30.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/14

1.1.

COSAC, sulaukusi 20-ies metų sukakties, džiaugiasi, kad jos vaidmuo, kaip parlamentinio bendradarbiavimo forumo ir vietos, kur įgyvendinama sprendžiamoji demokratija Europos Sąjungoje, sustiprėjo, nes nacionaliniams parlamentams suteikta daugiau galimybių vesti dialogą su ES institucijomis bei įnešti savo indėlį į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos darbą.

1.2.

Pažymėdama per pastaruosius penkerius metus pasiektą pažangą nacionaliniams parlamentams bendradarbiaujant su Europos Sąjungos institucijomis, COSAC nori padėkoti Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojai Margot Wallström už pasiaukojamą darbą to siekiant.

1.3.

COSAC mano, kad visiems Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų rūmams po svarstymų ir diskusijų pritarus Lisabonos sutarčiai, nors dar laukiama formalaus Airijos parlamento rūmų pritarimo po 2009 m. spalio 2 dieną vykusio referendumo, demokratiniu šio proceso teisėtumu abejoti negalima ir visos šalys turėtų jį pripažinti. Atsižvelgdama į visų valstybių narių konstitucinius reikalavimus, COSAC ragina Lisabonos sutartį įgyvendinti kuo greičiau.

COSAC tikisi bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, kaip naujai numatyta Sutartyje. COSAC sveikina naujoje Sutartyje numatytą reikšmingesnį nacionalinių parlamentų vaidmenį ir pabrėžia visiško, nedelsiamo ir efektyvaus Sutarties įgyvendinimo svarbą, jai įsigaliojus, laikantis Sutartyse numatyto laiko, per kurį nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas galėtų vykdyti išsamią ir efektyvią parlamentinę kontrolę.

1.4.

COSAC pabrėžia kaip svarbu sukurti gerai veikiančias procedūras, pagal kurias Europos Sąjungos institucijos ir nacionaliniai parlamentai bendrautų dėl subsidiarumo patikros ir dėl parlamentinės Europolo priežiūros bei Eurojusto vertinimo. Todėl COSAC primena Prahoje parengtą XLI COSAC pranešimą.

1.5.

COSAC pabrėžia, jog norint, kad Europos piliečiai jaustųsi dalyvaują, ir toliau svarbiausia yra atvirumas ir prieiga. Didesnis Europos Sąjungos institucijų ir nacionalinių parlamentų skaidrumas yra labai svarbus veiksnys, siekiant gauti pritarimą Europos Sąjungos priemonėms.

2.1.

COSAC pažymi, kad nors yra ekonomikos atsigavimo vilčių, reikia ir toliau kovoti su finansų ir ekonomikos krize ir užtikrinti augimą ir užimtumo galimybes ilgesniam laikui. Būtina sušvelninti dabartinio nuosmukio poveikį ir skatinti priemones, kurios palengvintų ne tik greitą, bet ir tvarų ekonomikos atsigavimą. Toliau būtinos pastangos gerinti paskolų ir kapitalo rinkas. Tolimesnei ateičiai Europai reikalinga atnaujinta subalansuoto augimo ir užimtumo strategija – atnaujinta Lisabonos strategija, padėsianti transformuoti Sąjungą į ūkį, kuriam globalizacija naudinga ir kuris gali susidoroti su jos keliamais socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais. Pastangos užkirsti kelią darbo vietų mažėjimui ir jį apriboti turi pasireikšti ilgalaikį, teigiamą poveikį užimtumui turinčiomis priemonėmis.

2.2.

COSAC pritaria Europos Tarybos atsakui į krizę, pateiktam jos 2009 m. birželio mėn. posėdžio išvadose, ir sveikina išsamų pasirengimą 2009 m. rugsėjo 24 d. vykusiam G-20 susitikimui Pitsburge, įkaitant 2009 m. rugsėjo 17 d. surengtą neformalų papildomą posėdį.

2.3.

COSAC su pasitenkinimu pažymi, kad visapusis pasirengimas padėjo Pitsburgo susitikime Europos Sąjungai atlikti aktyvų vaidmenį. Sąjunga prisidėjo prie rezultato, kuriuo buvo žengtas žingsnis į priekį, apibrėžiant pagrindines bendrosios reglamentavimo sistemos ypatybes ir tvaresnę finansų sistemą, įskaitant kovos su neteisinga premijų skyrimo praktika priemones.

2.4.

COSAC sveikina neseniai pateiktus Komisijos siūlymus dėl naujos Europos finansų priežiūros architektūros ir pabrėžia, kad numatyta greita derybų pabaiga neturėtų sutrukdyti būtinai parlamentinei kontrolei.

2.5.

Atsižvelgdama į 2009 m. spalio 29–30 d. rengiamą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, COSAC primena savo perspėjimą dėl įvairiopo ekonominio protekcionizmo. Vienas iš pagrindinių pasaulinės krizės įveikimo veiksnių yra pasaulio rinkų atvirumas ir sėkminga Dohos raundo derybų pabaiga.

3.1.

COSAC primena savo įsitikinimą, kad dėl ekonominės situacijos Europos Sąjunga neturi sumažinti savo tvaraus vystymosi ir klimato strategijos siekių, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tai reiškia, kad ES turi būti pasirengusi pakankamai paremti mažiausiai išsivysčiusias šalis, joms stengiantis sumažinti anglies dvideginio išlakas, ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Būtina veiksminga ir tvari kovos su klimato kaita finansavimo sistema.

3.2.

Derybos, susijusios su Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn. Vyksiančia JT klimato kaitos konferencija (COP15), labai sudėtingos. COSAC apskritai sveikina Europos Sąjungos, kaip pasaulinio veikėjos, svarbesnį vaidmenį ir su pasitenkinimu pažymi, kad Sąjunga Klimato kaitos derybose yra ambicinga, ryžtinga ir įtakinga derybų šalis. Pitsburgo viršūnių susitikime buvo pabrėžta, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti lyderės pozicijas rengiantis ir vykstant viršūnių susitikimui dėl Klimato kaitos. COSAC ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares prisidėti prie to, kad būtų sukurtas tvirtas vadovaujančio ES vaidmens pagrindas.

4.1.

COSAC pažymi, kad pagal Eurobarometro duomenis ir kitas visuomenės nuomonės apklausas piliečiai tikisi Europos iniciatyvų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Ši sritis apima prieglobsčio ir imigracijos politiką, o taip pat kovą prieš prekybą žmonėmis ir kitokius tarptautinius nusikaltimus. COSAC pabrėžia, kad naujose daugiametėse programose būtina atsižvelgti į piliečius ir kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp įstatymų vykdymo priemonių ir priemonių, kurios garantuoja asmens teises ir teisinę valstybę.

4.2.

COSAC pažymi, kad už šias labai svarbias Europos piliečiams sritis iš esmės atsako parlamentai. COSAC pabrėžia parlamentinės kontrolės ir aktyvaus dalyvavimo derybose dėl Stokholmo programos ir dėl visų jos spręstinų dalių bei aspektų svarbą ir pažymi, kad plačiąją programą numatyta priimti 2009 m. gruodžio 10–11 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

5.1.

Siekiama, kad siūloma Baltijos jūros regiono strategija ne tik spręstų regiono ekologinius ir kitus specifinius iššūkius, bet kad ši strategija būtų demonstracinis projektas makroregioninėms strategijoms kurti. Ateityje šį modelį galima būtų pritaikyti ir kituose savas regiono problemas turinčiuose regionuose, pavyzdžiui, Dunojaus regione. COSAC tikisi, kad per 2009 m. spalio 29–30 d. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą Baltijos jūros strategija bus patvirtinta, kaip numatyta.

5.2.

COSAC primena savo ilgalaikę paramą Europos kaimynystės politikai, įskaitant jos Rytų dimensiją. COSAC pritaria Švedijos Riksdago Užsienio reikalų komiteto planams 2009 m. spalio 21 d. surengti susitikimą dėl Rytų partnerystės parlamentinės dimensijos formavimo.

5.3.

COSAC taip pat primena, kad palaiko Viduržemio jūros šalių sąjungos steigimą, nes tai esminė priemonė taikai, stabilumui ir saugumui Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose užtikrinti, padėsianti spręsti imigracijos ir energetikos problemas.

6.1.

COSAC pabrėžia tolesnės Europos Sąjungos plėtros proceso strateginę svarbą ir sveikina Islandijos paraišką dėl narystės ES. Pripažindama, kad aiški narystės perspektyva yra pagrindinė reformų paskata, COSAC pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi laikytis duotų savo įsipareigojimų ir nustatytų principų šioje srityje, ypač reikalavimo patenkinti narystei keliamus Kopenhagos kriterijus. COSAC su pasitenkinimu pažymi teigiamus poslinkius šiuo metu vykstančiose derybose dėl ES plėtros.