Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 299/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PODKARPACKI MIÓD SPADZIOWY“

EB Nr.: PL-PDO-0005-0578-05.12.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Podkarpacki miód spadziowy“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis (kaip nurodyta II priede):

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Podkarpacki miód spadziowy“ yra skystas arba susikristalizavęs medus, pagamintas iš lipčiaus, bičių surinkto iš europinio kėnio (Abies alba). Jame taip pat gali būti baltosios eglės (Pinaceae šeima, Picea gentis) ir paprastosios pušies (Pinaceae šeima, Pinus gentis, daugiausia Pinus sylvestris rūšis) lipčiaus. Vis dėlto daugiausia yra europinio kėnio lipčiaus – jo niekada nebūna mažiau kaip 70 %. „Podkarpacki miód spadziowy“ meduje gali būti medingų augalų žiedadulkių arba vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkių grūdelių. Dėl medaus sudėtyje esančių žiedadulkių ir kitų rūšių lipčiaus neturi nė kiek pasikeisti medui būdingas skonis arba kvapas, ir jis jokiu būdu neturi nukrypti nuo jo aprašyme nurodytų tipinių verčių.

„Podkarpacki miód spadziowy“ gaminti naudojamos tik šių rūšių bitės: Apis mellifera mellifera (Vakarų ir (arba) Vidurio Europos bitės), Apis mellifera carnica (bitės darbininkės), Apis mellifera caucasica (Kaukazo kalnų pilkosios).

Organoleptinės savybės

Iki kristalizacijos medaus spalva gali būti nuo tamsiai rudos su žaliais atspalviais iki beveik juodos, o intensyvumas pagal Pfundo (Pfund) skalę yra ne mažiau kaip 82 mm. Konsistencija tiršta, labai tąsi, o po ilgai trunkančio kristalizavimosi proceso medus pasidaro smulkių granulių faktūros ir šiek tiek pašviesėja. Skonis saldokas, dažnai turi spygliuočius primenantį sakų aromatą.

Fizikinės ir cheminės savybės

3.3.   Žaliavos (tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Bites galima maitinti tik prieš žiemą, po to, kai išsukamas jų medus. Galima naudoti tik baltą runkelių cukrų arba gatavą sirupą (bičių pašarą), kuriame yra ne mažiau kaip 73 % cukraus (gliukozės, fruktozės, cukrozės). Runkelių cukrus ir cukraus sirupas neprivalo būti iš tos pačios vietovės, kurioje gaunamas „Podkarpacki miód spadziowy“. Įtakos medaus kokybei tai neturi. Jei dėl kokių nors nenumatytų išorės veiksnių bites reikia maitinti kokiu nors kitu metu, tai galima daryti tik Žešuvo vaivadijos bitininkų asociacijai apie tai atitinkamai informavus kontrolės įstaigą. Pastaruoju atveju maitinimą reikia baigti likus bent 14 dienų iki lipčiaus rinkimo laikotarpio pradžios, o tuo laikotarpiu papildomai bites maitinti draudžiama.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi gamybos etapai – nuo avilių išdėstymo iki medaus supakavimo – turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

„Podkarpacki miód spadziowy“ gali būti renkamas tik nuo birželio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Šis medus išsukamas šaltuoju būdu naudojant išcentrinės jėgos medsukį. Kai medus išskaidrėja didelėse talpose, jis supilstomas į įvairias mažmenines pakuotes. Tokios pakuotės – tai ne didesnės kaip 1 400 g talpos stiklinė ar akmens keramikos tara. Medus turi būti laikomas tamsioje patalpoje, kurioje temperatūra yra 10–18 °C, o drėgnumas ne daugiau kaip 65 %. Medus negali būti filtruojamas (siekiant pašalinti žiedadulkes), tirštinamas, pasterizuojamas ar dirbtinai kaitinamas. Jokiame gamybos etape medaus temperatūra neturi pakilti iki daugiau kaip 42 °C. Imant medų draudžiama naudoti kieto, skysto ir dujų pavidalo chemines ar kitokias bites atbaidančias medžiagas (repelentus). Lipčiaus rinkimo laikotarpiu draudžiama naudoti vaistus.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

„Podkarpacki miód spadziowy“ turi būti supakuotas 4 punkte nurodytoje vietovėje. To reikalaujama dėl tradicinių pakavimo būdų, kuriais užtikrinama, kad produktas būtų tinkamos kokybės, ir siekiant kontroliuoti bei tikrinti jo kilmę. Taip išvengiama medaus fizikinių bei cheminių ir organoleptinių savybių pokyčių, kurie galėtų įvykti vežant medų dideliais atstumais. Reikalavimu pakuoti šį medų konkrečioje vietovėje taip pat siekiama sumažinti riziką, kad „Podkarpacki miód spadziowy“ bus sumaišytas su kitų rūšių medumi arba kad kitų rūšių medus bus parduodamas kaip „Podkarpacki miód spadziowy“.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Visi bitininkai ir medų šiuo saugomu pavadinimu superkantys bei toliau jį apdorojantys subjektai turi naudoti tos pačios rūšies etiketę. Ant etiketės visuomet turi būti nurodyta taros talpa, gamintojo adresas, veterinarinio registro numeris ir etiketės serijos numeris. Etiketėse taip pat bus Bendrijos simbolis arba Bendrijos simbolis ir užrašas „Chroniona Nazwa Pochodzenia“ (saugoma kilmės vietos nuoroda). Etiketes platins Žešuvo vaivadijos bitininkų asociacija. Kontrolės įstaigai asociacija perduoda išsamias etikečių platinimo taisykles. Tokiomis taisyklėmis neturi būti jokiais būdais diskriminuojami kiti „Podkarpacki miód spadziowy“ gamintojai, gaminantys šį medų pagal reikalavimus, bet nepriklausantys Žešuvo vaivadijos bitininkų asociacijai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Podkarpacki miód spadziowy“ imamas 17-oje miško rajonų (Nadleśnictwo Rymanów, Nadleśnictwo Komańcza, Nadleśnictwo Lesko, Nadleśnictwo Baligród, Nadleśnictwo Cisna, Nadleśnictwo Wetlina, Nadleśnictwo Stuposiany, Nadleśnictwo Lutowiska, Nadleśnictwo Brzegi Dolne, Nadleśnictwo Strzyżów, Nadleśnictwo Bircza, Nadleśnictwo Dukla, Nadleśnictwo Brzozów, Nadleśnictwo Dynów, Nadleśnictwo Kańczuga, Nadleśnictwo Radymno ir Nadleśnictwo Krasiczyn) ir dviejuose nacionaliniuose parkuose (Bieszczadzki Park Narodowy ir Magurski Park Narodowy).

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Gamtiniai veiksniai

Vietovė, kurioje gaunamas „Podkarpacki miód spadziowy“ nurodyta 4 punkte. Šios vietovės dirvožemiai yra skurdoki, priskiriami IV ir V klasėms (išimčių pasitaiko retai). Daugiausia yra rudojo, dažnai išplauto, dirvožemio ir jaurinio dirvožemio – tiek biraus, tiek molingo. Aprašytosios vietovės pietuose pasitaiko šiek tiek durpinio ir aliuvinio dirvožemio. Tokie dirvožemiai ir topografija (Karpatų prieškalnės yra 350-600 m virš jūros lygio, o Žemuosiuose Beskiduose ir Bieščadų kalnuose yra aukštumų, iškilusių 850 m virš jūros lygio) yra ideali spygliuočių medžių, ypač europinio kėnio (Abies alba), buveinė.

Kėnis yra labai jautri rūšis ir gerai auga tik labai palankioje, švarioje aplinkoje. Čia auganti rūšis – europinis kėnis (Abies alba) – istoriškai buvo Pakarpatės regione labiausiai paplitusi rūšis. Šios vietovės miškuose yra labai didelė procentinė kėnių dalis (net iki 16,5 %). Kėnių miškas gyvuoja vidutiniškai 87 metus. 2006 m. kėniais buvo apaugę apie 67 784 ha miškingos vietovės. Vietovėje yra ne tik du nacionaliniai parkai, bet ir 15 gamtos draustinių – Jedlina, Rebece, Wilcze, Minokąt, Nad Trzciańcem, Mójka, Góra Chełm, Jażwiana Góra, Turnica, Krępak, Na Opalonym, Dybek, Chwaniów, Polanki ir Hulskie – kuriuose išsaugoti kėnių mišką yra vienas pagrindinių gamtosaugos tikslų. Nadleśnictwo Stuposiany miškų rajone taip pat auga didžiausios apimties (505 cm) kėnio medis visoje Lenkijoje.

Dėl drėgno oro (čia būdingas didelis kritulių kiekis, ypač žiemą) ir stabilios aukštos temperatūros augimo sezonu susidaro tinkamiausios sąlygos lipčių gaminantiems vabzdžiams, visų pirma žieviniams amarams (Lachnidae šeima) ir skydamariams (Margarodidae šeima). Taigi Pakarpatės regiono miškuose lipčiaus susidarymas – kasmetinis reiškinys, skiriasi tik jo intensyvumas.

Istorinis ir žmogiškasis veiksniai

Pakarpatės regione laukinių bičių medus buvo kopinėjamas nuo senovės, ir bitininkystė čia turi labai gilias tradicijas. Geros gamtinės sąlygos lėmė labai sparčią bitininkystės plėtrą šioje vietovėje. Pirmieji šaltiniai, kuriuose minimas laukinių bičių laikymas, yra iš XV amžiaus. 1464 m. vienas iš Dembovieco (Dębowiec) gyventojų mokėtų mokesčių buvo medaus mokestis. Kiti įrodymai, kad Pakarpatės regione laukinių bičių bitininkystė buvo labai išvystyta, yra bitininkystės dekretai, kurie yra vieni seniausių Lenkijoje. 1478 m. dekrete Lancuto (Łańcut), Kančugos (Kańczuga) ir Tyčyno (Tyczyn) bitininkams ir 1538 m. Bečiaus (Biecz) bitininkystės dekrete nustatytos išsamios laukinių bičių laikymo taisyklės, kurios buvo tobulinamos šimtmečius. Medaus ir vaško gamyba labai pranoko vietinės rinkos poreikius, o medus ir vaškas buvo svarbios iš šios vietovės per Krokuvą į šiaurę eksportuojamos prekės. „Podkarpacki miód spadziowy“ kaip eksportuojama prekė „atrastas“ XX a. viduryje. 6-ajame dešimtmetyje spygliuočių lipčiaus medus, iš kurio buvo gaunama du–tris kartus daugiau pajamų negu iš nektaro medaus, buvo labai paklausus vakarų Europos šalyse ir JAV. 1967 m. buvo ypatingi metai: Pakarpatės regione surinkta daugiau kaip 1 000 tonų miško lipčiaus. Susidomėjimas mišku kaip bičių „ganykla“, teikiančia joms saldžios medžiagos, vadinamos lipčiumi, išaugo. 1970 m. Boguchvaloje (Boguchwała), netoli Žešuvo, įsteigta bitininkystės mokslinių tyrimų tarnyba prie regiono žemės ūkio eksperimentinės įstaigos. Viena iš šios tarnybos užduočių – prognozuoti kiekybines lipčiaus galimybes. Tai buvo pirmoji tokia tarnyba Lenkijoje; ji įsteigta Žešuvo vaivadijos nacionalinės tarybos įsakymu. Ta vieta pasirinkta todėl, kad vietos miškuose buvo daug aukščiausios kokybės lipčiaus. Nuo 1980 m. mokslinius tyrimus, kuriems vadovavo prof. H. Gałuszkowa, tęsė Krokuvos žemės ūkio universiteto bičių mokslinių tyrimų katedra.

Bitininkystės Pakarpatės regione skiriamasis bruožas tas, kad daug bitininkų (daugiau kaip 3 000) renka medų nedideliais kiekiais naudodami tradicinius metodus. Apie bitininkystės populiarumą ir didelį bitininkų pasiryžimą išlaikyti aukštą medaus kokybę šiame regione liudijas faktas, kad Žešuvo vaivadijos bitininkų asociacija, vienijanti 54 vietines bitininkų bendrijas, gyvuoja jau 40 metų. Regioniniai Pšemislio (Przemyśl), Jaroslavo (Jarosław) ir Jaslo (Jaśło) bitininkų kooperatyvai taip pat vykdo veiklą tose vietose, iš kurių gaunamas „Podkarpacki miód spadziowy“.

Vietos bitininkai yra labai ištobulinę savo įgūdžius, susijusius su tradiciniu avilių tvarkymo metodu, glaudžiai siejamu su šia vietove. Jie taip pat yra įgudę išdėstyti avilius, visų pirma atsižvelgiant į lipčiaus lygmenų įvairovę ir topografiją, imti tokį unikalų medų kaip „Podkarpacki miód spadziowy“, šaltai jį sukti ir pagal tam tikras taisykles laikyti bei filtruoti.

Išskirtines „Podkarpacki miód spadziowy“ savybes galima išlaikyti, visų pirma siekiant išlaikyti jo rūšinį grynumą ir nesumaišyti su kitų rūšių medumi, tik labai kruopščiai laikantis avilių tvarkymo ir medaus ėmimo bei laikymo metodų.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Podkarpacki miód spadziowy“ savybes patvirtina šie būdingi bruožai:

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio (SGN atveju) ryšys:

„Podkarpacki miód spadziowy“ yra unikalus produktas, glaudžiai susijęs su savo kilmės vietove. Jo specifines savybes lemia geografinė vietovė, kuri yra natūraliai apaugusi spygliuočių mišku ir kuriai būdinga labai didelė procentinė europinio kėnio (Abies alba) dalis. Produkto kokybę taip pat lemia tinkamiausios klimato sąlygos (ilgi pastovios aukštos 25–30 °C temperatūros laikotarpiai) ir didelis oro drėgnumas – labai palankios sąlygos masiškai daugintis lipčių gaminantiems vabzdžiams: Lachnidae šeimos žieviniams amarams ir Margarodidae šeimos skydamariams. Šios sąlygos taip pat palankios šiems vabzdžiams lipčiui gaminti.

Tai, kad „Podkarpacki miód spadziowy“ elektros laidumas yra daug didesnis negu įprasto medaus, reiškia, kad jame yra daug sveikatai svarbių mikroelementų: magnio, mangano, geležies, vario, kobalto, kalcio, fosforo ir kitų. Šią medui būdingą savybę taip pat lemia jo kilmės vieta, nes dirvožemyje, kuriame auga kėnių miškas, yra daug mineralinių druskų. Jas kartu su vandeniu įsisavina augalai, o po to, kai jas išskiria lipčių gaminantys vabzdžiai, jos patenka į medų. „Podkarpacki miód spadziowy“ būdingą tamsią spalvą suteikia žalieji dumbliai, siejami su aprašytoje vietoje augančiu kėnių mišku. Šiame meduje yra daug trisacharidų (melezitozės), o tai patvirtina, kad jis kilęs iš miškingų vietovių, kuriose vyrauja kėniai.

„Podkarpacki miód spadziowy“ būdingas didesnis negu vidutinis redukuojamųjų monosacharidų kiekis ir vidutinis rūgštingumas. Tai suteikia medui geresnį ir ne tokį saldų skonį.

Iš šioje vietovėje augančių kėnių medus be pertraukos renkamas jau labai ilgą laiką. „Podkarpacki miód spadziowy“ ėmimo būdas yra labai susijęs su vietinių bitininkų įgūdžiais. Apie tai, kad bitininkų įgūdžiai labai išpuoselėti, be kitų dalykų, liudija ir faktas, kad imant medų turi būti laikomasi daugelio reikalavimų. Dėl šios priežasties ir dėl unikalių vietovės savybių galima gauti 5.2 punkte išvardytas specifines savybes turintį medų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minrol.gov.pl/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1326&LangId=0