yra didžiųjų įmonių valdybos narės).

3.4.1

Smurtas prieš moteris ir merginas ir toliau lieka rimta problema. Tai visuotinis ir sisteminis reiškinys, pasireiškiantis įvairiomis formomis ir būdais. EESRK kartu su Komisija reiškia susirūpinimą dėl šeiminį smurtą patiriančių moterų, išaugusio prekybos žmonėmis ir prostitucijos (visų pirma tarp imigrančių) masto ir nuolat įvykdomų nusikaltimų dėl papročių ar religijos (10).

3.4.2

Reikia imtis tinkamų socialinių, ekonomikos ir teisinių priemonių, kad būtų galima sumažinti veiksnių, skatinančių smurtą prieš moteris, skaičių ir visiškai panaikinti šį reiškinį. Smurtą skatina nepakankami materialiniai ištekliai, ekonominė priklausomybė, žemas išsilavinimas, lyčių stereotipų gajumas, sunkumai patekti į darbo rinką ir kt.

3.4.3

Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į visuomenės atskirtas moteris imigrantes ar neteisėtai šalyje esančias imigrantes, kurios dėl šių priežasčių yra ypač pažeidžiamos. Kalba, socialiniai ir kultūrų skirtumai, nežinojimas apie esamas pagalbos struktūras dažnai trukdo šioms moterims kreiptis pagalbos patyrus šeiminį smurtą. Moterų imigrančių, neturinčių dokumentų, padėtis yra dar blogesnė, todėl šiuo klausimu reikia imtis specialių priemonių, kad būtų galima įveikti kliūtis ir užtikrinti šių moterų teises.

3.4.4

Reikia specialių programų (toliau taikant esamus mechanizmus, pavyzdžiui, Daphne programas) ir didesnio finansavimo smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo. Reikia parengti nacionalinius veiksmų planus pagal Europos mastu koordinuojamą strategiją ir taikyti konkrečias priemones bei terminus, kurie užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimą. Valstybės narės turi teikti prioritetą dabartinių šeiminio smurto prevencijos ir aukų, taip pat rizikos asmenų, įskaitant vaikus, apsaugos teisės aktų taikymui. Be to, būtini rodikliai, kurie suteiktų išsamią informaciją apie visus prievartos lyties pagrindu aspektus, įskaitant ir seksualinį priekabiavimą bei prekybą žmonėmis. Būtina ES mastu suderinta statistika pokyčiams šioje srityje stebėti ir vertinti.

3.4.5

Atsižvelgiant į tai, kad labai daug nerimą keliančio smurto, taip pat ir lyties pagrindu, griebiasi jaunimas, Komitetas labai palankiai vertina Komisijos sprendimą kovą su smurtu lyties pagrindu įtraukti į programos „Veiklus jaunimas“ projektus. Beje, būtina smurto nenaudojimą ir pagarbą visų žmonių teisėms įtraukti į visas vaikų ir jaunimo švietimo ir mokymo programas.

3.5.1

Lyčių stereotipai yra toks kultūrinis ir socialinis reiškinys, kuris leidžia manyti, kad yra tik moterims ar tik vyrams priklausantys vaidmenys ir pareigos, o tai daro poveikį profesinei orientacijai ir įsidarbinimo galimybėms bei lemia darbo rinkos segregaciją. Šie stereotipai kliudo lyčių lygybei bei visapusiškam moterų ir vyrų dalyvavimui priimant sprendimus.

3.5.2

Nepaisant aukšto išsilavinimo lygio, moterys toliau dominuoja tradiciškai laikomuose moteriškuose ekonomikos sektoriuose (sveikatos ir socialinio darbo, švietimo, prekybos, viešojo administravimo, verslo paslaugų, viešbučių, restoranų ir pan.) ir profesijose (pardavėjų, namų ūkio darbininkių, priežiūros paslaugų teikėjų, administracijos darbuotojų ir pan.), užima žemiausias pareigas ir turi mažiau galimybių kopti karjeros laiptais. Profesinė segregaciją pastaraisiais metais nepasikeitė. Galima konstatuoti, kad moterų užimtumas išaugo tuose sektoriuose, kuriuose ir anksčiau moterys dominavo.

3.5.3

Kovojant su lyčių stereotipais, pirmiausia reikia:

3.6.1

Pasitelkusi savo užsienio ir vystymosi politiką Komisija turi toliau propaguoti moterų teises tarptautiniu mastu. Lyčių aspektą reikia įtraukti į visas bendradarbiavimo sritis ir numatyti specialias moterims skirtas priemones, skatinti jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir iniciatyvumą, toliau skatinant besivystančias šalis dėti pastangas siekiant lyčių lygybės.

3.6.2

Būtina lyčių lygybės aspektą įtraukti į Europos saugumo ir gynybos politiką (BSGP), kad būtų galima veikti krizių atvejais. Humanitarinės pagalbos srityje Komisija (Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas) stichinių nelaimių atveju turėtų pirmenybę teikti vaikų ar išlaikomų tėvų turinčioms moterims ir moterims, patyrusioms vyrų smurtą per konfliktus.

4.1

Rekomenduojama lyčių analizę įtraukti į visas Komisijos veiklos sritis, įskaitant biudžetą, ir jos struktūrose atlikti lyčių lygybės srityje pasiektos pažangos vertinimą. Tam būtina turėti moterų ir vyrų lygybės klausimus išmanančių specialistų ir tinkamų rodiklių, kurie padėtų įvertinti moterų padėtį.

4.2

Komisija turi nuolat palaikyti atvirą dialogą su įvairiomis moterų organizacijomis, socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kad galėtų geriau suprasti su nelygybe susijusias problemas.

4.3

EESRK primygtinai prašo Komisijos paraginti visus padalinius vartoti lyčių nediskriminuojančią kalbą visuose dokumentuose, oficialiuose tekstuose ir vertimuose į visas kalbas, taip pat ir interneto svetainėse.

5.1

Sprendžiant moterų ir vyrų lygybės klausimus turi būti laikomasi visuotinio požiūrio. Svarbu, kad Europos politika šiuo klausimu neapsiribotų vien tik moterų dalyvavimo visose srityse skatinimu, demografinių problemų sprendimu ar vaikų sąlygų gerinimu, bet kad ir aiškiai siektų sumažinti skirtumus dalijantis buities, šeimos ir priežiūros pareigas, visų pirma tarp vyrų ir moterų bei apskritai tarp visų socialinės veiklos vykdytojų.

5.2

Komisija turėtų lyčių lygybės klausimą prioritetine tvarka įtraukti į visas veiklos sritis, įskaitant komisijų, padalinių, direktoratų darbą, bei į visas priemones ir politikos sritis. Lyčių klausimas turi būti aktualus ne tik užimtumo ir socialinių reikalų generaliniam direktoratui.

5.3

Būtina pasitelkti lyčių klausimų specialistus, kurie šviestų žmones ir pateiktų medžiagą, reikalingą sąmoningumui didinti, informuotų Europos darbuotojus apie lyčių lygybę ir pagilintų jų žinias šioje srityje. Eurostatas turi toliau kaupti statistinius duomenis apie abi lytis ir gerinti jau taikomą metodologiją įtraukdamas naujus rodiklius, kurie padėtų geriau susipažinti su realia moterų padėtimi ir taip susidaryti išsamų vaizdą apie situaciją Europos Sąjungoje.

5.4

Reikėtų lyčių perspektyvą įtvirtinti ES ir visų valstybių narių biudžetuose. Taip pat būtina įvertinti valstybių veiksmų poveikį vyrų ir moterų lygybei.

5.5

Struktūriniai fondai suteikia puikių galimybių: jie gali padėti valstybėms narėms lyčių aspektą įtraukti į veiklos programas įvairiais naudojimosi fondais etapais ir atlikti priemonių poveikio lyčių lygybei vertinimą visose prioritetinėse srityse ar atitinkamų programų veiklos srityse. Siekiant geresnių rezultatų būtina stiprinti struktūrinių fondų ir kiekvienos šalies institucijų, atsakingų už lyčių lygybės klausimus, koordinavimą ir bendradarbiavimą.

5.6

Komisija turi rūpintis, kad teisės aktai būtų taikomi veiksmingai ir pateikti gerosios praktikos pavyzdžių bei numatyti nuobaudas toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko moterų ir vyrų lygybės principo. Komisija turi stebėti ir vertinti lyčių lygybę visose savo politikos srityse ir visuose savo generaliniuose direktoratuose. Šiuo tikslu reikia parengti vertinimo metodą, kuris padės stebėti ir vertinti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo rezultatus ir pasiektą pažangą ar regresą bei numatyti įsteigti vertinimo padalinį, kuris reguliariai prižiūrėtų ir vertintų įvairių valstybių narių veiksmus taikydamas jau minėtais lyčių lygybės gairėse numatytais rodikliais.

5.7

Jeigu ateityje veiksmų planas bus koreguojamas, Komitetas rekomenduotų iš dalies pakeisti pirmąją sritį ją suskirstant į keletą punktų: iš tiesų ji apima skirtingas problemas (užimtumas, sveikatos apsauga, imigracija), kurioms reikėtų taikyti skirtingas priemones. Taip pat būtų pageidautina įtraukti naują sritį – „moterys ir aplinka“, kadangi moterys atlieka pagrindinį vaidmenį tvaraus vystymosi srityje, nes joms ypač rūpi gyvenimo kokybės ir tvarumo klausimai dabartinėms ir ateities kartoms (11).

5.8

EESRK pabrėžia svarbų socialinių partnerių vaidmenį skatinant lygybę per socialinį dialogą ir kolektyvines sutartis. Šiuo požiūriu puikus pavyzdys – 2005 m. vyrų ir moterų lygybės pagrindų strategija.

5.9

Europos lyčių lygybės institutas turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant gerinti galiojančių teisės aktų valdymą ir peržiūrą visuomenės informavimo ir lyčių lygybės srityse. Jis turės rūpintis, kad visose politikos srityse būtų numatytas ir propaguojamas lyčių lygybės aspektas, o piliečiai ir politikos atstovai atsakingiau ir aktyviau dalyvautų sprendžiant lyčių lygybės klausimus.

5.10

Europos ekonominės ir finansų problemos bei demografiniai pokyčiai neturėtų daryti poveikio siekiant šio lyčių lygybės tikslo ir tapti dingstimi jį nukelti į antrą planą.